-
Už „valstiečių“ klausimų VSD vadovui slypi T. Dapkaus kerštas? 1
„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami, bet tada bus visai kita aprėptis tyrimo ir galbūt atsakymus galės gauti, kas turės teisę dirbti su slapta informacija“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Jis kartu tvirtino, kad klausimai nėra su juo derinti, pabrėžė nepasirašęs po kreipimusi į VSD vadovą Darių Jauniškį.
„Ten nėra mano parašo, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas, Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus“, – sakė „valstiečių“ vadovas.
Jis taip pat neigė opozicijos atstovų išsakytą versiją, kad klausimai suformuluoti Valstybės saugumo departamento medžiagoje figūruojančio žurnalisto Tomo Dapkaus, liudijusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atliekant tyrimą dėl neleistinos įtakos.
„Aš pažįstu tuos Seimo narius, kurie pasirašė, jie niekaip, kiek aš žinau, nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu, ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad klausimai yra gimę iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Mano brolis, perskaitęs tą rašliavą, man rašo, kad juk negalima tokių briedų skleisti, turi gi būti bent minimalūs įrodymai! Labai teisingai, tačiau čia ir yra toks R. Karbauskio ir Kremliaus scenarijus, kuriam pakanka vien fantazijų, jokių įrodymų nereikia.
Kartu jis teigė, kad „tie parodymai, kuriuos jis (T. Dapkus – BNS) davė NSGK, iškėlė kai kuriuos kausimus, į kuriuos būtų įdomu gauti atsakymus“.
Dešimt „valstiečių“ kreipėsi į VSD direktorių, prašydami Seime atsakyti į klausimus, jiems kilusius, kaip įvardija, po Seimo NSGK atlikto tyrimo.
„Po tyrimo liko daug neatsakytų klausimų, susijusių su „MG Baltic“ įtaka politikams, taip pat su „Rosatom“ Rusijos valstybine atominės energetikos korporacija ir kitų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Seimo NSGK nebuvo informuotas apie Gintaro Urbono, kaip galimo Rusijos federalinių institucijų įgaliojimus turinčio asmens, veiklą Lietuvoje ir galimą įtaką Seimo NSGK pirmininko pavaduotojai Rasai Juknevičienei“, – savo paskelbtame pranešime spaudai teigė kreipimosi iniciatorius „vastietis“ Mindaugas Puidokas.
Konservatorė R. Juknevičienė, kurios brolis G. Urbonas minimas „valstiečių“ klausimuose, teigia, kad klausimais keliamos prielaidos yra melagingos, o „valstiečiai“ taip, siekdami pakenkti konservatoriams, dirba Kremliaus naudai.
„Mano brolis, perskaitęs tą rašliavą, man rašo, kad juk negalima tokių briedų skleisti, turi gi būti bent minimalūs įrodymai! Labai teisingai, tačiau čia ir yra toks R. Karbauskio ir Kremliaus scenarijus, kuriam pakanka vien fantazijų, jokių įrodymų nereikia. O dar pridėjus T. Dapkaus interesą keršyti ir menkinti tarnybų atliktą darbą dėl jo ir koncerno reikalų, išeina visiškas mišinukas. Tikimasi, kad jis kažkaip sprogs, aptaškys, sukels abejones, nusivylimus, nepasitikėjimus“, – „feisbuke“ į „valstiečių“ klausimus reagavo R. Juknevičienė.
„Valstiečiai“ iš VSD vadovo taip pat nori informacijos apie komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ vadovo Mykolo Katkaus „įtaką sprendžiant „Vilniaus prekybos“ akcininkų konflikto klausimus“.
M. Katkus irgi laikosi pozicijos, kad klausimus, kuriuose minima jo pavardė, Seimo narys M. Puidokas parengė pagal T. Dapkaus „pateiktą melo ir prielaidų kratinį“.
