Pirmoji vieta – rimtas iššūkis

„Šiukšlių medžiotojų“ žaidimą inicijuoja Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, o įgyvendina organizacija Lietuvos gamtos fondas. Jis vyks dar septyniose Lietuvos apskrityse, o pirmajam žaidimui vietą parinko Kretingos miškininkai, paprašę pagalbos bent šiek tiek aptvarkyti stipriai prišiukšlintą teritoriją.

2008-aisiais uždarytas Glaudėnų sąvartynas šiuo metu jau apžėlęs žole, tačiau už buvusio sąvartyno kaupo, miške – gausu šiukšlių. Daugiausia – plastikinių ir stiklinių butelių, nors tarp įdomiausių radinių buvo ir kerzinių batų arba jau žeme ir samanomis apaugęs pliušinis meškiukas, vis dar išlaikęs savo formą ir akutes.

Nors teritorijai reikės dar daug rankų, kol ji bus visiškai išvalyta, kretingiškiai nepabūgo maknoti po plastiko plėvelėmis ir stikliniais buteliais nuklotą teritoriją ir trys komandos, padedamos Kretingos urėdijos darbuotojų, per pusantros žaidimo valandos surinko po 19, o nugalėjusi komanda – net 32 maišus šiukšlių.

Skirtingos strategijos: nugalėti padėjo paprastas grėblys

Žaidimas „Šiukšlių medžiotojai“ žaidžiamas žymint skirtingų tipų šiukšles programėlėje („Waste Hunters“), ji taip pat matuoja, kur šiukšlės rastos, koks atstumas nueitas, kokių šiukšlių daugiausia. Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazistų komandos per minėtą laiką surinko nuo 450 iki 580 vienetų skirtingų tipų šiukšlių.

Emocijų ir juoko kėlė neįprasti radiniai – keptuvių ir puodų komplektas, rūbai, kuriuos moksleiviai praminė „šiukšlyno „Vogue“ kolekcija“. Traukiant ilgokai čia gulėjusias pakuotes, kuriose dar užsibuvo ir maisto produktų likučių, kartais iš tiesų reikėjo sulaikyti kvapą, arba nueiti į šoną įkvėpti kiek grynesnio oro.

Žaidime galima už nustatytą skaičių šiukšlių maišų nusipirkti įrankių, padedančių jas rinkti. Glaudėnų sąvartyno prieigas tvarkiusi viena iš komandų iškart čiupo „brangiausią“ įrenginį – karutį. Ir nors įgijo pranašumą į šiukšlių pristatymo punktą atvežti kelis sunkius maišus iškart, tai išplėšti pergalės nepadėjo, nes teritorija pasitaikė duobėta, tad karutį teko ir traukti, ir stumti. Komanda, kurioje daugumą sudarė vaikinai, nusprendė apsieiti be jokių įrankių ir dėl jų neaukoti jau surinktų taškų. Trečioji komanda iš pradžių ėmė rinkti šiukšles rankomis, o žaidimui įsibėgėjus „įsigijo“ grėblį. Ši strategija pasiteisino – iš viso surinkę arti 600 vienetų šiukšlių kretingiškės tapo šio žaidimo nugalėtojomis.

Atliekų aikštelė geranoriškai priėmė talkininkų surinktas šiukšles

Komandoms įteikti prizai, skatinantys nekurti vienkartinių pakuočių atliekų – daugkartinės vandens gertuvės bei metaliniai puodeliai karštiems gėrimams, puošti „Šiukšlių medžiotojų“ logotipu ir šį žaidimą inicijuojančių institucijų logotipais. Pirmąją vietą iškovojusi komanda laimėjo „Šiukšlių medžiotojų“ džemperius, kad dažniau įsikvėptų tokiai medžioklei. Pilnus du automobilius stiklo, plastiko ir buitinių atliekų sutiko priimti Glaudėnų atliekų priėmimo aikštelė. Daugiau nei 18 maišų stiklo iš lapais jau sprogstančio ir paukščių balsais aidinčio miško buvo pristatyti į stiklo surinkimo konteinerius. Taip pat surinkti 29 maišai plastiko – daugiausia įvairių plėvelių, polietileno ir plastikinių butelių. Teritorija taip pat apvalyta nuo putplasčio, tekstilės ir netgi poros maišelių elektroninių atliekų – įvairių prietaisų dalių, laidų, baterijų.

