Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino išvados projektą dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kurias inicijavo grupė parlamentarų.

Seimas po pateikimo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri nustatytų keliomis dešimtimis metų ilgesnį senaties terminą seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius. Pagal projektą, senaties terminas tokio pobūdžio nusikaltimams būtų pradėtas skaičiuoti, kai nukentėjusiam asmeniui sueina 35 metai.

Teisingumo ministerijos siūlymu ministrai iš principo pritarė iniciatyvai, tačiau siūlo koreguoti projektą, suderinant jį su Baudžiamojo kodekso nuostatomis. Senatis būtų skaičiuojama nuo galimo nusikaltimo padarymo, bet papildomai įvedama nuostata, kad negali baigtis anksčiau nei būdamas nepilnametis nukentėjęs asmuo sulauks 35 metų amžiaus.

Teisingumo ministerija pažymi, kad Baudžiamasis kodeksas senaties termino skaičiavimo pradžios momentą sieja išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu, todėl siūlymas jį susieti su nukentėjusiojo amžiumi išbalansuotų sistemą.

Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įrašyta, kad dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjus nepilnamečiui senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu jam sueina 25-eri.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, senaties terminas siekia nuo trejų iki 30 metų, skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Pataisų iniciatoriai iš Laisvės, Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų sako, kad senaties terminas byloms dėl seksualinio smurto nepilnametystės metais yra per trumpas, nes apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis.

Aiškinamajame rašte pateikiami duomenys, kad sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vengrijoje. Latvijoje sprendimą dėl senaties nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas.

Dalyje Europos Sąjungos valstybių kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų.

L. Campellui inkriminuoti nuo 2006 metų lapkričio iki 2008 metų sausio įvykdyti nusikaltimai.

2008-aisiais paskelbta, kad Vilniuje per bendrą Lietuvos ir Airijos policijos bei tarptautinių saugumo organizacijų pajėgų operaciją sulaikytas radikalios Airijos respublikonų organizacijos narys Michaelas Campbellas (Maiklas Kempbelas), vėliau jis buvo nuteistas.

M. Campbello brolis L. Campbellas dabar stojo prieš teismą Vilniuje praėjus maždaug 15 metų po galbūt įvykdyto nusikaltimo – Airija anksčiau nesutiko perduoti Lietuvai kaltinamojo dėl blogų kalinimo sąlygų.

Surengus pirmąjį teismo posėdį L. Campbello advokatė Ingrida Botyrienė paprašė teismo nutraukti baudžiamąjį bylą dėl senaties. Teismas su tokiu gynėjos prašymu sutiko.

Anksčiau Lietuvoje galiojo Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už paramą teroristinei grupei, už tai grėsė laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų.

Šis Baudžiamojo kodekso straipsnis nustojo galioti 2013 metais, dabar įstatymas tokią veiką kvalifikuoja kaip paramą teroristinei organizacijai, už tai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Prailginti senaties terminai, įsigaliojo jau po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir tai sunkina kaltinamojo L. C. teisinę padėtį.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, būtent nusikalstamos veikos padarymo metu galioję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai turi būti taikomi nustatant kaltinamojo L. Campbello teisinę padėtį.

„Prailginti senaties terminai, įsigaliojo jau po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir tai sunkina kaltinamojo L. C. teisinę padėtį“, – rašoma teisėjo Mindaugo Povilansko nutartyje.

Teismas padarė išvadą, kad senaties terminas suėjo dar iki baudžiamąją bylą perduodant teismui, tai yra 2018 metų sausio 22 dieną.

Pasak teisėjo, nustačius, kad apkaltinamojo nuosprendžio dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos priėmimo terminai yra pasibaigę, jie nebuvo sustoję ar nutrūkę, o kaltinamasis L. Campbellas nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Ši teismo nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Siekė įsigyti ginklų ir sprogmenų

Lietuvos ir užsienio teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino, kad 2006 metų lapkritį–2007 metų sausį grupelė Airijos piliečių, tarp jų buvo broliai Campebllai, įtariama, siekė Lietuvoje įgyti ginkluotę teroristinei grupei, taip pat susitarė išsiaiškinti ginkluotės panaudojimo galimybes teroristinių aktų tikslais.

Bylos duomenimis, Lietuvoje neteisėtai galėjo būti įsigyti ne mažiau kaip trys šaunamieji ginklai, didelės sprogstamosios galios didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, automatų, snaiperinių šautuvų, pistoletų, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, šovinių, detonatorių laikrodinių sprogdiklių su kapsulėmis, padegamoji, detonuojanti virvė, granatų.