„Pono T. Dapkaus tikslas yra paprastas – diskredituoti Vytauto Bako vadovaujamos komisijos atliktą darbą. Nenorėčiau veltis į šį žaidimą, nes vienintelis T. Dapkaus taikinys yra Valstybės saugumo departamentas, kuriame nuo 2016 met7 dirba mano žmona“, – naujienų portalui delfi.lt teigė M. Katkus.
Neleistiną įtaką politikos procesams tyrusiam Seimo NSGK pateiktoje VSD medžiagoje teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno "MG Baltic" vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. T. Dapkus paviešintą medžiagą įvardijo kaip nepagrįstas interpretacijas.
T. Dapkus tvirtina niekaip nesusijęs su „valstiečių“ klausimais VSD vadovui, neturintis „jokio ryšio su jų iniciatoriumi Seimo nariu Mindaugu Puidoku.
„Taip, dalis temų yra tai, ką liudijau Seimo NSGK ir aš sakiau tiesą. Tai nesunku patikrinti. Ir kas? Dabar visi, kurie ieškos tiesos yra mano įtakoje? Juokinga. Čia įprasta kai kurių asmenų taktika, ne atsakinėti į klausimus, o kurti sąmokslo teorijas apie klausimų autorius. Siūlyčiau nekibti ant provokacijų“, – reaguodamas į R. Juknevičienės pasisakymą „Facebook“ paskelbė T. Dapkus.
Seime patvirtinus NSGK tyrimo išvadas, „valstiečiai“ nusprendė nesustoti ir toliau aiškintis verslo poveikį politikai.
Partijos vadovas R. Karbauskis liepos viduryje registravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių vyriausybių valdymo laikotarpiu.
R. Karbauskis siūlo tirti 2008–2016 metų laikotarpį. Tyrimą siūloma vykdyti iki 2019 metų gegužės. Projekte konkretūs fiziniai ir juridiniai asmenys nėra minimi. Klausimą dėl naujo parlamentinio tyrimo Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje.
Tyrimo iniciatoriai pažymi, kad kai kuriems kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotiems faktams išsiaiškinti yra būtina detali analizė, kartu būtų siekiama nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką politikams.
„Valstiečiai“ anksčiau yra minėję norintys tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuometiniu Liberalų vadovu, šiuo metu politinės korupcijos byloje įtariamu Eligijumi Masiuliu, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sąsajas su Baltarusijos energetikos sektoriumi.
Premjeras Saulius Skvernelis sako kol kas nespėjęs susipažinti su jį delegavusios „valstiečių“ partijos lyderio iniciatyva Seime antrą kartą tirti verslo poveikį politikai. Anksčiau jis yra sakęs, kad nepritaria naujam tyrimui.
Šią iniciatyvą kritikavo ir kiti „valstiečių“ frakcijos nariai, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas buvo pažadėjęs palikti frakciją, jeigu Seimas nuspręstų imtis šio tyrimo. Seime registravus projektą dėl naujo tyrimo, situaciją jis komentavo aptakiau. Komiteto vadovas teigė, jog jam svarbiausia, kad būtų įgyvendinti NSGK išvadose pateikti siūlymai, turintys užkirsti kelią veikti neleistiną įtaką valstybėje darančioms interesų grupėms.
-
T. Dapkus apie pokyčius karjeroje: išeinu atostogų 9
"Šįvakar ir artimiausius kelis sekmadienius „Savaitės panorama" bus be manęs, nes ne savo valia atsidūriau epicentre savaitės įvykių, o daryti laidą ne apie svarbiausius įvykius nėra prasmės. Dėl to nusprendžiau išeiti atostogų, "– socialiniame tinkle sekmadienio rašė žurnalistas.
"Facebook" įrašas
Jis rašė, kad nori turėti laiko gerai pasiruošti galimam liudijimui. "Į tai įeina ir į man mestus nepagrįstus "kaltinimus" Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris galbūt bus ir kitą savaitę. O taip pat noriu turėti laiko apmąstyti savo dabartinę "egzistenciją", – rašė pastaruoju metu itin aktyviai linsniuojamas žurnalistas.
