„Bendrai sezoną vertinu labai gerai, nes pagrindiniai tikslai buvo įvykdyti - iškovotas kelialapis į olimpines žaidynes ir laimėtas aukso medalis Europos U23 čempionate. Iki tobulų metų pritrūko patekimo į pasaulio čempionato finalą. Tai vienintelis momentas, dėl kurio reikės padaryti išvadas. Viskuo kitu esu labai patenkinta, buvo tam tikras stabilumas, pasiektas Lietuvos rekordas“, - naujienų agentūrai ELTA sakė D. Zagainova.

Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) prieš pusantros savaitės paskelbė, kad trišuolio nebeliks tarp pagrindinių rungčių 2020 metų Deimantinės lygos varžybose.

Atlikusi rungčių populiarumo tyrimą ir norėdama sutilpti į 90 min. televizijos transliacijas, IAAF iš pagrindinių Deimantinės lygos rungčių išbraukė disko metimo, 200 m sprinto ir 3000 m barjerinio bėgimo bei trišuolio rungtis. 200 m bėgimai ir 3000 m barjeriniai bėgimai vyks 10-yje etapų iš 15, o disko metimo ir trišuolio - vos dviejuose. Bet nei vienos iš šių rungčių nebus finaliniame 2020 metų etape.

Nors D. Zagainova dar neturi patirties šiose varžybose, ši žinia nebuvo maloni. Ji tikisi, kad toks sprendimas bus tik laikinas.

„Be abejo, apmaudu, kad tokią stiprią rungtį išbraukė iš Deimantinės lygos programos. Juolab, kad šiemet viena iš trišuolininkių vos nepagerino pasaulio rekordo. Tai tikrai labai graži rungtis, pritraukianti daug dėmesio. Labai gaila, kad ją išbraukė iš Deimantinės lygos, bet atsirado „Golden“ lyga, kurioje bus trišuolis, lauks ir kitų varžybų. Labai tikiuosi, kad toks sprendimas Deimantinėje lygoje bus tik vieneriems metams“, - sakė sportininkė.

Lietuvos lengvajai atletikai toks sprendimas buvo gana skaudus, nes mūsų šalyje yra dar viena aukšto lygio trišuolininkė - Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty, o disko metikų elite įsitvirtinęs yra Andrius Gudžius. Nemažai pasaulio sportininkų jau išreiškė nepasitenkinimą ir žada nepasiduoti.

„Pastebėjau, kad labai daug sportininkų pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą šiuo klausimu. Dėl to tikiuosi, kad situacija kitais metais pasitaisys“, - teigė D. Zagainova.

Žavi lengvaatletė treniruojasi tiek Lietuvoje, tiek Valensijoje (Ispanija). Pasak jos, komercinės varžybos yra gera proga pasivaržyti su aukšto lygio varžovėmis.

„Mano atveju, man komercinės varžybos yra labiau reikalingos ne dėl galimo uždarbio, o dėl konkurencijos. Nes būtent komercinėse aukšto lygio varžybose galiu pajusti gerą atmosferą, pasivaržyti su elitinėmis sportininkėmis, kurios dalyvaus olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionate. Tai suteikia labai reikalingos praktikos“, - aiškino D. Zagainova.

Tarp D. Zagainovos ir D. Dzindzaletaitės-Kilty šiais metais užsimezgė savotiška kova siekiant Lietuvos rekordo. Dovilė birželio viduryje varžybose Latvijoje nušoko 14 m 26 cm ir pagerino sau pačiai priklausiusį šalies rekordą, bet vos po dviejų savaičių D. Zagainova Šveicarijoje užfiksavo dar geresnį rezultatą - 14 m 43 cm.

„Per varžybas pirmiausia kovoju su savimi. Nesidairau į kitus, o daugiausiai dirbu su savimi, kad galėčiau pasiekti geriausią rezultatą. Be abejo, konkurencija kažkiek paskatina stengtis, bet tai nėra svarbiausia priežastis siekiant norimo rezultato. Bet džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime konkurenciją tarp trišuolininkių tokiame aukštame lygyje. Kitos rungtys tuo pasigirti negali“, - pabrėžė D. Zagainova.

Trišuolininkė, pagerinusi Lietuvos rekordą, taip pat pelnė kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes. Ji pabrėžė, kad pasimokė iš šių metų pamokų ir džiaugėsi, kad olimpines žaidynes vyks kur kas patogesniu laiku nei planetos pirmenybėse. Visas pasiruošimo planas jau sudėliotas iki Europos čempionato, kuris Paryžiuje (Prancūzija) vyks po olimpinių žaidynių.

„Planas jau yra sudėliotas, stovyklos ir kiti dalykai jau yra numatyti iki pat Europos čempionato. Tikslai yra patys aukščiausi. Sieksiu ir aukštos pozicijos, ir rezultato, ir pačio šuolio kokybės. Norėčiau visą tai pasiekti per olimpines žaidynes. Džiaugiuosi, kad olimpinės žaidynės vyks liepos mėnesį - mums labai įprastu ir patogiu laikotarpiu, o ne taip, kaip šiemet buvo Dohoje - spalį“, - Eltai kalbėjo D. Zagainova.

Netrukus lengvaatlečiams prasidės uždarų patalpų sezonas. D. Zagainova prisipažino, kad jis bus gana intensyvus.

