Priešais tą namą gyvenantieji jau seniai yra įpratę, kad buvusiame bendrabutyje girtaujama, kvaišinamasi, čia policija ir greitosios medicinos pagalbos stoties medikai – dažni svečiai. Nors šiame name gyvena ir keli padorūs, dirbantys žmonės, nemaža dalis čia besiglaudžiančiųjų yra kitokie.

Pastaruoju metu kaimynai pastebėjo, kad viename viršutinio aukšto bute nuolat atviras langas. Iš vidaus sklinda muzika ir triukšmas. Neretai į lauką tiesiog ant šaligatvio išpilamas šlapimas. O vieną dieną pro langą išskrido ir gėlių vazonas.

Paprastai policininkai teigia, kad prie kiekvieno blogos reputacijos namo pareigūnas budėti negali, kad gyventojai turėtų patys fiksuoti teisės pažeidimus telefonais.

Mikrorajono gyventojai užkūrė karštą diskusiją. Vieni svarstė, ar bus ten įsikūrę narkomanai ir kažin, ar to būsto šeimininkas žino, kas vyksta jo valdoje.

Kiti ėmė klausinėti, ar matydami nepateisinamą elgesį žmonės kvietė policiją. Toks klausimas tik įplieskė dar karštesnę diskusiją ir net kivirčą.

Vieni tikino, kad kaskart po panašių incidentų reikia kviesti policiją, kiti aiškino, esą mūsų policija – neveiksni.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Asta Kažukauskienė tikino, kad saugodami asmens duomenis pareigūnai negali pateikti žinių apie policijos iškvietimus į šį namą.

Tik vėliau atstovė vis dėlto informavo, kad pastaruoju metu į šį namą tik kartą buvo iškviesti pareigūnai. Skambinęs žmogus teigė, kad buto lange nėra stiklo, o pro jį į lauką metami kažkokie daiktai. Policininkai buvo nuvykę į šį namą, buto gyventojas paaiškino, kad langas išdužo dėl skersvėjo.

Lauke jokių išmėtytų daiktų pareigūnai neaptiko.

Paprastai policininkai teigia, kad prie kiekvieno blogos reputacijos namo pareigūnas budėti negali, kad gyventojai turėtų patys fiksuoti teisės pažeidimus telefonais, tada būtų realus pagrindas kaltuosius bausti.

Žvejybos uosto rajono gyventojai žino, kad kelis buvusius bendrabučius Sulupės ir Minijos gatvėse geriau aplenkti kita gatvės puse. Nuolat skambinėti į policiją gyventojai nenori.

Prieš kelerius metus, kai viename gretimų bendrabučių pasirodė didelės policininkų pajėgos su tarnybiniais šunimis, kvaišalų prekeiviai buvo pritilę, o nepilnamečiai jų vaikai buvo priversti pradėti lankyti mokyklas.

Vėlų ketvirtadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, 46-erių moteris, gyvenanti Šilutės plento pradžioje esančiame name nebeapsikentė kaimynės keliamo triukšmo. Panašu, kad klaipėdietei užmigti neleido trankymo į sieną garsai.

Moteris nuėjo pas kaimynę aiškintis.

Duris atidarė 59-erių buto šeimininkė. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi.

Galima tik spėti, kad ji tyčia provokavo kaimynę ir jau laukė jos ateinant.

Apie moterų bendravimą galima spėti iš faktų, kuriuos klaipėdietė naktį išdėstė savo pareiškime policijai.

Moteris skundėsi, kad triukšmą kėlusi kaimynė apipylė ją šlapimu ir rodydama peilį grasino nužudyti.

Iškviesti pareigūnai sulaikė įtariamąją, nustatė jos girtumo laipsnį (1,63 prom.) ir išvežė į policijos komisariatą. Naktį moteris leido areštinės kameroje ant kietos valdiškos lovos.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti žmogų.

Romėnai šlapimą naudojo kaip burnos skalavimo skystį. Jie tvirtino, kad šlapimas veikia puikiai – jei dantis skalauji šlapimu, jie yra baltesni ir sveikesni. Tam buvo naudojamas ir žmonių, ir galvijų šlapimas. Patys romėnai iš tuo juokdavosi – matydami ką nors su balta šypsena sakydavo, kad jo burna yra pilna šlapimo.

Šlapime yra amoniako – medžiagos, kuri yra daugelio valiklių sudėtyje. Mokslininkai mano, kad prie šlapimo, kaip dantų higienos priemonės, veiksmingumo prisideda ir karbamidas – bespalviai, bekvapiai tetragoninės singonijos šaldančio skonio kristalai.