Anot VSD rašto Seimo komitetui, T. Dapkus tapo „MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir / ar šantažo įrankį“.
-
Žurnalisto T. Dapkaus nebeįleis į Seimą? 1
Tokį kreipimąsi parlamentaras inicijavo atsižvelgiant į tai, kad „viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos, jog žurnalistas T. Dapkus jam suteiktas žurnalisto galias panaudojo ne pagal paskirtį, galimai neteisėtai veikė ne visuomenės, o verslo interesams“.
B. Matelis taip pat mano, kad visuomenės informavimo etikos kodekso nesilaikantis žurnalistas neturėtų būti įleidžiamas į visas svarbiausiais valstybės institucijas.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto T. Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, - žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
-
S. Skvernelis patvirtina: bendrauja su T. Dapkumi, bet tik formaliai 3
BNS premjeras sakė, kad jo pažintis su T. Dapkumi užsimezgė dar jam dirbant policijoje, duodant interviu saugaus eismo temomis, pastaruoju metu jis taip pat patvirtina bendraujantis su žurnalistu klausimais dėl Vyriausybės veiklos, tačiau bendravimą įvardija kaip formalų.
„Be abejo. Žurnalistą aš pažįstu nuo labai senų laikų, kada jis dar buvo radijo žurnalistas o aš buvau nelabai aukšto rango pareigūnas. Saugaus eismo tematikomis prasidėdavo, bendraudavome su žurnalistu“, – BNS trečiadienį teigė S. Skvernelis.
„Kas yra artimas bendravimas? Kai tu kažkur pietauji, susitinki neformaliai. To nėra, vadinasi, yra formalus, labai oficialus bendravimas ir tik Vyriausybės rūmuose, Seime“, – tikino jis.
Kas yra artimas bendravimas? Kai tu kažkur pietauji, susitinki neformaliai. To nėra, vadinasi, yra formalus, labai oficialus bendravimas.
Pasak premjero, susitikimai su T. Dapkumi vykdavo ir Vidaus reikalų ministerijoje, jam būnant ministru, ir jau vadovaujant Vyriausybei, dažniausiai, anot S. Skvernelio, tai būdavo oficialūs interviu.
„Visi susitikimai, kurie vyksta, yra formalūs: arba Vyriausybės rūmuose, arba (Vidaus reikalų – BNS) ministerijoje. Dauguma atveju būdavo interviu, tarėmės dėl interviu, ir pasikalbėjimai. Bet tik Vyriausybės rūmuose. Politika, galbūt, buvo mažiausiai aptarta tame turinyje, tiesiog, kalbėjomės visomis aktualiomis temomis, kurios domindavo žurnalistus, kas susiję su Vyriausybės veikla“, – tikino premjeras.
Jis teigia nepatyręs jokio spaudimo iš T. Dapkaus ar koncerno „MG Baltic“ dėl priimamų sprendimų, taip pat tikina su žurnalistu nekalbėjęs apie pareigūnų skyrimus į postus.
„Tikrai ne – nei spaudimo, nei užuominų jokių nejaučiau. Bet buvo labai aiški pozicija, kad nepriėjo nei koncernas, nei jo žmonės, nei prie policijos, nei prie Vidaus reikalų ministerijos, nei dabar“, – sakė Vyriausybės vadovas.
„Ne, apie tai (skyrimus į postus – BNS) tiesiog tikrai nebuvo kalbama, tokie dalykai negali būti derinami. Bet informacija, kurią labai dažnai tekdavo matyti po to ir laidose, paskaityti straipsnius, nes informacijos šis žurnalistas turi pakankamai daug, plačiai, ypatingai nuo tų laikų, kurie man, kaip politikui, yra nauja“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį paviešintame VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Paviešintoje medžiagoje taip pat matyti, kad tam tikri politikai su koncerno atstovais derino kai kuriuos paskyrimus į postus.
Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Kaip pagrindiniai veikiantys asmenys darant įtakas politiniams procesams minimi buvęs koncerno viceprezidentas korupcija kaltinamas Raimondas Kurlianskis ir T. Dapkus.
S. Skvernelis, kalbėdamas apie koncerno įtakas, BNS teigė, kad politinės kampanijos Seimo rinkimuose metu jo atstovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra gavusi „tam tikrų netiesioginių informacijų, kadangi mes buvome nepalankūs su savo idėjomis“, bet kas perdavė šiuos signalus, nesukonkretino.
„Jau tada, matyt, buvo manoma, kad esame grėsmė tam tikriems verslo interesams. Pirmiausia tai, galbūt, buvo susiję su alkoholio ribojimu, politikos pakeitimu – buvo tokie atgarsiai pasigirstantys. Tiesiog tokios mintys ar tezės sklandė“, – aiškino jis.
Vyriausybės vadovas ragino nesureikšminti T. Dapkaus vaidmens, tačiau pripažino, kad žurnalistas atstovavo koncerno interesams.
„Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų padaryta taip, kad žurnalistas taptų visos šios istorijos ašimi. Bent man atrodo, kad tai ne visai objektyvu ir tikslu. Kiek matau pagal tą informaciją, kuri yra dabar pateikta, natūralu, kad jis veikė (koncernui – BNS) ir kitaip, matyt, veikti negalėjo, nes yra koncernas žiniasklaidos priemonės savininkas“, – pripažino S. Skvernelis.
Pats T. Dapkus VSD informaciją vadina „beprecedente šmeižto kampanija“, susijusia su anksčiau paviešintais prezidentės Dalios Grybauskaitės bei korupcija įtariamo buvusio liberalų vadovo Eligijaus Masiulio susirašinėjimais. Viename laiškų šalies vadovė rašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ LNK televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
BNS T. Dapkus sako S. Skvernelį pažįstantis seniai, savo santykius apibrėžia kaip žurnalistinius. Jis neigia konservatorės Rasos Juknevičienės metamus kaltinimus siekus, jog S. Skvernelis būtų paskirtas generaliniu policijos komisaru.
„Saulių Skvernelį pažįstu gana seniai, ne kartą jį kalbinau laiduose ir esu su juo susitikęs. Kas dėl paskleistos žinios, jog aš norėjau, kad jis būtų paskirtas generaliniu policijos komisaru, tai turiu pastebėti, kad Lietuvos policijos vadovą skiria Respublikos prezidentė“, – nurodė T. Dapkus.
R. Juknevičienė savo feisbuko paskyroje tikino pati gerai pažįstanti T. Dapkų ir matanti, kad VSD pateikė ne visą informaciją.
„Pavyzdžiui, nėra nieko apie jo vaidmenį, skiriant generaliniu policijos komisaru S. Skvernelį. Jis tiesiog degė idėja ir noru, kad Skvernelis būtų paskirtas. Tą žinau tiesiogiai. Tada buvau tikra, kad Tomas tiesiog nori doro žmogaus policijoje, tačiau dabar man kyla klausimas, ar tai buvo tik jo entuziazmas, ar ir MG Baltic interesas?“, – svarstė konservatorė.
-
Politikai: reikia viešinti maksimaliai viską apie įtaką valstybės institucijoms 7
„Su bandymu daryti įtaką, matyt, visiems tenka susidurti, bet atsiremia į tai, kad mes iš tikrųjų atėjome ne kokiems nors interesams atstovauti, o dirbti tai, ką įsipareigojome savo rinkėjams per rinkimus. Dėl to bet kokios pastangos baigiasi paprastai ir aiškiai. Mes iš tikrųjų suinteresuoti skaidrumu, visos informacijos paviešinimu“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jis komentavo pirmadienį paviešintą dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie koncerno „MG Baltic“ ir žurnalisto Tomo Dapkaus poveikį politiniams procesams.
Ši informacija paviešinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikus tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politikams bei valstybės institucijoms. Netrukus turėtų būti paskelbtos visos šio tyrimo išvados.
