Pasiteisinančios naujovės

Mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu garsėjanti sanatorija „Versmė“ per 50 gyvavimo metų išgyveno įvairių laikotarpių – nuo prabangaus klestėjimo iki nepriklausomybės pradžios pirminio privatizavimo ir daugybės kitų aplinkybių nulemto nuosmukio, o šiandien žengia koja kojon su visais šios rinkos dalyviais ir stebina klientų malonumui kuriama aplinka, procedūrų gausa, autoriniais ritualais.

Gydomosios programos skirtos visiems norintiems pasirūpinti savo sveikata ir pailsėti, ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija finansuojama iš Valstybinės ligonių kasos, Grožio sodas – nauja jauki erdvė ieškantiems kūno ir sielos ramybės. Šie trys paslaugų banginiai veikia kaip darnus vienas mechanizmas ir kartu visiškai atskirai ir savarankiškai.

Programos sudarytos taip, kad jomis galėtų pasimėgauti ne tik gyvenantys sanatorijoje, bet ir atvykstantys dienai ar vos kelioms valandoms į Birštoną.

Ko anksčiau nebuvo „Versmėje“? Sveikatinimo paslaugą įsigijęs klientas gaudavo visą sveikatinimui skirtą paslaugų komplektą, tačiau pasilepinimo galimybės tekdavo bėgti ieškoti kažkur kitur Birštone. Šiandien to daryti nebereikia.

„Čia buvo Žiemos sodas, – pakeliui į išpuoselėtą Grožio sodo erdvę pristatė direktorė. – Tačiau ši erdvė buvo nefunkcionali – žiemą būdavo labai šalta, o vasarą – nepaprastai karšta. Ji stovėjo tuščia, o šalia esantis baseinas per daugybę metų buvo gerokai apšiuręs.“

Idėja nefunkcionalioje erdvėje padaryti dienos SPA, panašu, jau raško vaisius. Programos sudarytos taip, kad jomis galėtų pasimėgauti ne tik gyvenantys sanatorijoje, bet ir atvykstantys dienai ar vos kelioms valandoms į Birštoną.

Lyg paveikus magijai atsidūrėme žaliame gamtos prieglobstyje. Stiklinės sienos ir lubos pabrėžia išskirtinę „Versmės“ vietą Birštone – miško žalumą ir ramybę. Kartu Grožio sodo erdvė pratęsia gamtos pojūtį viduje – išorės ir vidaus erdvės susilieja į vieną darnią visumą.

Patirtis: anot R.Noreikienės, „Birštono sanatorija Versmė“ subūrė aukščiausios kvalifikacijos specialistus, teikiančius reabilitacijos ir gydymo paslaugas ligoniams, gydomąsias programas ir grožio programas besirūpinantiems kūno ir sielos harmonija / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dėmesys šeimai

55 – tiek procedūrų siūloma naujai įkurtame dienos SPA.

Tačiau tai tik pirmasis Grožio sodo įspūdis. Sukurtos atmosferos nenustelbia čia pat esantys procedūrų kabinetai, baseinas, pirtys, kavinukė. Pasirinkti čia teikiamas paslaugas klientai gali pagal savo laiko limitą – nuo dviejų iki maždaug penkių valandų. Ką per tą laiką veikti? Nepraleisti progos išbandyti autorinės procedūros „Versmė“.

„Tai unikali „Versmės“ sukurta procedūra. Mineralinis vanduo, molis, purvas – maišoma, malama, kepama specialiu būdu, išeina tyrė, po kurios prisilietimo oda tampa, na, sakykime, neatpažįstama“, – tęsia direktorė.

Iš viso „Versmė“ naujai įkurtame dienos SPA paruošė 55 skirtingas procedūras ir ritualus klientams, ir net penki jų purvo – įvyniojimai purve, purvo vonios, purvo maišeliai, jau minėta autorinė procedūra „Versmė“ ir purvo procedūros plaukams.

Išsaugota: sanatorijos vadovei pavyko išsaugoti biuvetę, kuria pagal projektą buvo planuota perstatyti. kartu išsaugoti ir naujai atkurti unikalūs, lietuviškos tematikos, V.Švarlio vitražai. Biuvetėje galima ne tik gerti mineralinį vandenį – čia veikia arbatinė, rengiami įvairūs mini koncertai, poezijos skaitymai / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Versmės“ purvas vertas atskirai paminėti. Sanatorija turi savo durpyną, todėl purvas visada šviežias. Patys kasa, veža, smulkina, mala. Po gydykla yra didžiuliai įrengimai, kurie padeda purvą paruošti procedūroms. „Purvas ir mineralinis vanduo yra sertifikuoti. Vandenyje yra kone visa Mendelejevo lentelė ir ypač daug magnio, – patikslina R.Noreikienė. – Todėl ir vadiname Grožio sodu, nes visoms procedūroms naudojami tik natūralūs produktai.“

Net ir procedūrų pavadinimai primena sodą, buvimą pas močiutę kaime, visą žalumą, gėrį – „Atsipalaidavimas sode“, „Sodo simfonija“, „Sodo harmonija“.

