„Šiuo metu labai šlapia dirvose. Neturim, kur jau dėt, prisikaupę rezervuarai ir nežinom, ką per žiemą darysim. Reiks ūkį uždaryt“, – kalbėjo L. Ėringienė.

Ūkininkė sako, kad vienintelė išeitis – sauskelnės karvėms.

„Bandysim pampersą dėt, tik nežinau pro kur ir už ko, ar po uodega parišt. Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais“, – sakė ūkininkė.

Lauke stovi 300 kub. m rezervuaras, kuris jau beveik pilnas.

„Iki kovo 30 d. jau turi būt viskas. Bet dar tik menesis laiko, kaip gyvuliai tvarte ir jau pusė lagūnos pripildyta. Nors čia logiškai dar ne srutos, didesnė dalis vandens yra“, – teigė moteris.

Jeigu srutas ūkininkai sugalvotų išpilti, jiems gresia baudos nuo 250 iki daugiau nei 1000 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Neduok Dieve, susikaups, o tikrai susikaups viskas, pagal dabartinę situaciją, atvažiuos gamtos apsauga ir jeigu pamatys, kad bent vienas lašelis teka kažkur į gruntą, viskas, jau bauda. Pirma – tiesiog bauda, antra – atsisakysi karvininkystės ūkio. Karvės į Krekenavą arba į Lenkiją, viskas“, – aiškino Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Ūkininkai sako nesuprantantys, kaip mėšlas nekenkiantis vasarą, staiga gamtai pradeda kenkti rudenį, ypač klimatui šiltėjant ir žiemoms nebesant tokioms šaltoms.

„Sveiko proto trūksta. Tai, akivaizdu, kad čia nėra kažkoks nuodas, čia toj dirvoj labai greitai pasiskleistų. Tai kodėl neleisti šito vandenėlio ir visiems Lietuvos ūkininkams identiškose situacijose?“ – kalbėjo M. Maciulevičius.

Iki ko nusigyvenom, kad karvės turės būt su pampersais.

Aplinkos ministerija aiškina, kad rudenį keičiantis orams srutos ir mėšlas ima kenkti, jeigu patenka į gruntinius vandenis.

„Neigiamas poveikis vandenų būklei, nes taip supylus tokiom sąlygom, kokias turime dabar, tai tiesiog tos visos srutos nutekėtų į požeminį vandenį, pakliūtų į mūsų paviršines upes, ežerus ir galų gale nutekėtų į Baltijos jūrą“, – tikino Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Ūkininkai sako, kad gamtos sąlygos dar leistų išpilti srutas į lauką be didesnės žalos gamtai.

„Žemė dar neįšalus, dar galėtume išsivežt kažkiek. Tiktai nuo oro sąlygų iš tikrųjų priklauso. Nes terminas duotas, tai… Man atrodo, reikia į aplinką atsižvelgt“, – teigė L. Ėringienė.

Pasak viceministrės, situacijų, kokios buvo Klaipėdos apskrityje, kai viskas skendo ir vyko stichinės nelaimės, ateityje gali tik dažnėti, tad ūkininkai esą turi prisitaikyti, o ne ieškoti pasiteisinimų.

„Reikėtų prisitaikyti prie tokių reiškinių ir galų gale turim kalbėti apie didesnės talpos srutų talpyklas, apie mėšlidžių didesnius pajėgumus ir galbūt vėl galim kalbėti apie kažkokius paramos mechanizmus“, – sakė R. Radavičienė.

Ministerija nežada pratęsti mėšlo ir srutų išpylimo į laukus bendro termino Lietuvoje, tačiau esą bus kalbama su atskiromis savivaldybėmis ar ūkiais, kurie labiausiai nukentėjo nuo gamtos stichijų, kad ūkiai galėtų susitvarkyti.

„Tų pavienių atvejų… Kiekvienas Lietuvos pienininkas yra pavienis atvejis. Tai ką jie galvoja, kad su kiekvienu pavieniu atveju aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai važiuos ir žiūrės? Tai nelogiška“, – savo nuomonę išsakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Ūkininkai prašo terminą pratęsti iki gruodžio 1 d.

