Pasak LBA prezidento Manto Zalatoriaus, šiandien teisininkų, išmanančių nuolat besivystančią moderniųjų finansų sritį, paklausa darbo rinkoje nuolat auga, o šios srities specialistų laukiančios profesinės saviraiškos galimybės – labai plačios.

„Šiuolaikinis finansų sektorius yra aktyvi ir dinamiška sritis, kurioje naujovių atsiranda kasdien, o teisiniam reguliavimui tenka itin svarbus vaidmuo. Kiekvienas, kuris naudojasi finansinėmis paslaugomis, mato, kiek daug naujų funkcijų ir patogių sprendimų klientams siūlo jų teikėjai. Tam, kad jos darniai ir saugiai funkcionuotų, būtinas didžiulis specialistų, tarp jų – ir teisininkų, indėlis. Džiaugiamės, kad šalies aukštojo mokslo įstaigos ne tik reaguoja į rinkos poreikius ir siūlo aktualias studijas, bet ir plėtoja abipusiai vertingus santykius su sektoriaus įmonėmis bei organizacijomis“, – sakė M. Zalatorius, kurio vadovaujama LBA šiuo metu vienija 20 Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų sektoriaus įmonių.

Džiaugiamės, kad šalies aukštojo mokslo įstaigos ne tik reaguoja į rinkos poreikius ir siūlo aktualias studijas, bet ir plėtoja abipusiai vertingus santykius su sektoriaus įmonėmis bei organizacijomis.

Pasak Lyros Jakulevičienės, MRU Teisės mokyklos dekanės, įgyta teisininko kvalifikacija ir specialios kompetencijos „Fintech“ srityje programos absolventams leis siekti karjeros įvairiose finansinėse institucijose, bankininkystės, investavimo ir draudimo srityse, skolinimo paslaugas teikiančiose ir kibernetinį saugumą užtikrinančiose įmonėse.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais šalies finansų sektoriuje dirbo 21 tūkst. asmenų, arba 1,7 proc. visų šalies dirbančiųjų. Vidutinis finansų bei draudimo srityje dirbančio asmens atlygis pernai sudarė 1 403 Eur/mėn. (neto), tai yra 64 proc. daugiau nei šalies vidurkis (857,9 Eur/mėn.).

Naujosios studijų programos vadovas doc. dr. Marius Laurinaitis pastebi, kad informacinių technologijų naudojimas ir taikymas finansų sektoriuje neretai sukuria visiškai naujus teisnius santykius, kuriems reguliuoti ir kontroliuoti nebepakanka turimų teisinių žinių.

„Startuojančios studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos teisininką, gebanti atpažinti minėtus kuriamus teisinius santykius, praktiškai taikyti naujas teisės normas, o esant poreikiui, patiems tokias teisės normas sukurti“, – akcentavo M. Laurinaitis.

„Su mokytojais dalykininkais iš tikrųjų yra didelė problema“, – penktadienį LRT radijui sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.

Jo duomenimis, šiemet Vytauto Didžiojo universitete (VDU) numatyta 110 valstybės finansuojamų vietų įvairių dalykų pedagogams parengti. Vilniaus universitetui (VU), kaip dar vienam pedagogų rengimo centrui, skirta apie 40 vietų gamtos mokslų pedagogams parengti, Šiaulių universitetui (ŠU) muzikos pedagogikai – 15 vietų.

Tačiau pasibaigus pageidavimų studijuoti priėmimui, anot E. Jovaišos, paaiškėjo, kad VDU dalykinė pedagogika sudomino 47 jaunuolius, ŠU – 13, o VU išvis nesurinko minimalaus pageidavimų skaičiaus.

Seimo komiteto pirmininko teigimu, šiemet iš viso valstybė pedagogams rengti skyrė 450 valstybės finansuojamų vietų, bet „liūto dalis atitenka priešmokykliniam ir ikimokykliniam, pradiniam ugdymui“.