„Versmė“ skiria ypatingą dėmesį šeimai. Tam, kad suaugusieji galėtų ramiai mėgautis procedūromis, vaikams įrengtas linksmybių kambarys. Saugūs vaikai – ramūs tėvai. O ir apsigyventi „Versmėje“ viename kambaryje gali gausi šeima, nes yra didelių ir erdvių kambarių, tad nereikia skirstytis į atskirus.

Sentimentai pasiteisino

Per trumpą ekskursiją „Versmėje“ paaiškėjo ir viena iš minėtų pokyčių priežasčių. Pasirodo 2019 m. prie sanatorijos vairo stojusiai R.Noreikienei ši įstaiga buvo jos pirmoji darbovietė. Anuomet aštuoniolikmetė iš Kauno klestinčioje „Versmėje“ pradėjo dirbti sekretore, vėliau – juriste, personalo skyriaus vadove. Čia dirbdama baigė teisės studijas, užaugino vaikus, vėliau padarė svaiginančią karjerą iki ūkio viceministrės pareigų.

Naujovė: nenaudinga sanatorijos erdvė virto žalia oaze – Grožio sodu, kur klientams siūlomos įvairios trukmės SPA procedūros, naudojant sertifikuotą „Versmės“ purvą ir mineralinį vandenį / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Sentimentai? Žinoma, sukirbėjo širdis. Grįžusi radau dirbančius kelis žmones, kuriuos pati priėmiau į darbą“, – jautrių emocijų neslėpė R.Noreikienė.

Direktorė neslėpė ir to, kad ašarojo pamačiusi, kas liko iš anuometės gražuolės „Versmės“. Prireikė kelerių metų ir nuoširdaus visos komandos triūso, kad liūdnas vaizdas pasikeistų, o sanatorija taptų rimta konkurente panašias paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Nieko neteisiu. Gyvenimas padarė savo, buvo toks laikas, kai kurie procesai tapo negrįžtami, yra dar keletas liūdnų kampelių, bet jų jau labai nedaug. Mano rožinės svajonės – pasižiūrėti, kaip veikia politika realybėje, sugriuvo per dvi savaites. Man ne gėda pasisakyti, kad taip sunkiai niekada nedirbau. Mes padarėme labai daug“, – kolektyvo nuopelnus pabrėžia vadovė.

Stabtelime prie vienų durų. Užrašas – kino teatras. „Čia buvo sandėlis ir aptriušusi rūbinė“, – dar vieną pokytį nuo sovietmečio parodė R.Noreikienė. Prabangiai įrengtas 27 vietų kino teatras prieinamas ne tik sanatorijos klientams. Kino teatras jau pakrikštytas gimtadieniams, šeimos šventėms, kai po filmo peržiūros yra visos sąlygos atsigauti baseine, paskanauti sanatorijos virtuvės personalo paruoštų skanėstų.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti naują tikslinių atostogų rūšį – sveikatos gerinimo atostogas, įregistravo Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas.

Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pačiam pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins: lankys sporto stovyklą, meditacijos užsiėmimus, lankysis pas stomatologą ar tiesiog skirs poilsio dieną namuose.

Parlamentaro nuomone, sveikatos gerinimo atostogos taip pat padėtų darbuotojams lengviau išgyventi tokius ūmius skausmus, kaip itin dideli menstruacijų skausmai, migrenos priepuoliai. 

Darbo kodekso pataisų projektas numato, kad „sveikatos gerinimo atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti“. Už sveikatos gerinimo atostogas darbuotojams būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Teisė pasinaudoti dalimi sveikatos gerinimo atostogų atsirastų darbuotojui, kuris nepertraukiamai dirba tris mėnesius. Siūloma įteisinti, kad teisė pasinaudoti visomis ar likusia nepanaudota per metus sukauptų sveikatos gerinimo atostogų dalimi prarandama praėjus kalendoriniams metams nuo darbo santykių pradžios.

Sveikatos gerinimo atostogų pakeisti pinigine kompensacija būtų draudžiama, už nepanaudotas sveikatos gerinimo atostogas kompensacija nemokama.

Blogėjanti gyventojų sveikata verčia ieškoti sprendimų

Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje.

Darbo kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas tikisi paskatinti Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savo sveikata.

„Sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. 2017 m. tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei ES vidurkis, kuris siekia 80,9 metų. Pandemija taip pat prisidėjo prie blogėjančios Lietuvos gyventojų fizinės ir psichinės sveikatos. Sveikatos gerinimo atostogos galėtų paskatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl „sveikatos gerinimą“ nereikėtų susiaurinti iki „gydymo“. Darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip jo darbuotojas išnaudos sveikatos gerinimo atostogas – ar tiesiog ramiam pabuvimui namuose, meditacijos stovykloje, sporto treniruotėse, ar taisydamasis dantis, tačiau tokios atostogos tikrai yra reikalingos ir paskatins gyventojus labiau rūpintis savo sveikata“, – sako L. Jonauskas.

Pasak jo, panašias atostogas darbuotojams dažnai suteikia verslo sektorius.

„Verslo sektorius yra lankstesnis ir jis dažnai eksperimentuoja su tuo, kaip motyvuoti darbuotojus ir padaryti jų darbą daug efektyvesnį. Pailsėję, nepervargę, kūrybingi ir motyvuoti darbuotojai yra vertybė, todėl darbdavys rūpinasi jų emocine ir fizine gerove. Kai kuriose Lietuvoje veikiančiose verslo, IT įmonėse dažnai darbuotojai gali pasiimti apmokamas „dienas sau“. Tokios „dienos sau“ galėtų būti prieinamos visiems, kaip motyvacija rūpintis savo sveikata“, –  teigia L. Jonauskas.

L. Jonauskas / D. Labučio nuotr.

Parlamentaro nuomone, Lietuvos gyventojai atostogauja per mažai, o dėl to gresia perdegimas, fiziniai negalavimai ir psichinės ligos.

„Profesinės sąjungos dažnai kalba, kad Lietuvos darbuotojai dirba per daug. Anksčiau turėjome  28 dienų atostogas, tačiau pakeitus Darbo kodeksą, liko įtvirtintos 20 darbo dienų atostogos. Tai – vienos trumpiausių atostogų Europos Sąjungoje, kurias dažnai neišnaudojamos tikram poilsiui. Lietuvos gyventojai jas naudoja dantų tvarkymui ar kitokiam sveikatinimui, todėl būtų logiška įteisinti atskiras – sveikatos gerinimo atostogas“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

„Kasmet organizuojamos parodos tikslas – po vienu stogu susieti kuo įvairesnius, tačiau kiekvienam iš mūsų aktualius sveikatingumo aspektus: fizinį, profesinį, emocinį, socialinį ar net aplinkos poveikio. Dėl šios priežasties parodoje lankytojai atras gausią, naujausias tendencijas ir tyrimus atliepiančių, sveikatai palankių paslaugų bei gaminių pasiūlą, susipažins su gydymo ir reabilitacijos naujienomis, sveikos gyvensenos patarimais, išgirs gausybę aktualių įžvalgų, turės galimybę susipažinti su gydymo srities ekspertais bei panašiame gydymosi ar sveikatingumo kelyje esančiais bendraminčiais“, – sako parodą organizuojančio centro vadovas Erikas Piskunovas.

Šių metų renginio programoje – netoli penkiasdešimties skirtingų pranešimų, seminarų bei profesinių konferencijų, nusidrieksiančių per keturias „Žalgirio“ arenos sales. Pranešimus skaitys ir parodos erdvėse lankytojų lauks sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigų ir klinikų atstovai, sveikatinimui ir sveikai gyvensenai skirtų gaminių bei paslaugų teikėjai, sveikatą stiprinančių ir gydymui skirtų preparatų gamintojai bei jų atstovai, sakoma pranešime.

„Džiaugiamės, jog pirmą kartą Kaune bus organizuojamos trečiosios Lietuvos mėgėjų vanojimo varžytuvės „Vantos lapas“, lankytojus stebins profesionalių pirties meistrų pasirodymai. Taip pat parodos metu skirtingų sveikatinimo ir gydymo sričių specialistai lankytojus kvies į tris aukšto lygio profesines konferencijas – „5'i pojūčiai sergant vėžiu: regėjimas – klausa – uoslė – skonis – lytėjimas“, „Profesinė sveikata – darbdavio ar darbuotojo rūpestis?“ bei „Gyvybės mokslai: visuomenei, verslininkui ir tyrėjui“. Renginio šeštadienį lankytojai galės stebėti ir išskirtinį meno terapijos spektaklį „Nenugalėtieji“, pasakojantį stiprias sergančiųjų istorijas bei išgyvenimus“, – sako parodos organizatorius.

