Susitikimas prasidėjo nuo I.Raudonikytės, dar žinomos kaip „Pelkių žolė“, pasakojimų, kaip ji susidomėjo smilkalais, įvairiomis žolelėmis, vaistažolėmis ir arbatžolėmis. Užsiėmimo vedėja nusikėlė į vaikystę, kai jos šeima džiovino įvairiausias žoleles, rišo smilkalus, degino juos, žinoma, tai tapo ir jos gyvenimo dalimi.

„Pelkių žolė“ papasakojo, kokie augalai labiausiai tarpusavyje dera pagal aromatą. Menininkė paaiškino, kuo ekologiški smilkalai yra svarbūs, kokia yra jų teikiama nauda.

Menininkė I.Raudonikytė su moterimis dalijosi smilkalų iš lietuviškų žolelių rišimo paslaptimis. (Skaistės Chudobaitės nuotr.)

„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad smilkalai žmogui kenkia. Taip, jie kenkia, kai jų per daug, tačiau natūralaus produkto nauda kur kas didesnė nei žala“, – teigė menininkė.

Užsiėmime dalyvavusi Svetlana teigė, kad jai ši patirtis su smilkalais – pirmoji. „Patirtis tikrai įspūdinga, aromatai labai geri, puikiai praleistas laikas. Pati negaminsiu smilkalų, tačiau tikrai įsigysiu“, – sakė pašnekovė.

Dar viena užsiėmimo dalyvė Ingrida Babušė papasakojo, kad jau nuo vaikystės pas močiutę kaime ji su kitomis merginomis rinkdavo arbatžoles, vaistažoles, gamindavo tinktūras, įvairius užpilus. „Smilkalai man – naujas dalykas, nes niekada žolelių nerišome. Mes jas džiovindavome ir mesdavome į laužą vakarinio pasisėdėjimo metu“, – dalijosi savo patirtimi I.Babušė.

I.Raudonikytė pabrėžė, kad kiekvienam žmogui reikia savu kailiu patirti pigių, nekokybiškų smilkalų žalą, kad įvertintų tai, kas tikra. Tų smilkalų, kurie yra naudojami vabzdžiams atbaidyti, sudėtis būna parašyta labai mažomis raidėmis, todėl pirkėjas nežino, kokių toksiškų medžiagų parsineša į namus.

– Ko gero, ne išsyk atradote šį kelią? Ar daug klaidžiojote aplinkkeliais, kol iki jo priėjote?

– Esu kūrėja. Myliu gyvenimą, ir kūryba prasiveržia įvairiomis formomis. Kvepalai ir smilkalai – tik dalis to, nes svarbiausia man yra jausti ir stebėti, kokiomis formomis tie jausmai pasireiškia, kokią atmosferą, nuotaiką sukuria. Jei reikia įvardyti, kokia esu kūrėja, turbūt pasakysiu, kad būsenų. Būsenų kokybės.

Laikas mano realybėje – tik skaičiai, kurie plaukioja kažkur erdvėje. Šiame gyvenime esu 31 metus. Išbandžiau daug veiklų. Nuo jojimo žirgais, dainavimo iki kvepalų kūrybos, etnologijos, tapymo, motociklizmo. Mokymasis ir stebėjimas niekada nesibaigia. Nesu iki galo baigusi jokių studijų. Neįvertinau sistemos teikiamų žinių, pasirinkau mokymąsi iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį. Aplinkkeliai irgi yra kelias. Seniau galvojau, kaip greičiau surasti tą savo tikrąjį, vienintelį… Tik vėliau supratau, kad visi, vos gimę, jau esame savo kelyje.

– Kuriate smilkalus, sinergijas, kvepalus – iš kur imate žaliavų savo produktams ir kokius pagrindinius augalus naudojate?

– Sinergijoms ir kvepalams renkuosi natūralius, nestandartizuotus eterinius aliejus, absoliutus, CO2 ekstraktus, kartais izoliatus. Tai įvairiais būdais iš augalų išgauti kvapai. Kartais sakau, kad ant mano parfumerinių vargonų (taip vadinasi parfumerio stalas su lentynėlėmis) – didelė dalis pasaulio, po kurį galima keliauti uodžiant iš skirtingų šalių atkeliavusius kvapus.

