Kaip pranešė policija, avarija įvyko sekmadienio rytą. Apie 8.39 val. buvo gautas pranešimas, kad Palangoje, Ganyklų ir Žvejų gatvių sankryžoje, automobilis BMW atsitrenkė į šiukšlių konteinerius.

Automobilio 34 metų vairuotojai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.

Po daugiau nei 20 minučių kurorto Vasario 16-osios gatvėje buvo sustabdytas kitas neblaivus vairuotojas.

Automobilį „Porsche“ vairavusiam 32 metų vyrui nustatytas 1,62 promilės neblaivumas.

Abiem vairuotojams gresia baudžiamoji atsakomybė.

Konteinerius užsakęs centras pernai spalį vienašališkai nutraukė 3,3 mln. vertės sutartį su bendrovėmis TIS, „Zweva Environment“ ir kelių ir gatvių tiesimo įmone „Helana“ nustačius, kad jie yra nekokybiški.

Nutraukus sutartį TIS ir „Zweva Environment“ Šiaulių apygardos teismo paprašė centro sprendimą pripažinti neteisėtu, tačiau šis birželį ieškinį atmetė. Įmonėms apskundus sprendimą Apeliacinis teismas rugsėjo 15 dieną patvirtino, kad sutartis nutraukta teisėtai, nes tiekėjos pateikė netinkamos kokybės konteinerius.

Apeliaciniame skunde įmonės tarp argumentų nurodė ir tai, kad dalis konteinerių jau sumontuota, o jų pašalinimas kainuotų 2 mln. eurų, tai lemtų nuostolius ir pažeistų protingumo ir proporcingumo principus.

Pagal 2018 metų spalį pasirašytą sutartį bendrovės mieste turėjo įrengti 289 aikšteles, jose sumontuojant 1290 pusiau požeminių konteinerių, tačiau sutartis nutraukta darbus įpusėjus, kai jau buvo įrengta beveik šimtas aikštelių ir 429 konteineriai.

Įtarimų, kad jie gali būti netinkami, atliekų tvarkymo centrui kilo 2020 metais, o pernai nepriklausomą ekspertizę atlikusi bendrovė „Codeco grupė“ nustatė, kad konteinerių antžeminė dalis yra deformuota dėl netinkamos gamybos technologijos bei konstrukcijos, o apdailos medžiagos neatitinka sutartyje numatytų techninių reikalavimų.

Pasak Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro teisininkės Ernestos Kalainytės-Kislauskienės, kol kas neapsispręsta, ar TIS ir „Zweva Environment“ turės išmontuoti nekokybiškus konteinerius.

„Pagal šią nutartį buvo priimtas sprendimas, jog sutartis nutraukta teisėtai, o dėl visų kitų klausimų vis dar sprendžiama, kaip turėtų pasielgti centras, kalbėsime dėl to su savivaldybe – tai atskiras klausimas, bet sprendimas kol kas nepriimtas“, – BNS sakė ji.

Rugsėjo 1-ąją centras pasirašė naują 3,42 mln. eurų vertės pusiau požeminių konteinerių pirkimo ir įrengimo sutartį su bendrovėmis „ESE Baltija“ bei „Ranga ir valdymas“. Bendrovės turės įrengti tik tą dalį konteinerių, kurių nepastatė ankstesnės rangovės.

TIC vadovas Tadas Puišys BNS sakė dar nežinantis, ar skųs Apeliacinio teismo nutartį Aukščiausiajam Teismui.  

Išimtis – žaliosioms atliekoms

Tačiau dažnai nutinka priešingai. Nors metalas ar porcelianas – keptuvės, puodai ar puodeliai bei lėkštės – išgraibstomi greičiau, drabužiai taip ir lieka nepaliesti. O tai teršia miestą.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko teigimu, į konteinerius netelpančios atliekos turi būti gabenamos į jų surinkimo aikšteles.

"Viešosios tvarkos skyriaus specialistai patikrinimų metu pastebi, kad prie atliekų konteinerių dažnai paliekamos įvairios atliekos – seni daiktai, didžiosios atliekos ir panašiai. Klaipėdos savivaldybės patvirtintose komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, jog miesto erdvėse, taip pat ir šalia konteinerių, draudžiama palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas. Atliekos turi būti metamos tik į konteinerius, o netelpančios nugabenamos į jų surinkimo aikšteles. Vienintelė išimtis taikoma žaliosioms atliekoms – lapams, vaisiams, daržovėms, žolei, jas komunalinių atliekų aikštelėse kol kas leidžiama palikti maišuose šalia konteinerių, kaip ir iki vieno metro ilgio šakas", – nurodė L.Lapinskas.