Renginio sekmadienį susitikti gerbėjus „Žalgirio“ arenoje kvies ir garsūs šalies sporto bei fizinio aktyvumo motyvatoriai – televizijos laidų vedėja, sportininkė Vlada Musvydaitė bei specialiai įrengtoje arenos zonoje gerbėjų lauksiantis atletas Arturas Swanas.

Viso savaitgalio metu lankytojų parodoje lauks ir individualios specialistų konsultacijos, bus galimybė atlikti pažangius sveikatos tyrimus. Norintieji, kaip teigiama pranešime, galės prisidėti prie kraujo donorystė akcijos, užpildyti sutikimą organų donoro kortelei gauti, prisidėti prie kitų socialiai reikšmingų iniciatyvų.

Į grožio saloną neretai skubame norėdami pasijausti geriau, kai esame savimi nelabai patenkinti. Grožio ir kūno dizaino studijos „Ledi forma“ vadovė Džeilina Mačiulskaitė akcentuoja, kad stiprinant ir gražinant kūną reikia nepamiršti pasirūpinti ir vidiniu spindesiu, nes šio grožio nesukurs jokia grožio procedūra.

„Mūsų tikslas –  gražinti, sveikatinti ne tik kūną, tačiau bandome žmogui iš tikrųjų padėti susidraugauti pačiam su savimi. Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje“, – dėstė „Ledi formos“ vadovė ir kosmetologė D. Mačiulskaitė.

Jos nuomone, grožio industrijos atstovai per mažai dėmesio kreipia į vidinį klientų grožį, tačiau šią spragą bandys užpildyti ši grožio, masažų bei sporto studija. Galbūt jos pavyzdžiu vėliau paseks ir kiti specialistai.

Kai žmogus pats savimi patenkintas ir save myli, tuomet tai atsispindi ir jo išvaizdoje.

„Gali dėti kokią nori veido kaukę, gali atlikti kokią nori procedūrą, bet jeigu viduje žmogus yra nelaimingas, savimi nepatenkintas ir sau negražus, jam tai mažai padės“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pasakojusi, kad ilgai svarstė, ko imtis, kad klientams padėtų pagerinti ne tik odos būklę, sustiprinti kūną, bet ir į viską pažvelgti kompleksiškai, tai yra, padėtų keistis ir iš vidaus: padėtų atrasti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, pasijusti laimingesniais.

Galų gale jai pavyko atrasti partnerius, su kuriais sėkmingai pradėjo įgyvendinti šį savo siekį. „Kol klientai, pavyzdžiui, sportuoja, duodame jiems nemokamai klausyti pasirinktų audioknygų. Kompleksinė treniruotė trunka pusantros valandos, ir pagalvojome, kad tą laiką galime išnaudoti ne vien tik fiziniams pratimams. Duodame įrenginius, ausinukus, belieka išsirinkti, ką nori klausyti: motyvuojančios, mokančios bendrauti, skatinančios pozityvų mąstymą ar kokios nors kitokios psichologinės, žmogų iš vidaus gražinančios audioknygos“, – „Ledi formos“ atstovė.

„Taip bandome padaryti pasaulį truputį gražesnį, laimingesnį, padedant žmonėms tobulėti“, – pridūrė  Dž.Mačiulskaitė.

„Ledi formos“ klientai jau spėjo išbandyti šią naujovę ir ją labai vertina. Buvo pageidavimas tokiu būdu mokytis kalbų. „Ledi forma“ suteikia ir tokią galimybę. Klausantis audioknygų čia galima mokytis penkių kalbų.

„Ledi formoje“ šiuo metu teikiamos kosmetologo paslaugos, atliekamas manikiūras, pedikiūras. Masažui ir sportui skirtuose studijos sektoriuose atliekami liekninantys, odą stangrinantys limfodrenažiniai masažai su ROLL ACTIVE bei vyksta treniruotės vacuumo ir infraraudonųjų spindulių kapsulėje – VACU ACTIVE.

„Dar atliekame atpalaiduojamuosius masažus rankomis. Juos atlieka meistrė, turinti darbo viename garsiausių Lietuvos SPA centrų, patirtį“, – papildė Dž.Mačiulskaitė. Ji pati atlieka  cello gelio įvyniojimų procedūras, kuri yra labai efektyvi kovai su celiulitu. Viena tokių – sukurta pačios salono vadovės. Šią efektyvią autentišką procedūrą Dž.Mačiulskaitė planuoja užpatentuoti.

