Klaipėdos apygardos teismas sausio 29 dieną Tolimojo keleivinio transporto kompanijos („Toks“) prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ skelbtą konkursą bei uždraudė sudaryti naujas sutartis.

„Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad pirkimo procedūrų stabdymas iš esmės pažeistų viešąjį interesą ar atsakovė („Klaipėdos keleivinis transportas“ – BNS) patirs neigiamų pasekmių“, – rašoma teismo nutartyje.

„Toks“ skundė konkurso sąlygas – įmonės teigimu, neteisėti jo reikalavimai, kad tiekėjas turi turėti bent trejų metų patirtį vežant keleivius vietiniais maršrutais, o per pastaruosius penkerius metus turi būti įvykdęs bent vieną tokią sutartį.

Be to, anot įmonės, šiuo metu keleivius Klaipėdos mieste ir priemiestyje veža kiti vežėjai, todėl gyventojai neliks be šių paslaugų – sutartys galioja iki 2025 metų.

Tuo metu „Klaipėdos keleivinis transportas“ aiškino, kad „Toks“ neteikia konkurse numatytų paslaugų – ji teikia tarpmiestinio susisiekimo paslaugas, taip pat nuomoja autobusus, juos parduoda, teikia techninę pagalbą, todėl įmonė neturi teisinio suinteresuotumo konkursu.

Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nuo balandžio atnaujinami kasdieniai reisai iš Vilniaus į Skuodą, Joniškį, Lazdijus, Biržus ir Tauragę. Visi šie maršrutai turi daug tarpinių sustojimų mažesniuose miesteliuose.

Kovą bendrovė ėmė vykdyti reisus iš Vilniaus į Kybartus, Klaipėdą, Naująją Akmenę, Biržus, Mažeikius, Šakius, Rokiškį, Tauragę, Šilalę bei Palangą.

„Atnaujinti reisus pradėjome kovo pradžioje, kai atrodė, kad pandeminė situacija šalyje gerėja. Iš pradžių atnaujinome penktadalį reisų. Deja, staiga vėl pablogėjus pandeminei situacijai, į autobusus sugrįžo mažiau keleivių nei tikėjomės. Populiaresnės kryptys yra tos, kuriomis nevažiuoja traukiniai – tai Panevėžio, Biržų ir Rokiškio“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Anot jo, situaciją apsunkina ne tik judėjimo tarp savivaldybių ribojimai, bet ir tai, kad keleivius galima sodinti tik į kas antrą sėdynę – taip užpildoma vos pusė autobuso. Daugiausiai keleiviai autobusais važiuoja į darbą, juda darbo reikalais ar keliauja į gydymo įstaigas.

Nuo balandžio „Toks“ autobusai važiuos visomis kryptimis, bendrovė iš viso atnaujina 40 proc. visų savo reisų. Didesnio keleivių aktyvumo tikimasi vasarą, kai atšilus orams tautiečiai planuos keliones į pajūrį.

„Kiekvienam sezonui ruošiamės iš anksto, todėl netrukus pradėsime išankstinius bilietų pardavimus vasaros mėnesiams. Tradiciškai keleivių srautas į Palangą, Klaipėdą ir Nidą priklausys ne tik nuo pandeminės situacijos, bet ir nuo orų pajūryje“, – teigia „Toks“ vadovas.    

Pagal keleivių vežimą reglamentuojančius teisės aktus visus maršrutus bendrovės privalo atnaujinti per mėnesį nuo karantino pabaigos.

Bendrovės atstovai prognozuoja, kad pirmosios kelionės bus nuostolingos, tačiau tikisi, kad per pavasarį į tarpmiestinius autobusus sugrįš daugiau nei trečdalis keleivių.

Penktadalį savo reisų bendrovė „Toks“ planuoja atnaujinti dviem etapais.

Nuo kovo 5 d. atnaujinami kasdieniai reisai iš Vilniaus į Kybartus, Klaipėdą, Naująją Akmenę bei Rokiškį. O nuo kovo 8 d. kasdien autobusu iš sostinės bus galima pasiekti Biržus, Mažeikius, Šakius, bus atnaujintas ir antras reisas į Rokiškį.

