Ne vienkartinis projektas

Vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus, iki 2030-ųjų, gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP. Apie 2,52 proc. iš jų šiemet skiriama iš įprastų biudžetinių asignavimų, likusi dalis numatyta iš bankų solidarumo įnašo, tačiau jis baigs galioti kitąmet.

Finansų ministerija pateikė potencialių alternatyvų, kokiais būdais būtų galima papildyti gynybos reikmėms skirtą biudžetą. Dėmesio centre atsidūrė skolinimosi idėja, tačiau skaičiuojama, kad palūkanos 2025–2034 m. galėtų siekti 1 mlrd. eurų. Preliminariais skaičiavimais, skolintis reikėtų apie 6 mlrd. eurų.

Pasak VU ekonomisto doc. dr. A. Bartkaus, problema – ne palūkanos. „Skolinimosi krašto apsaugos reikmėms negalima svarstyti kaip finansavimo priemonės. Skolintis galima, jeigu tai skirta vienkartiniam darbui, projektui, pavyzdžiui, nacionaliniam stadionui“, – teigia jis.

„Gynybai mums reikės pinigų ne vienus, ne dvejus metus – papildomų lėšų reikės gal 20 metų, tol, kol pasieksime tokį kariuomenės lygį, koks mums reikalingas. Jeigu dabar pradėtume rašyti Konstituciją, ko gero, pradėtume nuo teiginių, kurie būtų susiję su mūsų šalies pagrindu, mūsų šalies esme, nepriklausomybe, egzistencija, o be gynybos tai  tiesiog neįmanoma. Jei neturėsime gynybos, greitai tapsime auka“, – klausimo rimtumą akcentuoja ekonomistas.

Planavimas: A. Bartkus primena, kad karinio konflikto atveju reikėtų turėti itin stabilią finansinę sistemą, nes vis tiek reikės finansuoti visą valstybės aparatą, mokėti išmokas, pensijas ir kartu būti pasiruošus scenarijui, kad dalis įmonių nedirbs, dalis produkcijos nebus sukuriama. / J. Auškelio / BNS nuotr.

Skola grįžtų bumerangu

Kadangi Lietuvai reikalingas ilgalaikis didesnis finansavimas, skolinimasis nėra tvarus sprendimas, nes tai reikštų skolinimąsi kiekvienais metais ir su kiekvienais metais vis labiau augančius skolos aptarnavimo kaštus, todėl A. Bartkus vieninteliu racionaliu variantu įvardija mokesčių kėlimą.

„Sakykime, Lietuvoje sukursime tankų diviziją – ne per metus  sukursime, bus reikalingos nuolatinės injekcijos. Planuokime maksimaliai į priekį, gal keliems dešimtmečiams, arba net neapsibrėžkime termino, bet supraskime, kad lėšų reikės labai labai ilgam laikui“, – pabrėžia jis.

„Jei kas nors bijo, kad bus padidinti mokesčiai, prisiminkite, kad skolinimasis lygiai taip pat padidins bendrą valstybės skolą ir skolos kaštus. Valdžia lygiai taip pat nesudurs galo su galu ir jai reikės sugalvoti kokių nors apmokestinimo formų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ar padidinti kokius nors akcizus. Vis tiek galiausiai atsiremsime į didesnius mokesčius. Ar nebūtų protinga tai padaryti iš karto ir neįsiskolinant kam nors kitam, o sukuriant savo iki dantų ginkluotas lietuviškas pajėgas, kurios atgrasytų bet kokį norą čia ateiti?“, – retoriškai klausia ekonomistas.

Jo teigimu, yra dar viena priežastis, kodėl nevertėtų skolintis. „Karinio konflikto atveju reikėtų turėti itin stabilią finansinę sistemą. Supraskime,  jeigu bus karinis konfliktas, galbūt dalis mūsų teritorijos bus užimta priešiškų jėgų ir joje esantiems gyventojams irgi reikės mokėti visas išmokas, pensijas, dalis įmonių nedirbs, dalis produkcijos šalyje nebus sukuriama, o finansuoti visą valstybės aparatą reikės“, – dėsto A. Bartkus.

„Vadinasi, turime neprasiskolinti, turėti mažą valstybės skolą, nes tokiu atveju skolintis bus labai sunku. Turime sukaupti solidžių rezervų „Sodroje“, kurie dabar kaupiasi ir jų negalima judinti, nes karinio konflikto atveju tai būtų mūsų gelbėjimasis. Mūsų sistema turi būti itin finansiškai tvari. Sudėliojus visus argumentus už ir prieš, lieka vienintelis kelias – didinti mokesčius ne ryt, o šiandien“, – neabejoja ekonomistas.

„Pacientas sunkiai serga, reikalingas chirurginis gydymas, jeigu priešinsis – suleisime raminamųjų ir nuvešime į operacinę“, – tokį dabartinės situacijos vertinimą pateikia jis.

Jei kas nors bijo, kad bus padidinti mokesčiai, prisiminkite, kad skolinimasis lygiai taip pat padidins bendrą valstybės skolą ir skolos kaštus. Valdžia lygiai taip pat nesudurs galo su galu ir jai reikės sugalvoti kokių nors apmokestinimo formų.

Obligacijomis gynybai nepasitikėtų

A. Bartkus skeptiškai žiūri ir į siūlymus gynybai lėšų surinkti parduodant valstybės taupymo lakštus ir kuriant valstybės gynybos fondą. Taip į gynybos pramonės kapitalą esą galėtų būti pritraukti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Liberalų siūlymu, į potencialų valstybės gynybos fondą galėtų suplaukti gyventojų labdara, valstybės įmonių pelno dalis, taip pat dalis pačių žmonių perskirstomo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Gynybai reikalingas garantuotas finansavimo srautas, todėl nesu tikras, kaip būtų dėl gynybos obligacijų. Jeigu Seimo nariai yra garantuoti, kad gyventojai jas išpirks, tegul taip ir daro. Tačiau aš nesu visiškai garantuotas, kad jie viską išpirks. Gali būti taip, kad patriotinis entuziazmas yra didesnis žodžiais, o ne darbais. Mums būtina turėti aukštesnį pajamų srautą, pajamos turi būti garantuotos“, – pabrėžia A. Bartkus.

