Žaidynių talismanas, pavadintas „Bing Dwen Dwen“, yra ledo kostiumu aprengta didžioji panda. Spalvoti apskritimai aplink besišypsantį talismano veidą simbolizuoja čiuožimo trasą ir 5G technologiją, pranešė olimpiados organizatoriai.

„Bing“ kinų kalba reiškia „ledas“ ir simbolizuoja tyrumą ir stiprybę, o „Dwen Dwen“ – nuoširdumą, gyvybingumą ir sveikatą, sakoma oficialiame olimpiados tinklalapyje.

Juodai baltas meškiukas turi „aukso širdį ir mėgsta viską, kas susiję su žiemos sportu“, tviteryje parašė Pekino žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinis komitetas.

Didžioji panda buvo vienas iš penkių 2008-ųjų Pekino olimpiados talismanų ir 1990 metais Kinijos sostinėje vykusių Azijos žaidynių simbolis.

Parolimpiados talismanu išrinktas raudonas kiniškas žibintas vardu „Shuey Rhon Rhon“. Tradicinės formos žibintas kuria šventišką kinų Naujųjų metų atmosferą, o ši šventė bus švenčiama maždaug tokiu pat metu kaip ir žiemos olimpiada, sakė organizacinis komitetas.

Šis talismanas papuoštas geltonu šaliku, galvą juosiančiu geltonų balandžių vainiku ir tradiciniais kiniškais karpiniais.

„Shuey“ kinų kalba reiškia „sniegas“, o simboliai „Rhon Rhon“ – „įtrauktį ir integraciją“, siekiant pabrėžti, kad pasaulio civilizacijos bendrauja tarpusavyje ir gyvena harmoningai, nurodė komitetas.

Abu talismanai buvo pristatyti antradienį per ceremoniją ledo ritulio arenoje „Shougang“ Pekine. Jie buvo išrinkti iš daugiau kaip 5 800 konkursui pateiktų paraiškų iš 35 šalių.

Kinijos sostinės meras Chen Jiningas (Čen Dziningas) pavadino juos mielais, unikaliais ir rafinuotais.

„Vizualiai patraukliu būdu jie reziumuoja mūsų norus dėl 2022-ųjų Pekino žaidynių ir perduoda šiltą kvietimą draugams iš viso pasaulio“, – kalbėjo meras.

Pekinas bus pirmasis miestas, surengęs ir vasaros, ir žiemos olimpines žaidynes. Teisę rengti 2022-ųjų olimpiadą Kinijos sostinė gavo 2015 metais, įveikusi Almatą Kazachstane.

Pekine vyko 2008-ųjų vasaros olimpinės žaidynės, tuomet laikytos ženklu, kad Kinija įsitvirtina tarptautinėje arenoje kaip kylanti supervalstybė.

Žiemos olimpiadą organizuojančiai Kinijos sostinei teks pasikliauti dirbtiniu sniegu. Skelbiama, kad bus investuota 1,5 mlrd. dolerių (1,4 mlrd. eurų) į olimpinius kaimelius, vietas, kur vyks varžybos, ir kitą infrastruktūrą.

Šalis taip pat tiesia greitųjų traukinių geležinkelį tarp Pekino ir į šiaurės vakarus nuo sostinės esančio Džiangdziakou, kur vyks dauguma varžybų kalnuose.

Dalis 2008-ųjų olimpiados objektų, įskaitant „Paukščio lizdu“ pramintą nacionalinį stadioną, bus panaudoti ir per 2022-ųjų žaidynes.

Talismano krikštynos

Liepos mėnesį Kaunas pasiners į tarptautinę sporto fiestą. Beveik visą savaitę mieste įvairiose sporto šakose varžysis tūkstančiai vaikų ir sieks pelnyti medalius. Tokio renginio dar nematė nė viena Baltijos šalis. Tad pasiruošiamieji darbai didžiausiam metų sporto renginiui – Tarptautinėms vaikų žaidynėms (International Children's Games) – įsibėgėja.

Penktadienį iškilmingame renginyje oficialiai pristatytas ir pakrikištytas ICG 2017 simbolis tauriukas Tauris. Svarbias jo krikštatėvio pareigas prisiėmė Kauno miesto vadovas V.Matijošaitis.