„Maršrutus dėliojome taip, kad autobusu būtų galima pasiekti kuo daugiau rajono centrų. Atsižvelgėme ir į keleivių prašymus. Kol kas žmonių judėjimas tarp savivaldybių yra ribojamas, tačiau viliamės, kad jis su laiku švelnės ir žmonės drąsiau judės į savo sodybas ar aplankyti artimųjų. Didžiausio proveržio tikimės prasidėjus masiniam gyventojų vakcinavimui. Mūsų skaičiavimais, iki pavasario pabaigos į autobusus turėtų grįžti trečdalis keleivių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Anot jo, maršrutų laikai sudėlioti taip, kad būtų patogu nuvykti ir parvykti iš kito miesto dar tą pačią dieną.

Apie kitų reisų atnaujinimą bendrovė spręs, kai bus priimtas sprendimas atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Pagal keleivių vežimą reglamentuojančius teisės aktus visus maršrutus bendrovės privalės atnaujinti per mėnesį nuo karantino pabaigos.

A. Indrašiaus teigimu, veždama keleivius bendrovė imasi visų saugumo priemonių – autobusai dezinfekuojami kiekvieną dieną, vairuotojai testuojami greitaisiais testais, o keleiviai sodinami išlaikant saugų atstumą.

Uždraudus judėjimą tarp savivaldybių, bendrovės „Toks“ keleivių srautas krito daugiau nei 80 proc. Atitinkamai 80 proc. krito ir pajamos.

Pasak „Toks“ generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, kaip ir kiekvienais metais, populiariausi ir pelningiausi maršrutai šią vasarą buvo į pajūrį – šioms kelionėms parinktos talpiausios bendrovės „Toks“ transporto priemonės.

„Į autobusus šią vasarą negrįžo keleiviai iš Ukrainos ir Baltarusijos, kurie važiuodavo į darbus, gerokai sumažėjo pensinio amžiaus keleivių ir tų, kurie po Lietuvą keliaudavo su kuprinėmis. Natūralu, saugodamiesi viruso žmonės dažniau rinkosi keliones automobiliu. Lyginant su pernai metais, dvigubai išaugo poreikis į pajūrį nusivežti savo dviratį. Kitąmet planuojame įsigyti prie autobuso pritvirtinamas specialias priekabas, nes poreikis prie jūros važinėti nuosavu, ne nuomotu dviračiu, tikėtina tik didės“, – pranešime žiniasklaidai sako A. Indrašius.

Sustojus užsakomųjų kelionių rinkai bei sumažėjus tarptautiniams maršrutams, šią vasarą „Toks“ gavo perpus mažiau pajamų. Bendrovės atstovų teigimu, dalis tarptautinių maršrutų šią vasarą vos padengdavo kelionės sąnaudas. Prasidėjus šiltajam sezonui, buvo atnaujinti papildomi vasariniai maršrutai į Nidą, Palangą, tarptautiniai maršrutai – į Minską, Kijevą, Lvovą.

„Iš 13 tarptautinių mūsų maršrutų šiandien beliko tik 4 – du į Baltarusiją ir du į Ukrainą. Atidžiai sekame įvykius kaimyninėje Baltarusijoje. Šiandien iš tos šalies negalima išvežti nė šokolado plytelės, tad praradome dalį keleivių, kurie važiuodavo šia kryptimi apsipirkti. Jei sienų pralaidumas nebus suvaržytas ir keleivių srautas pradės augti, į Baltarusiją planuojame dar vieną maršrutą. Reisus į kitas šalis, tarp jų ir į Latviją bei Estiją, buvome priversti sustabdyti dėl šiose šalyse įvestos saviizoliacijos atvykstantiems“, – teigia „Toks“ atstovas.

Į Ukrainą bendrovės „Toks“ autobusai važiuoja tris kartus per savaitę – į Kijevą per Baltarusiją ir į Lvovą per Lenkiją. Į Minską keleiviai vežami kasdien – tvarkaraštyje du reisai.

Pasak A. Indrašiaus, dabartinė situacija verčia nuolat stebėti ir analizuoti keleivių srautus bei priimti greitus sprendimus, siekiant sumažinti nuostolius.