Iš lovos pakilti negalintis pacientas dažniausiai be personalo ar artimųjų pagalbos pats negali nueiti iki vonios ar tualeto, susiduria su higienos iššūkiais, todėl reikalingos specialios priemonės. Per mėnesį vienam asmeniui gali prireikti 40-60 sauskelnių, populiariausios yra 30 vnt. pakuotės, kurias klientams nelengva transportuoti dėl didelės apimties. Dėl šios priežasties „Camelia“ vaistinių tinklas savo klientams sauskelnes ar įklotus siūlo įsigyti vaistinėje, o prekes nemokamai į namus pristatys kurjeris.

„Per mėnesį vienam slaugomam žmogui gali prireikti dviejų didelių sauskelnių pakuočių. Klientui abi jas iškart parsinešti nėra patogu, taip pat ne visiems patogu kas savaitę į vaistinę užsukti nusipirkti mažesnių pakuočių, todėl, siekdami palengvinti artimuosius slaugančių klientų kasdienybę, siūlome sauskelnes įsigyti „Camelia“ vaistinėje, o prekės be jokių rūpesčių ir papildomų sąlygų, nemokamai bus pristatytos į namus“, – sako „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Sprendžiantiems klausimą, ką rinktis – sauskelnes-kelnaites ar paprastas sauskelnes, svarbu atsižvelgti į tai, ar slaugomas asmuo pats geba atsikelti iš lovos. Bent truputį savarankiškai galintiems judėti pacientams rekomenduojamos sauskelnės-kelnaitės, prikaustytiems prie lovos – sauskelnės.

„Perkant šias prekes taip pat svarbu žinoti paciento klubų apimtį, kad jis galėtų jaustis patogiai ir per mažos sauskelnės nespaustų, o per didelės – nepraleistų skysčio. Taip pat derėtų atsižvelgti į priemonės sugeriamumą ir pagal tai atitinkamu dažnumu jas keisti“, – sako „Camelia“ vaistininkė Monika Matulaitytė.

Neretai iš lovos negalintys pakilti pacientai serga sunkiomis, nepagydomomis ar ilgai besitęsiančiomis ligomis. Slaugantieji patiria nuolatinę įtampą, nežinią, juos kamuoja nuovargis, todėl, pasak vaistininkės, itin svarbu, kad būtų galvojama ne tik apie paciento gerovę.  

„Svarbiausia nepamiršti savęs ir savo emocinės būklės bei ja pasirūpinti patiems. Gera nuotaika padeda greičiau pasveikti ar ramiau jaustis ir slaugomam žmogui, ir padeda pačiam slaugančiajam lengviau pakelti sunkumus“, – įsitikinusi vaistininkė.

„Camelia“ vaistinių tinklas primena, kad nuo liepos 1 dienos asmenims, kuriems nustatytas sunkus šlapimo nelaikymas, mažas pajamas gaunantiems senatvės pensininkams, negalią turintiems asmenims ir visiems 75 metų ir vyresniems senjorams per mėnesį galima gauti 60 vnt. (vietoje iki šiol gautų 45) kompensuojamųjų sauskelnių ir įklotų. Kad prekes būtų galima įsigyti patogiau ir už mažą kainą, kviečiame užsukti į „Camelia“ vaistinę.

Jos teigimu, tam antrąjį pusmetį numatyta 1,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei dar 400 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvoje kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pernai naudojo 171 tūkst. pacientų, vien tik šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtąsias (inkontinenciją sulaikančias priemones) – 58 tūkst.

Pakeitus Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (vadinamąjį C sąrašą), asmenims, kuriems nustatytas sunkaus šlapimo nelaikymo laipsnis, nuo liepos ligonių kasos galės kompensuoti ne 45, o 60 vienetų sauskelnių per mėnesį. 

Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis turi diagnozuoti sutrikimą ir išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti.

Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas gydytoją specialistą, pavyzdžiui, ginekologą ar urologą.

Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti slaugytojai.

2020 metais slaugytojai išrašė 46 tūkst. tokių priemonių receptų – du kartus daugiau negu 2019-aisiais.

„Labai ragintume slaugytojus aktyviau naudotis savo teise išrašinėti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių receptus. Kol kas procesas vyksta vangiai – iš kiek daugiau nei pusės milijono gydytojų išrašytų tokių priemonių receptų slaugytojams tenka vos 8 proc.“, – pranešime teigė Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

„Jei slaugytojai aktyviau imtųsi šios veiklos, gydytojams tenkantis receptų išrašymo krūvis gerokai palengvėtų“, – sakė ji.