Žingsnis po žingsnio, pasitelkiant azartą ir varžytuves miškas netoli Danės atsikratys senojo Glaudėnų sąvartyno kaimynystės padarinių.

Jei žinote kitą teritoriją Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės ar Marijampolės apskrityse, kur reikėtų įvykdyti aktyvią šiukšlių medžioklę, susisiekite su Lietuvos gamtos fondu. Aplinkos ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuotas žaidimas „Šiukšlių medžiotojai“ dar vyks septyniose apskrityse.

Vandens telkiniai valomi nuolat, o prisijungia ir įmonės, ir gyventojai. Vieni tiesiog aprankioja pakrantes vaikščiodami ar plaukdami baidarėmis, kiti sudėtingesnėms užduotims net samdo narus.  Kol vanduo nuseks iki įprasto lygio ir sušils iki tinkamos tokiems darbams temperatūros, norintys prisijungti prie šio iššūkio šiemet jau gali planuotis užduotis. Galbūt įmonės ar įstaigos darbuotojai norėtų prisidėti išvalydami artimiausioje kaimynystėje esantį tvenkinį, ar prisiimti atsakomybę išvalyti kurią nors Neries ar Vilnios upių atkarpą? Tą jau yra dariusios kelios įmonės, yra ir šiemet jau suplanavusiųjų vandens telkinių valymo darbų. 

„Tikiu, kad tokios talkos, miesto švarinimo akcijos, prisidės prie komandinio darbo ir įmonių socialinės atsakomybės stiprinimo, padės iš arti pamatyti, kokią žalą daro neatsakingi žmogaus sprendimai ir įkvėps skleisti žinią tarp vilniečių plačiau“, – sakė Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius. Įmonių ir gyventojų prašoma tik surinkti šiukšles, o jų išvežimu į atliekų rūšiavimo ar utilizavimo vietas pasirūpins savivaldybė.

Pavasarį Vilniuje kaip ir kasmet bus atliekamas ir kitas vandens telkinių priežiūros darbas – užakusiųjų pralaidų valymas. Vilniuje yra nemažai vandens telkinių, kurie baigia užaugti, nors juose yra ir hidrotechninių statinių. Dalis jau neatlieka savo funkcijų ir yra prastos būklės. Specialistai aiškina, kad vandens telkinių valymas, hidrotechninių statinių šalinimas, migracijos kelių atvėrimas ne tik sudaro palankias sąlygas vertingų ir saugomų žuvų rūšių populiacijoms augti, bet ir prisideda prie ženklaus vandens kokybės gerinimo, neleidžia vandens telkiniams uždumblėti. Įmonės gali prisidėti ir prie šių darbų – valyti vandens tvenkinius atkuriant natūralias jų vagas bei juos pritaikant vietos gyventojų poreikiams.

Norinčius prisijungti prie miesto vandens telkinių valymo dėl proceso koordinavimo prašoma kreiptis į savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrį vytautas.rackauskas@vilnius.lt.

„Turiu tokį įprotį – jei eidamas pasivaikščioti pamatau šiukšlę, visada ją pakeliu. Tad man kilo mintis, kad galėtume tą daryti visi“, – pasakojonevyriausybinės organizacijos „Gausus gyvenimas“ dvasinio gyvenimo skyriaus vadovas Ernest Kerul.

„Šiukšlių rinkimo žygiu“ pavadintoje akcijoje sekmadienio pavakare dalyvavo penki savanoriai. Prie LCC tarptautinio universiteto, tarp daugiabučių ir netoliese esančios parduotuvės kiekvienas pririnko po maišą.

„Jausmas geras. Bet būna visaip. Tarp savanorių yra ir paauglių, studentų. Ir jiems gali kilti klausimas, kodėl reikia rinkti, kitų paliktas šiukšles? Bet tada supranti, kad darome tai ne dėl savęs. Ir ne tam, kad sugėdintume kitus. Šiukšles renkame, kad pagražintume aplinką ir padėtume bendruomenei“, – pasakojo organizacijos įkūrėjas Robin Mubarik.

Prieš savaitę savanoriai centre, pajūryje ir paupyje pririnko net 12 šiukšlių maišų.