„Pridėtinės vertės mokestis (PVM), palyginti su kitais mokesčiais, turi vieną milžinišką pranašumą – iš karto gaunate garantuotą pajamų srautą į kasą. Didžioji dalis transakcijų, kurios vyksta ekonomikoje, yra apmokestintos PVM“, – aiškina ekonomistas.

Finansų ministerija taip siūlo atsigręžti į PVM atotrūkio mažinimą. Ministerijos skaičiavimais, 1 proc. punkto PVM atotrūkio sumažėjimas reišktų papildomus 64,4 mln. eurų, o pagal dabartines prognozes vertinama, kad praėjusiais metais šis atotrūkis siekė 11,7 proc.

Tačiau A. Bartkus samprotavimus apie realų lėšų iš šešėlio ištraukimą prilygina pasakoms lengvatikiams. „Esu pragmatikas. Taip, PVM atotrūkį galima mažinti lengvatomis. Jei sukuriame lengvatų, galime daliai žmonių padėti išeiti iš šešėlio. Ir mes tai darome gerojo ekonominio ciklo fazėje, kai ekonomika yra augimo, pakilimo fazėje. Dabar nėra nė vieno iš šių kriterijų“, – sako jis.

„Lengvai iš šešėlio pinigų neištrauksime, – įsitikinęs ekonomistas. – Negali būti varianto, kad gal surinksime vienokią ar kitokią sumą pinigų.

Pritraukti užsienio investicijų

A. Bartkus taip pat nerekomenduoja didinti nei GPM, nei pelno mokesčio. Skaičiuojama, kad GPM tarifo didinimas 1 proc. punktu valstybės biudžetą papildytų 205 mln. eurų, arba 0,25 proc. BVP. Ekonomistas verčiau ragina galvoti apie užsienio investicijų, naujų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.

„Mums greta visko vis tiek būtina turėti užsienio investicijų. Reikia, kad įmonės savo buveine pasirinktų ne Čekiją, ne Slovakiją, o Lietuvą. Tiek darbo jėgos, tiek verslo apmokestinimas yra itin svarbūs kriterijai, todėl  turime būti patrauklūs, kad būtų pasirinkta ateiti čia ir įsteigti darbo vietų“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

„Čekams, slovakams karinio konflikto rizika yra kažkiek mažesnė – jei reikėtų objektyviai vertinti grėsmes, pas mus rizika didesnė. Jau vien tai yra pranašumas pritraukiant užsienio investuotojus, vadinasi, turime kitais svertais atsverti šį dalyką. Todėl GPM ir pelno mokesčio nejudinkime, palikime juos ramybėje, orientuokimės į PVM ir nebent kokį nors vienkartinį pasiskolinimą vienkartinėms išlaidoms“, – tęsia jis.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad PVM didinimas 1 proc. punktu reikštų papildomus 298 mln. eurų, arba 0,37 proc. BVP. Šiuo metu PVM siekia 21 proc.

PVM, palyginti su kitais mokesčiais, turi vieną milžinišką pranašumą –  iš karto gaunate garantuotą pajamų srautą į kasą.

Esmė – ne mokesčio pavadinimas

Kol kas gynybos reikmėms skirtą biudžetą papildo vadinamasis bankų solidarumo mokestis, tačiau išlieka menka tikimybė, kad jis bus renkamas ir kitais metais, nes Europos Centrinis Bankas (ECB), kaip prognozuojama, jau šiemet pradės mažinti bazines palūkanų normas. Būtent jų kilimas pastaraisiais metais sugeneravo keliskart didesnį bankų pelną nei įprastai. Gal bankų solidarumo mokestį galėtų pakeisti tiesiog atskiras gynybos mokestis?

A. Bartkus atsako, kad yra šalių, kurios taiko panašius mokesčius, pavyzdžiui, karinio konflikto suskaldytas Kipras, tačiau ekonomistas mano, kad svarbu ne mokesčio pavadinimas. „Svarbiausia yra suvokimas, kad yra bendra valstybės kasa ir iš tos kasos pagal prioritetus reikia finansuoti reikalingas sritis. Dabar Lietuvoje gynybai skiriama apie 2,3 mlrd. eurų, o bazinei pensijai biudžete rezervuota 3 mlrd. eurų, – bazinei pensijai skiriame daugiau negu visai gynybai. Žiūrint į prioritetus, atsiprašau, bet čia iš tiesų yra kažkoks nesusipratimas. Bazinė pensija yra svarbu, bet tokios disproporcijos – nenormalu“, – teigia jis.

„Jei kitiems metams galime protingai gynybai išlaidas padidinti 0,5 mlrd. eurų, tai ir planuokime papildomai 0,5 mlrd. eurų. Kadangi mūsų valstybės kasoje visada ne patys geriausi laikai, spręskime savo valstybės apsirūpinimo finansais problemą“, – tęsia ekonomistas.

„Valstybė gali sau įsirašyti riebų minusą, nes iš ekonominės pusės nepadaryta viskas, kad šalis būtų saugi. Noriu priminti, kad saugumas taip pat yra ir ekonominis saugumas. Turime turėti finansiškai stabilią sistemą, bet šito jie nepadarė – nepadarė mokesčių reformos taip, kaip reikėjo padaryti“, – pabrėžia A. Bartkus.

