Inžinieriai Jameso Webo kosminio teleskopo (JWST) valdymo salėje džiūgavo gavę patvirtinimą, kad galutinis išskleidimo etapas buvo sklandžiai užbaigtas.

„Labai dėl to jaudinuosi – koks nuostabus pasiekimas“, – per tiesioginę vaizdo transliaciją sakė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslo misijos vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).

Teleskopas yra per didelis, kad tilptų į nešančiosios raketos krovinių kapsulę būdamas darbui parengtos konfigūracijos. Taigi, jis buvo transportuojamas sulankstytas.

Aparato išskleidimas buvo sudėtinga ir rizikinga užduotis – „ko gero, pats sudėtingiausia kada nors NASA atlikta parengimo darbui programa“, sakė NASA inžinierius Mike'as Menzelis (Maikas Menzelis).

Šeštadienį ryte inžinieriai pasiuntė komandą iš Baltimorėje veikiančio Kosminio teleskopo mokslo instituto, kad būtų išskleistos paskutinės auksinio veidrodžio dalys.

Pasak NASA, kai veidrodžio segmentai buvo užfiksuoti 13.17 val. vietos (20.17 val. Lietuvos) laiku, „komanda paskelbė, kad visi pagrindiniai pasirengimai darbui sėkmingai baigti“.

„Noriu pasakyti jums, koks susijaudinęs ir apimtas emocijų dabar esu, – per transliaciją sakė Th. Zurbuchenas. – Parengėme teleskopą darbui orbitoje.“

JWST, galingiausias iki šiol sukonstruotas kosminis teleskopas, buvo iškeltas į kosmosą gruodžio 25 dieną. Artimiausiomis savaitėmis jis pasieks savo kelionės numatytą tikslą – vadinamąjį 2-ojo Lagrange'o (Lagranžo) tašką už 1,5 mln. km nuo Žemės. Galutiniai pasiruošimai pradėti stebėjimus truks dar apie pusšešto mėnesio.

„Kelionė dar nebaigta, bet prisijungiu prie Webbo komandos, truputį lengviau atsikvėpęs ir įsivaizduodamas ateities proveržius, kuriems lemta įkvėpti pasaulį“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Dabar inžinieriai stengsis suderinti teleskopo optines sistemas ir kalibruos mokslinius prietaisus.

Tolimi Visatos kampeliai

Šiuo teleskopu tikimasi pagauti spindulius, atskriejusius iš pačių pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, susidariusių maždaug prieš 13,5 mlrd. metų, praėjus nedaug laiko po Didžiojo sprogimo. Astronomai tikisi, kad ši informacija padės geriau suprasti ankstyvosios Visatos raidą.

Anksčiau praeitą savaitę teleskopas išskleidė penkiasluoksnį ekraną, saugosiantį jį nuo Saulės spindulių. Ši į aitvarą panaši konstrukcija, kurios kraštinės ilgis – 21 metras, veikia kaip skėtis, nuolat laikantis šešėlyje JWST prietaisus, kad jie galėtų pagauti silpnus infraraudonuosius spindulius, atskriejančius iš tolimiausių Visatos kampelių.

Aparato apsauginis ekranas visuomet bus atgręžtas į Saulę, Žemę ir Mėnulį. Į Saulę atgręžta jo pusė gali atlaikyti 110 Celsijaus laipsnių karštį.

Kiekvienas kitas ekrano sluoksnis bus vėsesnis, todėl jautrūs teleskopo prietaisai galės veikti esant -223 °C temperatūrai.

Ekranas sudarytas iš lengvo kaptono audinio, padengto specialiai apdorotu silikonu. Jame taip pat esama specialių siūlių, turinčių apsaugoti nuo plyšimo pataikius mikrometeoritams.

Pačių pirmųjų susidariusių šviesą skleidžiančių objektų regimojo ir ultravioletinio diapazono spindulių bangos plečiantis Visatai pailgėjo, todėl dabar jos mus pasiekia kaip infraraudonieji spinduliai. Būtent juos JWST yra pritaikytas aptikti iki šiol neprilygstamu tikslumu.

Be to, teleskopu bus tyrinėjamos egzoplanetos, jų kilmė, raida ir tinkamumas gyvybei.