„Vienas žmogus davė mums penkis eurus – sako, darote gerą darbą ir noriu jus paremti, kad galėtumėte nusipirkti naujų pirštinių, kaukių, dezinfekcinio skysčio“, – juokėsi R.Mubarik.

Iniciatyvos tikslas – ne tik švarios gatvės. Rinkdami šiukšles bendruomenės nariai geriau vienas kitą pažįsta.

„Mūsų organizacijos tikslas – savižudybių prevencija. Tačiau ši problema yra labai rimta. Ir jos išspręsti viena organizacija negali. Tai yra mūsų visų darbas. Šiukšlių rinkimas – puikus pavyzdys, kaip bendromis jėgomis galima išspręsti dideles problemas“, – sako R.Mubarik.

Baržą sukūrė organizacija „The Ocean Cleanup“, žadanti „užsukti kraną“ pagrindiniam vandenynų taršos šaltiniui – upėms.

Naujoji barža, kurią ketinama „dislokuoti“ taršiose upėse, geba per dieną surinkti iki 50 tonų upe plaukiančių šiukšlių, teigia jos 25 metų išradėjas Boyanas Slatas (Bojanas Slatas).

„Esant tinkamoms sąlygoms, mes manome, kad galima net padvigubinti šį kiekį“, – sakė „The Ocean Cleanup“ įkūrėjas ir vadovas.

„The Interceptor“ yra panaši į namą ant vandens, prie kurio yra prikabinta išlenkta užtvara. 24 metrų ilgio, saulės energija maitinamas ir visiškai autonominis laivas gali nesustodamas rinkti šiukšles iš upės, sakė B. Slatas.

Tokios baržos panaudojimo projekto metu „per artimiausius penkerius metus“ ketinama išvalyti tūkstantį taršiausių upių, kurios 80 proc. prisideda prie pasaulinės plastiko taršos, sako jos kūrėjai.

Viena tokia barža jau veikia Džakartoje, Indonezijoje, o antroji – Malaizijoje. Trečiąją ketinama panaudoti Vietname.

B. Slatas šeštadienį Roterdame pristatė ketvirtąjį baržą, kuri bus nusiųsta į Dominikos Respubliką.

Įprastai, praūžus masiniams bėgimo renginiams, trasoje ir šalia jos lieka įvairiu plastiko tūbelių, vienkartinių stiklinių bei kitų atliekų. Planuojama, kad kitą dieną po maratono Kaune 21 km distanciją dvi grupės įveiks bėgdami iš skirtingų jos pusių, tad vienam bėgikui su šiukšlių maišu teks nubėgti apie 10-11 kilometrų.

„Praėjusiais metais po vieno iš maratonų bėgau atsistatymo bėgimą ir praėjus net dviem dienoms pakelėje radau nemažai šiukšlių, numestų trasoje. Iš pradžių tik pasipiktinau, bet staiga šovė mintis juos pakelti ir nunešti iki šiukšlių dėžes. Nors trasos yra valomos, nedidelių šiukšlių vis tiek lieka – įvairios pakuotės, vienkartinės stiklinės, dar kažkas“, – apie idėjos atsiradimą papasakojo Simonas Stūrys, konsultuojantis „Vitaresta“ rinkodaros klausimais.

Pastaroji įmonė Kaune teikia švaros paslaugas, tad šiukšlių rinkimas atitinka ir jų veiklos sritį.

„Norisi prisidėti prie ekologijos, gamtos saugojimo. Be to, ir pats renginys labai gražus, norisi paremti, – sakė „Vitaresta“ direktorė Rasa Petrovė. – Tai tiesiogiai siejasi su mūsų įmonės veikla, nes esame švaros ambasadoriai, jei galima taip pasakyti. Atliekame viską, kas telpa žodyje „švara“, tad bėgsime ir rinksime šiukšles su specialiais maišeliais – padarysime tam tikrą naudą ekologijai.“

„Plogging“ judėjimas jau tapo savotiška sporto šaka – jo metu ir gerinama fizinė forma, ir švarinama aplinka nuo šiukšlių. Pasak S.Stūrio, 10 km įveikimas su šiukšlių maišu nereikalauja daugiau pastangų nei bėgant be jo.

