„Šią žiemą ugniagesiai gelbėtojai atliko 17 gelbėjimo darbų ant ledo. Jų metu jie ištraukė šešis skenduolius ir išgelbėjo penkis žmones“, – pateikė statistiką, už kurios slypi siaubas, netektys ir didžiulė rizika.

Vien šį savaitgalį ugniagesiams teko gelbėti du žvejus. Vienas iš jų buvo įlūžęs ežere.

Šiltėjant orams ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ledas ant daugelio vandens telkinių jau netvirtas. „Tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas ir lipti ant jo – labai pavojinga!“ – perspėja gelbėtojai.

Penktadienį 15.26 val. pranešta, kad Alytaus rajone, Krokialaukio seniūnijoje, Duselninkų kaime, Kavalio ežere, lūžus ledui į eketę įkrito žmogus. Jis buvo už 250 m nuo kranto. Ugniagesiai, naudodami gelbėjimo įrangą, žmogų ištraukė, nugabeno į krantą ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Sekmadienį 10.27 val. gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Kazimieravo kaime, Kazimieravo ežere, už 30 m nuo kranto vyras parkrito ant ledo ir patyrė kojos traumą, todėl negali pajudėti. Atvykę ugniagesiai žmogų paguldė ant neštuvų, nugabeno į krantą ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba praneša, kad per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 62 gaisrų ir atliko 84 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų nukentėjo žmogus.

Sekmadienį 7.47 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Minties gatvėje, daugiabučiame gyvenamajame name atvira liepsna dega butas pirmajame aukšte.

Ugniagesiai iš namo išvedė keturis žmones, vienas žmogus dėl galimo apsinuodijimo dūmais buvo išvežtas į ligoninę. Gaisro trijų kambarių bute metu išdegė vienas kambarys, antrajame aukšte apdegė kaimyninio buto balkonas, trūko balkono ir kambario stiklo paketai. Autonominio dūmų detektoriaus bute, kuriame kilo gaisras, nebuvo.

Šeštadienį 20.13 val. buvo gautas pranešimas, kad Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo seniūnijoje, Padovinio kaime, dega gyvenamojo namo siena. Gaisro metu sudegė 5 kv. m pamato apšiltinimo medžiagos. Dūmų detektorių name nebuvo.

Apie 23 val. Kaune, Pamario gatvėje, bute smilko šiukšlės. Gyventojas patalpose buvo prilaistęs degaus skysčio. Jį išsivežė policijos pareigūnai. Ugniagesiai į lauką išnešė dviejų litrų talpyklą su degiuoju skysčiu ir išvėdino patalpas.

Sekmadienį 13.56 val. buvo gautas pranešimas, kad žmogus, atvykęs į sodybą Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijoje, Antapusnės kaime, rado sudegusį medinį namą. Gaisro metu sudegė ir jo viduje buvę namų apyvokos daiktai.

18.08 val. Skuodo rajone, Šačių seniūnijoje, Rukų kaime, liepsnojo statybinis vagonėlis. Gaisro metu išdegė jo vidus, sudegė viduje buvę daiktai. Iš vagonėlio ugniagesiai išnešė du dujų balionus.

Reportaže plačiau pasidalinti sutiko iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ autorės Žana Skridlienė ir Simona Sigariova.

Kaip gimė ši iniciatyva?

„Kadangi liepos 25 d. yra stiprinti visuomenės sąmoningumą, tai ir mes norėtume pastiprinti visuomenės sąmoningumą socialinės akcijos dėka. Mes ją sugalvojome kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Tai yra tarsi rezultatų suvestinė, kova tarp žmogaus ir vandens, tarp sąmoningumo ir nerūpestingumo“, – kalbėjo akcijos bendraautorė Ž. Skridlienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Situacija vandenyje gali pasikeisti per akimirką. Akimirkos dažnai sugeba pražudyti tuos, kurie neatsakingai elgiasi vandenyje. Šių metų suvestinė rodo, kad buvo išgelbėti 28, o nuskendo 52 žmonės. Iniciatyvos autorių nuomone, lietuviai yra skendimo čempionai.

„Mes neturime saugios kultūros prie vandens. Turime mažai baseinų. Nesuprantame, kad plaukimas yra gyvybiškai svarbus įgūdis ir jo mokintis turėtume nuo ankstyvos vaikystės“, – teigė S. Sigariova.

Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės prie vandens?

