Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ darbuotojai tikino, kad iš miško kiekvienais metais pasirodydavo atitekantis upelis, kai tik susikaupdavo polaidžio vanduo. Tačiau tokio vandens kiekio dar niekas nebuvo matęs.

„Miške vanduo nesusigeria ir jis teka į pajūrį. Upelis tai atsirasdavo, tai pradingdavo. Bet penkerius ar šešerius metus nebuvo jo. O šiemet susikaupė daug vandens, upelis pasileido didele, galinga srove“, – pasakojo „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Girdvainis.

Upelis išplovė didžiulį smėlio kiekį, nuardė kopų krantus.

„O tiltelis pakibo. Mes tiltelį pernai pastatėme, kad žmonėms su vaikais nereikėtų bristi per smėlį. Tiltelį pakėlėme, bet nesitikėjome, kad tokia stichija nutiks“, – pasakojo A. Girdvainis.

Tiltelį pakėlėme, bet nesitikėjome, kad tokia stichija nutiks.

Tiltelio poliai šiuo metu virš žemės yra išlindę apie keturis metrus.

„Po tilteliu vandens yra apie metrą. Jis kiekvieną dieną vis plauna smėlį. Pastatėme atramas, kad nelūžtų per pusę. Užkalėme įėjimą į taką, pakabinome ženklus. Bet žmonės vis tiek eina. Nesupranta, kad tai yra labai pavojinga“, – sakė A. Girdaivinis.

Kol kas įstaigos darbuotojai ėmėsi laikinų priemonių.

„Vandens mes negalime suvaldyti. Lauksime geresnių orų. Kol kas žadami sausesni orai. Be to, pavasarį šiauriniai vėjai dažniausiai prineša į krantą smėlio. Tikimės, kad jūra sugrąžins smėlį. Tada mums lengviau bus jį tvarkyti“, – aiškino įstaigos atstovas.

Tako polius darbininkai buvo sukalę apie metrą. Virš žemės takas driekėsi apie pusantro metro aukštyje.

Prie tako vaikštinėję žmonės kėlė klausimą, ar upeliu į jūrą neteka kanalizacija.

„Vanduo atiteka iš gyvenamųjų namų kvartalo. O koks jis ten, negaliu pasakyti. Aš kokio nors kvapo nejaučiau“, – aiškino A. Girdvainis.

Vis tik „Klaipėdos paplūdimiai“ apie tai aplinkosaugininkams nepranešė.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ laikinasis vadovas Alvydas Girdvainis atviravo, kad vakar nuo ryto įstaigos darbuotojai tikrino savo valdas.

Pajūryje takai bei kitokie įrenginiai nebuvo sugadinti. Dauguma jų žiemai išgabenti saugoti, todėl dabar lyg ir nėra kam lūžti.

„Jūra yra priartėjusi prie kopų, bet ypatingos žalos šį kartą ji nepadarė, nieko baisaus nepamatėme. Dangė patvinusi, prie Tauralaukio tilto ji išėjo iš krantų ir apsėmė dviračių taką ir pontoninę prieplauką. Kai atslūgs vanduo, kelias likusias pontonines elektrinio vandens autobuso stoteles iškelsime ir išgabensime saugoti. Liko trys tokios stotelės, kitas į sandėliavimo vietas išvežėme dar prieš šventes. Turime praktikos, žinome visus niuansus, iš anksto ruošiamės būsimiems stichijos siautėjimams“, – pasakojo A. Girdvainis.

Žiema „Klaipėdos paplūdimių“ darbuotojams yra atostogų metas, vasarą poilsiauti jiems nėra kada. Žiemą jie turi valyti sniegą, kai jo yra, nuo pagrindinių takų, vedančių prie jūros, bei medinį taką link šiaurinio molo bei Odesos promenadą, ištuštinti šiukšliadėžes.

Odesos vardą gavęs medinis takas, jei to prireikia, kol kas remontuojamas jo statytojų, nes jam vis dar galioja garantija.

Valyti medinius takus per kopas šaltuoju metų laiku nėra poreikio. Nuo lapkričio 1-osios iki balandžio pradžios stacionarieji tualetai pajūryje neveikia. Šalia jų klaipėdiečių patogumui šiuo metu pastatomi konteineriniai tualetai.

