Užsienio reikalų ministras Sirojiddinas Muhridinas sakė, kad Rusijos saugumo institucijos, tirdamos žudynes, turėtų laikytis tarptautinės teisės principų ir normų, pranešė Latvijoje įsikūrusi nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Meduza“.

S. Muhriddinas tai sakė lankydamasis Baltarusijos sostinėje Minske, kur susitiko su kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių užsienio reikalų ministrais.

Po išpuolio „Crocus City Hall“ salėje keli įtariamieji iš Tadžikistano stojo prieš teismą ir pripažino savo kaltę. Ant jų buvo matyti akivaizdžios smurto žymės.

„Kankinimų naudojimas žalojant kūną yra nepriimtinas, – cituojamas ministras. – Tokiu būdu išgautų prisipažinimų kaina yra gerai visiems žinoma“.

Be to, jis sakė, kad Rusijos valdžios „blogai apgalvota informacinė kampanija“ sukūrė neigiamą tadžikų įvaizdį.

Kovo 22 dieną užpuolikai iš automatinių ginklų apšaudė koncerto lankytojus, o po to padegė salę. Vėliau jie buvo sugauti, kai mėgino pabėgti. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

Viename Tadžikistano sostinės Dušanbės priemiesčių sulaikyti devyni vyrai, turėję ryšių su Maskvoje suimtais teroristais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Sulaikymo operacijoje esą dalyvavo ir rusų pareigūnai. Agentūra rėmėsi savo ryšiais saugumo sluoksniuose.

Per išpuolį žuvusių žmonių skaičius tuo tarpu išaugo iki 144. Sužeistųjų yra 382, pranešė Rusijos institucijos.

Po praėjusį penktadienį surengto išpuolio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Tadžikistano vadovas Emomalis Rachmonas per pokalbį telefonu, anot Kremliaus, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo kovoje su teroru. E. Rachmonas pasmerkė išpuolį ir pareiškė, kad teroras neturi tautybės ir religijos. Su Afganistanu besiribojantis Tadžikistanas laikomas islamistų teroristų atsitraukimo vieta. Atsakomybę už išpuolį pamaskvėje prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS). Anot rusų valstybinės žiniasklaidos, spėjami šauliai turėjo Tadžikistano pasus.

Tadžikistanas 1929–1991 metais buvo Sovietų Sąjungos kontroliuojama respublika. Šalis paskelbė nepriklausomybę 1991 metais, o nuo 1994 metų ją valdo E. Rahmonas.

Viršūnių susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje, Tadžikistano prezidentas aštriai kritikavo Rusiją dėl nepagarbos, kurią ji rodo savo strateginiams sąjungininkams Centrinėje Azijoje. Jis paragino viršūnių susitikime dalyvavusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną elgtis su jo šalimi pagarbiai, o ne kaip su buvusia Sovietų Respublika.

„Kodėl mes turime maldauti Rusijos, kad dalyvautų kokiame nors apgailėtiname forume Tadžikistane? Aš daviau nurodymus Užsienio reikalų ministerijai, net kalbėjau su jumis prašyti Rusijos dalyvauti bent ministrų lygmenyje. Ne, viceministrų lygmeniu. Ar šito Tadžikistanas, strateginis partneris, nusipelno? Mes nesame didelės – 100-200 milijonų gyventojų turinčios šalys, bet norime, kad mus gerbtų. Ar ką nors pažeidėme? Nederamai pasisveikinome? Tadžikistane nereikia investuoti daug pinigų. Aš noriu jūsų paprašyti nevykdyti politikos Centrinės Azijos šalių atžvilgiu taip tarsi jos būtų buvusios Sovietų Sąjungos“, – rėžė E. Rahmonas.

Kone pusė 970 km ilgio sienos tarp abiejų neturtingų, kalnuotų Centrinės Azijos kaimynių yra ginčijama, prie jos nuolat kyla kovų.

Penktadienį abi šalys sutarė nutraukti ugnį, ir Tadžikijos prezidentas Emomalis Rahmonas Uzbekijoje vykusiame viršūnių susitikime pasikalbėjo su Kirgizijos vadovu Sadyru Džaparovu.

Tačiau vos po kelių valandų abi šalys vėl pažėrė kaltinimų viena kitai dėl ugnies nutraukimo pažeidimų.

Šeštadienį ryte Kirgizijos pasieniečiai apkaltino Tadžikistano kariuomenę atakavus kelis pasienio rajonus ir gyvenvietes, įskaitant pietinius Batkeno ir Ošo regionus.