NASA tinklaraštyje buvo paskelbta, kad šeštadienį užbaigta procedūra yra „vienas iš paskutiniųjų dislokuojant šią observatoriją“.

JWST projekto direktoriaus pavaduotojas Johnas Durningas (Džonas Derningas) sakė, kad išskleidimas buvo „100 proc. sėkmingas“.

„Ko gero, tai buvo rizikingiausia misijos dalis“, – per spaudos konferenciją sakė NASA JWST projekto pagrindinis vadovas Billas Ochsas (Bilas Oksas).

„Tai nereiškia, kad visa mūsų rizika praėjo“, – pridūrė jis.

Per ateinančius kelis mėnesius teleskopą planuojama galutinai paruošti darbui – užtikrinti stabilią veikimo temperatūrą, suderinti veidrodžius ir sukalibruoti mokslinius prietaisus“.

Baigiantis šiam etapui NASA planuoja paskelbti virtinę stulbinamų nuotraukų, sakė projekto mokslininkė Jane Rigby (Džein Rigbi).

Ji neatskleidė, kas bus nufotografuota, bet teigė neabejojanti, jog šie vaizdai „tikrai visus išvers iš klumpių“.

56 centimetrų skersmens teleskopas TBT2 „pirmąkart pamatė šviesą“ La Siljos observatorijoje Čilėje veiks kartu su tokio paties modelio teleskopu Sebreraso observatorijoje Ispanijoje, siekiant patikrinti, ar tas pats kosminis objektas galėtų būti aptiktas vienu prietaisu ir toliau stebimas kitu.

Šie bandymai yra įžanga į planuojamą sukurti automatinių teleskopų tinklą, plėtojamą ESO ir Europos kosmoso agentūros (ESA). Įgyvendinant projektą „Flyeye“ („Musės akis“), naktiniame danguje bus ieškoma greitai judančių objektų. Galintys kelti grėsmę dangaus kūnai bus pažymimi, kad jų duomenis nuodugniau patikrintų žmonės.

Mokslininkai į katalogus yra įtraukę daugiau kaip 900 tūkst. Saulės sistemos asteroidų, o apie 25 tūkst. jų trajektorijos kertasi su Žemės orbita arba prie jos priartėja. ESA į pavojingų kosminių objektų katalogą yra įtraukusi per tūkstantį tokių dangaus kūnų; jie yra atidžiai stebimi.

2013 metais Rusijoje ties Čeliabinsku nukritus stambiam sprogimo banga išdaužė daugybę langų, o šukės ir nuolaužos sužeidė šimtus žmonių.  Tokie įvykiai yra reti, bet mokslininkai sako, kad kosmose esama daug iki šiol neaptiktų pavojingų objektų, galinčių padaryti reikšmingos žalos, jeigu  pataikytų nukristi ant gyvenamų teritorijų.

Pirmasis „Flyeye“ teleskopas turėtų būti sumontuotas ateinančiais metais Sicilijoje.

Legendinis teleskopas padėjo atrasti keturis tolimojo Plutono palydovus.

Astrofizikai su „Hubble“ sugebėjo nustatyti egzoplanetų atmosferų sudėtį.

Veidrodinė teleskopo akis užfiksavo įspūdingus ūkus, kuriuose gimsta naujos žvaigždės.

Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai kviečia pasinerti į kosmoso tolius ir susipažinti su „Hubble“ atradimais.

Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti sekmadieniais 12 val. per LRT Plius bei www.mokslosriuba.lt.

Antžeminiais teleskopais galima stebėti ir tolimus dangaus kūnus bei formacijas. Tačiau tai atlikti trukdo atmosfera, šviesos tarša, debesys, orai. Būtent todėl kokybiški giliojo kosmoso vaizdai gaunami kosminiais teleskopais (pavyzdžiui, Hubble ir Spitzer).

O kodėl gi tada nepastačius teleskopo Mėnulyje? Jis – artimiausias dangaus kūnas, atmosferos tankis praktiškai nesiskiria nuo atviro kosmoso, nėra orų kaitos, debesų ir atsiveria idealus kosmoso vaizdas. Tai kodėl gi vis dar nepastatėme teleskopo Žemės palydove?

