„Šiandieninis ministro pasisakymas sukėlė labai rimtų abejonių dėl šio ministro patraukimo ir siūlymo apsikeisti vietomis su komiteto pirmininku motyvų. Ministras šiandien teigė: „man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus „daugiau kalbėtis“, – feisbuke rašė S. Skvernelis.

Anot jo, tarnybos turėtų apklausti A. Anušauską ir išsiaiškinti detales apie tas korupcines „atviras duris“ ir kieno vizitai nulėmė norą pakeisti ministrą likus 7 mėnesiams iki rinkimų.

„Šių dienų procesas atrodo nesolidžiai ir neskaidriai. O to tikrai nereikia Lietuvos krašto apsaugos sistemai šiuo metu“, – tikino S. Skvernelis.

Primename, kad A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.

Šių dienų procesas atrodo nesolidžiai ir neskaidriai.

Premjerė šeštadienį pareiškė, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė susitiks aptarti situacijos.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas premjero teikimu.

Lietuva – 22-oje vietoje

Iš 25-ių „Rinkos skaidrumo indekse“ reitinguotų šalių, Lietuva užima 22-ąją vietą. 8,3 proc. visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą – vidutiniškai tokie automobiliai šalyje atjaunėja 96 204 km. Jei tikroji transporto priemonės rida 200 000 kilometrų, pakoregavus odometro rodmenis tokio automobilio rida šiemet vidutiniškai sumažėjo iki 104 000 kilometrų.

Žvelgiant į ankstesnius metus, automobilių dalis su suklastota rida sumenko, tačiau automobilių istorijos patikrų platforma dabar geba dar tiksliau identifikuoti sukčiavimo atvejus ir atskirti juos nuo duomenų skaitmeninimo proceso metu pasitaikiusių neatitikimų ar įvesties klaidų.

Reikšminga ir automobilių žalų statistika – 57,6 proc. transporto priemonių per savo gyvavimo laikotarpį yra patyrusios didesnių ar mažesnių apgadinimų. Vidutinis žalos dydis Lietuvoje siekia 4 838 eurus.

Mažiau skaidrios naudotų transporto priemonių rinkos paprastai išsiskiria dideliu importuojamų automobilių kiekiu. Ne išimtis ir Lietuva – net 75,7 proc. visų „carVertical“ tikrintų automobilių turėjo istorinių įrašų iš kitų šalių.

Kaimyninėje Latvijoje situacija dar blogesnė. 12,9 proc. automobilių čia turėjo suklastotą ridą, o 58,4 proc. buvo apgadinti. Importo statistika panaši į Lietuvos: iš visų latvius šiemet dominusių automobilių, net 73 proc. transporto priemonių atkeliavo iš kitų šalių.

Skaidriausia – Skandinavijoje

Pati skaidriausia naudotų automobilių rinka tyrime – Jungtinė Karalystė. Kadangi britams automobiliai su vairu kairėje pusėje neaktualūs, iš užsienio į vidaus rinką patenka vos 2,2 proc. automobilių, kas tiesiogiai koreliuoja su mažesniu sukčiavimo atvejų skaičiumi.

Jungtinėje Karalystėje 2,7 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, Vokietijoje – 3,4 proc., Šveicarijoje – 2,4 proc., Danijoje – 4,1 proc., o Prancūzijoje – 3,3 proc.

„Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkos gerokai skaidresnės nei Rytų Europos. Taip yra dėl griežtesnių įstatymų, mažesnio importuojamų automobilių kiekio ir aukštesnio pragyvenimo lygio. Kadangi vairuotojai rečiau dairosi į pigius automobilius, šiose šalyse sukčiavimo atvejų pasitaiko mažiau“, – sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

„Rinkos skaidrumo indekse“ Centrinės Europos šalys, Vengrija, Slovakija ir Čekija, rikiuojasi per vidurį: ridos klastojimo atvejų čia pasitaiko dažniau nei Vakarų Europoje. Į šias šalis taip pat importuojama gerokai daugiau automobilių.

