Uostamiesčio savivaldybė informavo, kad pratybas rengia savivaldybė ir bendrovė „Klaipėdos nafta“. Šių pratybų tema – „Gaisras ir sprogimo grėsmė „Klaipėdos nafta“ SGD terminale“.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas sakė, kad pratybos bus organizuojamos įgyvendinant savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame civilinės saugos 2023 m. veiklos plane numatytas priemones.

„Pratybų tikslas – patikrinti ir tobulinti pasirengimą valdyti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Evakuojamų Smeltės kvartalo gyventojų vaidmenį imituos statistai – Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos ir Prano Mašioto progimnazijos mokiniai“, – pažymėjo vedėjas.

Jis taip pat pridūrė, kad miesto savivaldybė, susidarius ekstremaliam įvykiui, yra numačiusi 32 kolektyvinės apsaugos statinius, kuriuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai.

„Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Iš šių numatytų du statiniai – Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Prano Mašioto progimnazija buvo parinkti pratyboms kaip prioritetiniai. Šie statiniai pratybų metu bus „aktyvuoti“, tai reiškia, kad jie bus paruošti evakuojamų gyventojų priėmimui ir laikinam apgyvendinimui – veiks gyventojų priėmimo punktas, paskirtos apgyvendinimo patalpos, paruoštos žygio lovytės, miegmaišiai“, – pratybų eigą paaiškino Ž. Viršilas.

Realių tekstinių pranešimų apie pratybas gyventojai į savo telefonus negaus, perspėjimo sirenos taip pat nebus jungiamos, tik imituojamos.

„Policijos pareigūnai ar kitos tarnybos pratybų metu gali naudoti garsinius signalus ar skelbti tekstinius pranešimus garso stiprinimo priemonėmis“, – nurodė Ž. Viršilas.

Smeltės individualių namų kvartale gyvena apie 800 žmonių, kurie ne vienerius metus skundžiasi dėl, anot jų, kaimynystėje sklindančių metalo krovos darbų triukšmo ir taršos.

Gyventojai pagaliau prisibeldė į miesto valdžios vartus. Nuo pavasario savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, policija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas ir aplinkosaugininkai nuolat stebėjo ir kontroliavo bendrovės "Kamineros grupė" veiklą.

Per tą laiką buvo atlikta keliolika patikrinimų ir nustatytas ne vienas pažeidimas.

"Veiksmai vyksta, bet rezultato, koks tenkintų gyventojus, kol kas neturime. Negaliu nuneigti, sulaukėme geranoriško bendrovės "Kamineros grupė" vadovybės poelgio. Gavę įspėjimą, kad transportas, vežantis krovinius, susijusius su jų įmone, teršia gatves, buvo pasižadėta ir buvo intensyviai valomos gatvės. Tačiau mes toliau tęsime kontrolę, nes situacija, kalbant apie triukšmą, nesikeičia", – posėdyje teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Veiksmai vyksta, bet rezultato, koks tenkintų gyventojus, kol kas neturime.

Gyventojai ne kartą užsiminė, kad reikalingi esminiai sprendimai, kurie būtų veiksmingi, o ne pavienės ir juokingai mažos baudos.

Posėdyje K.Vintilaitė priminė teisinę reglamentaciją, kas galėtų būti, jeigu pasitvirtintų informacija, jog įmonė ir toliau veikia, viršydama triukšmo normatyvinius rodiklius.

Tokiu atveju Klaipėdos miesto taryba, remdamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, turi teisę tą teritoriją paskelbti triukšmo prevencijos zona.

Triukšmo prevencijos zonoje veikiančių įmonių teisinis režimas labai keistųsi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas turėtų teisę formuluoti konkrečius reikalavimus, reikalauti priemonių planų, kurie padėtų įveikti triukšmą, taršą ir panašiai.

Tokia įmonė turėtų periodiškai atsiskaityti. Jei per nustatytą terminą situacija nesikeistų, toliau būtų konstatuojami neigiami triukšmo ir taršos matavimo rodikliai, tada galėtų būti priimami sprendimai dėl stacionarių triukšmo šaltinių veiklos ribojimo tam tikrą laiką.

Problemų – virtinė

Triukšmas visą parą – viena iš nedaugelio problemų, kurios kamuoja Smeltės kvartalo gyventojus.

Žmonės skundžiasi, kad esą gyvena apsupti ne tik triukšmo, bet ir taršos šaltinių.

Viešai buvo skundžiamasi dėl neva nuolat girdimų garsų, kurie sklinda kraunant ir pervežant metalo laužą bei krovinius, žmonės nepatenkinti krovinių terminalo "Kaminera" veikla.