Šią savaitę Seimo komitete svarstant bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas tendencijas, E. Jovaiša tvirtino, kad senstant šiuo metu dirbantiems mokytojams, ateityje gali neužtekti paruošiamų mokytojų juos pakeisti.

Universitetai ir kolegijos sutartis su pakviestaisiais studijuoti pasirašys iki liepos 31-osios. Po to vyks papildomas priėmimas.

Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 procentais. Auganti rinka reikalauja atitinkamos kompetencijos specialistų, kuriuos nuo šių metų pradės rengti Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), rašoma pranešime.

Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Jelenos Stankevičienės, finansinių technologijų (FinTech) sritis atsirado didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių – finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų. „Siekiant išnaudoti naujų technologijų sudarytas galimybes pigiau ir patogiau teikti finansines paslaugas vartotojams, vis daugiau finansų rinkos dalyvių bei naujų įmonių pradėjo siūlyti finansines paslaugas ir produktus, kurių teikimas paremtas naujomis technologijomis. Inovatyvūs technologiniai sprendimai sumažina finansinių paslaugų tokių, kaip minios finansavimas (crowdfunding), mobilūs mokėjimai, pinigų pervedimai, tarptautiniai mokėjimai, įkainius net iki 90 proc., leidžia lengviau pritraukti finansus verslo plėtrai, gauti mokėjimus už produkciją ir paslaugas, o tai globaliai palengvina verslo steigimo ir valdymo procesą“, – sako J. Stankevičienė.

VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės teigimu, dėl finansinių technologijų pažangos, artimiausiu metu smarkiai keisis tradicinės finansinės paslaugos, mobilieji mokėjimai, pinigų pervedimai, skolinimosi, finansavimo pritraukimo, turto ir investicijų valdymo procesai.

„Dėl palankaus finansinio sektoriaus reguliavimo vis daugiau finansinių technologinių startuolių teikia tradicines bankų paslaugas žymiai palankesnėmis sąlygomis, o tai keičia didžiųjų bankų vaidmenį finansų rinkose. Taip pat ir iš technologiškai pažangių (tech-savvy) vartotojų kyla vis didesnis poreikis finansinių paslaugų skaitmenizavimui“, – sako J. Stankevičienė. Anot jos, ypač Y ir Z kartos vartotojai aktyviais naudojasi skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis, o tai sąlygoja ir kitų verslų norą prisitaikyti prie vartotojų poreikių.

Keičiantis finansų sektoriui, keistis turi ir šios srities specialistų rengimas. Stiprias kompetencijas finansų inžinerijos, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo srityje turintis VGTU šiemet pasiūlys inovatyvią Finansinių technologijų (FinTech) specializaciją Finansų inžinerijos magistrantūros studijų programoje.

Pasak VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės, FinTech specializacija natūraliai atliepia šiandieninius ir ateities finansų rinkos poreikius bei prisideda prie Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir „Investuok Lietuvoje“ agentūros planų įgyvendinimo paversti Lietuvą Europos Sąjungos finansinių technologijų centru. „FinTech specializacijoje įgyvendinamas VGTU puoselėjamas technogenas ir socialinių bei technologinių mokslų sinergija. Finansinių technologijų įmonėms labai svarbūs aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ypač tie, kurie turi kompetencijų finansų, informacinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse“, – atkreipia dėmesį J. Stankevičienė.

Fintech specializacija suteiks busimiems magistrams įgūdžių ir žinių apie finansų rinkų dėsnius bei tendencijas, investicijų valdymo, matematinių metodų ir informacinių technologijų žinių pritaikymą priimant finansinius sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis.

Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės, panašias studijų programas arba kursus pradėjo siūlyti ir pirmaujantys pasaulyje universitetai – Oksfordo ir Columbia universitetai, Masačiusetso technologijos institutas, Honkongo politechnikos universitetas ir kt.