„Ji (informacija – BNS) anksčiau negalėjo pasirodyti, nes joje skamba pavardės žmonių, kurie buvo valdžioje. Dėl to ji tiesiog negalėjo pasirodyti, ir teisėsaugos institucijos niekada nebūtų radusios drąsos duoti pažymas, jas viešinti ir t. t. apie tuos pačius žmones, kurie tuo momentu buvo valdžioje“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.
VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teigiama, kad žurnalistas T. Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.
Paviešintoje medžiagoje taip pat matyti, kad tam tikri politikai su koncerno atstovais derino kai kuriuos paskyrimus į postus.
Žvalgyba rašte apžvelgia koncerno įtakas politinėms partijoms bei tvirtina, kad į koncerno interesų lauką pateko Seimas, dešimt ministerijų ir keturios institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
„Turime situaciją, kurioje visi turime susivokti. Mes papuolę į Seimą neseniai. Šitoje valstybėje viskas buvo sprendžiama per interesus (...). Manyčiau, kad jeigu mes nebūtume šitų rinkimų laimėję, tai jūs dabar nieko nežinotume“, – antradienį teigė R. Karbauskis.
Jis tvirtino dabar kitaip vertinantis informaciją, kuri anksčiau buvo skelbiama apie jį patį.
„Vertindamas iš savo varpinės, pasakysiu, kad fake news arba netikros žinios, kurios buvo skleidžiamos, ir jų labai daug buvo skleidžiama..., dabar geriau supranti kodėl ir gali paaiškinti priežastinį ryšį, kodėl ir kas, kokiu momentu buvo daroma“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
„Ilgą laiką galvojau, kad tai kokios nors klaidos, kažkas ne taip supranta, rinkimai ne taip susiklostė kai kam ir yra nuoskaudų, bet dabar aišku, kad mes, matyt, užmynėme labai daug interesų – farmacija, alkoholis ir daugelis kitų dalykų. Kai skaitai tą informaciją, kuri viešoje erdvėje, supranti, kad iš tikrųjų tie interesai bus ginami ir yra ginami visais būdais“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis taip pat sakė manąs, kad nepaisant paskelbtos informacijos, reikia ištirti ir anksčiau paskelbtą prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu.
„Manau, kad viską reikia išsiaiškinti, manau, kad dabar yra tas momentas, kai nutylėjimas yra nusikaltimas“, – sakė politikas.
Anot jo, „valstiečių“ frakcija yra prašiusi, kad šį tyrimą atliktų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Kita vertus, R. Karbauskis užsiminė, kad kalbėti apie apkaltą prezidentei nereikėtų vien dėl to, kad po metų baigsis D. Grybauskaitės kadencija.
„Galbūt galvojant apie terminus, prasmės daryti kam nors apkaltą, jeigu būtų priežastis, žinant, kad valstybės vadovė keisis po metų, kaip ir prasmės nelabai būtų. Pats tyrimas, kuris atsakytų, ar buvo pažeidimų, kokie jie ir kad politikai suvoktų, kad taip elgtis negalima, tai labai svarbu“, – sakė parlamentaras.
„Reikėtų aiškiai apibrėžti, ko daryti negalima, kas leidžiama, kas neleidžiama. Mes prieš kelerius metus turėjome apkaltą prezidentui R. Paksui, manyčiau, kad priežastis, dėl ko prezidentas R. Paksas neteko savo posto, nėra niekuo didesnė negu tos priežastys, apie kurias mes dabar šnekame viešoje erdvėje. Taip neturi elgtis nei prezidentai, nei Seimo nariai, nei Vyriausybės nariai, niekas“, – kalbėjo jis.
Balandžio pabaigoje dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės D. Grybauskaitės susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.
Daugiausia dėmesio sulaukė ištrauka, kur D. Grybauskaitė parašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie tuomet dar kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.