Smilkalus kurti sugalvojau, kai nebetenkino rytietiškų smilkalų kokybė ir labai užsimaniau kažko artimo baltiškajai kultūrai, mūsų miškams, laukams. Tad mano kuriamų smilkalų pagrindinis ingredientas – kadagys. Jo dedu į, ko gero, visus savo kuriamus smilkalus. Kadagys man simbolizuoja lietuviškumą, šaknis, saugumą ir vienį. Kadagių ir eglių sakų lazdeles skiriu mylintiems lietuvišką mišką. Puikiai tinka erdvei valyti, orui gerinti. Nuo seno kadagys buvo smilkomas namuose prie ligonių – valė erdves energiškai, naikino ore esančias bacilas.

Gaiva: kadagių ir eglių sakų lazdelės skirtos mylintiems lietuvišką mišką, jos puikiai tinka erdvei valyti, orui gerinti. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar užtenka ingredientų iš lietuviškų miškų ir pievų, o gal kažką siunčiatės iš užsienio?

– Smilkalams naudoju ir sakralias bosvelijų, mirų dervas. Jei norisi tik lietuviškų ingredientų, prisirenku eglių, pušų sakų, kurie prilygsta šioms legendinėms dervoms, minimoms tarp Trijų karalių dovanų.

– Galbūt egzistuoja nerašytos instrukcijos, kaip, kada ir ką geriausia smilkyti?

– Smilkykime rytais. Apeikime namus, kampus, virš lovos, virš vandens, kurį geriame. Pasmilkykime spintoje – bus puikus kvapas ir apsauga nuo kandžių. Pasmilkykime ir vakarais, prieš miegą. Save, savo artimąjį – tegul tai stiprina ryšį tarp šeimos narių. Kurkime bendrus ritualus. Smilkykime tvariai – nepalikime vienos lazdelės degti, kai nesame šalia. Užgesinkime, kai ritualas, kvėpinimas ar valymas jau baigtas. Puikus jausmas pasmilkius atverti langą ir leisti dūmui išnešti lauk viską, kas  negatyvu ir ko mums nebereikia. Dūmais kvėpuoti ir būti jų debesyje nesveika.

– Sakykite, kaip gimsta smilkalai, kvepalai? Įdomu, kaip atrodo pats fizinis kūrybos procesas – ar jis ilgas, ar reikia jam kažkaip specialiai nusiteikti?

– Smilkalų kūrybos procesas gana ilgas. Jis prasideda medžiagų, t. y. žolelių, dervų rinkimu. Kadagius stengiuosi surinkti iš kirtaviečių. Stengiuosi rasti jau pažeistą, nukirstą ir paliktą krūmą. Dažnai būna, kad kažkas iš draugų nugeni pas save kieme ir žino, kam atiduoti šakeles.

Jei reikia įvardyti, kokia esu kūrėja, turbūt pasakysiu, kad būsenų. Būsenų kokybės.

Kartais kadagius renku savo mylimame miške netoli Lekėčių – ten ypatinga aura. Skinu po keletą apatinių šakelių nuo vieno krūmo. Su dėkingumu mintyse. Negalima tiesiog ateiti ir nugenėti viso krūmo. Pagarba ir dėkingumas yra raktas susijungti su gamta. Vėliau viską džiovinu. Tada reikia sumalti, paruošti, išjausti mišinį, žiūrint, kam bus skirti, t. y. ar tai bus valantys, ar įkraunantys smilkalai. Niekada nesu sumaišiusi vienodų. Leidžiu sau improvizuoti, išjausti, nesiekiu jų pagaminti kuo daugiau.

Su kvepalais viskas paprasčiau. Tiesiog ieškau kokybiškų žaliavų. Kaip dailininkas maišo spalvas ir išgauna vis naujas ir naujas variacijas, atspalvius, taip ir aš vis treniruoju savo uoslę ir vaizduotę. Kvepalams svarbiausia idėja – apie ką jie. Tuomet kvapų natos susidėlioja, susiderina gan greitai.

– Ketinate išsikraustyti į namus miške. Ar tai bus tik laikina vasaros rezidencija?