Įgyvendinant FinTech specializaciją Finansų inžinerijos programa bus papildytą finansų technologijų raidos, reguliavimo bei programinės įrangos kūrimo dalykais, mokėjimo industrijų, investavimo psichologijos, informacinių technologijų saugos, finansinių didžiųjų duomenų analitikos dalykais. Baigę FinTech specializaciją magistrai, gebės pritaikyti įgytas finansų inžinerijos mokslo ir praktikos žinias savarankiškai priimant efektyvius bei moksliškai pagrįstus finansų technologijų panaudojimo, investicijų valdymo ir vertės kūrimo sprendimus, atsižvelgiant į riziką ir neapibrėžtumą bei besikeičiančius visuomenės poreikius ir technologijų pažangą.

Finansų technologijų specialistų poreikis aiškiai išsakytas ir apibrėžtas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl FinTech industrijos plėtros šalyje. „Lietuva siekia tapti Europos Sąjungos finansinių technologijų centru ir tai yra reali galimybė, dėl šalyje augančios profesionalų bazės, finansų segmentui palankios reguliacinės aplinkos, inovatyvios bankinės infrastruktūros bei galimybės vykdyti veiklą visoje Europos Sąjungoje. Jau dabar tokios globalios įmonės kaip „Barclays“, „Western Union“, „Nasdaq“, „SEB“, „Swedbank“, „Danske bankas“, „Luminor“, „deVere“, “Cognizant” ir kt., kurios dirba finansų technologijų srityje, aktyviai steigia savo centrus Lietuvoje. Be to, Lietuva yra labai patraukli ir naujai besikuriančioms finansų technologijų srities įmonėms. Čia jau veikia „Paysera“, „Revolut“, „InstaReM“, „TransferGo“, „Blender“, „Savy“, „FinBee“ ir daugelis kitų“, – akcentuoja J. Stankevičienė.

Remiantis „Accenture“ ataskaita, investicijos į finansų technologijas visame pasaulyje 2008–2014 m. išaugo nuo 930 mln. USD iki 12,21 mlrd. USD. „PricewaterhouseCoopers“ duomenimis 77 proc. finansų rinkų dalyvių kryptingai didins inovacijas finansų technologijų srityje ir iki 2020 metų jau visos savo veikloje remsis „blockchain“ technologija.

Pristatymą Kaune surengė Eurolygos prezidentas ir generalinis direktorius Jordi Bertomeu kartu su VDU rektoriumi, profesoriumi Juozu Augučiu. Sporto verslo vadybos programą Eurolyga ir VDU sukūrė siekdami suteikti daugiau galimybių dabartiniams ar būsimiems sporto verslo profesionalams mokytis tiesiogiai iš sporto industrijos ekspertų ir akademinių ekspertų.

Naujoji programa remiasi Eurolygos instituto (EBI, angl. EB Institute) 10 metų patirtimi rengiant Sporto vadybos ir rinkodaros magistro programą kartu su Ca‘ Foscari universitetu Venecijoje (Italija), kurioje studijavo 220 studentų iš 38 valstybių. Eurolygos ir VDU rengiamos studijos bus skirtos šiuolaikiniams sporto verslo metodams ir truks 14 mėnesių. Programoje taip pat numatyta praktika ir baigiamasis magistro darbas.

Sporto verslo vadybos programa tęsia Eurolygos švietimo iniciatyvas, kurios buvo vykdomos nuo pat jos įkūrimo 2000 m. Organizacija teikia prioritetą profesionalų, dirbančių sporto klubuose ir vietinėse lygose, rengimui bei tobulinimui: organizuoja kursus, kūrybines dirbtuves, seminarus, darbo grupes, konferencijas. Tiek Eurolygos, tiek akademinių institucijų iniciatyvos skirtos tam pačiam tikslui: rengti naujus profesionalus ir gerinti sporto pramonėje jau dirbančiųjų perspektyvas. EBI studijų magistrai šiandien dirba įvairiose organizacijose ir įmonėse: klubuose, vietinėse lygose, Eurolygoje, FIBA, nacionalinėse federacijose, „Adidas“, „Nike“, „Microsoft“, SAP, „Vodafone“, žiniasklaidoje ir rinkodaros agentūrose.