Nors viešųjų vonių kultūra buvo gaji didžiąją imperijos gyvavimo laiko dalį, žmonės kasdien tikrai nesiprausė. Todėl abejotina, ar jie buvo labai susirūpinę ir dantų higiena – šlapimas tikriausiai buvo naudojamas labai retai.

Kita vertus, šlapimas praversdavo ne tik burnai išsiskalauti. Romėnai jį taip pat naudojo žemdirbystėje ir net odų dažyme. Odų meistrai taip pat naudojo ir išmatas, kurios, kaip manoma, suminkštindavo odą.

Pabuvęs šlapimas naudotas ir skalbyklose, kuriose darbininkai kojomis trypdavo drabužius dvokiančiame šlapimo ir kitų medžiagų tirpale. Vėliau drabužiai būdavo išskalaujami.

Vėliau šlapimas naudotas ir medicinoje. Jis padėdavo dezinfekuoti žaizdas, nudegimus, skorpionų įgėlimus. 

Tačiau su šlapimo nelaikymu susiduria vis daugiau jaunų žmonių, o to priežastys gali slypėti ir įprastuose dienos ritualuose. Jei laiku nesikreipiama pagalbos, šis sutrikimas rimtai paveikia gyvenimo kokybę – be ėjimo į tualetą tampa sunku įveikti ilgesnį atstumą, atsiranda psichologinis diskomfortas. Kai kuriais atvejais, tai – ir labai rimtų ligų pranašas.

Pasak farmacijos specialistės Elvyros Ramaškienės, šlapimo nelaikymas iš tiesų pasireiškia daugumai vyresnių moterų, nes po menopauzės suplonėja ir susilpnėja šlapimo pūslės raumenys. Tačiau pastebima, kad su šia problema susiduria ir vis jaunesni žmonės, taip pat ir vyrai.

„Šlapimo nelaikymas gali būti ir jaunų moterų, patyrusių gimdymo traumas, problema, jis gali pasireikšti ir vyrams po prostatos operacijos, taip pat visiems, turintiems antsvorio, nes padidėjęs riebalinis sluoksnis spaudžia šlapimo pūslę“, – paaiškina vaistininkė.

Jeigu piktnaudžiaujate ir išgeriate daugiau negu 4 puodelius kavos per dieną, šlapimo nelaikymo tikimybė ateityje gerokai padidėja.

Šlapimo nelaikymą gali sukelti ir ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, pavyzdžiui, raminamųjų, migdomųjų ar antidepresantų. Kartais jį išprovokuoja ir kasdieniai įpročiai. Pavyzdžiui, kofeino vartojimas. „Kofeinas erzina šlapimo pūslę ir veikia kaip šlapimą varanti priemonė. Jeigu piktnaudžiaujate ir išgeriate daugiau negu 4 puodelius kavos per dieną, šlapimo nelaikymo tikimybė ateityje gerokai padidėja“, – sako E. Ramaškienė.

Nereikia slėpti

Vaistininkė pastebi, kad pacientai nėra linkę atvirauti apie intymias sveikatos problemas, bet jei norime apsaugoti save, pasireiškus bet kokiam šlapinimosi sutrikimui, svarbu kuo skubiau reaguoti. Sveikam žmogui normalu šlapintis kas 3-4 valandas ir bet koks nukrypimas jau gali būti pirmasis šlapimo nelaikymo požymis.

„Net ir nedideliais kiekiais išsiskiriantis šlapimas juokiantis, čiaudint, kosint ar kitaip įsitempiant fiziškai, taip pat jeigu negalite susivaldyti vos išgirdę tekantį vandenį, streso metu, ar paprasčiausiai kelis sykius keliatės šlapintis naktį – visa tai praneša apie šlapimo nelaikymo pradžią“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė ir pataria tokiu atveju nedelsti, kreiptis į gydytoją.

Laiku nesikreipus į sveikatos specialistus, liga progresuoja, didėja fizinis ir psichologinis diskomfortas, o taip pat galima pavėluotai diagnozuoti pilvo bei dubens srities darinius, neurologinius susirgimus ar šlapimo pūslės akmenis bei infekcijas.

Pratimai ir mityba

Jeigu susiduriate su silpnu šlapimo nelaikymu, padėti gali kasdienis tarpvietės raumenų stiprinimas atliekant Kėgelio pratimus.

