– Kokios specialybės bus paklausiausios penkerių metų perspektyvoje?

– Studentai, šiandien galvojantys apie tai, kad norėtų pasirinki perspektyvią, gerai apmokamą specialybę, turėtų pagalvoti apie inžinerinę kryptį, apie elektronikos, elektros gamybą ir pramonę, taip pat atsinaujinančius energetikos šaltinius ir jų pritaikymą įvairiose srityse. Medikai yra ir liks paklausūs rinkoje. Socialinis darbas, gal mažiau apmokamas, bet labai perspektyvus darbas. Kas turi pašaukimą, visada kviečiu atsigręžti į mūsų ateities ugdymą. Pedagogų ypatingas trūkumas regionuose. Atrasti savo vietą mažuose miesteliuose darosi vis patraukliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pedagogams siūloma įgyti dvigubą specialybę. Ar ateityje tokios specialybės kaip dviguba vis labiau populiarės?

– Šiandien tam tikrų sričių specialistai turėtų pagalvoti apie šalutinę, gretutinę specialybę toje pačioje pedagogikos srityje.

– O kokių specialybių nesirinkti?

– Išnyks milijonai darbo vietų, vien dėl to, kad ateityje jas pakeis dirbtinis intelektas. Poreikis profesionalų ir gebėjimas integruoti dirbtinio intelekto veiksmus toliau liks. Specialybės neišnyks visiškai, jos modifikuosis. Juk jau dabar vis populiarėja savitarnos kasos. Dar prieš dešimtmetį nebūtume tuo patikėję.

– Kokios specialybės gauna didžiausią darbo užmokestį?

– Inžinerija, elektronika, elektromechanika, informacinės technologijos, biomedicina. Negalvokime, kad jaunesnysis programuotojas uždirbs 5 tūkst. algą, bet geras programuotojas gali uždirbti dešimtis tūkstančių.

Noras ir motyvacija

„Esame didžiausias darbdavys Lietuvoje, todėl norime suteikti kuo daugiau karjeros galimybių žmonėms. Ši nuo 2018 m. vykdoma iniciatyva yra puiki galimybė pradėti tiesti savo sėkmės kelią – išmokti naujos veiklos, kuri iškart garantuoja darbą. Esame atviri visiems, tad kviečiame ir vos baigusius mokslus pilnamečius, ir vyresnius žmones, kurie galbūt stokoja kvalifikacijos, bet turi brandžios gyvenimiškos patirties, kuri yra ne mažiau svarbi nei profesinės kompetencijos. Svarbiausia – noras ir motyvacija“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Meistrų mokyklos“ programa trunka du mėnesius. Jos dalyviai mokosi iš patyrusių profesionalių „Maximos“ darbuotojų ir naujas žinias pritaiko atlikdami paskirtas konkrečias užduotis. Po mokomojo periodo išlaikius žinių ir įgūdžių patikrinimą pradedama dirbti savarankiškai.

Atlyginimas – iš karto

E.Dapkienė pažymi, kad nuo įprastos praktikos „Meistrų mokyklos“ programa skiriasi tuo, kad nuo pirmosios mokymosi dienos tampama visaverčiais „Maximos“ komandos nariais. „Vadinasi, programos dalyviai, vos tik pradėję mokytis, jau gauna atlyginimą ir gali naudotis kolektyvinėje darbo sutartyje numatytu plačiu papildomų socialinių naudų darbuotojams paketu“, – pabrėžė ji.

Vidutinis darbo užmokestis dirbantiems „Maximos“ maisto gamybos cechuose siekia apie 1 400 eurų. Kiekvieną mėnesį darbuotojai, priklausomai nuo rezultatų, yra premijuojami. Skatinamąsias premijas kas mėnesį gauna apie 70 proc. cechų darbuotojų.

„Siekiame, kad darbuotojai matytų aiškiais perspektyvas įmonėje. Dėl to ne tik rūpinamės baziniu darbo užmokesčio augimu, kuris šį pusmetį augo 13 proc., bet ir taikome išplėstines motyvacines atlygio priemones. Mums svarbu sudaryti galimybių darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sakė E.Dapkienė.

Taip pat „Meistrų mokyklos“ dalyviams galioja ir kolektyvinėje sutartyje numatytos dvi dešimtys papildomų naudų, tokių kaip 200 eurų išmoka gimus vaikui, papildomos trijų dienų kasmetinės atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, dovanos darbuotojams, jų vaikams iki dvylikos metų ir daugiavaikėms šeimoms Kalėdų ir Velykų progomis ir kt.

Be to, visi lietuviškojo prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai, išdirbę tris mėnesius, yra draudžiami papildomu sveikatos draudimu, kuris garantuoja sveikatos priežiūros paslaugas tiek valstybinėse, tiek ir privačiose gydymosi įstaigose.

Svarbu: E.Dapkienė pažymi, kad nuo įprastos praktikos „Meistrų mokyklos“ programa skiriasi tuo, kad nuo pirmosios mokymosi dienos tampama visaverčiais „Maximos“ komandos nariais. „Maximos“ nuotr.