„Nors pajamos sumažėjo 50 proc. tačiau mes ir toliau ieškome galimybių išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti konkurencingą atlyginimą. Dalis mūsų vairuotojų – daugiausia vyresnio amžiaus – vis dar išleisti į prastovas. Tikimės už jų prastovas gauti iš valstybės kompensaciją – tokių būdu galėsime išlaikyti savo darbuotojus, kurių trūkumas bus tikrai didelis, kai atnaujinsime visus reisus. Nors įmonė išgyvena sunkius laikus, per visą šį laikotarpį neatleido nė vieno darbuotojo“, – sako bendrovės generalinis direktorius.

Anot jo, į prieškrizinį lygį keleivių pervežimo verslas sugrįš tik tuomet, kai bus išrasta vakcina ir žmonės nebejaus baimės keliauti. Per 2008 metų krizę iš rinkos nepasitraukė nė vienas žaidėjas, ši pandemija skaudžiausiai smogė bendrovėms, kurios užsiima tik užsakomaisiais reisais – jų gretos jau mažėja.

„Nuo šios savaitės atnaujiname vykimą į naujus miestus – Skuodą, Plungę, Naująją Akmenę, Lazdijus. Taip pat bus atnaujintas Vilnius-Anykščiai maršrutas“, – pranešime sako „Kautros“ direktorius Linas Skardžiukas.

Įmonė dabar keleivius veža 35 autobusais, kai įprastai važiuoja 100-110 autobusų.

„Iki rentabilaus darbo dar trūksta nemažai. Kol kas galime kalbėti apie 30-40 proc. iki karantino buvusių pajamų“, – sakė L. Skardžiukas.

Tuo metu „Toks“ nuo penktadienio planuoja atnaujinti dar šešis maršrutus iš Vilniaus į Kybartus, Tauragę, Skuodą, Mažeikius, Biržus bei dar dviem reisais didina jų skaičių į Kauną, BNS pranešė įmonės vadovas Arūnas Indrašius.

Anot jo, „Toks“ nuo penktadienio keleivius veš 11 maršrutų, tai sudarys apie 20 proc. įprastų bendrovės maršrutų.

„Paėmėme pačias pagrindines kryptis, kaip pirmame etape, taip dabar antrame etape atsižvelgėme, kad būtų daugiau sustojimų. Maršrutai išrinkti su didžiausiais kiekiais sustojimų, kad kuo daugiau žmonės galėtų pasinaudoti ta paslauga“, – BNS sakė A. Indrašius.

„Toks“ vadovo teigimu, kitą savaitę bus svarstoma galimybė atnaujinti dar daugiau maršrutų, nepaisant to, kad veikla karantino metu yra nepelninga.

„Kol kas vežimai dar nėra pelningi, tikrai, bet žmonės turi sužinoti, kad tie maršrutai atsinaujina ir pradėti važiavimą. Apie pelnus kalbėti dar toli, bet turime važiavimą padaryti, kaip palaipsniui stabdėme visus maršrutus, tai dabar važiavimas turi vykti“, – teigė A. Indrašius.

Lietuvoje švelninant karantino sąlygas, balandžio pabaigoje „Toks“ ir „Kautra“ atnaujino kai kuriuos maršrutus.

Karantinas šalyje paskelbtas kovo 16 dieną ir šiuo metu pratęstas iki gegužės 31 dienos. 

Tai patikrinti nusprendė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS), per didžiąsias metų šventes sumaniusi nustebinti Vilniaus autobusų stoties lankytojus.

„Ei, ponia su geltonu šaliku, jūs šiandien šauniai atrodote!“, – netikėtai pasikeitęs pranešėjo balsas pusdienį vertė šypsotis stoties lankytojus. Šventinę Vilniaus autobusų stotį įgarsinęs žinomas radijo laidų vedėjas Vaidas Leliuga keleivius kvietė šokti, mojuoti, linkėti gražių švenčių ir įveikti stoties užmintas mįsles.