„Jie neapskaičiuoja rizikos. Mes kiekvienas galime prisidėti prie šios akcijos. Galime sužinoti taisykles, pavojus, savipagalbos būdus. Galime išmokti sulaikyti kvėpavimą, išmokti panerti, plūduriuoti, gaivinti, gelbėti. Svarbu savo žiniomis pasidalinti su kitais, nes ta informacija gali išgelbėti gyvybes“, – pasakojo Ž. Skridlienė.

Sulaikyti kvėpavimą galima treniruotis ir savo vonioje, tam net nereikia baseino.

„Taip, tikrai galima padaryti“, – sakė S. Sigariova.

Kokio amžiaus vaikai turėtų mokėti plaukti?

„Galbūt amžiaus cenzo nėra, bet kažkur 5-6 metų vaikai“, – teigė S. Sigariova.

Jei tu namų darbų būsi nepasiruošęs, greičiausiai be tos panikos nieko nepavyks.

Dažnai susiduriame, kad ir suaugę nemoka plaukti. Kiek turi būti geras plaukikas, kad ištikus stresinei situacijai sugebėtum išsigelbėti?

„Yra keli lygiai draugystės su vandeniu. Jeigu aš nemoku plaukti, tai aš esu visiškai neapsaugotas. Jei aš išmokau pats ar mane išmokino draugai, giminės, tai yra gerai, bet be abejonės geriausia yra išmokti plaukti baseine kartu su specialistu. Mes su Simona dirbame sostinės vaikų ir jaunimo centre ir ten ne tik ugdome, ne tik mokome, bet ir daug dėmesio skiriame saugumui vandenyje. Mūsų vaikai jau paruošti“, – teigė Ž. Skridlienė.

Dažnai specialistai sako, kad jeigu skęstate – nepanikuokite. Atrodo, lengva patarti. Kaip nepanikuoti, jei matai, kad situacijos nebevaldai?

„Jei tu namų darbų būsi nepasiruošęs, greičiausiai be tos panikos nieko nepavyks. Atsitikus kažkokiam netikėtumo momentui, pirmiausiai mes privalome apsiversti ant nugaros, pagalvoti, ką mums daryti ir kaip mums sugrįžti į krantą“, – sakė S. Sigariova.

„Galima išskirti dvi tokias kryptis – tai žmogaus gebėjimai elgtis prie vandens, mokėjimas plaukti, kitas – maudymasis saugiose vietose. Mes turbūt esame rekordininkai pagal maudymąsi neoficialiuose paplūdimiuose“, – LRT radijui sakė S. Greičius.

Anot jo, oficialiuose paplūdimiuose, kur budi gelbėtojai, yra gelbėjimo priemonės, įvykus skendimui išgelbėjimo procentas yra didelis.

Pernai panašiu laikotarpiu liepą buvo išgelbėtas 21 žmogus, šiais metais – 31. PAGD duomenimis, šiemet nuskendo 58 žmonės, pernai per tą patį laiką – 63.

„Operatyviau sureaguota, išgelbėta daugiau, bet turbūt didžioji problema yra ta, kad daugelis tiek suaugusių, tiek vaikų, maudosi kažkokiuose tvenkiniuose, kur nėra oficialių maudymosi vietų įrengta, nėra gelbėtojų, nėra gelbėjimo priemonių ir tad, jei žmogus jau pradėjo skęsti, tai jo situacija ženkliai labiau komplikuota“, – kalbėjo PAGD direktorius.

Mes turbūt esame rekordininkai pagal maudymąsi neoficialiuose paplūdimiuose.

Pasak jo, susiduriama ir su situacijomis, kuomet skęstantį vaiką gelbėja artimas šeimos narys ir nuskęsta keli asmenys vienu metu. S. Greičiaus teigimu, norint išgelbėti skęstantįjį reikia gebėti nuplaukti kelis šimtus metrų, būti fiziškai pasiruošusiam.

PAGD šią vasarą inicijavo procesą įrengti gelbėjimo priemones tuose paplūdimiuose, kur gelbėtojų nesama, tačiau žinoma, kad vietos gyventojai maudosi.

Anot S. Greičiaus, jau vyko susitikimas su Vilniaus rajono meru, seniūnais.