Abipusė nauda

Tokią verslo iniciatyvą pačiam ruošti reikalingus darbuotojus teigiamai vertina ir darbo rinkos ekspertai. „Žmogus gali išbandyti save naujoje pozicijoje, o konkrečią patirtį ir įgūdžius įgyja per trumpiausią mokymosi laikotarpį“, – sakė atrankas teikiančios bendrovės „Headex group“ Personalo ir rinkodaros departamento vadovė Toma Stonkienė.

Ji pastebi, kad, nors vykdomos švietimo reformos skatina į ateitį žiūrėti pozityviau, tačiau dabar verslas išgyvena specialistų stygių, o maisto pramonės sektoriui šiuo metu tikrai pakankamai karšta dėl darbo vietų užpildymo. Situaciją galėtų pakeisti jaunosios kartos požiūrio į specializuotas pozicijas keitimas.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse pasimatuoti profesijos batus profesinėse mokyklose ir kolegijose yra normali praktika, o į universitetus stojama tik tuo atveju, jeigu norima akademiko karjeros. Taip gerokai aiškiau ir pačiam studentui, kokioje srityje jis nori gilinti žinias ir kurti vertę pasauliui.

Verslui pačiam įsitraukiant į reikalingų darbuotojų ugdymą, T.Stonkienė mato ir platesnę to naudą – ne tik darbuotojui, įmonei, bet ir pačiai darbo rinkai.

„Kurdamas tokias mokymosi iniciatyvas verslas kartu demonstruoja ir socialinę atsakomybę: ne tik skiria lėšų žmonių edukacijai apie darbo pozicijų vertes ir naudas, bet ir formuoja nuomonę, kad kiekvieno darbas yra svarbus ir vertas dėmesio, nepaisant pareigybių“, – sakė T.Stonkienė.

Pasinaudoti galimybe išmokti naujos specialybės „Meistrų mokykloje“ galima aštuoniuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Rokiškyje ir Utenoje.

Norintiems prisijungti prie „Maximos“ kolektyvo ir padėti tvirtus pamatus naujai karjerai tereikia užpildyti anketą: http://karjera.ma-xima.lt/meistru-mokykla.

Iš viso 2022 metais į aukštąsias mokyklas buvo priimti 19 tūkst. 162 studentai.

Rinkosi socialinius mokslus

Dažniausiai pasirinkta studijų grupė universitetuose buvo socialiniai mokslai, juos pasirinko 2053 pirmakursių.

Populiariausia mokslo kryptis kolegijose buvo verslas ir viešoji vadyba, į ją įstojo 2432 asmenys, universitetuose – 824.

Sveikatos mokslų grupėje su universitetais sutartis sudarė 1271 pirmakursių, kolegijose – 1688.

Į informatikos mokslus universitetuose įstojusių skaičius siekė 1308, kolegijose – 790.

Pasak LAMABPO, daugėjo pasirinkusių ugdymo mokslų studijų programas: ugdymo mokslų studijų sutartis universitetuose sudarė 5,04 proc. priimtųjų (2021 metais – 4,89 proc.), kolegijose – 6,41 proc. (2021 metais – 5,76 proc.).

Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose.

Mokančiųjų už mokslą daugiau kolegijose

Anot asociacijos, universitetuose valstybės finansuojamuose vietose studijuos 8 tūkst. 50 asmenų, jų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56.

Tuo tarpu finansuojamų vietų kolegijose vidurkis – 5,95. Šiuose vietose turėtų studijuoti 3 663 pirmakursių.

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 7 449 sutartys. Iš jų 2 491 universitetuose ir 4 958 kolegijose.

Mokėsiančiųjų už studijas vidutinis konkursinis balas universitetų sektoriuje siekia 6,74, kolegijų – 4,46.

Pagal įstojusių skaičių populiariausi buvo Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Tarp kolegijų – Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijos.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 108 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą.

Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 439.

Šiaulių kolegijoje – ženklus augimas

Tarp didelį pokytį patyrusių aukštųjų mokyklų išsiskiria Šiaulių valstybinė kolegija, joje 2022 metais lyginant su 2021–aisiais 86 proc. padidėjo sudarytų sutarčių skaičius.

„Manyčiau pagrindinė priežastis yra labai gerai apgalvota viešinimo kampanija (...). Turime Šiaulių miesto iniciatyvą kartu su versto atstovais „Studijuok Šiauliuose“, manom, kad ši iniciatyva davė didžiausią efektą“, – BNS tokį skirtumą aiškino Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas Nedas Jurgaitis.

Studentai pradėjo dažniau rinktis ne socialines, o inžinerines studijas.

„Tą iniciatyvą labai aktyviai palaiko verslininkai, jie skiria studentams stipendijas. Pirmo kurso studentams įstojusiems ypatingai technologijų ir informatikos mokslų kryptyse“, – pridūrė jis.

Taip pat skirtumas matomas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, joje bendras pokytis siekia 45 procentus.

Su kolegija 2022 metais sutartis sudarė apie 200 daugiau pirmakursių nei 2021–aisiais.

Anot kolegijos direktoriaus Rolando Vitkūno, viena iš priežasčių galėtų būti tai, jog „studentai pradėjo dažniau rinktis ne socialines, o inžinerines studijas“.