Iš tiesų tai ne tokia jau puiki idėja. Taip, Mėnulis, atrodytų, ideali vieta teleskopui. Mėnulis pakankamai toli, kad netrukdytų žmonijos kuriami signalai. O ir naktys čia trunka po 14 dienų, tad būtų galima ilgai stebėti konkrečius objektus.

Nukreipkite teleskopą į Mėnulį ir išvysite dar vieną objektyvą, stebintį mud. Kinijos mokslininkai praneša, kad jų robotizuotas teleskopas puikiausiai veikia nuo pat nusileidimo 2013 metais. 15 centimetrų teleskopas sumontuotas 2013 m. gruodį nusileidusios Chang'e 3 nusileidimo aikštelėje. Misijoje naudotas ir mėnuleigis Yutu, kuriam teko kovoti dėl išgyvenimo šaltomis Mėnulio naktimis. (cast.cn nuotr.)

Tačiau reikėtų atsiminti, kad Mėnulis sukasi apie Žemę ir Saulę, dėl ko kyla tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, kurioje pusėje statyti teleskopą? Artimesnėje matomoje, ar tolimesnėje, nusuktoje nuo Žemės?

Tai svarbu, juk abi variantai turi savo trūkumų. Jei teleskopas stovės į mus atsuktoje palydovo pusėje, galėsime praktiškai tiesiogiai palaikyti kontaktą. Tačiau Žemėje žmonių radijo ryšio signalai sukelia trikdžius, o tai neigiamai veikia vaizdo kokybę.

Tada statykime priešingoje pusėje. Puiku, žemiškųjų trukdžių išvengėme, bet ir ryšio palaikyti nepavyks – nėra tiesioginio matomumo. Todėl tektų paleisti dar vieną kosminį aparatą, kuris atliktų retransliatoriaus vaidmenį.

Verpstės (Mesjė 101) galaktikos atvaizdas, gautas kinų aparatu. (NAOC nuotr.)

Argi tai rimta problema? Tiesiog nusiųskime dar vieną aparatą. Ne viskas taip paprasta, juk tai ne vienintelė kliūtis. Mėnulis ne toks jau stabilus ir ramus, kaipo atrodo. Žemės palydove vyksta drebėjimai.

Kaip žinia, Mėnulis Žemėje sukelia potvynius, tačiau ir mūsų planeta nelieka skolinga – jos poveikis 20 kartų stipresnis, tad supurtomas ir Mėnulio paviršius.

O kur dar temperatūrų šuoliai? 14 žemiškų parų trunkančias dienas keičia tokios pat trukmės naktys, dėl to temperatūra svyruoja nuo +100°C iki -173°C. Kosminiai teleskopai gali reguliuoti savo temperatūrą.

Tačiau yra vienas niuansas: teleskopas privalo atšalti žemiau stebimų bangų ilgio – antraip triukšmas viršytų naudingo signalo lygį. Todėl Mėnulyje nepavyktų vykdyti ultravioletinių, optinių ar infraraudonųjų spindulių stebėjimų. Teliktų žiūrėti į Žemę arba Saulę.

Apollon-16 atronautaui turėjo rankiniu būdu valdomą UV teleskopą, kuriuo fotografuota Žemė, žvaigždės ir Didysis Magelano Debesis. Tačiau kinų teleskopas buvo pirmasis, valdytas nuotoliniu būdu iš Žemės. (twitur.com nuotr.)

Nepaisant visko, Mėnulis visgi laikomas viena iš geriausių vietų vienam teleskopų tipui – radioteleskopams. Mat Žemė šiame diapazone itin triukšminga. Jos signalai užpildo kone visą Saulės sistemą, todėl kosminiai teleskopai su šia užduotimi ne visiškai susidoroja.

Tačiau tolimesnėje Mėnulio pusėje stovintį radioteleskopą nuo žemiškų signalų idealiai užstotų visa Mėnulio storymė ir radioteleskopas galėtų veikti maksimaliai kokybiškai. O ką galėtume rasti radioteleskopu?