„Taip, ruošiuosi žiemos sezonui. Atstovausiu savo klubui Ispanijoje, vėliau bus keletas komercinių varžybų, Lietuvos čempionatą ir vėliau matysime, ar bus galimybė sudalyvauti uždarų patalpų pasaulio čempionate“, - pridūrė D. Zagainova.

Lietuvė laimėjo trišuolio varžybas ir trečią kartą viršijo planetos čempionato normatyvą: birželį Latvijoje ji nušoko 14,26 cm, liepą Italijoje – 14,27 cm.

„Emocijos labai pozityvios, geriau po vieną centimetrą į priekį nei po vieną centimetrą atgal. Šį sezoną varžybų dar daug, tai po tą centimetrą prisidėti kiekvienose varžybose būtų labai gerai“, – pergale džiaugėsi D.Kilty.

Sportininkei nesutrukdė nei permainingas vėjas, nei lietus varžybų metu. 14 metrų ribą be mūsiškės įveikė tik rumunė Elena Andreea Panturoiu, kurią lietuvė laipteliu aplenkė ir prieš ketverius metus Europos iki 23 metų čempionate, kada iškovojo auksą.

„Prieš varžybas, išvažiuojant, mano sūnus pasakė „gražu, lyja“, nes jam labai patinka lietus. Per šias varžybas galvojau taip pat, negalvojau apie blogas oro sąlygas, tiesiog, kad smagu, gera, nors tikrai buvo sudėtinga“, – sakė už britų sprinterio ištekėjusi D.Kilty.

Įdomus sutapimas – asmeninius rekordus trišuolininkė šiemet dukart pagerino komandiniuose čempionatuose, atstovaudama Lietuvos rinktinei.

„Esu tokiame lygyje, kada žinau, kur yra pagrindinės varžybos, kur reikia surinkti taškus už komandą, kur reikia kuo geriau atstovauti. Man pavyksta gerai pasirodyti, kai reikia atstovauti Lietuvos rinktinei, nes jaučiu atsakomybę, jaučiu garbę“, – šypsojosi D.Kilty.

Aukščiausiu pažymiu galima vertinti ir bėgikės Modestos Morauskaitės pasirodymą: 400 m rungties finale nuotolį ji įveikė per 52,43 sek. bei vos 0,08 sek. atsiliko nuo vakar atrankoje pasiekto asmeninio rekordo. Lietuvė nusileido tik olandei Lisanne de Vitte (52,05 sek.), finišavo antra ir komandai iškovojo 10 įskaitinių taškų.

„Šiandien bėgti buvo sunkiau. Iš tikrųjų, paskutinį kartą dvi dienas iš eilės bėgau Europos iki 23 metų čempionate prieš dvejus metus. Tada antras startas buvo gerokai prastesnis ir esu be galo laiminga, kad šiandien galėjau parodyti artimą rezultatą savo rekordui, kurį padariau vakar. Šiandien sąlygos buvo sudėtingesnės nei vakar, bet džiaugiuosi išplėšusi antrąją poziciją“, – sakė M.Morauskaitė.

Beje, antrą vietą lietuvė iškovojo tik paskutiniuose distancijos metruose, kada vos 0,01 sek. aplenkė portugalę Catią Azevedo.

„Tiksliai nežinojau, ar antra, ar trečia, nes su portugale finišavome dviese. Vos neišgriuvau po finišo, nes mečiau krūtinę į priekį, kiek įmanoma daugiau. Girdėjau, kaip Dovilė iš sektoriaus šaukė „bėk, bėk“, tą dariau sukandusi dantis, ėjau iki galo, nes reikėjo kovoti. Esu kovinga ir tikrai nebuvau pasidavusi nė minutei“, – pasakojo M.Morauskaitė.

Moterų kūjo metime Lietuvos rekordininkė Agnė Lukoševičiūtė užėmė 10 vietą (54,76 m). Nors šalies čempionate lengvaatletė kūjį numetė už 60 metrų ribos, Norvegijoje tokio rango varžybų debiutantės pasiektas rezultatas yra didesnis nei iki šio sezono buvęs Lietuvos rekordas.

Vyrų rutulio stūmime Šarūnas Banevičius buvo aštuntas (17,72 m), o moterų 3000 m bėgime įprastai ilgesnes distancijas bėganti Loreta Kančytė finišavo 11-a (10 min. 10,93 sek.). Tik per plauką tarp prizininkių nepateko 800 m bėgusi Eglė Balčiūnaitė – nuotolį įveikusi per 2 min. 5,72 sek. ji finišavo ketvirta.

„800 m rungtyje labai sunku prognozuoti, kaip klostysis bėgimas. Šį kartą jis buvo labai taktinis, pirmas ratas buvo kur kas lėtesnis nei antras ir viskas sprendėsi paskutiniuose metruose. Didžiąją dalį distancijos jaučiausi puikiai, galvojau, kad galėsiu iki pat finišo išlaikyti, tačiau gale pritrūko. Galbūt, jei nebūčiau ėjusi į priekį prieš 600 metrų ribą, būtų buvę kitaip. Tačiau tada būtų dar didesnė rizika pralaimėti finišą“, – spėliojo E.Balčiūnaitė.

Šį sezoną lengvaatletė 800 m yra bėgusi per 2 min. 2,93 sek. Norint varžytis pasaulio čempionate Dohoje (Kataras), jai rezultatą reikia pagerinti kiek daugiau nei sekunde.