Netikėtais komplimentais apžarstyti ar tiesiog kalbinami stoties svečiai pamažu įsijautė į raginimus ir nuostabos išraiškas pakeitė veiksmai – keleiviai ėmėsi pildyti pranešėjo prašymus, o geriausiųjų pastangos buvo įvertintos dovanomis.

„Per keletą valandų autobusų stoties lankytojams išdalinome virš 50 kelionių pagalvėlių, 22 keliones TOKS autobusais į Rygą, Taliną, Lvovą, Varšuvą, Gdanską ir Palangą bei galybę smulkių suvenyrų, tačiau svarbiausia, kad prieš didžiąsias metų šventes visi kartu nuoširdžiai pasilinksminome ir sukūrėme džiugią atmosferą mūsų keleiviams. Įsitikinome, kad autobusais keliauja linksmi ir linkę pramogauti žmonės“, – džiaugėsi TOKS pardavimų ir rinkodaros direktorė Sigita Vaičiutė.

Jos teigimu, sėkminga akcija – tai tarsi iš esmės atnaujintos įmonės bendravimo su klientais strategijos atidarymas: 2019-uosius TOKS paskelbė klientų pažinimo, išskirtinio dėmesio jiems metais. Tad, žada S. Vaičiutė, malonių staigmenų šiemet bus dar tikrai ne viena.

„Šiemet ir toliau investuosime į šypsenas keleivių veiduose: transporto parką atnaujinsime moderniais, saugiais ir komfortiškais autobusais, startuos visą parą veikianti infocentro sistema, diegsime pažangias duomenų valdymo technologijas – darysime viską, kad mūsų klientai gautų geriausią aptarnavimą“ , – teigia S. Vaičiutė.

Kaip bendrovės TOKS darbuotojai skaidrino nuotaiką Vilniaus autobusų stoties lankytojams. galima pamatyti vaizdo klipe.

Taip 2018-uosius pažymi daugiau nei du dešimtmečius veiklos istorijos skaičiuojanti keleivių pervežimo bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (TOKS).

Kaip antradienį surengtoje žiniasklaidos konferencijoje pažymėjo bendrovės generalinis direktorius Arūnas Indrašius, pokyčius padiktavo įmonės ateities vizija ir orientacija į klientų poreikius.

„Keičiantis laikmečiui, keičiasi ir mūsų klientai bei jų poreikiai, o kartu ir mūsų įmonė. Patikimumas, modernumas, saugumas, patraukli kaina ir orientacija į klientą – šios kertinės bendrovei savybės savaime formuluoja pagrindines užduotis kasdienėje mūsų veikloje ir nurodo kryptį, keliant kelionių autobusais kokybės kartelę“, – sako A. Indrašius.

Nauji autobusai – kasmet

2015 metais prasidėjusi pokyčių bendrovėje banga savo aukščiausią tašką pasiekė šiemet. Prieš trejus metus bendrovės pasiūlytos kelionių komfortiškais bei moderniais autobusais „TOKS NEO“ paslaugos išpopuliarėjimas paskatino tolimesnių įmonės investicijų etapą.

Šį pavasarį į gatves TOKS išleido 6 naujus „Setra“ markės autobusus (penki vienaaukščiai ir vienas dviaukštis), į kuriuos investavo beveik 1,8 mln. eurų, o pernai bendrovės investicijos į transporto atnaujinimą siekė beveik 3 mln. eurų.

Anot A. Indrašiaus, sportiniams superautomobiliams savo kaina prilygstančius naujus autobusus keleiviai greitai pamėgo ir įvertino jų suteikiamus privalumus, atitinkančius skirtingus poreikius. Kitaip nei standartiniuose autobusuose, „TOKS NEO“ modeliuose krėslai su individualiais staliukais išdėstyti šachmatine tvarka ir sukuria patogesnes sąlygas tiek poilsiui, tiek darbui. Keliautojams siūloma ir įvairiausių pramogų, kurios papildomai nieko nekainuoja.