Kituose laiškuose D. Grybauskaitė ir E. Masiulis derino paramą jai per rinkimų kampaniją, politikai sveikino vienas kitą su pergalėmis rinkimuose ir šventėmis, aptarė kitas politines aktualijas.
G. Landsbergis: labai rekomenduočiau teisėsaugos institucijoms atskleisti viską
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ragina teisėsaugos institucijas atskleisti visą turimą medžiagą apie politikams darytą poveikį. Jo nuomone, netgi to užtušavimo galėtų nebūti.
„Vieninteliai klausimai, kurie išlieka, ar tai yra visa medžiaga, kuri yra išviešinta, ar jos bus daugiau. Kalbama ir apie tai, kad gali būti dar daugiau. Tai tas selektyvumas irgi priduoda tokio politinio prieskonio, kurio turėtų nebūti. Aš labai rekomenduočiau ir kviesčiau teisėsaugos institucijas, atlikusias tyrimą (tie tyrimai, atrodo, dešimtmečiais truko), atskleisti dabar jau viską. Manau, kad to užtušavimo irgi jau galėtų praktiškai nebebūti, juo labiau, kad daugelį jų turbūt visi mėginate ir galite atspėti, kas ten yra užtušuota“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį paviešintą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, kurioje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
G. Landsbergio teigimu, akivaizdu, kad „buvo mėginama užvaldyti valstybę, kai kuriais atvejais tai bemaž pavyko“.
Jo vertinimu, poveikio politikams apimtis yra stulbinama. „Negaliu neigti, kad kažkokių gandų Seimo koridoriuose nebūta, manau, kad visi kažką esame girdėję. Tačiau ta apimtis, kuria buvo veikiama, ji yra tikrai stulbinama“, – sakė G. Landsbergis.
S. Skvernelis: reikia viešinti maksimaliai viską
Premjeras S. Skvernelis mano, kad reikėtų viešinti maksimaliai viską, jog Lietuvos žmonės matytų visą vaizdą, kas Lietuvoje vyko per paskutiniuosius dešimtmečius.
„Aš manau, kad reikia viešinti maksimaliai viską. Tik tas aspektas turi būti, kad nepakenktų esamiems tyrimams, kurie galbūt realizuotini yra. Bet Lietuvos žmonės turi žinoti pilną situaciją, pilną vaizdą, kas šalyje vyko paskutinius dešimtmečius“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, ta informacija yra skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), ir jie turi parengti išvadas, kad matytume visą visumą.
„Dabar yra fragmentiniai dalykai pateikti, nematant bendro vaizdo. Man kai kas naujiena buvo, kai kas didelė naujiena, kai kas ne“, – sakė vyriausybės vadovas.
Į klausimą, ar gali būti pateikta informacijos ir apie kitas įmones, S. Skvernelis sakė, kad laukia NSGK išvadų.
„Aš nežinau, aš laukiu tiesiog komiteto išvadų. Manau, kad bus atskleistas pilnas vaizdas, pilnas paveikslas, sisteminiai dalykai, reikia to sulaukti“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ar galima kalbėti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už tokią veiklą, premjeras paragino sulaukti NSGK išvadų.
„Bet pati misija parlamentinio tyrimo nebuvo baudžiamasis persekiojimas, ir tas tikslas yra visiškai kitoks – atskleisti sisteminius dalykus ir pamačius tą bendrą vaizdą padaryti sprendimus tokius, kad ateityje to nebūtų. (...) Mes turime pasidaryti išvadas ir neleisti, kad ateityje tokie dalykai galėtų pasikartoti“, – teigė S. Skvernelis.
-
V. Bakas: neteisėta verslo įtaka politikai stabdo valstybės raidą 10
LRT laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku.
– Pone Bakai, jūsų komitetas taip pat atlieka specialų tyrimą dėl politikos ryšių su verslo grupėmis. Prezidentė, aiškindamasi visuomenei dėl susirašinėjimo su E. Masiuliu, interviu tarsi užsimena žinanti apie jūsų komiteto būsimas išvadas ar turimą medžiagą, kuri neva patvirtina, kad žurnalistas Tomas Dapkus yra ne tik žurnalistas, bet ir atlikdavo kitas koncerno jam pavestas funkcijas. Ar jūs galėtumėte tai kaip nors pakomentuoti?
