Šia premija siekiama įvertinti kultūros srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų kultūros darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius pasiekimus kultūros, bibliotekininkystės, muziejininkystės ir darbo su vaikais ir jaunimu srityse. T. Vosyliui pirmasis „Kultūros smaragdas“ įteiktas už originalius meninius sprendimus, atsidavimą profesinei veiklai, svarų ir geranorišką indėlį į Kauno rajono aplinką.

Pristatyti nereikia

Kas yra T. Vosylius, Kauno rajono bendruomenei pristatyti nereikia. Skulptorius puikiai žinomas ir Kaune, ir Lietuvoje. Sveikintina yra tai, kad Bubiuose (Batniavos seniūnija) kuriantis menininkas dosniai atiduoda duoklę šiam kraštui: aikštę prie seniūnijos puošia paminklinė kolona, skirta atkurtos Lietuvos 100-mečiui, turizmo objektus žymi originalūs stulpai, dviračių taku važiuojančius žmones gąsdina šernas, tapęs socialinių tinklų žvaigžde.

Duoklė: Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis (kairėje) džiaugiasi, kad daug T. Vosyliaus darbų lieka seniūnijoje./ E. Mališausko ir V. Žukaitytės nuotr.

Pasirinkęs neįprastą medžiagą – dervą, nuliejęs iškalbingas skulptūras, menininkas jas eksponuoja netradicinėje erdvėje – apleistame pastate be elektros, lentomis užkaltais langais. Originalus ir ekspozicijos pavadinimas – „T.V. Vol.2: Paminklai/Monuments“. Pirminis menininko sumanymas – derviniai čia pagyvens porą mėnesių – pasikeitė. Darbus jis padovanojo Batniavai, o šiais metais ekspoziciją ketina dar papildyti.

Retas menininkas yra įspaudęs tiek originalių kūrybinių pėdsakų, o Tadas juos Batniavos seniūnijoje vis dar gausina. Pernai, remdamasis vietos istorija, jis sukūrė stilizuotą Ignoto Karpio, kuris istoriškai yra labai svarbus šiam kraštui, skulptūrinę kompoziciją. „Stebėtojas“ – kūrinys, įprasminantis praeitį ir dabartį, traukia vietos gyventojų ir svečių dėmesį.

Apdovanojimų gausa

Pernai Kauno rajone karaliavo kultūra: Ramučių kultūros centras pripažintas geriausiu šalyje, didelio atgarsio sulaukė iškilių krašto menininkų fotografo Antano Sutkaus ir skulptoriaus Leono Striogos lauko galerijų atidarymas, o svarbiausia – visus metus pakaunės miesteliuose vyko Europos kultūros sostinės renginiai. Todėl Kauno rajono kultūros bitelių pagerbtuvės žydėjo apdovanojimų gausa.

Mūsų krašte pulsuojantis kultūrinis gyvenimas jau ne vienus metus yra pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.

Šešiems kultūros darbuotojams meras Valerijus Makūnas įteikė Kauno rajono kultūros smaragdinio švyturio apdovanojimus. Už dvariškos kultūros puoselėjimą, meninio-kultūrinio turinio sklaidą ir tarptautinius projektus buvo pagerbta Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė. Už ilgametę teatro tradicijų sklaidą – Rokų laisvalaikio salės meno vadovas Darius Armanavičius, už etnografinės kultūros puoselėjimą ir pristatymą tarptautiniuose projektuose – Ramučių kultūros centro etnografė Jolanta Balnytė.

Vaidmenys: dviem teatro žmonėms: Lukui Alsiui ir Egidijui Stancikui šventė buvo darbinė. Vienas ją organizavo, kitas vedė. / E. Mališausko ir V. Žukaitytės nuotr.

Ežerėlio kultūros centro kapelos „Samanėlė“ meno vadovas Remigijus Marma įvertintas už aktyvią kultūrinę-meninę veiklą, Lapių laisvalaikio salės renginių organizatorė Jurga Marmaitė – už vietos bendruomenės telkimą, šiuolaikiškus ir drąsius sprendimus.

Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas apdovanotas už šiuolaikinės muziejininkystės puoselėjimą, Kauno rajono pristatymą ir aukšto lygio kūrybos rezultatus.

V. Makūnas padėkos raštais ir atminimo medaliais apdovanojo dar 20 pasižymėjusių kultūros darbuotojų. „Mūsų krašte pulsuojantis kultūrinis gyvenimas jau ne vienus metus yra pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Visa tai vyksta dėl jūsų nuoširdaus darbo, atsidavimo ir kūrybingumo“, – kalbėjo meras.

„Jau penkerius metus Kaune stovi valstybės simbolis – Vytis. Laisvės kario skulptūra rado garbingą vietą prie Kauno pilies. Atėjo laikas stipriau pristatyti ir Kauno simbolį – Taurą. Jis turi puikuotis ne vien herbe, bet ir mūsų miesto erdvėse. Kaunui jau 615 metų – jis tikrai vertas tokio solidaus ženklo“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Įspūdingo dydžio kūrinys jau nuo pirmųjų akimirkų sulaukė aplinkinių dėmesio ir palankių kauniečių reakcijų. Netrukus kompoziciją papildys ir specialiai apšviestas daugiau kaip metro aukščio užrašas „KAUNAS“ iš matinio nerūdijančio plieno.

Ant nedidelio pylimo iškilusią 8 metrų ilgio ir apie 7 metrų aukščio nerūdijančio veidrodinio plieno skulptūrą su auksuotu kryžiumi sukūrė menininkas Tadas Vosylius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tarp Kauno akcentų esama ir daugiau šio autoriaus darbų:

· 2017 metais virš Laisvės alėjos ties „Aušros“ gimnazija iškilo pirmasis kūrinys per programą „Kauno akcentai“ – žvejo siluetą primenanti kompozicija „Gyvybės valtis“;

· vadinamąjį Kauno pilies žiedą jau penktus metus puošia rūdinto plieno akcentas „Lenktynės“ – važiuojantys automobiliu lenktyniauja su ratu bėgančiais žirgais;

· Santakos parke, netoli Kauno pilies lomos, galiūnus ir ne tik nusišypsoti priverčia 2018 m. pastatytas „Svarstis“;

· VDU botanikos sode kauniečius stabtelėti kviečia „Planeta X“;

· Vytauto prospekte pernai atidengtas skulptūrinis akcentas ties įėjimu į Vidmanto Staniulio knygyną-antikvariatą, įamžinantis šio kultūrinės veiklos puoselėtojo ir kolekcionieriaus atminimą.

Septintus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ – unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves. Per visą jo gyvavimo laikotarpį Kaune sukurta daugiau kaip 90 akį traukiančių menininkų kūrinių.

Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir patys kauniečiai, savo sumanymus teikdami specialiai tam sukurtoje platformoje akcentai.kaunas.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie konkursą bei virtualiai susipažinsite su miestą jau puošiančia ekspozicija.

Apleistoje erdvėje kūriniai suskambėjo

Netradiciniai ne tik eksponatai, pavadinimas – "T.V. Vol.2: Paminklai/Monuments", bet ir parodos erdvė: T.Vosyliaus derviniai porai mėnesių apsigyveno apleistame pastate be elektros, lentomis užkaltais langais. Menininko nuomone, tai tik padeda išryškinti paminklus, sustiprinti emociją: derviniai užkelti ant primityvių medinių postamentų, apšviesti nešiojamais prožektoriais, vienas kitas ilgesingai pro lango lentų plyšelius žvelgia į lauką. Kai kurie paminklai, anot T.Vosyliaus, nesuskambėjo Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, savo esybę, tekstus ir potekstes atskleidė tik čia, pastate vaiduoklyje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip tėčiui vaikai, taip ir menininkui turėtų būti mylimi visi jo darbai. Vis dėlto T.Vosyliaus mėgstamiausias yra "Skaitytojas". Beje, "Skaitytojas" jis galbūt tik šią, pokalbio akimirką, nes kaip tikina autorius, kiekvienam darbui jis turi po penkis šešis pavadinimus. Tačiau nė vienas parodoje nėra nurodytas, žiūrovams palikta teisė patiems jį sugalvoti.