„Labai noriu į Dohą, noriu ten patekti ir bėgti. Manau, esu to verta. Turėsiu dar porą startų Šveicarijoje ir Belgijoje bei tikiuosi, kad pavyks gerokai pagerinti Palangoje pasiektą rezultatą ir išsikovoti kelialapį į Dohą“, – vylėsi E.Balčiūnaitė.

Įsibėgėjant Europos komandinio čempionato programai, įsismarkavo ir lietus. Vyrų šuolių į aukštį rungtyje visi dalyviai parodė kur kas prastesnius rezultatus nei visą šį sezoną. 228 cm Lietuvos čempionate peršokęs Adrijus Glebauskas Norvegijoje užėmė penktą vietą, įveikęs 215 cm.

5000 m bėgime Egidijus Adomkaitis buvo 11-as (14 min. 55,67 sek.), tokią pačią poziciją užėmė 3000 m kliūtiniame bėgime besivaržiusi Evelina Miltenė (11 min. 19,71 sek.). Tuo tarpu didžiausio susidomėjimo dėl šeimininkų žvaigždės Jakobo Ingebrigtseno sulaukusioje 1500 m rungtyje Simas Bertašius iškovojo trečią vietą – 3 min. 45,51 sek.

Lietuvis didžiąją distancijos dalį pirmavo ir nors vėliau jis nukrito į ketvirtą poziciją, jėgų finišo spurtui mūsiškiui pakako.

„Įdomus sutapimas – šiandien sukako lygiai metai nuo finalo Berlyne. Tada bėgome kartu su Jakobu ir jo dviem broliais. Taktika pas mane dažniausiai būna vienoda, nes man sekasi bėgti tada, kai užduodu sau palankų tempą, kada nebūna staigių tempo šuolių. Stengiausi padaryti viską, kad bėgimas būtų kuo palankesnis man“, – pasirodymą komentavo S.Bertašius.

Prieš dvejus metus antroje Europos komandinio čempionato lygoje 1500 m nuotolyje lietuvis buvo pirmas, tačiau pirmoje lygoje aukščiau 10 vietos jis iki šiol nebuvo pakilęs. Tam nesutrukdė ir pliaupęs lietus – jį užgrūdino analogiškomis sąlygomis vykusios varžybos Suomijoje.

„Turėjau prieš nepilną mėnesį panašią repeticiją Suomijoje, kur taip pat bėgau 1500 m tokiomis pačiomis lietingomis sąlygomis. Tokie startai paruošia, todėl šiandien pažvelgęs pro langą ir pamatęs, kad lyja, nesuglumau, tai manęs neišblaškė“, – sakė S.Bertašius.

Moterų ieties metime Liveta Jasiūnaitė užėmė ketvirtą vietą (54,74 m), o vyrų šuoliuose į tolį Marius Vadeikis buvo dešimtas (7,43 m). Geriausią Lietuvos sezono rezultatą užfiksavo vyrų 4×100 m estafetės ketveriukė (Mantas Šeštokas, Giedrius Rupeika, Kostas Skrabulis ir Gediminas Truskauskas), distanciją įveikę per 40,69 sek. Jiems čempionate atiteko aštunta vieta, tuo tarpu moterų 4×100 m komanda buvo diskvalifikuota.

Po antros Europos komandinio čempionato dienos lietuviai žengia būdami 11-i (91 tšk.). Nuo septintos pozicijos, kuri leistų išlikti pirmoje lygoje, mūsiškiai atsilieka 27 taškais.

22 metų sportininkė birželio 30 d. Šveicarijoje vykusiose varžybose nušoko 14,43 m ir pasiekė naują Lietuvos moterų trišuolio rekordą. D.Zagainova įvykdė 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių bei šių metų pasaulio čempionato normatyvus. O po kelių savaičių Švedijoje vykusiame jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso medalį ir dar kartą pateko į gerbėjų ir žiniasklaidos dėmesio centrą.

Bendraudama su "Vilniaus diena" sportininkė sakė, kad užgriuvusi šlovės našta ir įtemptas varžybų grafikas išsekino ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, tačiau jėgų teikia mintys apie rugsėjo pabaigoje laukiančius startus planetos pirmenybėse.

Iki šios vasaros D.Zagainovos pasiekimų kraityje buvo 2017 m. iškovotas Lietuvos čempionės titulas ir trys auksinės pergalės šalies uždarų patalpų čempionatuose. Tiesa, praėjusį savaitgalį geriausios Lietuvos trišuolininkės dalyvavo Palangoje vykusiame šalies lengvosios atletikos čempionate, bet, pasak D.Zagainovos, bent jau ji aukštų rezultatų iš savęs nesitikėjo.

"Per paskutinius kelis mėnesius turėjau labai daug sėkmingų varžybų, jos kainavo daug jėgų, esu psichologiškai išsikrovusi. Tad mano pagrindinis tikslas – saugiau atšuoliuoti, nieko neprisidirbti, išvengti traumų ir toliau rengtis pasaulio čempionatui", – "Vilniaus dienai" sakė D.Zagainova.

– Palanga lietuviams asocijuojasi su atostogomis, bet panašu, kad lengvaatlečiai šiame kurorte ilsėtis neturi kada?

– Iš tiesų, pas mus atostogomis visai nekvepia. Palangoje kartu su kitais Lietuvos lengvosios atletikos nariais susirinkome treniruočių stovykloje, jau pradedu ruoštis rugsėjo pabaigoje Kataro sostinėje Dohoje vyksiančiam pasaulio lengvosios atletikos čempionatui. Po Europos jaunimo čempionato trumpam grįžau į Lietuvą, po to kelioms dienoms išvykau į Italiją, ten turėjau dalyvauti komercinėse varžybose, tad buvo daug šurmulio, daug kelionių, bet labai mažai darbo. Tad dabar grįžtu prie darbo treniruotėse ir labai tuo džiaugiuosi. O atostogų šiais metais dar ilgai nebus.