Specialistės teigimu, daugiausia tokių priemonių receptų išrašo didžiųjų poliklinikų slaugytojos.

Tokioms priemonėms įsigyti pernai buvo išrašyta 585 tūkst. receptų, vien tik dėl inkontinencijos priežasčių – 39 tūkst. receptų.

Medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti iš PSDF buvo išleista  22,8 mln. eurų, tik inkontinenciją sulaikančioms priemonėms – 9,3 mln. eurų. Pirmuoju atveju padengtų pacientų priemokų suma siekė 1,7 mln. eurų, antruoju – 1,6 mln. eurų.

Specialistai primena, kad  gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, šiuo metu per mėnesį neįgalūs vaikai, turintys šlapimo nelaikymą, gali gauti 60 sauskelnių.

Suaugusieji, esant vidutiniam šlapimo nelaikymui, gali gauti tiek pat sauskelnių, kurių sugeriamumas nuo 300 mln. Esant sunkiam nelaikymui – 45 sauskelnes, o nuo liepos – 60 sauskelnių bus kompensuojama ir suaugusiems, turintiems tik šlapimo nelaikymą.

Suaugusiems, esant vien tik išmatų nelaikymui, gali būti skiriamos 45 sauskelnes, o jei asmuo turi ir šlapimo, ir išmatų netaikymą – 90 sauskelnių.

Tai numatančias Pridėtinės vertės įstatymo pataisas, atsižvelgiant į prastėjančią šalies demografinę situaciją, įregistravo Seimo narės socialdemokratės Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė ir Raminta Popovienė.

Jų nuomone, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, turėtų sumažėti kūdikių maistelio, taip pat sauskelnių mažmeninės kainos.

„Karantinas dėl COVID–19 jau palietė ištisus sektorius, darbo neteko daugybė jaunų žmonių, tarp jų šeimos maitintojų. Dabartinė sudėtinga situacija ir prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas gali lemti emigraciją. Mažėjant dalies žmonių pajamoms, ypač sudėtingoje situacijoje atsiduria asmenys su mažais vaikais. Didelę dalį tokios šeimos biudžeto sudaro išlaidos maisto produktams, kūdikių maistui ir sauskelnėms. Norėdami palengvinti šių asmenų pragyvenimo naštą, siūlome lengvatinį – 9 procentų PVM tarifą kūdikių maisto produktams bei vaikiškoms sauskelnėms. ES direktyva šioms prekių kategorijoms nedraudžia taikyti sumažintą PVM tarifą“, – sako projekto autorės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė R. Budbergytė, D. Šakalienė ir R. Popovienė.

Siūlome lengvatinį – 9 procentų PVM tarifą kūdikių maisto produktams bei vaikiškoms sauskelnėms. ES direktyva šioms prekių kategorijoms nedraudžia taikyti sumažintą PVM tarifą.

Jų duomenimis, šiuo metu išskirtinai kūdikių maistui taikomą lengvatinį PVM tarifą yra nustačiusi Čekija. Vaikų sauskelnėms Jungtinėje Karalystėje, Airijoje taikomas nulinis PVM tarifas, o Portugalijoje – 6 procentų tarifas, Lenkijoje – 8 procentų (ne visoms rūšims). Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Airijoje taikomas nulinis tarifas vaikų avalynei ir vaikų drabužiams, o Liuksemburge – drabužiams ir avalynei, skirtai vaikams iki 13 metų, Jungtinėje Karalystėje taikomas sumažintas tarifas mažų vaikų drabužiams ir avalynei.

Projekto iniciatorės pažymi, kad Europos Sąjungoje tik Lietuvoje, Bulgarijoje, Danijoje ir Estijoje nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme kūdikių maisto produktams bei vaikų sauskelnėms taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.

Virusologas iš Bonos Hendrikas Streeckas, tyręs pacientus Šiaurės Reino-Vestfalijoje, aptiko vieną beveik trečdaliui pacientų būdingą simptomą.