„Yra atskira sporto zona skirta, skirta tik moterims, kurios nemėgsta eiti į sporto salę, nes dėl kitų žvilgsnių jaučiasi nekomfortabiliai. Pas mus sportuojant nereikia sukti galvos dėl kitų nuomonės. Pasportavus, pasiklausius motyvacinių knygų, gavus šokolado sielai, kad klientė yra graži, pasiekiama keliaguba nauda – tvirtėja, gražėja kūnas, geriau jaučiamasi fiziškai, atsiranda daugiau energijos, pasipildo sveikatos taurė bei atsiranda švytėjimas iš vidaus, o taip pat ir daugiau motyvacijos veikti, įgyvendinti savo svajones, idėjas“, – kalbėjo Dž.Mačiulskaitė, pridūrusi, kad laukia ne tik klientų, bet ir patyrusių meistrų, kurie norėtų papildyti darnų plačiai mąstantį kolektyvą.

Grožio ir kūno dizaino studija „Ledi forma“ įsikūrusi Savanorių pr. 241, Kaune.

Daugiau informacijos galite rasti www.lediforma.lt arba kviečiame kreiptis el.pašto adresu info@lediforma.lt bei tel. nr. +370 633 11698.

„Žmonės, kurie žino, jog serga tam tikra lėtine liga, kiekvieną kartą atėję pas šeimos gydytoją yra apžiūrimi. Daug didesnė problema, jeigu žmogus nežino apie ligą ir nėra linkęs profilaktiškai lankytis pas medikus. Daugelis kreipiasi į specialistus tik tuomet, kai supranta, kad su sveikata yra tikrai kažkas negerai ir reikia tam tikro gydymo. Tai yra didžiulė lietuvių problema, kurią būtina spręsti“, – sakė šeimos gydytoja Asta Žukovienė.

Suprasdamas šios problemos svarbą, Kauno socialdemokratų pirmininkas Giedrius Bielskus yra pasiryžęs inicijuoti metinę sveikatos patikrą.

„Šios programos tikslas – išankstinė prevencija ir sveikos gyvensenos korekcijos. Profilaktinio patikrinimo metu turėtų būti atliekami bendri kraujo, šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimai. Taip pat tikrinama klausa, regėjimas, matuojamas kraujospūdis, atliekama burnos, limfmazgių bei ginekologinė apžiūra. Manau, kad reguliari sveikatos patikra kiekvienam gyventojui turi tapti įpročiu. Be abejonės toks įprotis yra esminis, norint, kad visuomenė būtų sveikesnė, darbingesnė ir laimingesnė“, – sakė G. Bielskus pridurdamas, jog taip pat yra svarbu ne tik inicijuoti pokyčius, bet ir diskutuoti apie juos bei šviesti visuomenę, kodėl būtina sveikata rūpintis visuomet.

Anot A. Žukovienės, daugelis žmonių eina paprasčiausiu, bet dažnai ne visai teisingu keliu – informacijos apie sveikatą ieško internete. Tokiu būdu žmonės diagnozuoja sau ligas, pritaiko gydymą ar sveikos gyvensenos gaires, bet tiesesnio kelio pas medikus nepasirenka. Šeimos gydytoja yra įsitikinusi, jog nuo mažų dienų turėtų būti ugdomas tinkamas suvokimas apie sveikatos svarbą. Medikės nuomone, teisingą supratimą ir požiūrį į sveikatą mažiesiems turi ugdyti tėvai ir pedagogai, o žiniasklaidos priemonės skleisti šią žinią. Nuo vaikystės turi būti pratinama prie minties, jog medikai nėra priešai, o sveikata rūpintis reikia nuolatos.

„Visų pirma reikia suvokti profilaktinio sveikatos patikrinimo svarbą mūsų organizmams. Tai vienareikšmiškai yra vienas iš geriausių būdų užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Pavyzdžiu gali būti depresija. Taip, tai yra būsena, bet jai gali turėti įtakos gliukozės kiekis kraujyje, vitamino D stoka, skrandžio ligos ar nemiga. Profilaktinio patikrinimo ir pokalbio su mediku metu galima išsiaiškinti tikrąsias ligos priežastis arba nustatyti rizikos faktorius. Juk nesudėtinga ateiti į polikliniką, pasidaryti kraujo, šlapimo tyrimus, pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje ar paprasčiausiai pasikalbėti su mediku apie mitybą, sveiką gyvenseną“, – apie profilaktines sveikatos patikros svarbą dėstė mintis A. Žukovienė.

Šiuo metu galioja 6 prevencinės sveikatos patikrinimo programos, kurios tam tikroms amžiaus grupėms yra nemokamos – krūties vėžio prevencinė programa, skirta 50-69 metų moterims kartą per dvejus metus, gimdos kaklelio prevencinė programa, skirta 25-60 metų moterims kartą per trejus metus, storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta 50-74 metų vyrams ir moterims kartą per dvejus metus, prostatos vėžio prevencinė programa, skirta

50-69 metų vyrams periodiškai, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40-55 metų vyrams ir 50-65 metų moterims kartą per vienerius metus. Taip pat 6-14 metų vaikams priklauso nemokamas krūminių dantų dengimas silantais.