„Seniūnai geriausiai žino, kur eina maudytis vaikai, kur eina gyventojai. Jei ten nėra oficialaus paplūdimio, tai mūsų raginimas įrengi stendą su gelbėjimo ratu, kad būtų virvė. Jei žmogus skęsta, kad greta esantys nesmarkiai rizikuodami galėtų išgelbėti, nes nesant gelbėjimo priemonių, gelbėjimo situacija būna sudėtinga“, – sakė PAGD vadovas.

Anot jo, Vilniaus rajonas jau vykdo pirkimo procedūras ir tikėtina, kad kai kuriose populiariose maudynių vietose gelbėjimo priemonės atsiras.

S. Greičius ragina pasekti šiuo pavyzdžiu ir pačius gyventojus, kurių vaikai eina maudytis prie greta namų esančių telkinių.

„Turime pavyzdį, kai gyventojai, šiuo atveju konkrečiai mūsų pareigūnas, pats savo iniciatyva nupirko, įrengė. Manau, gyventojai, kurių vaikai eina maudytis, jei savivaldybė nenupirko, gelbėjimo ratas nėra didelė finansinė našta keliems kaimynams nupirkti ir įrengti“, – sakė vadovas.

Anot jo, tiek avarijose, tiek gaisruose ar skęstant apie keturis kartus dažniau žūsta vyrai.

Apie tai, kad Jonavos rajono Ruklos miestelio ežere, esančiame Laumės gatvėje, skęsta du vaikai, buvo pranešta 15.14 val.

Apie tai pranešęs vyras teigė, kad nelaimė įvyko vidury ežero. Tačiau pokalbio su Bendruoju pagalbos centru pabaigoje jis jau teigė, kad įlūžę vaikai jau užlipę ant ledo.

Nepaisant to, į įvykio vietą išsiųsti Jonavos rajono ugniagesiai. Apie įvykį informuoti ir greitosios medikai bei policija. 

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, jos kolegoms pasiekus nelaimės  vietą per keturiolika minučių, vaikams jau joks pavojus negrėsė.

O Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties atstovė buvo linkusi patikslinti, kad įlūžę vaikai – tik permirkę ir išsigandę. Jokio pavojaus jiems nėra. Tačiau dėl viso pikto jie bus nuvežti į Jonavos ligoninę detalesnei apžiūrai.

Kauno policijos atstovė, savo ruožtu, papildė, kad berniukai, apie kuriuos ištikusią nelaimę pranešė vienas iš ją pastebėjusių praeivių, – 2011 ir 2009 m. gimimo. Būtent minėti praeiviai ir ėmėsi iniciatyvos juos gelbėti iki atvykstant specialiosioms tarnyboms. Ir visa tai vyko ne ežere, o tvenkinyje.

Galiausiai Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčios pamainos vadas, pabendravęs su kolegomis iš Ruklos ugniagesių komandos, kurie atvyko į nelaimės vietą vieni iš pirmųjų, reziumavo, kad vieną vaiką išgelbėjo kariškiai, pirminiais duomenimis, iš greta įsikūrusio bataliono, tuo metu ėję pro šalį ir atsidūrę laiku bei vietoje. O antrąjį, kuris buvo apie 20 metrų nuo kranto, tačiau ne vandenyje, o ant ledo, – Ruklos ugniagesių komandos atstovai, panaudoję gelbėjimo ratą ir virvę.

Išplaukę pasiimti iš jūros locmaną, laivo įgula ties naująja Smiltynės perkėla pastebėjo žmonių susibūrimą.

„Nedelsdami pasukome ten, pašvietę su paieškos prožektoriumi pamatėme, kad vandenyje yra žmogus. Vandens temperatūra buvo 2–3 laipsniai, o išbūti tokiame vandenyje galima iki 15 minučių. Gal dėl to, kad žvejai skęstančiajam buvo numetę virvę, į kurią įsikibęs jis laikėsi, – dar nebuvo praradęs tiek daug jėgų, tačiau jau buvo ties riba“, – pasakoja pamainos kapitonas Žilvinas Pundzius.

Pasak jo kolegos, pačių žvejų pastangos ištraukti į vandenį įkritusį kolegą buvo bergždžios.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.

„Žmogus apsirengęs žieminiais rūbais, su guminiais batais, jau išbuvęs apie 15 minučių vandenyje – rūbai buvo permirkę, dėl to svoris buvo tikrai didelis. Tad iškelti ant krantinės, kurios aukštis toje vietoje siekia apie 3 metrus, be specialios gelbėjimo kilpos tiesiog neįmanoma“, – teigė jūreivis motoristas Sergej Čeredničenko.