Šie infekuotieji skundėsi, jog ilgą laiką buvo praradę gebėjimą jausti skonį ir užuosti kvapus. Mokslininkas šį simptomą pavadino motinos simptomu: pagal vieną pacienčių, kuri suprato, jog ilgą laiką nebeužuodžia, kada metas keisti kūdikiui sauskelnes.

Tiesa, kada šis simptomas pasireiškia, mokslininkai kol kas nežino. Tikėtina, kad tai nutinka praėjus kelioms dienoms po infekcijos pradžios. 

Veterinarijos gydytojų teigimu, šlapimo nelaikymas – ne vienintelė priežastis, dėl kurios veterinarai rekomenduoja šeimininkams rimtai pagalvoti, ar augintiniui nereikėtų sauskelnių.

„Šuo – protingas gyvūnas, jis suvokia, jeigu kažką padaro blogai, tačiau reikėtų suprasti, kad ne visus savo veiksmus jis gali kontroliuoti, – sako parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė. – Sauskelnės naudojamos ne tik tam, kad šeimininkai išvengtų nemalonaus kvapo ar balučių namuose, bet ir pačiam augintiniui nuraminti. Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad augintiniams netinkamos ir nepatogios įprastos žmonių sauskelnės, todėl reikėtų rinktis iš gyvūnams specialiai sukurtų ir augintinio poreikiams pritaikytų sauskelnių.“

5 pagrindinės priežastys, dėl kurių šuniui reikėtų sauskelnių:

1. Mažų šuniukų auklėjimas. Įsigijus keturkojį draugą, šeimininkams tenka nemažai pavargti, kol jis išmoksta susilaikyti ir savo reikalus atlikti lauke. Didžiausios kantrybės prireikia mažų veislių šuniukų augintojams – jų šlapimo pūslė mažesnė, taigi ir į „tualetą“ juos prispiria dažniau. Veterinarė įspėja, kad šuniuko jokiu būdu negalima bausti už ne vietoje atsiradusią balutę – jis įsibaugins ir ims bijoti jūsų, bet tai niekaip nepaspartins mokymosi proceso. Geriau šiuo pereinamuoju laikotarpiu, kol keturkojis dar mažas ir mokosi pasiprašyti į lauką, naudoti sauskelnes ar drėgmę sugeriančias palutes.

2. Ruja. Daugkartinės sauskelnės yra naudojamos ir kaip apsauginė priemonė, skirta rujojančioms kalytėms nuo nepageidaujamo patinų dėmesio ar kraujo lašų namuose. Kalytės rujoja du kartus per metus ir ne visuomet geba pačios „susitvarkyti“, tad veterinarai taip pat rekomenduoja užmauti sauskelnes šiuo neramiu augintiniui laikotarpiu. Tai itin aktualu didelių veislių kalyčių šeimininkams, mat jos kraujuoja gausiau ir gali palikti sunkiai išvalomas dėmes ant minkštųjų baldų.

3. Teritorijos žymėjimas. Teritoriją žymintys patinai siekia parodyti savo viršenybę prieš kitą patiną. Jeigu šuo yra išmokytas namuose teritorijos nežymėti, tai nuvykus į svečius, kuriuose gyvena kitas keturkojis, šeimininkui gali tekti rausti iš gėdos dėl augintinio elgesio. Šiai gana dažnai pasitaikančiai problemai spręsti skirtos specialios diržo tipo sauskelnės patinams, kurios gali būti vienkartinės arba daugkartinės. Pasak veterinarės, problema aktuali ne tik patinų, bet ir kalyčių šeimininkams – jos taip žymisi teritoriją, ypač jeigu namuose atsiranda dar vienas gyvūnas.

4. Ilga kelionė. Keliaujant su augintiniu, ne visuomet yra galimybė išvesti jį lauką, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu ar važiuojant traukiniu. Sauskelnės leidžia šeimininkui išvengti nemalonumų, kurių netyčia gali pridaryti į lauką išeiti negalintis šuo.

5. Šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas gali signalizuoti apie rimtas sveikatos problemas, dėl kurių reikėtų pasitarti su specialistais. Pasak veterinarės, priežasčių, dėl kurių šuo gali nelaikyti šlapimo, gali būti ne viena: cukrinis diabetas, šlapimo pūslėje esantys akmenys, reakcija į vartojamus vaistus ar neišvengiama senatvė. Šlapimo nelaikymo priežastis veterinaras gali nustatyti apžiūrėjęs gyvūną ir atlikęs būtinus tyrimus. Augintiniui skiriamas gydymas, kartais gali prireikti ir operacijos, pavyzdžiui, siekiant pašalinti akmenis. Šlapinimosi namuose priežastys gali būti ir psichologinės – pavyzdžiui, iš prieglaudos paimtas šuo gali būti patyręs sunkių emocinių išbandymų ar susidūręs su netinkamu ankstesnių šeimininkų auklėjimu.

Šeimininkams, ieškantiems patogių sauskelnių augintiniui, patariama rinktis daugkartines – ne tik dėl ekologiškumo, bet ir dėl praktiškumo, tokias sauskelnes galima skalbti apie 300 kartų, rašoma pranešime spaudai. Taip pat jos sulaiko didesnį kiekį skysčio ir tinka didesnių veislių šunims.

Vis dėlto Prancūzijos maisto, aplinkos ir profesinės sveikatos bei saugumo agentūra (ANSES) pabrėžė, kad jokių medicinos tyrimų, įrodančių vienkartinėse sauskelnėse rastų medžiagų neigiamą poveikį sveikatai, nebuvo atlikta.

Tačiau „negalime atmesti tokio pavojaus..., nes užregistravome kelias medžiagas, kurių kiekis viršija nepavojingas normas“, – naujienų agentūrai AFP sakė ANSES direktoriaus pavaduotojas Gerard'as Lasfarguesas (Žeraras Lefargesas).

Tyrime minimos cheminės medžiagos yra dviejų rūšių dirbtinės kvapiosios medžiagos ir kiti sudėtingi aromatizuojantys produktai, išgaunami iš naftos ir pavojų sveikatai galinčių sukelti dioksinų.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį surengė susitikimą su sauskelnių gamintojais ir nurodė jiems per 15 dienų pašalinti ANSES įvardintas medžiagas iš vaikams skirtų produktų.

„Noriu nuraminti tėvus: ANSES sako, kad tiesioginio pavojaus mūsų vaikų sveikatai nėra“, – patikino sveikatos apsaugos ministrė Agnes Buzyn (Anjes Buzin) po susitikimo.

„Žinoma, kad turime ir toliau naudoti sauskelnes savo kūdikiams. Mes tai darome mažiausiai 50 metų“, – pridūrė ji.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad ANSES tyrime kalbama apie galimą „pavojų vaikų sveikatai per ilgą laiką“ susiduriant su šiomis medžiagomis.

„Todėl apsidrausdami norime apsaugoti mūsų vaikus nuo galimo poveikio“, – sakė A. Buzyn, dalyvavusi susitikime drauge su ekonomikos ir aplinkos ministrais.

Trečiadienį paskelbtame pranešime rinkos lyderė bendrovė „Pampers“, priklausanti JAV plataus vartojimo prekių milžinei „Procter & Gamble“, pareiškė, kad jos gaminamos sauskelnės yra „saugios ir visada tokios buvo“.

ANSES laboratorijoje dirbantys mokslininkai ištyrė 23 rūšių sauskelnes, imituodami natūralias sąlygas, lyg jas dėvėtų vaikai.  Pasak jų, toks bandymas buvo pirmasis pasaulyje.

„Apskaičiavome įsigeriančių (chemikalų) kiekį, paskaičiavome jį pagal vienų sauskelnių dėvėjimo laiką, pagal per dieną sunaudojamų sauskelnių skaičių vaikams per trejus metus. Tada palyginome šiuos rezultatus su toksikologiniais reikalavimais“, – sakė G. Lasfarguesas.

Pasak ANSES vadovo, Prancūzijoje vienam mažyliui per gyvenimą prireikia vidutiniškai 3,8-4,8 tūkst. sauskelnių. Tačiau pavojų sveikatai galinčių sukelti cheminių medžiagų galima rasti net ir tuose produktuose, kurie žymimi kaip draugiški aplinkai, perspėjo G. Lasfarguesas.

Ant elektroninės peticijos, sukurtos sausį, savo parašą padėjo daugiau kaip 14,6 tūkst. žmonių.