„Mes vykdome kokybiškas studijas, mes turėjome eilę studijų krypčių vertinimų, kurios buvo puikiai įvertintos (...). Plečiame veiklą per įvairias studijų reklamų priemones, lankydamiesi mokyklose, per studijų dienas“, – kitas priežastis įvardino jis.

Pirmadienio vidudienį baigėsi terminas pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Kurias profesijas įgijus yra daugiau šansų rasti darbą, o kurias – likti potencialiu bedarbiu, „Kauno diena“ aiškinasi su Užimtumo tarnybos (UŽT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblyte. Jos teigimu, pastaraisiais metais aukštąjį išsilavinimą turi kas septintas aštuntas UŽT registruotas bedarbis.

Įsidarbinti sunku

9,4 proc. – tiek darbingo amžiaus gyventojų Kauno mieste registruoti bedarbiais.

– Šiemet įpusėjus teikti paraiškas studijoms, šalia įprastai populiarių medicinos, psichologijos, teisės studijų programų Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti pastebėjo naują tendenciją – padidėjusį susidomėjimą meno srities programomis. Į populiariausių programų dešimtuką buvo patekę Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos atlikimo ir Kino meno studijų programos. Ar šiandien daug darbo vietų galėtumėte pasiūlyti šios srities specialistams?

– Meno srities specialistams laisvų darbo vietų yra nedaug. Pirmąjį pusmetį UŽT registruotos 77 laisvos darbo vietos, priskiriamos kūrybinių darbuotojų ir atlikėjų grupei. Ieškota restauratorių, aktorių, scenos režisieriaus, garso režisieriaus, koncertų organizatorių, choreografų ir kt. 65 darbo pasiūlymai buvo skirti produktų ir drabužių dizaineriams – ieškota baldų, drabužių, pakuočių ir kt. dizainerių.

Vis dėlto nemažai kūrybinių darbuotojų renkasi ne nuolatinį darbą pagal darbo sutartis, o kitokią užimtumo formą, pavyzdžiui, vykdo individualią veiklą pagal pažymą, įsitraukia į atskiras projektines veiklas. Tad kūrybinio darbuotojo karjeros sėkmei didelę įtaką daro ne tik įsidarbinimo nuolatiniam darbui galimybės, bet ir gebėjimai sukurti patrauklų, išskirtinį produktą, jį pristatyti ir parduoti vartotojui, t.y. socialiniai įgūdžiai, asmeninio įvaizdžio kūrimas ir verslumas.

– Kokios pastarųjų kelerių metų tendencijos: kurių profesijų poreikis mažėja, kurių daugėja? Pavyzdžiui, prieš kelerius metus kai kurie darbo rinkos ekspertai net siūlė visai uždaryti teisės programas.

– Pastaraisiais metais išlieka didelė sveikatos, inžinerijos ir IT specialistų, kvalifikuotų statybos ir gamybos darbininkų, operatorių paklausa. Deja, teisininkai turi tik mažesnių nei vidutinės įsidarbinimo galimybių. Tai rodo ir UŽT kasmet rengiamas Įsidarbinimo galimybių barometras, kuriame atsispindi didžiausias ar mažiausias profesijų poreikis darbo rinkoje.

– Kokios krypties studijas pasirinkę jaunuoliai, pagal dabartines prognozes, po kelerių metų neturėtų tapti UŽT klientais?

– Ne vienus metus UŽT rengiami įsidarbinimo galimybių barometrai rodo dideles įsidarbinimo galimybes šioms aukštos kvalifikacijos profesijų grupėms: bendrosios praktikos gydytojams, gydytojams specialistams, slaugos specialistams, elektros inžinieriams ir elektros inžinerijos technikams, mechanikos inžinieriams, statybos vadovams.

Kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje (vidutinės kvalifikacijos – neretai profesinio išsilavinimo reikalaujantys darbai) didelę paklausą turi autobusų ir troleibusų vairuotojai, betonuotojai, plytų mūrininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, statybininkai, elektrikai, įrankininkai, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatoriai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatoriai, virėjai, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai.

Trūksta vairuotojų

– Kurių specialybių darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir neturinčių, šiandien labiausiai trūksta, o kurių – perteklius?

– Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, kitur nepriskirtų statybininkų montuotojų (kelininkų, pastolininkų ir pan.), mėsininkų ir žuvų darinėtojų, betonuotojų ir betono apdailininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, statybininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, grindų ir plytelių klojėjų, metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, virėjų.

Kalbant apie aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, daugiau laisvų darbo vietų nei tokių darbo ieškančiųjų pastarąjį pusmetį įregistruota gydytojams, slaugos specialistams, cheminio apdorojimo įrenginių operatoriams, elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, statybos vadovams, statybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, psichologams, mechanikos inžinerijos technikams, vaistininkams.

– Kokios pastarųjų kelerių metų tendencijos: daugėja bedarbių ar, atvirkščiai, laisvų darbo vietų asmenims, turintiems universitetinį, koleginį išsilavinimą ar neturintiems?

