Pastarųjų atstovų teigimu, nepaisant skambiai pristatytų pokyčių išmokant darbo užmokestį, Agnės Bilotaitės vadovaujama VRM anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdo. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas Saulius Džiautas pažymi – algų didinimas nepasiveja nei metinės infliacijos šalyje, nei vidutinio darbo užmokesčio augimo tempų.

Savo ruožtu Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia, jog didžioji dalis teigiamų pokyčių nesulaukusių pensinio amžiaus pareigūnų jau svarsto pasitraukti iš tarnybos.

„Policijos bendruomenė yra labai nusivylusi. Pareigūnai tikrai yra nusiteikę piktai, demotyvuotai ir yra dar didesnis netikėjimas nei vadovybe, nei politiniais vadovais“, – Eltai teigė R. Katinienė.

„Daugiau kaip 40 proc. policijos pareigūnų jau yra sulaukę amžiaus, kada gali palikti tarnybą, ir jie tikrai svarsto, ar reikėtų pasitraukti, nes tų geresnių dienų, kad darbo užmokestis būtų pakankamai motyvuojantis ir orus, jie nesulaukia“, – kalbėjo policijos profesinės sąjungos vadovė.

Pasak jos, sudėtinga tikėti ir ministerijos argumentais atlyginimus didinti pirmiausia naujai ateinantiems pareigūnams, esą taip siekiant pritraukti naujų tarnautojų. Anot R. Katinienės, tokia priemonė neveiks, mat darbo sąlygos policijoje jauniems žmonėms išlieka nepatrauklios.

„Infliacija, darbo krūviai, statutas buvo priimtas atsisakant kai kurių socialinių garantijų. Tai jei ministrės įsitikinimu tuo 20–40 eurų didėjimu pareigūnai turėtų labai džiaugtis, reikia būti arba visiškai nekompetentingam, arba neprotingam. (...) Galime kabutėse padėkoti ministrei, kad dar labiau sujaukė ir demotyvavo policijos sistemą“, – teigė R. Katinienė.

„Policijos sistema – tai rizika, nervai, dideli darbo krūviai, pavojus, dėl klaidų gali lėkti iš darbo ar užsidirbti baudžiamąją bylą ir likti be darbo. Tai lyginant tarnybą ir darbo užmokestį – ji visiškai nepatraukli. Šiai dienai prekybos centrų kasininkės ir kurjerių tarnybų vairuotojai uždirba daugiau nei policijos pareigūnai“, – sakė policijos darbuotojų atstovė.

S. Džiautas: ministerija savo įsipareigojimų neįvykdė

Tuo metu NPPSS vadovas S. Džiautas pabrėžia, kad šiems metams numatytas pareigūnų atlyginimų kėlimas neatitinka ministerijos duotų įsipareigojimų.

„Įsipareigojimai nėra įvykdyti. Gintarės Skaistės pažadas, kurį atkartojo ir vidaus reikalų ministrė, buvo, kad atlyginimai kils vidutiniškai 108 eurais į rankas. (...) Mūsų profsąjungos prašymas buvo skirti papildomai 10 proc. atlyginimams ir kad tai sudarytų 55 mln. eurų. Gavome tik 37 mln. eurų. Tad nei vienas departamentas negalėjo įgyvendinti duoto pažado, kad atlyginimai kils 108 eurais“, – Eltai teigė S. Džiautas.

„Šiuo geopolitiniu momentu jėgos struktūros turi būti finansuojamos šimtu procentų. Negalime numesti Lietuvos saugumo, pasienio, kuris, reikalui esant, pereina į krašto apsaugos gynybines pajėgas, į šoną. Tikrai negalime mažinti ir neatliepti tarnybų poreikių“, – kalbėjo pareigūnų atstovas.

Pasak jo, atlyginimai, profsąjungos skaičiavimais, kils tik 6,7 proc. vietoje žadėtų dešimties procentų.

„Tai nepasieks infliacijos, kuri yra 9,1 proc. metinė Lietuvoje, taip pat nesiekia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) kėlimo, kuris pakilo 11 proc. (...) Tai lūkesčiai nėra patenkinti – kai kurie pareigūnai išvis jaučiasi apgauti. Faktas, kad atlyginimas kils 10 eurų, jų netenkina“ – pažymi pareigūnų atstovas.

Todėl, pasak S. Džiauto, pareigūnai savo reikalavimus kitų metų finansavimui šiemet ketina išsakyti kur kas anksčiau nei tai padarė pernai.

„Stengsimės jau nuo pat pavasario pabaigos, kada bus pradedamas formuoti kitų metų biudžetas, versti ministeriją prašyti realių skaičių pagal poreikį. Nes ministerija pati šiemet Vyriausybės paprašė mažesnių skaičių nei pateikė įstaigų vadovai“, – sako S. Džiautas.

