G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

G. Thunberg anksčiau prisijungė prie kelių šimtų protestuotojų, ėjusių iš Nyderlandų miesto centro link A12 magistralės, vedančios iš miesto.

Ankstesniuose „Extinction Rebellion“ protestuose aktyvistai užblokuodavo greitkelį, o policija panaudodavo vandens patrankas ir sulaikydavo kovotojus prieš klimato kaitą.

Tačiau šeštadienį kelios dešimtys policininkų, tarp kurių buvo ir raitosios policijos pareigūnų, neleido grupei eiti ant greitkelio, įspėję, kad „gali būti panaudotas smurtas“, jei jie vis tiek bandys tą padaryti.

Policija akylai stebėjo protestuotojus, kurie ėjo nešini grupės „Extinction Rebellion“ vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykite subsidijas degalams!“ bei „Planeta miršta!“.

Kai kurie protestuotojai rado kitą kelią ir užblokavo pagrindinį kelią netoli greitkelio, kuris veda iš prie jūros įsikūrusios Hagos į Utrechtą šalies centrinėje dalyje.

Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes.

Pilkais marškinėliais, juodomis kelnėmis dėvinti ir mėlynus batus avinti G. Thunberg prisijungė prie grupės protesto pradžioje ir kartu su ja skandavo šūkius, kol visi buvo priversti sustoti.

„Šiandien svarbu surengti demonstraciją, nes gyvename nepaprastosios padėties planetoje sąlygomis“, – AFP sakė G. Thunberg, policijai blokuojant protestuotojus.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes“, – teigė ji.

AFP korespondentas matė, kad anksčiau mažiausiai vienas protestuotojas buvo sulaikytas ir nuvestas į laukiantį policijos mikroautobusą.

Paklausta, ar nerimauja dėl policijos veiksmų ir sulaikymo, G. Thunberg atsakė: „Kodėl turėčiau?“

Aktyvistai teigė, kad, nepaisant Nyderlandų parlamento daugumos pritarimo ir plačios visuomenės paramos iškastinio kuro subsidijų mažinimui, „planai nebus įgyvendinti iki 2030 ar net 2035 metų“.

„Tuo metu ekologinė krizė toliau siautėja, o kadenciją baigiantis šalies ministrų kabinetas apsimeta, kad turime visą pasaulio laiką, nors krizė vyksta dabar“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame klimato grupės „Extinction Rebellion“ pranešime.

„Extinction Rebellion“ pridūrė, kad šis protestas buvo dalis plano daryti spaudimą Nyderlandų vyriausybei prieš birželį planuojamus debatus dėl subsidijų iškastiniam kurui.

B. Griner „Instagram“ žinutėje padėkojo ilgam sąrašui žmonių už tai, kad ji buvo paleista į laisvę, o ypatingą padėką skyrė prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

„Kaip gera būti namie! Pastaruosius 10 mėnesių tai buvo kova kiekviename žingsnyje“, – sakė B. Griner.

Vasario mėnesį Rusijoje dėl kaltinimų neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu sulaikyta B. Griner pareiškė, jog padarys „viską, ką galiu“, kad padėtų išlaisvinti kitą Rusijoje kalinamą amerikietį Paulą Whelaną (Polą Vilaną).

Šį sezoną ketinu žaisti krepšinį WNBA „Phoenix Mercury“ klube.

B. Griner sakė, kad planuoja grįžti į krepšinio aikštelę.

„Taip pat noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką: šį sezoną ketinu žaisti krepšinį WNBA „Phoenix Mercury“ klube“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę B. Griner buvo iškeista į Viktorą Butą, liūdnai pagarsėjusį rusų prekeivį ginklais, žinomą pravarde „Mirties pirklys“, ir nugabenta į JAV kariuomenės bazę Teksase atlikti medicininės apžiūros.

Iš jos pranešimo nebuvo iš karto aišku, ar ji jau išvyko iš karinės bazės, tačiau ji nurodė, kad „grįš namo ir mėgausis šventėmis su šeima“.

Aisoltan Nijazova buvo sulaikyta Kroatijos pasienyje anksti pirmadienį, kai su „Pussy Riot“ įvažiavo į šalį iš Slovėnijos, žurnalistams sakė M. Aliochina.