Atliekas palikdami prie konteinerių, gyventojai nedaro gero darbo.

Nubaudė per 20 žmonių

Kadangi prie konteinerių yra vaizdo stebėjimo kameros, vis dažniau pavyksta identifikuoti ir nubausti šiukšlintojus.

Pašnekovas užsiminė, kad šiemet už šiukšlinimą šalia konteinerių buvo nubausta per 20 žmonių.

"Atliekas palikdami prie konteinerių, gyventojai nedaro gero darbo nei sau, nei aplinkiniams. Tokias gyventojų prie konteinerių paliktas atliekas dažniausiai į konteinerius sumeta teritorijos tvarkytojai. O didžiąsias, į konteinerius netelpančias atliekas taip pat turi pašalinti tvarkytojas. Prie kai kurių atliekų konteinerių yra įrengtos veikiančios vaizdo stebėjimo kameros, kuriomis pavyksta identifikuoti prie konteinerių atliekas paliekančius asmenis. Taip pat tokie pažeidėjai būna nustatomi ir patikrinimų metu arba gavus informacijos iš gyventojų", – kalbėjo L.Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užstatyti automobiliais draudžiama

Pirmą kartą nusižengus, gresia bauda nuo 30 iki 140 eurų, už pakartotinai padarytą tokį pat nusižengimą gali būti skirta bauda nuo 140 iki 600 eurų.

Problemų dėl šiukšlių išvežimo kelia šalia konteinerių palikti gyventojų automobiliai, dėl kurių neįmanoma privažiuoti paimti atliekų.

"Atliekų vežėjai gaišinami, negali laiku ištuštinti konteinerių, o kai kada išvis nepavyksta atliekų išvežti. Taip perpildomi konteineriai, neišvežtos atliekos dvokia. Kai kur yra įrengti kelio ženklai bei horizontalieji ženklinimai, draudžiantys statyti automobilius. Jei ir nėra kelio ženklų, draudžiančių statyti transporto priemones, Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės draudžia užstatyti transporto priemonėmis konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas. Tokie pažeidimai yra fiksuojami, skiriamos nuobaudos", – sakė L.Lapinskas.

Nepatogu tvarkyti kapus

„Kai praplėtė kapinių teritoriją, nuo M.Gimbutienės gatvės padarytas naujas įvažiavimas į kapines ir nutiesti trys nauji takai. Mano artimieji palaidoti arčiau naujo tako, esančio ties kapinių tvora, tad man labai patogu dabar kapus lankyti įeinant pro naują įvažiavimą, tačiau kažkodėl niekas neapgalvojo apie šiukšlių konteinerius. Šiame take jų nėra, tad sutvarkius kapus reikia per aplinkui eiti ir labai toli nešti šiukšles“, – dėstė kaunietis Romas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Jis tikino, jog net keturi konteineriai sustatyti ties maždaug trečiuoju visai neseniai paklotu taku. Iki jo nuo kapinių tvoros yra apie porą šimtų metrų, o norint tolimiausiu taku grįžti iki įėjimo, tenka visai nemažą lanką apsukti.

„Keistai atrodo, kai vienoje vietoje krūva tų konteinerių, o čia – nei vieno, galėtų juos išskirstyti. Seniau dar būdavo konteineris visai netoli panteono, bet dabar ten pasodintos pušelės. Vyresniems žmonėms tikrai sudėtinga tokį ratą daryti iki artimiausio konteinerio. Tikrai būtų patogu, jei vienas jų atsirastų ties pirmu taku. Juolab kad ir privažiavimas iki jo būtų patogus, tad tikrai nesukeltų problemų išvežant šiukšles“, – savo pasiūlymus pažėrė kaunietis.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Konteinerių vietos nekeis

Miesto kapinių priežiūra besirūpinančios savivaldybės įstaigos „Kapinių priežiūra“ atstovai laikėsi pozicijos, jog konteinerių prie tvoros statyti nereikia, o žmonėms daryti lanką iki artimiausios vietos, kur galėtų išmesti šiukšles, neturėtų būti keblu.