„Kaune simbolio kitaip ir negalima vadinti, tik Tauriuku“, – sakė Kauno meras. Jis prisiminė, kad kai pats buvo mažas, labai mėgo žaisti futbolą ir būdavo puolėjo pozicijoje, tačiau vyresnieji vaikai dažnai statydavo jį į vartus, kad būtų lengviau pataikyti įvarčius. Dėl to, jog vaikai ypač mėgsta žaisti ir dalyvauti varžybose, meras tikisi, kad ICG 2017 renginys įtrauks visus miestiečius ir Kauno svečius į sporto varžybų aistras.

Pats Tauris nedaugžodžiavo, tačiau patvirtino, kad jis yra sveikatos, jėgos ir stiprybės simbolis. Visi miestiečiai jį Kaune galės sutikti tikrai dažnai ir pasisemti energijos artėjančioms žaidynėms.

„Jau kitą savaitę lankysiuosi Kauno mokyklose ir įvairiose miesto vietose, tad sekite mane feisbuke ir suraskite daug staigmenų“, – krikštynose sakė Tarptautinių vaikų žaidynių simbolis Tauris.

Suradus tauriuką mieste, reikia nepraleisti progos su juo įsiamžinti, nuotraukas įkelti į socialinį tinklą „Facebook“ ir pažymėti grotažymes #ICG2017.

Vardo paieškos

Kas taps ICG 2017 talismanu, organizacinio komiteto nariai ilgai nedvejojo – beveik vienbalsiai pritarta tauro idėjai, nes šis gyvūnas iš karto asocijuojasi su Kaunu.

Turbūt kiekvienas, paklaustas, kas yra Kauno simbolis, nemirktelėjęs atsakytų, kad tai yra tauras.

„Turbūt kiekvienas, paklaustas, kas yra Kauno simbolis, nemirktelėjęs atsakytų, kad tai yra tauras. Tad ir pasirinkimas šį kartą buvo lengvas ir paprastas“, – šypsosi žaidynių organizatorius, Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro vadovas Giedrius Bielskus.

Vardą simboliui siūlė visi norintieji, o po ilgų diskusijų organizacinis komitetas nusprendė, kad simboliui suteikiamas Taurio vardas.

Tarptautinių vaikų žaidynių organizatoriai tikino, kad pasirinktas simbolis sudomino ir mokslininkus. Jie tikino, kad išnykęs gyvūnas tauras buvo vienas iš labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda. Įdomu, kad mokslininkai taurą įtraukė į 25-ių gyvūnų sąrašą, kuriuos norima sugrąžinti. Mokslininkai nori juos išveisti iš galvijų rūšių su taurų DNR dalimis. Kelios europiečių mokslininkų komandos mėgina išvesti taurus jau nuo 2009 metų.

Tuo tarpu raudono skydo fone stovintis sidabrinis tauras su auksiniu kryžiumi tarp ragų jau nuo seno yra Kauno simbolis. Tiesa, sovietiniais laikais taurą buvo pakeitęs stumbras. 1992-ais metais buvo pradėtas kurti naujasis Kauno herbas ir net po 16 svarstymų jis galutinai patvirtintas. Po poros metų Kauno herbe esantį taurą patvirtino ir Lietuvos prezidentas.

Žaidynių globėjai

Tarptautinių vaikų žaidynių veidu ir ambasadore sutiko tapti olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, kurios žvaigždė pirmą kartą sužibo būtent šiose varžybose – 2010 metais vykusiose Bahreino mieste, Manamoje.

Tuomet vos 12 metų sulaukusi R. Meilutytė įveikė vyresnes varžoves ir iškovojo pirmas vietas plaukdama 50 metrų ir 100 metrų krūtine, antrąją – 50 metrų laisvuoju stiliumi ir trečią vietą kombinuotoje estafetėje su Kauno rinktine. Sulaukusi kvietimo tapti žaidynių ambasadore R. Meilutytė ilgai nesvarstė.

„Aš turiu ką papasakoti, ką patarti. Turiu patirties, kuria galiu pasidalinti su vaikais. Sprendimas buvo lengvas – iškart žinojau, kad prisidėsiu prie šių žaidynių“, – teigė R. Meilutytė.

Žaidynių globėju tapo Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Metų renginys

Kad žaidynės taps didžiausiu ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos metų renginiu, įrodo faktas, kad iki šios dienos dalyvauti žaidynėse užsiregistravo 90 miestų iš viso pasaulio, o pačiame mieste laukiama net pusantro tūkstančio dalyvių.