„Jei galite prabėgti be maišo, tai tikrai galėsite prabėgti ir su maišu. Bėgimas renkant šiukšles yra kitoks, kadangi jis nėra ištisinis – prie šiukšlių yra sustojama. Šiek tiek sumažėja pulsas, šiek tiek atsistato kvėpavimas ir širdies darbas. Tai kitoks būdas bėgioti“, – teigė S.Stūrys.

„Citadele Kauno maratono“ organizatoriai dar pernai kartu su savanoriais po varžybų surengė dviračių žygį ir rinko šiukšles. Idėją surengti „plogingo“ varžybas jie vystė nuo metų pradžios ir nedvejodami prisijungė prie pasaulinio judėjimo.

„Mes taip pat reaguojame į gamtoje vykstančius liūdnus pokyčius ir tikrai svarstome, kaip renginį padaryti aplinkai draugiškesniu! Kasmet rūšiuojame atliekas, žinoma tiek, kiek mums pavyksta ir leidžia galimybės. Po renginio nuolat stengiamės palikti švarią aplinką, o šiais metais pristatysime naujieną „Vitaresta Eko bėgimą“, kuris vyks po renginio“, – pasakojo Kauno maratono projektų vadovė Martyna Grigaitė.

Masiškiausios vasaros bėgimo varžybos Laikinojoje sostinėje vyks birželio 9-ąją. Jų metu daugiau nei 7 tūkst. dalyvių varžysis „Citadele Kauno maratone“, „Hollister“ pusmaratonyje, „Continental“ 10 km bėgime, „R1“ 5 km bėgime, 1,5 km šeimų bei 400 m vaikų bėgimuose.

Remalda Kergytė-Dauskurdienė (maratonininkė): „Esu girdėjusi, kad kažkas panašaus vyko Švedijoje. Labai gera idėja, nes po varžybų gatvės atrodo kaip po karo. Gi ir pati bėgdama geriu vandenį ar sportinį gėrimą ir metu jį ant žemės. Aišku, esu už švaresnį miestą. Jeigu tai vyktų mano mieste, tikrai sudalyvaučiau, bet dauguma varžybų vyksta užsienio šalyse, kur sudalyvavęs važiuoji namo. Ir patys sportininkai turime rodyti pavyzdį.“

Simas Bertašius (bėgikas): „Masiniuose bėgimo renginiuose nedalyvauju dažnai, bet visada krisdavo į akis trasoje ir aplink ją besimėtančios šiukšlės, pagalvodavau, kad savanorių laukia didelis iššūkis viską sutvarkyti. Todėl labai teigiamai vertinu eko bėgimo idėją. Lietuviai – sąmoningi žmonės, manau, su malonumu prisidės ir palaikys tokią iniciatyvą.“

Brigita Virbalytė (ėjikė): „Labai sveikintina ir originali idėja. Teko ne kartą matyti po masinių bėgimo renginių besimėtančius plastiko popieriukus, kitas šiukšles – jeigu trasa driekiasi truputį atokesnėse vietose, šios plastiko ir kitos atliekos taip ir lieka teršti aplinką metų metus. Džiaugiuosi, kad Kauno maratono organizatoriai jautrūs aplinkosaugos problemai ir renginys bus draugiškas aplinkai.“

Prie švaros akcijos gyventojai kviečiami prisijungti nuo balandžio 8 iki gegužės 17 d.

Viešąsias teritorijas kviečiami tvarkyti mokiniai, studentai, garažų bendrijų, visuomeninių organizacijų atstovai ir visi gyventojai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Dabrienės, kurią teritoriją tvarkyti, sprendžia patys miestiečiai arba, esant poreikiui, žmonės nukreipiami švarinti viešąsias erdves.

Mokiniai dažniausiai renkasi tvarkyti teritorijas aplink savąsias ugdymo įstaigas.

Pernai pirštinėmis, šiukšlių maišais, grėbliais ir kitais tvarkymo įrankiais nešini klaipėdiečiai gražino Klaipėdos vasaros estrados, Trinyčių, Sąjūdžio, Poilsio parkų ir kitas teritorijas, Pirmosios ir Antrosios Melnragės, Girulių, Neįgaliųjų paplūdimius.

Gamtos mylėtojai sutvarkė 70 miesto teritorijų.

Akcijos dalyviai surinko daugiau nei 250 tonų atliekų, kurios bjaurojo miesto vaizdą.