„Sutraukite tarpvietės raumenis ir laikykite kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Šį pratimą reikėtų kartoti po 10 kartų mažiausiai 3 kartus per dieną. Jis naudingas ne tik jau turintiems problemų, bet ir visiškai sveikiems žmonėms, nes stiprindami raumenis sumažinsite šlapimo nelaikymo riziką ateityje“, – nurodo vaistininkė.

Jeigu jaučiamas poreikis labai dažnai šlapintis, farmacijos specialistė pataria treniruoti ir šlapimo pūslę. „Eikite į tualetą kas valandą, net jei nenorite. Kitą dieną padidinkite laiko tarpą iki 1,5 valandos, dar kitą – pakentėkite papildomai dar 30 min. ilgiau, kol pradėsite šlapintis kas kelias valandas“, – sako E. Ramaškienė.

Norint išvengti nemalonių simptomų yra svarbi ir sveika, subalansuota mityba. Patariama vengti saldiklių, nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais produktais. Pasak vaistininkės, bendram organizmo ir dubens dugno raumenų stiprinimui naudinga į mitybos racioną įtraukti produktus, kuriuose gausu seleno, cinko, A, C ir E vitaminų. Cinko ir vitamino E galima gauti valgant riešutus, žalios spalvos daržoves, raudoną žuvį, seleno gausu jūros gėrybėse, o vitaminas C slypi citrusiniuose vaisiuose, raudonose paprikose, kopūstuose.

Anot Santaros klinikų Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, toks įvykis pacientams ypatingas dar ir tuo, jog tai pirmas kartas, kai Valstybinė ligonių kasa šias brangias medicinos pagalbos priemones įtraukė į centralizuotai apmokamų priemonių sąrašą ir pacientai, kurie atitinka sąraše nurodytas indikacijas, jas gavo nemokamai.

Dirbtinius sfinkerius Santaros klinikų urologai pirmieji Lietuvoje pradėjo implantuoti nuo 2013 metų. Iki šiol pacientai juos pirkosi patys.

Pasak urologės doc. Aušra Černiauskienės, šlapimo nelaikymas yra viena iš komplikacijų po prostatos pašalinimo operacijos. Šios problemos dažnis varijuoja nuo 5 proc. iki 10 proc. Vyrų šlapimo nelaikymo gydymui naudojami įvairūs konservatyvūs gydymo metodai, o nesant efekto, taikomas chirurginis gydymas.

„Šiuolaikinių chirurginių vyrų šlapimo nelaikymo gydymo būdų yra įvairių. Esant lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui, mes dažniausiai implantuojame paprastus raiščius arba reguliuojamuosius pošlaplinius raiščius, o esant sunkiam šlapimo nelaikymui – dirbtinius šlapimo pūslės sfinkterius“, – pasakojo urologė.

Jie gali būti implantuojami motyvuotiems pacientams, kuriems turi būti praėję ne mažiau negu 2 metai po radikalios prostatektomijos, nesant onkologinės ligos progresavimo bei urologui nustačius sunkaus ar vidutinio laipsnio įtampos šlapimo nelaikymą, kai negalima gydyti pošlapliniais raiščiais arba po nesėkmingo šlapimo nelaikymo gydymo pošlapliniais raiščiais. Be to, pacientas turi būti tikras, jog po implanatavimo sugebės savarankiškai atlikti tam tikras pasišlapinimui reikalingas smulkias valdymo manipuliacijas pirštais. Todėl pacientai prieš operaciją turi būti išsamiai ištiriami urologo ir įvertinama, ar jis atitinka išvardintas sąlygas.

Doc. Aušra Černiauskienė pasakoja, kad du pastarieji implantuoti šlapimo pūslės sfinkteriai yra patobulinti ir skirti gydyti vidutinio bei sunkaus laipsnio vyrų šlapimo nelaikymui. Juos implantavus, pagerėja pacientų gyvenimo kokybė, jie jaučiasi visaverčiais šeimos ir visuomenės nariai. Sistema pagaminta iš elastomerinio silikono, pripildyta sterilaus fiziologinio tirpalo. Ji susideda iš dviejų dalių: pripučiamos reguliuojamos manžetės, kuri supa šlaplę, ir pompos, kuri patalpinama kapšelyje ir susisiekia su manžete per ploną silikoninį vamzdelį. Patobulintas dirbtinis sfinkteris pacientui implantuojamas per du pjūvius, todėl operacija mažiau traumuojanti, lengvesnis įdėjimo procesas. Sfinkteris implantuojamas jau užpildytas ir sureguliuotu slėgiu, be to yra galimybė reguliuoti šį prietaisą bei manžetę, nustatyti norimą spaudimą operacijos metu ir jį reguliuoti po operacijos. Galima ir šio prietaiso rentgenologinė kontrolė. Tai pagerina gydymo rezultatus.

