Iš Vilniaus oro uosto reguliarūs skrydžiai vyks 51 kryptimi, iš Kauno – 28, o iš Palangos – 6, pranešė bendrovė.

„Bus daugiau skrydžių į Europos miestus, taip pat išsiplės atostogų krypčių žemėlapis į Graikija, Italiją, Ispaniją ir kitas šalis. Todėl kartu su partneriais rengiamės aktyviam vasaros sezonui ir skiriame didelį fokusą kokybiškam išaugsiančių keleivių srautų aptarnavimui“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste sugrįžta ir anksčiau populiarūs vasaros maršrutai, ir atsiranda naujų, pavyzdžiui, į Krokuvą, Hamburgą ar Lisaboną. Balandį atnaujinami skrydžiai į Kretą, birželį – į Korfu. Kroatijos miestą Dubrovniką tiesiogiai iš Vilniaus bus galima pasiekti gegužę, o liepą – Splitą.

Per ateinančius mėnesius vėl vyks skrydžiai į Tel Avivą, Nicą, Maljorką, Varną, Frankfurtą, Lisaboną, Dubliną, Reikjaviką. Skrydžius į Islandijos sostinę nuo gegužės vykdys naujas vežėjas – islandų „PLAY airlines“. Kitas naujas šio sezono vežėjas – Graikijos „Aegean Airlines“ – skraidins į Atėnus. Be to, rudenį vyks tiesioginiai skrydžiai į Dubajų.

Vilnius išlaikys reguliarų susisiekimą su Londonu, Stambulu, Paryžiumi, Berlynu, Roma, Kopenhaga, Briuseliu ir kitais svarbiais Europos centrais.

Iš Kauno ir toliau bus galima pasiekti Skandinavijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos miestus, vyks skrydžiai į Ispanijos miestus Madridą, Malagą, Maljorkos Palmą ir Alikantę. Taip pat vyks skrydžiai į Italijos miestus – Barį, Riminį, Neapolį, Milaną ir Pizą. Nuo gegužės atnaujinami skrydžiai į Burgasą Bulgarijoje ir Rodo salą Graikijoje, Kiprą.

Iš Kauno vyks skrydžiai į Kelną, Stokholmą, Londoną ir Briuselį, kovo pradžioje – nauji skrydžiai į Berlyną ir Pizą, o nuo birželio – į Zadarą Kroatioje.

Palangoje prie keturių reguliarių krypčių bus dar dvi. Nuo kovo 20 dienos iš Palangos galima nuskristi į Dubliną, o nuo gegužės 29 dienos startuos skrydžiai į Amsterdamą. Ir toliau vyks skrydžiai į Kopenhagą, Londoną, Oslą ir Rygą.

Reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostuose šiais metais vykdys 15 oro bendrovių.

Bendrovė pabrėžia, kad 2024 m. vasaros sezono reguliarių skrydžių sąrašas dar nėra galutinis ir gali pildytis.

Nurodoma, kad į Pizos miestą nuo šių metų kovo 31 d. skraidins „Ryanair“ iš Kauno oro uosto. Nuo kovo 31 d. skrydžius į Berlyną iš Kauno vykdys oro linijų bendrovė „Ryanair“.

Tuo metu Krokuvą iš Vilniaus bus galima pasiekti nuo gegužės 3 d. su „airBaltic“. Amsterdamas bus pasiekiamas iš Palangos oro uosto nuo gegužės 29 d. su „airBaltic“ skrydžiais, o nuo birželio 1 d. Zadarą su Kaunu sujungs „Ryanair“ skrydžiai.

Palangos oro uosto vadovas Andrius Daujotas sako, kad 2019 metai mažiausiems, tačiau nuosekliai augantiems oro vartams, buvo itin sėkmingi dėl kelių priežasčių: puikios keleivių ir vežėjų aptarnavimo kokybės bei oro linijų bendroves stebinančių užpildymo rodiklių.

„Džiaugiamės, kad Palangos oro uostas turi nepriekaištingą reputaciją tarp oro linijų. Kalbantis su jų atstovais, visuomet girdime, jog mūsų aptarnavimo ir priežiūros kokybė – nepriekaištinga, o bendradarbiavimas su įgulomis ar pagalba keleiviams – operatyvi. Tai leidžia į oro uostą atvesti daugiau vežėjų, kurie siūlo daugiau skrydžių įvairiomis kryptimis. Dėl to auga ir keleivių skaičius, kurie iš Palangos gali tiesiogiai pasiekti vis daugiau Europos miestų. Be to, lėktuvai iš Palangos kyla pilnutėliai – puikus orlaivių užpildymo rodiklis taip pat yra svarbi oro uosto rodiklių augimo priežastis“, – pranešime cituojamas A. Daujotas.