– Pastarųjų metų duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi kas septintas aštuntas UŽT registruotas klientas. Panašus skaičius ir koleginį ar aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių asmenų. Kvalifikacijos neturintys (nei aukštojo, nei profesinio išsilavinimo neįgiję) asmenys sudaro trečdalį.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad svarbus ne tik formaliai įgytas išsilavinimas, bet ir turimos kompetencijos – jų poreikis ir vertė darbo rinkoje. Karjeros sėkmei būtinas turimų žinių ir įgūdžių atnaujinimas, naujų rinkoje paklausių kompetencijų ugdymas ar persikvalifikavimas, jei turimos profesinės žinios, įgūdžiai ar patirtis nebeaktualūs rinkoje.

– Nemažai įstaigų specialistų, ypač į aukštesnes pareigas, ieško ne per UŽT. Kaip tokių darbuotojų poreikį atspindi jūsų tarnybos statistika?

– UŽT kas mėnesį skelbia informaciją apie darbdavių registruojamas laisvas darbo vietas savo interneto platformoje. Tai didžiausia laisvų darbo vietų ir darbo skelbimų informacinė sistema Lietuvoje. Vien šį pusmetį darbo pasiūlymus paskelbė beveik 17 tūkst. šalies darbdavių.

Svarbus ne tik formaliai įgytas išsilavinimas, bet ir turimos kompetencijos – jų poreikis ir vertė darbo rinkoje.

UŽT informacinė sistema yra tik vienas iš kanalų pranešti apie laisvą darbo vietą. Esant darbuotojų trūkumui, įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų paieškai naudojasi įvairiais būdais ir kanalais (per pažįstamus, Linkedln, atrankos paslaugas teikiančias įmones ir pan.). Tokį būdą dažniau renkasi žinomos, stiprią reputaciją turinčios įmonės ir tais atvejais, kai ieškomos profesijos darbuotojai pasiekiami per profesinius tinklus – asociacijas, klubus ar neformalias grupes socialiniuose tinkluose.

Norisi atkreipti dėmesį, kad sudarydama įsidarbinimo galimybių barometrus, UŽT vadovaujasi ne tik statistiniais duomenimis apie darbdavių užregistruotas laisvas darbo vietas ir bedarbių srautų analize, bet ir kasmet atliekamos darbdavių apklausos duomenimis, tiesiogiai bendraudami su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais.

Ukrainiečiai įsidarbina

– Kokia situacija lyginant atskirus miestus ar regionus? Kur itin didelis nedarbas, o kur situacija gera ar žymiai pagerėjusi?

– Liepos 1 d. didžiausias nedarbas registruotas Lazdijų (14 proc.), Akmenės (13,6 proc.), Ignalinos (13,3 proc.), Zarasų rajonų ir Kalvarijos (po 13 proc.) savivaldybėse, o mažiausias – Neringoje (2,7 proc.), Kretingos ir Klaipėdos rajonuose (po 4,6 proc.), Skuodo rajone (5,3 proc.) ir Birštone (5,7 proc.).

Kauno mieste registruotas nedarbas siekia 9,4 proc. – tiek darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje registruoti bedarbiais, Klaipėdos mieste – 8,7 proc. Palyginkime: šalies vidurkis yra 8,6 proc. Šiuo metu nedarbas pasiekė priešpandeminį lygį.

– Kaip pakeitė situaciją darbo rinkoje karo pabėgėliai iš Ukrainos?

– Šiuo metu Lietuvoje dirba 14,3 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie įsidarbino po karo veiksmų Ukrainoje pradžios. Daugiausia jų (9,2 tūkst.) dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus (kvalifikuotais darbininkais statyboje ir gamyboje, virėjais ir pan.). Nekvalifikuotą darbą (biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, virtuvės pagalbininkais, prekių krovėjais į lentynas ir kt.) dirba 4 tūkst. pabėgėlių.

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus dirba kiek daugiau nei 1 tūkst. Iš jų daugiausia įsidarbino verslo ir administravimo specialistais, mokymo specialistais dirba kiek daugiau nei 100, inžinerijos specialistais – taip pat kiek daugiau nei 100, sveikatos specialistais ir IT specialistais – per 70.

Kai kuriose įmonėse Ukrainos pabėgėliai padėjo bent laikinai spręsti trūkstamos darbo jėgos problemą. Tačiau dėl kalbos, vaikų priežiūros, gyvenamosios vietos ir kitų iššūkių ne visi gali visiškai save realizuoti.

Įsidarbinimo galimybių barometras

Tarnybą G. Krasuckaitė–Šimkienė pradėjo prieš metus, baigusi įvadinius šešių savaičių trukmės kursus. Tyrėja po mokyklos pasirinko lietuvių filologijos studijas, po kurių dirbo pagal specialybę – redaktoriavo viename internetiniame portale, vėliau pasuko į verslo įmonę, kurioje dirbo Žinių valdymo ir vidinės komunikacijos specialiste. Tačiau po 13 metų nusprendė, kad laikas kažką keisti.

„Apie pareigūnės profesiją esu pagalvojusi ir mokykloje, tačiau tuomet ši profesija nebuvo taip vertinama kaip dabar. Jaunam žmogui kitų nuomonė yra be galo svarbi, todėl man pritrūko ryžto rinktis policijos pareigūnės profesiją anksčiau“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad po gero dešimtmečio šis sprendimas buvo priimtas itin lengvai ir net karantino metu.