Įgyta ginkluotė turėjo patekti į Airiją, o Lietuvoje vyktų teroristinės grupės narių mokymai naudotis įgyta ginkluote, tam buvo skirta 100 tūkst. eurų.

2007-ųjų rugpjūtį sodyboje, Raseinių rajone, ginklai išbandyti. Po kelių dienų ginklai, šaudmenys apžiūrėti Rokų poligone, Kauno rajone.

Ginklų tiekėjais apsimetusių slaptųjų agentų airiai paprašė paaiškinti trotilo, plastinės sprogstamosios medžiagos veikimo mechanizmą, galingumą, pademonstruoti jų veikimą, nurodyti sprogstamųjų medžiagų kiekį, kurio pakaktų susprogdinti policijos, vyriausybinį šarvuotą automobilį, ir susipažino su šių medžiagų veikimo mechanizmu.

Teisėsaugos tvirtinimu, airiai taip pat paprašė paaiškinti galimas saugias ginkluotės slėpimo vietas, nurodyti ginkluotės kainas. Užsieniečiai paaiškino, kad įsigys 1 tūkst. elektroninių detonatorių, detonuojančios virvės, 100 laikrodinių sprogdiklių, granatsvaidžių, granatsvaidžių išmetamųjų variklių, elektrinių padegėjų, trotilo briketų ir kt.

Teistas Airijoje

L. Campellas Airijoje 2001 metais už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus buvo nubaustas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

59 metų kaltinamąjį Airija Lietuvai perdavė šiemet gegužės 17 dieną, prokuratūra jam skyrė 50 tūkst. eurų užstatą ir nurodė dėvėti apykoję. Dabar, nutraukus bylą, šios kardomosios priemonės panaikintos.

„Tikroji Airijos respublikonų armija“ buvo įkurta priešintis britų valdymui Šiaurės Airijoje, ji nepritaria pasiektiems taikos susitarimams. Europos Taryba šią grupuotę laiko teroristine organizacija.

L. Campbellas yra vienas iš keturių vyrų, kuriems priteista 1,6 mln. svarų (1,9 mln. eurų) sprogdinimo 1998-aisiais Šiaurės Airijoje, Omoje aukoms – pagal Belfasto aukštojo teismo patenkintą civilinį ieškinį. Belfasto aukštasis teismas pripažino, kad L. Campbellas šio sprogdinimo, per kurį žuvo 29 civiliai ir buvo sužeista dar daugiau kaip 200 žmonių, metu buvo IRA operacijų vadovas.

A. Politkovskaja, arši V. Putino ir Kremliaus karų Čečėnijoje kritikė, buvo nušauta 2006 metų spalio 7 dieną savo daugiabučio namo laiptinėje Maskvos centre. Jai buvo 48 metai.

Savo žurnalistiniais tyrimais pagarsėjusi rusų populiaraus nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė, rašiusi ir tokiems Vakarų leidiniams kaip „The Guardian“, buvo nužudyta per V. Putino gimtadienį, o šis įvykis pribloškė pasaulį.

„Praėjus penkiolikai metų po mūsų žurnalistės nužudymo suėjo nusikaltimo senaties terminas. Pagal įstatymą jį pratęsti gali tik teismas“, – metinių išvakarėse paskelbė „Novaja Gazeta“.

„Priešingu atveju kaltininkai liks nenubausti“, – pridūrė redakcija.

Atminimo renginiai „Novaja Gazeta“ redakcijose organizuojami tęsiantis beprecedenčiam susidorojimui su Rusijos opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida; jo metu valdžia įkalino garsiausią šalies opozicionierių Aleksejų Navalną.

Praėjus visiems šiems metams, tyrėjai taip ir neatskleidė, kas užsakė šią akivaizdžią užsakomąją žmogžudystę, o „Novaja Gazeta“ teigia, kad Maskva dėl politinių priežasčių nesuinteresuota tęsti tyrimo.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad tirti užsakomąsias žmogžudystes yra „labai sunku“.

„Mes visi, žinoma, norėtume, kad šio nusikaltimo kurstytojai – tiek jo užsakovai, tiek jo vykdytojai – būtų nubausti“, – reporteriams sakė D. Peskovas.

„Bausmės neišvengiamumas“

Paklaustas, ar Kremlius pritartų senaties termino už A. Politkovskajos nužudymą pratęsimui, D. Peskovas atsakė, kad svarbiausia yra bausmės už tokius nusikaltimus „neišvengiamumas“.

V. Putinas buvo kritikuojamas savo šalyje ir užsienyje dėl 2006 metais padaryto pareiškimo, kad A. Politkovskajos „galimybės daryti įtaką Rusijos politiniam gyvenimui buvo minimalios“.