Pasak gyventojų, suaugę ir vaikai jau seniai pamiršo, ką reiškia ramus miegas.

Situaciją apsunkina ir kitos netoliese įsikūrusios uosto įmonės, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kiti teritoriją iš visų pusių supantys ūkio subjektai.

Kaip dar vieną problemą gyventojai įvardijo gatvėse dažnai besimėtančias metalo nuolaužas, durpes, kurios išbyra iš krovinius gabenančio transporto ir teršia gatves.

Kvartale gyvena apie 800 žmonių, tačiau į jų bėdas ne vieną dešimtmetį valdininkai žvelgė pro pirštus.

Atsižvelgiant į vis augantį žmonių nepasitenkinimą pirmadienį miesto rotušėje surengtas susitikimas su Smeltės bendruomenės nariais, kuriame dalyvavo savivaldybės atstovai, aplinkosaugininkai, policijos pareigūnai, "Kamineros" krovinių terminalo, uosto direkcijos atstovai.

Gyvenimas – tarsi Afrikoje

Žodžiu, atrodo, kad gyvename Zimbabvėje, neturime nei kaip išmatuoti, nei ką išmatuoti.

"Situacija tęsiasi gana ilgą laiką. Jau daugiau kaip metai, kai pradėjome kreiptis į įvairias institucijas. Bandėme išsiaiškinti, ar galime situaciją pagerinti, tačiau, pasirodo, tai yra visiškas akligatvis. Neturime duomenų, ar tokia situacija baisi, kaip mes piešiame. Reikalai įgauna farso formą, atrodo, kad nenorima nustatyti tikrų faktų. Laboratorinių tyrimų neturime. Policija sako, kad triukšmas yra, bet neturi kuo išmatuoti, tyrimas nutraukiamas ir liekame prie pradinės situacijos. Tie patys dalykai vyksta ir dėl geležinkelio. Žodžiu, atrodo, kad gyvename Zimbabvėje, neturime nei kaip išmatuoti, nei ką išmatuoti. Turbūt visos institucijos suinteresuotos, kad faktinių duomenų ir aplinkybių nustatyta nebūtų, o gyventojų jutimai yra labai subjektyvūs", – piktinosi Smeltės bendruomenės atstovas Virgilijus Lisauskas.

Susijaudinęs vyras sunkiai tramdė emocijas ir negailėjo kritikos strėlių, pasak jo, triukšmo pažaboti nesiimančioms institucijoms ir "Kamineros" atstovams.

Nors nuo triukšmo kone kasdien kenčia šimtai gyventojų, norint įrodyti faktą, žmonių liudijimų nepakanka, tyrimų stokojama, todėl gyventojų rankos yra surištos.

"Kai kas nors ko nors nepagauna, veikiausiai jo ir negaudo", – spėjo V.Lisauskas.

Pietinę dalį pamiršo?

Bendruomenės atstovui antrino ir individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" pirmininkas Tadas Baltuonis, kuris išdėstė pagrindines problemos priežastis.

"Pagrindinės žmones kamuojančios problemos kyla dėl triukšmo, kurį kelia uostas, transportas ir geležinkelis. Situaciją apsunkina dulkės, kylančios dėl uosto krovos, automobilių, geležinkelio eismo. Gatvės taip pat yra nelaistomos, nevalomos", – dėstė pirmininkas.

T.Baltuonis iškėlė klausimą, kodėl šiuo metu visų aplinkosaugininkų ir valdžios atstovų akys kažkodėl nukreiptos tik į Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Klasco" veiklą, pamirštant pietinėje miesto dalyje aktyviai veikiančias uosto krovos kompanijas.

Anot bendruomenės pirmininko, dėl susidariusios situacijos nereikėtų atsigręžti tik į krovinių terminalo "Kaminera" veiklą.

"Yra ne tik "Kaminera", bet taip pat ir kitos. Šios kompanijos taip pat krauna metalo laužą. Nereikėtų visų strėlių paleisti vien į "Kaminerą", – kalbėjo T.Baltuonis.

Augant gyventojų nepasitenkinimo bangai, rugpjūčio 12-ąją prieš pat vidurnaktį vicemeras Arūnas Barbšys drauge su aplinkosaugininkais ir kitais atsakingais asmenimis nuvyko į Smeltės kvartalą savo akimis pamatyti, kas taip kartina gyvenimą kvartalo gyventojams.

"Bendruomenės "Smeltė" narių buvau pakviestas atvykti prieš vidurnaktį, kai vyko krova. Triukšmas buvo tikrai didžiulis. Kvietėme policijos pareigūnus, tačiau sulaukėme atsakymo, kad triukšmas neišmatuotas ir tyrimas nutraukiamas. Jokių veiksmų imtasi nebuvo", – teigė užvakar susitikime taip pat dalyvavęs A.Barbšys.