Toks teleskopas galėtų fiksuoti žemo dažnio bangas, o tai yra vienintelis būdas rasti Didžiojo Sprogimo atšvaitus. Būtų galima aptikti infliacijos, ankstyvųjų Visatos kūrimosi stadijų ir pačios pirmosios žvaigždžių kartos formavimosi signalus. Ir visa tai būtų pasiekiama vienu radioteleskopu Mėnulyje.

Žinoma, toks projektas nebūtų pigus, juk reikėtų sukurti įrangą, nugabenti ją ir sumontuoti Mėnulyje, o tai reiškia, kad reikės gabenti ir žmones. O kur dar orbitinis aparatas (retransliatorius).

Tačiau tyrėjų nuomone, tokiu būdu gauti moksliniai duomenys to verti. Todėl vieną kartą Mėnulyje gali atsirasti pirmasis radioteleskopas ir tada Visata atvers mums dar vieną savo atsiradimo paslaptį.

Protestuotojai blokavo kelią į aukščiausią Havajų kalną, o policija areštavo grupę pagyvenusių demonstrantų.

Havajų apygardos vykdomasis direktorius Wilas Okabe (Vilas Okabė) sakė, kad po areštų maždaug 2 tūkst. žmonių buvo susirinkę Mauna Kea papėdėje. Demonstrantų skaičius daugiau kaip tris kartus viršijo ankstesnėmis dienomis susirinkdavusių žmonių skaičių.

Riaušėms pasirengusi policija buvo išsirikiavusi prie kelio į kalną, kurį astronomai vertina dėl giedrų orų ir minimalios šviesos taršos. Ant Mauna Kea turi būti pastatytas vienas pažangiausių pasaulyje, 1,4 mlrd. dolerių (1,25 mlrd. eurų) vertės „30 metrų teleskopas“ (TMT).

Protestų lyderė Kealoha Pisciotta (Kealoha Pisiota) naujienų agentūrai AP sakė, kad policija nusivedė maždaug 30 pagyvenusių žmonių, kurie buvo pasirengę areštui ir blokavo kelią.

Havajų autochtonų protestuotojai ir kiti TMT oponentai seniai kovoja su šiuo projektu ir reiškia susirūpinimą, kad statybos išniekins kalną ir jam pakenks.

„Jie pasiima mūsų vyresniuosius“, – verkdama sakė K. Pisciotta. Aplink ją žmonės dainavo per įvairius renginius dažnai atliekamą havajietišką dainą „Hawaii Aloha“.

Kai kurie areštuojami vyresnio amžiaus žmonės ėjo naudodamiesi lazda ar vaikštyne. Kiti į policijos mikroautobusus buvo vežami invalido vežimėliuose. Tie, kas galėjo paeiti patys, buvo vedami surištomis rankomis.

Valstijos atstovas Danas Dennisonas (Danas Denisonas) sakė, kad buvo areštuoti 33 žmonės, kurie, išdavus šaukimus į teismą, buvo paleisti.

Havajų gubernatorius Davidas Ige (Deividas Igė) trečiadienį paskelbė nepaprastąją padėtį, suteikdamas teisėsaugos agentūroms įgaliojimus uždaryti rajonus ir riboti patekimą ant Mauna Kea.

Valstija dar nenusprendė, ar pašalinti protestuotojus nuo kalno, bet tokią galimybę nepaprastosios padėties sąlygos numato, sakė D. Ige.

„Kantriai bandėme leisti protestuotojams išreikšti savo jausmus dėl šio projekto, – sakė gubernatorius. – Ėmėmės žingsnių užtikrinti projekto dalyvių teises, kad projektas pajudėtų.“

Pasak gubernatoriaus, teisėsaugos pareigūnai su protestuotojais, kurie neteisėtai užėmė kelius, elgėsi kantriai ir pagarbiai.

Havajų autochtonų protestuotojai ir kiti TMT oponentai seniai kovoja su šiuo projektu ir reiškia susirūpinimą, kad statybos išniekins kalną ir jam pakenks.

Projektas ne vienus metus strigo dėl kovų teismuose ir demonstracijų. Pernai Havajų aukščiausiasis teismas nusprendė, kad projekto pareigūnai teisėtai gavo leidimą. Sprendimas sudarė sąlygas pradėti statybas.

