Papildykite odos šveitikliu

Jeigu iki šiol nenaudojote odos šveitiklio, vasara – metas šią priemonę įtraukti į savo odos priežiūros rutiną.

„Daugelio moterų odos priežiūros rutinoje dominuoja prausiklis, tačiau apie odos šveitimą neretai pamirštama. Vasarą šis žingsnis ypatingai svarbus, nes pakilus oro temperatūrai suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų gamyba, kuri gali lemti užsikimšusias poras, – įspėja odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė. – Ne mažiau žalos gali daryti ir UV spinduliai, kurie skatina epidermio sluoksnio sustorėjimą – hiperkeratozę. Sustorėjus raginiam sluoksniui odos išvaizda pakinta, tekstūra tampa netolygi. Jeigu sustorėjusio raginio sluoksnio nepašalinsime, sumažėja drėkinamųjų ar maitinamųjų priemonių poveikis. Tad galite turėti prabangiausių kosmetikos priemonių arsenalą, bet jeigu vieną žingsnį – šveitimą – praleisite, jis gali nesuteikti norimos naudos.“

Vasaros metu odą reikėtų šveisti bent kartą į savaitę. Tai padės pašalinti perteklinį raginį odos sluoksnį, skatins keratinocitų gamybą, taip pat pagerins kosmetikos priemonių skvarbumą.

„Be to, šveitiklis paruošia odą savaiminio įdegio priemonėms ar saulės vonioms – oda tolygiau įdega ir norimas atspalvis ilgiau išlieka“, – priduria ekspertė.

Kasdienė apsauga nuo saulės

Anot O. Ramanauskaitės, vis dar dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

„UV spinduliai – vieni pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo kaltininkų. Jie ne tik sukelia nudegimus, bet ir ardo kolageno bei elastino skaidulas, pažeidžia ląstelių DNR ir taip skatina odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Negana to, nekontroliuojama UV spinduliuotė gali lemti negrįžtamus ląstelių pakitimus ar net skatinti odos vėžinius susirgimus“, – sako O. Ramanauskaitė.

Vasarą rekomenduojama rinktis kremus su SPF 30–50 apsauga. Juos reikėtų tepti likus ne mažiau kaip 20–30 minučių iki išėjimo į lauką. SPF kremo vasarą gali prireikti daugiau nei įprastai – veidui ir kaklui prireiks nepilno arbatinio šaukštelio, o kūnui – šešių arbatinių šaukštelių arba apie 30 ml kremo. Nepamirškite kremą su SPF apsauga pakartotinai tepti kas 2–3 valandas, gausiai prakaituojant arba iškart po maudynių.

„Apsauginį kremą reikėtų rinktis atsižvelgus į jūsų odos tipą ir būklę. Pavyzdžiui, jautriai, linkusiai į alergines reakcijas, netoleruojančiai cheminių UV filtrų odai rekomenduojama rinktis kosmetiką su mineraliniais filtrais, kurie pasiskirsto odos paviršiuje ir atspindi UV spindulius“, – priduria O. Ramanauskaitė.

Lengvesnės tekstūros priemonės

Apie odos drėkinimą kalbame visais metų laikais, tačiau vasaros karštis ir kondicionuojamas patalpų oras, UV spinduliai – odos drėgmės priešas numeris vienas.

Dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

 

„Visų pirma, drėgmės praradimą sąlygoja UV spinduliai, kurie geba prasiskverbti ir neigiamai paveikti gilesnius odos sluoksnius, todėl gali sutrikti odos barjero apsauginės funkcijos, padidėti vandens išgaravimas, o kartu su juo – ir odos dehidratacija. Kondicionuojamas biurų ir kitų vidaus erdvių oras taip pat gali lemti drėgmės netekimą, todėl sąlygos odos dehidratacijai vasaros metu – itin palankios“, – sako O. Ramanauskaitė.

Tačiau negalvokite, kad tą patį kremą galite naudoti ištisus metus – vasarai reikia rinktis lengvesnės tekstūros odos priežiūros priemonės.

„Jeigu vasaros metu tęsite žiemos laikotarpiui reikalingų riebių kremų naudojimą, jie gali apsunkinti veido odą, palikti riebią plėvelę, kimšti poras. Todėl rekomenduočiau atsisakyti maitinančių, klampios tekstūros kremų ir verčiau rinktis tokias priemones kaip geliai, fluidai, emulsija“, – teigia pašnekovė.