Tarptautinės vaikų žaidynės (ICG) kiekvienais metais vyksta vis kitame pasaulio mieste. Teisę rengti žaidynes Kaunas iškovojo prieš dvejus metus Australijoje vykusiose žaidynėse.

Kaunas bus pirmasis miestas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriame vyks didžiausias vaikų sporto renginys. Daugiau nei pusę amžiaus vykstančiose žaidynėse jau dalyvavo dešimtys tūkstančių vaikų nuo 12 iki 15 metų iš daugiau nei 500 pasaulio miestų. Įdomu tai, kad žaidynėse Kaune dalyvaus visų apgyvendintų pasaulio kontinentų atstovai.

Vaikai rungsis krepšinio, mažojo futbolo, tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

ICG 2017 Kaune vyks liepos 4-9 dienomis.

Ramybei ir pamąstymams Lietuvos delegacija nutarė apsilankyti Kijevo-Pečioros lavros vienuolyne.

Tai – vienas pirmųjų stačiatikių vienuolynų Rusioje, įkurtas dar 1051-aisias. Ten, vadinamosiose Artimosiose ir Tolimosiose uolose, saugomi šventi „Dievo žmonių“ kaulai.

Įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą, vienuolynas yra laikomas vienu iš septynių Ukrainos stebuklų.

„Džiaugiuosi, kad paskutinę laisvą dieną atvykome būtent čia“, – sakė Denisas Zujevas, pripažinęs, kad jau spėjo pavargti nuo didelio dėmesio, dažnų pokalbių su žurnalistais.

Dideliame vienuolyno komplekse praleisti galima daugiau nei pusę dienos. Lietuvos atstovai čia aplankė muziejų, cerkvę ir nusileido į požemius, kuriuose laikomi mirusių šventųjų kūnai.

Paklaustas, ar yra religingas, jis sakė visuomet besirenkantis žodį „dvasingas“, tačiau yra stačiatikis, o Viktorija Ivanovskaja – katalikė.

Apžiūrėjęs vienuolyną, D. Zujevas nutarė įsigyti talismanų – tris pakabukus: šv. Dioniso atvaizdą, kurį žadėjo neštis ir į „Eurovizijos“ sceną, sidabrinį šv. Marko kryžių, kurį įteikė V. Ivanovskajai, ir popo smilkalinę primenantį pakabutį.

„Aplink matau labai daug ženklų, Kijevas jų kupinas. Nenoriu daug pasakoti, tačiau tai prideda jėgų ir pasitikėjimo“, – tikino Lietuvos atstovas, kurio pasirodymas didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje – jau ketvirtadienį.

Antradienio vakarą – pirmasis konkurso pusfinalis. Ar stebės konkurentų pasirodymus, D. Zujevas tikino dar nenusprendęs, o savo simpatijų šiame konkurso etape jis jau turi. „Man patinka Norvegijos, Latvijos, Portugalijos daina. Švedo kūrinys geras, tačiau jaučiasi, kad tai – produktas“, – įvertino D. Zujevas.

Tuo metu V. Ivanovskaja tikino pusfinalio stebėti neketinanti. „Atvažiavau čia laimėti, o ne žiūrėti į kitus“, – tikino ji ir pridėjo, kad šiuo metu energiją reikia sukaupti, o ne švaistyti stebint kitus. Todėl nenuostabu, kad šį vakarą dainininkė žadėjo praleisti repetuodama kartu su pasirodymo režisieriumi Povilu Varvuoliu.

Pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio transliacija per LRT – šiandien 22 val.

Iki vakar, pirmadienį, 19.30 val. įvykusios premjeros, visą mėnesį po įvairius Lietuvos kampelius ir užsienio šalis keliavęs zuikis pagaliau grįžo į Naisius – tiesiai į filmavimo aikštelę.

Serialo premjera prie ekranų pritraukė įspūdingą žiūrovų auditoriją. Pirmąją seriją stebėjo net 23,5 proc. visos žiūrovų auditorijos, kai artimiausio konkurento tuo laiku rodytą programą – dvigubai mažiau, vos 9,7 proc.