"Šie veikėjai – viena įdomiausių mano temų, gimusi iš pomėgio stebėti žmones, jų būsenas, emocijas perteikti per formas. Nesakau, kad visi, bet kai kurie išties pavykę. Prie jų galima daug filosofuoti. Visi jie turi savo istorijas, – sakė parodos autorius. – Ir nebūtinai yra tai, ką matote. Kai kurie paminklai turi kelis veidus, kelerias poras akių – nelygu, iš kurio kampo pažiūrėsi. Parodą verta aplankyti kelis kartus: skirtingu paros metu, kartą išlipus iš lovos kaire, o kitąkart dešine koja – ir kaskart įžvelgsi vis kitą prasmę."

Dirbdamas su derva nekaifuoja

Dervą T.Vosylius atrado besirengdamas vienai parodai, kurios pagrindinė idėja buvo parodyti skirtingas menininkų naudojamas kūrybos medžiagas. Iš pradžių neprisiekė amžinos draugystės su ja, ne kartą ketino ir iš viso atsisakyti, bet ši medžiaga jo nepaleidžia.

"Kartais medžiaga į kūrybą ateina netyčia. Derva emocijai perteikti yra labai gera priemonė, pirmiausia dėl spalvos. Balta per daug tyra, net šventa, joje viskas matosi, baltoje nieko nepaslėpsi. O juodoje glūdi visos spalvos, ji turi daug emocijų. Dervos žvilgėjimas dar prideda prabangos", – pasakojo menininkas.

Pasirodo, kartais neužtenka juodos spalvos elegancijos, kūrybos procese derviniai neretai ką nors pasiskolina iš aplinkos: seną kibiriuką ar net autoriaus sportbačius.

"Kartą esu daręs įvairių darbų parodą, tai išgirdau nuomonę, kad čia – ne vieno autoriaus darbai. Labai mėgstu metalą. Patinka ir derva, bet nėra taip, kad su ja dirbčiau ir kaifuočiau, o betono man labai įdomios galimybės, tai puiki medžiaga kaip pagrindas, būtent betoną naudosiu dabar kuriamam autobusui. Šią naktį dariau paminklą lietuvių kalbai. Jo pagrindas bus iš nerūdijančio plieno, ažūrinis su žodžiais, kuriuose yra raidė Ė. Juk tokią raidę turi lietuvių kalba", – kūrybai naudojamas medžiagas vardijo pašnekovas.

Vis dėlto menininko gyvenime nėra betono, metalo ar dervos etapo, kai kelias savaites ar mėnesius kurtų iš kurios nors vienos medžiagos. "Medžiaga nieko nereiškia, pirmiausia yra idėja, tai, ką noriu padaryti. Man svarbu siluetas, o ne smulkios detalės, bendras tūris, emocija. Bet kuris darbas ilgai žiūrint, atsibosta, o emocija lieka", – sakė T.Vosylius.

Žiūrovas – irgi eksponatas

Paklaustas, kiek darbų eksponuojama parodoje, menininkas šyptelėjo: "žiūrovas irgi eksponatas". Ir suskaičiavo: dvidešimt viena skulptūra viduje ir "Rūpintojėlis", įsitaisęs ant pastato stogo. Ir tik vėliau, rašant tekstą, kirbtelėjo mintis, ką T.Vosylius galėjo turėti mintyje.

Mėgstu pasislėpti minioje, stebėti žmones, sugerti jų emocijas ir jas įvilkti į kokią nors formą.