Keistai atrodo, kai vienoje vietoje krūva tų konteinerių, o čia – nei vieno, galėtų juos išskirstyti.

„Praktika rodo, jog prie kapinių ribos esantys konteineriai dažnai būna užpildomi gretimų gatvių gyventojų buitinėmis atliekomis, todėl nelieka vietos kapinės susidariusioms atliekoms išmesti. Tokia situacija pagrįstai skatina mirusiųjų artimųjų nepasitenkinimą ir skundus. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi kapinių planu, Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ administracija yra priėmusi sprendimą didžiąją dalį konteinerių koncentruoti kapinių lankytojams patogiausiose vietose, t. y. pagrindiniuose takuose ir kvartalų sankirtose“, – portalui kauno.diena.lt komentavo kapinių ūkio ir kultūros vertybių administratorius Valdemaras Olšauskas.

Pirmadienį Kaune pasnigo, žemę padengė sniegas. Maniau, kad benamės moters prie prekybos centro sienos nebus. Tačiau šiandien po pietų ji buvo sau įprastoje vietoje. Tiesa, ne atsisėdusi ant laiptelių, kaip yra įpratusi, o atsistojusi šalia jų.

Paklausta, kodėl žiemą nenori apsistoti Nakvynės namuose, Adele prisistačiusi moteris atsakė: „Jokiu būdu nenoriu į Nakvynės namus. Man ten labai nepatiktų. Augau vaikų namuose, internate. Nebuvo smagu“.

Pastogės neturinti Adelė teigia, kad nakčiai permiegoti į savo butą ją priima viena moteris, kuriai reikalinga priežiūra. „Aš ją slaugau, o ji man leidžia nakvoti. Tačiau dieną ten būti aš nenoriu, man ten liūdna. Būdama lauke, stebiu gamtą, žmones. Nejaugi turėčiau sėdėti tarp keturių sienų ir laukti mirties“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo benamė.

Būdama lauke, stebiu gamtą, žmones. Nejaugi turėčiau sėdėti tarp keturių sienų ir laukti mirties.

Adelė dažniausiai laiką leidžia sėdėdama ant metalinių laiptelių, kartais skaito laikraščius. Prie jos neretai prieina sugėrovai, kurie kartu su moterimi prie konteinerio ir valgo, ir taurelę pakelia.

Bename tapusi moteris teigia, kad taip gyvena jau daug metų. „Anksčiau dirbau troleibuso vairuotoja, todėl pensiją gaunu. Man jau 70 metų. Dažniausiai būnu viena. Tie, kurie ateina kartu išgerti, galvoja apie save.  Išgėrę jie traukia savo keliais“, – tvirtino benamė.

Paklausta, kur sutiks Šv. Kalėdas, moteriškė, neturinti vaikų,  liūdnai atsakė:„Tikriausiai lauke“.

Mat savivaldybė per 750 atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo plano nė nesiteikė derinti su gyventojais ir stato konteinerius tiesiai po langais.

Savivaldybė „rūpinasi“ žmonėmis, atsižvelgdama ne į jų poreikius, o į biurokratinį planą, kur parašyta, kad konteinerių aikštelės turi būti nutolusios viena nuo kitos per 100 metrų. Klerkai nesuko sau galvos, kurioje vietoje ta aikštelė kuo mažiau žmonėms trukdytų.

Gyventojai nelieka skolingi. Prie Antakalnio g. 80 namo jie net susigrūmė su statybininkais, atvykusiais į jų kiemą įrenginėti atliekų konteinerių aikštelės. Į konfliktą buvo kviečiami net keli policijos ekipažai. Išvykus pareigūnams, žmonės nudraskė statybvietę žyminčias apsaugines juostas, išvertė tvorą, kur kabėjo skelbimas apie statomą objektą.

Pasiūlymus atmetė

Blindžių g. gyventojai jau nuo birželio kovoja prieš savivaldybės numatytą pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelę Nr. 522 prie pagrindinio įvažiavimo į 19 namo kiemą, siūlo parinkti žmonėms palankesnes vietas, bet sulaukia tik profesionalaus atsirašinėjimo.