2014 metais teismas už žurnalistės nužudymą nuteisė du vyrus kalėti iki gyvos galvos, taip pat skyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes dar trims su šiuo nusikaltimu susijusiems asmenims.

Čečėnas Lom-Ali Gaitukajevas, pripažintas kaltu dėl nužudymo organizavimo, 2017-aisiais mirė kolonijoje, kur atlikinėjo įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

„Novaja Gazeta“ darbuotojai atliko atskirą tyrimą ir ketvirtadienį platformoje „YouTube“ paskelbė beveik dviejų valandų trukmės filmą; jame išsamiai pristatomas ne vienus metus trukęs tyrimas.

2018 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasmerkė Rusiją už nesugebėjimą imtis tinkamų priemonių A. Politkovskajos nužudymo užsakovams surasti.

Teisėjai priėjo išvadą, kad Rusijos tyrėjai turėjo ištirti galimybes, jog nužudymą užsakė „Rusijos vidaus slaptosios tarnybos FSB arba Čečėnijos Respublikos administracijos agentai“.

Už savo straipsnius ir knygas A. Politkovskaja pelnė daugybę apdovanojimų, jos garbei taip pat buvo įsteigta keletas kitų apdovanojimų. Nužudytosios kabinetas „Novaja Gazeta“ redakcijoje buvo išsaugotas jos garbei.

1993 metais buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo ir grupės rusų žurnalistų įkurta „Novaja Gazeta“ yra viena iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių, tebekritikuojančių V. Putiną, kuriam ketvirtadienį sukako 69 metai.

Tačiau leidinys brangiai sumokėjo už savo poziciją: nuo 2000 metų dėl savo profesinės veiklos nužudyti šeši jo žurnalistai.

Kaip pranešė prokuratūra, tyrimas nutrauktas dėl suėjusios senaties.

„Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad nuo nagrinėjamo įvykio jau yra praėję daugiau negu aštuoneri metai ir yra suėjęs tokios kategorijos nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Vadovaujantis šiuo pagrindu, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“, – rašoma pranešime.

Prokuratūros duomenimis, tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškimą, jog MO muziejaus internetinėje svetainėje aptiko vaizdo įrašą, kuriame galimai yra išniekinama ir subjaurojama Lietuvos valstybės vėliava.

Tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašas, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą, buvo sukurtas 2000 metais, o jo autorius – diplomuotas menininkas, turintis kūrėjo statusą.

2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“. Šis meno kūrinys 2000 metais buvo pristatytas Šiuolaikinio meno centro tęstinėje parodoje „Paralelinės progresijos“, eksponuojamas autorinėse parodose, Nacionalinėje dailės galerijoje, kitose parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje bei 2015 metais Italijoje vykusioje šiuolaikinio meno Venecijos bienalėje.

Po to, kai buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, dalis Lietuvos kultūros institucijų ir organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, teisėsaugą dėl grėsmės kultūros institucijų veikimui ir raiškos laisvei.

Videoperformansas „​Kliaksas / Restartas“ sukurtas 2000 metais. Anot D. Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.

Konservatoriai siūlo taisyti Baudžiamąjį kodeksą, kad senatis nebūtų taikoma kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose.

Ministrų kabinetas šią savaitę tam nepritarė, pabrėždamas, kad senatis šiuo metu taikoma tik nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, kuriuos apibrėžia tarptautinės sutartys: genocidui, tarptautinės teisės draudžiamam elgesiui su žmonėmis, priverstiniam dingimui, kankinimui, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymui, civilių trėmimui ar perkėlimui.

Teisingumo ministerijos parengtoje išvadoje akcentuojama, kad korupcinės veikos laikomos kur kas mažesnio pavojingumo, nei minėti nusikaltimai.

Be to, nurodoma, kad šiuo metu ilgiausia senatis tokiems nusikaltimams siekia 15 metų, o jos visiškas atsisakymas „neskatintų teisėsaugos institucijų imtis visų priemonių, siekiant greitesnio bylos ištyrimo“.

„Pažymėtina, kad į aptariamą nusikaltimų sąrašą nepatenka net tokie labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtini nusikaltimai kaip valstybės perversmas, kėsinimasis į Respublikos prezidento gyvybę, kvalifikuotas nužudymas, teroro aktas, vaiko pirkimas arba pardavimas ir kt., kurių pavojingumas ir žala yra daug didesni negu kyšininkavimo ir prekybos poveikiu“, – nurodoma Vyriausybės išvados projekte.

Teisingumo ministerija nurodo, kad korupcinių nusikaltimų pastaruoju metu mažėja: 2017 metais užregistruoti 762 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, 2018-aisiais – 564, o 2019-aisiais – 516.