„Sprendimų priėmėjai toliau kūrė gerovės valstybę, bet po 2022 m. vasario 24 d. turėjo būti aišku, kad ne tik gerovės valstybė yra prioritetas, greta yra ir kitų dalykų“, – akcentuoja ekonomistas.

Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

„Biudžeto įstatymas išties leidžia Vyriausybei skolintis papildomai gynybai ir Vyriausybė tikrai tą darys, jei bus patenkintos įstatyme nustatytos sąlygos ir dėl to biudžeto įstatymo nereikia keisti“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė premjerė.

Anot jo, pagrindinės sąlygos – išlaikytas iki 3 proc. biudžeto deficitas bei skolinimosi limitas, kurį yra patvirtinęs Seimas.

„Džiaugiuosi, kad gerbiamas Vytautas jau dabar žino, kad taip bus, nors neturiu dar nė vieno mėnesio pajamų vykdymo duomenų, tai tikrai kol kas liksiu santūri optimistė, bet jei tokios galimybės bus, pagal biudžeto įstatymą mums nereikia keisti biudžeto, galėsime tuos sprendimus priimti Vyriausybėje“, – sakė I. Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, paklaustas apie V. Miltalo siūlymą, sakė, kad politikai turėtų pereiti nuo abstrakčių prie konkrečių formuluočių.

„Labai džiaugtumėmės, kad nuo abstrakčių formulių teisėkūroje dalyvaujantys politikai pereitų prie konkretybių. Spartinti, gerinti, girdžiu ne kartą, pasiūlykite, kaip tai padaryti esamoje Europos Sąjungos teisėje“, – teigė ministras.

V. Mitalo teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, šių metų valstybės biudžetas galėtų būti tikslinamas Seimo pavasario sesijoje.

Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.

„Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką. Vis dėlto bankai nebenumato reikšmingesnio skolinimo standartų ir sąlygų griežtinimo“, – pranešime sakė LB ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

„Mažėjant infliacijai, didėjant darbo užmokesčiui ir atsigaunant vartotojų perkamajai galiai, bankai pradeda prognozuoti, kad namų ūkių paskolų paklausa pagyvės“, – pridūrė ji.

Anot apklausos, praėjusį ketvirtį keli bankai vis dar nurodė griežtinę skolinimo standartus ir planuojantys tai daryti ateityje, tačiau taip teigiančių bankų dalis buvo mažesnė nei ankstesnį ketvirtį. Be to, paskolų įmonėms ir namų ūkiams sąlygos per ketvirtį iš esmės nepakito.

Nors naujų paskolų įmonėms ir būstui įsigyti paklausa ir toliau mažėjo, tačiau atsirado bankų, numatančių paklausos pagyvėjimą artimiausią ketvirtį. Labiausiai tikimasi vartojimo, būsto ir trumpalaikių paskolų verslui paklausos padidėjimo.

Būsto paskolų paklausos padidėjimą numato trys, trumpalaikių verslo ir vartojimo paskolų – po du bankus. Apklausos duomenimis, vartojimo paskolų paklausa pradėjo didėti jau ankstesnį ketvirtį.

Visi apklausti bankai teigia ir toliau įžvelgiantys disbalansų būsto rinkoje, daugiausia dėl per didelių kainų. Tačiau sumažėjo prognozuojančių nuosaikesnį senos statybos būsto kainų sumažėjimą, ir padaugėjo numatančių, kad kainos mažės daugiau nei 5 proc. Kita vertus, padaugėjo ir bankų, nurodžiusių, kad senos statybos būstas brangs.

Keičiasi lūkesčiai ir dėl naujos statybos būsto kainų raidos – atsirado bankų, kurie prognozuoja, kad naujos statybos būstas brangs. Vis dėlto didžiausia dalis apklaustųjų nurodo, kad naujos statybos būstas turėtų atpigti iki 5 proc.

Beveik pusė apklaustų bankų teigė, kad komercinio NT kainos turėtų likti stabilios. Trečdalis tikisi, kad komercinio NT kainos mažės iki 5 proc., o vienas bankas nurodė galimą kainos sumažėjimą didesnį nei 10 proc. Disbalansų šioje rinkoje įžvelgė trečdalis respondentų, daugiausia dėl per didelių kainų.

Rajono taryba penktadienį pritarė, kad nutarimo projektas dėl ilgalaikės paskolos iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos būtų svarstomas. Rajono meras Robertas Duchnevičius sako, kad yra nemažai investicinių projektų, kuriuos reikia pabaigti, todėl lėšos būtų skirtos būtent tam.

„Paskola būtų skirta projektų kofinansavimui, o tai reiškia, kad kiek daugiau nei 4 mln. eurų būtų skirti pradėtų penkių projektų darbams atlikti ta dalimi, kurios nefinansuoja Europos Sąjunga. Be to, paskola sudarytų galimybę laiku atsiskaityti su rangovais už atliktus darbus“, – pranešime teigė R. Duchnevičius.

Numatyta, kad paskolos lėšos būtų naudojamos gyvenviečių gatvių apšvietimui, Rudaminos meno mokyklos ir turgavietės modernizavimui, žmonėms su proto ir psichikos negalia skirtų grupinio gyvenimo namų, dienos užimtumo centro ir socialinių dirbtuvių statybai.

Taryba dėl paskolos galutinai balsuos kitame posėdyje.

Jis neįvardijo konkrečių bankų, tačiau teigė, kad derybos šiuo metu yra „pasirašymo stadijoje“.

„Intensyviai kalbamės su bankais ir jau turime pasirašymo stadijoje iš geriausių pasiūlymų, kad pasiimtume 100 milijonų overdraftą, kad galėtume daryti daugiau nei suplanavę padaryti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė M. Švaikauskas.

Jo teigimu, skolintis iš bankų direkcija gali nuo šių metų pradžios, kai iš valstybinės įmonės tapo akcine bendrove.

