-
Kraupios istorijos tęsinys: išgelbėti gyvūnai laukia Kalėdų stebuklo 1
Gyvūnai, išgelbėti VšĮ „SOS gyvūnai“ organizacijos iniciatyva, tačiau iki laimingos pabaigos dar toli – beglobiams šunims tebeieškoma šeimininkų.
Organizacijos vadovė Ilona Reklaitytė liūdnai prisimena kovo mėnesio pradžioje kaimynų dėka aptiktų šunų šokiruojančią būklę: „Kai radome šuniukus jie buvo išsekę, dehidratavę, išbadėję, turėjo odos ir kitų problemų. Nemažai užtrukome, kol jiems padėjome atgauti jėgas, todėl šiandien labai džiaugiamės šunis matydami atsigavusius, sveikus, blizgančiu kailiuku ir gyvybingus. Žinoma, tai tik fizinė sveikata, jiems be galo trūksta meilės ir šilumos.“
Tuomet portalo kalbinta I. Reklaitytė neslėpė, kad po tokių šokiruojančių vaizdų, jai reikės bent savaitės atsigauti.
Istorijai nelikę abejingi geraširdžiai žmonės šešis šunis priglobė iš karto, vos prasidėjus jų gelbėjimo akcijai. Deja, vėliau keli buvo grąžinti atgal į prieglaudą. Tad čia likę gyvūnai būsimų šeimininkų laukia iki šiol – prieglaudoje gyvena keturi patinėliai ir dvi kalytės, kurių amžius nuo vienerių iki trejų metų. Jie visi mišrūnai, savo išvaizda panašūs į Lietuvos skalikus, yra supratingi, draugiški ir protingi.
Prieglaudos vadovai ir savanoriai kreipiasi į visuomenę prašydami atjautos gyvūnams ir viliasi, kad nuskriaustuosius šuniukus šiais metais aplankys tikras kalėdinis stebuklas – bent keli skaudžios istorijos dalyviai pagaliau suras namus, kuriuose bus mylimi ir prižiūrimi. Pasak savanorių, visi šuniukai yra prijaukinti ir pripratę prie žmonių, tiesa, jie kol kas dar nemoka vaikščioti su pavadėliu, tad naujiesiems šeimininkams teks investuoti laiko ir juos išmokyti.
Puikus pavyzdys – vienas pavasarį priglobtų šunų Kongas, kuris šiandien jau paklūsta komandoms. Jo dabartinė šeimininkė pasakoja, kad tokio ištikimo draugo dar nėra turėjusi. Per pusmetį Kongas ypač prisirišo ir nuo šeimininkės nesitraukia nei žingsnio.
Tuo tarpu prieglaudoje gyvenančius šunis kelis kartus per mėnesį aplanko ir jų buvęs šeimininkas, kuris atveža kaulų ir pabūna kartu. Nors buvo apkaltintas gyvūnų nepriežiūra ir jų kankinimu, visgi vėliau paaiškėjo švelninančių aplinkybių – vyras susidūrė su asmeninėmis problemomis. Tačiau šunų priglobti jis jau nebegali.
Šeimininkų laukia ne vien jaunikliai
Organizacijos vadovė pastebi liūdną statistiką, kad žmonės vengia imti globon vyresnius gyvūnus: „Deja, vyresnio amžiaus gyvūnų yra prisibijoma, dažniausiai renkamasi jauniausius. Nors turime ne vieną gražią istoriją, kur priimti į šeimą vyresni gyvūnai tapo ištikimiausiais draugais.“
Svarstant galimybę priglobti gyvūną, svarbu nepamiršti, kad jo laikymas ir auginimas – yra didelė atsakomybė, jis turi būti priimtas kaip šeimos narys. Žmogus, norintis priimti globoti šuniuką, pirmiausia turi įvertinti, ar galės skirti pakankamai laiko jo vedžiojimui, tinkamam maitinimui, suteiks būtinas veterinarines paslaugas. Be to, prieglauda šuniukus patiki tik laikymui namuose, jų neleidžiama laikyti pririštų prie grandinės lauke ar voljeruose.
Ši gyvūnų globos organizacija skaičiuoja jau tryliktus veiklos metus. Per visą laikotarpį išgelbėta daugiau nei 8 tūkst. gyvūnų. Šiuo metu prieglaudoje gyvena apie 250 gyvūnų iš jų – 170 šuniukų.
Gyvūnai, atsidūrę globos organizacijoje dėl netinkamo elgesio su jais, išvykusių šeimininkų ar dėl kitų priežasčių nemigdomi, o kantriai laukia naujų namų. Savanoriai globoja ir rūpinasi ir senais, luošais bei sergančiais gyvūnais.