Visgi, pasak vyriausiosios specialistės, lyginant su 2017 m., klaipėdiečiai švarinimo akcijoje dalyvavo vangiau.

Talkų dalyviai tvarkymo įrankiais, pirštinėmis, šiukšlių maišais turėtų pasirūpinti patys.

Už atliekų išvežimą atsakinga miesto savivaldybė.

Norintieji dalyvauti miesto talkoje turi kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių.

Pats nepajudino nė piršto

Šios gatvės 3-iojo namo antrajame aukšte gyvena 79-erių vyras. Jis turi patologinį potraukį nešti į namus visokias šiukšles.

Apie tai valdininkams kaimynai skundžiasi beveik dešimtmetį.

Pradžioje būta bėdos namo rūsyje, nes senolis užgriozdino šlamštu visą rūsį.

Pernai namų valdų darbuotojai apskundė gyventoją savivaldybei ir sulaukė atsako, kad valdos pačios turi pasirūpinti šiukšlių iškuopimu.

Šalia namo buvo pastatyta didelė gelda stambių gabaritų atliekoms.

Tiesa, pats atliekų prikaupęs vyras jų į konteinerį nenešė, jį nebereikalingais daiktais pripildė kiti gyventojai.

Rūsį išvalė valdų pasiųsti žmonės. Tačiau tai tebuvo dalies problemų sprendimas.

Šlamštas siekė lubas

Pernai, kai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atėjo pas nevalyvą gyventoją, sutiko jį kieme.

Pasikalbėti valdininkai ketino jo bute.

Visos patalpos iki pat viršaus buvo prigrūstos šlamšto.

Tačiau kai tik žmogus atidarė savo buto duris, tapo aišku, kad į vidų nėra kaip eiti – visos patalpos iki pat viršaus buvo prigrūstos šlamšto.

Paraginę šį klaipėdietį atvykti į savivaldybę valdininkai išėjo.

Šiemet Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus darbuotojos bandė pasikalbėti su šiuo asmeniu tris kartus, bet jis nė karto neatidarė durų.

Nežinia, ar pensininko nebuvo namuose, ar jis nepanoro bendrauti su valdininkais.

Gali būti, kad jis buvo išvažiavęs į sodą už miesto, nes vasarą ten praleidžia didesnę laiko dalį.

Naktį žmones išvarė į lauką

Panašu, kad pastaroji savaitė namo gyventojams dėl šio kaimyno tapo tikru pragaru.

Liepos 4-ąją 1.30 val. kaimynai skubėjo kviesti ugniagesius. Laiptinė buvo pilna dūmų, jie skverbėsi ir į butus.

Atskubėję gelbėtojai evakavo gyventojus.

Iš miegų pakelti žmonės su vaikais ir augintiniais stoviniavo lauke, kol ugniagesiai pylė vandenį ant užsidegusių šiukšlių jas kaupiančiojo virtuvėje, kur ir kilo gaisras.

Gelbėtojai išvedė senolį, jis nebuvo sužeistas, kalbinamas medikų, blaiviai atsakinėjo į klausimus.

Papriekaištavęs dėl baisios netvarkos ir sukelto gaisro, operacijų vadovas priminė, kad už tokius dalykus jam gali būti skirta bauda.

Senolio tai nė kiek neišgąsdino, jis pareiškė gaunantis pensiją ir baudą sumokėsiąs.

Reikia pinigų bylinėtis

Gaisro gesinimą koordinavęs operacijų vadovas ir po kelių dienų negalėjo nuslėpti pasišlykštėjimo pasakodamas apie tai, ką pamatė degusiame bute.

Kilus gaisrui iš jų pasileido bėgti tarakonai, pelės ir net žiurkės, sklido siaubinga smarvė.

Pasak jo, visas būstas užgriozdintas nereikalingais daiktais, kilus gaisrui iš jų pasileido bėgti tarakonai, pelės ir net žiurkės, sklido siaubinga smarvė.

Gelbėtojai po to patys lindo po vandens srove, norėdami nusiplauti bjaurastį, kad neparsineštų parazitų ar ligos.

Gesinant ugnį buvo užlietas butas pirmajame aukšte, galima tik įsivaizduoti, kokios dabar yra jo sienos ir lubos.