Odą drėgme aprūpina ir drėgmės balansą palaikyti padeda tokios veikliosios medžiagos kaip glicerinas, sorbitolis, natrio PCA, niacinamidas, hialurono rūgštis, šlapalas, alavijas.

„Alaviją ypač pabrėžčiau dėl jo drėkinančių, odą raminančių ir atstatančių savybių, priešuždegiminio ir vėsinančio poveikio. Odą po saulės vonių atstatyti padeda ir pantenolio putos, kurios gali sumažinti odos sudirgimą, suteikti vėsos pojūtį, drėkinti ir pagreitinti gijimo procesą. Taip pat kremų sudėtyje ieškokite įvairių vitaminų, pavyzdžiui, C, E, A, taip pat žaliosios arbatos ekstraktų, kurie padeda sumažinti laisvųjų radikalų padarytą žalą“, – sako specialistė.

Nepamirškite drėkinti

Vasaros metu nepakanka odą drėkinti tik ryte ir vakare. Tačiau jei dažnai prausti veidą ir tepti kremą galimybės neturime, į pagalbą galime pasitelkti veido dulksną, kuri padeda bet kuriuo metu atgaivinti odą karštą vasaros dieną ir apsaugoti ją nuo drėgmės praradimo.

„Dulksną galima purkšti kelis kartus per dieną, esant poreikiui ir norint atsigaivinti. Svarbiausia, kad dulksną galima purkšti net ir ant esamo makiažo. Atkreipkite dėmesį, kad dulksnos sudėtyje būtų pakankamai drėkinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, natrio PCA, pieno rūgšties, terminio šaltinio vandens“, – vardija O. Ramanauskaitė.

Tobulam įdegiui

Apie saulės daromą žalą odai ir jos senėjimo procesus žinome daugelis. Tačiau ar įmanoma pasiekti norimą įdegio efektą nesideginant saulėje? O. Ramanauskaitė teigia, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis šį efektą galime išgauti visai nesudėtingai, tačiau nerizikuodami pakenkti odai saulės voniomis.

„Savaiminio įdegio priemonėse esanti veiklioji medžiaga DHA yra natūraliai randama augaluose. DHA veikia paviršinį odos raginį sluoksnį, todėl jį naudoti yra visiškai saugu. Užtepus savaiminio įdegio priemonę ant odos, raginis odos sluoksnis reaguoja su DHA. Reakcijos metu išsiskiria pigmentas melanoidinas, kuris prisitvirtina prie raginio sluoksnio baltymų, todėl laikinai suteikia odai tamsesnį atspalvį ir oda atrodo įdegusi“, – pasakojo nuotoliniu būdu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad ruošiant odą tiek dirbtiniam, tiek saulės įdegiui, galioja kelios svarbios taisyklės. „Visų pirma, dieną prieš naudojant savaiminio įdegio priemones svarbu odą paruošti ją nušveičiant šveitikliu, taip užtikrinsite tolygų savaiminio įdegio padengimą ir ilgiau išliekantį efektą. Kitą dieną savaiminio įdegio priemones tepkite ant švarios, sausos odos, nenaudokite kremo. Beje, savaiminio įdegio priemonių sudėtyje galite ieškoti glicerino, šlapalo, vitamino C, E ar kitų veikliųjų medžiagų, kurios suteiks papildomą efektą – aprūpins odą drėgme, vitaminais“, – teigia specialistė.

Pyktis trukdo gyventi

„Atleisti tėvams reikia visų pirma dėl savęs, kad galėtume kurti visavertį savo gyvenimą. Neįveiktas pyktis tėvams niekur nepradingsta ir žmogų ima naikinti iš vidaus. Psichologams kartais tenka dirbti su tokiais klientais, kurie, vaikystėje neturėję artimo ryšio su tėvais, seneliais ar globėjais, užaugę patiria didelių sunkumų norėdami užmegzti, puoselėti ryšius su žmonėmis, nuolat gyvena nesijausdami saugūs“, – paaiškina „Krizių įveikimo centro“ psichologinės pagalbos specialistė Simona Sabaliauskaitė.