„TOKS NEO“ autobusuose įdiegtas modernus media centras suteikia galimybę naudotis pramogų paketu, kuriame – muzikos įrašai, naujausi filmai ir žurnalai įvairiomis kalbomis. Prisijungus prie centro galima matyti nuvažiuotą ir likusį atstumą, planuoti tolimesnę kelionę, renkantis alternatyvas patogiam persėdimui. O interneto ryšys jau tapo tiesiog savaime suprantamu dalyku“, – privalumus vardijo įmonės vadovas, pridūręs, kad šios paslaugos autobusuose užimtumas maždaug penktadaliu didesnis nei kitais maršrutais kursuojančiųjų.

A. Indrašius akcentavo, kad naujos transporto priemonės suteikia ir neabejotinai svarbų pranašumą – didesnį saugumą. Naujausia įranga aprūpintuose autobusuose, kaip ir lengvuosiuose automobiliuose, įdiegti įvairūs šiuolaikiniai vairuotojo pagalbininkai ir perspėjimo sistemos, užtikrinančios saugesnį ir lengvesnį vairavimą. Visi TOKS autobusais važiuojantys keleiviai yra apdrausti.

„Kitais metais numatome parką papildyti dar dešimčia naujų „Scania“ markės autobusų“, – atskleidė A. Indrašius.

Infocentras veiks visą parą

TOKS vadovo teigimu, per praėjusius metus keleivių skaičius tarpmiestiniuose bei tarptautiniuose bendrovės maršrutuose, kuriuos aptarnauja virš 90 autobusų, išaugo 5 procentais ir pasiekė daugiau nei 1,5 mln.

„Matydami augantį klientų srautą ir norėdami pasiūlyti kokybiškesnį bei efektyvesnį aptarnavimą, steigiame visą parą veiksiantį infocentrą, kuris leis operatyviai spręsti maršrutuose kylančias problemas, bet kuriuo metu bei pasirūpinti keleiviais greičiausiu ir geriausiu būdu nenumatytose situacijose“, – sakė A. Indrašius.

Jo teigimu, bendrovė taip pat daug investuoja į darbuotojus, taip keldama ir keleivių aptarnavimo standartą: pavyzdžiui, vairuotojai turi galimybę įmonės lėšomis mokytis anglų kalbos, kuriamos įvairios motyvacinės programos ir rengiami kiti mokymai.

Praėjusiais metais įmonėje dirbo vidutiniškai 282 darbuotojai.

Atnaujintas prekės ženklas

Šiuos TOKS veiklos pokyčius įprasmina ir antradienį žiniasklaidos atstovams pristatytas naujasis bendrovės logotipas bei prekės ženklas. Kaip pasakojo įmonės pardavimų ir rinkodaros direktorė Sigita Vaičiutė, kiek palinkusios raidės simbolizuoja kryptį pirmyn, drąsiai įgyvendinamus sprendimus, naujausių technologijų ir pažangiausių vadybos bei klientų aptarnavimo sprendimų diegimą.

„Žalia spalva indikuoja tvarią, aplinkai ir žmogui draugišką veiklą. Tai yra viena svarbiausių įmonės vertybių, kasdienėje veikloje įgyvendinama atnaujinant autobusų parką šiuolaikiškomis ir ekologiškomis transporto priemonėmis. Tamsi sidabro spalva – modernių ir išmanių sprendimų, kurie diegiami įmonės veikloje, atpindys“, – sakė S. Vaičiutė.

A. Indrašiaus teigimu, veržliai besivystanti įmonė planuoja didinti veiklos apimtis ir plėstis į užsienio rinkas.

„Planuojame toliau plėsti tarptautinių maršrutų tinklą į Rytų Europą: Baltarusiją, Ukrainą bei Rusiją. Taip pat toliau vystysime užsakomuosius reisus Skandinavijos bei kitose Europos šalyse“, – pažymėjo bendrovės vadovas.

Praėjusiais metais TOKS gavo 12,801 mln. Eur pajamų, t.y. 17,6 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Įmonės grynasis pelnas per metus padidėjo 42,5 proc. iki 911, tūkst eurų. Kitų metų investicijoms bendrovė numato skirti apie 2 mln. eurų.