„Tapome AB-u ir turime ieškoti galimybių ir patys ir užsidirbti ir susifinansuoti“, – sakė M. Švaikauskas.

Šiais metais direkcijos planuojamas biudžetas siekia 625 mln. eurų, lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų turėtų sudaryti mažiau nei pusę šios sumos – 364 mln. eurų.

„Norime paneigti tam tikrą mitą, kad direkcija visas lėšas planuoja tik iš KPPP, šiandien KPPP dalis bendroje finansavimo struktūroje sudaro 48,26 procento“, – teigė M. Švaikauskas.

Iš valstybės biudžeto direkcija planuoja gauti dar 134 mln. eurų karinio mobilumo projektams, po 44 mln. eurų – iš Europos Sąjungos fondų ir pagal Europos infrastruktūros tinklų priemones (CEF), 13 mln. eurų – iš kitų šaltinių.

Tačiau įmonės planams trūksta 28 mln. eurų, šį trūkumą turėtų padengti overdraftas.

Direkcijos šių metų prioritetas – strateginiai projektai, valstybinės reikšmės kelių remontui ir plėtrai direkcija šiemet planuoja skirti 264 mln. eurų, kelių priežiūrai – 78 mln. eurų.

Investicijai ar gyvenimui?

Nors nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios jau praėjo metai, reguliariai atliekamos nuomonės apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar baiminasi įvairių ekonominių šokų, o tai neaplenkia ir paskolų temos.

„Swedbank“ ekonomisto Vytenio Šimkaus tokia reakcija nestebina, nes ekonominis neapibrėžtumas iš tiesų dar nepasitraukė. Vis dėlto, pasak eksperto, nuotaikos šiuo metu keičiasi gana greitai. „Jeigu stebėtume oficialias vartotojų nuomonių apklausas, kurias kas mėnesį atlieka Valstybės duomenų agentūra, matytume, kad vartotojų lūkesčių dugnas tikriausiai buvo pasiektas rudenį, kai buvo aukščiausios elektros energijos kainos. Koreliacija tarp gyventojų nuotaikų ir jų perkamosios galios yra gana didelė‘‘, – sako jis.

Lietuvoje fiksuotosios palūkanos nebuvo populiarios, nes jos ilgą laiką buvo daug didesnės negu kintamosios palūkanos.

„Dabar nuotaikos pasitaisė, optimizmas šiek tiek grįžo – pagerėjo energetikos situacija ir didžiausi nuogąstavimai dėl žiemos irgi neišsipildė“, – tęsia ekspertas.

Pasak jo, palūkanos dėl funkcinės bankų kovos su infliacija vis dar auga ir augs iki metų vidurio, todėl makroekonominėje aplinkoje tikrai yra nežinomųjų, bet, žvelgiant į platesnį paveikslą, situacija yra gana stabili: „Nedarbo lygis yra gana mažas, bent jau nominalūs atlyginimai, pradiniais duomenimis, metų pradžioje vis dar augo gana sparčiai; perkamoji galia pernai sumažėjo gana stipriai, bet šiemet taip kristi nebeturėtų ir galbūt antroje metų pusėje net padidės.“

Tiems, kurie šiuo metu svarsto apie paskolas, V. Šimkus rekomenduoja įvertinti savo galimybes, galbūt neimti maksimalios paskolos, pasilikti finansinių išteklių galimiems svyravimams, nenumatytoms išlaidoms. „Matome, kad šiek tiek sumažėjo gyventojų susidomėjimas paskolomis, o tai yra natūralu padidėjus būsto kainoms ir palūkanoms. Daliai gyventojų gal ir atrodo prastas laikas ar jiems tiesiog pasidaro per brangu, nors kolegos sako, kad sausį susidomėjimas paskolomis vėl šiek tiek padidėjo“, – teigia ekonomistas.

Jis primena, kad turimų paskolų administravimas neturėtų viršyti 40 proc. asmens ar namų ūkio mėnesinių pajamų. „Saikingo skolinimo nuostatos turėtų užkirsti kelią tam, kad paskolos pasidarytų nepakeliamos, bet aišku, kad tai priklauso nuo kiekvieno namų ūkio biudžeto tvarkymo: kokias santaupas jis turi, kokie yra jo vartojimo įpročiai“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas.

Lietuvoje gyventojai daugiausia skolinasi būstui, todėl dabartinėje situacijoje derėtų atskirti, ar būstas perkamas turint tikslą jame gyventi, ar kaip investicija. „Kai gyventojai būstą perka sau, jie pasimatuoja, ar geriau nuomotis, ar pirkti, nes dėl padidėjusių palūkanų abiejų kaina  panaši. Labiau paveiktas yra investicinis segmentas, kuris jau buvo pradėjęs populiarėti, tai yra įsigyti antrą būstą ir jį skirti ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Padidėjus palūkanoms, šita investicija, ko gero, yra mažiau patraukli“, – vertina V. Šimkus.

Palūkanų peripetijos

Dėl šiuo metu sugriežtėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) pozicijos rinkose tikimasi, kad palūkanos vasarą gali pasiekti 3,75 proc. lygį. Yra įvairių tarpbankinių palūkanų normų, tačiau EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, angl. European Interbank Offered Rate) – viena iš populiariausių.

„Pavyzdžiui, EONIA ir ESTER yra vadinamosios vienos nakties kainos, kai skolinamasi labai trumpam laikotarpiui ir paprastai naudojamos tarp finansinių institucijų, nes gyventojai tokiam trumpam laikui nesiskolina. EURIBOR palūkanų norma taip pat būna skirtingos trukmės, nuo savaitės iki metų, bet Lietuvoje populiariausias yra šešių mėnesių variantas“, – aiškina ekonomistas.