Sukčiavimai Rytų Europoje

Tyrimo metu nustatyta, kad pačios neskaidriausios naudotų automobilių rinkos šiuo metu yra Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

„Didelis importuojamų automobilių srautas šiose šalyse sukuria neskaidrią prekybos automobiliais aplinką. Naudotai transporto priemonei atvykstant iš kitos šalies, jos ridos rodmenys dažnai koreguojami. Nemažai daužtų automobilių suremontuojami nekokybiškai. Įstatymai naudotų automobilių pirkėjams irgi nėra palankūs – daugelis šalių deda per mažai pastangų apsaugoti viešąjį interesą“, – sako M. Buzelis.

Tarp visų šalių žemiausiai liko Ukraina, kurioje 8,5 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, o 49,7 proc. buvo apgadinti. Šalis taip pat pasižymi aukštu importu – iš užsienio įvežama net 82,4 proc. automobilių. Tačiau, anot M. Buzelio, šiuo metu Ukraina kovoja su daug didesnėmis problemomis.

Rumunijoje ir Lenkijoje importuojamų automobilių dalis taip pat labai didelė: atitinkamai 66 proc. ir 59,8 proc. Lenkijoje 4,9 proc. automobilių turėjo suklastotą ridą, o 65,8 proc. turėjo istorinių įrašų apie anksčiau patirtą žalą Rumunijoje tokių automobilių atitinkamai 7,8 proc. ir 59,1 proc.

Kaip apskaičiuojamas Rinkos skaidrumo indeksas?

„carVertical“ tyrime išanalizuotos įmonės vartotojų įsigytos transporto priemonių istorijos ataskaitos nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo. Rinkos skaidrumo indeksas apskaičiuotas pagal 6 kintamuosius:

Dalį automobilių su suklastota rida

Suklastotų ridų vidurkį kilometrais

Dalį automobilių su patirta žala

Vidutinę žalos sumą

Importuotų naudotų automobilių procentinę dalį

Vidutinį platformoje patikrintų automobilių amžių

Rinkos skaidrumui šie kriterijai nėra vienodai svarbūs, jiems priskirtas skirtingas svoris. Pavyzdžiui, tai, kiek kilometrų vidutiniškai suklastota rida yra svarbiau nei vidutinis patikrintų automobilių amžius tam tikroje šalyje.

Pasak M. Buzelio, milijonai apdorotų istorijos ataskaitų leidžia įmonei įžvelgti naudotų automobilių rinkos tendencijas ir pateikti savo įžvalgas bei prognozes.

Automobilių istorijos patikras teikianti platforma sparčiai tobulėja ir pristato galimybę klasifikuoti ridos neatitikimus istorijos ataskaitose. Jose kartais pasitaiko duomenų įvedimo klaidų: mylios ne visada teisingai konvertuojamos į kilometrus, o įvairios su automobilių duomenimis dirbančios institucijos ne visada teisingai įveda duomenis. „carVertical“ šiemet įdiegė sistemą, leidžiančią atskirti odometro klastojimo atvejus nuo duomenų skaitmeninimo proceso metu pasitaikančių klaidų.

Dirbtinis intelektas padeda atskirti įvairius duomenų neatitikimus ir pasiūlyti vartotojams dar tikslesnius naudotų automobilių rinkos duomenis. Dėl to gali atrodyti, kad ridos klastojimo atvejų sumažėjo.

„Ikiteisminiai tyrimai atliekami siekiant patikslinti gautą informaciją ir įvertinti, ar tarybos nariams skiriant išmokas su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, nebuvo padaryta nusikalstama veika – piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos“, – Eltai patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė.

Tai jau 16-oji, po visuomenininko Andriaus Tapino inicijuoto „Skaidrinam“ tyrimo, STT akiratyje atsidūrusi savivaldybė, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldos lėšų panaudojimo skaidrumo.

Kaip skelbta spalio pabaigoje, trims Pasvalio rajono tarybos nariams čekius už kurą, kurie vėliau buvo kompensuoti iš savivaldos lėšų, spausdino tas pats EMSI degalinės kasininkas.

Kaip nurodoma „Skaidrinam“ tyrime, daugiausiai savivaldos lėšų 2019-2022 metais kurui išleido Darbo partijos narys Igoris Malinauskas. Per šį laikotarpį politikas kurui išleido 13,6 tūkst. savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų, tačiau svetimomis kortelėmis nesinaudojo, skelbia STT.