Politinė reklama apmokėta iš LSDP Kauno m. kandidatų sąrašo rinkiminės sąskaitos. Užs. 1670052.

Nepaisant to, kad tradiciškai Lietuvos pirkėjai vieni labiausiai susirūpinusių sveikata Europos šalyse, vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas teigia niekada nepatikintis, jog maiste yra mažiau druskos, cukraus, riebalų ar kalorijų. Dar sunkiau su etiketėmis, kurios deklaruoja konkrečią maisto naudą.

„Maisto tema yra viena jautriausių ir populiariausių, o kartu – kontroversiškiausių, nes čia niekuomet nebus vienintelio teisingo požiūrio. Po to, kai ir laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinta, jog skiriasi produktų, kurie tiekiami skirtingų Europos regionų rinkoms, sudėtis, pirkėjų atsargumas atrodo kaip savaime išsipildanti pranašystė. Tačiau iš esmės ko gero reikia turėti omenyje, kad mūsų elgesį dažniausiai formuoja individualus supratimas apie tai, kas yra naudinga, sveika ar tiesiog skanu“, – teigia „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.

Bendros Lietuvos pirkėjų nuotaikos rodo, kad su didesniu nepasitikėjimu susiduriama ne deklaruojant maiste sumažintą tam tikrų ingredientų kiekį, bet produktui priskiriant konkrečias savybes: „naudingas širdžiai“, „natūralus“, „ekologiškas“.

Net 42 proc. pirkėjų tvirtina niekada netikintys maisto produkto etikete, ant kurios yra užrašas naudinga širdžiai. Vertinant bendrą europinį lygį, tuo labiausiai netiki visa Europa (34 proc. jos pirkėjų).

Maždaug kas trečio lietuvio neįtikina teiginiai apie maisto natūralumą (35 proc.) ir ekologiškumą (31 proc.), kai bendrai Europoje šiais klausimais skeptiškumo stebima kiek mažiau (atitinkamai 30 proc. ir 21 proc.).

„Sprendžiant apie maisto natūralumą ar ekologiškumą susiduriame tiek su individualiais pirkėjų lūkesčiais, tiek su skirtingomis sertifikavimo, žymėjimo sistemomis. Tai sunkina nuomonės susidarymą ir konkretaus produkto pasirinkimą. Įdomu, kad šiuo klausimu gana skeptiški ir tokios šalies kaip Vokietija, kurioje ekologijos sritis išplėtota tikrai gerai, pirkėjai. Tai indikuoja viena: didesnė ar mažesnė pirkėjų skeptiškumo dozė yra būdingas kiekvienai rinkai ir tai nėra unikalus mūsų vienų bruožas“, – sako „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė.

Pavyzdžiui, panaši dalis pirkėjų tiek Šiaurės, tiek Pietų Europos šalyse vienodai nepatiklūs net ir tokiu klausimu, kaip maisto šviežumas.

Maisto šviežumo žyma nepatiki 16 proc. Ispanijos pirkėjų ir 14 proc. Danijos pirkėjų, nors klimato sąlygos šiose šalyse smarkiai skiriasi.

Panašiai, kaip ir su nauda širdžiai, pirkėjai netiki vitaminų gausa maisto produktuose.

Teiginiais ant maisto produktų pakuočių apie tai, kad produkte, daugiau vitaminų, Europoje vidutiniškai pasitiki 16 proc. pirkėjų. Tuo tarpu Lietuvoje tai įtikina vos 7 proc. parduotuvių lankytojų. Nepasitikinčių teiginiais apie didesnį vitaminų kiekį pirkėjų skaičius Lietuvoje siekia 38 proc. ir yra aukščiausias ES, kurios vidurkis sudaro 24 proc.

„Kad maiste yra didelis vitaminų kiekis Lietuvos pirkėjus įtikinti itin sunku – čia mes esame patys nepatikliausi. Tikėtina, kad toks įsitikinimas, beje, gajus visoje Vidurio ir Rytų Europoje, susijęs su tuo, jog šiame regione pakankamai dažnai manoma, kad gaminiai ir produktai, kurie yra vienu ar kitu būdu perdirbti bei apdoroti, negali būti vitaminų šaltinis. Tokia savybė, atrodo, yra rezervuota išimtinai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei kitiems neperdirbtiems produktams“, – komentuoja D. Buckonytė.

„Nielsen“ tyrimą atliko liepą, jame dalyvavo 16,9 tūkst. Europos Sąjungos pirkėjų.