– Gyventi miške svajoju nuo pat vaikystės. Dar visiškai neišsikrausčiau. Nors gyvename prie miško, tačiau intensyvus žemės ūkis, purškimai kelia didelį liūdesį, todėl suradome daug autentiškumo išlaikiusią sodybą ir bandysime ją renovuoti. Miškas, laukai, gyvūnija ir siekis atiduoti duoklę protėviams, atkuriant mūsų kultūrai būdingą architektūrą, labai įkvepia. Žinoma, svajoju visas veiklas vystyti sodyboje, pakviesti čia kuo daugiau žmonių, įkvėpti juos savo gyvenimu kaime. Gamtoje nuostabu. Net pats žodis gamta reiškia tai, kas gimė, o miestas – tai, ką pastatėme, statome. Argi ne burtažodžių kalba yra mūsų gimtoji kalba? Mane tai taip žavi.

– Ar jūsų kvapų misterijose dalyvauja ir vyras su vaikais?

– Kvapai turi ypatingos galios pažadinti manyje poetiškumą, įžodinimą to, ką jaučiu. Mano šeima ir vaikai visada padeda. Kartu renkame žoleles, distiliuojame kvapiuosius vandenis. Dukrytė komponuoja kvepalus, riša žolelių smilkalus. Visa ta mano veikla, kūryba nerimta. Žaidžiu aš, žaidžia vaikai – Vakarė ir Aistis. O mano mylimasis, Povilas, taip pat labai padeda, net negalėčiau sakyti, kad padeda, veikiau – dalyvauja visa tai kuriant, viskuo domisi, pasako savų įžvalgų. Gera jaustis mūza. Gera jausti susižavėjimą. Manau, tai amžinos jaunystės receptas. Žavėtis viskuo, o ypač savo mylimais, artimais žmonėmis.

– Kaip dažnai pati naudojate savo kvapus ir kurie jūsų patys mėgstamiausi?

– Viską kuriu pirmiausia sau. Kvapus, kaip ir spalvas, mėgstu visus ir visas. Negaliu įvardyti mėgstamiausių. Priklauso nuo nuotaikos, būsenos, intencijos.

– Ar tiesa, kad yra tokių kvapų, kurių neįmanoma atkartoti kuriant?

– Tikrai taip. Natūralaus eterinio aliejaus ar absoliuto iš alyvų neįmanoma išgauti. Šiuo atveju botaninėje parfumerijoje naudojami visai iš kitų augalų molekulių sukurti izoliatai, kurie, tinkamai sukomponuoti, primena būtent tuos neatiduodančius kvapų augalus. Dar iš tokių paminėčiau pakalnutes, bijūnus... Tokia graži pavasario iliuzija, sukomponuota iš visai kitų augalų (juokiasi). Tik reikėtų atsiminti, kad šie kvepalai naudojami labiau dėl estetinių priežasčių. Meditacijai, praktikoms geriau rinktis niekaip nepakeistus, natūralius eterinius aliejus ir jų sinergijas.

Savi: auginti kvapiuosius augalus – dar viena E.Jonaitytės aistra. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Smilkymas nukelia jus į meditacinę būseną. Ką gaunate mainais iš jos?

– Meditacija – tai natūrali būsena, kurią mūsų dienomis dažnai keičia įtampa, todėl labai svarbu atrasti ramybę savyje ir iš tos palaimingos būsenos eiti į pasaulį, į išorę. Smilkymas leidžia sustoti kasdienybėje, susikurti mažą šventinį ritualą, pasigėrėti dūmų šokiu, kvapu. Dažnai to žmogui ir tereikia, kad suprastų, ką jaučia, ko nori ar nenori.

– Eidama gatve turbūt užuodžiate daugiau nei mes, paprasti žmonės. Ar nebūna, kad pradeda erzinti pigūs moterų kvepalai, kažkokio maisto kvapas? Ar pagal žmogaus skleidžiamą kvapą galite apibūdinti ir patį asmenį?

– Uoslė – pojūtis, kuris, ko gero, labiausiai ignoruojamas. Ji perduoda labai instinktyvią informaciją. Mieste kažin ar norisi viską užuosti. Kai nenoriu kažko užuosti, tiesiog šį pojūtį išfokusuoju, panašiai kaip vaizdą fotoaparatu. Kvapas man – tarsi aplinkos kokybė. Gamtoje viskas kvepia arba praneša kažkokią žinią. Apie tai būtų galima išplėtoti atskirą diskusiją, kaip ir apie žmones. Tikrai iš žmogaus kvapo galima daug ką pasakyti, o dar daugiau – iš to, kokius kvapus jis mėgsta. Jei kaskart jis renkasi vis kitokius, tai žavi, nes atspindi asmenybės kaitą. O tie kvapai, kuriuos renkasi vis tuos pačius, parodo stabiliąsias žmogaus duotybes.