Kaip penktadienį pranešė teismas, pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą jie sieja su neteisėtais Neringos savivaldybės institucijų ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais, kai buvo nugriautas jiems priklausantis namas.

Taip pat pareiškėjai prašė jiems priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šį administracinį ginčą, bylos dalį dėl dviejų pareiškėjų prašymų atlyginti daugiau kaip 184,4 tūkst. eurų ir 410,4 tūkst. eurų pastatų vertės nutraukė, nes šios sumos viršijo pastatų įsigijimo kainą.

Likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pritaikė senatį ir atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes šio termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis.

„Tiek valstybės ir savivaldybės institucijų dalyvavimas taikos derybose, tiek pareiškėjų iniciatyva dėl taikos derybų nėra ir negali pateisinti tokio ilgo delsimo ginti savo teises“, – teigiama teismo pranešime.

Buvo atsižvelgta į tai, kad byloje taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas – treji metai ir pareiškėjai ilgai delsė ginti savo teises.

Taip pat teismas mano, kad pareiškėjai kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą jau 2012 metais suprato savo teisių pažeidimą ir turėjo visas galimybes jas tinkamai ginti.

„Taigi pareiškėjų kreipimasis į teismą dėl žalos atlyginimo praleidus ieškinio senaties terminą rodo jų pačių pasirinktą netinkamą elgesio modelį – neveikimą, o ne objektyvių aplinkybių, trukdžiusių kreiptis į teismą, buvimą“, – teigia teismas.

Iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje Vyriausybė 2012 metais pasiūlė visiškai griauti tris objektus. Tarp jų buvo ir Liudviko Rėzos gatvėje Neringoje esantys jachtininkų viešbučiai, kur gyveno pareiškėjai.

Kitus statinius Vyriausybė pasiūlė tobulinti, pritaikant prie rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano.

Šis teismo sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Antras bandymas

Pranešti apie tai dukra išdrįso tik tapusi pilnamete. Prieš aštuonerius metus ji buvo atėjusi dėl to į policiją. Tačiau tuomet pareigūnams tiesiai šviesiai paklausus, ar sugebės eiti iki galo, nes įrodyti tai, kas vyko vos ne prieš dešimt metų, nebus lengva, buvo suabejojusi savo galimybėmis.

Šiuo metu ši jau trečią dešimtį bebaigianti moteris gyvena užsienyje, iš kurio artimiausiu neketina grįžti. Ir pati augina vaikus. Manoma, kad minėtos aplinkybės, ypač tai, kad buvimas užsienyje suteikia papildomo saugumo jausmo, vėl paskatino ją kreiptis į policiją.

Antrą kartą apie galimą jos seksualinį išnaudojimą vaikystėje ši emigrantė prieš kelerius metus pranešė Lietuvos policijos profilyje socialiniame tinkle "Facebook".

Ji teigė, kad taip elgiasi ne tik norėdama apsaugoti nuo tokio likimo kitas panašiomis socialinėmis sąlygomis augančias mergaites, bet ir neatmesdama galimybės, kad jos tėvas ir toliau gali užsiimti tuo pačiu.

Pagrindiniai šios bylos, kurią nagrinės Kauno apygardos teismas, liudytojai – buvę emigrantės vaikystės draugai, šiandien taip pat gyvenantys užsienyje ir jau auginantys savo atžalas.

Buvo seksualiniu žaisliuku

Anot vaikystės išniekinimu tėvą kaltinančios emigrantės, prašančios už tai iš jo ir moralinio atlygio, viskas prasidėjo 2003-iaisiais, kai po tėvų skyrybų ji liko gyventi su keturiasdešimtmečiu tėvu. Jai tuo metu buvo devyneri.

Netrukus tėvas pradėjo girtauti. Ir vis dažniau ėmė nuogai nusirenginėti, o po to prašydavo paliesti ir tam tikras jo kūno vietas. Galiausiai prieita ir iki oralinio sekso su mažamete dukra.

Be to, šiai pradėti rodyti pornografiniai filmukai. Mažametė turėjo šokti priešais tėvą striptizą ir net miegoti su juo vienoje lovoje nuoga. Apie tai, kad tuo metu tėvas ją filmavo, ji sužinojo tik vėliau.

Nukentėjusiosios tėvas kaltinamas seksualiai ją prievartavęs iki 2010-ųjų, t.y. apie septynerius metus.

Liudytojo pasiaukojimas

Emigrantės tėvui pareikštas kaltinamas ir pornografinio turinio produkcijos, kuriame atvaizduotas vaikas, gaminimu ir laikymu.