Pandemijos pradžioje G. Krasuckaitė–Šimkienė tapo Lietuvos šaulių sąjungos nare. Šauliai karantino metu pagelbėdavo policijos pareigūnams judėjimo kontrolės patikros postuose.

„Darbuojantis patikros poste vienas pareigūnas paklausė, kodėl nedirbu policijoje. Tada ir susimąsčiau, kad taip ir neįgyvendinau savo svajonės. O pareigūnas patikino, kad man tikrai nevėlu. Jis priminė, kad greitai Lietuvos policijos mokykloje startuos Įvadinių mokymų kursai. Užpildžiau paraišką, praėjau atranką ir įstojau“, – šypsodamasi prisiminė pašnekovė.

Šeima pajuokavo, kad man turbūt nusibodo gyventi ramiai.

Net ir būdama visiškai užtikrinta savo sprendimu, G. Krasuckaitė–Šimkienė pripažino, kad buvo šiek tiek nedrąsu apie šią žinią pranešti artimiesiems.

„Šeima ir artimieji sureagavo labai gerai, jie pažįsta mane ir mano pomėgius, tikrai nebuvo nustebę, tik pajuokavo, kad man turbūt nusibodo gyventi ramiai“, – šypsojosi ji.

G. Krasuckaitė–Šimkienė tyrėja dirba jau metus. Per juos buvo visko. Visai neseniai į nukentėjusiojo namus nuskubėjusios ir su apvogtu vyru pasikalbėjusios kolegės dar tą pačią dieną išaiškino ir nusikaltimą padariusį asmenį, kuris pavogė televizorių, nešiojamąjį kompiuterį, mobilųjį telefoną bei grynųjų pinigų.

Kruopštumu, pastabumu ir operatyvumu pasižyminti tyrėja pridūrė, kad žmonėms tenka padėti ir po darbo, nes būdama policijos pareigūne pastebi daugiau aplink vykstančių dalykų nei anksčiau. Jai visai neseniai teko padėti moteriai, kurios automobilis užsidegė.

„Šiuo metu jaučiuosi ten, kur ir turiu būti“, – kalbėjo Reagavimo valdybos tyrėja.

Stiprinami ryšiai su verslu

Visi pripažįstame pastarųjų dešimtmečių technologinę pažangą, naudojamės jos teikiama nauda nuo pramonės iki buities, neįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniųjų prietaisų. Inovacijų reikšmė didėja ne tik dėl didesnių patogumų, pramonės našumo, bet ir būtinybės išsaugoti planetos ekologiją. Visa tai neįsivaizduojama be mokslinių tyrimų ir technologinių studijų, kurios užtikrina reikalingų specialistų parengimą.

„Technoramoje“ KTU mokslininkai ir studentai turi galimybę pristatyti savo sukurtas inovacijas ir sulaukti tiesioginio grįžtamojo ryšio iš įmonių. (KTU nuotr.)

Siekiant sklandesnio aukštojo mokslo institucijos ir verslo bendradarbiavimo ir buvo įkurtas Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC). Kaip sakė jo vadovas Mindaugas Bulota, centras koordinuoja universiteto ir verslo partnerystes, teikia profesionalias inovacijų komercializavimo konsultacijas mokslininkams ir verslo įmonėms. KTU NIVC dirbantys profesionalai padeda verslui atrasti reikiamas kompetencijas universitete, valdo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) projektus, konsultuoja dėl tarptautinių ir nacionalinių finansavimo priemonių, skirtų mokslo ir verslo partnerystei skatinti. „Verslas yra suinteresuotas šiuo bendradarbiavimu, nes supranta, kad nuolatinis įmonėje vykstančių procesų, naujų gamybos ar paslaugų teikimo tobulinimas yra neišvengiamas ir dažnai neįmanomas be naujų žinių ir technologijų, kuriamų universitete, – kalbėjo M.Bulota.

Jau praeityje laikas, kai investuotojus čia viliojo pigesnė darbo jėga. Inžinierių atlyginimai beveik nesiskiria nuo kitų šalių.

Galimybės atrasti talentus

KTU vykdomos įvairios programos, organizuojami renginiai, padedantys įmonėms tenkinti specialistų poreikį, o studentams – rasti naujų galimybių ir planuoti savo karjerą. Vienas didžiausių universiteto organizuojamų renginių – „KTU WANTed karjeros dienos“, kasmet pritraukiantis gausų ratą pačių žinomiausių ir didžiausių šalies įmonių. Mažesniame, bet ne mažiau reikšmingame renginyje „Technorama“ KTU mokslininkai ir studentai turi galimybę pristatyti savo sukurtas inovacijas ir gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš įmonių, būsimų darbdavių ar potencialių klientų, jei studentai nuspręstų įkurti savo įmonę.

„Įmonių atstovams suteikiame galimybes dalyvauti studijų procese: dėstyti, prisidėti konsultacijomis kuriant naujas studijų programas, siūlyti temas studentų baigiamiesiems darbams, dalyvauti studentų mentorystės programoje“, – teigė M.Bulota.