Tvino Minija ir Šventoji

Pajūryje šeštadienį įsisiautėjęs šiaurės vakarų vėjas bėdų pridarė ne tik Klaipėdos rajone, kur ties Priekule Minija užtvindė rajoninį kelią link Šilutės.

Tos pačios dienos popietę pradėjo tvinti ir Šventosios upė, kurios vanduo apsėmė senąjį kelią į Šventąją.

Apie kylantį Minijos vandens lygį Klaipėdos rajono savivaldybė įspėta dar penktadienį.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pranešė, jog semiamas ir rajoninis kelias Šilutė–Priekulė–Stragnai II.

„Juo važiuoti pavojinga, nes vandens lygis jau yra apie 40 centimetrų. Apsemti ir vietinės reikšmės kelių ruožai – Šilų ir Protnešių gatvės Būdviečių kaime, Lankų gatvė Voveriškių kaime. Taip pat ir viešosios erdvės – Priekulės Vingio parkas, prieigos prie Vymerio tilto“, – pažymėjo B. Markauskas.

Šeštadienį Klaipėdos rajono meras pranešė, kad Minijoje ties Priekule vanduo perkopė stichinį lygį ir siekia 571,4 centimetro.

„Vėjas – šiaurės vakarų, todėl vandens lygis sukilęs ir jūroje, ir mariose, o tai lemia dar sudėtingesnę situaciją, nes vandeniui sunkiau nutekėti į marias. Dėl sparčiai ištirpusio sniego ir jau kelias dienas nesiliaujančio lietaus situacija sudėtinga, tačiau kol kas nėra tokia prasta, kaip buvo lapkričio pradžioje, kai vanduo buvo pradėjęs veržtis per pylimus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Markauskas.

Šeštadienio popietę pasiekė žinia, jog pradėjo tvinti ir Šventosios upė, kurios vanduo netrukus užsėmė senąjį kelią į Šventąją. Šiuo keliu netrukus uždarytas eismas.

Anot dienraščio skaitytojo, dviračių takas Šventojoje apsemtas dar Kūčių išvakarėse.

Problema: kaip išeiti iš namų, jei laiptų apačioje tyvuliuoja vanduo? / „Facebook“ paskyros „Mūsų Palanga“ nuotr.

Užsėmė sodus ir tiltus

Remiantis sekmadienio hidrologine informacija, skelbiama svetainėje meteo.lt, Klaipėdos vandens matavimo stotyje buvo fiksuotas stichinis pavojaus lygis: Akmena-Dangė sėmė namų masyvą „Dvaro slėnis“ ir sodų bendrijos „Neringa“ sodus.

Tokia pat situacija buvo ir Priekulėje, Klaipėdos rajone, kur pakilęs Minijos vanduo jau tvindė Žalgirio gatvės 9 namą, bei Kretingos rajone, ten Akmena-Dangė pradėjo lietis iš vagos žemiausioje vietoje.

Stichinis vandens lygis buvo ir Šilutės rajone, kur, remiantis Kūlynų vandens matavimo stoties duomenimis, Leitės upės vanduo apsėmė tiltą.

O Šilutės mieste Šyša ėmė semti pėsčiųjų tiltą Pylimo gatvėje.

Pavojingas potvynio lygis fiksuotas Lankupių vandens matavimo stotyje, Šilutės rajone, kur Minija pradeda lietis į laukus.

Valtimi – iš apsemto kiemo

Dar švenčių išvakarėse sinoptikų prognozės nežadėjo nieko gero.

Vėjas – šiaurės vakarų, todėl vandens lygis sukilęs ir jūroje, ir mariose, o tai lemia dar sudėtingesnę situaciją, nes vandeniui sunkiau nutekėti.

Prognozuota, kad šeštadienį šiaurės vakarų vėjas stiprės iki 22 m/s. ir lis, o pirmąją Kalėdų dieną vėjas bus 20–25 m/s, ir vėtra gali pasiekti stichinį lygį. Naktį ir dieną žadėti mišrūs krituliai.

Iš šios prognozės buvo akivaizdu, kad pajūryje upių vandens lygis dar labiau kils.

