Tuberkuliozės mikobakterijos – maži ir smulkūs 2–5 mikrogramų mikroorganizmai, labai lengvai patenkantys į aplinką: dalis jų nusėda ant žemę, dalis tvyro ore. Siekiant apsaugoti mažuosius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, Lietuvoje vykdomos profilaktinės programos: nuo šios ligos skiepijami 2–3 dienų naujagimiai. Santaros klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje vakcina nuo tuberkuliozės vaikai skiepijami ir iki dvejų metų amžiaus, jeigu tai nebuvo padaryta naujagimystės periodu, ir konsultuojami dėl įtariamos tuberkuliozės. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, profilaktiškai dėl užsikrėtimo tuberkulioze visoje Lietuvoje tikrinami priešmokyklinio, 6–7 metų, amžiaus vaikai, atliekant įodinį tuberkulino mėginį Mantu (Mantoux). Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja vaikų pulmonologė L. Naskauskienė pabrėžia: ši liga sunki, tačiau išgydoma. Svarbu, kad būtų nepažeistas gydymo režimas, toleruojami medikamentai, nenutrauktas gydymo kursas. Persirgus tuberkulioze imunitetas nesusidaro, todėl ja galima susirgti ir vėl.

Patikslina: teigiamas Mantu mėginys dar nėra įrodymas, kad sergama tuberkulioze. Tai nustatoma papildomai atlikus imunologinį veninio kraujo tyrimą. / Santaros klinikų nuotr.

– Kaip vaikai užsikrečia tuberkulioze?

– Vaikų infekcijos šaltinis yra suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma – išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Jie kosėdami, čiaudėdami, skrepliuodami, kalbėdami šias bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantys gali jas įkvėpti, užsikrėsti ir net susirgti tuberkulioze. Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo dar nesusiformavusi. Didžiausia rizika, kai yra artimas ir ilgalaikis kontaktas su ligoniu, uždaros, nedidelės ir blogai vėdinamos patalpos. Net iki 60 proc. vaikų užsikrečia šeimose. Dažniausiai tai socialinės rizikos šeimos. Pernai Santaros klinikų Vaikų ligoninėje buvo registruota 14 vaikų tuberkuliozės atvejų, iš jų 11 vaikų užsikrėtė nuo tuberkulioze sergančio šeimos nario.

Pasitaiko ir įgimtos tuberkuliozės, jeigu nėščiajai liga nebuvo išaiškinta. Įsivaizduokite: kūdikėlis visiškai mažas, jo imuninė sistema dar nesusiformavusi, o bakterija jau tūno jo organizme. Sudėtingiausia, kad liga plinta labai greitai, apima ir plaučius, ir nervų sistemą. Diagnozuoti sunku, nes kūdikis neturi tuberkuliozei būdingų požymių – nekosėja, neskrepliuoja ir pan. Karščiavimo epizodus, dirglumą, irzlumą galima priskirti ir kitoms priežastims. Įgimtos tuberkuliozės atvejai labai pavojingi, laimei, reti: per 10 metų Vilniaus apskrityje jų nebuvo registruota.

Didesnė tikimybė užsikrėsti tuberkuliozės bakterija ir susirgti tuberkulioze yra vaikams, neskiepytiems BCG vakcina (vakcina nuo tuberkuliozės), su sergančiu tuberkulioze asmeniu artimai kontaktuojantiems, dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems lėtinėmis ligomis ir gydomiems imunosupresiniais vaistais, ŽIV infekuotiems, socialinės rizikos vaikams ir atvykusiems iš didelio sergamumo tuberkulioze šalių.

– Kokio amžiaus vaikai užsikrečia dažniausiai ir kaip tuberkuliozė diagnozuojama?

– Užsikrėtusiems tuberkuliozės bakterija susirgti didesnė rizika yra vaikams iki 5 metų, o 5–10 metų – mažiausia. Deja, šiame amžiuje neryški ligos išraiška: vaikai nei karščiuoja, nei per daug kosti, tik jaučiasi pavargę, tampa nelinksmi, tačiau šie kriterijai sunkiai įvertinami – jie galimi ir dėl kitų priežasčių. Paprastai konsultuotis atvykstama su keletą savaičių nedaug pakilusia, subfebrilia temperatūra (kūno temperatūra iki 37,8 °C – red. past.), lengvais pakosėjimais, sumažėjusiu apetitu. Iki 10 metų amžiaus susidūrusių su tuberkuliozės bakterija plaučių rentgenograma nepakankamai informatyvi. Tokiems vaikams dažniausiai pažeidžiami tarpuplaučio limfmazgiai, o rentgenologiškai tai įžvelgti sunku. Diagnozei tikslinti turime puikią diagnostikos priemonę – plaučių kompiuterinę tomografiją.

Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo nesusiformavusi.

15–17 metų paauglių ligos išraiška – kaip suaugusiųjų: karščiavimas, kosulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, skausmai krūtinės ląstoje, svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas. Rentgeno nuotraukose matomi pakitimai kaip ir suaugusiųjų.

– Ką reiškia paraudusi Mantu mėginio vieta?