Tadžikistano pasieniečiai sakė, kad padėtis 10 val. (8 val. Lietuvos laiku) buvo „palyginti stabili“, bet apkaltino Kirgizijos pajėgas pažeidus ugnies nutraukimą ir prie sienos „dislokavus karinį pastiprinimą“.

Per susirėmimus žuvo mažiausiai 24 žmonės, o dar 121 buvo sužeistas, paskelbė Kirgizijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Kirgizijoje iš pasienio rajonų evakuota dešimtys tūkstančių žmonių.

Tadžikistano Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per susirėmimus žuvo civilių, bet tikslaus skaičiaus nenurodė.

2021 metais per precedento neturinčius abiejų šalių susirėmimus žuvo mažiausiai 50 žmonių.

Naujausi susirėmimai pakurstė būgštavimus, kad buvusiame sovietiniame regione gali kilti dar vienas konfliktas. Per Armėnijos ir Azerbaidžano karių susirėmimus šią savaitę žuvo daugiau kaip 210 žmonių.

Bylos duomenimis, Tadžikistano pilietis R. S. Marijampolėje masiškai klastojo transporto priemonių identifikacinius numerius, tuomet organizavo netikrų registracijos liudijimų gamybą šiems automobiliams ir jų gabenimą geležinkeliu į Tadžikistaną.

Kaip pranešė prokuratūra, visa ši neteisėta veikla buvo vykdoma tam, kad senesnių metų gamybos automobilius būtų galima išgabenti kaip naujesnius, siekiant išvengti muito mokesčio įvežant juos į Tadžikistaną.

Kartu su šiuo kaltinamuoju veikusi vienos Marijampolės įmonės darbuotoja L. A. kaltinama transporto priemonių registracijos liudijimų klastojimu.

Trečias kaltinamasis A. G. dirba muitinės tarpininku vienoje Marijampolės įmonėje, užsiimančioje automobilių gabenimu geležinkeliais. Jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba bei disponavimu suklastotais dokumentais.

Tyrimo metu gauta duomenų, jog per įmonę, kurioje dirbo kaltinamas muitinės tarpininkas, geležinkeliu buvo išgabenami ir užsienyje pavogti automobiliai. A. G. kaltinamas tuo, jog suklastojęs transporto priemonių įsigijimo dokumentus, eksporto deklaracijose melagingai nurodydavo į Tadžikistaną eksportuojamų automobilių VIN numerius. Suklastotas eksporto deklaracijas jis pateikdavo muitinei ir taip padėdavo asmenims, ketinusiems iš Lietuvos išvežti nusikalstamu būdu įgytus automobilius.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2020 metų sausio mėnesį, kai įvairiose Marijampolės miesto vietose buvo surasta apie 100 automobilių su suklastotais identifikaciniais numeriais ir didelis kiekis padirbtų transporto priemonių liudijimų.

Kvietimas į Eliziejaus rūmus – reta garbė nuo 1992 m. valdančiam prezidentui Emomali Rachmonui ir rodo svarbų vaidmenį, kurį Prancūzija priskiria regiono šalims siekiant suvaldyti Afganistano krizę. „Mes kalbėsimės su prezidentu apie pagalbą, kurią Prancūzija gali suteikti Tadžikistanui, kad būtų stabilizuota padėtis (Afganistane)“, – sakė E. Macronas, stovėdamas greta E. Rachmono.

Tadžikistanas turi ilgą sieną su Afganistanu, Talibano kontroliuojamu nuo rugpjūčio vidurio, kai islamistai atėmė Kabulą iš provakarietiškos vyriausybės. Dušanbė aiškiai pasisakė nemėgstanti Talibano, kurį pasaulis atidžiai stebi, ypač dėl elgesio su moterimis.

Daugelį metų E. Rachmonas grindė savo reputaciją regione veikdamas prieš radikalųjį islamą, triuškindamas islamistų judėjimus savo šalyje tokiais metodais, kurie kelia aktyvistų susirūpinimą.

„Mes sveikiname jūsų vaidmenį, įsipareigojimą ir reikalavimą, kad pokyčiai regione būtų maksimalaus stabilumo veiksniai“, – sakė jam E. Macronas. Jo žodžiais, neturi būti „jokių kompromisų nei su teroristinėmis grupėmis, nei su mūsų ginamomis vertybėmis, ypač dėl moterų orumo“.