Todėl budėję ugniagesiai gelbėtojai ramių Kalėdų nesitikėjo.

Ir tikrai, gruodžio 25-ąją gautas pranešimas, kad reikia pagalbos Klaipėdos rajone, Liaunų kaime. Ten iš užtvindyto kiemo būtina paimti pagyvenusį vyrą.

„Gyventojas paprašė pagalbos perkelti jį su šuniuku į Priekulės miestelį iš apsemto kiemo. Ugniagesiai gelbėtojai valtimi nuplaukė apie 400 m, vandens gylis apie metrą. Vyrą su gyvūnų parplukdėme į Priekulę, kur jį pasitiko dukra“, – pasakojo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Lengvinas.

Bronius Markauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vandens lygis slūgsta

Pirmadienį meteo.lt pranešė, kad Palangoje aktualios hidrologinės informacijos nėra, nors Šventoji yra užliejusi senąjį kelią į Šventąją.

Upės vanduo ten ėmė kilti dar gruodžio 16 d.

Nuo 90 cm per dvi dienas Šventosios vanduo pakilo iki 325 cm, gruodžio 21 d. vėl pradėjo kilti ir gruodžio 24 d. pasiekė iki 380 cm.

Vakar, tai yra antradienio, 9.30 val., duomenimis, Šventosios vandens lygis siekė 345 cm. Kai kurie gyvenvietės namai buvo dėl vandens nepasiekiami, senasis kelias neišvažiuojamas.

Kai kurie vietiniai dienraščiui teigė, kad vanduo buvo visiškai įkalinęs ir Kalgraužių gatvės gyventojus.

Šilutės vandens matavimo stoties duomenimis, Šyša liejosi iš krantų ir pasiekė stichinį lygį – 303 cm, kai maksimalus yra 305 cm.

Vėl: iš krantų išsiliejusi Minija Klaipėdos rajone užtvindė aplinkinius laukus ir keliukus. / A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Leitės upė tebesemia tiltą ties Kūlynais. Vanduo pasirodė po kelio Šilutė–Rusnė estakada.

Klaipėdos rajone Lankupių vandens matavimo stotyje fiksuota, kad Minija pradeda lieti laukus.

Klaipėdos kanale ties Lankupiais vandens lygis siekia 822 cm, kai minimalus yra 475 cm, maksimalus – 794 cm, čia vanduo pradėjo kilti gruodžio 17 d. ir nuo 525 cm gruodžio 25 d. siekė jau 830 cm.

Minijos vandens lygis ties Priekule – 578 cm, lyginant su gruodžio 25 d. duomenimis, 2 cm nukrito. Čia nuo gruodžio 16 d. iki Kalėdų vanduo pakilo 378 cm.

Konstatuota, kad Kretingos rajone Akmena-Dangė pradeda lietis iš vagos žemiausioje vietoje.

Minimalus Akmenos vandens lygis ties Kretinga būna 60 cm, maksimalus – 424 cm.

Nuo gruodžio 16 d. vanduo čia ėmė drastiškai kilti ir per parą pakilo nuo 150 cm iki 360 cm, maksimumą pasiekė gruodžio 24 d. – 415 cm.

Vakarykščiai duomenys rodo, kad vandens lygis čia pradėjo kristi, jis siekė jau 364 cm.

Minijos vandens lygis ties Kartena gruodžio 23 d. siekė 510 cm ir vakar sumažėjo – iki 500 cm (minimalus vandens lygis šioje vietoje būna 74 cm, maksimalus – 586 cm).

Dangė Klaipėdos mieste nuo gruodžio 22 d. iki 25 d. pakilo 1 metrą ir siekė beveik tris metrus. Pirmąją Kalėdų dieną vandens lygis čia nukrito iki 243 cm (minimalus Dangės vandens lygis Klaipėdos mieste yra 11 cm, maksimalus – 236 cm, stichinis – 280 cm).

Drąsu: kai kurie klaipėdiečiai skubėjo prie jūros stebėti šėlstančios stichijos. / K. Armalio nuotr.

Kaip per Jūros šventę

Kol aplinkinių savivaldybių teritorijose gyventojams rūpesčių kėlė potvynis, klaipėdiečiai pirmąją Kalėdų dieną skubėjo prie jūros pasigrožėti audros siautėjimais.