Universiteto partnerių patogumui KTU veikia speciali darbo ir praktikos platforma, kur įmonės skelbia apie laisvas darbo ar praktikos vietas. Be to, universitete sudarytos sąlygos studentams ne tik siekti karjeros dirbant samdomą darbą, bet ir įsteigiant savo įmonę. Čia veikia pirmasis Lietuvoje įkurtas akademinis startuolių inkubatorius „KTU Startup Space“, kuris padeda norintiems kurti savo verslą: suburti komandą, rasti partnerių ir investuotojų, suteikiamos patalpos darbui, konsultacijos ir kita pagalba.

M.Bulota pabrėžė, kad įvairios KTU studijų programos vienaip ar kitaip siejasi su aukštosiomis technologijomis, todėl ne visada jų pavadinimuose būna magiškieji žodžiai „robotika“, „dirbtinis intelektas“. „Šios skambiai pavadintos sritys neįsivaizduojamos be elektrotechnikos, elektronikos ir kitų inžinerinių krypčių specializacijų“, –  aiškino M.Bulota.

Parama studijoms

Pažangius KTU studentus remia daug įvairių įmonių. Jos prisideda investicijomis į laboratorijų įrangą, sudaro sąlygas praktikai, įsteigia stipendijas. Viena įspūdingiausių paskutinių paramų – įmonių grupės „Teltonika“ įsteigtas 90 tūkst. eurų stipendijų fondas. Jis skirtas būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems technologijos ir inžinerijos mokslus.

KTU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leis studentams ne tik pretenduoti į specialiąsias stipendijas, bet ir atvers praktikos ir įsidarbinimo galimybes visose „Teltonikos“ antrinėse įmonėse.

„Matome, kad inžinerinės studijos vis dar nepopuliarios tiek, kad patenkintų augantį specialistų poreikį. Tai kelia grėsmę užsibrėžtam valstybės tikslui – būti aukštųjų technologijų šalimi. Dėl to nusprendėme prisidėti sprendžiant šią problemą“, – sakė „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys.

Poreikis nenumaldomai didėja

Pasak J.Švagždžio, technologinių mokslų krypčių specialistų paklausa nenustoja augusi ir kasmet netgi didėja. „Jų darbo užmokesčio vidurkiai jau dabar mažiausiai tris kartus lenkia vidutinį Lietuvos atlyginimą, tačiau šių specialistų vis tiek labai trūksta. Ypač reikia įterptinių sistemų programuotojų ir elektronikos inžinerijos specialistų. Šių specialistų tenka dairytis net kaimyninėse šalyse“, – teigė J.Švagždys.

Nuolatinis įmonėje vykstančių procesų, naujų gamybos ar paslaugų teikimo tobulinimas yra neišvengiamas ir dažnai neįmanomas be naujų žinių ir technologijų, kuriamų universitete.

Pasak jo, kiekvienai verslo nišai įsidiegiant naujus ir išmanius sprendimus reikalinga ne tik speciali įranga, bet ir didelis skaičius darbuotojų, kurie mokėtų su šia įranga dirbti. Be to, nemažai specialistų reikia ir tokiai įrangai gaminti.

Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas irgi pastebi, kad investuotojai į Kauno regioną jau seniai ateina būtent dėl talentų, gabių specialistų, kurie rengiami KTU. O ir jau atėję pasaulinių kompanijų atstovai, kaip „Hella“, „Continental“, „Littelfuse“, „Kitron“ ir kt., toliau kuria naujas darbo vietas.

„Jau praeityje laikas, kai investuotojus čia viliojo pigesnė darbo jėga. Inžinierių atlyginimai beveik nesiskiria nuo kitų šalių. Taigi čia dirbantiems ir dirbsiantiems specialistams atsiveria puikios perspektyvos – atlyginimai juda globalaus vidurkio link, o pragyvenimo išlaidos vis dar mažesnės, todėl inžinerinių specialybių atstovų gyvenimo kokybė yra sunkiai pralenkiama, lyginant su kitomis profesijomis“, – mano A.Veršinskas.

KTU nuotr.

Jis įsitikinęs, kad inžinierių poreikis tik didės dar ir dėl to, kad pramonėje irkitose verslo šakose našumas didinamas per automatizaciją. „Dėl to inžinerinės profesijos yra saugesnės ateities perspektyvoje, nes jų nepakeis dirbtinis intelektas. Deja, apie šias palankias technologinėms studijoms tendencijas vis dar mažai žinoma visuomenėje. Todėl inicijuojame veiklas moksleiviams ir mokytojams, kuriomis populiarinsime šios krypties specialybes“, – akcentavo A.Veršinskas.

Investuota daugiau nei 40 tūkst. eurų

Matydami vis didesnį kelių inžinierių poreikį ir augantį deficitą, kompanijų vadovai vis daugiau investuoja į būsimų specialistų ruošimą, profesijos populiarinimą ir bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis.