Andrius Daujotas. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiuo metu Palangos oro uostas atsinaujina – vykdomi terminalo infrastruktūros pokyčiai. Oro uoste atnaujinamos ir plečiamos komercinės zonos, plečiama aviacijos saugumo patikros zona (tam statomas priestatas), perplanuojamas ir didinamas išvykimo salės plotas.

Baigus atnaujinimo darbus, šių metų pavasarį, keleiviai galės greičiau pereiti pasų kontrolę – ne Šengeno išvykimo zonoje veiks dar viena papildoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos kabina. Visi infrastruktūros pokyčiai didins oro uosto pralaidumą – tiek orlaiviai, tiek keleiviai oro uoste galės judėti dar patogiau ir dar greičiau atlikti būtinąsias patikros procedūras prieš skrydžius.

Pasak Palangos oro uosto vadovo, baigus terminalo rekonstrukcijos darbus ir toliau ketinama investuoti į peronų, kilimo-tūpimo tako kokybės palaikymą, oro uosto priežiūrai reikalingos technikos atnaujinimą.

Po infrastruktūros pokyčių, 2020 m. vasaros sezono metu iš Palangos keliauti bus galima trimis naujomis kryptimis: „Norwegian Air Shuttle“ dukart per savaitę skraidins į Stokholmą ir Kopenhagą, o „Ryanair“ nuo kovo mėnesio triskart per savaitę siūlys skrydžius į Dubliną.

Rekordinis 300 000-asis aptarnautas keleivis šiandien išlydėtas į Kopenhagą. Prieš oro linijų bendrovės SAS skrydį jį pasveikino Palangos oro uosto direktorius Andrius Daujotas. Jo teigimu, pastaruosius metus pajūrio oro uostas stabiliai auga. Vienas iš svarbiausių šiemetinį keleivių skaičiaus ūgtelėjimą lėmusių faktorių – pasiūlytas palankesnis vasaros sezono tvarkaraštis, kai keliautojai galėjo rinktis patogesnius išvykimo ir atvykimo laikus.

„Dar viena augimo priežastis – vasaros sezone oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai. Didžiausias oro uosto užimtumas buvo pasiektas vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vien per juos aptarnavome daugiau nei 76 tūkst. keleivių. Palyginti su 2017-aisiais per 11 šių metų mėnesių fiksavome 5 proc. keleivių augimą“, – oro uostui reikšmingus faktus įvardija A. Daujotas.

Tuo tarpu skrydžių skaičius trečiajame pagal dydį Lietuvos oro uoste šiemet ūgtelėjo 4 proc.

Į 2019-uosius oro uosto vadovas A. Daujotas taip pat žvelgia pozityviai. Jau žinoma, kad oro linijų bendrovė „Wizz Air“ pavasarį pradės skrydžius Dortmundo kryptimi, dėl kurios siekta susiderėti atsižvelgiant į verslo sektoriaus poreikius. Dėl naujųjų skrydžių atsiradimo Lietuvos oro uostai glaudžiai bendradarbiavo su Klaipėdos miesto bendruomene ir Klaipėdos regiono savivaldybėmis. A. Daujoto įsitikinimu, partnerystė, savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių prisidėjimas finansiškai ar kitais turimais resursais yra ypatingai svarbus gerinant Vakarų regiono pasiekiamumą. Tai leidžia kur kas sklandžiau megzti bendradarbiavimą su aviakompanijomis ir kviesti jas vykdyti veiklą Palangoje.

„Iš ilgametės patirties žinome, kokia yra konkurencija su didžiaisiais Europos oro uostais. Siekiant atkreipti oro vežėjų dėmesį bei pritraukti daugiau naujų skrydžių į Palangą ar kitą Lietuvos oro uostą, dažnai vien mūsų dedamų pajėgumų nepakanka. Svarbu, kad suinteresuotas būtų ir turizmo sektorius, investuotojai, šalies verslininkai bei vietos valdžios atstovai. Dortmundo atvejis – geras pavyzdys, parodęs, kad suvienijus jėgas efektyviai galima pasiekti laukiamos naudos“, – teigia A. Daujotas.

Sėkmingus metus fiksuoja ne tik Palangos oro vartai, bet ir iš jų skraidantys oro vežėjai – jie šiemet pajūryje didino savo veiklos apimtis.