Skaitytojai tikino, kad prie jūros su savo apsauga pasižiūrėti į banguojančią Baltiją, į Melnragę, buvo atvykęs ir Klaipėdoje viešintis Prezidentas Gitanas Nausėda.

Bangos taškė molą, tačiau žmonės, kurių buvo kaip per Jūros šventę, nesibaimino purslų ir, grumdamiesi su priešiniu vėju, ėjo į molo galą, kur įtvirtinta kalėdinė eglutė.

Jos audra nenuvertė, tačiau žaisliukų buvo belikęs tik vienintelis, o ir šviečianti girlianda neveikė.

Dėl vėjo pirmadienį daugiau darbo turėjo Klaipėdos ugniagesiai, jie keliskart vyko šalinti audros padarinių.

„Buvo pranešta, kad Taikos pr. 4 name pavojingai kybo nuo vėjo sulūžęs balkono rėmas. Ugniagesiai jį nuėmė. Baltijos prospekte ant automobilio buvo nuvirtęs medis, mašina nebuvo apgadinta, medį patraukėme. Liepojos gatvėje virsdamas medis apgadino gatvės apšvietimo stulpą ir nuvirto ant kelio, teko jį patraukti. Visuose aplinkiniuose rajonuose kolegos taip pat po kelis kartus važiavo šalinti nuvirtusių medžių“, – teigė Klaipėdos ugniagesių atstovas M. Lengvinas.

Skalbusios liūtys su perkūnija vertė medžius, laužė šakas, o Prienų rajone po žaibo trenksmo užsidegė medis.

Antradienį 10.53 val. gautas pranešimas, kad Išlaužo seniūnijoje, Šaltiniškių kaime trenkė žaibas ir pleška medis. Ugnis įsimetė dešimties metrų aukštyje. Medis – pusantro metro skersmens. Gelbėtojai nusprendė, kad medį pjauti čia pat – pavojinga, nes viduje sutrūnijęs. Budėta, kol nudegs nudžiūvusios šakos.

Kaune, Ateities pl., ir Kauno rajone, Vandžiogalos sen., Vigių k., antradienį atitinkamai 14 ir 14.45 val. ugniagesiai gelbėtojai vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užkritusių šakų. Šakos buvo nupjautos ir patrauktos.

Kaune, Mosėdžio g., apie 18 val. gautas pranešimas, kad ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtęs medis. Medis patrauktas.

Trečiadienio rytą Šilavoto seniūnijoje, Jiestrakio kaime, Prienų rajone, 6.33 val. gautas pranešimas, kad ant kelio važiuojamosios dalies nuvirtę medžių. Atvykus ugniagesiams, medžiai jau buvo patraukti, pagalbos nereikėjo.

3.45 Šakių rajone Draugystės 1-oji g. kilo gaisras, kurio aplinkybės tiriamos. Atvykus ugniagesiams, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Sudegė lauko tualetas.

Vilkaviškio rajone S. Nėries g.  3.16 val. ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė dėl ant kelio nuvirtusių medžių ir apšvietimo stulpo. Medis supjaustytas ir patrauktas, stulpas taip pat patrauktas. Įvykio vietoje laukti elektrikų liko policijos pareigūnai.

Naudinga informacija

Kauniečiai dėl avarinių situacijų mieste gali skambinti nemokamu tel. 8 800 20 000 ir pagal problemos pobūdį pasirinkti reikalingą numerį.

Norėdami susisiekti su savivaldybės įmonių avarinėmis tarnybomis, iš pradžių turite spausti 4 ir tuomet pasirinkti pageidaujamą avarinę tarnybą:

1 – Kauno miesto avarinė tarnyba (dažniausiai sulaukiama klausimų, kai reikia nukreipti arba peradresuoti į kitas įmones).

2 – „Kauno vandenys“.

3 – „Kauno švara“.

4 – Kauno butų ūkis.

Laukia dar galingesnė audra

Naktį  meteorologai užfiksavę beveik 10 tūkst. žaibų išlydžių, trečiadienį vakare įspėja Lietuvą apie trečiąją ir, gali būti jog stipriausia išeinančios vasaros audros bangą. Skaičiavimai rodo,  kad pavojingiausios orų sąlygos turėtų būti Rytų Lietuvoje.