Nors jos man tikrai nepamaišytų. Europos jaunimo čempionatas pareikalavo daug jėgų, o po jo buvo daug emocijų, bendravimo, susitikimų su žurnalistais ir pan. Po savaitės turėjau skristi į Italiją ir startuoti komercinėse varžybose, tai taip pat turėjo įtakos bendrai savijautai. Net ir mano treneriai sakė, kad turiu apsiraminti ir šiek tiek sumažinti tempą, nes jie matė, kad buvau ant fizinio ir emocinio išsekimo ribos.

– O kokia dabar jūsų savijauta?

– Vienu metu buvau labai pavargusi nuo viso to dėmesio, interviu, kelionių. Norėjau bent kelias dienas praleisti ramybėje, toliau nuo šurmulio – ir tą ramybės oazę radau Palangoje. Čia taip pat vyko treniruotės, bet jos buvo lengvesnės, skirtos atsistatyti, atgauti jėgas. Ir dabar galiu pasakyti, kad jaučiuosi geriau, pailsėjo ir galva, ir kūnas. Suprantu, kad manęs laukia sudėtinga antra sezono dalis, bet tikiu, kad sugebėsiu tinkamai jai pasirengti.

Kai buvau jauna ir neįveikiau 13 m ribos, ir 14,50 m atrodė fantastika. Kai šoki toliau 14 m, tada 15 m jau neatrodo kažkas nerealaus.

– Bent jau kol kas ši vasara yra geriausia jūsų karjeroje. Ar tikėjotės prieš sezoną tokių aukštų pasiekimų?

– Man ši vasara yra tokia, kokia ir turėjo būti. Gal kitiems atrodo, kad tas Lietuvos rekordas yra kažkoks stebuklas. Bet taip yra todėl, kad jie nežino, kaip aš dirbau treniruotėse, kokius rezultatus pernai ir šiais metais demonstravau varžybose. Todėl jiems tas rekordinis šuolis ir tapo žaibu iš giedro dangaus. Bet savęs ir savo trenerių aš nenustebinau. Jau pernai buvau pasiruošusi šokti už 14 m, deja, nesugebėjau to padaryti varžybų takelyje. Praėjusių metų birželio viduryje Latvijoje vykusiose varžybose nušokau 13,74 m ir pasiekiau geriausią asmeninį rezultatą, galvojau, kad kitas laiptelis bus 14 m ir taip toliau. Bet šių tikslų pasiekti pernai nepavyko. Pamenu, pernai Lietuvos lengvosios atletikos čempionate net nepasiekiau 13 m ribos ir beveik metru nusileidau pirmą vietą užėmusiai Dovilei Dzindzaletaitei. Tačiau manęs tai nesugniuždė, nes žinojau, kad ištaisiusi klaidas šoksiu gerokai toliau.

Daug optimizmo suteikė pirmieji šių metų startai uždarose patalpose. Nors vasario 15 d. Šiauliuose vykusiame Lietuvos čempionate formaliai 14 m neperšokau, pritrūko kelių centimetrų, širdyje man tas šuolis prilygo 14 m barjero peržengimui. O prasidėjus lauko sezonui aš jau pirmame starte Alytuje nušokau 14,11 m, po to Utenoje buvo 14,04 m, birželio 15 d. Saragosoje – 14,13 m. Tie šuoliai nebuvo idealūs, aš asmeniškai nebuvau jais patenkinta. Buvo tikrai daug šuolių, kai skriejau už 14,40 m ribos, bet jų neįskaitė dėl minimalių taisyklių pažeidimų, peržengimų. Ir birželį Ispanijoje treneris man pasakė, kad aš jau šoku 14,40 m, bet man tereikia tiksliai pataikyti atsispirti į lentelę. Šveicarijoje man pagaliau pavyko padaryti tai, ko nesugebėjau įvykdyti pirmuose startuose. Be abejo, prie mano rekordo prisidėjo ir palankios oro sąlygos. Bene pirmą kartą šuolių metu pūtė palankus vėjas, temperatūra siekė apie 30 laipsnių, o man tai yra geriausios oro sąlygos. Tokiame karštyje labai gerai įšyla raumenys, be to, man teko gyventi Ispanijoje, tad karštis yra natūralus mano palydovas ir man tikrai netrukdo.

– Pasaulio moterų trišuolio rekordas nuo 1995 m. yra 15,50 m. Šiais metais toliausiai šoko Venesuelos atstovė Yulimar Rojas (15,06 m). Ar pagalvojate, kad ir jūs galėtumėte nuskrieti toliau nei 15 m?

– Apie pasaulio rekordą tikrai negalvoju, bet esu tikra, kad 14,43 m nėra mano galimybių maksimumas. Nors lengvosios atletikos treniruotes lankau nuo 9 metų, profesionaliai darbuotis trišuolio sektoriuje pradėjau vos prieš trejus metus. Tad natūralu, kad iki šiol trišuolio sektoriuje darau daug technikos klaidų, kurias ištaisius galėčiau šokti gerokai daugiau. Tad sporto masteliais aš tik neseniai atradau savo šuolį. Man labai daug davė sprendimas 2017 m. vasarą pradėti dirbti su naujais treneriais – Kęstučiu Šapka ir Rafaeliu Blankero iš Valensijos. Taip pat pasirašiau sutartį su Valensijos klubu, metus gyvenau ir sportavau Ispanijoje. Man tie metai suteikė stiprų postūmį, ir nors nuo 2018 m. vidurio gyvenu Lietuvoje, Ispanijoje ir toliau praleidžiu labai daug laiko, ten vyksta treniruočių stovyklos, įvairios varžybos.