E. Rachmonas į komplimentą atsakė teigdamas, kad Tadžikistanas laiko Prancūziją „patikima partnere“ Europoje.

Nors kitos kaimyninės šalys, įskaitant Uzbekistaną, jau seniai užmezgė ryšius su Talibanu, Tadžikistano pareigūnai atsisako bendradarbiauti su grupuote. E. Rahmonas skundėsi dėl „teroristinių grupuočių“ kūrimosi prie Tadžikistano pietinės sienos ir po mirties pagerbė Afganistano kovos su Talibanu vadą Ahmadą Shahą Massoudą.

Viljama Sudikienė (AFP)

Vakcina šaliai skirta pagal iš jos gautus pagalbos prašymus.

Humanitarinės siuntos pergabenimui Sveikatos apsaugos ministerijai iš Vyriausybės rezervo taip pat skirta 30 tūkst. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuva yra paaukojusi per 606,5 tūkst. vakcinos dozių.

Dušanbė bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, ruošdamasi galimam afganistaniečių antplūdžiui, per spaudos konferenciją sakė Tadžikistano nepaprastųjų situacijų komiteto pirmininko pavaduotojas Emomali Ibrochimzoda.

Pasak E. Ibrokhimzodos, jo šalis „šiuo metu gali priimti ir apgyvendinti apie 100 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano“. Šie žmonės galėtų būti įkurdinti Tadžikistano kariniuose poligonuose įrengtose stovyklose.

Šiuo metu Tadžikistanas kaupia palapines, patalynę ir kitas atsargas potencialiems pabėgėliams, sakė E. Ibrokhimzoda ir pridūrė, kad šalis prireikus galėtų priimti ir daugiau žmonių.

Anksčiau šią savaitę Talibanas paskelbė kontroliuojantis daugiau kaip 90 proc. Afganistano sienų, bet penktadienį Kabulo vyriausybė teigė, kad tai yra melas.

Tadžikistanas turi apie 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Afganistanu. Birželį Talibanas užėmė pagrindinę šios sienos perėją.

Šiuo metu Tadžikistanas jau yra laikinai priglaudęs daugiau kaip tūkstantį Afganistano vyriausybės saugumo pajėgų narių, priverstų pasitraukti kitapus sienos dėl kovotojų puolimo.

Ketvirtadienį Dušanbė surengė savo kariuomenės kovinės parengties patikrinimą – didžiausias kada nors Tadžikistane surengtas tokio pobūdžio pratybas. Be to, į karinius poligonus netoli sienos su Afganistanu bendroms pratyboms buvo atvežta Rusijos tankų.

Tankai buvo pasiųsti iš Maskvos karinės bazės Tadžikistane. Prieš bendrų karinių pratybų, prasidėsiančių rugpjūčio 5-ąją, tai pat tikriausiai prisidės kaimyninis Uzbekistanas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Zamiras Kabulovas ketvirtadienį duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“ sakė, kad šios pratybos siųs „signalą“ Centrinės Azijos šalims, kad padėtis Afganistane regionui pavojaus nesukels.

Prezidento Emomali Rakhmono įsakymu ankstyvą rytą paskelbtose pratybose dalyvavo 230 tūkst. šalies saugumo pajėgų narių.

Be to, Dušanbė perdislokavo 20 tūkst. karių, kad sustiprintų savo pajėgas prie sienos su Afganistanu.

Toks karinių pajėgų patikrinimas buvo pirmasis per 30 metų, kai buvusi sovietinė respublika tapo nepriklausoma.

Pratybose dalyvavo visos Tadžikistano kariuomenės rūšys – sausumos, aviacijos ir artilerijos pajėgos.

Operacija buvo transliuojama per Tadžikistano valstybinę televiziją ir baigėsi kariniu paradu, kuriam vadovavo E. Rakhmonas. Jis paragino tadžikus būti „pasirengusius ginti taiką ir stabilumą“ regione.

E. Rachmonas, vadovaujantis Tadžikistanui nuo 1994 metų, paskui telefonu kalbėjosi su savo sąjungininku, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kremlius pranešė, kad jiedu aptarė situaciją Afganistane ir kad telefono skambutis vyko „Tadžikistano pusės iniciatyva“.

Patikrinimas surengtas po to, kai Rusija pranešė, kad kitą mėnesį surengs karines pratybas su Tadžikistanu ir Uzbekistanu šalia sienos su Afganistanu.