Lietuvos meteorologai praneša, jog antradienį palijo beveik visoje šalyje Vietomis smarkiai. Aukščiausia oro temperatūra Pietų Lietuvoje siekė 23–28 °C. Karščiausia buvo Druskininkuose, čia temperatūra kilo iki 29 °C.

Naktį iš pietų per Lietuvą praslinko debesys su intensyviomis perkūnijomis. Užfiksuoti vėjo gūsiai siekė iki 15–17 m/s. Per naktį meteorologai užfiksavo beveik 10 tūkst. žaibų išlydžių. Daugiausia perkūnijų buvo Suvalkijoje, apie Jurbarką, į vakarus nuo Kauno ir Vidurio Lietuvoje.

Trečiadienį Lietuvoje sinoptikai žada audringus orus. Dieną numatomi trumpi lietūs, daug kur perkūnija, vietomis lis smarkiai, kai kur kris kruša. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 7–12 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–20 m/s, rytiniuose rajonuose kai kur iki 23 m/s.  Aukščiausia temperatūra Rytų Lietuvoje 26–31°C, Vakarų Lietuvoje 20–25 °C.

Ketvirtadienio naktį daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur smarkūs, vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra 14–19 °C. Dieną daug kur numatomas trumpas lietus, vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, 5–10 m/s. Temperatūra 19–24 °C.

Penktadienį daug kur palis, dieną vyraus trumpi lietūs. Kai kur perkūnija. Vėjas pietvakarių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s, naktį pajūryje, dieną kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 11–16 °C, dieną 16–21 °C.

„Detaliau pareigūnai pakomentuos, bet taip (moteris žuvo per audrą – BNS)“, – BNS patvirtino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius.

Pasak jo, pirminiais duomenimis, moteris mirė ant jos užvirtus medžiui.

Anot Šiaulių policijos, žuvusioji – 1973 metais gimusi moteris. Įvykio vietoje rastas jos kūnas su žaizda galvoje, šalia – medžio šaka.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Portalui kauno.diena.lt telefonu pavyko susiekti su Žagarės seniūnu Sauliumi Kužmarskiu. „Pas mus trūkinėja ryšys, kol kas esame prisijungę prie Latvijos telefono tinklų“, – pokalbio pradžioje įspėjo seniūnas.

„Taip, žuvo Kęstučio gatve ėjusi 1973 metais gimusi moteris, Žagarės gyventoja. Greičiausiai užvirto medis“, – liūdną žinią patvirtino seniūnas. 

Audra plėšė stogus, griūvantys medžiai apgadino automobilius, buvo išverstas namo skliautas. „Vėtra nusiaubė Žagarės dvaro parką. Miestelyje viskas išvartyta, pilna medžių, išverstų su šaknimis“, – skausmo balse neslėpė Žagarės seniūnas.

Vėtra, trukusi apie 15 min., į Žagarę įsisuko apie 11.30 val. „Kaip tik tuo metu seniūnijos vyrai dirbo Latvių kapinėse ir tik dėl laimingo atsitiktinumo niekas nežuvo. Nes ten audra išvartė visus medžius, lūžo didžiulės pušys“, – pasakojo seniūnas.

Didžioji Žagarės gyventojų dauguma sukrėsti. „Tarp nukentėjusių – nemažai apsidraudusiųjų, tikimės, jog nuostolius atlygins draudimas. Bent jau dalis žalos sumažės. O darbo ir mums, ir bendruomenei netrūksta. Visi operatyviai dirba, valo kelius“, – kalbėjo seniūnas.

Seniūnas pasakojo, jog Žagarės gyventojų net nereikėjo kviesti į pagalbą: ūkininkai, verslininkai, savanoriai – patys susiorganizavo. Į nelaimės vietą sulėkė specialiosios tarnybos, kelininkai. „Darbuosimės iki išnaktų“, – pokalbį baigė S. Kužmarskis. 