Pasak jo, EURIBOR rodiklis atspindi trumpalaikio finansavimo kainą ir naudojamas kaip tarptautinis palyginamasis indeksas, kurio skaičiavimai ir metodologija yra griežtai prižiūrimi, be to, neseniai buvo reformuoti.

„Tai yra pinigų kaina, kurią bankai trumpam laikui sutinka skolinti vieni kitiems be užstato. ECB nustato bazines palūkanų normas, už kiek bankai gali pasiskolinti iš ECB ir už kiek gali padėti į ECB. Tai veikia kaip atskaitos taškas visoms kitoms palūkanoms rinkoje ir, kai ECB kelia bazinę palūkanų kainą, visos kitos palūkanos irgi perskaičiuojamos. Paskolų sutartyse paskolos kaina susideda iš EURIBOR kintamos dalies ir banko maržos, kuri yra nekintama dalis. Kintama dalis peržiūrima pagal sutartyje nustatytą tvarką, kas tam tikrą laiką ji yra atnaujinama“, – aiškina ekspertas.

Ekonomistas priduria, kad EURIBOR ne visai idealiai koreliuoja su ECB keliamomis palūkanų normomis: jis šiek tiek anksčiau pakyla, nes bando nuspėti ECB žingsnius. „Jei turime šešių mėnesių trukmės EURIBOR, rinkose jau būna apskaičiuota, kokie, manoma, bus ECB veiksmai per ateinančius šešis mėnesius. EURIBOR pikas bus šiek tiek anksčiau, negu ECB priims sprendimus“, – dėsto V. Šimkus.

Scenarijus: V. Šim­kus sa­ko, kad di­des­nis ban­kų ap­mo­kes­ti­ni­mas ga­li su­ma­žin­ti jų ka­pi­ta­lo ba­zę, o tai atei­ty­je ga­li pa­veik­ti fi­nan­sa­vimo ap­lin­ką Lie­tu­vo­je. / „Swed­bank“ nuo­tr.

Pasak jo, Lietuvoje bankai turi užtektinai likvidumo, praktiškai iš ECB nesiskolinama, tačiau jame laikomi pinigai. „Tai, kad bankai skolina indėlius, yra mitas – bankai neskolina indėlių, bankai sukuria pinigus, išduodami paskolas. Tačiau bankams reikia turėti rezervų, kad jie galėtų atsiskaityti su kitomis institucijomis, nes tarp bankų ir šalių sienų visada cirkuliuoja dideli pinigų srautai. Bankams reikalingi indėliai rezervams, kad visi, norintys savo pinigų, galėtų bet kada juos pasiimti“, – teigia V. Šimkus.

„Nėra taip, kad mums reikia prisiskolinti tam, kad galėtume išduoti paskolas, bet mūsų sutartyse yra nurodyta, kad palūkanos yra indeksuojamos su EURIBOR, nes, jeigu reikėtų pritraukti naują likvidumą, bankui tektų mokėti rinkos kainą“, – kodėl tiek Lietuvos, tiek daugybės kitų Europos šalių bankai remiasi būtent šiuo rodikliu, aiškina jis.

Fiksuotos ar kintamosios?

Šiandien Lietuvoje kylančiomis paskolų palūkanomis pasipiktinę gyventojai gręžiasi į kitų šalių praktiką, kelia klausimą, ar nebūtų geriau, jei Lietuvoje vyrautų fiksuotosios palūkanos, o ne kintamosios. Pasak V. Šimkaus, tiek fiksuotosios, tiek kintamosios palūkanos turi savų pliusų ir minusų.

„Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose dominuoja fiksuotosios, bet tai irgi sukelia daug ginčų, nes dabar, pavyzdžiui, fiksuoti 7 proc. 30-čiai metų, – kažin ar kas nors norėtų sudaryti tokį sandorį, todėl niekas šiuo metu nesiskolina. Kitose šalyse fiksavimas laiko atžvilgiu skiriasi. Lietuvoje toks variantas nebuvo populiarus, nes jis ilgą laiką buvo daug brangesnis negu kintamosios palūkanos“, – aiškina ekonomistas.

„Kalbant apie fiksavimą, reikia pasakyti: nėra taip, kad galėčiau užsifiksuoti ties nuliu, nes žiūrima į tai, kokie yra rinkų lūkesčiai palūkanų normoms, pavyzdžiui, penkerių metų laikotarpiui, – sako jis. – Dabar, kai rinkose turime didelį kintamumą, retrospektyviai žiūrint, fiksuotosios palūkanų normos atrodo labai patraukliai.“

Jeigu rinkų lūkesčiai yra tinkami, bent jau teoriškai, kintamosios ir fiksuotosios palūkanos ilgainiui turėtų susilyginti. „Tik fiksuotosios apdraudžia nuo svyravimų, dažniausiai sutinkame mokėti brangiau, bet sutaupyti ypatingais laikais, kai būna dideli palūkanų normos judėjimai. Dažniausiai visi fiksavimai vidutiniškai būna brangesni, bet tarsi savyje turi tam tikrą draudimą. Tą patį galima pasakyti apie elektros kainos fiksavimą, kaip ir bet kokį kitą – dažniausiai fiksuota kaina būna šiek tiek didesnė“, – detalizuoja V. Šimkus.

„Kintamosios palūkanos ilgą laiką buvo patrauklios, be to, ir rinkos struktūra šitame regione ilgainiui susiformavo būtent tokia. Galbūt ji keisis, keičiantis klientų poreikiui tokiems finansiniams produktams“, – nuspėti bando ekonomistas.

ECB duomenimis, gruodžio mėnesį vidutinės naujų būsto paskolų palūkanų normos euro zonoje siekė 2,95 proc. Žemiausios naujų būsto paskolų palūkanų normos pastebėtos Maltoje (1,98 proc.), aukščiausios užfiksuotos Baltijos šalyse: Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 4,42 proc., Estijoje – 4,44 proc., o Latvijoje – 4,65 proc.