Visgi paanalizavus čekius paaiškėjo, kad politikas savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis kompensavo keliones, tvarkant asmeninio verslo reikalus.

Kitas Pasvalio savivaldybės tarybos narys – konservatorius Antanas Sudavičius – kurui išleido 13,4 tūkst. eurų ir pateikė čekius su net 37 skirtingomis nuolaidų kortelėmis. Atlikto tyrimo metu taip pat buvo pastebėta, kad politikas kurą pildavosi ir kelis kartus per valandą pas tą patį kasininką.

Savivaldybės tarybos narys, „darbietis“ Rimantas Želvys per kadenciją kurui išleido 13,1 tūkst. eurų ir pateikė čekius, kuriuose yra nurodytos 64 skirtingos nuolaidų kortelės.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės rajonų bei Kretingos savivaldybių.

Iš 16 pradėtų tyrimų kol kas įtarimai pareikšti tik vienam politikui – buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui.

Norėčiau tikėti, kad šio štilio kaltininkė – vasara. Tačiau vasaros atostogos jau baigėsi, už lango ruduo. O Lietuvos laukia dar vienas jūrinio vėjo parko konkursas. Ar jį su šūkiu: „O mums jūra iki kelių!“ vykdys tas pats konservatorių ministras Kreivys ir Co?

Juk visuomenei vis dar neatsakyta, kodėl liepą pasibaigęs jūrinio vėjo jėgainių parko aukcionas, kurį, neoficialiais duomenimis, laimėjo „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ konsorciumas, pritrauks dešimteriopai mažiau lėšų, nei pritraukia kitose valstybėse vykstantys tokio masto jūros jėgainių aukcionai?

Milijardiniai skirtumai verčia abejoti šio konkurso skaidrumu, ypač vertinant jo skubą bei tai, kad konkurse dalyvavo vos dvi įmonės – „Ignitis“, pasiūlęs 20 milijonų eurų, ir kita įmonė, simboliškai pasiūliusi mažiausią konkurso reikalavimus atitinkančią sumą – 5 milijonus eurų. Tai vertintina kaip labai rimtas signalas, kad projekto visuomeninė nauda bus paleista vėjais.

Reikia pabrėžti, kad dėl Lietuvos jūrinio vėjo parko veiklos privaloma atlikti tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą. Tokiu vertinimu suinteresuotų valstybių Danijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos atsakymai buvo gauti 2023 m. gegužės 19-liepos 7 d., tačiau jų net nesulaukus 2023 m. kovo 31 d. buvo pradėtas dokumentų priėmimas Lietuvos jūrinio vėjo parko konkursui. Iki šios dienos ir Aplinkos ministerija nepaskelbė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Valdžios institucijų elgesys, kai sąlygos veiklai sudaromos neatlikus tokio vertinimo, gali būti traktuojamas kaip Espoo konvencijos pažeidimas. Tai neprideda solidumo ir patikimumo Lietuvai kaip partnerei tarptautinėje arenoje.

Skandalinga ir tai, kad tokį tyrimą palikta atlikti pačiam konkurso nugalėtojui, o ne nepriklausomiems ekspertams, nors ES direktyva (2011/92/ES) be interpretacijų skelbia – prieš duodamos sutikimą plėtoti projektą, kompetentingos institucijos privalo atlikti atitinkamą poveikio aplinkai vertinimą, kad nustatytų projekto poveikį aplinkai, atsižvelgiant į projekto „pobūdį, mastą ar vietą“.

Vien faktas, kad tokios valstybinės svarbos konkurse nedalyvavo nė viena pasaulinio masto bendrovė, verčia abejoti šios Vyriausybės deklaruojamu noru pritraukti užsienio kapitalo investuotojus. Taip surengtas konkursas kompromituoja mūsų valstybę ir kuria nepatikimos, nepotizmo persmelktos šalies įvaizdį.

