Televizijos laidų vedėja Rasa Tapinienė nesupranta reitingus sudarančių mistinių dėžučių, giria savo vyrą Andrių ir prisipažįsta, kad beveik nežiūri televizoriaus.
– Jei reiktų atrinkti geriausias Lietuvos televizijų laidas, turbūt paminėtumėte savo vyro laidas "Auksinis protas", "Pinigų karta" arba savo "Diagnozė: valdžia" bei "Info diena"?
– Labai provokuojantis klausimas. Tos laidos skirtingos, viena kitą papildo, gali sekti viena po kitos, todėl jų negalime lyginti. Na, tiesa, "Auksinis protas", "Pinigų karta", "Diagnozė: valdžia" galbūt turi panašią auditoriją – tai išsilavinę, įvykius sekantys žmonės.
– Jūsų namuose yra televizorius?
– Televizorius yra, bet hm... Mane atleis iš darbo, bet pasakysiu: televizoriaus nežiūriu.
– Visiškai?
– Na, labai retai. Nebent tai, kas įdomu iš profesionalios pusės – žinių laidas. Bet ne lietuvių, o užsienio. Dažniausiai – BBC, antroje vietoje – CNN, dar – "FOX News", "Live TV News". Pastarąją dažniau internete.
Televizorius yra atskirame kambaryje, tad jis negali būti įjungtas kaip fonas, todėl reikia specialiai žiūrėti, o tam beveik nėra laiko. Beje, Andrius neseniai išbandė "Netflix".
– Ko mums trūksta iki BBC ar CNN?
– Pajėgumo, žmonių, o to trūksta dėl to, kad stinga finansų. Nors kartais mums trūksta tiesiog požiūrio, kad į žinias reikia investuoti. Pavyzdžiui, įvykiai Paryžiuje. Dauguma Lietuvos televizijų negali sau leisti pirkti bilietų ir siųsti korespondentų į įvykio vietą. Arba nemato reikalo. Tiesa, kartais tai priklauso ir nuo požiūrio. Kai kuriems atrodo, kad buitinis kriminalas ar avarija Geležinio Vilko gatvėje svarbiau nei 130 per teroristinį išpuolį žuvusių žmonių. Pastebiu, kai vykstant sukrečiantiems pasaulį įvykiams mūsų naujienų laidos prasideda ne nuo jų. Dėl to kartais norisi verkti.
– Ne vienas intelektualas, menininkas tikina, kad pas mus pernelyg daug juodų laidų ir jie nežiūri tų baimę bei neviltį sėjančių kriminalinių laidų – "24 valandos", "Farai".
– Suprantu tuos žmones, kaip, beje, ir tas laidas rengiančių prodiuserių bei žurnalistų argumentus. Gyvenimas yra ne tik rožinis ir pūkuotas. Negalime apsimesti, kad pas mus viskas gerai ir mažai problemų. Tiesa, tų laidų nežiūriu ir jas pateikčiau kitaip. Pavyzdžiui, po Saviečių tragedijos mačiau diskusiją socialiniame tinkle apie vienos laidos anonsą. Pora tėvų, iš veidų matyti, kad jų gyvenimas nėra lengvas ir blaivus, ant rankų laiko kokių 4–5 mėnesių kūdikį. Ar išvydę šią situaciją žurnalistai paskambino vaikų teisių atstovams? Jei rengiant tokias laidas, kaip savo misiją deklaruoja "24 valandos", norima padėti žmonėms, laidos kūrėjai dirbtų kartu su specialistų brigada. Bet jei važiuoja į įvykio vietą tik siekdami parodyti triukšmą, pakelti laidos reitingus, pasiimti atlyginimą – ne tik neprofesionalu, bet ir nežmogiška.
– Tai laidos, kurių neturėtų žiūrėti jūsų ir Andriaus vaikai?
– Televizorių jie žiūri retai. Dažniausiai – penktadienio filmus. Kadaise žiūrėdavo laidą "Mano vyras gali". Ir aš pritūpdavau kartu. Lengva, pramoginė laida. Nenorėčiau, kad jie atrastų negatyvias, juodas, kriminalines laidas. Nedrausčiau, bet aiškinčiau, nes išmanau žurnalistikos subtilybes.