Šįmet darbo užmokestis padidėjo beveik 60 proc. statutinių pareigūnų

Kaip trečiadienį paskelbė VRM, atlyginimai nuo šių metų sausio padidėjo bene 60 proc. statutinių pareigūnų. Iš viso jų apmokėjimui šiais metais skiriama daugiau kaip 500 mln. eurų. Tai sudarys beveik pusę vidaus reikalų sistemos biudžeto, sako ministrė A. Bilotaitė.

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla ketvirtadienį ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje nurodė, jog nuo sausio 1 d. dėl padidėjusios skaičiavimo bazės ir nuo jos kitų priedų, priemokų ir apmokėjimo skaičiavimo bei dėl pareiginės algos koeficiento apvalinimo, visiems pareigūnams darbo užmokestis didėja vidutiniškai 29 eurais „į rankas“.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų atlyginimas vidutiniškai augs 130 eurų „į rankas“, atlyginimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) šiemet nuo 12 iki kelių šimtų eurų pareigūnui „į rankas“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai „į rankas“ gaus vidutiniškai 92 eurais daugiau, karjeros valstybės tarnautojai – maždaug 19 eurų daugiau, o dirbantys pagal sutartį – 43 eurais daugiau. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams atlyginimai vidutiniškai kilo 100 eurų „į rankas“.

Kaip skelbia VRM, atlygio didėjimą pareigūnams lėmė Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir patvirtintos naujos statutinių įstaigų darbo apmokėjimo sistemos.

Vidaus tarnybos statutas priimtas nepaisant pareigūnų prieštaravimų

ELTA primena, jog Vidaus tarnybos statutas, nepaisant pareigūnų prieštaravimų ir protestų, buvo priimtas pernai gruodį.

Priėmus įstatymo pataisas pritaikytas naujas bazinis atlyginimo dydis, siekiantis 1785,4 euro. Taip pat pareigūnams įstatymu suteikta galimybė derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai.

Įstatymo pakeitimais taip pat sumažinti priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos. Didesnius priedus už stažą šiuo metu gaunantiems pareigūnams jie nebus mažinami. Stažas taip pat tapo vienu iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.

Be to, įtvirtinti pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas gali būti perkeliamas darbui į kitą vietovę 3 mėnesių laikotarpiui. Visgi numatyta, jog bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.

Taip profesinių sąjungų lyderiai kalba vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir statutinių įstaigų vadovams pranešus apie nuo šių metų didėjančius atlyginimus pareigūnams.

Šie pokyčiai pristatyti ketvirtadienį per spaudos konferenciją.

A. Bilotaitė sakė, kad daugumai pareigūnų darbo užmokestis augs dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto ir įstaigų patvirtintų darbo užmokesčio sistemų, o valstybė šiemet pareigūnų algoms iš viso skirs beveik pusę milijardo eurų.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas BNS teigė, kad įstaigų vadovų kalbos apie didėsiančius atlyginimus buvo nekonkretūs, dalis nurodė atlyginimus „ant popieriaus“, dalis – „į rankas“, jie nepasakė, kiek tiksliai didės pareigūnų  darbo užmokestis.

Anot S. Džiauto, Vyriausybės atstovų pažadai, kad atlyginimai kils 10 proc. nebus įgyvendinti

„Tai, ką žadėjo finansų ministrė, premjerė, kad Vyriausybė įsipareigoja, jog pareigūnams kils atlyginimai 108 eurais „į rankas“, mūsų skaičiavimais, to nebus. Kils 80–90 eurų, gal šiek tiek daugiau ugniagesiams ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – apie 100 eurų“, – tvirtino profesinės sąjungos lyderis.

„Vieniems pakils, kitiems nepakils. Greičiausiai, kad nepakils labiausiai patyrusiems darbuotojams, kurie nusivils“, – pridūrė jis.

Policijos pareigūnų nuotaikos nėra geros

„Policijos bendruomenė tokią komunikaciją priima kaip politinį laikotarpį, prasidėjusius rinkimus, nes policijos pareigūnų nuotaikos tikrai nėra geros“, – BNS sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

„Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse“, – pridūrė ji.

Policijos pareigūnai žymaus darbo užmokesčio padidėjimo per pastaruosius metus tikrai nepajuto. Nežinau, iš kur tas džiaugsmas ir laimė ministrės bei generalinio komisaro akyse.

 

Pasak Policijos profsąjungos pirmininkės, nors priėmus naująjį Vidaus tarnybos statutą pareigūnai neturėjo didelių lūkesčių, žinios, išgirstos iš generalinio komisaro ir vidaus reikalų ministrės, nenudžiugino.

„Kai pamatėme, kad darbo užmokestis kils 20, 80 eurų ar dar mažiau, tai nežinau, ar čia labai reikėtų džiaugtis, ar čia yra tas žadėtas žymus darbo užmokesčio kilimas, matant, kiek per pastaruosius metus augo infliacija, įmokos už būstų paskolas, kaip kyla kainos“, – teigė R. Katinienė.