Pastebėjus žiaurų elgesį su gyvūnais rekomenduojama nedelsiant paskambinti policijai pagalbos telefonu 112, nes tik policija gali taikyti atitinkamas poveikio priemones. Jeigu yra galimybė – verta surinkti įrodymus, kurie padėtų nustatyti įvykio aplinkybes: pavyzdžiui, užrašyti numerį mašinos, iš kurios gyvūnas buvo išmestas į gatvę, ar padaryti nuotrauką.
Papildomai galima paskambinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu (8800) 40403.
-
Iš žiaurių sąlygų šunis vadavusi specialistė: reikės bent savaitės, kad atsigaučiau 25
Bus paimta 12 šunų
Portalas jau rašė, kad neapsikentę netinkamo elgesio su gyvūnais į Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Mikališkių kaime esančius namus VšĮ „SOS gyvūnai“ darbuotojus iškvietė kaimynai.
Kaip pasakojo čia tiek sekmadienį, tiek pirmadienį apsilankiusi šios organizacijos vadovė Ilona Reklaitytė, 12 šunų laikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojas ir kandidatas į Seimą. Pirmadienį iš šiurpių gyvenimo sąlygų buvo išvaduoti beveik visi gyvūnai.
„Name gyveno 10 šunelių, kuriems labai reikėjo pagalbos. Jeigu pagalba jiems nebūtų suteikta dar savaitę ar net mėnesį, tuomet galėjo būti ir aukų, – pasakoja I. Reklaitytė. – Du šuneliai lakstė aplink namą, tad jiems nebuvo jokio pavojaus – šie keturkojai nebuvo išsekę, turėjo laisvę.“ Iš apleisto namo pirmadienį buvo paimti devyni keturkojai, šiandien pats šeimininkas į organizaciją turi atvežti dešimtą, itin baikštų ir vakar nepagautą šunelį. Anot I. Reklaitytės, laisvėje gyvenę du keturkojai iš vyro turėtų būti paimti per mėnesį.
Iki antradienio ryto keli gyvūnai buvo apžiūrėti veterinarijos gydytojo, jiems atlikti tyrimai. Išvados nedžiugina: keturkojai yra dehidratavę, turi įvairiausių ligų – pradedant virškinimo ir baigiant kojų bei odos problemomis – jie apnikti parazitų. Anot pašnekovės, artimiausiu metu visiems šuneliams bus atlikti tyrimai, jie bus sterilizuoti, kastruoti, paskiepyti ir suženklinti.
Visgi I. Reklaitytė turi ir gerų žinių. „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena buvo paminėta savotiškai ir neįprastai, himno negiedojom, bet viskas buvo širdyje. Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim, – dabar jau šypsosi I. Reklaitytė. – Lietuvoje yra labai gerų žmonių – šeši šuneliai jau yra globojami geraširdžių, likę keturkojai gyvens prieglaudoje.“ Šuniukus priglaudė žmonės ne tik iš Vilniaus, bet ir Kauno bei Mažeikių. Prieglaudoje likusiems keturkojams taip pat ieškoma globėjų ar naujų šeimininkų.
Kai kurie žiauriomis sąlygomis gyvenę keturkojai jau mėgaujasi nuolatinių šeimininkų dėmesiu, kiti bus globojami iki to momento, kai bus surasti nuolatiniai šeimininkai. „Du metus šie šuneliai nematė lauko, kito žmogaus, tačiau jie netapo pikti ir žiaurūs, tik buvo išsigandę, – I. Reklaitytė teigia, kad dabar gyvūnai jaučiasi gerai. – Jais besirūpinantys žmonės pranešė, kad keturkojai atsipalaidavo, jaučiasi žymiai geriau, valgo ir visi miegojo šeimininkų lovose. Įsivaizduokit, koks įvyko stebuklas.“
Šeimininkas pripažino bėdą
Šiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ vaizdo įrašu ir nuotraukomis besidalijusi I. Reklaitytė neslepia, kad apgailėtinos gyvūnų gyvenimo sąlygos jau buvo užfiksuotos prieš dvejus metus, tačiau iki pirmadienio niekas nepasikeitė.
„Tuomet ir televizijos rodė, ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pranešta. Tačiau, pasirodo, kad šis pastatas yra Vilniaus rajone, todėl sostinės inspektoriai nieko padaryti negali. O Vilniaus rajonas atskiros savo tarnybos neturi. Padėtis labai kebli, tačiau nenuleisime rankų. Turime visi kartu imtis veiksmų ir neleisti šitaip kankinti vargšų gyvūnų“, – dar savaitgalį pasakojo I. Reklaitytė. Dabar ji gali šiek tiek lengviau atsipūsti – pats šeimininkas keturkojus sutiko geranoriškai atiduoti.