Tačiau protestuotojai tebekovoja ir prie kalno, ir teismuose. Praėjusią savaitę buvo iškelta byla, kurioje teigiama, kad projekto vykdytojai prieš statybų pradžią turi sumokėti garantinį užstatą, prilygstantį statybos kontrakto vertei.

Projekto pareigūnai sako, kad šis ieškinys yra tolesnio vilkinimo taktika.

Vienas protestų lyderių Kaho'okahi Kanuha antradienį žurnalistams sakė, kad teleskopo statybos stabdomos siekiant apginti Havajų čiabuvius.

„Kalbame apie mūsų teisę egzistuoti, – sakė jis. – Kovojame, priešinamės ir stovime, arba išnykstame amžiams.“

Pirmadienį pareigūnai uždarė kelią į kalną, kad būtų galima pradėti statybas, bet tada susirinkę šimtai protestuotojų įrengė savas kelio užtvaras.

Dėl blokados astronomai antradienį turėjo nutraukti darbą su 13 ant šio kalno jau veikiančių teleskopų. Dešimtys mokslininkų iš viso pasaulio negalės rinkti duomenų ir tyrinėti dangaus.

Pasak šioje vietoje veikiančios Rytų Azijos observatorijos direktoriaus pavaduotojos Jessicos Dempsey (Džesikos Dempsi), stebėjimai bus atnaujinti tik tada, kai darbuotojai galės netrukdomi nuolat patekti ant kalno – to esą reikia jų saugumui užtikrinti.

„Mūsų mokslo laikas brangus, bet šiuo atveju prioritetas yra tiesiog užtikrinti, kad visi mūsų darbuotojai būtų saugūs“, – pažymėjo J. Dempsey.

Teleskopo darbas sutriko dėl vieno iš giroskopų, padedančių aparatą nukreipti į norimą tašką erdvėje ir išlaikyti šią padėtį, gedimo.

Šis giroskopas yra vienas iš trijų tebenaudojamų. Pastaraisiais mėnesiais buvo užfiksuota jo darbo sutrikimų.

Du kiti panašūs giroskopai jau yra sugedę, nurodė NASA. „Hubble“ teleskope, nuo 1990 metų skriejančiame orbita aplink Žemę, sumontuoti iš viso šeši giroskopai.

Spalio 5-ąją teleskopas buvo perjungtas veikti saugiu režimu ir sustabdė mokslui reikalingų duomenų rinkimą, kol Žemėje esantys inžinieriai mėgino pašalinti aptiktą gedimą.

Atrodo, kad mėginimas atgaivinti giroskopą, paleidus jį suktis priešinga kryptimi, pašalino kliūtį, dėl kurios įtaisas strigdavo, pirmadienio vakarą paskelbė NASA.

JAV kosmoso agentūra vėliau „planuoja atlikti virtinę bandymų, kad įvertintų giroskopo veikimą esant sąlygoms, panašioms į susiklostančias per įprastus mokslinius stebėjimus, kaip antai: nukreipimas į taikinius, taikinio sekimas ir itin tikslus nutaikymas“, sakoma NASA pranešime.

„Kai šie inžineriniai bandymai bus baigti, tikimasi, kad „Hubble“ greitai grįš prie įprastinių mokslinių operacijų“, – pridūrė agentūra.

„Hubble“ kosminis teleskopas padėjo mokslininkams atrasti daugybę naujų planetų, sudaryti tamsiosios medžiagos paplitimo Visatoje trimatį žemėlapį, taip pat suteikė naujos informacijos apie paslaptingąsias juodąsias skyles.

Teleskopas, sukonstruotas ir iškeltas pagal bendrą NASA ir Europos kosmoso angentūros (ESA) projektą, turėjo veikti 15 metų, bet tebenaudojamas prabėgus 28 metams.

Pasak NASA, net ir jam veikiant saugiuoju režimu visi teleskopo „prietaisai tebėra visiškai funkcionuojantys, ir tikimasi, kad jie teiks puikių mokslo žinių dar daug metų“.

Planuojama „Hubble“ pamaina – Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminis teleskopas – turėtų būti paleistas 2021 metais.

Tamsioji medžiaga, tikriausiai sudaryta iš nežinomų subatominių dalelių, menkai sąveikauja su įprasta medžiaga ir nematoma teleskopais – mokslininkai tegali stebėti jos gravitacijos poveikį kitiems Visatos objektams.