Grupė atvyko ten surengti koncerto, gastroliuodama po Europą, kad padėtų karo draskomai Ukrainai.

Pasak vietos žiniasklaidos, Turkmėnijos valdžia kaltina A. Nijazovą pasisavinus šalies centrinio banko lėšų.

Tačiau „Pussy Riot“ ir sulaikytosios advokatė Lina Budak pareiškė, jog arešto orderis buvo išduotas dėl politinių motyvų. Vietos aktyvistai ir žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat pasmerkė Kroatijos teisėsaugos veiksmus.

A. Nijazova 2002 metais buvo trumpam sulaikyta Slovėnijoje pagal tą patį Turkmėnijos išduotą orderį.

„Noriu atkreipti dėmesį į šią bylą vien tam, kad visi žinotų, jog dabar kalėjime sėdi nekaltas žmogus ir kad ji turėtų būti paleista“, – sakė M. Aliochina.

„Pussy Riot“ narė bendravo su žurnalistais prie Zagrebo kalėjimo, kur laikoma A. Nijazova.

Advokatė L. Budak nepatikslino, dėl kokio kaltinimo sulaikyta jos klientė.

Tačiau teisininkė nurodė, kad sulaikytoji jau yra atlikusi šešerių metų laisvės atėmimo bausmę Rusijoje už Interpolo orderyje nurodytą nusikaltimą.

„Ji negali būti teisiama dar kartą, išduota ar atlikti naują bausmę“, – pabrėžė L. Budak ir pridūrė, kad sulaikymas apskundžiamas.

„Amnesty International“ prisijungė prie vietos teisių gynėjų raginimų paleisti A. Nijazovą.

Zagrebas žino, kad dėl „agitavimo jai grėstų didelis pavojus patirti rimtą prievartą, įskaitant kankinimą ir kitokį netinkamą elgesį, jei ji būtų išduota Turkmėnistanui“, – pareiškime nurodė „Amnesty International“ direktorės pavaduotoja Europai Julia Hall (Džulija Hol).

„Turkmėnistanas nėra saugi šalis nei jai, nei bet kuriam kitam žmogaus teisių gynėjui“, – pareiškė J. Hall.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, Čerkasuose gyvenanti moteris palaikė dalies Ukrainos teritorijų okupaciją, taip pat neigė Rusijos karinę agresiją.

Propagandistė internete platino medžiagą, kurioje atvirai teisino okupantų žiaurumus. Per Ukrainoje uždraustus socialinius tinklus moteris platino visus savo propagandinius tekstus.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą neigimo, jos dalyvių šlovinimo.

Balandžio 9 dieną Čerkasuose taip pat buvo sulaikyta moteris, kuri viešai skleidė prorusišką propagandą tarp savo kaimo gyventojų.

M. Kalesnikava suvaidino svarbų vaidmenį per opozicijos kandidatės prezidento rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos kampaniją, o vėliau kalbėdavo didžiuliuose protestuose prieš autoritariško prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą.

Praėjusį mėnesį įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų laimėtoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

S. Cichanouskaja antradienį paragino „tuojau pat paleisti“ M. Kalesnikavą ir kitus sulaikytus aktyvistus.

„Atvirai grobdamas žmones Lukašenka parodo savo silpnumą ir baimę“, – sakoma jos pareiškime iš Lietuvos, į kurią ji po rinkimų pasitraukė spaudžiama Baltarusijos valdžios.

Baltarusijos Valstybinio sienos apsaugos komiteto (GPK) atstovas Antonas Byčkovskis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Kalesnikava sulaikyta, „vyksta tyrimas situacijai teisiškai įvertinti“.

M. Kalesnikava dingo pirmadienį; liudininkai pranešė, kad ją pirmadienį ryte Minsko centre nežinomi asmenys įsodino į mikroautobusą ir kažkur išsivežė.

M. Kalesnikavos, kuri tvirtino savo noru nepaliksianti Baltarusijos, sulaikymu pašalinamas vienas garsiausių opozicijos balsų.