– Bet vis dėlto, ar 15 m yra realiai pasiekiama riba?

– Kai buvau jauna ir neįveikiau 13 m ribos, ir 14,50 m atrodė fantastika. Kai šoki toliau 14 m, tada 15 m jau neatrodo kažkas nerealaus. Iš tiesų, dabar šio skaičiaus aš nesureikšminu. Manau, kad tai nėra fantastinė riba, nes ir europietės rodo, kad gali nušokti tiek ir dar daugiau. Vadinasi, galiu ir aš. Tik reikia daugiau darbo ir daugiau laiko. Nuosekliai dirbant ateis laikas, kai šturmuosiu ir šią aukštumą. Mano asmeninė patirtis rodo, kad rekordams reikia pribręsti.

– Ar pagalvojate, kad su geriausiu savo asmeniniu rezultatu pasaulio čempionate galėtumėte pakovoti ir dėl medalio? Bent jau pagal 2017 m. pasaulio čempionato ir 2018 m. Europos pirmenybių rezultatus jūsų pasiekimas būtų 4-as.

– Prieš varžybas aš visiškai negalvoju apie rezultatą, mąstau tik apie šuolio techninį atlikimą, o ne apie tai, kiek čia man reikėtų nušokti, kad kažką laimėčiau. Juo labiau kad trišuolio sektoriuje kiekvienos varžybos būna skirtingos dėl oro sąlygų ir kitokių išorinių faktorių. Tiesiog turi stengtis atlikti savo geriausią šuolį, o kitų dalyvių rezultatai nėra esminis faktorius. Aš tikrai nenoriu, kad mano užimta vieta priklausytų nuo varžovių šuolių, nuo to, kaip joms sekasi ar nesiseka. Manau, kad svarbiausia pačiai viską padaryti aukščiausiu lygiu ir tada nereikės jaudintis dėl varžovių.

Pažįstu geriausias planetos trišuolininkes, su kai kuriomis teko susitikti ir varžybose, o mintis, kad rudenį turėsiu galimybę dalyvauti pasaulio čempionate, mane įkvepia ir džiugina. Su treneriais esame suplanavę ramų ir nuoseklų pasirengimo laikotarpį, kad geriausius savo šuolius atlikčiau spalio pradžioje Dohoje, o ne liepą ar rugpjūtį. Tad šią vasarą rekordų jau nešturmuosiu, visas dėmesys bus skirtas planetos pirmenybėms. O ten gal bus ir naujų rekordų.

25 metų lengvaatletė pagerino Lietuvos rekordą. Baltijos šalių komandiniame čempionate, trišuolio rungtyje, D.Dzindzaletaitė nušoko 14,26 m.

Buvęs rekordas – 14,23 m – 2015-aisiais buvo pasiektas pačios Dovilės.

Sportininkė taip pat įvykdė pasaulio čempionato, kuris rudenį vyks Dohoje, normatyvą.

Moterų trišuolio lyderes Šiauliuose skyrė vos vienas centimetras: asmeninį rekordą pagerinusi Diana Zagainova nušoko 13,97 cm, o Lietuvoje septynerius metus nepralaimėjusi Dovilė Dzindzaletaitė – 13,96 cm. Abi trišuolininkės taip pat įvykdė Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą (13,85 m).

„Turėjome tokį tikslą (įvykdyti normatyvą – lengvoji.lt), bet jis nebuvo pagrindinis. Labiau akcentavome techninius dalykus šuolyje ir tai privedė prie to gero rezultato, prie normatyvo, – pasakojo D.Zagainova. – Pergalės prieš Dovilę neakcentuoju. Džiaugiuosi, kad pas mus yra tokia konkurencija ir džiaugiuosi, kad ji dalyvavo. Jos dėka buvo kova, iš kurios atsirado ir šis rezultatas. Džiaugiuosi tapusi Lietuvos čempione.“

D.Dzindzaletaitė normatyvą į Europos čempionatą buvo įvykdžiusi dar pernai, tuo tarpu D.Zagainova tapo devinta Lietuvos sportininke, kuriai pakluso normatyvas. Žiemą tą pavyko padaryti penkiems lietuviams.

„Tikslas Glazge bus tas pats – atlikti gerai, techniškai šuolius. Tam ruošiuosi visą laiką. Tikiuosi, kad čia bus gera repeticija prieš Europos iki 23 metų čempionatą vasarą. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę sudalyvauti su tiek gerų sportininkių“, – sakė D.Zagainova.

Beje, varžybas trišuolininkė pradėjo dviem nesėkmingais bandymais, tad nedaug trūko, jog protokole ji išvis nebūtų klasifikuota.

„Jau turiu patirties šioje situacijoje. Mačiau, kad šuoliuojasi gerai, viskas yra tvarkoje. Parinkome įsibėgėjimą ir buvau rami, žinojau, kad viskas bus gerai. Trečias bandymas mane atpalaidavo ir ketvirtame bandyme teko rizikuoti. Turėjau didelę pertrauką iki šuolio, todėl paprašiau žiūrovų palaikymo. Manau, man tai labai padėjo“, – komentavo vilnietė.