Keleiviai, įlipę į tarpmiestinį autobusą, dabar išmaniuosiuose įrenginiuose puola ieškoti bevielio interneto tinklo, tuo metu nepriklausomybės pradžioje džiaugdavosi, kad autobusas apskritai atvažiavo. Per daugiau kaip du dešimtmečius didžiųjų miestų autobusų parkai pasikeitė neatpažįstamai: autobusai tapo kur kas modernesni ir patogesni, viena po kitos atnaujinamos autobusų stotys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, imtos svarstyti transporto įmonių privatizavimo arba perdavimo į savivaldybių rankas galimybės. 1995-aisiais Kauno autobusų parkas perregistruotas į UAB „Kauno autobusai“, o užmiesčio autobusų parkas – į UAB „Kautra“. Keturiasdešimt vieno miesto maršrutų ilgis pasiekė 1145 km.

Tų metų vasarą Klaipėdos autobusų parkas tapo uždarąja akcine bendrove, kurios akcijos atiteko savivaldybei. UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos“ (TOKS) gimtadienis – 1996-ieji. Tuomet įmonė atsiskyrė nuo Vilniaus autobusų parko ir pradėjo savarankišką veiklą, veždama keleivius priemiesčio ir tarpmiestiniais maršrutais.

Su pasenusiais šalies parkais niekas nenorėjo turėti reikalų

TOKS vadovas Arūnas Indrašius portalui LRT.lt pasakoja, kad nepriklausomybės pradžioje keleivius iš vieno miesto ar miestelio į kitą vežiojo „Ikarus“ ir LAZ autobusai. „Šiandien autobusuose yra kondicionieriai, žmonės gali žiūrėti filmus ar klausytis muzikos. Tarptautiniais maršrutais važiuojančiuose autobusuose yra vietų, kur keleiviai gali sėdėti po vieną, pasikrauti elektroninius įrenginius, prisijungti prie bevielio interneto. Tuo metu dar 1997-aisiais žmonės džiaugdavosi, kad autobusas apskritai atvažiavo“, – laikotarpius lygina I. Indrašius.

Nuo 1997-ųjų „Klaipėdos autobusų parkui“ vadovaujanti Jelizaveta Daugininkienė taip pat prisimena senutėlius „Ikarus“: „Kai pradėjau vadovauti įmonei, daugiausia turėjome šio modelio autobusų. Tuomet tai buvo labai gera, komfortiška transporto priemonė, talpinanti iki 50-ies keleivių. Tačiau vėliau atsirado kitų, naujesnių modelių, todėl norėjome parką atnaujinti“, – LRT.lt sako direktorė.

1990-aisiais uostamiesčio įmonė turėjo apie 60 tarpmiestinių autobusų „Ikarus-255“ ir „Ikarus-256“, taip pat priemiestinio tipo „Ikarus-260“ ir „Ikarus-260-27“.

Bendrovė TOKS 1997-aisiais turėjo 156 „Ikarus“ ir LAZ autobusus, taip pat vieną „Scania“ ir vieną „Volvo“ markės autobusą. „Tų metų rugsėjį įsigijome keturis „Setra“ autobusus iš Vokietijos. Jie buvo 10 metų senumo, bet nuvažiavę tik pusę milijono kilometrų – tai autobusui yra labai nedaug“, – prisimena A. Indrašius.

Kaip rašoma knygoje „80 metų kelyje“, pirmaisiais nepriklausomybės metais pradėjus ieškoti bendradarbiavimo su Vakarų šalimis galimybių, tapo aišku, jog su pasenusiais šalies autobusų parkais niekas iš Vakarų Europos nenorėjo turėti reikalų. 1992 m. pabaigoje paaiškėjo, kad juodais dūmais spjaudančių, braškančių ir tarškiančių autobusų „Ikarus“ iš Lietuvos pas save nenori įsileisti net lenkai. Valstybės miestų autobusų įmonių vadovai konstatavo, kad apie 60 proc. technikos parkuose yra susidėvėjusios ir artėja krachas, o šį atitolinti padėtų nebent skubus kapitalinis autobusų parkų remontas.