„Čia daugiau piaras, norint užmaskuoti vis daugiau išlendančias darbo organizavimo spragas, visuomenei akis badančius nusikaltimus. Bandoma parodyti, kaip yra gerai, bet panašu, kad gerai yra tik generaliniam komisarui ir ministrei“, – kalbėjo profesinės sąjungos lyderė.

Ryškų pokytį pajus mažuma

R. Požėla ketvirtadienį per spaudos konferenciją teigė, kad pareigūnams atlyginimai kils skirtingai, nes jie susideda iš skirtingų dedamųjų. Tačiau generalinis komisaras pabrėžė, jog dalis pareigūnų džiaugsis dėl stipriai išaugusio atlyginimo.

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

„Matyt, kad čia generalinis komisaras apie save kalba. Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą“, – kalbėjo R. Katinienė.

S. Džiauto teigimu, ryškų atlyginimų augimą pajus tik itin nedidelė dalis statutinių pareigūnų.

„Tai bus visiškai nedidelė tokių pareigūnų dalis, kurie tik ką atėję į pareigas ir jiems automatiškai bus pakeltos atlyginimų „grindys“. (...) Dar pradės jie dirbti viršvalalandžiais, naktimis, šventinėmis dienomis, įvertinimas įvyks. Galimai kai kam pakils 300 eurų, bet tai nėra rodiklis, kad visiems“, – kalbėjo S. Džiautas.

„Vienetams pakils ryškiai, o daugumai – 30–50 eurų“, – teigė jis.

Ne paslaptis, kad tiek generalinis komisaras, tiek įstaigų vadovai gauna pakankamai didelius priedus už budėjimą namuose, realiai, už nieko neveikimą.

 

Pareigūnai gali palikti tarnybą

Profesinių sąjungų lyderių teigimu, dalis statutinių pareigūnų po pasikeitusių apmokėjimo tvarkų svarsto palikti tarnybas arba jau yra priėmę šį sprendimą.

„Teko skaityti pareigūnų grupėse feisbuke komentarus, kad jie nusivylę ta ministerijos skaičiuokle, (...) kai pamato 20–30 eurų, tai aišku nusivilia, parašo komentarus, kad ieško darbo“, – pasakojo S. Džiautas.

Vis dėlto NPPSS pirmininkas nesiėmė prognozuoti, kiek pareigūnų paliks statutines įstaigas po atlyginimų skaičiavimo pokyčių.

„Viena pareigūnė išeina, sako, paskutinis lašas buvo spaudos konferencija ir šita panegirika, kuri neatitinka tikrovės. Ji priėmė sprendimą tiesiog palikti tarnybą, su šeima emigruoti ir dirbti užsienyje“, – pasakojo R. Katinienė.

Anot jos, nemaža dalis policijos pareigūnų diskutuoja, kaip galėtų persikvalifikuoti, iki vasaros palikti tarnybą ir imtis kitų darbų.

„Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą“, – kalbėjo R. Katinienė.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

S. Džiautas teigė, kad tikimasi surinkti 29 Seimo narių parašus ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl priimtų statuto nuostatų.

Jeigu nebus atkreiptas dėmesys į finansavimą, pareigūnų poreikius, tai didžiausia teisėsaugos sistema – policija – rudenį gali patirti visišką krachą.

 

„Statutas jau priimtas, jo nuostatas gali panaikinti tik Konstitucinis Teismas arba pats Seimas. Naujas Seimas galbūt pataisys, o gal ir teismas pataisys. Matysime“, – kalbėjo jis.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus reikalų ministerija tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamų pokyčių visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

Statutinių įstaigų vadovų teigimu, pareigūnų atlyginimai šiemet kils nuo 10 iki kelių šimtų eurų „į rankas“.

„Mūsų siekis – teisingas, sunkų bei atsakingą pareigūnų darbą atitinkantis atlygis“, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, per trejus kadencijos metus pareigūnų atlyginimams skiriamos biudžeto lėšos padidėjo 147 mln. eurų arba 42 procentais.

Ministrės teigimu, šių metų biudžete statutinių pareigūnų atlyginimams numatyta pusė milijardo eurų, o tai yra pusė vidaus reikalų sistemos biudžeto.

Naujojo statuto įgyvendinimui šiemet skirti 24 mln. eurų.

Mūsų siekis – teisingas, sunkų bei atsakingą pareigūnų darbą atitinkantis atlygis.

 

„Vidaus tarnybos statuto pakeitimai ir naujos darbo apmokėjimo sistemos statutinėse tarnybose leidžia pareigūnams gauti teisingą ir orų atlygį“, – teigė A. Bilotaitė.