Dramatiškai susiklostė moterų 3000 m sportinio ėjimo varžybos. Brigita Virbalytė iškovojo pergalę bei tapo planetos sezono lydere, nors finišo liniją pirma kirto Živilė Vaiciukevičiūtė. Vis dėlto jaunoji ėjikė dėl neleistinų veiksmų finišo tiesiojoje buvo diskvalifikuota.

„Tai turbūt dramatiškiausias finišas mano karjeroje, nes visada, bent uždarų patalpų čempionatuose, pasigesdavau tos konkurencijos. Buvo smagu, kad sukūrėme intrigą, o kas buvo finišo tiesiojoje, nelabai norėčiau komentuoti. Galbūt tai nėra mano kompetencija, emocijos virė ir tie jausmai yra dviprasmiški“, – komentavo B.Virbalytė.

Ėjikė pasakojo, kad teisėjai iš anksto įspėjo sportininkes, kad jų technika finišo tiesiojoje bus ypač akylai stebima.

„Stengiausi ir finišo tiesiojoje eiti kiek įmanoma greičiau, tačiau labai galvojau apie techniką, nes teisėjai dar likus dviem ratams iki finišo mus perspėjo. Greitis yra milžiniškas ir išlaikyti abi kojas ant žemės yra sudėtinga“, – sakė B.Virbalytė.

Distanciją ji įveikė per 12 min. 13,31 sek. bei tapo planetos sezono lydere. Antrą vietą užėmė Monika Vaiciukevičiūtė (12 min. 51,01 sek.), trečią – Austėja Kavaliauskaitė (14 min. 30,99 sek.).

„Mano ir Živilės konkurencija puošia ėjimą. Girdėjau tokių nuomonių, kad ėjimas šiandien buvo įdomiausia rungtis, ko niekada nebūdavo – ėjimui tai labai svarbu. Geriausias pasaulio sezono rezultatas yra tam tikras pasiekimas, bet jo nesureikšminu, nes žinau, kad ne tris kilometrus einu olimpinėse žaidynėse“, – santūriai pasiekimą vertino B.Virbalytė.

Repeticija prieš Europos čempionatą – pavykusi. Eglė Balčiūnaitė namų manieže iškovojo devintą 800 m rungties Lietuvos čempionės uždarose patalpose titulą. Distanciją pasaulio, Europos ir olimpinių žaidynių pusfinaliuose bėgusi lengvaatletė įveikė per 2 min. 8,41 sek. ir aplenkė Moniką Elenską (2 min. 9,34 sek.) bei Gabiją Galvydytę (2 min. 10,46 sek.).

„Nerealus palaikymas, draugų ir šeimos akivaizdoje bėgti yra tikrai nerealus jausmas, motyvuoja beprotiškai, – pergale džiaugėsi E.Balčiūnaitė. – Taktika šiandien buvo viena – bėgti pagal tam tikrus nurodymus, kuriuos man darė treneris, tai yra, antra pusė turėjo būti greitesnė nei pirmoji.“

Pirmus 400 m šiaulietė nubėgo per 1 min. 5 sek., o antrą distancijos dalį – per 1 min. 3,4 sek.

„Su treneriu negalvojome labai apie rezultatą, kad reiktų bėgti labai greitai arba Europos čempionato normatyvui. Mūsų taktika buvo tiesiog bėgti antrą pusę greičiau. Su šiais posūkiais Šiauliuose sudėtinga rodyti aukštą rezultatą, bet tai yra tiesiog tarpinė stotelė prieš Europos čempionatą, viskas puiku“, – sakė E.Balčiūnaitė.

Bėgikė Europos čempionato normatyvą įvykdė praėjusį sekmadienį, Prancūzijoje distanciją nubėgusi per 2 min. 4,71 sek. Pirmenybės Škotijoje jai bus pirmosios nuo 2011-ųjų – tada ji užėmė ketvirtą vietą.

„Kiekvieną kartą, kai kas nors paklausia apie Europos čempionatą, tie šiurpuliukai per kūną nueina. Sugrįžimo teko laukti labai ilgai, todėl tai jaudina ir tikiuosi, kad ten pavyks parodyti tą, ką galiu“, – vylėsi šalies rekordininkė.

Europos uždarų patalpų čempionatas kovo 1-3 dienomis vyks Glazge (Škotija). Normatyvus sportininkai dar galės vykdyti šį savaitgalį Latvijos čempionate bei trečiadienį Vilniuje vyksiančiose „Cosma“ taurės varžybose.

Rezultatai:

Moterys

800 m. 1.Eglė Balčiūnaitė (Šiauliai) 2:08.41 (devintas aukso medalis šioje distancijoje, pirmasis laimėtas 2007 metais), 2.Monika Elenska (Vilnius) 2:09.34, 3.Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava) 2:10.46 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – G.Galvydytė.

3000 m. 1.Monika Bytautienė (Vilnius/Jonava) 9:30.72 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, antras medalis bėgant 3000 m – 2009 metais buvo sidabras), 2.Milda Eimontė (Vilnius/Jonava) 9:35.03, 3.Loreta Kančytė (Kauans) 9:44.28 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – Greta Karinauskaitė (Šiauliai) 10:11.42 (asmeninis rekordas).