– Prieš pirmą klasę visiems vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vėliau daromas tik atrankos būdu). Jeigu jis teigiamas – parausta dūrio vieta ar stebimas odos iškilimas – pacientai sunčiami konsultuotis pas vaikų pulmonologą. Dažnai tėvai atskuba pas gydytoją nerimaudami: kas bus, kokie bus skiriami vaistai, ar galės lankyti vaikų kolektyvą ir pan. Reikia žinoti, kad teigiamas Mantu mėginys dar nėra įrodymas, kad sergama tuberkulioze. Papildomai atliekamas imunologinis veninio kraujo tyrimas, kuris patikslina, ar vaikas užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterija – tuberkuliozės infekcija. Tik nusilpusio imuniteto pacientams ar turintiems minėtų gretutinių rizikos faktorių, tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, tačiau ja suserga vos 5 proc. mažųjų pacientų. Jeigu imuninis atsakas geras, dalį mikobakterijų sunaikina pats organizmas, kitos tarsi apsnūsta ir liga nesivysto.

– Kaip vystosi atspari vaistams tuberkuliozė ir kokios jos grėsmės?

– Džiaugsmą, kad tuberkuliozės atvejų mažėja, slopina didėjanti atsparios vaistams tuberkuliozės banga. Dauguma ligonių, deja, yra socialiai neatsakingi, linkę nesilaikyti gydymo režimo, trukmės. Dalis žmonių nebaigia gydymo kurso ar netinkamai vartoja vaistus, todėl vystosi atsparumas medikamentams. Ši tuberkuliozės forma gali atkeliauti ir iš kitų šalių, kuriose sergamumas labai didelis. Atsparios vaistams tuberkuliozės gydymas daug sudėtingesnis, skiriami 5–6 vaistai nuo tuberkuliozės, ilgėja gydymo trukmė (iki 18 mėnesių), išauga gydymo išlaidos.

Klasikinės jautrios vaistams tuberkuliozės gydymas pagal standartus trunka 6 mėnesius. Pagal naujas PSO rekomendacijas, jei situacijos  nekomplikuotos, aptinkami gana maži pažeidimai plaučiuose, skiriamas 4 mėnesių gydymo kursas. Jeigu tuberkuliozė komplikuota, nustatoma ir kitų organų pakenkimų, gydymas gali tęstis net iki dvejų metų.

– Kaip gydoma vaikų tuberkuliozė? Ar jiems tinka suaugusiems ligoniams taikomas principas – ilgai ir reguliariai vartoti vaistus?

– Vaikai dėl tuberkuliozės tiriami stacionare. Paprastai mažieji retai kosti ar skrepliuoja, o pakitimai plaučių rentgenogramoje – nedideli. Ligoninėje atliekami išsamūs laboratoriniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jei vaikas neatkosti skreplių, imamos skrandžio išplovos (zonduojamas skrandis), atliekamas bronchoalveolinis lavažas (bronchų ir alveolių nuoplovų paėmimas ištirti mikrobiologiškai), atliekama kompiuterinė tomografija (vaikams iki 5 metų taikoma bendroji nejautra).

Diagnozavus tuberkuliozę, pirmus 2 mėnesius mažieji pacientai gydomi stacionare. Tai intensyvi gydymo fazė, kai skiriami 4 vaistai nuo tuberkuliozės. Turime stebėti, kaip medikamentus toleruos vaiko organizmas. Po 2 mėnesių, jei ligos eiga palanki, gydymas tęsiamas ambulatoriškai. Svarbus niuansas – gydymo tąsa ir režimas.

Tuberkuliozei ambulatoriškai gydyti įsteigti DOTS kabinetai – tiesiogiai stebimas, nepertraukiamas, kontroliuojamas gydymas, pacientas kasdien atvyksta išgerti vaistų. Vis dėlto, jei atstumas iki kabineto 10–15 km, o tėvai yra socialiai pažeidžiami ir nesiruošia ieškoti būdų, kaip kiekvieną dieną atvežti vaiką, gydytojams tenka pasitelkti ir socialinio darbuotojo pagalbą, kurio akivaizdoje ligonis vaistus išgertų. Antraip atsirastų daugiau atsparios tuberkuliozės atvejų. Kai atvykti į DOTS kabinetą ypač sudėtinga, taip pat ieškoma išeičių – taikoma nuotolinė stebėsena kompiuterio ekrane, kaip vaistai išgeriami. Kai ambulatorinio gydymo užtikrinti neįmanoma, vaikai visą gydymo periodą būna stacionare.

Laima Naskauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių patarimų turėtumėte tėvams, kad ši liga būtų laiku nustatoma ir tinkamai gydoma?

– Vaiko priežiūra – didžiulė tėvų atsakomybė. Jeigu užsitęsęs kosulys, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, jei tėvai pastebi vaiko nuovargį, sumažėjusį apetitą, patartina kreiptis į gydytoją pulmonologą. Būtina ištirti visus vaikus, turėjusius kontaktą su sergančiu tuberkulioze suaugusiuoju. Būtina profilaktinė priešmokyklinė vaikų patikra tuberkulinu. Yra buvę atvejų, kai pagal vaiką, kuriam Mantu reakcija buvo teigiama, pavyko išaiškinti 4 suaugusiuosius, sergančius atvira tuberkuliozės forma.