Nerimą kelia ir tai, kad Lietuvos energetikos rinkos dalyviai vengia žurnalistams viešai komentuoti šį skandalingą įvykį ir prisipažįsta, kad baiminasi sulaukti valdžios atkirčio. Tai dar vienas įrodymas, kad mūsų valstybėje įsivyravo baimės atmosfera ir valdžios nebaudžiamumas. Tai kelia tiesioginę grėsmę šalies demokratijai.

Net neabejoju, kad atskiro vertinimo reikalauja ir tas faktas, kad Energetikos ministerijos vadovas turėjo deleguoti narį į šio konkurso komitetą, kai paties Energetikos ministro D. Kreivio turimų „Ignitis“ akcijų vertė siekia 100 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į Energetikos ministro asmeninį suinteresuotumą, kaip „Ignitis“ akcininko, bei jo asmeninius santykius su „Ignitis“ valdymo organų nariais, teisėsauga privalo įvertinti, ar aukščiau aptarti teisės aktų pažeidimai, vykdant konkursą, nesudaro nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo požymių ministro veiksmuose.

Tad, nepaisant to, kad kažkam jūra iki kelių, Lietuva negali sau leisti, kad jos energetiniam saugumui bei aplinkai svarbus Lietuvos jūrinio vėjo parko projektas būtų diskredituojamas skaidrumo stokojančiais veiksmais.

„Mūsų, socialdemokratų, nuomonė dėl galimų pirmalaikių Seimo rinkimų nesikeičia. Jeigu nebus efektyvių žingsnių sprendžiant Vyriausybės valdymo ir reputacijos krizę, esame pasiruošę prisiimti atsakomybę“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą sakė Vilija Blinkevičiūtė.

Kaip būtent socialdemokratai prisiimtų atsakomybę, ji nepaaiškino.

Anksčiau LSDP skelbė, kad jei konservatoriai tikrai siekia pirmalaikių Seimo rinkimų, pirmiausia turėtų pasitraukti Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo priešingą scenarijų – iš pradžių balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų, o jeigu jų nepavyksta paskelbti, Ministrų kabinetas atsistatydina.

V. Blinkevičiūtė šeštadienį sakė, kad tęsiantis karui Ukrainoje, artėjant recesijai, būtina imtis greitų ir veiksmingų ekonominių bei socialinių sprendimų.

„Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Susiklosčiusią politinę krizę valdantiesiems reikia išspręsti greitai. Ir taškas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Ji tvirtino, kad LSDP nepriimtina tai, kas dabar vyksta Seime ir Vyriausybėje.

„Gabrielius Landsbergis skelbia nusiteikęs viską sugriauti. Tiesa, gražiau Gabrielius Landsbergis sako: perkrauti. Nori esą perkrauti visą Seimą ir Vyriausybę. Čia man kyla klausimas gal geriau tegu persikrauna savo kompiuterį“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, šiuo metu Seime ir valdančiojoje daugumoje girdimos rietenos yra neeilinės.

Užuot pasikalbėję tarpusavyje, koalicijos partneriai svaidosi įžeidimais.

„Užuot pasikalbėję tarpusavyje, koalicijos partneriai svaidosi įžeidimais. (...) Niekas, kaip visada, nieko nežino, kas ten, koalicijoje, realiai vyksta. O tada patys stebisi, piktinasi pamatę rezultatus ar laiškus. Ir tada vėl viskas iš pradžių“, – sakė politikė.

Socialdemokratės teigimu, jei centro dešinės Vyriausybė nebegali ar nebenori dirbti, ji turi atsistatydinti arba tardamasi su prezidentu keisti dabartinės Vyriausybės sudėtį.

„Dabar viskas aukštyn kojomis. Matyt, konservatoriai taip bando laimėti laiko ir sugalvoti, ką daryti toliau“, – svarstė V. Blinkevičiūtė.