„Tokius vaizdus per 30 metų matau pirmą kartą: medžiai, užvirtę ant kelių, žmonių sodybų, pastatų stogai, nuplėšti kampai. Krentantys didžiuliai ledokšniai sukapojo stogo dangas, šiltnamiai visi sugadinti. Medžiai nulaužyti, net ir tie, kurie tvirti – ąžuolai – virto. Sunku pravažiuoti keliais, dirba tarnybos“, – bendrą vaizdą nusakė Joniškio rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Vasiliūnas, pirmadienio popietę grįžtantis iš Žagarės. 

Italijos naujienų agentūrų duomenimis, netoliese Milano esančios Brešos apylinkėse 16-metė mergina, buvusi skautų stovykloje, žuvo, kai ant jos palapinės užvirto medis.

Pirmadienį Lisonėje, į šiaurę nuo Milano, žuvo vidutinio amžiaus moteris, ant kurios taip pat užvirto medis.

Premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) patvirtino, kad dėl blogų oro sąlygų įvyko dvi tragiškos mirtys, ir socialiniuose tinkluose išreiškė užuojautą jų artimiesiems.

Stiprus vėjas, liūtis ir kruša antradienio ankstyvosiomis valandomis užtvindė Milano gatves ir išvartė medžius, iš kurių daugelis nukrito ant stovinčių automobilių.

Transporto institucijos pranešė apie didelę žalą miesto elektros tinklui, o naujienų agentūros AFP žurnalistas nurodė, kad Milano istoriniame centre trumpam buvo nutrauktas vandens tiekimas.

Ugniagesiai teigė, kad situacija yra labai rimta, ir pranešė, kad nuo 4 val. vietos (5 val. Lietuvos laiku) Milane sulaukta daugiau kaip 200 pagalbos skambučių.

Tuo metu pietų Italiją apėmusi karščio banga. Sicilijos civilinės saugos agentūra paskelbė, kad Katanijoje pirmadienį buvo užfiksuota 47,6 laipsnio Celsijaus temperatūra.

Antradienį ugniagesiai pranešė, kad naktį Sicilijoje kovojo su miškų gaisrais, iš kurių vienas taip priartėjo prie Palermo oro uosto, kad antradienį ryte kelioms valandoms jis buvo uždarytas.

Italijos civilinės saugos departamentas antradienį pranešė apie didelius gaisrus pietuose ir nurodė, kad pagalbos buvo paprašyta dėl devynių incidentų Sicilijoje, devynių Kalabrijoje ir dar vieno Sardinijoje.

„Italijoje išgyvename vieną sudėtingiausių dienų per pastaruosius dešimtmečius – liūtys, audros ir milžiniška kruša šiaurėje, alinantis karštis ir niokojantys gaisrai centre ir pietuose“, – sakė civilinės saugos ministras Nello Musumeci (Nelas Muzumečis).

Socialiniame tinkle „Facebook“ jis parašė: „Mūsų šalį ištikęs klimato sukrėtimas iš mūsų visų reikalauja (...) pakeisti požiūrį.“

Skaičiuojama, kad slinkdama iš pietų ir vidurio vakarų į šiaurės rytus audra sukėlė dar dešimtis tornadų ir nusinešė mažiausiai dar 22 žmonių gyvybes.

„Tai žlugdančios žinios. Šioje bendruomenėje dirbu jau 32-ejus metus, labai sunku pažinti tuos žmones ir matyti, kokius sunkumus jiems tenka patirti“, – pasakojo vietinis gyventojas.

Arkanzaso, kur žuvo mažiausiai penki žmonės, gubernatorė jau paskelbė nepaprastąją padėtį ir aktyvavo nacionalinę gvardiją.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Gerai žinoma, kas artėja, todėl tikrai didžiuojamės pareigūnų darbu, kurį jie atliko visą parą, kad išvalytų tas nuolaužas. Jie ketina dirbti ir toliau. Stipriausiai nukentėjusiose valstijos vietovėse aktyvavome nacionalinę gvardiją, čia turime daugiau nei 40 narių ir savanorių, atvykstančių iš viso pasaulio. Tai bus vienas svarbiausių prioritetų, užtikrinti, kad kuo geriau išspręstume šią problemą“, – tikino gubernatorė.

Tačiau ši stichija dar nesibaigė.