"Nesėdžiu prie popieriaus lapo susikaupęs, susiraukęs ir bandau ką nors išstenėti. Idėjos gimsta pabendravus su žmonėmis. Be to, mėgstu pasislėpti minioje, stebėti žmones, sugerti jų emocijas ir jas įvilkti į kokią nors formą", – sakė jis prieš pat parodos atidarymą. Ką gali žinoti, gal vienas kitas jos lankytojas taps naujo darbo įkvėpėju.

Dosniai atiduoda duoklę

Tiek menininkas, tiek Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis turi ir daugiau sumanymų dėl pastato vaiduoklio. Jį ketinama atgaivinti, rengti ne tik parodas, bet ir edukacijas.

Ką gali žinoti, gal vienas kitas parodos lankytojas taps naujo darbo įkvėpėju. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Bubiuose kuriantis T.Vosylius dosniai atiduoda duoklę šiam kraštui: aikštę prie seniūnijos puošia paminklinė kolona, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui, turizmo objektus ženklina originalūs stulpai, riedančius dviračių taku žmones gąsdina šernas, jau tapęs socialinių tinklų žvaigžde. Iš seniūnijos ribų tikrai neišriedės ir šiuo metu kuriamas autobusas, generuojamos idėjos dervos skulptūrų parkui prie upelio.

Mero pavaduotojas Paulius Visockas įteikė menininkui Kauno rajono garbės ženklą, o renginio rėmėjai Birštono sanatorija „Vytautas Mineral SPA“ – kelialapį dviem į sanatoriją, kur bus galima pasimėgauti įvairiomis procedūromis.

T. Vosyliaus Bubiuose (Batniavos sen.) sukurta paminklinė kolona, skirta atkurtos Lietuvos šimtmečiui, pranoko visus lūkesčius ir išgarsino šį kaimą Lietuvoje.

Originaliu šviečiančiu meniniu akcentu didžiuojasi vietos gyventojai, jo nuotraukos plačiai pasklido socialiniuose tinkluose, paminklu susidomėjo žiniasklaida, turistai.

Kurdamas skulptūrą, T. Vosylius daugiausia dėmesio skyrė šio krašto kultūrai ir istorijai. 6 m aukščio juodojo metalo cilindre išpjauti lietuviški ornamentai. Kolonos viduje įrengtas apšvietimas kuria papildomą efektą, nes tuos pačius ornamentus šviesa atspindi ir ant grindinio. Viršuje puikuojasi Batniavos seniūnijos herbas.

„Tai buvo milžiniškas darbas ir laiko, ir įdėtų pastangų prasme, bet aš mėgstu iššūkius“, – tvirtino skulptorius. Meno kūrinys pastatytas seniūnijos kiemelyje, sutvarkytame ir pritaikytame visuomenės poreikiams – čia galės vykti bendruomenės šventės, susibūrimai.

Milžiniškas darbas

"Skulptūra pranoko visus lūkesčius. Tokia galėtų stovėti ir pačiame Vilniuje, – teigė Batniavos seniūnijos, kuriai priklauso Bubiai, seniūnas Šarūnas Pikelis. – Ji atrodo ir patraukliai, šiuolaikiškai, ir atspindi amžių sankirtą, tūkstantmetes mūsų krašto tradicijas – tęstinumą. Juk Lietuva neatsirado prieš šimtą metų, žmonės čia gyveno jau prieš tūkstantį metų ir dar gyvens po tūkstančio."

Skulptūros autorius kaunietis menininkas Tadas Vosylius pasakojo, kad pirmiausia kilo idėja kūrinį statyti prie kelio ant kalnelio kaip vietovės simbolį, nes čia vyko daug mūšių. "Net herbe pavaizduotas kryžius ir kalneliai, kurie simbolizuoja įtvirtinimus", – dėstė pašnekovas.

Kurdamas skulptūrą jis daugiausia dėmesio skyrė kultūrai ir istorijai. Galutinis variantas – 6 m aukščio metalinis cilindras, kuriame išpjauti lietuviški ornamentai. Apšvietimas, įtaisytas cilindro viduje, sukurs įspūdingą efektą, nes tuos pačius ornamentus šviesa sukurs ant grindinio. Apšvietimas skulptūrą optiškai suskirstys į kelias dalis. Kūrinio viršuje – seniūnijos herbas.