Trijų Blindžių g. namų gyventojų įsteigtos bendrijos pirmininkas Andrius Kriščiūnas rašė savivaldybei, kad atliekas vežantis transportas užtvers ir taip siaurą pravažiavimą, be to, iš 19 namo gyventojų atims 3 automobilių statymo vietas. Žmonės siūlė aikštelę perkelti arba prie Blindžių g. 17 namo arba 29 namo gale prie betono sienelės, kur įrengti stovai skalbiniams džiauti.

Liepos 5 d. bendrija gavo Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjo Valdo Juodžio pasirašytą raštą. Pirmoji gyventojų siūloma vieta aikštelei išbrokuota, nes ji yra tik 5 m nuo transformatorinės pastotės, todėl esą pažeidžia elektros tinklų apsaugos reikalavimus. Tačiau stumdomas atliekų konteineris šiuo metu ten stovi ir nieko nepažeidžia?

Pas mus aplinkui laukai, miškai, laisvų erdvių pilna, bet savivaldybei reikia būtinai lipti per galvas, įrenginėti aikštelę po langais. Kam gi malonūs tie atliekų konteineriai.

Antra gyventojams patogi vieta valdininkams neįtiko, nes ji esą patenka į valstybės saugomą Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją.

„Kai žiūrime į planą, sklypas nesiekia draustinio ribos, kaip tik ta betoninė sienelė dar sklype, bet mes gi ne specialistai, tikslių planų, visų komunikacijų išdėstymo neturime, todėl ir prašome, ar profesionalai galėtų mums padėti surasti tokią vietą atliekų aikštelei, kuri būtų priimtina žmonėms, - „Vilniaus dienai“ sakė Darius Eigminas, nepatenkintų gyventojų derybininkas su savivaldybe. - Pas mus aplinkui laukai, miškai, laisvų erdvių pilna, bet savivaldybei reikia būtinai lipti per galvas, įrenginėti aikštelę po langais. Kam gi malonūs tie atliekų konteineriai...“

Parašus ignoruoja

Pasak D.Eigmino, per rugsėjį penkių aplinkinių namų gyventojai, kuriems skirta aikštelė Nr. 522, surinko parašus ir registruotu laišku išsiuntė Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, siūlydami dar vieną alternatyvą – aikštelę įrengti už Blindžių g. 17 pastato, kur šiuo metu išrikiuoti 6 stumdomi konteineriai.

„Tai ne gyvenamasis namas, čia įsikūrusi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA), kitos įstaigos, numatytiems 4 pusiau požeminiams konteineriams vietos užtektų, privažiavimas patogus, - vardijo privalumus D.Eigminas, tačiau šį pasiūlymą, kaip ir beveik 60 vilniečių parašų, savivaldybė ignoravo.

„Nustebino operatyvumas – laišką savivaldybė gavo rugsėjo 24 d., o jau 26 d. buvo svarstymas darbo grupėje, kuri buvo sudaryta spręsti klausimams, kaip ir mūsiškis, pacituosiu: „ susijusiems su pusiau požeminių konteinerių projektų derinimu, naujų vietų parinkimu, perkėlimu, plėtra ir statyba“. Galvojome, kaip jie ir spėjo viską išanalizuoti… Bet kai gavome atsakymą ir posėdžio protokolą, paaiškėjo, kad jokio mūsų siūlymo ta grupė nesvarstė, tik patvirtino, kad jų parinkta aikštelė prie Blindžių g. 19, atitinka reikalavimus ir nusprendė palikti ją suprojektuotoje vietoje“, - pirštu į savivaldybės atsiųstus popierius baksnojo nepatenkintų gyventojų atstovas.

Pastebėjęs, kad savivaldybės tinklalapyje viešinamame aikštelių išdėstymo ir jų aptarnaujamų zonų plane nepažymėti Blindžių g. 17a ir 35 namai, savivaldybės teiravosi, ar 522 konteinerių aikštelė skirta ir šių namų gyventojams. Atsakymas teigiamas.

„Pradėjom skaičiuoti žmones, kiek naudosis ta aikštele, jeigu priskirta net 10 namų. Suskaičiavom apie 600, o ten numatyti du dideli, po 5 kub.m, mišrioms komunalinėms atliekoms ir bendrai popieriaus, kartono, plastiko bei metalinėms pakuotėms, ir du mažesni – 3,2 kub.m stiklui ir 0,5 kub.m maisto ir virtuvės atliekoms, - pasakojo pašnekovas. - Klausiu savivaldybės, kiek žmonių gali naudotis tokio dydžio konteineriais, o jie atsako, kad gamintojas nenurodo… Tai kas sprendžia, kiek žmonių neš tenai savo šiukšles? Karoliniškėse įrengus naujas konteinerių aikšteles jos jau po dviejų savaičių tapo šiukšlynais. Panašus košmaras laukia ir po mūsų langais, jeigu aikštele naudosis 600 žmonių.“

Užkliuvo už varčios...