Simona Sabaliauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jos, kai kuriems žmonėms dėl to gali būti sunku pasirūpinti savo poreikiais, jie gali jaustis bejėgiai, vieniši, nemokėdami kurti santykių negebės paprašyti kitų pagalbos, ilgainiui gali išsivystyti depresija, atsirasti priklausomybių. Kitų žmonių ar psichologo siūlomą pagalbą gali priimti kaip puolimą ar atstūmimą, nes nėra pratę, kad kas nors jiems norėtų padėti. Vis dėlto, pasak S. Sabaliauskaitės, psichologinių konsultacijų metu po truputį yra mezgamas ryšys, žmonės ima pasitikėti psichologu ir tikėti, kad yra vilties susikurti kitokį gyvenimą.

„Kartais per pirmą konsultaciją psichologas iš kliento gali sulaukti vos kelių žodžių – taip sunku yra kalbėti. Tačiau palaipsniui žmonės ima atsiverti. Tikrai džiugu matyti, kai po konsultacijų jie ima kabintis į gyvenimą – ieškotis darbo, atkurti ryšius su giminaičiais, prašyti pagalbos, kurti svajones“, – sako S. Sabaliauskaitė.

Atleisti tėvams reikia visų pirma dėl savęs, kad galėtume kurti visavertį savo gyvenimą. Neįveikus pykčio tėvams, jis niekur nepradingsta ir žmogų ima naikinti iš vidaus.

 

Atleidimo kelias – netrumpas

Kodėl  sunku atleisti tėvams? „Krizių įveikimo centro“ savanorė paaiškina, kad žmonės, kurie turi vaikystės traumų, negali legalizuoti (realizuoti) pykčio tėvams, nes turi gilų įsitikinimą, jog tėvus reikia mylėti ir gerbti.

„Net jei tie tėvai neverti nei meilės, nei pagarbos, žmonės mano, kad privalo mylėti savo tėvus, nors iš tikrųjų negali. Ši priešprieša ir trukdo įveikti pyktį ir judėti pirmyn“, – sako S. Sabaliauskaitė.

Pasak jos, tam, kad žmogus iš tiesų atleistų, paprastai reikia nemažai laiko ir pastangų. „Žmonės gali turėti skirtingų traumų – kuo trauma didesnė, tuo ilgiau gali trukti ją įveikti. Dar, žinoma, tai priklauso nuo asmenybės, charakterio, sąmoningumo, nuo to, kiek stiprybės žmogus turi. Tačiau apibendrintai sakoma, kad vieni metai gyvenimo – vienas mėnuo terapijos“, – teigia S. Sabaliauskaitė.

Tai, ar žmogus sugebėjo atleisti tėvams, išduoda gebėjimas nesusierzinti bendraujant su tėvais. „Žmogus pajunta, kad jo nebejaudina tėvo ar motinos pikti komentarai, pamokymai, jis gali pasakyti, „man gaila, kad tavo gyvenime buvo problemų, kad taip šneki, bet aš esu laimingas.“ Iki šio rezultato gali būti ilgas kelias, bet juo tikrai verta eiti“, – pažymi pašnekovė.

Įsigilinti: pasistengus suvokti, kaip gyveno tėvai, iš kokios aplinkos atėjo, kaip buvo auklėjami, bus lengviau suprasti jų poelgius. pexels.com nuotr.

Nuo ko pradėti

Pirmas žingsnis, pasak S. Sabaliauskaitės, legalizuoti – įvardyti tai, kad žmogus turi teisę pykti ant tėvų.

„Jei savarankiškai sunku, galima drauge su psichologu. Terapijos metu su žmonėmis kalbamasi apie tai, kodėl jie pyksta ant savo tėvų, kaip šie yra juos nuskriaudę vaikystėje. Kalbamasi, kad atleisti reikia, nors tai labai sunku padaryti, tačiau būtina tam, kad žmogus pradėtų gyventi kitaip“, – teigia ji.

Anot jos, nuosekli terapija psichologo kabinete yra labai veiksminga, tačiau kai ką savarankiškai galima pabandyti pritaikyti ir kasdieniame gyvenime.

„Pavyzdžiui, tokį pratimą – kai šneki su mama, tėčiu ar su kažkuo kitu ir pajunti erzulį, pyktį, mintyse galima sakyti: „Aš atsiprašau ir sau atleidžiu.“ Šis sakinys apie tai, kad, turėdami nuoskaudų, dažnai nepagalvojame, kad galbūt ir patys vaikystėje pridarydavome išdaigų. Reikia pripažinti, kad aš netobulas, kad gyvenime taip pat kažką ne taip padariau ir už tai irgi turiu atsiprašyti. To nebūtina tėvams sakyti balsu, nes gali būti per sunku ir skaudu, be to, tėvai gali nesuprasti. Svarbu tai daryti mintyse“, – paaiškina S. Sabaliauskaitė.