Vieni pirmųjų gyvybės į parką įpūtė kauniečiai. 1994-aisiais į Kauną iš Budapešto buvo parvairuotas pirmasis naujas autobusas, pagamintas Vengrijoje – „Ikarus-Scania“. Teigiama, kad vengriška tebuvo tik skarda ir rėmai, o šildymo sistema ir patogios minkštos sėdynės buvo pagamintos Vokietijoje, važiuoklė – Švedijoje, „Scania“ gamykloje. 55 vietų, dviejų aukštų autobusas stebino neįprasta išvaizda, o jame esantis 6 vietų baras ir tualetas tuo metu atrodė kaip stebuklas, kurio neturėjo kaimynai latviai bei estai.

„Įsigijome tris naujus turistinės klasės autobusus. Labai norėjome važiuoti į Vakarų šalis, pradėjome organizuoti keleivių vežimą tarptautiniais maršrutais, ir mums labai reikėjo modernių autobusų. Įsigijimo sąlygos buvo labai įdomios – tuo metu į Lietuvą atkeliavo litas, o paskolos naujiems autobusams įsigyti buvo teikiamos su 80-90 proc. palūkanomis“, – pasakoja keleivinio transporto bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Naujų autobusų įsigyti nebepajėgė, todėl ieškojo naudotų

Po metų suvokta, kad daugiau naujų autobusų „Kautra“ nepajėgs įsigyti, nes poreikis yra didžiulis, o finansinės galimybės – ribotos.

„Išvykome į Vokietiją, suradome naudotų autobusų. Su „Neoplan“ gamintoju susitarėme, kad jis mums finansuos senų autobusų pirkimą. Buvo keista, kad mes sugebėjome pelnyti Vokietijos gamintojo pasitikėjimą. Taigi 1996-aisiais įsigijome apie 20 pirmųjų padėvėtų „Neoplan“ – tuomet prasidėjo padėvėtų autobusų pirkimo evoliuciją. Įsigydavome ir vieną kitą naują autobusą, tačiau dažniau būdavo perkami naudoti. Masinis naujų autobusų įsigijimas įvyko 2004-aisiais – nuo to laiko nebeperkame naudotų“, – LRT.lt kalbėjo G. Pakusas.

Portalui LRT.lt G. Pakuso pasiteiravus, ar nebuvo sunku vairuotojams priprasti prie kitų autobusų modelių, šis pasakojo: „Parvežti naudotų automobilių į Vokietiją vyko nemažai vairuotojų. Jiems davėme tris valandas susipažinti su autobusu. Įdavėme popieriaus lapą, rašiklį, ir sakėme: vyrai, ieškokite kuo daugiau „kabliukų“. Kuo daugiau rasite, tuo mums mažiau bus problemų. Vokiečiai nesuprato, iš kur turime tiek daug mechanikų, nors tai buvo eiliniai mūsų vairuotojai. Pavyzdžiui, jei užsidega kokia nors lemputė, vokietis vairuotojas skambina į servisą ir klausia, ką daryti. Mes išmanome techniką ir daug ką susitvarkome patys. Nepaisant to, tiek vairuotojai, tiek aptarnaujantis personalas tuomet vyko į mokymus Vokietijoje – „Neoplan“, „Setra“ gamyklose.“

Panašiai pasakoja ir „TOKS“ vadovas A. Indrašius, pasak kurio, vairuotojai ir meistrai gerai išmanė „Ikarus“ autobusus, todėl reikėjo mokytis išmanyti naują techniką: „Pasirinkome vieną modelį – „Setra“, kad darbuotojai išmanytų šio gamintojo autobusus ir juos mokėtų taisyti.“

1997-aisiais „Klaipėdos autobusų parkas“ įsigijo du 6–8 metų senumo „Neoplan“ markės autobusus „N116“ ir „N216“.

„Tai buvo įvykis. Žinoma, jie buvo 8 metų senumo, bet tuomet turėjome labai blogą finansinę situaciją, ir tikrai buvo didelis iššūkis, kad sugebėjome įsigyti du autobusus. Šiuos autobusus pirkome Vokietijoje. Vėliau autobusą pardavėme vienam rajone dirbančiam vežėjui. Nors autobusui jau daugiau kaip 20 metų, dar ir dabar jis atrodo neblogai“, –  pirkinį prisimena J. Daugininkienė.