Didesnio apmokestinimo dilema

Galima daryti prielaidą, kad atsargiau į paskolas šiuo metu žiūrintys lietuviai daugiau koncentruojasi į savo santaupų palaikymą. V. Šimkus sako, kad taupymas – sudėtingas klausimas. Ekonomistas pastebi, kad, nors šiandien gyventojų santaupų lygis yra gana didelis, padidėjusios elektros energijos sąskaitos šiek tiek jį sumažino.

Lietuvos bankas (LB) mano, kad būtų tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą, kad gyventojai galėtų skolinti valstybei. LB skaičiavimu, tai galėtų prisidėti prie bankų sektoriaus perteklinio likvidumo mažinimo ir skatintų bankus didinti indėlių palūkanas.

Tai, kad bankai skolina indėlius, yra mitas – bankai neskolina indėlių, bankai sukuria pinigus, išduodami paskolas.

Šią idėją V. Šimkus vertina teigiamai, pasak jo, gyventojams investuoti į įvairesnes finansines priemones sveika. „Jei žmonės turi laisvų lėšų, valstybinės obligacijos yra gana saugi finansinė priemonė, ypač jei jos laikomos iki išpirkimo datos, nėra rizikos patirti kokių nors kapitalo nuostolių. Kartais finansinių priemonių reguliavimo priemonės gyventojams yra sunkiai prieinamos, galbūt reikėtų padidinti jų prieinamumą“, – sako jis ir priduria, kad tai taip pat yra gera priemonė, padedanti apsaugoti pajamas nuo infliacijos.

Prognozuojant, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, visai neseniai dalis socialdemokratų prakalbo apie siūlymą didinti bankų apmokestinimą iki 30 proc. Dabar šis tarifas siekia 20 proc. V. Šimkus atviras – kaip banko atstovui jam sunku išlikti nešališkam, tačiau jis pabrėžia, kad čia nereikėtų painioti dviejų dalykų: banko likvidumo ir jo kapitalo.

Būtent likvidumo didesnis apmokestinimas esą iš esmės nepaveiktų – galbūt tik šiek tiek. „Banko kapitalas yra banko nepaskirstytas pelnas. Bankai yra apriboti tuo, kad gali didinti savo balansą, tai yra skolinti, tik turėdami tam tikrus kapitalo rodiklius – turi būti sukaupę užtektinai daug nepaskirstyto pelno. Dažnai kai kurios visuomenės grupės nepatenkintos, kad bankai nepakankamai skolina, tačiau skolinti negali nepelningi bankai, nes jie yra apriboti“, – aiškina jis.

„Kalbant iš bankinės sistemos mechanikos ir reguliacinės aplinkos perspektyvos, yra rizika, kad papildomais mokesčiais sumažinus kapitalo bazę, tai ateityje gali paveikti finansavimo aplinką Lietuvoje“, – tęsia V. Šimkus.

Kalbant apie indėlius, skaičiuojama, kad jų grąža Lietuvoje pernai augo apie 0,4 proc. Numatoma, kad, kylant palūkanų normoms, turėtų toliau augti ir indėlių grąža. Pasak ekonomisto, perteklinis bankų likvidumas tikriausiai ir buvo pagrindinis faktorius, lėmęs, kad pastaraisiais metais bankams iš esmės skolinančius indėlininkus pasiekdavo tik kukli grąža.

Kiekvienas bankas pagal savo likvidumo poreikius nustato indėlių kainą, kiek jis norėtų jų pritraukti ir išlaikyti savo indėlių bazę. V. Šimkaus teigimu, istoriškai indėlių palūkanos kildavo iki beveik analogiško bazinių palūkanų normų lygio, tik šiek tiek vėluodamos. „Šįkart procesas yra šiek tiek lėtesnis, galbūt dėl to, kad daugelis bankų turi perteklinį likvidumą ir nėra labai suinteresuoti kovoti dėl išteklių. Kuo daugiau likvidumo, tuo mažesnės palūkanos“, – teigia ekspertas, tuo pat metu prognozuodamas, kad veikiausiai palūkanos už indėlius artės prie ECB keliamų palūkanų normų, tik galbūt vėluodamos.

„Šio įstatymo pasirašymas suteiks pagrindą tikėtis, kad ir dideliuose miestuose, ir miesteliuose, ir mažuose kaimuose žmonės gaus geresnes viešąsias paslaugas, turės didesnes pasirinkimo galimybes ir, svarbiausia, galės gyventi patogiai ir tikėtis, kad ateitis bus dar geresnė“, – prieš pasirašydamas pataisas žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Lietuvoje vis dar yra dideli regioniniai skirtumai.

„Politikos pasirinkimas yra paprastas. Galima suteikti garantijas ir saugumą tiems, kurie ir taip yra stiprūs – mes turime ir tokių miestų, ir tokių regionų. Arba galime rūpintis, kad gerovė ir klestėjimas pasiektų visus šalies kampelius“, – teigė G. Nausėda.

„Manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių įstatymų, kurį aš per savo kadenciją pasirašiau“, – sakė prezidentas.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. Pataisos nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

G. Nausėda pakartojo, kad pataisos savivaldybėms atvers apie 700 mln. eurų investicijų potencialą, o riziką už jų panaudojimą turės prisiimti merai.

„Buvau, esu įsitikinęs ir niekas mano įsitikinimo nepakeis, kad šios investicijos tikrai nuguls ten, kur labiausiai tinka joms būti, kadangi esu įsitikinęs, kad vietos valdžia geriausiai žino tuos konkrečius poreikius, kuriuos turi žmonės. Ir jie nukreips pinigus ten, kur jie yra labiausiai reikalingi“, – sakė šalies vadovas.