„Gelbėjimo akcijoje labai pagelbėjo ir savininkas. Jis teigė, kad seniau ieškojo pagalbos, bandė per skelbimus dovanoti šunelius, tačiau, anot šeimininko, niekas į skelbimus neatsiliepė. Vyras pripažino, kad turėjo bėdą ir nepajėgė jos išspręsti, – atkreipia dėmesį pašnekovė. – Jeigu jis nebūtų sutikęs geranoriškai keturkojų atiduoti, tai paėmimo procesas būtų gerokai užtrukęs. Šeimininkas pats iš namų išnešė kiekvieną šunelį, įdėjo į rankas ir palaimino jų kelionę.“ Tragiškomis sąlygomis šunis laikęs vyras daugiau nepretenduoja į šių šunelių globą. Tačiau, kaip pasakoja I. Reklaitytė, jis pažadėjo paskambinti ir teirautis, kaip jo buvę augintiniai laikosi toliau.
Visgi pašnekovė neslepia, jog pastarosios dienos gelbstint šunis buvo itin varginančios. „Sodyboje apsilankius sekmadienį buvo labai slogus įspūdis – kai pamatai tokius šiurpius vaizdus, prie didelio krūvio ir nuovargio dar prisideda ir sunki aura. Reikėjo daug ką apmąstyti, kad tik gelbėjimo akcija vyktų sklandžiai ir būtų padaryta viskas, kas būtina. Pirmadienį visko bijojau. Šiandien esu labai pavargusi: reikės mažiausiai savaitės, kad atgaučiau jėgas po to, ką pamačiau ir patyriau. Širdyje džiugu, tačiau nuovargis lenkia prie žemės“, – antradienio rytą neslėpė pašnekovė.
Norintys globoti šuniukus visą informaciją ir kontaktus gali rasti VšĮ „SOS gyvūnai“ „Facebook“ paskyroje arba asmeniniame I. Reklaitytės profilyje.
-
Po kraupaus radinio sodyboje – naujos žinios: ieškoma, kas priglaus šunelius 35
„Jau vakar pagalvojau, kad norėčiau suburti žmonių komandą, kuri važiuos drauge, padės su transportu. Taip pat, gal kas gali priglausti po vieną šuniuką. Tokiu būdu dauguma šunelių turės namus, jie lengviau adaptuosis ir bus saugūs. Vienu metu norime perimti visus“, – taip į geraširdžius pirmadienio rytą kreipėsi moteris ir pridūrė, kad prieglauda savo ruožtu suteiks visas veterinarijos paslaugas.
Vaizdai sukrėtė
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ I. Reklaitytė pasidalijo vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuotas apleistas namas ir jame esantys apie 20 šunų.
Anot I. Reklaitytės, šunų šeimininkas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojas ir kandidatas į Seimą. Šis namas yra Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje esančiame Mikališkių kaime.
Organizacijos vadovė sekmadienį pati lankėsi įvykio vietoje bei iškvietė Gyvūnų priežiūros tarnybos specialistus. Pašnekovė portalui patvirtino, kad tokia situacija jau buvo užfiksuota prieš dvejus metus ir lig šiol niekas nepasikeitė.
I. Reklaitytė portalui teigė, kad apie šią šiurpią situaciją sužinojo prieš kelias dienas, kai į VšĮ „SOS gyvūnai“ kreipėsi neiškentę kaimynai.
„Nuvykome į vietą ir likome šokiruoti. Viską nufilmavau, iškvietėme policiją. Tačiau atvykę pareigūnai tik užregistravo įvykį, parašėme pareiškimą. Į pastato vidų jie brautis negali, nes, šiuo atveju, pavojus kilęs ne žmogaus gyvybei“, – detales pasakoja įstaigos vadovė.
Moteris teigia labiausiai pasibaisėjusi tuo, kad apie šio asmens veiksmus ir situaciją jau buvo žinota prieš kelis metus.
„Tuomet ir televizijos rodė, ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pranešta. Tačiau, pasirodo, kad šis pastatas yra Vilniaus rajone, todėl sostinės inspektoriai nieko padaryti negali. O Vilniaus rajonas atskiros savo tarnybos neturi. Padėtis labai kebli, tačiau nenuleisime rankų. Turime visi kartu imtis veiksmų ir neleisti šitaip kankinti vargšų gyvūnų“, – žurnalistams aiškino I. Reklaitytė.
Procesas ant tiek užleistas, kad žmogus pasidarė bejėgis ir pats save įkalino bėdoje, nuo kurios dabar kenčia visi.
Paklausus, iš kur žinoma, kad apleisto pastato savininkas – ne tik VGTU dėstytojas, bet ir kandidatas į Seimą, moteris nedaugžodžiavo.
„Tai vieša paslaptis. Ir kaimynai tą patvirtino. Sakė, kad jo paties ne kartą klausė, kam taip gyvūnus kankiną. Žmogaus atsakymas buvo: „Jie mane saugo““, – nuostabos neslėpė pašnekovė.