Tai buvo milžiniškas darbas ir laiko, ir įdėtų pastangų prasme, bet aš mėgstu iššūkius.

"Nesiblaškiau ir pasirinkau metalą, kuris tarsi užsikonservuoja ir yra ilgaamžis, jam nereikalinga jokia priežiūra", – pasakojo menininkas.

Anot jo, sudėtingiausias etapas buvo ne subrandinti idėją ar ją įgyvendinti – pjaustyti ornamentus, bet juos parinkti pagal jų prasmes ir sukomponuoti.

"Visą studiją padariau, visa siena buvo nukabinėta lietuviškais ornamentais. Studijavau jų reikšmes, simboliką ir bandžiau derinti tarpusavyje, ornamentais papasakoti istoriją. Tai buvo milžiniškas darbas ir laiko, ir įdėtų pastangų prasme, bet aš mėgstu iššūkius", – sakė T.Vosylius.

Pavyzdžiui, raudonai apšviestame cilindro dalyje atsidūrė žirgeliai, mėnuliai ir kt., nes ši spalva simbolizuoja Lietuvos žemę.

Be siurprizų

Prie skulptūros tobulinimo T.Vosylius darbavosi iki paskutinės dienos – derino apšvietimą. Jis įvertino, kad viskas vyko pagal planą, jokių netikėtumų nepasitaikė. "Dirbu jau ne pirmus metus, turiu nemažai patirties", – kalbėjo kaunietis.

Skulptūra pritvirtinta prie solidaus pamato. Tiesa, ji po atidengimo dar bus papildyta. Plokštėje iš to paties metalo bus išpjautas visas Nepriklausomybės Akto tekstas. Jis irgi bus apšviestas.

Seniūnas "Kauno dienai" pasakojo, kad Bubių gyvenvietė skulptūrai pasirinkta, nes ji seniūnijos centras. Meno kūrinys pastatytas seniūnijos, esančios Parko gatvėje, kiemelyje, sutvarkytame ir pritaikytame visuomenės poreikiams.

"Skulptūra norime padėkoti tiems, kurie kūrė, kuria ir kurs Lietuvą. Kiekvienas įnešame bent po kruopelę į bendrą mūsų šalies aruodą. Džiaugiamės, kad dirbame visi kartu, kad turime laisvą Lietuvą, kad viskas – mūsų rankose", – dėstė Š.Pikelis. Patrauklumo šiai vietai jaunimo akyse suteiks ir nemokamas bevielis ryšys Wi-Fi.

Tiesioginė įtaka

Batniavos seniūnija pati yra tiesiogiai susijusi su visai šaliai svarbiais įvykiais 1918 m. ir įvykiais, daug prisidėjusiais prie to, kad šiemet galime švęsti tokį iškilų jubiliejų – Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Batniavos seniūnijoje gyveno, o vėliau joje ir palaidotas 1917 m. Vilniaus konferencijos, kurios dalyviai išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie vėliau pasirašė Vasario 16-osios aktą, dalyvis ūkininkas Pranas Bulotas. Jis 1918 m. vaikščiojo ir agitavo savanorius į Lietuvos kariuomenę, rinko aukas ir buvo pasirengęs su ginklu stoti pats, taip padrąsindamas kitus. Už nuopelnus Lietuvai prezidentas A.Smetona apdovanojo P.Bulotą Gedimino IV laipsnio ordinu. Dabar ant buvusio P.Buloto namo Virbaliūnų kaime Batniavos seniūnijoje atidengta atminimo lenta.

Batniavos seniūnijoje esančiose Paštuvos kapinėse palaidotas ir čia gyvenęs šalies politinis bei visuomenės veikėjas, kunigas, leidėjas, verslininkas, bankininkas Juozas Vailokaitis. Tose pačiose kapinaitėse šalia brolio ilsisi ir Vasario 16-osios akto signataro, vieno įtakingiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, finansų ministro, bankininko, pramonininko, mirusio 1944 m. Vokietijoje, Jono Vailokaičio palaikai.