„Tradicinės oro bendrovės, itin svarbios verslo atstovams, tokios kaip „LOT Polish Airlines“ ir „airBaltic“, šiemet didino skrydžių skaičių. Praėjusią vasarą „Wizz Air“ oro bendrovė pradėjo vykdyti skrydžius į Londono Lutono oro uostą didesnio tipo orlaiviais. Nuo šios žiemos didesnio tipo orlaiviais skraido ir „airBaltic“ bei SAS“, – pažymi A. Daujotas.

Palangos oro uosto vadovo pastebėjimu, oro bendrovės plečia savo veiklą atsižvelgdamos į augančius Vakarų Lietuvos regiono ekonomikos rodiklius bei atsakydamos į Lietuvos oro uostų aktyvius veiksmus didinti regiono pasiekiamumą.

Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ neatsisako planų skraidinti ir iš Palangos oro uosto. Tai būtų antras bendrovės maršrutas Lietuvoje.

„Mus labai domina kažkada ateityje pradėti teikti paslaugas ir Palangoje. Diskutuojame apie tai su oro uosto bei Turizmo departamento atstovais, ar tai galėtų būti kaip galimybė 2016 metais. Šiuo metu mūsų planas yra likti Vilniuje ir kažkada ateityje išsiplėsti į Palangą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė „Wizz Air“ vykdomasis viceprezidentas Johnas Stephensonas (Džonas Stefensonas).

Pasak jo, Palanga bendrovei yra įdomi rinka ir per artimiausius 1-1,5 metų turėtų būti apsispręsta dėl plėtros.

Nuo 2011 metų iš Vilniaus skraidinanti Vengrijos bendrovė apie galimybes pradėti skrydžius iš Palangos kalbėjo dar 2013 metų kovą.

Pernai „Wizz Air“ iš Vilniaus oro uosto pervežė 724 tūkst. keleivių - 26 proc. daugiau nei 2013 metais. Šiuo metu bendrovė iš Vilniaus skraidina 18 krypčių.

Per penkis pirmuosius šių mėnesius Tarptautinis Palangos oro uostas (TPOU) aptarnavo 5 proc. daugiau keleivių, nei tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu. Šiuo metu iš kurorto reguliariuosius skrydžius į Kopenhagą vykdo oro linijos „SAS“, į Rygą – „airBaltic“, į Oslą – „Norwegian Air Shuttle“.

„Šį vasaros sezoną latvių ir norvegų oro linijų lėktuvai iš Palangos kyla dažniau – nuo birželio 1 d. „airBaltic“ į Rygą skraido kasdien, o „Norwegian“ nuo Joninių iki vasaros pabaigos į Oslą skraidys tris kartus per savaitę. Ilgamečiai TPOU partneriai „SAS“ ir toliau siūlo du kasdieninius vos 60 minučių trunkančius skrydžius į Kopenhagą, iš kur keleiviams atsiveria 124 jungiamųjų skrydžių krypčių Europoje bei Skandinavijoje ir 26 tarpžemyninių skrydžių galimybės“, - kalbėjo TPOU laikinai einanti direktorės pareigas Vaida Gendrolytė.

Birželio viduryje Palangoje leidosi pirmasis šį vasaros sezoną Rusijos oro linijų „RusLine“ 50 vietų orlaivis iš Maskvos  Domodedovo oro uosto. Pirmojo reiso orlaivio užpildymas siekė 80 proc. Tai leidžia prognozuoti, jog Palanga šiemet sulauks didelio skaičiaus rusų keliautojų.

Reguliarieji „RusLine“ skrydžiai iš Maskva-Palanga-Maskva vyks iki pat vasaros pabaigos kartą per savaitę, o nuo liepos 6 d. skrydžių kiekis dvigubės – bus vykdomi du sekmadieniniai reisai.

Primename, jog VĮ TPOU yra reorganizuojamas ir nuo š.m. liepos 1 d. taps VĮ „Lietuvos oro uostai“ Palangos filialu.

„Keleiviai jau šiandien gali džiaugtis pajūrio regiono oro uosto privalumais: patogumu, modernumu, operatyviomis keleivių aptarnavimo procedūromis. Lietuvos oro uostų tinklui sustiprinus ir sutelkus vieningą šalies oro uostų plėtros politiką, Palangos oro uostui atsivers didesnės galimybės pritraukti naujas aviakompanijas, o čia jau veikiančias – skatinti plėtoti naujas skrydžių kryptis. Taip augtų ne tik keleivių srautas, bet ir būtų skatinamas atvykstamasis turizmas, atnešantis daugiau tiesioginių pajamų pajūrio regionui. Pats Palangos oro uostas kur kas efektyviau išnaudotų modernią, Šengeno ir ne Šengeno šalių skrydžiams aptarnauti pritaikytą infrastruktūrą“, - teigė Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Gediminas Almantas.