Įtariamojo kompiuteryje rasta ne tik tokių dukros, bet ir svetimų vaikų nuotraukų, atsisiųstų iš pornografinio turinio tinklalapių. Ir net filmukas, kuriame, kaip paaiškėjo, dukra buvo slapčia įamžinta su kaimynų berniuku. Jiems žaidžiant suaugusiuosius ir mėgdžiojant nusirenginėjantį mažametės tėvą, ką šis pats slapta ir filmavo.

Minėtas berniukas taip pat ne iš karto sutiko duoti parodymus prieš nukentėjusiosios tėvą. Iš pradžių kreipųsis pagalbos į užsienio valstybės, kurioje jis šiandien gyvena, teisėsaugą, gautas atsakymas, kad galimam liudytojui šie prisiminimai tolygūs sunkiai gyjančiai traumai. Tačiau po kurio laiko, atsižvelgęs į tai, kad jis pats šiandien augina vaikus, kurie taip pat gali tapti panašių nusikaltėlių aukomis, šis emigrantas davė parodymus, kuriuos vėliau patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui – nuotoliniu būdu – iš savo namų užsienyje. Todėl, greičiausiai nebus kviečiamas į bylos nagrinėjimą teisme.

Buvo prisipažinęs

Parodymus apie tai, ką nukentėjusioji joms pasakojo apie savo tėvo elgesį su ja, davė ir šios vaikystės draugės.

Bandė teisėsaugininkai apklausti ir daugiau šio pakaunės kaimo, kuriame įtariamasis gyvena iki šiol, tik jau nebe nuosavame name, o savivaldybės socialiniame būste, gyventojų. Tačiau buvę jo sugėrovai šiandien linkę teigti nieko nematę ir negirdėję. Nors, kaip paaiškėjo, tai buvo vieša paslaptis, kurią tada, kai mažametė buvo tapusi tėvo seksualiniu žaisliuku, aptarinėjo visas kaimas. Tačiau niekas nieko nesiėmė, kad jai kaip nors padėtų.

Pareiškus įtarimus, nukentėjusiosios tėvas iš pradžių lyg ir buvo linkęs prisipažinti. Galbūt iš netikėtumo. Tačiau jau kitą dieną, bandant patvirtinti jo parodymus apklausiant įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis jau ėmė išsisukinėti – esą buvo ne taip suprastas.

Nepaisant to, jį buvo leista suimti trims mėnesiams. Be to, jam buvo skirta ir stacionarinė psichiatrinė ekspertizė. Tačiau specialistai konstatavo, kad kaltinamasis dukters vaikystės išniekinimu yra pakaltinamas.

Kai kurių įkalčių pritrūko

Šiandien šeštą dešimtį bebaigiantis dukters seksualiniu prievartavimu kaltinamas pakaunės gyventojas teismo laukia laisvėje.

Jeigu pavyks tai įrodyti, jam gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų. Senatis už tokius nusikaltimus – penkiolika metų.

Tačiau jeigu pavyktų įrodyti tik mažametės tvirkinimą, jis atsakomybės išvengtų, nes tuo metu, kai galbūt taip elgėsi su dukra, senatis už tokius nusikaltimus tebuvo penkeri metai.

Be to, šis pakaunės gyventojas linkęs dangstytis suprastėjusia sveikata ir neįgalumu. Nors jau yra teistas kelis kartus: jaunystėje – už vagystes, o tuo metu, kai galbūt seksualiai išnaudojo mažametę dukrą, – už melagingą pranešimą apie visuomenei gresiantį pavojų ir neteisėtą disponavimą ginklu ar šaudmenimis. Tačiau šie teistumai jau išnykę.

Teisėsaugininkams pavyko rasti archyvuose ir kad kažkas iš tų apylinkių tais metais, apie kuriuos pasakoja kaltinamojo dukra, siuntinėjo internetu pornografinę produkciją. Tačiau tada taip ir nepavyko to asmens demaskuoti. Kaip ir rasti įkalčių, kad tai galėjo būti nukentėjusiosios šioje byloje tėvas, nors ji taip mano.

„Šiame ikiteisminiame tyrime dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų senatis jau yra suėjusi. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl galimai padarytų veikų, dėl kurių padarymo baudžiamosios atsakomybės terminas nėra suėjęs“, – BNS penktadienį teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė spaudai Renata Endružytė.

Teisėsauga penktadienį pranešė tęsianti tyrimą dėl galimo tarptautinio kyšininkavimo energetikos sektoriuje – vadinamojoje „Alstom“ byloje įtarimai kol kas pareikšti tik buvusiam „Lietuvos energijos“ vadovui Rymantui Juozaičiui.