„Naujoji partnerystė yra didelis žingsnis į priekį projekte, kurį pradėjome prieš 10 metų ir dabar kartu su Vytauto Didžiojo universitetu tęsiame aukštesniame lygyje. Tai vienas iš būdų, kaip Eurolyga padeda ir pakartotinai investuoja į krepšinio bendruomenę. Norėčiau padėkoti VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui ir visiems jo kolegoms Vytauto Didžiojo universitete už norą bendradarbiauti su Eurolyga, taip pat Kauno „Žalgiriui“ už jo paramą ir indėlį į šį projektą bei Kauno miestui, kuriame krepšiniui visuomet teikiama didžiausia svarba“, – sakė Eurolygos prezidentas ir generalinis direktorius J. Bertomeu.

Sporto verslo vadybos studijas rengs VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas, kuriam šiemet suteiktas prestižinis „Eduniversal“ apdovanojimas ir trijų Palmės lapelių reitingas, skirtas puikioms verslo mokymo įstaigoms, kurių veikla turi didelę įtaką tarptautinėje verslo aplinkoje. Studentai įgis sisteminį supratimą ir profesinių žinių visose pagrindinėse sporto verslo ir vadybos srityse: marketinge, finansuose, viešuosiuose ryšiuose ir komunikacijoje, teisėje, strategijoje ir ekonomikoje.

„VDU visuomet buvo globaliai orientuotas universitetas, tad mums labai malonu, kad tai pastebėjo ir įvertino „Euroleague Basketball“, aukščiausio lygio Europos krepšinio turnyro organizacija. Pastaruosius dvejus metus VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas patenka tarp 700 geriausių pasaulio verslo mokyklų, o VDU yra vienas iš lyderiaujančių universitetų Baltijos šalyse tarptautiškumo srityje“, – teigė VDU rektorius prof. J. Augutis.

VDU studijų programos rengia specialistus, pasižyminčius tarpdisciplininėmis žiniomis ir gebėjimais, analitiniu bei kritiniu mąstymu, gebančius dirbti tarptautinėje rinkoje, o ne siauros specializacijos absolventus, kurie atitiktų tik trumpalaikius šiandienos poreikius. VDU yra laisvųjų menų universitetas, kuriame suteikiamas tarpdisciplininis išsilavinimas ir dinamiškoje darbo rinkoje aktualūs gebėjimai, neužsisklendžiant griežtai specializuotose studijose.

Pirmieji Sporto verslo vadybos studentai studijas pradės 2017-ųjų rugsėjį ir baigs po metų, 2018 m. spalį. Absolventams bus suteikta 90 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditų. Programoje numatyti 4 savaičių trukmės užsiėmimai Eurolygos būstinėje Barselonoje (Ispanijoje), studijos Vytauto Didžiojo universitete Kaune bei galimybė dalyvauti vieno didžiausių pasaulio sporto renginių – Eurolygos finalinio ketverto – užkulisiuose Belgrade (Serbijoje). Savo baigiamuosius magistro darbus studentai gins Vytauto Didžiojo universitete.

Studijų metu su studentais patirtimi dalinsis tiek pripažinti profesoriai, tiek sporto ekspertai, atstovaujantys aukščiausio lygio sporto pramonės kompanijoms. Praeityje su EBI magistrantais savo kompetencijomis dalinosi „Adidas“, „Spalding“, ESPN, IMG, NBA, „New Era“, „Nike“, „Special Olympics“, „Turkish Airlines“, „Twitter“, AEG ir kitų organizacijų bei įmonių vadovai.

Priėmimą į Sporto verslo vadybos studijas numatoma pradėti 2017 m. balandžio 12 dieną. Daugiau informacijos bus skelbiama VDU ir Eurolygos tinklalapiuose.

Per pagrindinį priėmimą sutartis su KTU dėl šios studijų programos pasirašė 365 jaunuoliai, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Ši studijų programa du su puse karto aplenkė kitas programas.