Neapsikentęs vilnietis bandė užsirašyti į priėmimą pas merą.

„Norėjau pasakyti, kad savivaldybė nesielgtų su mumis, kaip tie kampuoti vaikinai iš anekdoto, kurie pasiūlo pirkti plytą. Nei tau jos reikia, nei ką, bet dėl šventos ramybės nusiperki. Taip ir čia – imkit konteinerius, tikrai labai gera vieta. Bet mums ji negera, - akcentavo D.Eigminas. - Kodėl prie NMA pastato blogai – neatsako, siūlome aikštelę įrengti tolėliau, link buvusių Svečių namų yra daugybė vietos, ir automobilių ten niekas nestato. Mums sako – toli, viršys 100 metrų atstumą nuo tolimiausio namo, ir reikės gyventojų sutikimo. Gerai, parašysime tuos sutikimus, bet dabar savivaldybė jau net į užklausas neatsakinėja. Giriasi, kad dirba demokratiškai, skatina gyventojų savivaldą, bendruomenių kūrimąsi, o paskui, kai tos bendruomenės sako savo nuomonę, nenori nieko nei girdėti, nei matyti.“

Norėjau pasakyti, kad savivaldybė nesielgtų su mumis, kaip tie kampuoti vaikinai iš anekdoto, kurie pasiūlo pirkti plytą. Nei tau jos reikia, nei ką, bet dėl šventos ramybės nusiperki.

Pas merą vyrui patekti nepavyko. Priimamajame gavo labai mandagų pasiūlymą dar kartą išdėstyti visus gyventojų argumentus ir pateikti tiesiai darbo grupės vadovui Juliui Morkūnui. Tam pačiam asmeniui, kuris kartą jau pasirašė „nuosprendį“: „palikti aikštelę suprojektuotoje vietoje“.

Biurokratinis ratas ėmė suktis iš naujo.

Eis į teismą

„Vėl rinksime parašus, siūlysime konteinerius įkasti kitoje gatvės pusėje, kur futbolo aikštelė. Rodysime visas įmanomas vietas, kurios tinka gyventojams, o jeigu vėl pasakys „Ne, netinka“, eisime į teismą“, - sakė D.Eigminas.

Už atliekų tvarkymą atsakingi savivaldybės pareigūnai ginasi, kad atliekų konteinerių aikštelių išdėstymo derinti su gyventojais neprivalo. Mat vykdomas Vyriausybės patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas ir aplinkos ministro įsakymas. Todėl visuose miestuose taikomi tie patys reikalavimai, kad konteinerių aikštelė būtų ne arčiau nei 10 metrų nuo namo langų ar durų. Daugiabučio gyventojų sutikimo esą reiktų tik tuo atveju, jeigu konteineriai būtų įrenginėjami už 5 metrų nuo pastato.

Svarbu ne žmonės, o tai, kad „Vilniaus plano“ parengti supaprastinto statybos projekto sprendiniai atitinka visus reikalavimus.

„Gyventojams nerimauti nevertėtų, nes požeminiai konteineriai įrengiami laikantis europinių standartų, jie suprojektuoti optimaliam ir lengvam aptarnavimui bei valymui. Naujai įrengti konteineriai bus aptarnaujami kiekvieną dieną“, - žada savivaldybės atstovas. Bet nenorintys visą gyvenimą pro savo langus matyti konteinerius ir šiukšlių krūvas vilniečių tokia biurokratų paguoda netenkina.

„Jau beveik dvi savaitės, kai aplinka prie V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės 13-o ir 15-o namų yra labai baisi. Įvairių atliekų pridėta prie šiukšliadėžių, esančių šalia šių namų. Anksčiau gyventojai į tą vietą irgi primesdavo šiukšlių, bet jų nebūdavo tiek daug“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės gyventojas.