Anot G. Nausėdos, pataisų priėmimą ir pasirašymą lydėjo diskusijos, prieštaravimai bei skepsis.

„Bendromis prezidento, Vyriausybės ir parlamento pastangomis mes pasiekėme galutinę stotelę ir tikiuosi, kad šiuo įstatymo redakcija tikrai suteiks neabejotinas galimybes ir atskleis potencialą, kurį turi mūsų vietos savivalda savivaldybėse“, – teigė prezidentas.

Savivaldybės turi idėjų papildomų investicijų panaudojimui

Pataisų pasirašyme dalyvavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius BNS teigė, jog pakeitimai savivaldybėms leis jaustis labiau užtikrintoms įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, o jų fiskalinė drausmė dėl to neturėtų būti išbalansuota.

„Ilgą laiką savivaldybės buvo labai apribotos, norėdamos pasiskolinti. Buvo įvesti griežti ribojimai, biudžetui galimas labai kuklus deficitas ir norėdami padaryti didesnius projektus, net ir turėdami daliai jų europinę paramą, mes turėdavome sunkumų rasti tą būtinąją prisidėjimo dalį“, – teigė M. Sinkevičius.

„Čia yra labai svarbu ta prasme, kad po daugiau nei dešimties metų atsiranda galimybė savivaldai skolintis daugiausia kalbant apie europinės paramos panaudojimą“, – pridūrė jis.

Pasak asociacijos vadovo, savivaldos turi įvairių idėjų panaudoti papildomoms investicijoms.

„Pajamos auga savivaldoje, bet ir išlaidos didėja. Idėjų yra įvairiausių – pradedant viešuoju transportu, socialiniais reikalais, švietimu. Nėra taip, kad viskas būtų iščiustyta, padaryta, sutvarkyta“, – teigė M. Sinkevičius.

Anot jo, nėra atskiros savivaldybių ir valstybės skolos: „Yra bendra valstybės agreguota skola, kurią sudaro valstybės arba centrinės valdžios skola ir savivaldos skola“.

Prezidento ketvirtadienį pasirašytos pataisos nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams. Šalies vadovas siūlė sudaryti savivaldybėms lankstesnes skolinimosi galimybės ir iš valstybės biudžeto finansuojamiems projektams, tačiau tam nepritarė Seimas.

M. Sinkevičius sutiko, jog priimtos pataisos kuklesnės nei norėjo savivaldybės, tačiau galutinis rezultatas taip pat tenkina.

„Mūsų ambicijos buvo didesnės. (...) Mes norėjome, kad valstybei dedant savo indėlį, savivaldybės savo dalį galėtų pasiskolinti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Net ir tai, kas padaryta, yra labai daug, nes tai, ką mes turėjome iki šiol, buvo ir gėdinga, ir daug kartų apie tai kalbėta. Tai pripažino ir tarptautinės institucijos“, – pridūrė jis. 

Skelbta, kad 700 mln. eurų investicijos priartins šias savivaldos galimybes arčiau ES vidurkio.

Jei savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turės juos atstatyti. Kitu atveju vėlesniais metais jos negalėtų lanksčiau skolintis.   

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2021–2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti.

Skelbta, jog savivaldai kartu sudaroma galimybė per kelerius metus sukaupti lėšų dideliems investicijų projektams – atsiras didesnės daugiamečio biudžeto planavimo galimybės.

Skolos ir garantijų limitus bus galima skaičiuoti ne tik nuo gyventojų pajamų mokesčio pajamų, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Šie limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.

Taip pat numatoma atsisakyti perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per dvejus metus.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pataisą prezidentas inicijavo 2021 metų gruodį.

Bankai Lietuvoje atsargiau vertino daugumos sektorių finansinės būklės perspektyvas, griežtino skolinimo standartus ir pakeitė požiūrį į nekilnojamojo turto (NT) kainas – dauguma bankų dabar tikisi, kad jos nesikeis arba mažės, skelbia Lietuvos bankas (LB).

„Daugėja bankų, kurie kelia reikalavimų paskolai gauti kartelę ar ketina tą daryti ateityje. Atsargiausiai kredito įstaigos vertina viešbučių ir restoranų, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių finansinę būklę, o daugumos sektorių finansinės būklės raidos perspektyvas vertina prasčiau“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

„Brangstant skolinimuisi, suprastėjus lūkesčiams ir ekonomikos raidos perspektyvoms, tikimasi ir mažesnės paskolų paklausos“, – teigė ji.

Anot apklausos, dėl suprastėjusių ekonomikos perspektyvų atsargesnis bankų rizikos vertinimas ir toliau labiausiai prisidėjo prie griežtesnių paskolų įmonėms ir namų ūkiams standartų.

Vis dėlto bendros paskolų sąlygos, pavyzdžiui, palūkanų marža, suteikiamos paskolos dydis ar terminas, per ketvirtį iš esmės nepakito. Bankai teigia, kad naujų paskolų paklausa buvo stabili – įmonių apyvartinių lėšų poreikis tebebuvo išaugęs, būsto paskolų paklausa nesikeitė, o vartojimo paskolų poreikis netgi šiek tiek padidėjo.

Tačiau vis daugiau bankų nurodo, kad tiek įmonių, tiek namų ūkių paklausa paskoloms artimiausiu metu mažės. Manoma, kad labiausiai mažės būsto paskolų ir ilgesnio termino įmonių paklausa paskoloms.

Palankiausiai įvertinti miškininkystės, prekybos, žemės ūkio sektoriai ir namų ūkiai, kurių esamą finansinę būklę daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių bankų įvertino kaip gerą. Kita vertus, daugiau nei pusė respondentų nurodė didesnės dalies sektorių blogėjančią finansinę perspektyvą. Prasčiausiai įvertinti viešbučių ir restoranų, statybos, apdirbamosios gamybos ir namų ūkių sektoriai.