Darbo laiko nekeis

"Esame vienintelė krovos kompanija, kuri neturi geležinkelio, o dvi teritorijas, kurios viena nuo kitos išsidėsčiusios keturių kilometrų atstumu. Krovinius tarp teritorijų mums reikalinga vežti ir dieną, ir naktį, kitaip neįvykdysime įsipareigojimų uosto direkcijai. Mažinti krovinių krovos mastų tikrai negalime. Pasitaiko atvejų, kad kroviniai krenta iš automobilių, tačiau turime techniką, žmones, kurie prižiūri kelius, kai važiuoja mūsų transporto priemonės. Tačiau transporto priemones samdome ne visada, kartais klientai krovinius į mūsų teritoriją atveža patys. Tokiais atvejais situacijos susekti tikrai negalime", – kalbėjo "Kamineros" krovinių terminalo vadovas Vaidas Intas.

Pasak V.Into, siekiant sumažinti transporto keliamą triukšmą, uosto direkcijai buvo parengtas raštas, kuriuo prašyta sutvarkyti Senosios Smiltelės gatvę.

Gatvė, pervaža – tragiškos būklės.

"Gatvė, pervaža – tragiškos būklės. Kelias buvo tik simboliškai aptvarkytas iš pakraščių, šuliniai nesutvarkyti, per juos važiuojant kyla didžiulis triukšmas", – teigė krovinių terminalo vadovas.

V.Into teigimu, prieš kurį laiką sprendžiant triukšmo problemą buvo sumodeliuota keturių metrų aukščio nuo garso sauganti sienutė, tačiau Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas nustatė, kad ji norimo rezultato neduos.

Anot specialistų, siekiant žymesnio poveikio reikalinga įrengti bent aštuonių metrų aukščio sienutę, kuri turėtų atsirasti jau iki metų pabaigos.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas tikino, kad direkcija imsis priemonių padėti išspręsti klausimą dėl taršos.

"Esame atsakingi tik už taršos likvidavimą vandenyje. Leidimų krovos darbams neišduodame ir bausti negalime. Visgi kontrolę vykdome. Konkrečiai "Kamineros" atveju stotelės neturime, tačiau apsvarstysime galimybę  pastatyti taršos matavimo stotelę, kuri padės aplinkosaugininkams vykdyti monitoringą", – žadėjo A.Drungilas.

Pirks triukšmo matuoklį?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vadas Mindaugas Džermeika teigė, kad pastaraisiais mėnesiais kvartalo gyventojai ne kartą pranešė apie triukšmą ir iš sunkiasvorių krovininių automobilių ant gatvių byrančius krovinius.

Kelių policijos vadas patikino, kad artimiausiu metu policijos pareigūnai triukšmą išmatuos specialiu matavimo prietaisu.

"Triukšmo matuoklis, mano žiniomis, jau yra nupirktas, tačiau bus skirtas ne aplinkos, o gatve važiuojančio transporto keliamam triukšmui matuoti", – pabrėžė M.Džermeika.

Kelių policijos vadas taip pat pažadėjo, kad bus pasitelkti nežymėti policijos automobiliai stebėti, kaip keliuose gabenami kroviniai.

Triukšmas viršijo normą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tikino, kad kvartalo gyventojus kamuojanti problema jai gerai žinoma.

Jau baigti geležinkelių keliamo triukšmo ir vibracijos matavimai.

"Žmonės pageidavo, kad tyrimai būtų atlikti ir vakare, ir naktį", – pasakojo skyriaus vedėja.

Pasak A.Šlepetienės, nors galutinių rezultatų dar laukiama, jau akivaizdu, kad užfiksuotas triukšmas viršija visas leistinas normas.

Artimiausiu metu žadama vykdyti ir daugiau tyrimų dėl oro taršos bei triukšmo.

"Kamineros" krovinių terminalo akcininkas Arūnas Tuma tikino, kad jeigu bus paprašytas, yra pasirengęs pateikti tvarkaraštį, kada artimiausiu metu atplauks laivai ir bus vykdoma krova.

Siekiant užtikrinti tyrimo skaidrumą, tyrimus atliksiantys specialistai galės laisvai pasirinkti datą ir laiką, kada vykdyti patikrą.

Sukvietė visus

Pirmadienį Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, atsakingų institucijų – savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Visuomenės sveikatos centro specialistai, policijos atstovai, aplinkosaugininkai susitiko su Smeltės kvartale įsikūrusių individualių namų savininkais.