Yra buvę atvejų, kai pagal vaiką, kuriam Mantu reakcija buvo teigiama, pavyko išaiškinti 4 suaugusiuosius, sergančius atvira tuberkuliozės forma.

Stacionare vaikai gydomi izoliuotoje aplinkoje, kol gauname mikrobiologinio tyrimo atsakymą, ar vaikas neišskiria bakterijų. Kitu atveju kyla pavojus užkrėsti bendraamžius, šeimos narius. Tik po patikros, kai yra mikroskopinio tyrimo atsakymai ir pasėlių augimu įrodoma, kad vaikas negali užkrėsti kitų, drąsiai jį išleidžiame į visuomenę. Beje, vaikų, kurie platina užkratą, yra mažai. Iš 11 praėjusiais metais sirgusių tokių buvo 3 paaugliai.

Kad vaikas sparčiau sveiktų, reikia kaloringesnio, gausaus vitaminų maisto, kokybiško miego, poilsio, dažnai vėdinti patalpas, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Vyresniems vaikams svarbus psichoemocinis fonas, šeimos palaikymas, pasitikėjimą keliantis bendravimas su medicinos personalu, nes gydymas ilgalaikis, skiriama daug medikamentų, vaikai mėnesiams iškrenta iš savo socialinės aplinkos.

Mitai apie tuberkuliozę, kuriuos paneigia gydytoja L. Naskauskienė:

• Serga tik asocialūs žmonės. Iš tiesų susirgti gali įvairių socialinių sluoksnių asmenys. Tai infekcinė liga, kurią sukelia lašeliniu būdu per orą plintančios tuberkuliozės mikobakterijos.

• Galima užsikrėsti autobuse, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje. Vis dėlto tokia tikimybė minimali, nes čia kontaktas trumpalaikis, ore tvyrančios bakterijos greitai išsisklaido, ypač jeigu diena saulėta, – ultravioletiniuose spinduliuose tuberkuliozės mikobakterijos žūsta labai greitai.

• Vaikas, užsikrėtęs tuberkuliozės bakterija, užkrės kitus. Tokie vaikai aplinkiniams nepavojingi. Jie užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, bet neserga, t. y. bakterijų į aplinką neišskiria.

• Vaistus reikia pirkti patiems. Tuberkuliozės gydymas yra nemokamas, vaistai perkami centralizuotai.

• Tuberkuliozę galima išgydyti namų priemonėmis. Iš tiesų pasveikti galima tik gydant specialiais antibakteriniais vaistais, kurie veikia tuberkuliozės mikobakterijas.

– Kiek dabar Lietuvos gatvėse yra žmonių su atvira tuberkuliozės forma?

– Šiai minutei negalėčiau tiksliai pasakyt, turbūt ne tiek daug, nes didelė dalis ligonių, sergančių atvira tuberkulioze, yra gydymo įstaigose. Bet ne visi yra gydymo įstaigose. Jeigu imti skaičių, kiek kasmet Lietuvoje diagnozuojama tuberkuliozės, tai maždaug 500-700 naujų tuberkuliozės atvejų. Tai sudaro maždaug 25-26 atvejus 100 tūkst. gyventojų.

– Vadinasi, aš galiu bet kur apsikrėsti šia liga?

– Nėra taip baisu. Iš tikrųjų užsikrėsti tuberkuliozės mikrobakterija galima bet kur, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsikrėtimas nelygu liga. Nes daugeliu atveju žmogaus imuninė sistema sunaikina įkvėptą mikrobakteriją ir žmonės nesuserga. Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kokios tos sąlygos? Kam didesnė grėsmė yra užsikrėsti tuberkulioze?

– Yra kelios priežastys. Pirmoji priežastis yra nepakankama mityba, nepakankamas baltymų ir riebalų vartojimas. Žmonių, kurių kūno svoris mažesnis nei turėtų būt, ypač vegetarų, ypač nevartojančių riebalų, tikimybė susirgti, užsikrėtus tuberkulioze yra didesnė. Taip pat didesnė tikimybė susirgti žmonėms, kurie vartoja vaistus dėl kitų ligų, kai tie vaistai silpnina imunitetą. Taip pat dar yra grupė ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas ir žmogaus imunodeficito virusas, kurios didina tikimybę susirgti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl Lietuvoje tiek sergančių tuberkulioze?

– Turbūt nėra vienareikšmiško atsakymo. Nors ir mes tyrinėjam, ir kolegos kitose gydymo įstaigose, atsakymo neturiu. Turbūt viena iš svarbiausių priežasčių yra nebaigtas arba chaotiškai vykdytas gydymas. Visam pasaulyje yra labai daug žmonių, užsikrėtusių tuberkulioze – apie trečdalis. Bet tik dalis jų suserga. Tai jei ta dalis, kuri suserga, būtų išgydyta, būtų sustabdytas pernešimas. Didesnė problema yra nevisiškai užtikrintas gydymas. Dažniausiai žmonės patys nenori tinkamai gydytis. Ilgas gydymas, sunku iškęsti. Žmogaus priversti gydytis ligoninė negali, nes yra dar galimybė gydytis ambulatoriškai. Bet užtikrinti šimtaprocentinę priežiūrą ambulatoriškai neįmanoma.