– Ar jūsų darbe reikalingos psichologinės žinios – tarkim, sudarant vardinius kvepalus? Ar kuriate juos pagal Zodiako ženklus, o gal tiesiog klausiate, kokie augalai, kvapai žmogui patinka?

– Kuriant asmeninius kvepalus svarbiausia intuicija ir pastabumas. Užduodu klausimus apie muziką, spalvas, šalis, svajones… "Jei būtumėte daina, tai kokia?" – klausiu žmogaus. Tai labai daug ką pasako. Aš visiška melomanė. Savo dainavimo kelionę pradėjau nuo dainuojamosios poezijos, dainavau roko grupėse "Reck4less", "Silk&Velvet", "Served Cool On The Rocks". Muzikos klausau labai daug, mėgstu psichodelinį roką, bliuzą. 1969-ųjų dvasia, hipių era, kurioje negyvenau, labai traukia ir įkvepia. Šiuo metu dainuoju tik sau, bet svajoju kada nors surasti muzikantus, su kuriais galėčiau sukurti grupę.

– Minėjote, kad kai kuriuos augalus užsiauginate pati. Ar tai dar vienas jūsų hobis?

– Auginti kvapiuosius augalus – išties dar viena mano aistra. Su mylimuoju juos vežamės iš įvairių kraštų. Stebime, ar prigis, ar augs mūsų lietuviškomis sąlygomis. Tai ir rozmarinai, ir šalavijai, dar – pelynai, šlamučiai, levandos, rožės, medetkos, ramunėlės… Darže net dilgėles auginame: mums tai maistingiausios salotos. Pievose aplink mūsų namus – begalybė augalų. Mano mėgstamiausios yra jonažolės, kraujažolės, gauromečiai, bitkrėslės. Nepažįstu labai daug augalų, bet manau, kad geriau žinoti mažiau, bet naudotis tomis žiniomis.

Siekis: E.Jonaitytę labiausiai įkvepia miškas, todėl vaikystės svajonę gyventi miško sodyboje ji kaskart vis labiau priartina prie tikrovės – rado autentišką sodybą ir bandys ją renovuoti. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kuriate sinergijas energiniams centrams (čakroms). Skamba labai mistiškai... Jei paklausčiau, kas tos sinergijos?

– Sinergijos – kvapų mišiniai, suderinti ne pagal estetines savybes, bet su tam tikra intencija. Pagal tai, kaip tas kvapų mišinys įkvėps žmogų keistis. Gali būti charizmos, gausos, moteriškai energijos pažadinimo, intuicijos, tekančio proto, priėmimo intencija.

Kvapai suderinami atsižvelgiant į jų aromaterapines, energines savybes. Su kvapu suderinami ir tam tikrų spalvų bei poveikio kristalai, kad į pasirinktą sritį impulsas sklistų ne tik įkvėpimo momentu. Augalai veikia greitai, jų poveikį jaučiame iš karto, o kristalai – jų broliai – veikia iš lėto, žmogui to nė nejuntant ir nepastebint. Todėl vienas kitą pastiprina.

Sinergijos, arba eliksyrai, veikia kartu su jūsų mintimis. Tarkim, tam tikri kvapai pažadina prisiminimus – kiekvienam asmeniškus ir autentiškus. O kvėpinimasis sinergijomis veikia atvirkštiniu principu. Kaskart, uodžiant sinergijos kvapą, reikia sąmoningai pagalvoti apie intenciją, kuriai ji sukurta. Taip mūsų smegenyse sukuriama nauja neuroasociacija arba naujas prisiminimas. Jei norime būti laimingi, kupini energijos ir aistros gyventi, rinktis turime patys – susitelkę ir sąmoningai.

Ant mano parfumerinių vargonų – didelė dalis pasaulio, po kurį galima keliauti uodžiant iš skirtingų šalių atkeliavusius kvapus.

Tai kažkas panašaus, kaip svajoti. Detaliai, iki smulkmenų. Rinktis laimės, džiaugsmo, gausos, pilnatvės būsenas. Po kiek laiko tokios praktikos, vos užuodus kvapą, jus užlies atitinkama būsena. Taip galima integruoti į savo būtį gausą, charizmatiškumą, priėmimą, širdies balso girdėjimą ir t.t.