„Kol kas atrodo, kad vis tik sąmoningai siekiama politinės suirutės konservatoriams sprendžiant savo bėdas valdžioje. Bandoma dėl krizės Vyriausybėje apeiti prezidentą ir permetama atsakomybė visam Seimui. O Vyriausybė tarsi lieka šešėlyje. Negi joje ir su ja viskas gerai?“ – klausė ji.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo rugsėjo 10 dieną skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, taip siekiant visos politinės sistemos perkrovimo dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad kai kurie savivaldos politikai transportui, ryšiams, kanceliarinėms prekėms išleido tūkstančius eurų, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami daug skirtingų banko kortelių, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu. Keletas savivaldos politikų yra patvirtinę, jog pateikdavo fiktyvius čekius, kad galėtų gauti išmokas.

Šešėlis dėl neskaidraus lėšų naudojimo mestas ant įvairių politinių partijų narių, tarp jų – ir dabartinių ministrų. Negalėdama dokumentais pagrįsti išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų pasitraukė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus gali ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Ji šeštadienį per partijos suvažiavimą viešai atsiprašė Lietuvos žmonių dėl susiklosčiusios situacijos.

„Akcija „Skaidrinam“ tiria apmokėjimą ir kompensacijų tvarką savivaldybių tarybų nariams. Jų dokumentuoti galimo piktnaudžiavimo atvejai yra sukrečiantys“, – teigė politikė.

„Griežtai ir kritiškai vertinu susiklosčiusią situaciją. Visa tai įžeidė Lietuvos žmones ir padidino nepasitikėjimą savivaldybių darbu, – sakė ji. – Aš suvažiavimo ir Socialdemokratų partijos vardu atsiprašau Lietuvos žmonių už šią savivaldoje susiklosčiusią neskaidraus lėšų panaudojimo praktiką.“

V. Blinkevičiūtė tvirtino, kad partija įsipareigoja keisti neskaidrią sistemą.

Anot jos, LSDP frakcija Seime „visokeriopai padės ir parems kuo greitesnį šio klausimo teisinį sureguliavimą“.

Tik konkretūs sprendimai ir tinkamas teisinis sureguliavimas gali padėti numalšinti šią politinę krizę.

„Tik konkretūs sprendimai ir tinkamas teisinis sureguliavimas gali padėti numalšinti šią politinę krizę. Tai labai svarbu žmonių pasitikėjimu savivalda. Pasitikėjimui arčiausiai žmonių esančia valdžia“, – sakė partijos vadovė.

Seimo frakcijų seniūnai šią savaitę sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išlaidų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos. Tokias pataisas parlamente tikimasi priimti iki liepos 1-osios.

Visuomenininkas Andrius Tapinas, be kitų, iškėlė abejonių ir dėl galimo neskaidraus išmokų panaudojimo Jonavos rajono savivaldybėje, kuriai vadovauja pirmasis LSDP pirmininkės pavaduotojas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Totalinis viso LSDP skyriaus galimas piktnaudžiavimas ir klastojimas. 28 kartus lažybų čekius klastojusi ir už tai nuteista LSDP vicemerė Birutė Gailienė dabar atsiskaito 20 svetimų kortelių. Kiti perka didelius ir mažus televizorius, pateikia žmonos ryšio išlaidas. Kuras pilamasis 12 sekundžių tarpu, o viena socialdemokratė sugeba teleportuotis iš Jonavos į Kaišiadoris“, – pranešė jis.

M. Sinkevičius penktadienį žurnalistams neigė piktnaudžiavęs tarybos nariams skiriamomis išmokomis, dokumentų neklastojęs, bet savivaldybės biudžetui grąžinęs 4 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti už ryšių paslaugas, nes vieną iš savo telefonų jis buvo davęs naudotis žmonai, kai ši buvo motinystės atostogose.

Teisėsauga yra pradėjusi ne vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo savivaldybių tarybose mokant išmokas politikams už transportą, ryšius, kanceliarines prekes.

Šešėlis dėl neskaidraus lėšų naudojimo mestas ant įvairių politinių partijų narių, tarp jų – ir dabartinių ministrų. Negalėdama dokumentais pagrįsti išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų pasitraukė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

„Šiuo atveju situacija jau tiek užsikamavusi, tiek daug emocijų aplink ją yra kuriama, kad kažkaip deeskaluoti reikėtų. Jei anksčiau buvo turbūt tik kelių ministrų problema, reputacinė ministrų problema, tai dabar atrodo, kad ta situacija tarsi išaugo iš ministrų rėmų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, prezidentas „laukia Seimo žodžio“, ką šis pasisakys šiuo klausimu.