Anot jos, darbo apmokėjimo sistemos šiais metais leido padidinti darbo užmokestį beveik 60 proc. pareigūnų. Visgi A. Bilotaitė pabrėžė, kad didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto dar nėra viskas, didelę atsakomybę skirstant lėšas turi statutinių įstaigų vadovai.

„Jų pareiga – užtikrinti, kad pareigūnai gaus sąžiningą, skaidrų ir jų kompetencijas bei darbo specifiką atitinkantį atlygį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Individualizuoja atlyginimą

Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla teigė, kad naujai priimtas statutas atveria galimybes labiau individualizuoti kiekvieno pareigūno veiklą ir už tai nustatyti atitinkamą darbo užmokestį.

„Statutas atlaisvina darbdaviams rankas“, – kalbėjo komisaras.

Pasak jo, Policijos departamentas sausį perskaičiavo kiekvienam pareigūnui atlyginimą ir sausio 23 dieną patvirtino darbo apmokėjimo sistemą.

Visiems policijos pareigūnams nuo šių metų atlyginimas paaugo vidutiniškai 29 eurais į rankas, kitos papildomos išmokos priklauso nuo stažo, pareigybių grupės.

Taip pat pusantro tūkstančio pareigūnų vidutiniškai gaus 47 eurais daugiau, beveik trys tūkstančiai – 49 eurais daugiau. Nuo balandžio 1-osios daugiau nei 700 pareigūnų uždirbs dar 85 eurais daugiau., nurodė policijos vadovas.

Pasak R. Požėlos, Vilniuje dirbančių specializuotų policijos įstaigų pareigūnai į rankas gaus dar papildomai 50 eurų į rankas.

Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį.

 

„Gali būti, kad vienas pareigūnas gali pereiti per visas pozicijas ir susirinkti papildomą darbo užmokestį“, – teigė R. Požėla.

Jis sakė, kad dėl didelio krūvio atlyginimų perskaičiavime gali pasitaikyti broko, tad komisaras kreipėsi į pareigūnus ir prašė atidžiai peržiūrėti gautas atlyginimo ataskaitas ir kreiptis, jei pastebėta klaidų.

Komisaras nedrįso įvardinti, kiek atlyginimai vidutiniškai kils kiekvienam pareigūnui. Pasak jo, geriausia tai įvardinti bus kitą savaitę, kai pareigūnai gaus atlyginimus.

„Dar nedrįsčiau pasakyti, kiek vidutiniškai kils kiekvienam pareigūnui, kitą savaitę geriausia sakyti, kai atlyginimai bus gauti“, – kalbėjo R. Požėla.

Profsąjungos nepritarė

Itin skirtingai atlyginimai kyla ir kitų statutinių įstaigų pareigūnams. Pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – nuo 12 iki 300 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – nuo 10 iki 300 eurų „į rankas“.

Vidaus tarnybos statutą, numatantį pareigūnų darbo apmokėjimo pokyčius, Seimas priėmė pernai gruodį.

Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį (...)

 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) tuomet tvirtino, kad pakeitimai leis didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Nors A. Bilotaitė kalbėjo, kad pertvarka „atneš teigiamus pokyčius visai pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją“, prieš ją pasisakė pareigūnų profsąjungos.

Pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo šių metų taikomas naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1785,4 euro.

Naujajame statute sumažėjo pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – nuo 15 iki dešimties.

Priedas už stažą sumažintas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, tačiau iki šiol didesnį priedą už stažą gavusiems pareigūnams jis nėra mažinamas per visą tarnybos laiką.

Statute taip pat numatytos priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą, pavyzdžiui, stipendijos kursantams ir studentams, taip pat numatytos vienkartinės išmokos naujai priimamiems ar perkeliamiems į tam tikras vietoves pareigūnams.

Profesinių sąjungų nuomone, priimtas įstatymas neišsprendžia pagrindinių vidaus tarnybos problemų, jam įsigaliojus tarnybą paliks labiausiai patyrę pareigūnai. Anot jų, naujas Vidaus tarnybos statutas nesukuria tinkamos darbo užmokesčio sistemos, naikina priedą už laipsnį, mažina maksimalų priedą už stažą, blogina pareigūnų sąlygas.

VRM duomenimis, visose vidaus tarnybos sistemos statutinėse įstaigose dirba apie 18 tūkst. pareigūnų.

Įstatymo projekte numatoma, jog esant poreikiui, į personalo rezervą būtų galima pasitelkti buvusius patyrusius pareigūnus.

„Sudaryti galimybę pareigūnams tarnauti ilgiau (...). Esant tarnybiniam būtinumui perkelti pareigūną į kitas pareigas be jo sutikimo ilgesniam laikotarpiui, kompensuojant tarnybos ypatumus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Projekte pažymima, kad rezervo tikslas – padėti statutinėms įstaigoms vykdyti jų veiklą, buvę pareigūnai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, įtraukiami į rezervą ne ilgiau nei jiems sukaks 65 metai.