– Neseniai išleidote kvapų kortas ir knygą. Ar tai žaidimas, ar jūsų kortos galėtų būti traktuojamos kaip rimta praktika?

– Kažkada seniai kilo kvapų kortų idėja, bet tiksliai nežinojau, kas tai bus. Ilgai ieškojau, kas nupieštų kvapus. Nepasitikėjau savimi tol, kol draugė nepaskatino pačią juos nutapyti. Tada tiesiog nusipirkau 21 drobę ir kasdien tapiau po vieną kvapą. Tiksliau, pauostydavau eterinio aliejaus ir tapydavau, ką jausdavau, galvodama, kokios spalvos, formos, faktūros tas kvapas būtų. Atrinkau kvapus taip pat intuityviai. Didelė dalis jų – patys reikalingiausi, labiausiai naudojami kiekvieno, besidominčio aromaterapija. Kiti – retesni, galingesni, parfumeriški.

Atradimai: "Kvapas man – vienas iš maloniausių ir įdomiausių būdų aplinkai tyrinėti ir pažinti", – sako E.Jonaitytė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Kai viskas buvo baigta, paveikslus perkėliau ant kortų. Jos žmonėms gali tapti kasdiene praktika. Tiesiog ištraukiate ryte kortą ir perskaitote tos dienos  žinutę. Galite pamedituoti ar tiesiog pasikvėpinti tuo kvapu, jei turite eterinių aliejų. Ruošiu ir kvapų rinkinį prie kortų, kad kasdien būtų galima susikurti unikalius kvepalus tiesiai ant riešo. Knygoje aprašau aromaterapijos ir parfumerijos pradmenis, dar – kaip naudotis eteriniais aliejais, kas yra kvepalų akordai, kaip skiesti, maišyti kvapus.

Šios kortos nėra kažkas rimto – rimtumą suprantu visai kitaip. Tai kupinas jausmo, lengvumo kūrinys, kuriuo žaviuosi. Tikiu, kad jos praskaidrins ir įkvėps daugelį.

Aerozoliai, kvapiosios žvakės, smilkalai ir kitos priemonės, kuriomis kvepiname namus, dažniausiai gaminami iš cheminių medžiagų, kurios sukelia vėžį, kvėpavimo takų ar kitas ligas, sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Viktorija Buzytė.

Anot jos, norint, kad patalpos kvepėtų, tereikia gerai vėdinti. Tačiau natūralūs kvapikliai gali ir praversti. „Citrusinių vaisių, levandų, rozmarinų, čiobrelių eteriniai aliejai ypač naudingi žiemą, nes apsaugo orą, neleidžia patalpoje plisti virusams“, – aiškina V. Buzytė.

– Kaip žmonės dažniausiai kvepina patalpas?

– Dažniausiai žmonės tai daro aerozoliniais, įkišamais į elektros lizdą oro gaivikliais arba eteriniais aliejais, į kuriuos merkia medines lazdeles. Daugelis net nesusimąsto, kad tai cheminės sintetinės medžiagos, kurios, nors ir sukuria jaukią, kvapią, malonią nosiai aplinką, daro neigiamą poveikį sveikatai, nes dauguma šių priemonių gaminamos iš sintetinių medžiagų, kurių pagrindas – nafta.

Nafta yra gamtinė natūrali medžiaga. Tačiau perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis, ji sukelia galvos skausmą, ašarojimą, dusulį. Žmogus tokiose patalpose pradeda blogai jaustis, o jas palikus, sveikata pagerėja. Nedažnas susimąsto, kad tai oro gaiviklių pasekmė.

– Prekybos centruose galima įsigyti begalę rūšių aerozolių. Kokios turėtų būti atsargumo taisyklės?

– Aerozoliai – populiariausia priemonė, nes juos naudoti paprasčiausia, kvapas greitai pasklinda. Tačiau juose daug lakiųjų organinių medžiagų (butano, izobutano ar propano). Didelė šių medžiagų koncentracija patalpoje veikia centrinę nervų sistemą. Išpurkštas aerozolis į organizmą patenka per kvėpavimo takus. Pirmiausia poveikis pasireiškia dusuliu, sloga, čiauduliu. Aerozoliams gaminti naudojamos medžiagos nusėda ant grindų, kilimų, baldų paviršių, nuo jų patenka ant rankų ir į organizmą.