Literatūros duomenimis, po naujųjų implantavimų geri rezultatai siekia nuo 73 iki 94,2 proc. atvejų.

„Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, − teigė Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas dr. Darius Trumbeckas.

Šlapimo nelaikymas vyrams, pasak gydytojo urologo dr. D. Trumbecko, kartais išsivysto po prostatos operacijų dėl gerybinės hiperplazijos, traumų, dubens spindulinio gydymo. Tačiau didžiausia problema yra šlapimo nelaikymas po radikalių prostatektomijų, atliktų dėl prostatos vėžio.

Dirbtinio sfinkterio implantacija padeda tiems pacientams, kurie dėl šlapimo nelaikymo turi nešioti 4 ir daugiau įklotų per dieną arba nevalingai ištekėjusio šlapimo kiekis per parą viršija 400 ml. „Nuo šiol šį gydymo metodą galime pasiūlyti vyrams, kurie kenčia nuo sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymo, − pabrėžia dr. D. Trumbeckas. − Šie pacientai, nepaisant nugalėtos onkologinės ligos, nesijaučia gerai: dėl šlapimo nesulaikymo, kvapo ir baimės patirti gėdą jie vengia bendravimo, negali sportuoti, maudytis, vasarą − nusirengti. Taip pat atsiranda medicininių problemų − iššunta lytinių organų, kirkšnių, tarpvietės oda, todėl padidėja infekcijų tikimybė. Pacientai priversti nešioti įklotus ir sauskelnes, dalis pacientų nešioja ir išorinius šlapimo surinkėjus arba varpos spaustukus.„

Pasak Kauno klinikų gydytojo urologo, po sėkmingos dirbtinio sfinkterio operacijos pacientai daug geriau arba visiškai gerai sulaiko šlapimą ir tampa laimingais bei visaverčiais visuomenės nariais. „Po sėkmingo šlapimo nelaikymo gydymo pacientai tampa laimingi“, − teigia dr. D. Trumbeckas.

Pirmąją dirbtinio sfinkterio operaciją Kauno klinikose atliko gydytojų urologų komanda kartu su kolega iš Šveicarijos gydytoju urologu dr. Cristophe`u Llorensu, sfinkterio ekspertu ir kūrėju. Naujos kartos dirbtinis sfinkteris yra sudarytas iš dviejų dalių, yra paprasčiau implantuojamas. Šiais metais pirmą kartą Valstybinė ligonių kasa centralizuotai nupirko 20 dirbtinių sfinkterių, iš kurių 12 skirta Kauno klinikų pacientams.

Ypač savimi turėtų rūpintis dailiosios lyties atstovės – ši nemaloni liga dažniau pasireiškia būtent moterims.

„Šlapimo takų uždegimą gali išprovokuoti maudynės šaltame ežere ar jūroje, nesaugūs lytiniai santykiai, alkoholio vartojimas ar net antibiotikai. Taip pat ligą paskatinti gali higienos taisyklių nesilaikymas, retas šlapinimasis, pavyzdžiui, kai šlapimas yra sąmoningai sulaikomas ir delsiama eiti į tualetą“, – nurodo „Eurovaistinės“ farmacininkė Rasa Keraitė.

Tačiau, pasak farmacininkės, varginančius šlapimo takų uždegimo simptomus taip pat gali sukelti peršalimas ar nusilpęs imunitetas. Didesnės rizikos grupei priklauso ir nėščiosios bei kontraceptines priemones naudojančios moterys, nes sutrinka jų hormonų pusiausvyra. Taip pat didesnė grėsmė susirgti uždegimu moterims po menopauzės – tuomet jų šlapimo gleivinė išplonėja ir tampa lengviau pažeidžiama.

Ši infekcija gali išplisti ir į kitus organus.

Gydyti nedelsiant

R. Keraitė pabrėžia, jog šlapimo takų infekcijos dažniausiai gydomos antibiotikais, todėl pajutus pirmuosius simptomus reikėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į specialistus. Negydomas uždegimas gali komplikuotis ir net sukelti inkstų nepakankamumą.