Taip pat siūloma pasitelkti kursantus, perkelti pareigūnus į tam tikras vietoves, kuriose yra jų trūkumas, mokant vienkartines išmokas.

„Pareigūnų darbo sąlygų gerinimas, jų motyvacijos didinimas – vienas svarbiausių šios Vyriausybės programos uždavinių. Šiuo metu taip pat labai svarbu pritraukti į tarnybą daugiau naujų pareigūnų bei efektyviau išnaudoti esamus žmogiškuosius išteklius, taip dar labiau stiprinant viešąjį saugumą“, – antradienį išplatintame ministerijos pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Siūloma, kad pareigūnai be rašytinio sutikimo galėtų būti perkeliami į bet kurią tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaiga.

Tokį pasiūlymą ministerija grindžia tuo, kad „centralizavus centrines statutines įstaigas, susiduriama su darbo organizavimo problemomis“. Pavyzdžiui, šiuo metu pareigūnų be sutikimo negalima perkelti iš vienos pasienio užkardos į kitą, nors jos yra tame pačiame padalinyje.

Taip pat siūloma pailginti pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais trukmę nuo trijų mėnesių iki vienų metų, nustatyti, kad pareigūno rašytinis sutikimas perkelti jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nereikalingas karo padėties, nepaprastosios padėties, ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Šiuo metu aukštos kvalifikacijos vidurinės grandies pareigūnai, kuriems yra sukakę 60 metų, nepaisant to, kad jų gebėjimai ir sveikata dar leidžia tarnauti, turi būti atleisti. Pasak aiškinamojo rašto, naujas reguliavimas mažins administracinę naštą statutinėms įstaigoms ir bus gerokai lankstesnis.

Projektu siūloma sudaryti galimybes dažniau teikti pinigines premijas. Šiuo metu apdovanojimas, už ypatingos svarbos užduočių atlikimą, pareigūnui gali būti skirtas vieną kartą per metus, tokią vienkartinę išmoką siūloma leisti suteikti iki trijų kartų per metus.

Pareigūnų darbo sąlygų gerinimas, jų motyvacijos didinimas – vienas svarbiausių šios Vyriausybės programos uždavinių.

Anot VRM, projektu siekiama į tarnybą pritraukti daugiau naujų pareigūnų, taikant socialines garantijas, studijuojantiems ir pasirašiusiems stojimo į vidaus tarnybą sutartį skirti paramą, mokėti vienkartines išmokas.

Teigiama, jog ministerija tokių veiksmų imasi, nes statutinės įstaigos pastaruoju metu susiduria su būsimų pareigūnų pritraukimo mokytis problemomis.

Taip pat siekiama padidinti muitinėje dirbančių pareigūnų skaičių, bus tobulinimas pareigūnų nepriekaištingos reputacijos teisinis reguliavimas bei suteikiama teisė organizuoti ir vykdyti muitinės pareigūnų profesinį mokymą.

„Muitinėje aktuali ir muitinės personalo senėjimo problema, nes vyresni nei 50 metų amžiaus pareigūnai šiuo metu sudaro beveik pusę visų muitinės pareigūnų. Į tarnybą muitinėje ateina per mažai jaunų pareigūnų, todėl ateityje kvalifikuoto personalo poreikis tik didės“, – nurodoma rašte.

Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, Ukrainoje vykstančio karo patirtis parodė, jog siekiant užtikrinti viešąjį saugumą krizių metu labai svarbu turėti pakankamai parengtų pareigūnų, gebančių veikti krizinėmis situacijomis.

VRM ruošiamos Vidaus tarnybos statuto pataisos leistų kurti personalo rezervą, kurį sudarytų buvę statutinių įtaigų pareigūnai.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, karo Ukrainoje pamokos diktuoja būtinybę stiprinti valstybės statutines tarnybas ir jų gebėjimus veikti hibridinių situacijų ir karo sąlygomis.

Ukrainos patirtis taip pat rodo, kokia svarbi yra viešojo saugumo pareigūnų integracija į šalies ginkluotąsias pajėgas.

„Ukrainos patirtis rodo, kad būtent vidaus reikalų sistemos statutiniai pareigūnai atsiduria įvykių smaigalyje ir dažnai tampa pirmuoju skydu atremiant priešo karines ir hibridines atakas. Todėl mūsų pareigūnų parengtis ir aprūpinimas tapo neginčijamu Vyriausybės prioritetu. Padėdami karo sekinamai Ukrainai stiprėjome patys“, – teigė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrės įsakymu patvirtintas ir karinio pareigūnų aprūpinimo standartas, kuris užtikrins pareigūnų aprūpinimą NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija bei ekipuote.