Aerozolinės medžiagos labai pavojingos alergiškiems žmonėms, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Žmogui tampa sunku kvėpuoti, nes ima trūkti deguonies, todėl jis gali nualpti.

Aerozolius reikia purkšti kuo toliau nuo žmonių, nenaudoti be galo daug, leisti kvapams išsisklaidyti. Dar geriau purkšti tik vieną patalpą ir padaryti skersvėjį, kad kvapas pasklistų po visus namus. Patartina rinktis aerozolius, kurie nekenkia aplinkai ir neardo ozono sluoksnio.

– Ką turėtume žinoti apie smilkalus? Rytų kultūros mėgėjai sako, kad jie šiek tiek dezinfekuoja patalpas, o ir kvapas malonus.

– Dauguma žmonių, naudojančių smilkalus, apsigauna manydami, kad smilkalai pagaminti iš natūralių medžiagų. Dauguma smilkalų gaminami iš sintetinių medžiagų, kurios gali sukelti vėžį. Deginant juos, išsiskiria pavojingos medžiagos, tokios kaip benzenas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, tad reikėtų būti atsargiems, nenaudoti jų labai daug, nedeginti ten, kur yra vaikų, asmenų, sergančių kvėpavimo takų ligomis. Be to, smilkaluose esančios medžiagos skatina leukemijos vystymąsi.

Ištyrus orą šventykloje, kurioje naudojami smilkalai, nustatyta, kad policiklinio aromatinio angliavandenilio koncentracija 19 kartų didesnė negu natūralioje aplinkoje. Tai lemia kvėpavimo takų susirgimus ar didesnę tikimybę susirgti plaučių vėžiu. Taigi pabrėžtina, kad žmonės turėtų rinktis smilkalus iš natūralių medžiagų ir naudoti juos saikingai.

– Kokį poveikį organizmui daro kvapiosios žvakės?

– Deginant kvapiąsias parafinines arba gelines žvakes, į aplinką išsiskiria formaldehidas ir naftalinas. Šios medžiagos sukelia neurologinius bei vėžinius susirgimus. Degant žvakėms, vyksta degimo procesas, susidaro suodžiai, kuriuose daugiausia anglies ir lakiųjų organinių junginių.

Jie nusėda ant paviršių (grindų, kilimų, baldų, elektros prietaisų), įsigeria į minkštus baldus, o nuo jų patenka į virškinimo sistemą. Ypač tai pavojinga mažiems vaikams, nes jie viską liečia, neplautas rankas kiša į burną. Į organizmą patekę suodžiai nusėda kvėpavimo takuose, plaučiuose ir gali užkimšti alveoles, dėl ko plaučiai ir visi audiniai bei organai bus prasčiau aprūpinami deguonimi.

– Ar neigiamos įtakos sveikatai turi specialūs muiliukai arba į elektros lizdą įjungiami specialūs prietaisai?

– Į elektros lizdą kišami prietaisai, buteliukai su medinėmis lazdelėmis, tualete naudojami muiliukai, aliejuose išmirkyti mediniai kamuoliukai ir visos kitos sintetinės priemonės, naudojamos su saiku, kaip ir nekenkia. Tačiau būna taip, kad viename kambaryje – vienas kvapas, kitame – kitas, koridoriuje – trečias, tualete – dar vienas. Vis dėlto šie kvapikliai gaminami iš sintetinių medžiagų, juose daug formaldehido ir kitų vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų (emulsiklių, ftalatų), kurios yra toksiškos, gali dirginti odą ir kvėpavimo takus.

Kaip antiseptiniai ar antibakteriniai oro gaivikliai gali būti naudojami ir eteriniai aliejai. Jei eteriniai aliejai pagaminti iš natūralių medžiagų – labai gerai. Jie tikrai atlieka savo funkcijas – dezinfekuoja patalpas. Citrusinių vaisių, levandų, rozmarinų, čiobrelių eteriniai aliejai ypač naudingi žiemą, nes apsaugo orą, neleidžia patalpoje plisti virusams. Tačiau daugelis parduotuvėse parduodamų eterinių aliejų yra sintetiniai.