Kad susirgtų žmogus, kuris užsikrėtė, reikia tam tikrų papildomų sąlygų.

– Kaip dabar elgtis viešajame transporte, renginiuose, kur galbūt yra žmogus, kuris turi tuberkuliozės bakteriją? Ar įmanoma apsisaugoti?

– Jeigu žinoma, kad žmogus serga tuberkulioze, tarkim, artimas, tas sergantis žmogus turėtų dėvėti kaukę, o žmogus, kuris artimai kontaktuoja, turėtų dėvėti respiratorių. Bet daugeliu atveju nežinom, kad žmogus serga, tai nesukt galvos. Nes negali žmogus būt paranojiškas ir galvot apie visas pasaulio ligas. Reiškia, ką aš galiu padaryt pats, kaip žmogus? Galiu gyventi, pagal galimybes, sveikai, nerūkyti, normaliai maitintis, šiek tiek grūdintis.

– Kam Romainių ligoninė yra skirta, be tuberkuliozės gydymo paslaugų teikimo?

– Romainių ligoninėje gydomi ne vien tuberkulioze sergantys pacientai. Numatoma, kad ateityje daugiausia bus teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugos. Šių paslaugų Lietuvoje trūksta ir jaučiamas didžiulis jų poreikis.

Reikia paminėti, kad tuberkuliozė vis dar išlieka rimta visuomenės sveikatos problema. Sergančiųjų sumažėjo kelis kartus, bet asmenų, kuriuos dėl užkrečiamumo reikia izoliuoti ir gydyti, vis dar turime.

 Prof. S. Miliauskas.  LSMU ligoninės nuotr. 

– Koks yra sergamumas tuberkulioze Lietuvoje?

– Prieš dešimt metų Lietuvoje nustatytas 1781 tuberkuliozės atvejis, o pernai – 738 atvejai. Kaune situacija dar geresnė – 2018 metais tarp Kauno savivaldybės gyventojų nustatyta 84 tuberkuliozės atvejai, o 2022 metais du kartus mažiau (42 atvejai).

– Kokie yra rizikos veiksniai?

– Tuberkuliozė labiausiai pavojinga žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą: užsikrėtusiems žmogaus imunodeficito virusu, gydomiems sisteminiais gliukokortikosteroidais, biologine terapija, po organų transplantacijos ir pan. Taip pat tiems, kurių artimoje aplinkoje (kartu gyvenant ar dirbant) yra aktyvia plaučių tuberkulioze (dar vadinama atvira tuberkuliuozės forma) sergantis ir dar negydomas žmogus.

– Ar yra vakcinų, kuriomis galima pasiskiepyti nuo tuberkuliozės?

Derėtų vengti kontakto su sergančiaisiais atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozės forma

– Šiuo metu suaugusiems skirtų vakcinų nuo tuberkuliozės nėra. Lietuvoje naujagimiams, kaip ir visame pasaulyje, naudojama daugiau kaip šimto metų senumo BCG vakcina. Ji apsaugo tik nuo sunkiausių tuberkuliozės formų, be to, baigiantis vaikystei, dažniausiai baigiasi ir vakcinos veikimas.

Suaugusiems padės sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Derėtų vengti kontakto su sergančiaisiais atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozės forma, kuomet yra didžiausia tikimybė užsikrėsti.

LSMU ligoninės nuotr. 

– Kas labiausiai lėmė sergančiųjų tuberkulioze mažėjimą pasaulyje ir Lietuvoje?

– Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir greitesnė diagnostika molekuliniais genetiniais metodais. Šiuo metu tuberkuliozę galima patvirtinti per dvi valandas nuo mėginio paėmimo. Taip pat padeda naujų vaistų, kurie skirti atsparios tuberkuliozės gydymui, įdiegimas į klinikinę praktiką.

– Kokia yra situacija su vaistams atsparia tuberkuliozės forma?

– Mažėjant bendram tuberkuliozės atvejų skaičiui, atsparios tuberkuliozės santykinė dalis atrodo didesnė, nors bendras sergančiųjų daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze skaičius išlieka panašus.

– Ar galima tikėtis, kad ši liga išnyks?

– Sergančiųjų tikrąja tuberkulioze mažės, bet vis dar turime daug žmonių, užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis (vadinamąja latentinė tuberkuliozės infekcija). Esant latentinei tuberkuliozės infekcijai, gyvenimo eigoje tikra (aktyvi) tuberkuliozė gali išsivystyti nusilpus imunitetui. Literatūros duomenimis, tik 5-10 procentų užsikrėtusių tuberkuliozės mikobakterijomis gyvenimo eigoje suserga aktyvia tuberkulioze. Manau, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, liks tik pavieniai sergančių tuberkulioze atvejai.

Visi vaikai prieš pirmą klasę turi būti patikrinti dėl tuberkuliozės, tačiau praeitais metais toks testas buvo atliktas tik pusei būsimų pirmokų. Kodėl vis daugiau tėvų baiminasi ne tuberkuliozės, o jos testo, plačiau – LNK reportaže.

„Tikrintis reikia, jei gydytojas kažką įtaria, nemanau, kad kažkas blogo“, – teigė mama.

„Pasitikiu medicina. Jei rekomenduoja, tai reikėtų pasitikrinti“, – nuomonę išsakė moteris.