„Mūsų kateryje yra gelbėjimo rampa, kurią nuleidome į vandenį ir ištraukėme nelaimėlį. Žmogui tiesiog pasisekė, kad taip sureagavome. Viskas vyko labai greitai“, – pridūrė jis.

Per maždaug keturias penkias minutes žvejį pavyko ištraukti ir nugabenti į Klaipėdos pusę, kur persikelti į Smiltynę laukė iškviesti gelbėtojai ir medikų komanda.

Organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus – viena iš Uosto direkcijos funkcijų, tačiau gelbėjimo operacijos nėra dažnos.

Pernai Uosto direkcijos darbuotojai į pagalbą skęstančiam žvejui skubėjo vieną kartą, užpernai dalyvauta dviejose skendusiųjų paieškos operacijose.

Tragiškiausia diena – penktadienis: šalyje tądien paskendo septyni žmonės.

Nelaimėmis vandenyje išsiskyrė Kelmės rajonas – penktadienį paskendo dvi moterys, sekmadienį – vienas vyras.

Tragiškos nelaimės taip pat užregistruotos Šilutės, Šilalės, Anykščių, Joniškio, Vilniaus rajonuose, Elektrėnuose ir kitur.

„Skęsta žmonės, matyt, dažniausiai neapskaičiuoja savo jėgų, prašome saugoti savo gyvybę prie vandens telkinių“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Dalia Dzimidienė.

Šeštadienį iš Baltijos jūros ištrauktas vyro kūnas. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, 48 metų vyro kūnas iš jūros ištrauktas Palangoje, Prieplaukos gatvėje.

Penktadienį, apie vidurdienį, gautas pranešimas, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų I kaime, Beržų gatvėje, tvenkinyje galbūt nuskendo žmogus.

Penkių arų tvenkinyje, už 7–8 metrų nuo kranto, 1,5 metro gylyje buvo rastas vyro kūnas.

Apie 15.30 val. gautas dar vienas pranešimas, kad Elektrėnuose, Klevų gatvėje esančiame šiltame kanale, nuskendo moteris. 15.55 val. ugniagesiai, panaudoję gelbėjimo valtį ir echolotą, netoli kranto surado nuskendusios moters kūną. 

Skęsta žmonės, matyt, dažniausiai neapskaičiuoja savo jėgų.

Tą pačią dieną, apie 19 val., Šilutės rajone, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Bartininkų kaime, miško tvenkinyje, už 3,5 metro nuo kranto, 2 metrų gylyje, buvo pastebėtas skenduolis. Ugniagesiai gelbėtojai ištraukė nuskendusiojo vyro kūną.

Šeštadienį Šilalės rajone, Upynos seniūnijoje, Aukštutiškės kaime, prie tvenkinio buvo rasti vyro rūbai, žmogaus aplink nesimatė. Iki atvykstant ugniagesių pajėgoms vyrą iš dirbtinio tvenkinio ištraukė du gyventojai. Atvykę medikai konstatavo vyro mirtį.

Penktadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių seniūnijoje, Laugalio kaime, vandenyje nuskendo dvi moterys.

Taip pat penktadienio vakarą buvo gautas pranešimas, kad Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, Mačionių kaime, iš vandens ištrauktą žmogų gaivina ugniagesys.

Atvykus pajėgoms, paaiškėjo, kad skenduolį jau buvo ištraukęs ir apie 30 minučių gaivino ne tarnybos metu buvęs Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas. Atvykę jo kolegos ugniagesiai gelbėtojai tęsė gaivinimą, bei padėjo medikams.

Išgelbėti gyvybės nepavyko, medikai konstatavo mirtį.

Sekmadienį Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Dukstynos kaime esančiame tvenkinyje nuskendo vyras, pavakare Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Melekonių kaime, į Vokės upę šoko ir neišniro vyras. Ištraukti palaikai perduoti medikams ir policijos pareigūnams.

Šią vasarą vien ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 43 paskendusius asmenis, iš jų vieną vaiką. Nuo žūties vandenyje išgelbėta 16 žmonių,

Nelaimės vandenyje sudaro nemažą dalį tragiškų mirčių statistikoje, kasmet paskendimai prilygsta ar net viršija žuvusiųjų gaisruose ar avarijose skaičių.