– Pasakojimas gąsdinantis. Tačiau tai nėra nuodai, jei naudojama taip, kaip nurodyta etiketėse, saikingai?

– Viską naudojant su saiku, galima ne tik pagerinti patalpų orą, bet ir apsaugoti sveikatą. Patarimai paprasti. Kvapiąsias žvakes naudoti pagamintas ne iš parafino ar gelines, o iš bičių vaško. Namuose nenaudoti begalės oro gaiviklių, nekvepinti kiekvienos patalpos atskirai. Kuo dažniau atidaryti langus ir vėdinti patalpas, kad patalpose nesusidarytų per didelė toksiškų medžiagų koncentracija. Vengti smilkalų, ypač mažose ir mažai vėdinamose patalpose. Statantis ar remontuojant namus, patartina įsirengti gerą vėdinimo sistemą.

Geriau naudoti natūralias medžiagas, pvz., žoleles. Tarkim, pasmulkinti ir pakaitinti čiobrelių. Turint židinį, į ugnį galima įmesti keletą šakelių, kad pasklistų kvapas. Verta pamerkti šviežių gėlių, auginti daugiau kambarinių gėlių, ypač tų, kurios naudoja anglies dvideginį ir lakiąsias organines medžiagas.

Taip pat geriau naudoti natūralius kvapų naikiklius, pvz., pastatyti indą su soda, actu ar mišiniu iš natūralių aromatinių sausų lapelių arba žiedlapių. Panaikinti blogo kvapo šaltinį, išmesti sugedusį maistą, dažniau išnešti šiukšles, dažniau valyti dulkes, plauti grindis. Atsiminkite vieną taisyklę – švaru ir gaivu nereiškia, kad prikvepinta ir kvepia. Grynas, švarus oras yra be kvapo.

Oro tarša - tai ne tik dulkės, kietosios dalelės, žiedadulkės, automobilių išmetamosios dujos, tačiau ir įvairi kosmetika bei blogas kvapas. Dažnai blogą kvapą mes bandome maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Oro gaiviklius naudojame visur - gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete, automobilyje. Tačiau retas kuris susimąsto, ar jie nekenkia mūsų sveikatai.

Apgaulinga gaiva

Vos vienas spustelėjimas ir Jūsų namai virs žiedais kvepiančia oaze arba padvelks vandenyno gaivumu, suteiks ramybę bei atsipalaidavimą! Tokiais šūkiais ir vaizdais mus vilioja oro gaiviklių reklamos. Vis dėlto reklama aklai pasitikėti nereikėtų -  po gražia etikete ir skambiais pažadais slypi kur kas didesni pavojai, nei atrodo.

Oro gaivikliai ir yra vienas iš mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jų rinkoje didžiulė įvairovė. Tai purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Aromatų vėlgi tiek, kad net galva besirenkant gali apsisukti. Jūsų namai gali dvelkti citrinomis, levandomis, persikais, apelsinais, melionais, braškėmis, vandenynu, mėtomis, miško uogomis, mišku po lietaus, tropiniais vaisiais, pušynu egzotika, laukiniais rytais... Tereikia išsirinkti aromatą ir norimą jo paskleidimo priemonę. Bet juk visi tie kvapai tėra apgaulė ir iliuzija!

Jose nėra nė lašo natūralios citrinos ar rožės. Na taip, nafta yra gamtinė medžiaga, tačiau ji perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis. Jautresni žmonės tai jaučia - prikvėpintose  patalpose pradeda dusti, prastai jaustis, jiems prasideda alergija.

Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose sumažinti. Jie gali veikti skirtingai:

sugerti kvapą, pavyzdžiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis;
chemiškai neutralizuoti kvapą;
naikinti kvapą  bakterijų sukeltą kvapą galima panaikinti dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų;
"paslėpti" kvapą daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų paprasčiausiai nustelbia blogą kvapą;
" nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus.

Oro gaiviklių rūšys ir poveikis

Aerozoliai

Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų. Tai gali būti butanas, izobutanas ar propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.

Išpurkštos smulkios gaiviklio dalelės yra lengvai įkvepiamos į plaučius. Jos taip pat lengvai užsiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant žmogaus rankų, o per jas - į organizmą.

Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stiprią reakciją - kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.

Aerozolių pakuotės paprastai nėra perdirbamos.

Smilkalai

Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus.