Prie pat pėsčiųjų tako ties V.Landsbergio –Žemkalnio gatvės 13-u ir 15-u namais jau seniai stovi konteineriai, į kuriuos galima mesti stiklą, popierių, plastmasę. Tačiau ten nėra konteinerio, skirto buitinėms atliekoms. Iki rudens pradžios netoliese, automobilių stovėjimo aikštelėje  ties V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės 6-uoju namu, buvo daug įvairių šiukšliadėžių, tarp jų ir skirtų buitinėms atliekoms.

Anksčiau gyventojai į tą vietą irgi primesdavo šiukšlių, bet jų nebūdavo tiek daug.

Tačiau rugsėjo mėnesį jų neliko, nes Kaune nuo praėjusių metų įrenginėjami pusiau požeminiai konteineriai, o automobilių stovėjimo aikštelėje stovėję šiukšlių konteineriai buvo paprasti. Nuo to laiko kelių aplinkinių namų gyventojams šiukšles tenka nešti į truputį toliau esančius konteinerius.

„Manau, kad kai kurie V.Landsbergio-Žemkalnio gatvės gyventojai, kuriems arčiausiai buvo automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusios šiukšliadėžės, dabar paprasčiausiai tingi paeiti toliau. Jie ir meta įvairias atliekas prie šiukšliadėžių, esančių ties 13-u ir 15-u namais“, - piktinosi kaunietis.

Bendruomenė priešinasi savivaldybės užmojui statyti modernius konteinerius po jų langais.

Į incidentą atvyko net du policijos ekipažai.

Gaisro metu sudegė konteineris, apgadinti kiti šalia stovėję plastikiniai konteineriai ir automobilis „Citroen“.

Atpažinusius asmenį prašome pranešti tyrėjai Solveigai Kardašei 8-41-397607 arba e.p. solveiga.kardase@policija.lt

Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) direktorius Rimantas Juknevičius patikino, kad nesklandumų priežastys su atliekų vežėjais išsiaiškintos penktadienį.

„Buvo sutarta, kad jie ištuštins perpildytus konteinerius vėliausiai per tris dienas. Komunalinių atliekų reforma įsigaliojo gegužės 1-ąją dieną, kuri buvo nedarbo diena. Dėl pasikeitusių aptarnavimo grafikų ir zonų, vairuotojai užtruko susipažindami su naujais maršrutais – vežėjai kilusias problemas pripažįsta ir žada nepagailėti pastangų, kad artimiausiomis dienomis miestas taptų švarus bei toks ir liktų“, – pranešime spaudai sakė R. Juknevičius.

Anot pranešimo, sutarta koreguoti paskelbtą šiukšlių vežimo grafiką pagal gyventojų poreikius.

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis dar ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pranešė, kad su vežėjais sutarta, jog gegužę jie veš šiukšles, kurias būtų vežę pagal senus grafikus. Jis pripažino, kad sprendimas iki vieno karto per savaitę sumažinti šiukšlių išvežimą kai kuriose vietose, ypač prie daugiabučių, „buvo klaida, kuri buvo greitai pastebėta ir išspręsta“.

Anot jo, seniūnijų darbuotojai pažymėjo per 300 probleminių taškų su neišvežtomis šiukšlėmis.

VASA taip pat informuoja, kad konteineriai, atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus, bus keičiami į didesnius arba grafikas bus tankinamas.

„Atsiprašome gyventojų ir įmonių, kurie susidūrė su nepatogumais. Pasipylus milžiniškam skambučių ir užklausų kiekiui ne visuomet galime akimirksniu sureaguoti, tačiau į visus skambučius bei užklausas atsakysime. Noriu patikinti, kad visus signalus vertiname rimtai ir kviečiame mums pranešti, kur neištuštinami atliekų konteineriai“, – teigia R. Juknevičius.

Įsigaliojus naujai sistemai, nuo gegužės 1 dienos Vilnius padalintas į penkias dalis: šiaurinę, rytinę ir vakarinę zonas aptarnauja bendrovė „Ecoservice“, centrinę – „VSA Vilnius“, pietinėje dalyje dirba „Ekonovus“.

Pasak pranešimo, pertvarka siekta, kad būtų įgyvendintas principas „naudojasi visi, moka visi“, nes iki šiol maždaug trečdalis gyventojų naudojosi sistema nelegaliai, mesdavo savo atliekas pas kaimynus ar mieste, tačiau už tai nemokėjo.