Būtent J. ir J.Vailokaičiai įsteigė AB "Palemonas" – plytų ir čerpių gamybos bendrovę prie Palemono geležinkelio stoties, įkūrė plytines Garliavoje, Gelgaudiškyje, Kybartuose, Kuršėnuose, Panevėžyje. Šių brolių įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrai, finansų raidai. 1919 m. vasario 16 d. J.Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu, Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką.

Šlaitas ir vienuolynas

Be skulptūros, skirtos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, seniūnija iki šiol turėjo kelias lankytinas vietas, tarp kurių – Virbaliūnų šlaitas ir slėnis, vadinamas Sklandytojų kalva. Šioje erdvėje brendo ir tvirtėjo Lietuvos sklandytojų sparnai ir sklandė laisvės idėjos.

Kaip teigiama seniūnijos interneto svetainėje, originalumu, architektūrine išmone ir didingumu išsiskiria Tolivardžių kaime esantis Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės ir Šv.Juozapo basųjų karmeličių vienuolyno pastatas, pastatytas 2000 m. Paštuvos kapinių pakraštyje prieš trejus metus atstatyta sudegusi sena nedidelė medinė bažnytėlė.

"Vis dėlto didžiausias seniūnijos pasididžiavimas – darbštūs, kraštą mylintys, puoselėjantys gamtą ir istorinį paveldą, gražias tautos tradicijas, draugiški bendruomenės nariai", – teigė seniūnas.

„Šio projekto planuoju imtis pavasarį. Tai bus stumbras arba jautis – jų forma mažai kuo skiriasi. Galima sakyti, kad tai bus gulintis Kauno mistinis žvėris“, – pasakojo menininkas, šiam projektui gavęs „Kauno akcentų“ programos finansavimą.

Meno kūrinys atsiras maždaug toje pačioje vietoje kaip ir dabartinė akmenų krūva.

„Pagal dabartinę idėją, kurią aš su visais – architektais, paveldu ir kt. suderinau, kūrinys bus arčiau pėsčiųjų tako“, – aiškino T.Vosylius.

Raguočiui kurti menininkas panaudos akmenis ir metalą. Pastarojo prireiks ragams.

„Juos iš pradžių galvojau daryti iš to paties metalo kaip ir bėgančius žirgelius Pilies žiedinėje sankryžoje, bet po to nusprendžiau vietoje to ryžo dėti juodą metalą. Jis irgi bus surūdijęs, bet tamsesnio tono“, – detalizavo kaunietis.

Snaudžiantis žvėris miestą salą ne tik papuoš, bet ir pasirūpins jos lankytojų saugumu. „Esamą akmenų krūvą planuoju pritaikyti „naudojimui“, nes dabartinė yra šiukšlių kaupimosi vieta. Esu numatęs užpildyti plyšius taip, kad neįkristų šiukšlės ar netyčia nukritęs telefonas neprasmegtų kažkur bedugnėj, o ir vaikai galėtų saugiai laipioti“, – dėstė T. Vosylius.

Jo žiniomis, kažkas iš menininkų irgi domėjosi galimybe kūrybinėmis priemonėmis transformuoti minėtą akmenų krūvą, davė užklausimą miesto architektams. „Viskas, ji jau rezervuota“, – toks atsakymas pateiktas kitiems kūrėjams.

Vienas šviežiausių T.Vosyliaus jau baigtų kūrinių – Santakos parke prie sporto aikštelės atsiradęs sunkiasvoris „Kauno akcentas“, o penktadienį bus įspūdingos jo skulptūros, skirtos valstybės šimtmečiui, ir kuriai pritaikytas specialus apšvietimas, atidengimas Kauno rajone esančiuose Bubiuose.