Vienas tokių bendradarbiavimo pavyzdžių – už daugiau nei 40 tūkst. eurų atnaujinta Skaitmeninė kelių projektavimo laboratorija Kauno technikos kolegijoje, kuriai beveik pusę sumos skyrė verslo atstovai.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Pasak įmonės „Alkesta“ administracijos direktoriaus Rimo Malaškevičiaus, verslas nuolat junta augantį kelių inžinierių poreikį, todėl noriai prisideda prie jų rengimo ir studijų sąlygų gerinimo.

„Matome situaciją rinkoje, todėl dedame visas pastangas, kad padėtume populiarinti šią specialybę. Visgi, jauni žmonės labiau nori kabinetinio darbo, darbo su kompiuteriu. Norinčių rinktis inžinerines studijas dėl jų sudėtingumo kasmet vis mažiau.

Šių specialistų poreikis visada buvo ir bus.

O šių specialistų poreikis visada buvo ir bus. Tad, esant galimybei, investuojame į laboratorijas, ieškome jaunų talentų, gabiems, perspektyviems ir norintiems dirbti šioje srityje siūlome apmokėti studijas, apmokame praktikas. Reikia įdėti labai daug pastangų, kad jauniems žmonėms parodytume šios profesijos perspektyvas ir jie atsigręžtų į inžineriją“, – situaciją apžvelgia R. Malaškevičius.

Daugiau nei 10 tūkst. eurų laboratorijai skyrusio AB „Kauno tiltai“ vadovo Aldo Rusevičiaus teigimu, specialistų poreikio problema opesne taps kiekvienais metais, todėl verslas noriai investuoja į šios profesijos prestižo sugrąžinimą.

„Mes jau daug metų bendradarbiaujame su Kauno technikos kolegija ir kartu vykdome labai daug įvairių veiklų ir iniciatyvų: pradedant Akademija@KaunoTiltai, specialistų rengimo mentoryste, praktikomis, dalyvavimu baigiamųjų darbų temų formulavime ir gynimo procese, žaidimų kaip „Game of Roads“ ar „Minecraft“ organizavimu, pristatant Kelių inžinierių specialybę.

Tikime, kad šios veiklos ir modernus požiūris, žvilgsnis per jaunimui suprantamus pavyzdžius leidžia mums parodyti, kad Kelių inžinerija yra perspektyvi ir įdomi specialybė. Galbūt tai nepadidina ženkliai besirenkančiųjų skaičiaus, tačiau leidžia jo nesumažinti.

Specialistų rinkoje poreikis su metais tik augs. Visose kompanijose vyksta rotacija, vieni specialistai išeina užtarnauto poilsio, kompanijos plečiasi ir auga, tad nuolat reikia naujų inžinierių. Šių specialistų su metais reikės vis daugiau ir daugiau.

Tad, matydami šią tendenciją, investuojame jau daug metų ir tai darome nuosekliai. Manome, kad tik tęstinumas, nuolatinis profesijos populiarinimas ir modernus požiūris bei darbas su jaunais

žmonėmis leis pasiekti teigiamų rezultatų ir paskatinti rinktis šią tikrai įdomią specialybę“, – ragina AB „Kauno tiltai“ vadovas A. Rusevičius.

Atlyginimai siekia 1500 eurų ir daugiau

Nors Kelių inžinerijos studijų absolventai karjeras pradeda vystyti dar studijų metais ir jų darbo užmokestis gerokai viršija šalies vidurkį, tačiau verslininkams kasmet vis sunkiau rasti jaunų žmonių, kurie norėtų prisijungti.

Pasak UAB „Parama“ atstovo Ernesto Anušausko, remti kelių inžinerijos studijų programą skatina ne tik specialistų poreikis, bet ir tai, kad didžioji dalis kolegų yra jos absolventai.

„Tai tikrai įdomi ir paklausi profesija. Didžioji dalis mano kolegų taip pat yra baigę būtent Kauno technikos kolegijos Kelių inžinerijos studijų programą. Todėl žinau, kad čia specialistus paruošia puikiai ir jie turi labai daug praktinių žinių – ko pirmiausia ir reikia ruošiant naują žmogų.

Visgi, tai specialybė ne kiekvienam. Nors studijų metu ir darbe dirbsite ir su moderniais kompiuteriais, programomis, tačiau ne visi norės būti projektuotojais ar karjerą vystyti administracijoje. Dalis norės dirbti lauke, būti gryname ore įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Tad čia jau, manau, reikalingas pašaukimas, kad norėtum tokios karjeros, kad mylėtum gamtą, gebėtum dirbti komandoje.

Žinoma, visada yra didelės karjeros galimybės - mes įmonėje visada skatiname augti savus darbuotojus, apmokame jų mokymus, raginame kelti kvalifikaciją ir tapti darbų vadovais, daryti vidinę karjerą.

Čia darbo sąlygos tikrai yra geros, o darbo atlygis, pavyzdžiui, darbų vadovo viršija 1500 eurų „į rankas“. Specialistai turi turėti daug žinių, pasiruošti skaitmenizacijai, nes ir čia brėžiniai, projektai keliasi į 3D erdvę, reikia tinkamai prižiūrėti modernią techniką, mokėti ja naudotis. Svarbiausia, ko reikia – motyvacijos ir noro dirbti šioje sferoje, o darbo čia visada bus“, – sako E. Anušauskas.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Kolegai pritaria ir UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius Lorenas Makaravičius, kurio teigimu, galimybių kelių inžinerijos studijos suteikia daug, o viena sėkmės istorijų yra jo paties.