Savivaldybės darbuotojos tikino, kad gyventojai galėtų pasisemti patirties iš kitų panašių probleminių atvejų.

Sportininkų gatvėje būta panašaus šiukšlių kaupimo atvejo.

Daugybę metų gyventojai susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, kol galiausiai žmonės įpareigojo namų valdas kreiptis į teismą ir pateikti nevalyvai moteriai ieškinį.

Teismo sprendimu antstolis ėmėsi išgabenti visą moters sukauptą bute mantą.

Policija buvo pasitelkta užtikrinti, kad antstoliui nebūtų trukdoma atlikti savo darbą.

Pasirodo, didžioji problema – pinigai reikalingi bylinėtis, teismo išlaidos išdalijamos kaimynu nepatenkintiems gyventojams.

Maišai vis dar riogso pėsčiųjų ir dviratininkų take tarp Melnragės ir Girulių, Pamario gatvėje. Gyventojai pastebėjo, kad kai kurie maišai rausvi, o didesnė jų dalis – juodi.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio valdininkus vis dar pasiekia žinios, kad kažkuriame miesto kampe teberiogso kalnai šiukšlių pilnų maišų.

Šio poskyrio vedėjas Marius Poimanskis patikino, jog taip galėjo atsitikti todėl, kad klaipėdiečiai nepranešė telefonu ar internetu apie pasirinktus švarinti plotus. Todėl atliekų vežėjai nežinojo, kur dar surinktų šiukšlių gali būti.

Gaunama informacija pranešama vežėjams, artimiausiu metu šiukšlės bus išgabentos.

"Viena uosto įmonė sugalvojo talką surengti praėjus savaitei po "Darom", jie valė mišką ir pakelę, o maišus paliko prie gatvės. Šios šiukšlės bus išgabentos, kai mašinos čia atvažiuos pagal grafiką", – teigė M.Poimanskis.

Klaipėdos mieste akciją "Darom" koordinavęs Žilvinas Pranauskas paaiškino, kad talkos metu žmonėms buvo išdalyti rausvi maišai, tad visai nesunku atskirti, kur kieno šiukšlės.

Joms surinkti numatytos dvi savaitės, bet šiemet miestas buvo išvalytas kur kas anksčiau.

"Kad gyventojai nepasinaudotų galimybe nemokamai atsikratyti savų šiukšlių, mes dalijome raudonus maišus. Be to, dar prieš talką yra registruojamos vietos, kur žmonės tvarkys aplinką, mums pranešami kurio nors vieno asmens duomenys. Talkos metu savivaldybės atstovai drauge su šiukšlių vežėjais apvažiuoja visus taškus ir susitaria, kur bus sukrautos surinktos šiukšlės. Po to sudaromas grafikas joms išgabenti. Išvežami ir tie maišai, kurie atsiranda, kai žmonės nebūna pranešę iš anksto apie rengiamą talką, – tikino Ž.Pranauskas. – Esu tikras, kad dabar randami maišai yra tų, kurie nebuvo pranešę. Todėl prašome žmones surinktas šiukšles prinešti arčiau didesnių gatvių, kad sunkvežimiai galėtų jas surinkti. Dažniausiai gyventojai išgirsta apie akciją, išsikuopia savo sandėliukus ir šiukšles padeda kur nors prie kelio."

Iki šiol didžiausias visuotinėje talkoje dalyvavusių kauniečių skaičius siekė 8 tūkst. Kiek jų į talką susirinko šiemet, bus suskaičiuota per savaitgalį. Preliminariais duomenimis, šeštadienį Kaune tvarkėsi daugiau nei 10 tūkstančių miestiečių.

Prisijungė ir narai

Šiemet Kaune nuspręsta tvarkyti 11 vietų. Žaliakalnio seniūnijoje tvarkoma Dainų slėnio teritorija, Ąžuolyno parkas, Tunelio g. šlaitai. Šančių seniūnijoje – Suomių ir Kranto 16-osios gatvės (Kopūstų sandėlių teritorija). Dainavos seniūnijoje nuo šiukšlių išvaduoti užsimota Taikos pr. 131 esančio stadiono teritoriją.

Tvarkdarių netrūko ir Panemunės paplūdimyje, netoliese esančiame Panemunės šile. Nemuno vagą valyti buvo pasiryžę Nardymo mokyklos narai.