Kur keliauja Naisių talismanas galima pamatyti TV3 televizijos paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Žaislas pabuvojo ne tik Lietuvoje, bet ir Rumunijoje, Portugalijoje, Graikijoje, šventė Jonines lietuviškuose lubinų laukuose, slėpėsi nuo lietaus, valgė ledus. Smagia akcija serialo „Naisių vasara. Sugrįžimas“ kūrybinė komanda kvietė nepraleisti premjeros. Negana to, šis žaislas perteikia ir svarbią socialinę žinutę.

Išskirtinio dizaino, rankų darbo žaislas gaminamas neįgaliųjų socialinės įmonės „Socialinis institutas“. Vienas pagrindinių įmonės tikslų – integruoti neįgaliuosius į darbo rinką. Instituto vadybininkė Gintarė Runčaitė džiaugėsi, kad jų kuriami žaislai buvo pastebėti ir atsidūrė televizijoje: „Mums labai smagu, kad pati televizija susirado mūsų zuikį ir jis jums patiko, o mes likome pastebėti. Visus žaisliukus siuvame rankomis, buitinėmis siuvimo mašinomis. Į juos įdėta tikrai daug meilės.“

„Pas mus dirbantys žmonės beveik visi yra neįgalieji. Šiuos žaislus kuria ir siuva fizinę negalią turintys žmonės. Mes turime dizainerę, kuri sukuria žaislų dizainą, o tuomet mes savo siuvėjams išvežiojame medžiagas, priemones, o po to jau pasiimame pasiūtus žaisliukus. Žaisliukus siuvantys ir fizinę negalią turintys žmones pas mus dirba tiesiai iš savo namų. Tai jiems labai patogu“, – pasakoja G. Runčaitė.

Serialo kūrybinė komanda kviečia TV3 žiūrovus „Naisių vasara. Sugrįžimas“ žiūrėti akylai, nes net keliolikoje serijų įsiamžino ir pats Naisių zuikis. TV3 televizijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vyks žaidimas, kviečiantis ieškoti seriale pasislėpusio zuikio. Laimėtojų lauks prizai. „Jį pastebėti bus tikrai nelengva, tačiau mes tikime, kad žiūrovams pavyks rasti talismaną“, – viliasi serialo prodiuserė Aušra Vaitkevičiemė.

„Naisių vasara. Sugrįžimas“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.

Talismanai neatsiejami nuo svarbiausių sporto renginių. Jie palaiko savo komandą, dalyvauja įvairiuose renginiuose bei akcijose, paprastai yra populiariausi olimpinių žaidynių suvenyrai. Kaip atrodo talismanas, priklauso nuo konkrečios šalies tradicinių simbolių ir istorijos. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos rinktinę „TeamGB“ globoja liūtukas, kanadiečius – briedis, brazilus – jaguaras Ginga.

Olimpinių talismanų evoliucija – itin spalvinga. Pirmasis olimpinis talismanas buvo pristatytas 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse. Tai buvo taksų veislės šuo Waldi, po ketverių metų Monrealyje talismanu tapo bebras. Londono olimpinių žaidynių talismanas 2012-aisiais simbolizavo paskutinį metalo lašą, panaudotą olimpinio stadiono statybai. Į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes atvyksiančius viso pasaulio atletus pasitiks Vinicius, pavadintas legendinio brazilų poeto vardu, sukūrusio tekstus žinomiausiems bossanova stiliaus kūriniams, o parolimpinių žaidynių dalyvių dvasią palaikys Tomas, mistinis veikėjas, įkūnijantis visos Brazilijos augmeniją.

„LTeam“ savo talismaną patikėjo sukurti kūrybinei agentūrai „Milk“ ir dizaino studijai „Pet Punk“.

„LTeam“ ženklo tonas – energingas, įkvepiantis, tvirtas, veržlus, patriotiškas. Rinktinės logotipas – stilizuotas ąžuolo, galybės, tvirtybės ir patikimumo simbolis, be to, ąžuolo spalva žalia – tradiciškai Lietuvos sportininkų ir sirgalių aprangos spalva. Ąžuolo vainikas – tradicinis apdovanojimas už nuopelnus ir drąsą. Visgi talismanui suteikėme ir žemiškesnių savybių, juk jo pareiga yra suburti mases ir skatinti įsitraukti, užvesti publiką. Siekėme, kad jis būtų energingas, pozityvus ir aktyvus. Lyg draugiškas, bet ne per daug familiarus treneris, neleidžiantis pasiduoti ir sunkiausiomis akimirkomis“, – pasakojo kūrybinės agentūros „Milk“ atstovė strategijų planuotoja Rasa Misiūnaitė.