Vis dėlto tuo atveju, jeigu tamsioji medžiaga sudaryta iš silpnai sąveikaujančių masę turinčių dalelių (WIMP), jos retkarčiais tikriausiai susiduria ir anihiliuoja viena kitą. Per tokius įvykius turėtų susitaryti elektronų ir jiems tapačių, tik priešingu krūviu pasižyminčių pozitronų porų. Mokslininkų nuomone, šių dalelių perteklius gali būti užfiksuotas stebint kosminius spindulius, sklindančius iš įprastų Visatos objektų

Prieš dvejus metus paleistas pirmasis Pekino astronominių stebėjimų teleskopas DAMPE per pirmąsias 530 stebėjimų dienų užfiksavo 1,5 mln. kosminių spindulių elektronų ir pozitronų, kurių energija didesnė kaip 25 gigaelektronvoltai (GeV).

Teoriškai, brėžiant užfiksuotų dalelių skaičiaus ir jų energijos diagramą, turėtų gautis tolygi linija, bet per ankstesnius eksperimentus buvo užfiksuotas neįprastas nuokrypis nuo teorinio modelio. Naujausi DAMPE stebėjimai šį neatitikimą patvirtino.

Pirmuosius šių tyrimų rezultatus paskelbę Kinijos, Šveicarijos ir Italijos mokslininkai sakė, kad surinkti duomenys galbūt suteiks žinių apie „iš dalelių sudarytos tamsiosios medžiagos anihiliaciją arba irimą“.

„Šis naujas, dar nestebėtas reiškinys gali atvesti prie proveržių“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos mokslų akademijos prezidentas Bai Chunli (Bai Čunli).

„Jeigu surinkę daugiau duomenų galėtume tiksliai įvardyti, jog tai yra tamsioji medžiaga, tai būtų labai reikšminga. Jeigu ne – būtų dar reikšmingiau, nes tai būtų visiškai naujos dalelės, kurių niekas anksčiau neprognozavo“, – pridūrė jis. Šį pareiškimą palydėjo susirinkusių mokslininkų plojimai.

DAMPE dabar renka tolesnius duomenis, galbūt padėsiančius tyrėjams įminti šią mįslę.

DAMPE (Tamsiosios medžiagos dalelių tyrimų palydovas) 2015 gruodį startavo iš Gobio dykumoje esančio Dziučuano palydovų leidimo centro. Šis aparatas buvo kuriamas beveik 20 metų.

Jo konstruktoriai teigia, kad DAMPE pranašesnis už analogišką JAV prietaisą AMS-02 (Alfa magnetinį spektrometrą), 2011 metais NASA sumontuotą Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).

„Mūsų kosminių spindulių aptikimo diapazonas 10 kartų didesnis už AMS-02 ir triskart tikslesnis“, – sakė DAMPE programos vyriausiasis mokslininkas Chang Jinas (Čang Džinas).

„Įrodyti tamsiosios medžiagos egzistavimą reikia daug laiko. Dabar nustatėme tiksliausią spektrą, bet nesame 100 procentų tikri, ar tai mums leis aptikti tamsiąją medžiagą“, – pridūrė jis.

Numatoma, kad per prognozuojamą likusį veikimo laiką – dar apie trejus metus – DAMPE jutikliai užfiksuos daugiau kaip 10 mlrd. kosminių spindulių dalelių.

Prie šio projekto prisidėjo daugiau kaip 100 mokslininkų, studentų ir techninių darbuotojų Kinijoje, Šveicarijoje ir Italijoje. Tyrimus finansuoja Kinijos valstybinė Mokslų akademija.

Pekinas kasmet investuoja į mokslo tyrimus šimtus milijardų dolerių. Šalies valdžia, parengusi 2016–2020 metų valstybės plėtros planą, tikisi, kad per šį laikotarpį Kinija pateks tarp 15 labiausiai technologiškai išsivysčiusių šalių.

Radijo signalai atrodo sklindantys iš Ross 128, raudonosios nykštukės, kuri maždaug 2800 kartų blausesnė už Saulę, ir nežinoma, ar apie ją skrieja planetos. Abelis Méndezas, Puerto Riko universiteto Arecibe astrobiologas, sakė, kad žvaigždė stebėta 10 minučių ir per tą laiką užfiksuoti signalai buvo „beveik periodiški“.