1999-aisiais Švedijos vyriausybė Klaipėdos miestui padovanojo 27 „Volvo“ ir „Scania“ autobusus, o miesto vadovai juos atidavė Klaipėdos autobusų parkui. Tai padėjo bendrovei pagerinti paslaugų kokybę. Jie buvo 10-15 metų senumo ir panaudoti miesto ir tolimojo susisiekimo pervežimuose.

J. Daugininkienė pasakoja, kad, laikui bėgant, buvo atsisveikinta ir su šiais dovanotais autobusais – vieni buvo parduoti, kiti iškeliavo į metalo laužą.

„Atnaujindami parką, ieškome vokiečių gamybos autobusų. Tai yra mūsų prioritetas, ir kitų mašinų neperkame. [...] Tarp gamintojų yra labai didelė konkurencija, ir visi stengiasi, kad įsigytų jų gamintą autobusą. Pirkdami autobusą, žiūrime, kaip atrodo salonas. Visuomet sakau, kad mašina turi būti graži. Jei man ji patinka, žiūriu, ar tvarkinga, koks buvo šeimininkas. Mūsų tiekėjai tai žino ir, jei siūlo įsigyti autobusų, blogų nesiūlo. Būna, kad autobusas nesenas, bet matyti, kad šeimininkas juo beveik nesirūpino“, – aiškina direktorė.

Šiuo metu „Klaipėdos autobusų parkas“ turi 110 autobusų – 72 iš jų važinėja mieste, kiti skirti tolimajam susisiekimui. Tuo metu bendrovė TOKS turi 88 autobusus, iš kurių didžiąją dalį sudaro „Setra“ modelio autobusai. Įmonė „Kautra“ eksploatuoja 240 autobusų.

Atnaujina autobusų stotis

2004-ųjų vasarį UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pardavė autobusų stoties pastato antrąjį aukštą, o už gautas lėšas rekonstravo autobusų stoties keleivių aptarnavimo patalpas ir autobusų atvykimo aikšteles.

Tuo metu Kauno autobusų stoties rekonstrukcija pradėta rugpjūtį. Ji truks apie dvejus metus, o autobusų stotis iškelta į netoliese esantį prekybos centrą.

„Dviejų grupės“ architekto Gintaro Balčyčio parengtame projekte, be autobuso stoties patalpų, bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri talpins 187 automobilius ir 100 dviračių, bei prekybos centras.

Autobusų stoties patalpose veiks laukiamoji salė, kasos, bagažo saugykla, turizmo agentūra, kavinė. Joje bus įrengtos naujos informacinės sistemos, veiks savitarnos kasos, bus įrengta neregiams skirta sistema. Siuntų terminale gyventojai galės būti aptarnauti, neišlipdami iš automobilio. Stoties peronas apskaičiuotas 10 tūkst. žmonių srautui per parą, jame bus 21 įlaipinimo aikštelė, galėsianti per parą aptarnauti 600 autobusų.

Vilniaus autobusų stotis atidaryta 1974 m., o rekonstruota 2000 m.

Keleivių vežėja "Kautra" ir Tolimojo keleivinio transporto kompanija (TOKS) didėjant konkurencijai, kurią stiprina veržli pasaulinio vežėjo "PolskiBus" veikla bei plėtra Lenkijoje ir Baltijos šalyse, kartu investuoja 3,2 mln. eurų į tarptautinio keleivių vežimo transporto parko atnaujinimą, rašo "Verslo žinios".

"Kautra" ir TOKS daugelį metų yra "Eurolines" organizacijos narės, bet dabar labiau vienijamės, norime išlaikyti lietuviškas pozicijas, nes konkurencija stiprėja, be latvių ir estų, į Lietuvos rinką jau atkeliavo "PolskiBus", - teigė "Kautros" rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Įmonės įsigis 11 naujų autobusų bei esamos infrastruktūros atnaujinimą. Įmonės nuo liepos pradės siūlyti ne tik standartinės, bet ir aukštesnės klasės - "Eurolines Business Class" bei "Eurolines Business Class VIP" - paslaugos.