Šiemet per gaisrus žuvo 55 žmonės, eismo nelaimės nusinešė daugiau nei 70 gyvybių.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykus ugniagesiams, maudykloje apie 10–15 metrų nuo kranto atlikta paieška su valtimi nuo vandens paviršiaus. Vėliau pasitelkti du narai.

Žmogaus kūnas rastas trijų metrų gylyje, už dešimt metrų nuo kranto. Medikai konstatavo vyro mirtį.

Šeštadienio vakarą Kelmės rajone, Voveriškės kaimo tvenkinyje, rastas nuskendusio 65 metų vyro kūnas.

Tą pačią dieną Vilniuje pranešta, kad Neries upe plaukia žmogaus kūnas.

Ties Žvejų gatve vandenyje aptiktas mirusio nenustatytos tapatybės apie 70–80 metų vyro kūnas be išorinių smurto žymių. Jį po Mindaugo tiltu ištraukė ugniagesiai gelbėtojai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Išvykę į šį iškvietimą ugniagesiai atliko dar vieną gelbėjimo darbą.

Prie Olimpiečių gatvėje buvusios sporto bazės iš vandens ištraukė plaukiantį vyrą, jis paprašė pagalbos.

Dar vienas skęstantysis taip pat šeštadienį išgelbėtas Radviliškio rajone, Šaukoto seniūnijoje, Šaukoto I kaime, Gomertos ežere.

Gautas pranešimas, kad ežere skęsta žmogus. Iki ugniagesių atvykimo vyras buvo ištrauktas iš vandens. Gelbėtojai budėjo, kol atvyko policijos pareigūnai ir medikai.

Liepą, pirminiais duomenimis, Lietuvoje paskendo šeši žmonės.

Birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 27 skenduolius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pusmetį iš vandens ištraukta 60 žmonių kūnų.

Nelaimės vandenyje sudaro nemažą dalį tragiškų mirčių statistikoje, kasmet paskendimai prilygsta ar net viršija žuvusiųjų gaisruose ar avarijose skaičiui. Šiemet per gaisrus žuvo 55 žmonės, eismo nelaimės nusinešė arti 70 gyvybių.

Paskendusiųjų gali būti ir daugiau, nes nelaimėlius iš vandens traukia ir kitos tarnybos.

Birželio mėnesį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 27 skenduolius, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Šiaulių (10), Vilniaus (9) ir Alytaus (8) apskrityse.

Vyrų iš vandens telkinių ištraukta keturis kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 42 metai.

Remiantis 2016–2020 metų darbų vandenyje duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 68 skenduolius, šiemet jų ištraukta 11,8 proc. mažiau.

Per pirmąsias liepos mėnesio dienas ugniagesiai gelbėtojai iš vandens tekinių jau ištraukė tris skenduolius, pernai per šį vasaros mėnesį ištraukta keturiolika skenduolių, iš jų du vaikai.

Artėjant savaitgaliui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų.

„Nuo birželio 1 iki šios dienos ištraukti 24 skenduoliai, išgelbėti trys žmonės. Pirmieji vasaros mėnesiai vandenyje neretai būna tragiški“, – pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje paskendo 20 žmonių.

Pasak E. Zdanevičienės, būdami prie vandens gyventojai neretai neįvertina situacijos pavojingumo ir pakliūva į nelaimes.

Savaitgalį Lietuvoje paskendo trys žmonės, visos šios nelaimės užregistruotos šeštadienį.

Vakare Klaipėdoje, Baltijos jūroje paskendo moteris ir jaunuolis.

Narai atliko paiešką vandenyje, o vėliau sraigtasparnis pradėjo paiešką iš oro.

18.26 val. ugniagesiai į krantą ištraukė vyro kūną ir perdavė medikams. Jį atgaivinti bandė du  greitosios medicinos pagalbos ekipažai.

19.29 val. vandenyje rastas moters kūnas. Medikai konstatavo abiejų mirtį.

Tą patį vakarą Šalčininkų rajone, Kalesninkų seniūnijoje, Didžiųjų Zubiškių kaime nuskendo vaikinas. Jo kūnas rastas Versekos upėje, už aštuonių metrų nuo kranto.

Nusikaltimas įvykdytas ketvirtadienio vakarą, apie 21.10 val., Startų kaime, pranešė policija.

Plaukiojant valtimi, žodinio konflikto metu neblaivus (2,17 prom.) 38 metų vyras apvertė valtį ir skandino 28 metų moterį. Vėliau prieš ją smurtavo krante.

Įtariamasis sulaikytas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.