– Pradėkime nuo to, kad išvadų šiandien niekas negali žinoti, nes aš pats nežinau galutinių išvadų – jų dar nėra. Žmonės dirba ir savaitgaliais, mūsų biuras formuluoja pagrindines išvadas. Šiandien aš mačiau pirminį projektą, todėl noriu pasakyti labai atvirai – tiek tyrimo režimas, tiek pačios išvados nėra niekam žinomos, išskyrus komiteto narius. Tačiau vienas iš mūsų tyrimo šaltinių yra, be abejo, valstybės institucijų teikiama informacija. Reikėtų pasakyti, kad aukščiausi valstybės vadovai nuolat, ne tik dabar, bet ir anksčiau, gaudavo ir gauna informaciją apie procesus, kurie reikšmingi valstybės saugumui. Taigi nereikėtų stebėtis prezidentės pasisakymu – reikėtų stebėtis, jei ji negautų jokios informacijos.
– Šiandien viešai paskelbta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, kuri buvo skirta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Mes, žinoma, negalime atskleisti šaltinio, iš kurio gavome informaciją. Šiuose dokumentuose kai kurios pavardės ir juridinių asmenų pavadinimai yra paslėpti. Neslepiamos tik D. Mockaus, R. Kurlianskio, T. Dapkaus, ir R. Raulynaičio pavardės. Tai, kas čia parašyta, iš esmės patvirtina tai, ką kalba prezidentė. Jūs susipažinęs su paviešintais dokumentais?
– Aš nežinau, kokius jūs turite dokumentus. Noriu pasakyti, kad NSGK dabar surašė pirminį 150 lapų išvadų projektą, jame yra kelios dešimtys pavardžių. Mūsų dėmesio centre yra penkios ar šešios įmonės.
– Kas tai per įmonės?
– Aš nenorėčiau dabar detalizuoti. Atleiskite, tai būtų tiesiog nesolidu. Aš manau, kad komitetas pateiks visuomenei apibendrintą, ne iš konteksto ištrauktą informaciją. Mes turime tikslą ir girdėjau prezidentės raginimą išviešinti kuo daugiau informacijos. Tikiuosi, kad mums pavyks tai padaryti. Visuomenei bus atskleista visa informacija, kuri buvo kaupiama daugiau negu 10 metų, apie neteisėtą įtaką, nedeklaruotą įtaką. Kada niekam neatskaitingi, niekieno nerinkti žmonės tenkino savo asmeninius poreikius visų Lietuvos piliečių sąskaita. Kada korumpavo politikus, šantažavo, netgi siekė įtraukti į svarbiausias valstybės institucijas savo žmones: prokuratūra, teismai, ministerijos. Tikrai įspūdingas sąrašas ir jis tikrai neapsiriboja viena įmone.
Visuomenei bus atskleista visa informacija, kuri buvo kaupiama daugiau negu 10 metų, apie neteisėtą įtaką, nedeklaruotą įtaką.
Yra nesolidu, kad iš valstybės institucijų parlamentinio tyrimo medžiaga tampa vieša anksčiau, negu tai daro komitetas. Tai gali būti tik dalis informacijos, ja galima vėliau manipuliuoti ir t.t. Palaukime porą savaičių ir pamatysime ne vieną įmonę. Labai to tikiuosi. Bent jau kaip pirmininkas tikrai kovosiu, kad visuomenė sužinotų visą tyrimą medžiagą, kurią surinko NSGK.