Aktyvistė buvo sulaikyta A. Lukašenkai rengiantis antradienį duoti interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidai, įskaitant Kremliaus finansuojamą televiziją RT.

Baltarusių pasieniečiai sakė, kad M. Kalesnikava antradienį maždaug 4 val. ryto (ir Lietuvos laiku) bandė pabėgti per sieną drauge su dviem kitais opozicijos Koordinacinės tarybos nariais: spaudos sekretoriumi Antonu Radniankovu ir vykdomuoju sekretoriumi Ivanu Kravcovu.

„Suplėšė pasą“

Pasak Baltarusijos pareigūnų, automobilis BMW, kuriuo važiavo opozicionieriai, prie sienos staigiai padidino greitį ir M. Kalesnikava „iš esmės tikriausiai buvo išmesta“ iš transporto priemonės, kuri toliau judėjo Ukrainos link.

Vis dėlto valstybinės televizijos parodytame vaizdo reportaže to nebuvo matyti.

Ukraina patvirtino, kad į šalį atvyko A. Radniankovas ir I. Kravcovas, bet M. Kalesnikava ukrainiečių perėjoje nepasirodė. Ukrainiečių pareigūnai pateikė kitokią įvykių versiją ir sakė, kad M. Kalesnikava priešinosi bandymams priversti ją išvykti iš Baltarusijos.

„Tai nebuvo savanoriškas išvykimas. Tai buvo priverstinė deportacija iš jos gimtosios šalies“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė vidaus reikalų viceministras Antonas Heraščenka.

Pasak jo, M. Kalesnikava „ėmėsi veiksmų“, kad nebūtų išsiųsta. Naujienų agentūra „Interfax“ remdamasi šaltiniu pranešė, kad ji suplėšė savo pasą.

Koordinacinę tarybą opozicija įsteigė siekdama taikaus valdžios perdavimo, S. Cichanouskajai nepripažinus 26 metus šalį valdančio A. Lukašenkos pareiškimo, kad jis laimėjo rugpjūčio 9 dieną įvykusius prezidento rinkimus surinkęs juose 80 proc. balsų.

Valdžia bandė nutraukti Koordinacinės tarybos veiklą sulaikydama aktyvistus ir priversdama juos išvykti iš šalies.

M. Kalesnikavai dingus, Vokietija ir Didžioji Britanija pareikalavo Baltarusijos pasiaiškinti.

38 metų M. Kalesnikava vienintelė iš trijų S. Cichanouskajos kampanijai vadovavusių moterų dar yra Baltarusijoje, kur augantis opozicijos judėjimas po ginčijamų rinkimų rengia didžiules demonstracijas nepaisydamas A. Lukašenkos bauginamo jėgos demonstravimo.

S. Cichanouskaja išvyko į kaimyninę Lietuvą, o kita jos kampanijos partnerė Veranika Capkala šiuo metu yra Varšuvoje.

Pirmadienio vidurdienį, apie 13.30 val., policininkai sekė iš paskos keistai važiuojančiam automobiliui "Renault Megane Scenic".

Mašina riedėjo nuo Dumpių Jakų žiedo link. Vairuotoja įtartinai manevravo, vinguriavo keliu, buvo aišku, kad į judrią žiedinę sankryžą taip vairuojančiai moteriai įvažiuoti pavojinga.

Pareigūnai tarnybiniame automobilyje įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, per garsiakalbį jie reikalavo vairuotoją pasukti į šalikelę ir sustoti.

Vairuotoja nepakluso reikalavimui, ją sustabdyti policininkams pavyko tik Palangos plente, jau už Jakų žiedo.

Paaiškėjo, kad 47 m. moteris, vairavusi mašiną, buvo visiškai girta. Alkoholio matuoklio parodymai apstulbino pareigūnus. 3,81 prom. yra arti mirtinos alkoholio koncentracijos žmogaus kraujyje. Vakarą ir naktį ši moteris praleido areštinėje.

Tuo pačiu metu Plungės rajone, Narvaišių kaime, policininkai pamatė keistai mopedu važiuojantį vyrą. 27 m. vaikinas taip pat buvo girtutėlis – matuoklis parodė 3,19 prom.

Jis priverstinai ilsėjosi Plungės rajono policijos komisariate.