– Besipiktinantiesiems tokiomis laidomis, samprotaujantiesiems, kokią kartą augina tokios laidos, atkertama – nežiūrėkit, nebus reitingų, o jei nebus reitingų – nebus laidų.
– Aš užimu poziciją – nežiūrėk. Tiesa, net ir dirbdama televizijoje nežinau, kaip sudaromi tie mistiniai reitingai. Skaitmeniniame amžiuje nesunku pamatuoti, kiek, ką ir kas žiūrėjo. "Viasat" ar TEO, manau, išties turi tokią galimybę. O mes priklausomi nuo kažkokių mistinių 500 dėžučių, kurios iškreipia vaizdą. Mano aplinkoje dažnai diskutuojama apie įdomias švietėjiškas, publicistines laidas, jas žiūri, bet kažkodėl reitinguose jų nėra. Ir daugybė žmonių, kuriuos pažįstu, visiškai nežiūri kriminalinių laidų, kurios, anot reitingų, žiūrimos. Į tą ratą įsisuka ir verslas, užsakydamas reklamą pagal mistinių dėžučių reitingus. Niekada nenorėčiau, kad mano firma ar prekės ženklas būtų siejamas su besidraskančia neblaivia pora ir kūdikiu ant tokių tėvų rankų. Jei verslas suvoktų, kad savo veidą reiktų sieti su kultūrinėmis, pamokančiomis, švietėjiškomis laidomis, turėtų keistis ir televizija.
– Kur televizija nukeliaus po 20–30 metų? Ar ją nukonkuruos internetas?
– Ji neišnyks. Kaip ir popierinės knygos, kurioms buvo prognozuojamas išnykimas. Galbūt televizija taps kaip "Netflix"? Vienoje vietoje turėsi viską, ką nori pamatyti, galėsi atsisukti ir pažiūrėti, kada tik nori.
– Koks profesionaliausias televizijos laidų vedėjas Lietuvoje?
– (Juokiasi) Čia jau nesuklysiu – mano vyras. Ne, ne, sakau ne jo bijodama. Mes esame kritiški vienas kitam. Bet jis tikrai yra vienas iš geriausiųjų.
– O ką atsakytumėte tiems, kurie sako, kad Andrius geriau rašo, bet televizijoje – pernelyg sausas, jam trūksta charizmos?
– Nesi pinigas, visiems neįtiksi. Vieniams reikia saldumo, kitiems emocijų, ašarų, tretiems – griežtesnės intonacijos, o kažkam tik išorinio grožio.
– O ko reikia R.Tapinienei?
– Profesionalumo. Kad vedėjas išmanytų tai, ką daro. Juk labai jaučiama, kai vedėjas skaito parengtą tekstą, ar jis tai išmano, ar įsigilinęs į tą problemą, temą, ragavo žurnalisto duonos ar ne.
– Beje, ko trūksta laidos vedėjai R.Tapinienei?
– Kartais būti jautresnei, kartais griežtesnei, kartais emocingesnei. Bet dirbu, mokausi, judu į priekį.
– Ar jus galima įsivaizduoti žiūrinčią meksikietišką ar turkišką serialą?
– Nelabai. Išprotėčiau žiūrėdama filmus su tūkstančiu serijų. Prieš kelerius metus, vasarą, netyčia užmesdavau akį, kai žiūrėdavo dukra. Ir nustebau, kas čia per kraujomaiša? "Oi, mama, čia kitas serialas, bet tie patys aktoriai, atliekantys kitus vaidmenis", – man paaiškino.
– Jūsų vaikai jau nežiūri animacijos?
– Jie jau žiūri angliškus filmus be subtitrų, o gerą animaciją, tarkime, išskirtinį "Ledynmetį", – kine.
– Jei iš jūsų atimtų abi šiuo metu rengiamas laidas ir pasiūlytų kurti naują formatą, naują laidą, kokia ji būtų?
– Oi, nežinau, turbūt kitos laidos nevesčiau. Na, gal kažką panašaus į laidą "Pinigų karta" – tai tarsi išplėstos žinios. Pramoginėse, sporto ir kriminalinėse laidose savęs neįsivaizduoju. Kas dar lieka? Tik žinios ir publicistika.