Santakos parke praeiviams smalsumą kelia didesnis nei pusmetrio aukščio ir pločio svarmuo, sveriantis nei daug nei mažai – toną. Jis įtaisytas prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako, stadiono pusėje.

T.Vosylius Kaunui be arklių lenktynių prie Pilies žiedo (projektas „Lenktynės“ su puslankiu išdėstytomis žirgų skulptūromis) dar yra padovanojęs virš praeivių Laisvės alėjoje galvų pakibusią valtį su žveju bei Kauno botanikos sode nutupdytą skulptūrą „Planeta X“, primenančią Mažojo princo planetą.

„Planetos X“ skulptūros, į kurią galima įlįsti, diametras siekia daugiau nei 4 metrus. Ji sveria 4 tonas ir yra pagaminta iš stipriai armuoto balto betono.

Kiek didesnis nei pusmetrio svarmuo įtaisytas prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako, stadiono pusėje.

Tiesa, toną sveriančio svarsčio svoris kai kuriems aplinkiniams – ne kliūtis elgtis chuliganiškai. 

„Antrą savo gyvenimo dieną svarstis atsidūrė jau apačioje šlaito, kažkas labai stengėsi sudalyvauti meniniame projekte: imu viską, kas nepririšta“, – komentavo akcento idėjos autorius ir įgyvendintojas, menininkas Tadas Vosylius. Tad kūrinį jam teko pririšti. „Kaip vargšą šuniuką grandine“, – palygino autorius.

Jis nesiėmė aiškintis, kaip ir kodėl jo kūrinys buvo nuridentas, tačiau neslėpė, kad tai sukėlė dvejopų jausmų. „Pirma emocija bloga, bet, kita vertus, darbas interaktyvus, o tai mane džiugina“, – teigė kaunietis, kuris Kaunui jau yra dovanojęs arklių lenktynes prie Pilies žiedo (projektas „Lenktynės“ su puslankiu išdėstytomis žirgų skulptūromis), virš praeivių Laisvės alėjoje galvų pakibusią valtį su žveju bei Kauno botanikos sode nutupdytą skulptūrą „Planeta X“, primenančią Mažojo princo planetą.

Parūpo sportininkų aikštelės. Štai kaip atsirado šis objektas.

Svarmens projektas autoriui pažėrė nemažai netikėtumų dar iki objektui, išlietam Marijampolės ketaus gamykloje, pasiekiant Santakos parką. „Parūpo sportininkų aikštelės. Štai kaip atsirado šis objektas“, – pasakojo T. Vosylius. 

Dėl akcento dydžio jo liejimo procesas buvo labai sudėtingas, kaip ir apdirbimo apimtys. „Galvojau viskas bus paprasčiau. Tačiau jis aušo net parą. Dėl to pabyrėjo forma, kai kuriose vietose paburbuliavo paviršius. Buvo daug darbo viską apdirbant“, – dėstė menininkas.

Kodėl pasirinko svarstį? Jis lyg senovinis atgyvenęs mažai tenaudojamas, Santakos parkas – istorinė vieta. Vienas variantų, galėjęs atsirasti šioje vietoje vietoje svarmens – sporto agregatas, kurį būtų galima realiai išbandyti, bet šios minties menininkas neatsisako, ją planuoja išgryninti ir panaudoti kitą kartą.

Šiuo metu T. Vosylius susitelkęs ties skulptūra Kauno rajone. Lapkričio pabaigoje Bubiuose atsiras septynių metrų išskirtinis kūrinys, kuriam bus pritaikytas ir specialus apšvietimas. Skulptūra statoma Lietuvos šimtmečio proga.

„Planetos X“ skulptūros, į kurią galima įlįsti, diametras siekia daugiau nei 4 metrus. Ji sveria 4 tonas ir yra pagaminta iš stipriai armuoto balto betono. Menininkas šią skulptūrą gamino beveik 5 mėnesius.

Pernai vasarį prie „Aušros“ gimnazijos ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus stogų, pritvirtinta lynais, virš galvų pakibo stilizuota valtis su meškerę laikančiu žveju.