„Ukrainos patirtis taip pat rodo, kokia svarbi yra viešojo saugumo pareigūnų integracija į šalies ginkluotąsias pajėgas. Privalome užtikrinti statutinių tarnybų gebėjimus dalyvauti valstybės gynyboje, aktyviai prisidėti užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Tam būtina ne tik speciali parengtis, bet NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės“, – pranešime spaudai sakė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai kariuomenė jau perdavė NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiais metais modernios ginkluotės pasieniečiai gaus dar už 7 mln. eurų.

Pakeitimai atlikti atsižvelgiant į dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasikeitusią Lietuvos ir viso Baltijos šalių regiono saugumo situaciją, trečiadienį pranešė ministerija.

„Baltarusijos režimo organizuotos migracijos krizės ir plataus masto konvencinio karo prieš Ukrainą patirtys rodo, kad būtent vidaus reikalų sistemos statutiniai  pareigūnai – pasieniečiai, policininkai, ugniagesiai – atsiduria įvykių smaigalyje ir dažnai tampa pirmąja reagavimo grandimi, pirmuoju skydu atremiant priešininko karines ir hibridines atakas“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, privalu užtikrinti statutinių tarnybų gebėjimus dalyvauti valstybės gynyboje, aktyviai prisidėti užtikrinant šalies nacionalinį saugumą.

Tam būtina ne tik speciali parengtis, bet NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės.

„Tam būtina ne tik speciali parengtis, bet NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės“, – teigė A. Bilotaitė.

Naujas pareigūnų aprūpinimo standartas parengtas įvertinus statutinių įstaigų vaidmenis skirtingų  teisinių administracinių režimų – ekstremaliosios, nepaprastosios padėties bei mobilizacijos ir karo padėties atvejais.

Jame numatytas aiškus finansinių lėšų poreikis pareigūnų individualioms, specialiosioms priemonėms ir ginkluotei įsigyti artimuoju ir ilguoju periodais iki 2030 metų. 

Paskelbus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST) dalyvautų valstybės ginkluotoje gynyboje ir vykdytų karo meto užduotis, kitos vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos turėtų gebėti veikti karo metu – vykdyti joms numatytas mobilizacines ir sąjungininkų paramą priimančiosios šalies užduotis, aktyviai prisidėti užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir strateginių  objektų fizinę apsaugą, viešąją tvarką, gyventojų perspėjimą apie pavojus, jų paiešką ir gelbėjimą.

Anot ministerijos, vidaus reikalų sistemos karinio aprūpinimo standartas bus sudarytas iš trijų komponentų: tai individualios pareigūnų aprūpinimo priemonės, specialiosios priemonės pagal vaidmenis ir ginkluotė.

Individualios priemonės – tai apsaugai ir išgyvenimui reikalingos priemonės, skiriamos pareigūnui asmeniškai, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkinys, žygio ekipuotė, balistiniai šalmai, šarvinės liemenės ir kita.

Specialiosios priemonės – priemonės skirtos vykdyti specialias užduotis, paiešką, identifikuoti ir neutralizuoti grėsmes. Jos skiriamos pamainoms ar padaliniams, į transporto priemones (termovizoriai, žiūronai, signalinės raketos, dronai, šarvuoti visureigiai ir kt.). Ginkluotę sudaro šaunamieji ginklai bei šaudmenys.

Kaip skelbia ministerija, artimiausiu metu kariuomenė VSAT perduos NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Dar 20 mln. eurų VSAT atiteko iš Europos Komisijos skirtos 47 mln. eurų finansinės pagalbos neteisėtos migracijos krizės valdymui.

Šių metų valstybės biudžete viešojo saugumo sričiai skirta 642,8 mln. eurų.

31 mln. eurų skirta vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų nuosekliam darbo užmokesčiui didinti, 5,5 mln. – pareigūnų aprūpinimui būtiniausiomis priemonėmis, o dar 7,3 mln. eurų – pareigybėms komplektuoti.

„Pagrindines problemas mes įvardinome penkias, t. y. mūsų pareigūnų darbo užmokestis, pravažiavimo išlaidos, nekomplektas, pasienio pareigūnų ginkluotė ir pareigūnų reabilitacijos įstaigos“, – vardino L. Soščenkienė.

Statutinėje įstaigoje dirbti pradėjęs pareigūnas negauna nė tūkstančio eurų per mėnesį. Siekiamybė – bent jau vidutinis šalies darbo užmokestis.

„Pasižiūrėjome, kad pradedantis pareigūnas statutinėje įstaigoje gauna 900–950 eurų atlyginimo į rankas. Mūsų supratimu, tai yra labai nedidelis darbo užmokestis, kas visiškai nepritraukia naujų pareigūnų atvykti ir dirbti mūsų statutinėse įstaigose. Sudėtinga išlaikyti tuos pačius pareigūnus. Mūsų manymu, statutinių pareigūnų atlyginimas turėtų prasidėti nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – teigė LTPF pirmininkė.