60 m b/b. 1.Rasa Mažeikaitė (Šiauliai) 8.68 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, pirmas Lietuvos čempionato medalis barjeriniame bėgime), 2.Erika Krūminaitė (Klaipėda) 8.87, 3.Atėnė Šliževičiūtė (Kaunas) 8.91 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – A.Šliževičiūtė.

Trišuolis. 1.Diana Zagainova (Vilnius) 13.97 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, įvykdytas Europos uždarų patalpų čempionato normatyvas, visų laikų Lietuvos trišuolininkių sąraše iš ketvirtos vietos pakilo į antrą, Lietuvos čempionatą laimėjo trečią kartą), 2.Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.96, 3.Kristina Jašauskaitė (Šilutė) 12.53. Jaunimo čempionė – K.Jašauskaitė.

Rutulys. 1.Agnė Jonkutė (Vilnius) 14.38 (2017 metais buvo bronzos medalininkė, pernai čempionė), 2.Marija Šyvytė (Kaunas) 13.96 (asmeninis rekordas), 3.Urtė Bačianskaitė (Panevėžys) 13.64. Jaunimo čempionė – U.Bačianskaitė.

Penkiakovė. 1.Vera Antonova (Klaipėda) 3229 (asmeninis rekordas), 2.Emilija Mockutė (Kaunas) 3105 (asmeninis rekordas), 3.Elzė Viktorija Kazlauskaitė (Vilnius) 2932 (pakartotas asmeninis rekordas). Jaunimo čempionė – V.Antonova.

3000 m sportinis ėjimas. 1.Brigita Virbalytė-Dimšienė (Vilnius) 12:13.31 (geriausias pasaulio sezono rezultatas, Lietuvos čempionatų rekordas, vienuoliktas aukso medalis Lietuvos žiemos čempionatuose), 2.Monika Vaiciukevičiūtė (Klaipėda/Švenčionys) 12:51.01 (asmeninis rekordas), 3.Austėja Kavaliauskaitė(Kėdainiai/Vilnius) 14:30.99. Jaunimo čempionė – A.Kavaliauskaitė.

Vyrai

800 m. 1.Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:55.66 (trečias čempiono aukso medalis – anksčiau buvo laimėjęs 2015 ir 2017 metais), 2.Algimantas Žemaitaitis (Vilnius) 1:58.59 (asmeninis rekordas), 3.Robert Antonovič (Vilnius) 1:58.71. Jaunimo čempionas – Aurimas Bendžius (Šilutė/Šiauliai) 1:59.71.

3000 m. 1.Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 8:14.05 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, laimėjo 3000 m ketvirtą kartą iš eilės), 2.Remigijus Kančys (Kaunas) 8:32.12 (asmeninis rekordas), 3.Giedrius Valinčius (Marijampolė) 8:40.25 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionas – G.Valinčius.

60 m b/b. 1.Martynas Vrašinskas (Kaunas/Klaipėda) 8.16 (nugalėjo trečią kartą iš eilės), 2.Rapolas Saulius (Vilnius) 8.16, 3.Gabrielius Bžeskis (Kaunas) 8.23 (asmeninis rekordas). Pirmas finišavo be konkurencijos rungtyniavęs latvis Kristaps Sietinš (7.95).

Trišuolis. 1.Tomas Lotužis (Vilnius) 15.18 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas, antras medalis trišuolyje – pernai buvo trečias), 2.Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.16, 3.Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 14.38. Jaunimo čempionas – Gustas Griška (Kaunas) 14.24.

Rutulys. 1.Šarūnas Banevičius (Klaipėda/Klaipėdos r.) 18.64 (pakartotas geriausias Lietuvos sezono rezultatas, šeštas aukso medalis žiemos čempionatuose), 2.Paulius Gelažius (Vilnius) 16.76 (asmeninis uždarų patalpų rekordas), 3.Arminas Čečkauskas (Klaipėda) 16.33.

Septynkovė. 1.Edgaras Benkunskas (Kaunas) 5330 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, asmeninis rekordas), 2.Domantas Dobrega (Kaunas) 5006 (asmeninis rekordas), 3.Vytautas Savickas (Kaunas) 4254 (asmeninis rekordas). Jaunimo čempionas – Edvinas Gylys (Šiauliai) 4141 (asmeninis rekordas).

5000 m sportinis ėjimas. 1.Marius Žiūkas (Vilnius/Jonava) 19:44.37 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, aštuntas aukso medalis Lietuvos žiemos čempionatuose), 2.Artur Mastianica (Švenčionys) 20:19.69, 3.Tadas Šuškevičius (Vilnius) 20:33.29. Jaunimo čempionas – Paulius Juozaitis (Birštonas) 22:01.37 (asmeninis rekordas).

Geriausiu trečiuoju mėginimu lietuvė nušoko 13,95 m (13,84 – 12,46 – 13,95 – 13,67 – 13,86 – 13,70) ir užėmė trečiąją vietą.

Varžybas laimėjo asmeninį sezono rezultatą užfiksavusi jamaikietė Shanieka Ricketts (14,45 m).

Antrą vietą užėmė rusė Viktorija Prokopenko (13,96 m).

Po 15 mėnesių pertraukos, per kurią tapo mama, garsi Lietuvos lengvaatletė sugrįžo į sektorių. Praėjusį savaitgalį 23-ejų D.Dzindzaletaitė dalyvavo JAV vykusiose varžybose: pirmas blynas neprisvilo – trišuolininkė nušoko 13,49 m bei pasiekė geriausią rezultatą tarp lietuvių per pastaruosius pusantrų metų. Toks rezultatas šiuo metu geriausių Europos sezono pasiekimų sąraše figūruoja trečioje pozicijoje.