10 metų senatis dėl kai kurių tiriamų veikų gali būti jau suėjusi arba gali sueit kitąmet, nes įtariami stambaus kyšininkavimo nusikaltimai galėjo būti vykdomi 2004-2010 metais. Suėjus senačiai, tyrimas nutraukiamas.

Tiesa, anot pareigūnų, jei asmuo, padaręs nusikaltimą, per minėtą laikotarpį padaro kitą nusikalstamą veiką, tuomet senaties terminas gali būti pratęstas.

Teisėsauga pranešimą apie tyrimą išplatino po to, kai prieš kelias savaites Didžiosios Britanijos teismas nuteisė kalėti tris buvusius Prancūzijos bendrovės „Alstom“ darbuotojus. Jie kaltinti Lietuvos pareigūnų papirkimu.

Tyrimas Lietuvoje – gavus duomenų iš britų teisėsaugos

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia organizuojanti būtinus tyrimo veiksmus Jungtinėje Karalystėje.

„Taip pat laukiama atsakymų į kelis Europos tyrimo orderius, kuriais prašomi pateikti dokumentai yra ypač svarbūs atliekamam ikiteisminiam tyrimui“, – pranešime nurodo STT.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, gavusi duomenų iš britų pareigūnų, STT pradėjo 2015 metais.

Įtariama, kad 2004–2009 metais tuometinėms valstybės valdomoms bendrovėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“ vykdant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti perduoti ir priimti itin didelės vertės kyšiai.

Konkursai buvo susiję su Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-ojo bloko statyba bei Kauno hidroelektrinės modernizavimu.

Kyšiai tuometiniams aukštiems pareigūnams bei politikams galėjo būti duodami, siekiant užsitikrinti laimėjimą viešuosiuose pirkimuose ir netrukdomą projektų įgyvendinimą.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog nusikalstamas veikas galimai padarė „Lietuvos energija“, tuometinės Lietuvos elektrinės atstovai ir aukštas pareigas Ūkio ministerijoje užėmę asmenys, taip pat „Alstom“ grupės įmonių darbuotojai ir atstovai“, – penktadienį pranešė STT.

Tarnyba teigia, jog tyrimas Lietuvoje buvo atliekamas lygiagrečiai su Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimo biuro tyrimu dėl „Alstom“ atstovų nusikalstamų veikų, paperkant Lietuvos pareigūnus.

Dėl kyšių Lietuvoje nuteisti trys buvę „Alstom“ darbuotojai

Gruodžio pabaigoje Didžiosios Britanijos teismas už Lietuvos pareigūnų papirkinėjimą nuteisė kalėti tris buvusius „Alstom“ ir jos padalinio Švedijoje darbuotojus.

Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras pranešė, kad buvęs „Alstom Power“ tarptautinių pardavimų padalinio direktorius Nicholas Reynoldsas (Nikolas Reinoldsas) 2009 metais susimokė duoti kyšių Lietuvos elektrinės darbuotojams ir aukšto rango Lietuvos pareigūnams. Kaip pranešama, apie 5 mln. eurų buvo sumokėta siekiant laimėti du 240 mln. eurų vertės užsakymus.

Dėl dalyvavimo šioje schemoje kaltais pripažinti ir buvęs „Alstom Power“ verslo plėtros direktorius Johnas Venskus (Džonas Venskus) bei buvęs šios bendrovės Švedijos padalinio regiono pardavimų direktorius Goranas Wikstromas (Goranas Vikstriomas).

J. Venskui skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, o G. Wikstromas turės kalėtis dvejus metus ir septynis mėnesius.

„Alstom Power“, 2016-aisiais pripažinusiai kaltę dėl korupcinės veiklos, teismas nurodė sumokėti iš viso 18 mln. svarų baudų ir atlyginti beveik 11 mln. svarų (13 mln. eurų) žalą Lietuvos Vyriausybei.

„Alstom“, be Lietuvos elektrinės, už 43 mln. eurų rekonstravo ir Kauno hidroelektrinę.

Lietuvos pareigūnai galėjo gauti 5 mln. eurų kyšių

Portalas 15min.lt skelbė, kad tuomečiai ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, viceministras Anicetas Ignotas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas R. Juozaitis, buvęs Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika ir dar keturi aukšto rango energetikai iš Prancūzijos inžinerijos milžinės „Alstom“ galėjo gauti beveik 5 milijonų eurų kyšių.

Pinigų jie galėjo gauti už tai, kad „Alstom“ laimėtų du 240 mln. eurų vertės elektrinės atnaujinimo konkursus, teigiama Didžiosios Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuro baigtame tyrime.