Nemaža dalis pareigūnų į didmiesčius keliauja dirbti iš aplinkinių rajonų, tačiau už kelionės išlaidas jiems papildomai nėra mokama. 

Nauji pareigūnai neateina, seni pareigūnai išeina, o likusiems didėja darbo krūvis, dėl ko jie išeina iš tarnybos.

„Vilniuje ar Kaune už 900 eurų turbūt būtų sunku išgyventi. Jeigu pareigūnas renkasi gyventi kažkur užmiestyje, pavyzdžiui, Širvintose ir vykti į darbą Vilniuje, tai jam kelionė labai pabrango. Mes tai siejame su netinkamu apmokėjimu už kelionę, kadangi kuro kainos labai pabrangusios ir pareigūnai iš savo darbo užmokesčio yra priversti apmokėti kelionės išlaidas“, – aiškino L. Soščenkienė.

Nauji pareigūnai neateina, seni išeina į pensiją, o likusiems darbo krūvis tik didėja. 

„Pareigūnų trūksta visose institucijose. Didžiausias nekomplektas yra policijoje, nes tai – didžiausia institucija. Turime uždarą ratą – nauji pareigūnai neateina, seni pareigūnai išeina, o likusiems didėja darbo krūvis, dėl ko jie išeina iš tarnybos, kadangi ne visi gali pavežti tokio darbo tempo ir tokių apkrovų, kokias dabar turi visos statutinės įstaigos. Jau porą metų iš eilės mes turime vieną krizę po kitos, kurių suvaldyme aktyviai dalyvauja mūsų statutinių įstaigų pareigūnai“, – komentavo L. Soščenkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai kurie pareigūnai be atostogų dirba jau keletą metų, o reabilituotis gali išeiti tik šeštadalis norinčių.

Ateityje pareigūnai nebeturės galimybių, kur tinkamai reabilituotis.

„Pareigūnai turi galimybę reabilituotis ir pataisyti savo sveikatą įstaigose, kurios kurį laiką buvo prie Vidaus reikalų ministerijos – Palangoje ir Druskininkuose. Kadangi ministerija atsisakė šių įstaigų, kaip jai nebūdingų funkcijų, mes labai smarkiai nuogąstaujame, kad ateityje pareigūnai nebeturės galimybių, kur tinkamai reabilituotis. Poreikis yra nuo 2 500 iki 3 tūkst. per metus, o dabar mes turime galimybę reabilituoti tik kokius 500 pareigūnų. Tai – labai maži skaičiai, turint omeny tai, kad kai kurie mūsų pareigūnai netgi yra neatostogavę dvejus metus. Jų tiesiog neišleido išeiti atostogų“, – tvirtino L. Soščenkienė. 

Pasienio pareigūnams jau keletą metų nepakanka ginklų, o ir tie, kuriuos turi, neatitinka NATO standartų. Apie tai LTPF signalizuoja jau porą metų, tačiau niekas nesikeičia.

„NATO standartus ginkluotė turėtų atitikti pirmiausia Sienos apsaugos tarnyboje. Mūsų žiniomis, ten tikrai yra nemenkų problemų, tų ginklų yra, bet nepakankamai ir ne tų, kurie galėtų atitikti NATO standartus. Apie tai mes kalbėjome dar prieš keletą metų, bet kol neatsiranda kažkokios rimtos bėdos, tol dėmesio nelabai kas ir kreipia. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu ši problema bus išspręsta, nors ją reikėjo spręsti vakar“, – sakė L. Soščenkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pokalbis su A. Bilotaite kol kas daug nežada, tačiau, anot L. Soščenkienės, jei niekas nesikeis, LTPF pasirengusi kitais būdais atkreipti į save dėmesį.

„Kažkokių pažadų iš vidaus reikalų ministrės neišgirdome, bet norėčiau signalizuoti, kad tos problemos, kurias mes įvardinome, nėra tiesiog paprastas pakalbėjimas. Jas reikia spręsti čia ir dabar, kadangi pareigūnai yra pervargę. Jeigu jos nebus sprendžiamos, su visa pagarba Vidaus reikalų ministerijai, mes imsimės kitų būdų, kaip atkreipti į save dėmesį ir priversti tas problemas išspręsti“, – teigė LTPF pirmininkė.

Situacija yra blogesnė, nei buvo prieš pandemiją ir migrantų krizę.

„Situacija blogesnė, kadangi pareigūnai yra labai pervargę. Atsirado daug nebūdingų funkcijų, kurių iki šitų krizių pareigūnai nevykdė, pavyzdžiui, kontrolė pandemijos metu, migrantų krizė, karas ir situacija su ukrainiečiais. Situacija dabar yra sudėtingesnė ir tą rodo didžiulis nekomplektas, nėra norinčių ateiti dirbti pas mus į statutines tarnybas“, – vardino L. Soščenkienė.