„Žinoma, norint stabilumo valstybėje ir atsakomybės už valstybės funkcionavimą, gali reikėti tą situaciją spręsti“, – kalbėjo patarėja.

Anot jos, bet koks nestabilumas šalies viduje nėra teigimas faktorius prieš NATO viršūnių susitikimą, kuomet priešingai – reikia dar labiau visiems susitelkti, „kad viršūnių susitikimas praeitų su mums naudingais rezultatais“.

Žinoma, norint stabilumo valstybėje ir atsakomybės už valstybės funkcionavimą, gali reikėti tą situaciją spręsti.

„Visi supranta, kad vidaus politikoje gali visko įvykti, tačiau, žinoma, kad laikotarpis, kada tai įvyksta yra nepalankus. Turbūt visiems visiškai aišku, kad prieš NATO viršūnių  susitikimą pyktis viduje yra mažiausiai palankus momentas. Iki NATO susitikimo, iki liepos vidurio turėtume susilaikyti nuo kažkokių drastiškų veiksmų“, – sakė A. Skaisgirytė.

Kai kurių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą, siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų kilusią politinę krizę.

Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. 

Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko  į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.

„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka  už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.

Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.

 

„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.

Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.

„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas. 

Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).

„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.

Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.

 

Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.

„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. 

VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.

„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams  išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.

„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.

Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.

„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.

K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.

„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.

„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.

Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.

Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams.

„Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina. Šitoje sistemoje nėra skaidrumo, nėra kontrolės mechanizmo, – BNS trečiadienį Vilniuje sakė šalies vadovas. – Problema egzistuoja dėl to, kad mes traktuojame savivaldybės tarybos nario darbą kaip savotišką užklasinę veiklą, bet taip nėra.“

Pasak G. Nausėdos, savivaldybių tarybų nariams mokamas atlygis už išdirbtas valandas „neapima visos paletės, viso spektro tarybos nario veiklos, nes yra ir pasiruošimas posėdžiams, dalyvavimas neformaliuose susitikimuose, susitikimuose su rinkėjais“.

„Todėl aš manau, kad vertėtų kalbėti apie galimą fiksuotą sumą, kurią mokame kaip atlygį už darbą. Galbūt diferencijuojant, priklausomai nuo darbo intensyvumo. Natūralu, savivaldybės yra skirtingos“, – sakė prezidentas.

Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina. Šitoje sistemoje nėra skaidrumo, nėra kontrolės mechanizmo.

Jis pabrėžė, kad taip pat turėtų būti numatyta fiksuota suma kanceliarinėms išlaidoms arba „sudarytos sąlygos apsirūpinti reikiamais dalykais, kurie būtini kasdieniam darbui“.

„Šia linkme, aš tikiuosi, ir eisime. Matau jau teikiamus pakankamai konstruktyvius pasiūlymus, norėtųsi, kad visa tai virstų įstatymine iniciatyva, kuri vėliau būtų logiškai pabaigta iki įstatymo pasirašymo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė, jog svarstytų galimybę pats teikti įstatyminius pasiūlymus, jei dėl jų nepavyktų sutarti parlamentarams.

„Bet matydamas dinamiką, pačios Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyvumą ir pripažinimą, kad tai yra problema, aš esu nusiteikęs optimistiškai ir manau, kad sprendimai bus surasti“, – sakė prezidentas.

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį po susitikimo su naujai išrinktais merais žurnalistams teigė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

BNS kalbinti parlamentinių partijų lyderiai šią savaitę taip pat teigė matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Vilius Semeška trečiadienį pristatė siūlymą nustatyti viršutinę išmokų ribą savivaldybių tarybų nariams už jų veiklą, taip pat – baigtinį išlaidų, kurioms kompensuojamos kaip susijusios su tarybos nario veikla, sąrašą.

Prieš kurį laiką visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas paskelbė kelis galimo piktnaudžiavimo išmokomis atvejus, pagal jo pareiškimus teisėsauga yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus.

Šiemet kovą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas atskleidė, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.

Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.