Pamatyti žmogų

Kitas žingsnis, pasak jos, pabandyti įskaudinusį asmenį nuasmeninti ir pasižiūrėti į jį kaip į atsitiktinį žmogų.

„Galbūt mama labai anksti pagimdė, neturėjo jaunystės, negalėjo mokslų pabaigti, šeiminis gyvenimas nesusitvarkė – ji patyrė savo gyvenimo katastrofą. Pažiūrėkite į tai, kad žmogus ne džiaugsme gyveno, pagalvokite, iš kokios aplinkos jis atėjo, kaip jo tėvai augo ir jį kaip augino. Pamatykite tą žmogų. Pati psichologinė terapija yra apie tai, kad pamatytume žmogų, nes už depresijos, priklausomybių ir kitų bėdų slypi priežastys. Nuasmeninus žmogų lengviau suprasti, ką jis išgyveno ir kodėl taip elgėsi, kad tie, kurie kentėjo dėl jo, tiesiog atsidūrė jo kelyje, jiems nebuvo skirta būti įskaudintiems“, – sako specialistė.

Taigi, anot jos, tėvus reikia pamatyti kaip žmones, kurie irgi daro klaidų, jiems taip pat kažkas patinka ar nepatinka, ir taip galima prieiti iki jų priėmimo. Priėmus žmogų, lengviau jam ir atleisti.

S. Razgutė–Mažūnienė, kaip skelbta žiniasklaidoje, turėjo interesų bendrovėse, kurios gaudavo užsakymų iš savivaldybės įmonių.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sveikina tokį S. Razgutės–Mažūnienės apsisprendimą ir linki jai sėkmės privačiame versle.

Nors įstatymai nedraudžia savivaldybės darbuotojams užsiimti privačiu verslu, Savivaldybės administracija mato moralinių grėsmių tais atvejais, kai tokio verslo pajamos gaunamos iš savivaldybės kontroliuojamų įmonių.

Visuomenei neturi kilti net įtarimo šešėlio, kad savivaldybės darbuotojas savo versle galimai naudojasi tarnybine padėtimi.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas STT Panevėžio valdybos pareigūnams gavus informaciją, kad NŽT Zarasų skyriaus vyresnioji specialistė G. P., tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo, iš vieno ūkininko galbūt pareikalavo kyšio.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtoji vyresnioji specialistė G. P., tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos, reikalavo, priėmė kyšius iš dar 5 ūkininkų, skelbia prokuratūra.

Kaltinamaisiais šioje byloje patraukti ir kelis kyšius mokėję du ūkininkai.

Kaltinamoji G. P. tyrimo metu buvo atleista iš užimamų pareigų.

Baudžiamajame kodekse už kyšininkavimą numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų, už papirkimą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

VSAT antradienį vakare iš policijos pareigūnų gavo informacijos apie tai, jog Varėnoje sulaikyta neblaivi 36-erių metų A. V., dirbanti Varėnos rinktinės specialiste. Lengvąjį automobilį vairavusiai moteriai alkoholio tikrintuvu nustatytas 1,87 prom. girtumas.

Varėnos rinktinėje specialistė dirbo pagal darbo sutartį. Ji nebuvo pareigūne.

Ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio toliau atlieka Varėnos policija.

Brandaus amžiaus modeliai nuotraukose. Per penkiasdešimtį perkopusios moterys ant podiumo. Panašu, skriejantys metai ne tik nebegąsdina, bet ir kviečia vis daugiau kalbėti apie brandų grožį. Kaip jį paryškinti? Ir kaip neatrodyti juokingai? Gauti atsakymus į šiuos klausimus bus galima jau kitą savaitgalį, balandžio 8-10 vyksiančioje 23-ojoje tarptautinėje grožio industrijos parodoje „Pelenė 2016“. Savo žiniomis čia dalinsis „Mis Lietuva 2010“ konkurso nugalėtoja, vizažo meistrė, SLA akademijos įkūrėja Lietuvoje Gritė Maruškevičūtė-Tamošiūnė.