Pokalbis vyko šalia "Kamineros" krovinių terminalo, kurio veikla nepatenkinti žmonės.

Nuolatinis triukšmas ir gatvėse besimėtančios metalo nuolaužos – tik dalis problemų su kuriomis esą kasdien susiduria gyventojai.

Esą gyvenimo sąlygas blogina ir kitos uosto įmonės, "Lietuvos geležinkeliai".

Kaip teigė individualių namų savininkų bendrijos "Smeltė" pirmininkas Tadas Baltuonis, kvartale gyvena apie 800 žmonių, tačiau į jų bėdas daugybę metų buvo žiūrima pro pirštus.

Kovoja su triukšmu ir vibracija

Pašnekovas vylėsi, kad bent jau dabar situacija ims keistis į gera.

Kol vieni klaipėdiečiai kovoja su smarve, dulkėmis, mes – su triukšmu ir vibracija.

"Iki šiol mes, kaip gyvenvietė, buvome visai pamiršti. Faktiškai 30 metų niekas nerodė jokio dėmesio, nors iš tiesų esame labai prastoje situacijoje. Klaipėdos uostas numato plėtrą, "Lietuvos geležinkeliai" – irgi, miestas keičia vilkikų judėjimo srautą, uždarant Statybininkų prospektą. Kol vieni klaipėdiečiai kovoja su smarve, dulkėmis, mes – su triukšmu ir vibracija", – dėstė bendruomenės pirmininkas.

T. Baltuonio žodžiais, atvykęs vicemeras šią problemą pripažino, todėl tikimasi, kad reikalai pagaliau pajudės iš mirties taško.

Jo teigimu, reikalingi esminiai sprendimai, kurie būtų veiksmingi, o ne pavienės ir juokingai mažos baudos.

"Jau metus laiko Visuomenės sveikatos centro specialistų prašome atlikti triukšmo matavimus. Tačiau to padaryti niekaip nesugebama. Tuo metu aplinkosaugininkai, išduodantys krovos leidimus, leidžia įmonėms didinti krovos kiekius, krauti įvairesnius krovinius, tačiau iš esmės niekaip negriežtina ir nekontroliuoja krovos įmonių", – stebėjosi T. Baltuonis.

Parengė priemonių planą

Tiesa, pats A. Barbšys nieko konkretaus žmonėms pažadėti negalėjo.

Esą Klaipėdos savivaldybės administracija yra parengusi naują triukšmo prevencijos priemonių planą, kuris bus pateiktas tvirtinti miesto tarybai jau šio mėnesio pabaigoje.

Jis paprašė bendruomenės atstovų dar iki posėdžio paruošti savo pasiūlymus.

"Galbūt dar būtų galima jį kažkiek papildyti", – svarstė A. Barbšys.

Pabuvojęs Smeltės kvartale vicemeras pripažino, kad dėl krovos triukšmo, dulkėtumo ir kitų išsakytų bėdų gyventojai yra teisūs.

Todėl bus aiškinamasi, kokių priemonių įmonės imasi triukšmui slopinti, ar jų tikrai pakanka.

Anot A. Barbšio, Visuomenės sveikatos centras iki šiol atliko tik bandomuosius triukšmo matavimus, todėl trūksta konkrečių įrodymų.

Ateityje žadama susitikti su "Kamineros" krovinių terminalo atstovais ir spręsti, ką daryti, kad gyvenimo sąlygos žmonėms pagerėtų.

Baigiami Smeltės gyvenamojo kvartalo gatvių dangų atnaujinimo darbai. Jie prasidėjo 2012 metais, kai Jurbarko gatvėje buvo įrengta asfaltbetonio danga.

Šiais metais remontuojamos kelios Smeltės gyvenvietės gatvės - Veliuonos (ilgis - 80 m), Kintų (158 m) ir Dusetų (152 m), - įrengiant asfaltbetonio dangą, praneša uostamiesčio savivaldybė.

Minimaliam pėsčiųjų judėjimui ir jų saugumui užtikrinti abiejose gatvių pusėse įrengti 0,5 m pločio dolomitinės skaldos kelkraščiai. Gyvenvietėje įrengti nauji gatvės ženklai, pagaminti iš cinkuotos skardos su šviesą atspindinčia plėvele.

Kadangi Smeltės kvartale nėra lietaus nuotekų tinklų, paviršinio vandens nuvedimas nuo gatvės paviršiaus atliktas atviru būdu, suformuojant gatvės vienašlaitį skersinį nuolydį.

Darbų su inžinerinėmis paslaugomis kaina - 280 tūkst. Lt, darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Darbų pabaiga pagal sutartį numatyta 2014 metais, tačiau rangovas juos užbaigs dar šiais metais.