Baltų snaigių fone prie vieno namų visu gražumu pražydo slyva.

Ką tik iš dangaus kritusios snaigės sunyko per pusvalandį, o slyvos žiedai išliko.

Specialistai tikina, kad tokiu nerimastingu oru pražydę kaulavaisiai kažin ar šiemet džiugins vaisiais. Tikėtina, kad artimiausiomis šaltomis naktimis žiedus pakąs šaltukas.

Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė tikino, kad augalai jaučia orus ir lyg sukąstais dantimis laukia šilumos šuolio.

"Viskas sprogsta labai saikingai, sakyčiau, pačiu laiku. Lyg žinotų augaliukai, kada jiems laikas žiedus rodyti. Mūsų slyvos tik pravėrusios žiedpumpurius, bet dar nesiskleidžia. Fotografavau ir stebėjausi", – kalbėjo A.Klimienė.

Botanikos sode kol kas žiedais džiugina tik saulutės ir krokai, ankstyvieji narcizai. Žiedpumpurius krauna raugerškiai, ankstyvieji svarainiai. Žaliuoja ir pavasariniai švitriešiai, rūteniai.

"Jei žiedai visiškai neprasprogę, gali būti, augalas ir vėliau žydės. Vietiniai augalai sužaliuoja pamažu. Panašu, pavasaris ateis iš lėto, nes augalai nedrąsiai sprogsta", – tikino specialistė.

Šiuose vaisiuose esą yra medžiagų, atnaujinančių tarpslankstelinių diskų minkštuosius audinius. Šios medžiagos audinį daro labiau stabilų ir elastingą. Stiprinant audinius, slanksteliai patys atsistato į savo vietas, be išorinio įsikišimo. "Pabandykite padaryti tai ir jūs neatpažinsite savo stuburo", – teigia metodo šalininkai. Jie pabrėžia, kad medžiagų tokiai procedūrai neturi kiekvienas vaisius atskirai, reikalingas visų vaisių mišinys. Teigiama, kad šį metodą praktikuoja sportininkai olimpiečiai.