Deja, taip mąsto ne visi. Anot Nacionalinio sveikatos centro, vis daugiau tėvų nenori, kad jų vaikai būtų tikrinami dėl tuberkuliozės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kadangi tėvai turi klaidingus įsitikinimus, kad tuberkulino mėginys yra vakcina. Ir jei yra nusiteikę prieš vakcinas, tai automatiškai nenori ir tuberkulino mėginio, nes galvoja, kad tai irgi vakcina“, – sakė Nacionalinio sveikatos centro atstovė Gabrielė Hartwig.

„Tuberkuliozės skiepą gauna kiekvienas naujagimis, gimęs ligoninėje. Tada pieš mokyklą vaikai yra tikrinami“, – kalbėjo Centro poliklinikos šeimos gydytoja Jūratė Šumilienė.

Praėjusiais metais toks testas buvo atliktas tik pusei būsimų pirmokų.

„Tendencija, kad tėvai daro mažiau skiepų, tuo pačiu atsisako testų“, – teigė J. Šumilienė.

„Tai pavojinga tuo, kad jei vaikams neatliks tų mėginių, tai neišaiškins ligos laiku. O kuo sunkesnė forma, tuo sunkesnis gydymas“, – kalbėjo G. Hartwig.

Iki COVID-19 pandemijos dėl tuberkuliozės kasmet buvo ištiriama apie 70 proc. būsimų pirmokų. Medikai įsitikinę, kad būtent pandemija turėjo įtakos mažėjimui, nes tėvams atsirado nepagrįstos baimės.

„Tokio amžiaus vaikai paprastai bijo, tėvai pataikauja vaikams“, – kalbėjo gydytoja.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2022 m. beveik 700 gyventojų buvo diagnozuota ši liga. Medikai ragina testuotis.

„Į odą švirkščiamas tuberkulinas, tai yra baltymas, kuris išskirtas iš susilpnintų tuberkuliozės bakterijų. Mėginio vieta vertinama pi 48 val.“, – sakė G. Hartwig.

Teigiamas tuberkulino mėginio rezultatas, nereiškia, kad vaikas būtinai serga.

„Tai reiškia, kad jis užsikrėtęs, tačiau šios bakterijos nesidaugina jo organizme, neturi jokių simptomų, jis neserga ir neplatina ligos“, – kalbėjo G. Hartwig.

Praeitais metais iš visų testuotų vaikų 23 nustatyta tuberkuliozė. Šešiems iš jų diagnozuota atvira tuberkuliozės forma.

Anot medikų, tik 5–10 proc. žmonių užsikrėtusių tuberkuliozės bakterijomis, suserga tuberkulioze. Didžiausia rizika susirgti tiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.

Medikai sako, kad tėvai mažiau skiepija vaikus, tokiu būdu mažiau skiepija ir nuo tuberkuliozės. Lietuvoje skiepą nuo tuberkuliozės gauna kiekvienas ligoninėje gimęs naujagimis.

Po to prieš mokyklą atliekamas Mantu reakcijos tyrimas. Mantu reakcija yra tuberkuliozės diagnostikos vienas metodų, paremtas organizmo reakcija į tuberkuliną. Tuo metu prieš skiepus nusiteikę tėvai mano, kad tuberkulino mėginys yra vakcina, todėl atsisako tikrinti savo vaikus dėl tuberkuliozės.

Pasak LNK, iki COVID-19 pandemijos kasmet buvo ištiriama apie 70 proc. būsimų pirmokų. Medikai įsitikinę, kad būtent pandemija turėjo įtakos mažėjimui, nes tėvams atsirado nepagrįstos baimės. Be to, vaikai bijo tyrimų.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, pernai beveik 700 gyventojų buvo diagnozuota ši liga.

Medikai ragina testuotis – laiku nenustačius ligos ir susirgus sunkesne forma, sveikstama ilgiau.

Tuberkuliozė yra gyvybei pavojinga infekcinė liga, pirmiausiai pažeidžianti plaučius. Tuberkuliozės sukėlėjas yra oro lašeliniu keliu plintančios bakterijos, kuomet aktyvia atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus čiaudi, kosi, kalba.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra trylikta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.

Ligos požymiai – apetito stoka, naktinis prakaitavimas, dusulys, kosulys, bendras silpnumas, karščiavimas, kūno masės mažėjimas, atsikosėjimas krauju, skrepliavimas, skausmas krūtinėje, drebulys.

Riziką susirgti tuberkulioze didina nusilpusi imuninė sistema, chemoterapija, artimas kontaktas su aktyvia atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu, vaikai iki 2–5 metų amžiaus, taip pat nevakcinuoti vaikai, vyresnis amžius, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, prasta mityba, badavimas, darbas sveikatos priežiūros įstaigose.

Tuberkuliozė dažniausiai pažeidžia plaučius, tačiau ji gali pažeisti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, smegenis, inkstus ar stuburą.

„Šeimos gydytojo pareiga įtarti šią baisią ligą, o ligonio pareiga – gydytis. Ne tik tam, kad išsaugotų savo sveikatą, bet ir kad neužkrėstų kitų“, – sako Santaros klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Programų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos skyriaus vedėja dr. Valerija Edita Davidavičienė.