„Šiandien mačiau namus, kurie jau pradėjo ruoštis artėjančioms audroms. Prezidento paskelbta stichinės nelaimės deklaracija, kurios prašė gubernatorius, padės kompensuoti kai kurias nelaimės išlaidas. Taigi šios bendruomenės turi imtis visų būtinųjų veiksmų. Mes kompensuosime didžiąją dalį išlaidų, norime užtikrinti, kad bendruomenės jau dabar būtų pasiruošusios tam, kas jų laukia“, – dalijosi moteris.

Po audros vietiniai gyventojai skaičiuoja padarytus nuostolius. Patvirtinti arba įtariami tornadai vienuolikoje valstijų sugriovė namus ir įmones, išlaužė medžius ir nuniokojo rajonus.

Pajūrio žmones retai gali nustebinti pavasarėjančių orų siautulys, todėl antradienį vakare ne visi išsigando išmaniuosiuose telefonuose perskaitę perspėjimą apie iki 30 m/s sustiprėsiantį vėją.

Sinoptikai patikslino, kad pranešimai skelbė, jog toks stiprus vėjas bus tik Baltijos jūroje, Klaipėdoje laukta truputį silpnesnio – iki 28 m/s siekiančio vėjo gūsių. Ši prognozė pasitvirtino.

Šiemet tai ne pirmas toks stiprus vėjas, todėl ką galėjo jau išlaužė ir nudrėskė ankstesnės audros.

Klaipėdos ugniagesiams buvo pranešta, kad ties Jaunystės ir Bičiulių gatvių sankryža pavojingai virš gatvės pasviręs apšvietimo stulpas. Gelbėtojai skubėjo jį patraukti.

Šiemet tai ne pirmas toks stiprus vėjas, todėl ką galėjo jau išlaužė ir nudrėskė ankstesnės audros.

 

Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad šį stulpą užkabino į pratybas važiavę kariškiai. Socialiniuose tinkluose jie atsiprašė gyventojų ir patikino, kad šio įvykio nenuslėpė nuo karo policijos ir pranešė apie jį pagalbos telefonu.

Palangos plente, ties Vilimiškės kaimu, antradienį vėjas nudrėskė keturių kvadratinių metrų dydžio kelio ženklą, jis tiesiog kabojo ant stulpo, o visai nuplėštas galėjo sukelti pavojų važiuojantiesiems. Gelbėtojai jį nuėmė ir pašalino pavojų.

Trečiadienį ugniagesiai skubėjo padėti nuo kelio nuslydusių automobilių vairuotojams. Vienas jų dėl slidaus kelio griovyje atsidūrė netoli Kretingalės, kitas – Spengių kaime. Žmonės šių avarijų metu nesusižalojo.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Olegas Mariničius patikino, kad audra nepadarė žalos paplūdimių įrenginiams.

„Viskas, ką buvo galima nuplauti, jau nuplauta“, – apie audrą ir jos nesukeltus padarinius kalbėjo O. Mariničius.

Jautriausiai į audrą sureagavo uostas – vakar 2.30 val. pradėta riboti laivyba. Dieną išplaukti iš uosto negalėjo trys laivai, įplaukti – du.

Senoji perkėla nuo ryto iki popietės neveikė. Apie 15 ar 16 val., kai tikėtasi, kad vėjas dar labiau rims, „Smiltynės perkėlos“ keltai ketino bandyti plaukti į Kuršių nerijos pusę. Keltams pavojų kėlė ne stiprus vėjas, o pakilęs marių vanduo bei srovės.

„Operatyviniais duomenimis, slenkant audros frontui, kurį lydėjo vėjo gūsiai iki 24 m/s, nukentėjo 18 gyvenviečių Gardino srityje ir trys Minsko srityje. Žaibui trenkus į medį Minsko srities Jelnicos kaime, žuvo 1996 metais gimusi pilietė, sužeisti keturi piliečiai, jie nugabenti į ligoninę“, – sakoma žinybos pranešime.

Gamybinio susivienijimo „Belenergo“ duomenimis, pastarąją parą elektros tiekimas buvo sutrikęs 532-ose Baltarusijos gyvenvietėse. Ant bėgių nuvirtę medžiai apsunkino traukinių eismą. Gardine dėl smarkios liūties buvo apsemtos gatvės. Minske liūtis sutrikdė visuomeninio transporto eismą.