A. Méndezas sakė, kad labai menkai tikėtina, jog tuos signalus skleidžia protinga nežemiška gyvybė, bet tokios galimybės atmesti kol kas negalima. „SETI [Search for Extraterrestrial Intelligence] grupės žino apie signalą“, – parašė jis e. laiške „Business Insider“.

„Labai įdomaus“ signalo paaiškinimai

Nors Arecibo pagarsėjęs savo vaidmeniu ieškant ateivių signalų, jis taip pat puikiai tinka tolimų galaktikų ir šalia Žemės esančių asteroidų sekimui.

A. Méndezas mano, kad labiau tikėtina, jog signalas atsklido iš kokio nors žmonių sukurto šaltinio, gal palydovo, praskriejusio tūkstančių kilometrų aukštyje. „[Arecibo] apžvalgos laukas yra ganėtinai platus, tad gali būti, kad signalai atsklido ne iš žvaigždės, bet kito objekto, esančio apžvalgos linijoje“, – svarstė A. Méndezas ir pridūrė, kad „kai kurie komunikacijų palydovai transliuoja mūsų stebėtais dažniais.“

Tačiau liepos 12-ąją tinklaraščio įraše apie Ross 128 paslaptį jis parašė, kad „niekada nesame regėję tokius pliūpsnius skleidžiančių palydovų“, ir pavadino signalus „itin keistais“.

Kitas galimas paaiškinimas – žvaigždės žybsnis, energijos pliūpsnis nuo žvaigždės paviršiaus. Nuo Saulės tokie žybsniai sklinda šviesos greičiu, spinduliuoja galingus radiosignalus, ir gali sutrikdyti palydovų darbą bei komunikacijas Žemėje, taip pat sukelti pavojų astronautams.

Įkandin Saulės žybsnių gali atsklisti lėtesni, tačiau energingesni vainikiniai masės išsiveržimai: Saulės dalelių antplūdis, galintis iškreipti planetos magnetinį lauką, sukelti geomagnetines audras, sugadinti elektros tiekimo linijas ir iškepti elektroniką.

Atidesnis žvilgsnis į Ross 128

Siekiant patikrinti, ar signalas vis dar ten, Arecibo stebės Ross 128 ir jo apylinkes dar daug kartų, sakė A. Méndezas. „Sėkmė bus, jei išvystume signalą vėl“, sklindantį iš žvaigždės, o ne aplinkinių krypčių, sakė jis. Jei signalo nebus, paslaptis tik pagilės.

Savo tinklaraštyje A. Méndezas parašė, kad kitų radioteleskopų jautrumo gali nepakakti signalo užfiksavimui, pažymėdamas vieną išimtį: Kinijos gigantišką 500 metrų apertūros sferinį radioteleskopą (Five-hundred-meter Aperture Spherical radio Telescope) FAST. Bet FAST dabar neveikia, nes yra kalibruojamas, ir nežinia, kada vėl pradės veikti.

Sethas Shostakas, SETI instituto vyr. tyrėjas, patvirtino, kad grupė gerai žino apie signalus ir gali panaudoti savo galingą Kalifornijoje įrengtą „Allen“ teleskopo masyvą jiems patikrinti.

„Iš tiesų, didelė tikimybė, kad tai žemiški trikdžiai. Lig šiol taip būdavo visada“, – atsakė S. Shostakas el. paštu „Business Insider“. Kol kas tėra vienintelis įdomus signalas iš kosmoso, kuris galėtų būti nuo nežemiškų civilizacijų: „WOW signalas. Jis tebėra gan keistas“, – sakė S. Shostakas.

Gali prireikti mėnesių, kol iš atskirų nuotraukų bus sudėliotas vientisas atvaizdas. Jeigu šios mokslininkų pastangos bus sėkmingos, tai gali padėti geriau suprasti, kaip yra sudaryta Visada ir kokiu būdu ji atsirado.