Bylos medžiagoje, kurią turi 15min.lt, figūruoja žinomos pavardės bei konkrečios sumos, sąskaitos ir tarpininkų vardai. Britų sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras nustatė, kad kyšius Lietuvoje gavo mažiausiai devyni asmenys.

Pavyzdžiui, 2,75 mln. eurų galėjo atitekti V. Uspaskichui, A. Ignotui, R. Juozaičiui ir P. Noreikai. Be to, 2,33 mln. eurų kyšių per tarpininkus, kaip įtariama, buvo duota Viktorui Mekui – buvusiam elektrinės direktoriaus pirmajam pavaduotojui, Jurgiui Šapalui– tuometiniam elektrinės vyriausiajam inžinieriui, taip pat buvusiam elektrinės projektų vadovui Algimantui Jasinskui, technikos vadovui Jonui Gaidžiui.

R. Juozaitis melu pavadino informaciją, kad jis britų tyrime įvardijamas kaip vienas galimų kyšio gavėjų.

„Kiek žinau, aš niekur ten nefigūruoju, tiek galiu pakomentuoti“, – portalui sakė jis.

Kyšininkavimo byloje užfiksuoti trys tarpininkai, tačiau tik per du iš jų plaukė pinigai. Viena tarpininkių – bendrovė „Vilmetrona“, atlikusi esminį vaidmenį, kaip įtariama, mokant kyšius valdžios pareigūnams ir energetikams. Nuo 2005 metų iki 2010–ųjų vasario „Alstom Power“ jai pervedė 1,855 mln. eurų, o „Alstom“ padalinys Švedijoje – 475 tūkst. svarų sterlingų. Vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas buvo Evaldas Cibulskas.

Britų tyrėjai išsiaiškino, kad „Alstom“ pinigai, galimai skirti kyšiams, plūdo ir per „Alstom Power“ subrangovę Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte – Pranciškaus Jurgučio bendrovę „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Per ją buvo pervesta iš viso 9,54 mln. litų.

Britų tyrėjai teigia, kad V. Uspaskichas susitikime su P. Jurgučiu ir dabar jau nuteistu „Alstom“ atstovu  pareikalavo 15 mln. eurų, kitaip „Alstom“ projektai Lietuvoje sustos. Teigiama, kad jam galėjo būti sumokėta 5,29 mln. litų (1,53 mln. eurų).

Traukiami vis nauji koziriai

Iš pirmo žvilgsnio nesudėtingoje sukčiavimu kaltinamų minėtos gimdymo įstaigos anesteziologų-reanimatologų Virgilijaus Dimšos ir Jelenos Čiučiulkienės byloje, įstrigusioje Kauno apylinkės teisme jau tris mėnesius, šiandien planuota apklausti tris jų koleges – dvi slaugytojas-anesteziologes bei vieną akušerę-slaugytoją. To praėjusį teismo posėdį – atėjus metui kaltinamiesiems duoti parodymus, paprašė V.Dimšos advokatas Ramūnas Putinas. Esą šios liudytojos padės nustatyti objektyvią tiesą, nes, anot kitų nukentėjusiųjų teisme duotų parodymų, tuo metu, kai šie mokėjo kaltinamiesiems sukčiavimu neaišku už ką, jos buvo toje pačioje palatoje.

Tačiau nė viena iš kviestų liudytojų šiandien teisme nepasirodė. O į šį nespėjo grįžti joms į darbovietę siustų šaukimų šaknelės. Nors, žiūrint iš šono, šie formalumai primena mini spektaklį – esą teisiamieji nebendrauja su minėtomis savo kolegėmis, kaip ir nėra suinteresuoti jų parodymų teismui turiniu. Nors, kaip jau minėta, jos kviečiamos liudyti V.Dimšos advokato prašymu. Ir, pasiteiravus, gal jo ginamasis sutiktų duoti parodymus neapklausius minėtų liudytojų, R.Putinas pareiškė, kad jos – labai svarbios, todėl V.Dimša duos parodymus tik po jų. 

O, planuojant kito posėdžio, į kurį šios liudytojos bus kviečiamos pakartotinai, datą, paaiškėjo, kad gegužę beveik visą mėnesį atostogaus ir pats V.Dimša. Anot jo advokato, – užsienyje, dėl ko negali pakeisti savo planų. O birželį atostogaus ir pats advokatas. Beveik neabejojama, kad po to – ir teisėjas ar kiti šio proceso dalyviai. Juk tokią pačią priežastį, kodėl negalės dalyvauti savo teisme, gali nurodyti ir J.Čiučiulkienė. Senatis, po kurios V.Dimša negali būti nuteistas už jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, – sukanka jau spalio 3-iąją.