Svarbiausi „sufleriai“, kuriuos kūrybos agentūra perdavė dizaino studijai, idėjas perkėlusiai į dizaino projektą, buvo ąžuolo simbolika, vienybė, optimizmas ir aktyvumas. Be to, buvo siekiama sukurti originalų, šiuolaikišką personažą – tai diktuoja ir pasaulinės sporto talismanų tendencijos.

„Personažo dizainą įkvėpė ąžuolo lapas – „LTeam“ logotipas. Aštrios jo briaunos padiktavo talismano karūnos bei galūnių siluetus“, – sprendimą komentuoja „Pet Punk“ kūrybos vadovas Gediminas Šiaulys.

Dizainerių idėją įgyvendino teatro „Lėlė“ dailininkai butaforai, savo rankomis sukūrę ne vieną tuziną gerai pažįstamų ir įvairioms kartoms artimų personažų – konstrukcijos autorė ir įgyvendintoja Virginija Pajarskienė bei jai talkinę Lilijana Janavičienė ir Simas Dūda.

Pirmasis renginys, kuriame sudalyvaus ką tik „gimęs“ talismanas – liepos 15 d. vyksiančios olimpiečių palydėtuvės į olimpines žaidynes. Personažas į Rio nevyks, bet liks Lietuvoje ir palaikys sirgalių nuotaikos olimpinių žaidynių metu. Vėliau jį bus galima išvysti daugelyje renginių – Olimpinėje dienoje, „LTeam“ žiemos olimpiniame festivalyje, jis bus aktyvus olimpinio švietimo renginių dalyvis.

Kol kas talismanas neturi vardo, tad siūlyti išraiškingą, drąsų, įvairiomis kalbomis kalbantiems patraukliai skambantį ir tuo pačiu Lietuvą simbolizuojantį vardą kviečiami visi kūrybingi žmonės.

Talismano vardo rinkimas dažnai patikimas sirgaliams, pavyzdžiui, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių talismanų vardus rinko per 300 tūkst. žmonių.

Sočio žiemos olimpinių žaidynių dalyviams ir olimpiados sirgaliams siūloma įsigyti ir šios sporto šventės atributikos.

Parolimpinėms žaidynėms atstovauja talismanų pora – Spindulėlis ir Snieguolė.

Tai – daiktas, kurį norisi su savimi turėti, kuris, tiki, tau padės bėdose ir prišauks sėkmę. Aišku, kad tai – talismanas. Ar žinomi šalies žmonės turi talismaną, ar tiki jo apsauga ir pagalba?

Du švarkai ir kryželis

Roko dainininkas Povilas Meškėla niekada nesiskiria su grandinėle ir kryželiu, jais pasipuošęs lipa į sceną. Gal tas kryželis – jo talismanas, gal jis turi kokią nors istoriją, gal tai – artimo žmogaus dovana?

"Man tiesiog jį padarė juvelyras, toks Andrejus. Tas kryželis ne bet koks – įdomių dalykų jame išgraviruota", – sakė Povilas.

Galbūt prieš eidamas į sceną kokį kartą jis pamiršo užsidėti ant kaklo tą grandinėlę su kryželiu ir koncertas nelabai pavyko?

"Aš tais dalykais nelabai tikiu. Jei tu būsi pasiruošęs ir žinosi, kur eini, viskas pavyks. Net nežinau, ar tikiu tokiais dalykais, ar netikiu, – sakė P.Meškėla. – Mano talismanas – tai mano tėvo odinis švarkas. Metų jam – kokie 45-eri. Tais laikais čia odinio švarko buvo neįmanoma nusipirkti, tai buvo didžiausia prabanga. Jis buvo atvežtas iš Suomijos. Po šiai dienai jį turiu. Va, čia – jėga, čia – mano talismanas. Dar turiu pitono odos švarką. Tie du švarkai – mano talismanai."

Ne tiki, o žino

Tačiau paklausus apie tų talismanų poveikį dainininkas negalėjo pasakyti, kad jį jaučiąs. Vis dėlto tai, kad tėvo švarkas – jo talismanas, svarbesnis už kryželį, vyriškis jaučia. Ir jam smagu, kad jį turi. Patrintą, nudilusį.

"Bet nuo to jo kokybė ir išskirtinumas nesumažėjo", – įsitikinęs rokeris.