„Užuot konstravę teleskopą, kuris būtų toks didelis, kad veikiausiai sulūžtų dėl savo svorio, sujungėme aštuonias observatoriją tarsi milžiniško veidrodžio dalis“, – sakė Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų instituto (IRAM) astronomas Michaelas Bremeris (Maiklas Bremeris), projekto „Event Horizon Telescope“ (Įvykių horizonto teleskopas) vadovas.

„Tokiu būdu įgijome Žemės dydžio virtualų teleskopą – apie 10 tūkst. km skersmens“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

Juo didesnis teleskopas, juo didesnę skiriamąją gebą galima pasiekti, todėl gaunamos daugiau detalių turinčios nuotraukos.

Supermasyvi juodoji skylė, šio projekto taikinys, slypi mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre, Šaulio žvaigždyno srityje, maždaug už 26 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.

Šis objektas, žinomas kaip Sagittarius A* (Sgr A*) yra didžiulės masės pabaisa, iš kurios negali ištrūkti netgi šviesa. Jos masė prilygsta 4 mln. Saulės masių.

Pirmąkart per mūsų istoriją turime technologinių pajėgumų stebėti juodosios skylės detales.

Astronomijos teorija sako, kad juodajai skylei ryjant medžiagą – planetas, kosmines dulkes ir bet kokius kitus pernelyg priartėjusius objektus, gali būti stebimi trumpi šviesos žybsniai.

Riba, nuo kurios negrįžtama

Faktiškai juodoji skylė yra nykstamai mažas didžiulės masės objektas, o ją supa zona, kurioje gravitacija tokia didelė, kad iš jos negali ištrūkti netgi šviesos greičiu judantys objektai. Šios sferinės zonos riba vadinama įvykių horizontu, o jos dydis priklauso nuo juodosios skylės masės.

Garsus britų astronomas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) yra palyginęs įvykių horizonto kirtimą su plaukimu per Niagaros krioklį: jeigu esat pakankamai toli nuo jo, galit įveikti upės srovę, jeigu smarkiai irkluosit.

Tačiau kirtus krioklio kraštą, kelio atgal nebėra..

Radijo teleskopų tinklas „Event Horizon Telescope“ turi aptikti šviesą, pasklindančią nuo juodosios skylės, kai koks nors objektas kerta įvykių horizontą.

„Pirmąkart per mūsų istoriją turime technologinių pajėgumų stebėti juodosios skylės detales“, – pabrėžė M. Bremeris.

Virtualus teleskopas, nukreiptas į Paukščių Tako centrą, yra pakankamai stiprus, kad aptiktų ant Mėnulio paviršiaus gulintį golfo kamuoliuką, sakė astronomas.

30 metrų IRAM teleskopas, esantis Siera Nevados kalnuose Ispanijoje, yra vienintelė šiame tarptautiniame projekte dalyvaujanti Europos observatorija.

Tinklui taip pat priklauso Pietų Ašigalio teleskopas Antarktidoje, Jameso Clerko Maxwello (Džeimso Klerko Maksvelo) teleskopas Havajuose ir Atakamos kosmologijos teleskopas, esantis šiaurės Čilės dykumoje.

Visi duomenys – maždaug po 500 terabaitų iš kiekvienos observatorijos – bus surinkti ir nuskraidinti į Masačusetso technologijų instituto (MIT) Heistako observatoriją, kur bus apdoroti superkompiuteriais.

„Vaizdai išryškės, kai apjungsime visus duomenis, – aiškino M. Bremeris. – Tačiau rezultato teks laukti kelis mėnesius.“

„Jau nuo seno mane žavėjo astronomija“, – apie savo neįprastą hobį pasakojo Gintas. Renginių ir radijo laidų vedėjas, trijų vaikų tėvas, turėdamas laisvo laiko naktimis ne tik žvalgosi po dangų savo teleskopu, bet juo ir filmuoja planetas.

„Jei tik giedra naktis – čiumpu savo teleskopą ir žvalgausi ten, viršun“, – apie savo pomėgį pasakojo vyras.

Ginto porininke „Teleloto“ laidoje bus aktorė, stiliaus konsultacijų įmonės įkūrėja Indrė Stonkuvienė.

Nauja vedėjų pora debiutuoja rugsėjo 4 d., sekmadienį, 17.20 val., per LNK.