„Šiuo metu esu UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius, taip pat ir kolegijos lektorius. Žinoma, pradėjau, kaip ir visi, nuo tuometinio Kauno politechnikumo. Kai studijas baigiau, jis jau vadinosi Kauno aukštesnioji technikos mokykla (šiuo metu Kauno technikos kolegija), vėliau tapau meistru ir galiausiai projektų direktoriumi.

Tad ši niša yra tikrai perspektyvi. Deja, šiuo metu tikrai turime problemų su jaunais žmonėmis, kurie galėtų ją rinktis. Tad kaip įmonė norime prisidėti prie profesijos populiarinimo, inžinierių kvalifikacijos kėlimo ir su mielu noru investuojame į KTK laboratoriją, ar prisidedame prie kitų projektų.

Žinome, kaip sunku yra pritraukti jaunus žmones, kurie dažnai pasirenka paprastesnį kelią, nenori sudėtingų inžinerinių studijų su geometrijos, braižybos ar algebros paskaitomis, o kartais tiesiog neturi tam pašaukimo ar mano, kad tai neperspektyvi profesija.

Tad nuolat tenka laužyti stereotipus ir rodyti, kad čia yra ne mažiau technologijų nei kitur, turime daug robotizacijos elementų, modernių technologijų, IT sprendimų, kurių dalis bus ir naujoje KTK laboratorijoje.

Šios specialybės nesustabdė net ir pandemija. Kelių inžinieriai galėjo tęsti darbus, darbo užmokesčiai nemažėjo, o darbų apimtys tik augo. Tad tai tikrai protingas ir perspektyvus pasirinkimas kiekvienam, kas jaučia aistrą inžinerijai“, – rinktis Kelių inžinerijos studijas KTK ragina UAB „Kauno keliai“ projektų direktorius L. Makaravičius.

„Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.“

„Jau kelinti metai, darydami darbo rinkos apžvalgas, konstatuojame, kad bene didžiausia laisvų darbuotojų pasiūla yra tarp įgijusių humanitarines specialybes, - teigia specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Tačiau darbdavių, ypač privačiame sektoriuje, kuriems reikia tokių specialistų, yra santykinai nedaug. Valstybės įmonių darbo skelbimuose humanitarų pageidaujama dažniau, tačiau paprastai tai A10-A12 kategorijų pareigos, kur pareiginis atlyginimas neviršija 600 eurų „į rankas”. Dar mažiau siūlo lietuviškos aukštojo mokslo įstaigos. Tiek mokama lektoriui, jei tik pavyks tokią vietą surasti. Tad dažnam specialistui nieko kito nebelieka, kaip įgyti kitą specialybę ir susirasti darbą ne savo norimoje srityje.”

Portalas cvmarket.lt paklausė 546 humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų, į kokias pareigas jie iškeitė savo istoriko, menotyrininko, filologo ar panašų diplomą. Paaiškėjo, kad pardavėjais ar pardavimo vadybininkais dirba 13 proc. humanitarų, aptarnavimo srityje įsidarbinę 11 proc., 8 proc. darbuojasi administravimo srityje, 9 proc. teigia, kad yra darbininkai, 5,7 proc. pavyko rasti darbą valstybiniame sektoriuje, apie 2 proc. gavo dėstytojo ar mokytojo pareigas (svarbu žinoti, kad ne visi, pavyzdžiui, baigę istoriją, turi teisę tapti pedagogais), dar pusantro procento rado užsiėmimą apsaugos struktūrose, o 0,7 proc. – tapo pagalbiniais darbuotojais.

Dar 9 proc. deklaravo, kad šalia humanitarinio išsilavinimo apdairiai įgijo ir kitą specialybę, kuri juos dabar ir maitina. Į nuosavą verslą pasukusių buvo kiek daugiau nei 5 proc. Apie ketvirtadalis apklaustų humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų nurodė, kad dirba kitokį, aukščiau nepaminėtą darbą. Mat yra žmonių, kurie liko ištikimi humanitarinei pakraipai, nors, pavyzdžiui, yra baigę menotyrą, o dirba vertėjais.

Įdomu, kad tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių humanitarų gerokai daugiau buvo turėjusių papildomą specialybę ir pagal ją dirbančių, be to, jauni humanitarai dažniau darbą rado aptarnavimo sektoriuje. Moterys su humanitariniu išsilavinimu taip pat dažniau triūsia aptarnavimo, o taip pat administravimo darbuose. Anot cvmarket.lt atstovės, jos ten dažnai užsiima personalo valdymu, eina asistentų, padėjėjų pareigas. Užtat vyrai dažniau kūrė savo verslą ar ėjo dirbti paprastais darbininkais. Juk už tokį darbą, pvz. statybose, atlyginimas dažnai aukštesnis nei gauna dėstytojas ar valstybės tarnautojas, kuriuo dar ne taip paprasta ir įsidarbinti.