– O, jūsų nuomone, būtų normalu viešinti kai kurių asmenų susirašinėjimus trumposiomis žinutėmis? Pavyzdžiui, T. Dapkaus ir R. Kurlianskio žinutes: „ryt 10 m. jūsų politiniam projektui. Pamenu, kaip skilo nuo abonento, ir kaip visi svarstė, kad turbūt neišgyvens, o išgyveno ir dar šiemet paims valdžią. Toliaregiška...“ Čia dalis medžiagos apie tai kaip, anot saugumo, Liberalų sąjūdis yra iš esmės „MG Baltic“ koncerno nuo A. Zuoko partijos atskelta grupė ir įkurta nauja politinė jėga „MG Baltic“ iniciatyva. Liberalų sąjūdis kaip „MG Baltic“ projektas – taip formuluoja VSD. Tokius pokalbius jūs tiesiog viešinsite? Tai teisėta?
– Pasakysiu taip – aš galiu komentuoti tik komiteto išvadas. Šiandien jų nėra, visos jos yra įslaptintos, todėl komentuoti tai, kas gauta iš patikimų žiniasklaidos šaltinių, man būtų sudėtinga. Neslėpsiu, mes šiandien ryte gavome trečdalį išslaptintos informacijos iš tos, kurios prašėme. Likusi informacija turėtų būti komitetui pateikta iki trečiadienio. Tada procedūra yra tokia, kad komiteto nariai, atsižvelgiant į gautą medžiagą, formuluos savo išvadas, šlifuos kiekvieną pastraipą. Bet noriu pasakyti, kad visuomenė gaus visą informaciją. Aš esu šalininkas, kad visi 149 lapai, kuriuos mes dabar parašėme, būtų prieinami visuomenei. Kad tiek žurnalistai, tiek politologai galėtų daryti savo įžvalgas.
Manau, kad mums neišvengiamai reikia priimti sprendimus – kalbu apie įstatymų leidybą, apie institucijų stiprinimą, kad užkištume tas landas, per kurias netenkame labai daug vertės ir lėšų. Dėl to stringa mūsų valstybės raida. Mūsų tikslas – parodyti tas skyles. Tikrai nieko nekaltinsime, mes pateiksime tai, kaip veikia politika, kaip priimami sprendimai. Mes pateiksime pagrindinius interesus, tarpininkus, pagrindinius tikslus, sandorius ir t.t. Visa tai bus pateikta, ir aš manau, kad šiuo klausimu pozicija ir opozicija turėtų susivienyti. Tik tada mes galime padaryti didelį proveržį, nors taip Lietuva tikrai yra daug pasiekusi.
– Pone Bakai, tai, ką jūs kalbate, be abejonės yra labai svarbu. Jūs dabar negalite pasakyti tų 5 koncernų ar verslo grupių, kurių veiklą, politinę galią tyrėte, bet tai yra, sakykime taip – praeities įtaka. Turbūt akivaizdu, kad pasakius A reikia pasakyti ir B – dabar įtaka taip pat yra galima. Žinome, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis yra vienos stambiausių verslo organizacijų Lietuvoje savininkas. Ir tai negali neturėti poveikio politinei sistemai. Kaip su tuo?
– Galėtumėte patikslinti, kur tas poveikis yra? Aš NSGK vadovauju dvejus metus. Per tą laiką nesu gavęs nė vieno prašymo, netgi pasidomėjimo iš partijos primininko apie tai, ką mes darome, ką tiriame. Priešingai – per dvejus metus buvo priimti sprendimai, kurie be precedento sustiprino mūsų krašto saugumą, sustiprino mūsų žvalgybas, jų pajėgumus. Dabar yra pertvarkoma valstybės tarnyba. Manau, mes tokių sprendimų neturėjome pastaruosius 14 metų – nuo stojimo į NATO.
– Jūsų tyrimas „Agrokoncerno“ niekaip nelietė: nei rusiškų trąšų vežimo į ES, nei keliasdešimt tūkstančių hektarų valdymo, nei sprendimų, susijusių su žemės ūkiu, kontekste ir t.t. Jūs to koncerno neanalizavote?
– Aš jums atsakysiu į tą klausimą, kai mes baigsime tyrimą.