– Kokios priežastys lėmė, kad Lietuva tapo ES šalimi, beveik pirmaujančia pagal tuberkuliozės ligonių skaičių?

– Visų pirma, norėčiau pateikti skaičius. 2018 m. buvo užregistruoti 1 063 TBC atvejai (37,84 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2019 m. – 889 atvejai (31,8 / 100 tūkst.), 2020 m. – 688 (24,6 / 100 tūkst.), 2021 m. – 628 (22,46 / 100 tūkst.). 2022 m. kol kas turime tik preliminarius duomenis, iš kurių sprendžiant, TBC atvejų nustatyta šiek tiek daugiau nei 2021 m. – apie 700.

Taigi, šios ligos atvejų padidėjimas – santykinis. Pastaraisiais metais jis sietinas su COVID-19. Medicinos paslaugų prieinamumas per pandemiją buvo sudėtingas, o kai ligoniai jau galėjo patekti pas gydytojus, TBC atvejų buvo nustatyta daugiau. Tačiau, palyginus ikipandeminius ir praėjusius metus, matyti, kad nustatytų TBC atvejų mažėja – pamažu padėtis gerėja. To priežastis – pastaruosius penkerius metus itin intensyviai taikomos tuberkuliozės kontrolės priemonės.

Epidemiologinę situaciją šalyje geriausiai apibūdina vaikų sergamumas TBC: jei labai daug vaikų serga TBC, vadinasi, šios ligos kontrolės priemonės taikomos nepakankamai. Statistika: 2018 m. Lietuvoje nustatyta 11 vaikų (0–17 metų) TBC atvejų, 2019 m. – 17, 2020 m. – 6, 2021 m. – 3, 2022 m. – 9. Šių atvejų padaugėjimą 2022 m. vėlgi lėmė pandemija – matome, kad metais anksčiau tokių atvejų buvo nustatyta labai mažai. Daugiau kaip 70 proc. vaikų Lietuvoje TBC užsikrečia artimai bendraudami su atvira TBC forma (kai išsiskiria mikobakterijos) sergančiais šeimos nariais. Atviros TBC ligonis kosėdamas paskleidžia TBC mikobakterijas į orą, kurį kvėpuodamas kitas žmogus gali užsikrėsti. Tai pagrindinis infekcijos perdavimo kelias. Kad užkirstume kelią šios infekcijos plitimui, kiekvieną kartą reikia tikrinti visus žmones, su kuriais atviros TBC formos ligonis kontaktavo. Deja, tikrai ne visi žmonės supranta, kad reikia tikrintis, neatvyksta pas gydytojus. Kiekvieną žmogų, sergantį atvira TBC forma, būtina gydyti, kad jis toliau neplatintų šios baisios ligos. Jei mes patikrintume nors 90 proc. žmonių, sergančių atvira TBC forma, ligos plitimą gana efektyviai stabdytume. Deja, žmonių sąmoningumas nedidelis. Vieni, pajutę įtartinų simptomų, nesikreipia, kiti nenurodo kontaktų ar neatvyksta kviečiami pas gydytojus kaip kontaktą su TBC ligoniu turėję asmenys. Vadinamieji TBC ligonio kontaktai – tai ne tik asmenys, su kuriais ligonis gyvena, šeimos nariai, bet ir bendradarbiai, draugai, kiti, su kuriais asmuo bendrauja.

Norėtųsi, kad visiems asmenims, kuriems diagnozuojamas plaučių uždegimas, būtų skiriama TBC bakteriologinė diagnostika.

– Kokie simptomai išduoda šią ligą?

– TBC pirmuosius keletą mėnesių gali nerodyti jokių požymių. Žmogus truputėlį pakosės, jam trūks jėgų, o tai žiemą dažnam pasitaiko, ir viskas. Dėl to net ir gerai besijaučiantis žmogus, bendravęs su TBC ligoniu, kviečiamas pasitikrinti būtinai turėtų atvykti pas gydytoją.

Tipiški simptomai – kosulys, dusulys, temperatūra, silpnumas, prakaitavimas. Šiuos simptomus jaučiantis žmogus privalo kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nemažai ligonių galvoja: tai kas, kad kosčiu, kad paskauda – nieko tokio, juk aš rūkau ir kosčiu visą gyvenimą. Tačiau reikia stebėti save: gal kosulys pasikeitė, pasidarė intensyvesnis, gal atsirado skausmas krūtinėje, dusulys. Deja, žmonės, sergantys TBC, neretai sunerimsta tik tada, kai atkosėja šviežio kraujo. Tačiau tokiu atveju plaučiai jau būna labai stipriai pažeisti, gydymas – ypač sudėtingas.

TBC pirmiausia turėtų įtarti šeimos gydytojai, o įtarę nusiųsti pacientą į specialisto konsultaciją. Gydytojas specialistas, pritaikęs šiuolaikiškus tuberkuliozės diagnostikos metodus, patvirtins arba paneigs TBC diagnozę. Lietuvoje tuberkuliozės diagnostika neatsilieka nuo užsienio šalių. Laboratorijose naudojame ne tik paprastus mikroskopijos būdus, bet ir molekulinius genetinius tyrimo metodus. Diagnozei patvirtinti atliekamos bronchoskopijos, kurių metu iš bronchų tyrimams paimamas medžiagos gabalėlis. TBC diagnozė patvirtinama, jei tokio tyrimo metu nustatomi šiai ligai būdingi bronchų sienelių pakitimai ir uždegimas.