Nors Vyriausybės sprendimu nuo šių metų visi tėvai gali gauti 30 eurų per mėnesį už vaiką, valstybės skiriamų pinigų esą nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus.

"Tėvams tenka sumokėti ne tik milžiniškus antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame, kad visi vaistai, skirti vaikams iki 12 metų, nebūtų apmokestinami jokiu PVM. Taip pat ir prekės, skirtos kūdikiams bei vaikams iki 2 metų. Tai yra sauskelnės, čiulptukai, buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maistelis, drabužėliai. Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai – valstybės ateitis", – teigiama šalies Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui adresuotoje peticijoje.

Nors siekis didinti gimstamumą Lietuvoje – sveikintinas, peticijos autorius visuomenininkas Audrius Gelčys rezultatu nėra patenkintas.

"Nuorodą į peticiją išsiuntėme visoms ministerijoms, prezidentūrai, tačiau atsakymo sulaukiau tik iš Prezidentės kanceliarijos. Kaip matėte, Vyriausybė, patvirtindama mokesčių reformą, nė kiek neatsižvelgė į 14 tūkstančių parašų. Visiškas ignoravimas", – apmaudavo A.Gelčys.

Kainų skirtumai mūsų šalyje ir užsienyje kelia dideles tėvų aistras.

Neseniai viena klaipėdietė internete pasidalijo informacija apie šokiruojantį kainų skirtumą Lietuvos ir Airijos "Lidl" parduotuvėse. To paties firminio ženklo ir kiekio sauskelnių pakuotė mūsų šalyje kainuoja 6,25 euro, o Airijoje, taikant nuolaidą, – 2,99 euro. Be 18 proc. nuolaidos – 3,69 euro.

"Lietuva – brangi tėvynė", – ironizavo vienas komentatorius.

Parduotuvių tinklo "Lidl" atstovų teigimu, prekių kainos konkrečios šalies "Lidl" parduotuvėse nustatomos atsižvelgiant į tos valstybės mokestinę bei konkurencinę aplinką – "nors kai kurių prekių kainos gali skirtis, nuolat stengiamasi, kad bendras pirkinių krepšelis Lietuvos kontekste išsiskirtų patraukliausia kaina".

Su tokiu prašymu į ministrą kreipėsi Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, nustačiusi, kad sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių įsigijimo tvarką, asmenys diskriminuojami dėl jų amžiaus ir negalios.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi asmuo su negalia: sulaukus 18 metų per mėnesį kompensuojamų sauskelnių skaičius sumažėjo nuo 60 iki 45 vienetų, taip pabloginant jo padėtį.

Skunde teigiama, kad sulaukus pilnametystės sveikatos būklė ir medicinos pagalbos priemonių poreikis nepasikeitė, todėl, pasak pareiškėjo, taip sumažinus skiriamų kompensuojamų priemonių skaičių, jis diskriminuojamas dėl amžiaus ir negalios.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė šį sumažinimą motyvavo lėšų stygiumi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Jos teigimu, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos duomenis, norint suaugusiems kompensuoti tokį patį sauskelnių skaičių kaip ir vaikams (60 vienetų), papildomai reikėtų 4,84 mln. eurų.

Tyrimo metu Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįsti skirtingą medicinos pagalbos priemonių skyrimo tvarką, siejamą su amžiumi.

Lygių galimybių įstatymas įpareigoja valstybės institucijas užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos teisės ir galimybės, nepaisant amžiaus ir negalios. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija nustato, kad asmenys su negalia turi teisę į aukščiausią įmanomą sveikatos lygį jų nediskriminuojant dėl neįgalumo. Valstybės narės yra įpareigotos teikti sveikatos paslaugas, kurios yra būtinos asmenims su negalia būtent dėl jų neįgalumo bei imtis visų atitinkamų priemonių, kad užtikrintų galimybę gauti sveikatos paslaugas už prieinamą kainą.

A. Skardžiuvienės teigimu, valstybė turi tinkamai pasirūpinti asmenimis su negalia jų nediskriminuodama. „Šiuo atveju sauskelnių kompensavimas žmonėms su negalia diferencijuojant juos pagal amžių yra visiškai nepateisinamas, kai asmens sveikatos būklė nepasikeitė ir sauskelnių poreikis nesumažėjo“.