Gritė sako, kad brandaus amžiaus sulaukusios moterys dažnai puola į kraštutinumus: arba nesidažo visai arba savo veidą ryškina kaip dvidešimtmetės. „Metams bėgant, produktų kiekis turėtų mažėti, moterys turėtų investuoti į odą, ją lepinti, o ryškias spalvas jos kosmetinėje turėtų pakeisti klasikinės, ne tokios ryškios“, - svarbiausias brandaus amžiaus makiažo taisykles dėsto meistrė ir priduria, kad konsultacija su profesionalu niekuomet nepamaišys.    

Prestižinės „SLA Academy Paris“ mokymuose nuolat dalyvaujanti ir pati mokymus Lietuvoje rengianti Gritė džiaugiasi, jog pastaruoju metu į jos paskaitas užsuka vis daugiau vyresnio amžiaus moterų. „Jaunų merginų rinka jau seniai persotinta, o nuogas kūnas nieko nebestebina, – įsitikinusi specialistė. – Tik labai graži mergina fotosesijoje ar reklaminėje nuotraukoje nieko nereiškia, vis dažniau norima, kad kalbėtų akys, žvilgsnis. O kalbėti gali tik išgyvenimų patyrusios moters akys“. 

Rengti mokymus ir sukurti brandžios moters makiažo fotosesiją meistrę įkvėpė močiutė. „Mano senelis jai yra padaręs staliuką su veidrodžiu ir krėslą. Dažnai matydavau močiutę sėdinčią prie veidrodžio ir ryškinančią savo lūpas ciklameno spalvos lūpų dažais. Plaukus ji susiraitydavo ir pasipuošdavo net tuomet, kai važiuodavome į sodą. Man gražu, kai bet kokio amžiaus sulaukusios moterys puošiasi“, – pasakoja savo šeimos moterų tradiciją.

Apie brandžios moters makiažą pastaruoju metu Gritė daug girdėjo ir iš „SLA“ akademijos Paryžiuje įkūrėjo Serge Louis Alvarezo. Jis tikina, kad metams bėgant makiažo taisyklės privalo keistis. „Jei penkiasdešimties sulaukusios moterys dažysis taip pat, kaip dvidešimtmetės, tikrai neatrodys jauniau, atvirkščiai – toks makiažas jas dar labiau pasendins, - sutinka ir G.Maruškevičūtė-Tamošiūnė. – Metams bėgant makiažo priemonės turi šviesėti, jokių juodų, tamsiai pilkų atspalvių“.

Prie žilų plaukų Gritė siūlo derinti melsvai pilkus akių šešėlių, blakstienų tušo, akių pieštuko atspalvius. Lūpas gražu dažyti ryškiai raudonais dažais – nuo šaltos raudonos, ciklamenų iki šilto koralinio atspalvio.

Makiažo patarimai brandaus amžiaus moterims

Kuo mažiau makiažo.

Makiažo bazė – itin lengva, drėkinanti, su šviesą atspindinčiomis dalelėmis, kurios vizualiai pakelia raukšles, iliuminuoja odą, ją skaistina. 

Šešėlius, akių ir antakių pieštukus rinkitės kuo švelnesnių atspalvių, geriausia – žemės spalvų.

Jokių dūminių makiažų, kurie visiškai nedera brandžioms moterims.

Dieną turite atrodyti gaivi ir išsimiegojusi, todėl nėra tikslo ryškinti veido bruožus, užteks drėkinančios pudros, akių pieštuko ir lūpų dažų.

Vakare akcentuokite akis ir lūpas, o ne antakius. Ryškūs antakiai – sendina.

Blakstienų tušą rinkitės pilką, rudą, tamsiai mėlyną, baklažano spalvos, tik ne juodą.

Gritės mamai Ingai – 51-eri. „Ji myli žmones, mėgsta natūralias šypsenas, emocijas, skanų maistą, gamtą, gėles ir kartais jogą, - taip apie ją parašė savo feisbuko paskyroje ir pridėjo. – Būdamos jaunos, būkime ir protingos, supraskime, kad priauginti plaukai, per kuriuos vyras net negali paglostyti mūsų galvos, nes įstringa pirštai, helurono ar botulino injekcijos, kurias dažniausiai visi pastebi, spalvotos linzės, kurios slankioja ant akių obuolių, nepadarys mūsų laimingesnėmis ar gražesnėmis. Mylėkime gyvenimą, mylėkime save. Kur kas gražesnė besijuokianti moteris, kad ir su mimikos raukšlėmis, nei lygia veido oda, bet suakmenėjusiomis emocijomis“.