Nesveika meilė augintiniams?
Netrukus po paskleisto žinios atsirado įvairių nuomonių. Vieni smerkė tokį žmogaus elgesį, o kiti sakėsi pažįstantys šunelių šeimininką ir stojo jį ginti.
„Ten iš gatvės surinkti, išmesti šuneliai. Visas lėšas jiems išleidžia, sergančius, valkataujančius priglaudžia tame sode, šeria. Tą trikojį rado mašinos pervažiuotą, gydo. Ne visus pavyksta pagydyti, matyt. Teko bendrauti su šiuo žmogumi. Sodo kaimynai skundžia. Nesmerkiu, tikrai. Vienišas, keistokas, bet geros širdies žmogus“, – viešojoje erdvėje savo poziciją išreiškė Astra.
Į tokią nuomonę I. Reklaitytė taip pat nenumoja ranka, tačiau teigia, kad tai nėra visiškai teisinga nuomonė.
„Tai per kelis metus nekontroliuotai priveisti gyvūnai, yra sergančių šunelių, kuriems ypatingai reikia skubios pagalbos. Kurie atrodo gerai, yra tiesiog stipresni ir prisitaikę prie tokio gyvenimo būdo. Visi žinome, kad sunkumai užgrūdina, bet silpnesni kenčia...ir jiems adaptuotis yra be galo sunku“, – sako prieglaudos vadovė.
Jos teigimu, šioje istorijoje yra nesveika ir savotiška meilė savo augintiniui.
„Procesas ant tiek užleistas, kad žmogus pasidarė bejėgis ir pats save įkalino bėdoje, nuo kurios dabar kenčia visi. Kas galite priglausti po šunelį, parašykite man žinutę ir aš visiems paskambinsiu, pranešiu, kur susitinkam ir kada“, – ragina I. Reklaitytė.
Visą reikalingą informaciją ir kontaktus galite rasti VšĮ „SOS gyvūnai“ feisbuko paskyroje arba asmeniniame I. Reklaitytės profilyje.
-
Prieglaudos direktorė: statome namelį gyvūnams iki jų kelionės į Vaivorykštės šalį
VšĮ „SOS gyvūnai“ beglobių gyvūnų prieglaudoje vyksta naujo pastato – „SOS vilties apartamentų“ – statybos. Jame, pasak prieglaudos vadovės Ilonos Reklaitytės-Mezencevos, galės gyventi tie gyvūnai, kurie nebegali surasti namų.
Šiuo metu VšĮ „SOS gyvūnai“ beglobių gyvūnų prieglaudoje gyvena 156 gyvūnai. Katės ir šunys yra pagrindinis gyventojų kontingentas. Dažniausiai į šią gyvūnų prieglaudą patenka paliegę ir išsekę, gatvėje be šeimininkų klaidžiojantys gyvūnai, bet atkeliauja ir visiškai sveikų keturkojų.
„Patenka gyvūnai, kurie yra netekę šeimininkų, nes jie numirė, ir gyvūnai, kurių šeimininkai atsisakė: arba išvažiavo į užsienį, arba tiesiog išdavė. Mes išsilaikome iš 2 proc. paramos ir žmonių, kurie paaukoja arba daiktais, arba pinigėliais, arba savo darbu“, – pasakoja I. Reklaitytė-Mezenceva.
Tiems, kurie nori prisidėti prie šių kačių ir šunų gerovės, VšĮ „SOS gyvūnai“ direktorė sako, kad prieglaudos gyventojams pravers sausas ėdalas ir koncervai, įvairios plovimo ir valymo priemonės.
„Mums yra labai svarbu malkos, nes turime apkūrenti tris namelius, kad būtų šilta. Ir, ko gero, visos kitos priemonės, kurios naudojamos kiekvieno žmogaus namuose: paklotėliai, rakšluosčiai... Galbūt žmonės turi jau nereikalingą patalynę. Mes mielai ją priimame ir naudojame kaip paklotus“, – teigia I. Reklaitytė-Mezenceva.
Kadangi gyvūnų tik daugėja, prieglaudoje numatytos naujo pastato – „SOS vilties apartamentų“ – statybos. Ten galės glaustis nauji prieglaudos gyventojai.
„Labai svarbu, kad galės glaustis tie gyvūnai, kurie jau yra labai senyvo amžiaus ir luoši. [...] Žmonės tokių gyvūnų nepasiima. Jie lieka gyventi pas mus. Mes privalome jiems pagerinti sąlygas, kad jie galėtų ramiai pragyventi iki to momento, kol iškeliaus į Vaivorykštės šalį“, – sako I. Reklaitytė-Mezenceva.
Kaip atrodo „SOS vilties apartamentų“ statybos ir kaip galite prie jų prisidėti, žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Mūsų gyvūnai“ įraše.