– Kaip gydoma TBC?

– Ligoniai, kuriems diagnozuojama atvira TBC forma, gydomi stacionare. Vaistus jie gauna nemokamai, taip pat, jei reikia, yra papildomai ištiriami, gydomos gretutinės ligos. Jeigu ligonis kelis kartus savavališkai nutraukia gydymą stacionare, t. y. pabėga iš ligoninės, imamasi griežtesnių priemonių. Pasitaiko atvejų, kai ligoniai trumpam išleidžiami namo – neva aplankyti močiutės ir negrįžta, o vėliau mes sužinome, kad močiutės jie seniai nebeturi. Teismo sprendimu savavališkai iš gydymo įstaigos pasišalinę ir nutraukę gydymą ligoniai stacionarizuojami Alytaus tuberkuliozės ligoninėje. Tai griežto režimo gydymo įstaiga, iš jos nepaprasta savavališkai išeiti.

– Kiek laiko žmonės, sergantys atvira TBC forma, paprastai gydomi ligoninės stacionare?

– Tol, kol išnyksta TBC mikobakterijos. Tada mes juos išleidžiame gydytis ambulatoriškai. Gydymo trukmė priklauso nuo tuberkuliozės formos: tai gali trukti nuo 6 mėnesių (gydant jautrią vaistams TBC formą) iki 18 mėnesių (gydant atsparią vaistams TBC formą). Svarbu, kad pacientas laikytųsi gydymo režimo ir baigtų gydymo kursą. Gydymo režimą, trukmę nustato gydytojų konsiliumas.

Valerija Edita Davidavičienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip gydymas tęsiamas išvykus iš ligoninės?

– Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas prieš keletą metų visoje Lietuvoje įkurti vadinamieji tiesiogiai stebimo gydymo kabinetai. Jie veikia visose savivaldybėse. Į tuos kabinetus iš stacionaro išleisti ligoniai turi atvykti ir ten, prižiūrint medicinos personalui, išgerti jiems skirtų vaistų. Jei pacientams į tokius kabinetus kasdien važiuoti per toli, tokie vaistai išduodami ambulatorinei jo sveikatos priežiūros įstaigai.

TBC ligoniams teikiama ir iš ES socialinio fondo skiriama socialinė parama. Ligoniui, kuris vaikšto į tiesiogiai stebimo gydymo kabinetą ir ten geria vaistus, išduodama speciali kortelė, su kuria kiekvieną savaitę jis gauna maisto arba higienos produktų. Tokia socialinė parama nepaprastai motyvuoja ligonius baigti gydymo kursą, išsigydyti. Tai pasiteisina, padeda valdyti sergamumą TBC: pradėjus taikyti šią priemonę, sergamumas TBC Lietuvoje ėmė mažėti.

ES šalyse TBC vidutiniškai tenka 11–12 TBC atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šį vidurkį mes viršijame maždaug du kartus. Tačiau sergamumo TBC skaičiai Lietuvoje mažėja. Žinoma, mes dar negalime lygintis su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Suomija, Danija, kur kitoks gyventojų sąmoningumas, tačiau pastebime, kad ir Lietuvoje žmonių sąmoningumas gydantis TBC yra žymiai pagerėjęs.

Reikia stebėti save: gal kosulys pasikeitė, pasidarė intensyvesnis, gal atsirado skausmas krūtinėje, dusulys. Deja, TBC ligoniai neretai sunerimsta tik tada, kai atkosėja šviežio kraujo.

– Ar Lietuvoje prieinami nauji TBC gydymui skirti vaistai?

– Lietuvoje yra prieinami visi vaistai, pagal PSO rekomendacijas skiriami TBC gydyti. Turime ir atspariai tuberkuliozei gydyti skirtų labai brangių vaistų. Nei už juos, nei už kitus vaistus nuo TBC, nei už gydymą stacionare ar išėjus iš ligoninės pacientai nemoka nė cento. Anksčiau, kol dar nebuvo tiesiogiai stebimo gydymo kabinetų, būdavo labai skaudu, kai ligonį išrašius namo vaistinėje jis gaudavo vaistų, o po kurio laiko, pablogėjus sveikatai, sugrįždavo pas mus. Tada paaiškėdavo, kad vaistų jis turėjo, bet nevartojo. Epidemiologinė situacija buvo beprotiškai įtempta. Tačiau, pradėjus taikyti tiesiogiai stebimą gydymą ir kitas priemones pagal PSO rekomendacijas, situacija ėmė gerėti.

Nustatyti labai aukšti rodikliai, kiek procentų TBC atvejų turi būti sėkmingai išgydyta, – tai  daugiau kaip 85 proc. jautria TBC sergančių ligonių. Dabar išgydome 84–83 proc. Atsparios vaistams TBC turime sėkmingai išgydyti ne mažiau kaip 70 proc. Sėkmingai išgydyti – tai išnaikinti TBC mikobakterijas.

– Ar atspari vaistams TBC sunkiai išgydoma?