Du jau išslydo

Kaip jau rašyta, nei V.Dimša, nei J.Čiučiulkienė nebuvo sulaikyti su įkalčiais.

V.Dimša ir J.Čiučiulkienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaltinimai jiems pareikšti, remiantis nukentėjusiųjų parodymais. Ir visi jie teisme patvirtino, kad V.Dimša ir J.Čiučiulkienė reikalavo iš jų pinigų už, kaip nustatė teisėsaugininkai, Teritorinės ligonių kasos apmokamą paslaugą. Nors patys kaltinamieji sukčiavimu savo kaltės nepripažįsta.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės bei jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už nuskausminimo procedūrą, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę. O paprašius čekio, jo nedavė.

STT kreipųsis į visuomenę – kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią nemokamą paslaugą, atsišaukė ir daugiau apgautųjų.

Iš pradžių V.Dimša ir J.Čiučiulkienė, kaip ir dar du jų kolegos, buvo įtariami kyšininkavimu. Tačiau paaiškėjus, kad pinigai reikalauti už skausmo malšinimą gimdymo metu, kuris yra apmokamas Teritorinės ligoninių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas į sukčiavimą. O šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatyta tik apgaulės būdu įgijus didesnį, negu 3 MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 114 eurų, turtą.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų. Tačiau dar dviejų jų kolegų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą teko nutraukti, nes dėl liudytojų stokos pavyko nustatyti tik po vieną tokios jų apgaulės atvejį. Jų atžvilgiu surinkta medžiaga perduota policijai – administracinės atsakomybės taikymui. Deja, tarp išvengusiųjų baudžiamosios atsakomybės – ir V.Dimšos bei J.Čiučiulkienės kolegė, dėl kurios galimo sukčiavimo ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. 

Palūžo ir viena nukentėjusioji

V.Dimša kaltinamas melagingai nurodęs dviem pacientėms bei gimdyme dalyvavusiems jų vyrams, kad nejautros procedūra yra mokama, esą šios kaina – 80 eurų, ir apgaule padaręs jiems 160 eurų žalą 2015-aisiais.

J.Čiučiulkienė – tokiais pačiais nusikaltimais, padarytais 2016-aisiais.

Anot nukentėjusiųjų, teisiamieji bei jų kolegos tiesiog naudojosi aplinkybėmis, kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės tuo metu yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas, kuo greičiau baigtųsi. Šiandien dauguma iš jų prašo, kad iš teisiamųjų būtų priteisti šių apgaule užvaldyti jų pinigai.

Tokio savo ieškinio praėjusiame teismo posėdyje atsisakė tik viena šiuo metu vėl nėščia nukentėjusioji, pareiškusi, kad dėl minėtos priežasties ji linkusi su ją finansiškai nuskriaudusia J.Čiučiulkiene susitaikyti. Tačiau, kad būtų patenkintas toks jos prašymas, tris būtinas tokiais atvejais sąlygas turėtų įvykdyti ir pati J.Čiučiulkienė. Pirmiausiai ji turėtų pripažinti savo kaltę, po to dėl jos gailėtis ir galiausiai atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Be to, J.Čiučiulkienei, kaip ir V.Dimšai, pareikštas kaltinimas dėl dviejų epizodų, todėl tokį patį norą susitaikyti turėtų pareikšti ir kita gimdyvė, kuriai ji taip pat kaltinama atlikus nuskausminimo procedūrą, kuri turėjo būti nemokama, už pinigus. Tačiau pastaroji nusprendė patikslinti savo ieškinį J.Čiučiulkienei ir paprašė priteisti iš šios ir 1000 eurų moralinį atlygį.    

Pagal dabartinę tvarką, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas turi nutraukti bylą ir negali priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio. KT teigimu, dėl senaties nutraukus bylą gali būti sudaromas įspūdis, kad kaltinamasis nebuvo nuteistas tik dėl to, kad suėjo minėti terminai, o tai sudaro prielaidas išlikti abejonėms dėl kaltinamojo nepriekaištingos reputacijos.

„Tai iš tikrųjų sustiprins asmens teisinę apsaugą baudžiamojo proceso metu. Vienas iš labai svarbių aspektų , tai užtikrins nekaltumo prezumpcijos reikalavimą tais atvejais, kai pats kaltinamas asmuo to prašo“, – pristatydama pataisas Seime sakė ministrė.

Teisingumo ministerijos parengtos pataisos numato, kad kaltinamojo reikalavimu teismas turėtų baigti nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės, nors ir būtų suėjęs senaties terminas. Jeigu išnagrinėjus bylą asmuo pripažįstamas nekaltu, prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas bus paneigtas ir panaikintas.