Čia bus galima susipažinti su įvairiomis sporto šakomis. Nuo krepšinio, karate iki laipiojimo uolomis. Ką jau kalbėti apie sporto klubus, kurie teikia įvairias sporto ir sveikatingumo paslaugas.

„Nuo ankstaus ryto kartu su „Ąžuolyno bėgimo“ varžybomis šalia stadiono vyks ir tradicinė mugė. Ją galima suskirstyti į tris dalis. Pirmoje jauniesiems kauniečiams savo veiklą demonstruos per dešimt Kauno miesto sporto mokyklų. Atvyks krepšinio, gimnastikos, futbolo ir įvairios kitos sporto mokyklos. Kol vaikai bandys savo jėgas, tėvai galės išsiaiškinti visas smulkmenas ir šių būrelių detales. Toliau bus įvairių sporto klubų prisistatymo vietos. Čia bus ir laipiojimas uolomis ir tradiciniai klubai. Galiausiai, atskiroje zonoje veiks sporto, reabilitacinių prekyviečių, vaikų atrakcionų zona“, - pasakojo miestelį organizuojančio „Savas miestas“ vadovė Giedrė Bernotaitė.

Organizatoriai tikisi, kad iš viso per 30 sporto įstaigų  prisistatymai padės vaikams ir jų tėvams lengviau išsirinkti ir nuspręsti, kur šiemet leisti savo atžalas ar patiems užsukti sportuoti.

„Mokslo metų pradžia – puiki proga išsirinkti sau sporto šaką. Nors organizuojame bėgimo renginį, bet čia bėga ne tik bėgikai, bet ir įvairių kitų sporto šakų atletai. Tikimės, kad padėsime sporto klubams ir būreliams surasti naujų narių, o miestiečiams lengviau apsispręsti ir paskatinsime juos būti fiziškai aktyvesniais“, – pasakojo „Ąžuolyno bėgimo“ organizatorius, S. Dariaus ir S. Girėno stadiono  vadovas Giedrius Bielskus.

Tiesa, SIL sporto centras kartu su interaktyvių treniruočių portalu „Sporto birža“ renginio metu siūlys dalyviams išsitirti savo sveikatą bei fizinį pasiruošimą.

„Renginio metu turėsime visą reikiamą įrangą, norintieji galės atlikti širdies ritmo atsistatymo, pusiausvyros, kūno kompozicijos ir riebalinio sluoksnio testus. Mūsų specialistai gautus duomenis išanalizuos, teiks rekomendacijas, kurios padės ne tik bėgimo metu, bet ir laikui bėgant sustiprins jų sveikatą“, – pasakojo „Sporto biržos“ atstovas Deividas Plerpa, pridurdamas, kad renginio metu dalyviai gaus kvietimą apsilankyti SIL sporto centre ir mėnesio narystę portale „Sporto birža“.

„Norint, kad sportas teiktų džiaugsmą ir atneštų norimus rezultatus, būtina įvertinti savo kūno galimybes, tačiau pats žmogus to padaryti negali“, – teigia sveikatingumo centro „Linija“ vadovas Virgilijus Želvys. „Ąžuolyno bėgime“ dalyvausiančio klubo atstovas pabrėžia, kad tik specialistas gali teisingai įvertinti ir nustatyti, koks sportas yra tinkamiausias kiekvienam. Sveikatingumo centro treneriai padės visiems apsilankiusiems įvertinti organizmo būklę pasitelkiant „Kūno kompozicijos tyrimą“,  kuris parodo žmogaus organizme esančio vandens, riebalų bei raumens masės santykį. Turint tokius duomenis žmogui galima suteikti tikslingas rekomendacijas.

Taip pat renginio dalyviams ir žiūrovams bus suorganizuotos „Concept“ irklavimo treniruoklių mini varžybos, kurių nugalėtojai  bus apdovanoti apsilankymais sveikatingumo centre.

Rugsėjo 3 d., šeštadienį, Kaune vyks ketvirtasis „Ąžuolyno bėgimas“, organizuojamas VšĮ „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras“. Jo metu visi aktyvaus laisvalaikio ir bėgimo entuziastai galės dalyvauti 15 km BRUM BRUM, LTeam 10 km  ar 5 km „Activus“ varžybose. Vaikai su tėvais kviečiami dalyvauti 100 metrų vaikų,  400 metrų moksleivių ir  400 „Kauno dienos“ šeimų bėgimo varžybose bei „hummel“ 100 metrų žmonų nešimo rungtyje. Visų dalyvių laukia medaliai. Norintys tiesiog pajausti bėgimo renginio azartą ir šventišką nuotaiką kviečiami dalyvauti 3 km „Fun Run“ bėgime be laiko fiksavimo ir medalių. „Ąžuolyno bėgime“ taip pat vyks sporto miestelis, kur bus galima išsirinkti sau labiausiai tinkantį sporto būrelį.