Antroje vietoje pagal valstybės finansuojamas vietas liko Vilniaus universiteto (VU) pasiūlyta politikos mokslų studijų programa. Valstybė finansuos 145 pirmakursių studijas pagal šią programą. Vos vienu krepšeliu mažiau gavo tos pačios aukštosios mokyklos studijų programa „Programų sistemos“.

Toliau eina VU ekonomikos studijų programa (129), VU medicina (126), Vilniaus Gedimino technikos universiteto multimedijos ir kompiuterinio dizaino programa (122), VU teisė (122), Lietuvos sveikatos mokslų siūlomos medicinos studijos (111), Vilniaus Gedimino technikos universiteto programų inžinerija (108) ir dešimtuką baigia VU psichologija (103).

LAMA BPO duomenimis, pasibaigus pagrindiniam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, iš visų 29 tūkst. 767 užregistravusiųjų savo prašymus bendroje informacinėje sistemoje studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 21 tūkst. 857 studentai.

Sutartis su universitetais pasirašė 12 tūkst. 571 jaunuolis, su kolegijomis – 9286. Palyginti su pernai, pasirašiusiųjų sutartis per pagrindinį priėmimą ir universitetuose, ir kolegijose sumažėjo po tūkstantį.

Sutartis studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pasirašė 13 tūkst. 278 asmenys, tai yra puspenkto šimto daugiau nei praėjusiais metais.

Tikslinį finansavimą gaus 336 jaunuoliai.

Šeštadienį bus skelbiamas papildomas priėmimas į laisvas studijų vietas.

Šiemet bendrajame priėmime dalyvauja 42 aukštosios mokyklos.

Antradienį Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete (SMF) vyko susitikimas su Valdosta valstybinio universiteto (JAV) atstovais – profesorium Frank Anthony Barnas ir „Žiniasklaidos“ (Mass Media) studijų programos vadove, profesore Marie Elliot. Susitikime dalyvavo SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas ir diskusijos iniciatorė Komunikacijų katedros vedėja doc. dr. Daiva Janavičienė, praneša ku.lt. 

Susitikime kalbėta apie galimybes plėsti bendradarbiavimą tarp dviejų institucijų, aptartos idėjų realizavimo kryptys. Susitarta ateinančių mokslo metų Rudens semestre kviesti profesorių F. Barnas nuotoliniu būdu dėstyti magistro studijų programos „Medijos ir komunikacija“ studentams, o 2015 metais organizuoti bendrą dokumentinės žurnalistikos praktikumą Klaipėdos universitete. Abipusis bendradarbiavimo siekis – sukurti jungtinę magistro studijų programą.

Šių mokslo metų Rudens semestre profesorius F. Barnas Klaipėdos universitete dėsto magistrantams ir žurnalistikos bakalaurams tiesiogiai auditorijose kontaktuodamas su studentais. Į Klaipėdą F. Barnas atvyko laimėjęs JAV Fullbright‘o stipendiją. Prieš išvykdamas į JAV dėstytojas sutiko su pasiūlymu per kitą semestrą parengti kurso „Jungtinių Amerikos valstijų medijos“ nuotolinių studijų variantą ir 2014-2015 mokslo metų rudens semestre jį dėstyti KU magistrantams, studijuojantiems medijas ir komunikaciją.

Kita bendradarbiavimo kryptimi numatyta organizuoti bendrą Klaipėdos universiteto studentų ir Valdosta valstybinio universiteto studentų praktikumą Klaipėdoje. Praktikumo metu numatyta aplankyti įvairias Klaipėdos regiono vietas ir parengti bendrus reportažus. Parengtus reportažus patalpinti abiejų universiteto virtualiose prieigose. Šis bendradarbiavimo projektas numatytas 2015 metų pavasarį.

Susitarta iki 2013–2014 mokslo metų pabaigos parengti ir pasirašyti detalią tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Susitikimo dalyviai sutarė, kad bendradarbiavimo tikslas – jungtinės magistro studijų programos siekis.