Valyti vandens telkinius būtina, nes atliekos, patekusios į vandens telkinį, niekur nedingsta. Dalis nusėda į dugną, kitos srovės išnešamos į didesnius vandens telkinius, smulkesnes praryja vandens gyvūnija, kuri dažnai patenka ant mūsų pietų stalo. Vandens terpėje atliekos suyra, tačiau procesai vyksta labai lėtai – šimtmečiais.

"Po paplūdimio remonto liko šakų, statybinių atliekų - keli šabakštynai", - pasakojo prie talkos prisijungęs Gintautas Bukauskas, Gailutės gatvės saugios kaimynystės grupės koordinatorius. Kita akcijos dalyvė Genovaitė Danilevičienė pastebėjo, kad nors šiukšlių šile ir yra, tačiau jų gerokai mažiau nei būdavo anksčiau. Tarp radinių - stiklo šukės, įvairūs gelžgaliai, daugybė nuorūkų ir šunų ekskrementai. Moterys apgailestavo, kad nenyksta nelegalus sąvartynas prie karinio įtvirtinimo. Čia gyventojai priveža net ir nebenaudojamų lovų.

Po talkos aktyvių kauniečių laukė piknikai, o panemuniškių - ir pirtis Panemunės paplūdimyje.

Šlaituose nebeliks krūmų

Prie iniciatyvos simboliškai prisijungė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Prieš užsukdamas į tvarkomą Pažaislio miško parką prie vienuolyno, jis aplankė dar kelis akcijos taškus.

"Didelė problema su apleistais Nemuno šlaitais. Jie apaugę krūmais ir šiukšlini. Šiemet planuojame pradėti pjauti tuos krūmus, kurie šiukšlintojams tarnauja kaip priedanga", - sakė V. Matijošaitis. Jis žadėjo, kad visos per akciją surinktos šiukšlės bus išvežtos iki pirmadienio. 

Pažaislio miško parką švarinę jaunimo organizacijos "Rytojaus Lietuva" nariai rado nemažai šiferio lakštų. "Tai nuodinga medžiaga. Jai gamtoje - ne vieta", - kalbėjo organizacijos vadovas Mindaugas Puidokas, kartu su bendraminčiais iš parko pririnkęs kelis maišus šiferio.

Ar nebuvo gaila tokį gražų saulėtą šeštadienio rytą leisti dirbant, berenkant šiukšles? "Vaikštinėjant ar kitaip ilsintis nebūtų naudos. Padarius naudingą darbą dūšioje gera", - teigė viena akcijos dalyvių Samanta Montvydaitė, studijuojanti viešąjį administravimą.

Seimo narys Kazys Starkevičius Pažaislyje nuklydęs iki geležinkelio bėgių prie jų aptiko tiek šiukšlių, kad šios netilpo į kelis maišus. Anot jo, dažniausiai pasitaikė tuščių vienkartinių kavos puodelių. 

Sutaupė milijonus eurų

Šiųmetės akcijos savanoriai buvo kviečiami tvarkyti bendrai naudojamas erdves, jose ne tik surenkant atliekas, bet ir perdažant apleistus suoliukus, pasodinant augmenijos. Šiemet vienas iš pagrindinių akcijos tikslų – ir rūšiavimo skatinimas. Pasak V. Matijošaičio, svarbu įpratinti vaikus jau nuo mažens rūšiuoti atliekas, kad kuo mažesnis jų kiekis patektų į sąvartyną.

Pernai akcijoje „Darom“ visoje Lietuvoje dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Surinkta apie 2 tūkst. tonų atliekų.

Įdomiausi radiniai vandenyje: pistoletai, padangos, šaldytuvai, buteliai, mašinų dalys, statybinės atliekos, batai ir kt. Įdomiausi radiniai sausumoje: lovos, klozetai, durys, rankinės, čiužiniai.

Išvalyta daugiau kaip 100 vandens telkinių visoje Lietuvoje.

„Darom“ yra pirmasis masinis renginys Lietuvoje po šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Jis organizuojamas kasmet nuo 2008 m. Per tą laiką prie aplinkos tvarkymo prisidėjo daugiau kaip 1 mln. žmonių. Bendromis jėgomis surinkta apie 35 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad valstybei ši iniciatyva padėjo sutaupyti daugiau kaip 10 mln eurų.