„Negydoma infekcija gali tapti lėtine, gali išsivystyti inkstų geldelių nepakankamumas, o tai gali sukelti inkstų nepakankamumą. Be to, ši infekcija gali išplisti ir į kitus organus – dažnai šlapimo takų uždegimas atsiranda kartu su makšties uždegimu“, – įspėja atstovė ir gydymo metu pataria vengti kavos, alkoholio, aštrių prieskonių bei nerūkyti, nes cigaretėse esančios medžiagos dirgina šlapimo takus.

Greičiau pašalinti nemalonius pojūčius gali padėti natūraliomis antimikrobakterinėmis savybėmis pasižymintys česnakai bei spanguolių preparatai. Svarbu, jog nei uogų, nei spanguolių sulčių negalima saldinti – cukrus paskatins bakterijų vystymąsi ir uogos taps bevertės. Pasak vaistininkės, jeigu jaučiami itin dideli deginantys skausmai, naudinga pasidaryti stipraus ramunėlių antpilo vonelę ir joje pasėdėti.

Kaip išvengti

Farmacininkė teigia, jog norint išvengti šlapimo takų susirgimų, patariama saugotis šalčio – rinktis šiltesnius apatinius rūbus, kelnes, vengti rūbų, kurie apnuogina pilvą ar juosmenį. Naudinga suvartoti apie 3 litrus skysčių per dieną, tinkamai rūpintis savo asmenine higiena, stiprinti imunitetą ir organizmą.

„Prieš ir po lytinių santykių moterims patariama nusišlapinti ir apsiprausti, pakankamai dažnai keisti higienos priemones menstruacijų metu, vengti nenatūralių intymios higienos prausiklių ir muilų. Bakterijų patekimo į šlaplę galima išvengti lytinius organus šluostantis priešinga išangei kryptimi“, – pataria R. Keraitė.

„Apmaudžiausia, kad praeitais metais įkurta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupė šlapimą nelaikančių žmonių slaugos prieinamumui gerinti nieko ir nenuveikė, kad pagerėtų onkologinėmis ligomis sergančių žmonių gyvenimas. Tikrai nesuvokiama, kodėl šlapimą sugeriančios priemonės nėra kompensuojamos pacientams, susirgusiems šlapimo, lytinės sistemos ar prostatos vėžiu. Šiems žmonėms šių priemonių labai reikia. Onkologinė diagnozė neretai tampa nemaža finansine našta sergančiajam ir jo šeimai. Šlapimą sugeriančios priemonės yra ne prabangos prekė, nes žmonėms reikia išeiti iš namų. Galų gale, sauskelnės ir įklotai leidžia susigrąžinti pasitikėjimą, savigarbą, kurie labai nukenčia susidūrus su šlapimo nelaikymu“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžiu sergančiųjų yra apie 18 tūkst. Kasmet diagnozuojama apie 3 tūkst. naujų atvejų. Moterų lytinės sistemos navikų kasmet nustatoma apie 1 tūkst. 500, o šlapimo sistemos navikų kasmet diagnozuojama apie 1 tūkst. 300.

Kalbėtis būtina

Šiais metais šlapimą nelaikančių žmonių ir jų artimųjų informavimu besirūpinanti organizacija planuoja rengti paskaitas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Siekiama, kad žmonės dėl šlapimo nelaikymo neužsidarytų namuose. Svarbu parodyti, kad įmanoma sukontroliuoti nemaloniausią aspektą – šlapimo kvapą. Būtent jis, o tiksliau baimė, kad visi aplinkiniai užuos šlapimo kvapą, varžo žmones. Dažniausiai pasirenkamas kelias – likti namuose. Neretai žmonės izoliuojasi net nuo savo artimųjų. Reikia kalbėti apie būdus, kaip apsaugoti save nuo tokios baimės, kaip užtikrinti, kad nebūtų šlapimo kvapo, kalbėti ir apie psichinę savijautą: kaip nepalūžti, kaip išlikti stipriais, neatsisakyti buvusio gyvenimo, įpročių. Reikia kovoti su onkologine liga, kovoti už gyvybę. Kalbėtis apie gyvenimą su šlapimo nelaikymu sergant onkologinėmis ligomis yra būtina, nes didesnė dauguma su šia diagnoze susidūrusių žmonių gali susidurti ir su šlapimo nelaikymu.

Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje šlapimo nelaiko 4-8 proc. arba 400 mln visuomenės gyventojų. Pasak užsienio statistikos, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. nelaikančių šlapimo. Ši liga yra dažnesnė nei astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, depresija, cukrinis diabetas. Kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras nelaiko šlapimo. Vyresniame amžiuje šį negalavimą turi apie 40 proc. moterų ir apie 35 proc. vyrų.