Daugiau informacijos – azuolynobegimas.lt.

„Džiaugiamės, kad vaikai turi daug žinių apie sveiką gyvenimo būdą, nori judėti, dalyvauti“, – sakė Kauno lopšelio-darželio direktorė Irma Žilinskienė, pasibaigus tarptautinio mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ pirmajam etapui.

Ji atkreipė dėmesį, kad nors dabartinė karta vadinama individualistų, tačiau vaikai konkurso metu užduotis sprendė ne pavieniui, o kaip tikri komandų nariai, pasitardami vienas su kitu, jautėsi emocinis vienas kito palaikymas.

„Kaip rūpintis savo sveikata ir išlikti sveikiems turime mokytis nuo mažų dienų“, - sakė I.Žilinskienė, apibendrindama septintą kartą organizuojamo konkurso tikslus.

Šiuo renginiu siekiama ugdyti vaikų gebėjimus saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą, skatinti vaikų, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą, vertinti savo ir kitų galimą potencialą dirbant komandoje.

Pirmąjame etape, vykusiame Kauno Vinco Kudirkos progimnazijoje, rungėsi 16 Kauno lopšelių-darželių komandos. Kiekvieną jų sudarė po penkis vaikus, kūno kultūros pedagogą ir visuomenės sveikatos specialistą.

Pavyzdžiui, “Ežiuko“ rinktinė sudaryta po darželyje vykusios „Sveikuolių sveikuoliai“ savaitės, kurios metu vaikai aktyviai sportavo, piešė plakatus savo darželio komandos palaikymui, spaudė natūralias vaisių ir daržovių sultis bei jas ragavo.

Į sekantį etapą, kuris vyks Kėdainiuose, pateko Kauno lopšelio-darželio „Gandriukas“ atstovai - 5 „Vyturėlių“ grupės ugdytiniai kartu su vyr. slaugytoja Daiva Barkauskiene bei priešmokyklinio ugdymo pedagoge Vilma Narbutiene.

Konkursą organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei savivaldybės.

Prie konkurso pirmojo etapo organizavimo nemažai prisidėjo Kauno miesto savivaldybės Ikimokyklinių įstaigų vaikų sveikatos metodinė grupė, kurios tikslas – stiprinti vaikų sveikatos ugdymą Kauno ikimokyklinėse įstaigose.

Ši grupė, kurios narė yra ir I.Žilinskienė, spalį Kaune surengė respublikinę metodinę-praktinę konferenciją "Vaikų visuminė sveikata: dabartis ir perspektyvos". Renginys sulaukė didelio ugdymo įstaigų atstovų, medikų, visuomenės sveikatos specialistų bei darželius lankančių vaikų tėvų dėmesio.

Švietimo ir mokslo ministerija paskirstė 100 tūkst. eurų projektams, skatinantiems jaunimo pilietiškumą, sveikatingumą, lyderystę, savanorystę.

Ministerija informavo, kad bus finansuojami konkursai, teoriniai, praktiniai užsiėmimai, stovyklos, akcijos, mokymai, žygiai ir kita.

Pavyzdžiui, Pilietinių iniciatyvų centro ir Lietuvos mokinių parlamento veikla leis geriau pažinti Lietuvos kariuomenės kasdienybę: ginkluotę ir techniką, kario tarnybos ypatumus, kariuomenės komplektavimo principus. Šiaulių skautų tuntas organizuos kūrybines dirbtuves - mokymus, kurių metu dalyviai pateiks idėjas - projektus apie sveiką gyvenseną ir netradicines sporto šakas ir juos įgyvendins savo savivaldybėse. Pasaulio piliečių akademija „Jaunimo socializacija globalioje visuomenėje“ surengs globaliojo švietimo renginį Kauno regione „Iššūkis (ne)lygybei!“, kurio dalyviai diskutuos, ką globalioje visuomenėje reiškia nelygybė ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos mažinimo.

„Vaikų ir jaunimo socializacijos projektų konkursas šiemet skelbtas pirmą kartą po septynerių metų pertraukos. Pradedame atstatyti lėšas labai svarbiai sričiai - vaikų socializacijai. Konkursui aktyviai projektus teikė ir mokyklos, ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos,“ – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Vaikų ir jaunimo socializacijos projektų 2015 metams konkursui buvo pateiktos 54 paraiškos, finansavimas skirtas 28 projektams. Keturi iš jų apima visas savivaldybes, kiti – dešimt, penkias savivaldybes. Į projektus numatyta įtraukti nuo 20 iki 2000 dalyvių.