Keletas tyrimų parodė, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje gyvenantys kūdikiai dažniau serga leukemija.

Degant smilkalams į aplinką išsiskiria ir kitos pavojingos medžiagos: benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). PAA yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą

Ištyrus orą šventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, paaiškėjo, kad joje  PAA koncentracija net 19 kartų didesnė nei lauke. Šventykloje PAA buvo daugiau negu netoliese esančioje ypač judrioje sankryžoje. PAA gali sukelti vėžinius susirgimus, trikdyti kūdikių vystymąsi.

Kvapiosios žvakės

 Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes, į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus.

Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, nes vaikai liečiant šiuos paviršius rankomis ir vėliau kiša rankas į burną. Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.

Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai

Paprastai mišiniai iš natūralių augalų yra gana saugūs. Tačiau parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų.

 Kandims naikinti skirtuose mišiniuose dažnai pesticido paradichlorobenzeno. Tyrimai rodo, kad dažniausiai paradichlorbenzeno žmonės yra veikiami namuose, o ne dėl pramonės keliamos taršos. Ši medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus ir žmonėms, ir gyvūnams.

Kiti oro gaivikliai

Tai pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių kabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai. Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirgina odą ir kvėpavimo takus.

Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kvapiųjų aliejų poveikis yra kompleksinis - per odą ir uoslę jie veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Viena puikiausių aliejų savybių - tai gebėjimas išgryninti orą, kuriuo mes kvėpuojame. Pasklidęs ore aliejus mažina dulkių, bakterijų, mikrobų kiekį. Malonus šių aliejų kvapas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet per kvėpavimo sistemą teigiamai veikia ir žmogaus organizmą: mažina nervinę įtampą, stresą, padeda sumažinti galvos skausmus, atpalaiduoja.

Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkštelėjimas neturėtų sukelti rimtų problemų, tačiau nuolat juos naudojant gana stipriai teršiamas oras, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.

Patarimai:

Naudokite kuo mažiau prikvėpintų produktų - žvakių, oro gaiviklių ir kitų buitinių priemonių. Rinkites žvakes iš bičių vaško.

Kuo dažniau atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas.

Rinkitės gaminius, kurių sudėtyje yra natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetines.

Venkite smilkalų, ypač mažose, uždarose, blogai vėdinamose patalpose.

Įsirenkite gerą ištraukiamąją vėdinimo sistemą.

Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus (daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, tai yra natūrali priemonė nuo vabzdžių).

 Naudokite natūralius kvapų "naikiklius", pavyzdžiui, pastatykite indą su soda, actu, mišiniu iš natūralių aromatinių sausų lapelių ar žiedlapių.

Pašalinkite blogo kvapo šaltinį - išmeskite sugedusį maistą, reguliariai išneškite šiukšles ir kt.

Pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių mišinį.

Naudokite natūralius eterinius aliejus, kurie gaunami iš gėlių ar kitų augalų. Užlašinkite porą tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio ir padėkite norimoje vietoje. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepiančias žvakes.

"Švaru" ir "gaivu" nereiškia prikvėpinta! Grynas, švarus oras yra be kvapo!

Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos - chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Kai kuriose skurdžiau gyvenančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sąjungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl rinkdamiesi ES pagamintą prekę, nesuklysite. Ant kai kurių gaminių taip pat galite rasti užrašus "CFC free", "No CFCs", "Ozone friendly", "Ozone safe" ar ženklus. Jeigu tokio užrašo ar ženklo nėra, tai dar nereiškia, kad gaminys turi ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pavyzdžiui, cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiolių, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.

Lengvas ir ilgai neišsisklaidantis žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus, ypač jei primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus.

Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Kai kuriose trobose iš levandų šakelių supindavo vainikus ir sudžiovinus įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.

Rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapus naikindavo ketaus keptuvėje truputį pakaitinę  rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nunešdavo ten, kur nemalonus kvapas jaučiamas stipriausiai - po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo.

Ir dar...

"Naminiai" smilkalai - jų galima mesti ant vos rusenančių anglių (jei turite židinį) arba po vieną arbatinį šaukštelį berti į smilkymo dubenėlį.

Dezinfekuojamieji mišiniai - pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.

Žolelių vonios - paruošti užpilą voniai nesunku, tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Užpilą perkošti per sietelį ir supilti į vonią.

Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.

Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai.

Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.

Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.