Žinomas aktorius Marius Jampolskis, paklaustas, ar turi sėkmės talismaną, sakė: "Aš trumpai pasimeldžiu."

Ar jis tiki, kad ta malda padeda prieš einant į sceną ar žengiant į filmavimo aikštelę?

"Aš ne tikiu – aš žinau", – trumpai atsakė aktorius.

Gerai ir be tokių daiktų

Seimo narė Loreta Graužinienė apie talismaną niekada nėra susimąsčiusi.

"Gal dėl to esu ne visai tas žmogus, kuriam sekasi? – retoriškai klausė politikė. – Kai kam duota Dievo dovana pasiekti viską labai lengvai. Jeigu aš ko nors ir pasiekiu, tai per labai didelį ir kruopštų darbą. Tai gal tiems, kurie turi talismaną, viskas pavyksta lengviau, negu tiems, kurie jo neturi? Tiesiog žmogus turi pajausti, ar jam reikalingas koks nors daiktas kaip talismanas, ar ne. Aš tokio neturiu."

Akmenėlis nuo jūros

Kitą Seimo narę – ne taip seniai dar buvusią ūkio ministre Birutę Vėsaitę – klausimas apie talismaną pralinksmino.

"Taip, turiu. Tai – tobulos formos Baltijos jūros akmenėlis", – sakė politikė.

Paprašius patikslinti, kokia forma, jos nuomone, yra tobula, ją apibūdino: "Tai – širdies formos akmenėlis su skylute viduryje." Savo sėkmės talismaną B.Vėsaitė rado Preiloje prieš kokius ketverius metus. Nuo tada moteris jį nešiojasi rankinėje.

Ar politikė tiki talismano apsauga, sėkme?

"Jis man buvo labai gražus. Be to, tokie akmenėliai – labai reti, todėl ir nešiojuosi, su akmeniu rankinėje vaikščioju. Gyvenimu kol kas nesiskundžiu", – juokėsi B.Vėsaitė, neverčianti kaltės blogai savo talismano apsaugai dėl to, kad neteko ministro posto.

Vilija Lobačiuvienė
Lietuvos vyriausioji ragana

Talismanas – visiškai asmeninis, privatus daiktas, kiekvienam – savas, bendrinio nėra. Jis nerodomas, nedemonstruojamas. Esi tu ir tavo talismanas, kuriuo tiki, su kuriuo susitari ir randi bendrą kalbą. O kadangi tikėjimo nepasversi, ant lėkštutės nepadėsi, todėl visada kyla slidus klausimas: "Ar padėjo talismanas, ar tik sutapo aplinkybės?"

Kita vertus, tiek amžių žmonės tiki talismanų ir amuletų apsaugine galia, ir jeigu tai būtų nepagelbėję, seniai tai būtų užmiršę kaip nereikalingą pasaką.

Kažkada buvo nešiojami talismanai iš gamtos – gilė, kaštonas, akmenukai su skylute. Su krikščionybe Lietuvoje paplito medalikėliai, kurie kabinami ant paprasto siūlo, virvutės, odos. Jie daugiau nešiojami kaip apsauga. Bet žmonės neskirstė – talismanas ar amuletas.

Amuletas nešiojamas prie kūno, o talismanas – nebūtinai. Talismanas gali būti žaislas, kokie nors užrašai, prisiminimų knyga – tai, kas susiję su praeitimi, kokiais nors įvykiais, kitu žmogumi. Net ir laimėtų varžybų marškinėliai gali būti kaip sėkmės talismanas.

Kryželis – bendrinis dalykas, dėl to silpnai veikia. Kartais kryžius gal ir gali saugoti, bet kartais jį užsikabinęs gali tempti savo gyvenimo kryžių. Nepatarčiau kryželio nešioti, nebent jei jis padarytas asmeniškai ir, aišku, be Kristaus kančios. Apsauginis kryžius nenešiojamas kaip puošmena, jis skirtas ne svetimai akiai, turi būti prie kūno, o ne ant drabužių.

Taip pat talismanai daromi specialiai sėkmei, meilei, turtams pritraukti. Jie daromi dažniausiai iš brangaus metalo pagal okultizmo vadovėlius – ant jų, atsižvelgiant į mėnulio fazę, išraižomi simboliai, kurie yra kaip užkoduota kalba. Talismano darymas užtrunka labai ilgai. Svarbiausia – kad jis veiktų.