Abu girti buvę vairuotojai turėtų netekti savo transporto priemonių, ilgam prarasti teisę vairuoti ir sumokėti didžiules baudas.

Viena S. Tichanovskajos atstovė naujienų agentūrai AFP patvirtino, jog Marija Moroz atsidūrė areštinėje, kur gali būti laikoma iki pirmadienio. M. Moroz buvo sulaikyta ir anksčiau šią savaitę, bet vėliau buvo paleista.

Policijos departamento duomenimis, 1970 metais gimusi Barkuškių kaimo gyventoja, kuri atsisakė tikrintis girtumą, sudavė plyta trylikamečiui sūnui per galvą.

Paauglys dėl galvos traumos paguldytas į Santaros ligoninę.

Įtariamoji uždaryta į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos (VSAT) pasieniečiai Panemunės kontrolės punkte tikrino iš Rusijos Kaliningrado srities įvažiuojančio 24-erių Rusijos piliečio ir jo vairuoto automobilio „Honda CR-V“ rusiškais numeriais dokumentus. Pasieniečiai nustatė, kad šio, 2001 m. pagaminto automobilio, kaip vogto nuo 2013 m. vasario ieško Ispanijos teisėsaugininkai.

Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Automobilis saugomas Pagėgių rinktinėje, vairuotojas po apklausos paleistas.

Tą pačią dieną pasieniečiai Šalčininkų kontrolės punkte sulaikė iš Baltarusijos į Lietuvą automobiliu „BMW 730“ vykusį 30-metį Baltarusijos pilietį.

2008 m. laidos automobilis buvo pažymėtas baltarusiškais numeriais. Pasieniečiai nustatė, kad šis automobilis, įtariama, buvo pavogtas Italijoje ir ieškomas nuo 2011 m. balandžio.

Šiuo atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas. „BMW 730“ saugomas Tribonių užkardoje. Vairuotoją po apklausos pasieniečiai paleido.

Apie 118 HDP pareigūnų, tarp kurių buvo ir asmenų iš tokių miestų, kaip Stambulas ir Ankara, buvo sulaikyti kilus įtarimų, kad jie gali priklausyti uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK) arba kuria šiai grupuotei propagandą, nurodė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Ši sulaikymo operacija, kaip dalis antiteroristinio tyrimo, buvo įvykdyta po savaitgalio atakų Stambule, per kurias žuvo 38 žmonės, daugiausiai – policijos pareigūnai. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė kurdų kovotojų grupuotė „Kurdistano laisvės sakalai“ (TAK), laikoma radikalia PKK atšaka.

Kaip nurodo Anatolijos naujienų agentūra, Stambule buvo suimta 20 pareigūnų, tarp jų – HDP provincijos padalinio lyderė šiame mieste Aysel Guzel (Aisel Giuzel). Dar 17 asmenų, tarp kurių buvo ir partijos vadovas Ankaroje Ibrahimas Binici (Ibrachimas Binidžis), buvo sulaikyta Turkijos sostinėje.

Kiti asmenys buvo sulaikyti pietinėse Adanos ir Mersino, vakarinėje Manisos ir pietrytinėje neramiojoje Šanliurfos provincijose.

Praėjusį mėnesį buvo areštuota dešimt HDP įstatymų leidėjų, tarp kurių buvo ir partijos lyderiai Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) ir Figen Yuksekdag (Figen Juksekdah). Šis žingsnis sukėlė didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei. Minėti asmenys taip pat yra kaltinami naryste PKK ar šios grupuotės liaupsinimu. S. Demirtasas ir F. Yuksekdag yra laikomi kardomojo kalinimo įstaigose.

PKK, kurią Ankara, Briuselis ir Vašingtonas laiko teroristine organizacija, kovotojai su Turkijos valdžia kovoja jau nuo 1984 metų.

Praėjusių metų liepą žlugus paliauboms Ankara prisiekė sunaikinti PKK ir jau surengė kelias karines operacijas prieš šį judėjimą.

Tarp saugumo pajėgų bei PKK kovotojų dažnai vyksta susirėmimų. Šalies pietryčiuose kurdų kovotojai puldinėja Turkijos karius.