Bankai ir toliau daugiausia ribojo paskolų teikimą nuo pandemijos pradžios labiausiai paveiktiems viešbučiams ir restoranams. Taip pat skolinimas dažniau buvo ribojamas statybos, NT ir transporto įmonėms, nors per ketvirtį taip teigiančių bankų dalis šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė situacija.

Beveik pusė apklaustų bankų tikėjosi nuosaikaus – iki 5 proc. – senos statybos būsto kainų sumažėjimo, dar trečdalis teigė, kad kainos per ateinančius metus nesikeis, nors antrąjį ketvirtį visi bankai prognozavo, kad senos statybos būstas tik brangs.

Panašių tendencijų tikimasi ir naujos statybos būstų segmente: trečdalis teigė, kad kainos nesikeis, o dar trečdalis nurodė, kad jos mažės iki 5 arba 10 proc. Ankstesnį ketvirtį tik vienas bankas prognozavo, kad naujos statybos būsto kainos mažės, stabilių kainų neprognozavo nė vienas, o absoliuti dauguma teigė, kad šis būstas brangs 5–10 proc.

Dauguma respondentų (56 proc.) tikėjosi, kad komercinio NT kainos per artimiausius metus tebebus stabilios – ši dalis per ketvirtį padidėjo pustrečio karto. Maždaug penktadalis numato kainų sumažėjimą iki 5 ar 10 proc., nors ankstesnėje apklausoje prognozavusių mažesnes komercinio NT kainas nebuvo.

Apklausoje dalyvavo keturi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir penki užsienio bankų filialai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.

Tačiau komitetas nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui tokiomis pačiomis sąlygomis leisti savivaldai skolintis jos inicijuojamiems „savarankiškiems ir atsiperkantiems“ projektams. Tuo metu Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai laikėsi kitos pozicijos ir pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.

Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, Vyriausybės pateiktas projektas yra kompromisinis variantas.

„Projektas sistemiškai ir išsamiai parengtas. Jis atsižvelgia į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, apima Prezidentūros siūlymus atsižvelgiant į eilę Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymų“, – kalbėjo M. Majauskas.

BFK taip pat teigiamai įvertino prezidento Gitano Nausėdos teiktą pataisą, leidžiančią savivaldai skolintis prisidedant prie biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Ši pataisa prijungta prie Vyriausybės projekto.

Pasak M. Majausko, savivalda galės skolintis 300 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams, dar tiek bus galima investuoti nepanaudotų likučių. Kitais metais 400 mln. eurų augs savivaldos savarankiškos pajamos, savivaldybės gaus 100 mln. eurų didesnes negu šiemet dotacijas. 

„Kiti metai bus rekordiniai savivaldybėms. Dar niekada per Lietuvos istoriją savivalda neturėjo tokio finansinio pajėgumo, kokį turės pradedant kitais metais“, – teigė M. Majauskas.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė tvirtino, kad leidus lanksčiau savivaldai skolintis, pagerėtų savivaldybių investicinės galimybės.

Pasak jos, savarankiški savivaldybių projektai yra susiję su prioritetinėmis investavimo sritimis: energetinio efektyvumo didinimu, klimato kaita, skaitmeninimu, arba projektai, kurie atsiperka. R. Žakaitienė teigimu, tokiu atveju, savivaldybių skola išaugtų tik 2-2,2 proc. punkto. 

Asociacija, be kita ko, nori, kad valdžia taip pat sušvelnintų biudžeto balanso taisyklių pažeidimo reglamentavimą.

„Neproporcinga iškart taikyti sankcijas jau kitais metais ir dėl nedidelių nukrypimų. Per dvejus metus, o ne per metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą“, – BFK teigė R. Žakaitienė. 

Audito komitete ji priminė, kad Suomijoje terminas yra kur kas ilgesnis – ketveri metai.

Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas įspėjo, kad leidus savivaldai skolintis atsiperkantiems projektams, „reikės atskiros sistemos, kas ir kaip vertintų, ar projektai atsiperkantys“.   

Pataisas svarstant Audito komitete, D. Sadeckas priminė, kad asociacijos prašymu, Vyriausybė sutiko leisti joms skolintis lėšų, kuriomis būtų padengtas netinkamas Europos Sąjungos lėšomis finansuoti pridėtinės vertės mokestis.

Sprendimus komitetai priėmė pirmadienį, apsvarstę Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, įteisinančias savivaldos finansinio savarankiškumo pertvarką. Pagrindinę išvadą Seimui dėl įstatymo pataisų teiks Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms. 

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.

„Tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma (...), stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą ir praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir papildomo lankstumo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, „gerais laikais, kai ekonomikos ciklas yra aukščiau potencialo“, savivaldybių išlaidos negali viršyti pajamų, o „blogais laikais, kai yra atotrūkis nuo ekonomikos potencialo“, yra nedidelis lankstumas, kai savivaldybės gali skolintis.

Anot ministrės, šis reguliavimas numatytas konstituciniame įstatyme, kurio pakeitimui reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.

„Manome, kad tai yra tam tikras istorinis žingsnis, istorinis susitarimas, kuriam reikalingas labai platus susitelkimas Seime“, – sakė ministrė.

Pagal naują modelį savivaldybės galės skolintis Europos Sąjungos ir kita tarptautine parama finansuojamų projektų kofinansavimui ir pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti.

Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivaldai reikės apie 377 mln. eurų iš europinių investicijų. Tokia dalimi galėtų būti jų išlaidos didesnės už pajamas. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.

„Savivaldybės jau yra iki šių metų sukaupusios nemažą dalį tokių lėšų, kurios gale metų likdavo, bet nepersikeldavo į kitus metus, tokių sukauptų lėšų per visas savivaldybes yra 333 mln. eurų“, – sakė ministrė.

Įstatymo pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.