„Pirmas startas labiau buvo kaip treniruotė, o ne varžybos, nes įsibėgėjimas buvo tik iš pusės. Nemanau, kad sugrįžau per anksti, nes norint dalyvauti komerciniuose startuose turiu šokti 14 metrų, – atskleidė Europos iki 23 metų čempionė. – 13,49 m pirmu startu, praėjus 6 mėnesiams po gimdymo, nėra blogai.“

Dėl asmeninių aplinkybių sportininkė paliko treniruočių bazę Valensijoje (Ispanija) ir didžiąją laiko dalį treniruojasi Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu D.Dzindzaletaitė drauge su sužadėtiniu britų sprinto žvaigžde Richardy Kilty pluša treniruočių stovykloje Floridoje (JAV). Už Atlanto sportininkė dalyvaus dar vienose varžybose – antrąkart jėgas lietuvė išbandys balandžio 28-ąją.

„Treniruojuosi su Richardu, tad visas sprinto treniruotes ir treniruotes sporto salėje dariau pagal jį. Manau, kad tikrai suveikė, jei pajėgiau greitai atsistatyti, – pasakojo D.Dzindzaletaitė. – Šiuo metu JAV treniruojuosi su keliais treneriais, esu labai patenkinta. Technika visai kitokia nei Ispanijoje.“

Dar šį sezoną lietuvė viliasi startuoti su vyro pavarde – kaip Dovilė Kilty. Santuoką tituluoti sportininkai įregistruos gegužę, o jų vestuvių šventė vyks rugsėjį.

„Ar jau šiemet startuosiu su vyro pavarde? Kadangi esame skirtingų šalių piliečiai, popierių tvarkymas užtruks ilgiau. Vasaros antroje pusėje jau dalyvausiu su kita pavarde“, – sakė D.Dzindzaletaitė.

Svarbiausias metų startas – pasaulio lengvosios atletikos čempionatas – rugpjūtį vyks Londone (Didžioji Britanija). Trišuolio rungties normatyvas – 14,10 m, o D.Dzindzaletaitei priklausantis šalies rekordas – 14,23 m.

Paskutiniu ketvirtu šuoliu nušokusi 13,49 metro 23-ejų D.Dzindzaletaitė užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą. Pirmi trys sportininkės šuoliai buvo nesėkmingi.

Tose pačiose varžybose Beatričė Juškevičiūtė numetė ietį 40,30 m (asmeninis rekordas) ir buvo antra.

„Mt. SAC Relays“ varžybose Kalifornijoje Ieva Zarankaitė numetė diską 54,40 m (vos 4 cm blogiau už asmeninį rekordą) ir užėmė antrą vietą.

Irma Mačiukaitė buvo septinta abiejuose barjeriniuose bėgimuose: 100 m – 14.07/-0.9 ir 400 m – 1:00.71.

Irma Mačiukaitė startavo ir Long Byče. 100 m barjeriniame bėgime ji buvo keturiolikta – 13.72 sek (laikas geresnis už asmeninį rekordą, bet pūtė kiek viršijantis normą vėjas – 2.1 m/sek), o 200 m bėgime 38-ta tarp 106 dalyvių (24.77/-0.4).

Geriausiu – jau pirmuoju – bandymu nuskriejęs 17,86 m 26-erių Ch. Tayloras vos 10 cm aplenkė, kaip ir 2012-aisiais sidabrą iškovojusį bei asmeninį rekordą pagerinusį tėvynainį Willą Claye'ų.

Bronzos medalis atiteko pasaulio uždarų patalpų čempionui kinui Binui Dongui (17,58 m), kuris iškovojo savo šaliai pirmą olimpinį medalį trišuolio rungtyje.

Šeštadienį Kinijos sostinėje prasidėjusiose XV-ose planetos lengvosios atletikos pirmenybėse pirmoji iš Lietuvos rinktinės startavusi Dovilė Dzindzaletaitė moterų (28 dalyvės) trišuolio varžybose užėmė devynioliktą (13,58 m) vietą bei nepateko tarp dvylikos rungties finalininkių.

Atrankos varžybų A grupėje pasaulio čempionate debiutavusios Lietuvos trišuolininkės rezultatas tarp keturiolikos sportininkių buvo vienuoliktas.

Pasak pranešimo, pirmajam bandymui D. Dzindzaletaitė atsispyrė net 13,7 cm iki šuoliaduobės lentelės, bet rezultatas - 13,58 m - po pirmojo bandymo leido dalintis 11-12 vietas bendrojoje įskaitoje.

Antrasis lietuvės bandymas nebuvo sėkmingas - teisėjai užfiksavo tik 12,51 m. Trečiasis šuolis buvo geriausias, tačiau 1 cm buvo peržengta atsispyrimo riba.

Varžybų sektorių D. Dzindzaletaitė paliko nepatenkinta, bet neprislėgta - ateityje tikisi sėkmingesnių startų. Kodėl nesisekė šeštadienį, šuolininkė žada aptarti su į Pekiną atvykusiu treneriu Rafaeliu Blamnqueru.

Moterų trišuolio atrankos varžybas laimėjo bulgarė Gabriela Petrova (14,44 m), aplenkusi kolumbietę Caterinę Ibargueen (14,42 m) bei ukrainietę Olhą Saladuhą (14,34 m).