„Ne kartą sakiau, kad pareigūnų skiepijimas – mūsų prioritetas. Džiaugiuosi, kad skiepijimas įsibėgėja, pareigūnai gauna pirmąsias vakcinas. Šią savaitę pareigūnų skiepijimo procesas tęsis“, –  pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienio duomenimis, šiuo metu paskiepyta per 2,5 tūkst. policininkų, taip pat 902 ugniagesiai ir 40 Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursantų, 72 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, per 1 tūkst. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir darbuotojų, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje paskiepyti 43 pareigūnai.

Ne kartą sakiau, kad pareigūnų skiepijimas – mūsų prioritetas. Džiaugiuosi, kad skiepijimas įsibėgėja, pareigūnai gauna pirmąsias vakcinas.

Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose tarnybose dirba kiek daugiau nei 15 tūkst. statutinių pareigūnų, šiuo metu pirmuoju skiepu paskiepyta 29 proc. pareigūnų.

Pareigūnai skiepijami savivaldybėse, atsižvelgus į prioritetinių grupių sąrašą.

Nuo praėjusio ketvirtadienio įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kuomet leidžiama skiepyti didelėmis organizuotomis grupėmis. Statutinių tarnybų vadovai regionuose gali kreiptis į savivaldybių vakcinavimo koordinatorius ir suderinti tolimesnio vakcinavimo organizavimą sudarytoms grupėms.

Rašytinį prašymą pratęsti tarnybą pirminės grandies pareigūnai turi teisę pateikti ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki  jų tarnybos trukmės pabaigos.

Statuto pakeitimai numato, kad tarnyba pirminės grandies pareigūnui pratęsiama jį į pareigas paskyrusio asmens sprendimu, jeigu šio pareigūno pastarųjų 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai, jo sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą), jis atitinka nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus  ir nėra galimybių kitais būdais užtikrinti įstaigai nustatytų funkcijų atlikimą.

Vidaus tarnybos Statutas numato, kad pirminės grandies pareigūnai  gali tarnauti, kol jiems sukaks 55 metai; vidurinės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 60 metų;  aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 65 metai.

Vidaus tarnybos statuto pakeitimus inicijavęs  Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis sako, kad iki šiol nebuvo numatyta galimybė vidaus tarnybos trukmę pratęsti.

„Į Lietuvos pataisos įstaigų sistemą pritraukti dirbti jaunus žmones yra gana sudėtinga, visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose šiuo metu trūksta pirminės grandies pareigūnų, o neretai matomas ir vidurinės grandies pareigūnų stygius. Norėdami turėti pakankamą skaičių profesionalių pareigūnų, galinčių užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turėjome imtis šių pataisų. Pratęsus tarnybos trukmę, atsiras galimybė pataisos namuose formuoti pilnas komandas, o pareigūnai nebebus priversti nuolat dirbti padidintu darbo krūviu, viršvalandžius“, – teigia „socialdarbietis“ J. Bernatonis.

Vidaus tarnybos statuto pakeitimus Seimas priėmė birželio 26 d. Už juos balsavo 75 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

Iki šiol Vidaus tarnybos statuto reglamentuojama pareigūnų vidaus tarnybos trukmė buvo griežtai nurodyta ir be galimybės ją pratęsti net ir tuo atveju, jei pareigūno fizinė parengtis ir sveikata dar leidžia eiti pareigas.

Siūlymą pateikusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako, kad įsteigus kolegiją bus optimizuotas statutinių profesinių mokymų įstaigų tinklas. Įstatymų pakeitimams, susisiejusiems su Vyriausybės sprendimu steigti kolegiją, dar turės pritarti Seimas.

„Tai reikalingas ir ilgai planuotas žingsnis – visų statutinių įstaigų, kurioms taikomas Vidaus tarnybos statutas, pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas būtų sutelktas vienoje mokymo įstaigoje“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Vyriausybės posėdyje klausimą pristačiusi R. Tamašunienė teigia, kad studijas Vidaus reikalų ministerijos žinioje esanti statutinė kolegija pradėtų 2021 metų rugsėjį.

VRM paskelbtame pranešime pažymima, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo aukštojo neuniversitetinio ugdymo įstaigos, rengiančios pareigūnus pagal aukštojo mokslo pirmos pakopos koleginių studijų programas.

Statutinę kolegiją planuojama steigti ir jos veiklą pradėti Lietuvos policijos mokyklos patalpose Kauno rajone. Ši mokykla taptų statutinės kolegijos filialu. Vėliau kolegijos filialais taptų ir Pasieniečių mokykla, Muitinės mokymo centras bei Kalėjimų departamento Mokymo centras.