– Visos TBC formos išgydomos, tik jautri vaistams TBC išgydoma greičiau ir ją gydyti reikia trumpiau. Ji gydoma 6 mėnesius. Intensyviai stacionare – 2 mėnesius, tęsimo fazė – 4 mėnesiai. Atsparios TBC formos gydymo trukmė įvairuoja. Jei nustatomas atsparumas tik 2 vaistams nuo TBC, gydymo pasirinkimas gana platus. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai atsparumas išsivysto visiems vaistams nuo TBC. Tai žmonės, kurie anksčiau buvo pradėti gydyti nuo šios ligos, tačiau vėliau tą gydymą savavališkai nutraukė. Mano praktikoje prieš keletą metų buvo atvejis, kai jauna moteris, sirgusi atvira TBC forma, kategoriškai atsisakė gydytis stacionare. Buvo svarstymų, kad gal paciento teisės pažeidžiamos, jei jam nepaliekama pasirinkimo gydytis namuose. Tačiau, jei žmogus, sergantis atvira TBC forma, vaikšto po miestą ir platina užkratą, pažeidžiamos kitų žmonių teisės. Vis dėlto jai buvo leista gydytis namuose. Tačiau, nepaisant to, kad buvo pasirašiusi dokumentą, kuriuo įsipareigojo toliau vaistus vartoti savarankiškai, deja, ji nutraukė gydymą. Vėliau jos gydymas buvo nesėkmingas. Jai buvo pasakyta kategoriškai: arba ji turi savanoriškai atvykti gydytis į stacionarą Vilniuje, arba bus išvežta gydytis į Alytų. Nes taisyklė viena: atviros plaučių TBC atveju ligonis turi būti gydomas ligoninės stacionare. Tik išnykus TBC mikobakterijoms jis gali būti išleidžiamas gydytis ambulatoriškai – su sąlyga, kad vaikščios į tiesiogiai stebimo gydymo kabinetą ir ten gers vaistus.

Gal kažkam atrodo žiaurus tas prievartinis gydymas stacionare, tačiau tik taip kiti žmonės apsaugomi nuo užsikrėtimo.

– Nuo TBC paprastai miršta tik tie, kurie šios ligos nesigydo?

– Gali žmogus ir gydytis, tačiau jei jo būklė sunki, procesas išplitęs, gydymas gali nebepadėti. Be to, yra ir gretutinių ligų. Pavyzdžiui, sergant ŽIV, TBC yra pagrindinė mirties priežastis. Šis ligų derinys labai didina mirštamumą.

2018 m. nuo TBC mirė 77 asmenys, 2019 m. – 73, 2020 m. – 62, 2021 m. – 65, 2022 m. – 38. 2018 m. tokių mirčių 100 tūkst. gyventojų teko 2,74 proc., 2019 m. – 2,6 proc., 2020 m. – 2,2 proc., 2021 m. – 2,3 proc., o 2022 m.– preliminariai 1,3 proc.

Taigi, mirčių nuo TBC žymiai sumažėjo. Nuo TBC paprastai mirštama tais atvejais, kai yra gretutinė liga. Dažniausiai miršta žmonės, sergantys atsparia TBC forma, t. y. tie, kurie nesigydė arba vis nutraukdavo gydymą. Tačiau taikant tiesiogiai stebimą gydymą ir socialinę paramą sergamumas TBC ir nutraukto gydymo atvejų sumažėjo.

– Turbūt jau nebegalima teigti, kad ši liga daugiausia paplitusi tarp asocialių asmenų?

– Didžioji TBC ligonių dalis yra ilgalaikiai bedarbiai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys, tačiau pasitaiko įvairių visuomenės sluoksnių, įvairių profesijų atstovų. Niekas neapsaugotas nuo šios ligos, tačiau mūsų, gydytojų, taip pat epidemiologų, visuomenės sveikatos specialistų tikslas – kuo anksčiau išaiškinti TBC atvejus ir patikrinti visus ligonio kontaktus.

– Lietuvoje nuo TBC skiepijami 2–3 parų kūdikiai. Ar skiepai nelabai efektyvūs, ar tėvai vengia skiepyti vaikus, kad sergamumas TBC išlieka gana didelis?

– Ši vakcina yra efektyvi iki 4–5 metų. Be to, ji apsaugo nuo sunkių ligos formų. Vėliau vakcinos efektyvumas yra mažas.

– Pasitaiko ne tik plaučių, bet ir kitų organų TBC. Kokių?

– Plaučių TBC dažniausia – sudaro 90 proc. visų atvejų. Tačiau pasitaiko ir liežuvio, ausų, gerklės, sąnarių, odos, buvo net širdies raumens TBC atvejis. Nėra organo, kur TBC mikobakterijos negalėtų paplisti. Pasitaiko ir odos TBC atvejų. Todėl, jeigu ant kojos susiformavo kažkoks randas, dermatologai turėtų atlikti tyrimus, kad įsitikintų, ar tai – ne TBC.

– Kokios pagrindinės TBC gydymo problemos?

– Viena iš problemų – dalis žmonių neina pas gydytojus dėl esamų nusiskundimų, dėl to TBC ilgai nenustatoma, ji tampa atvira, užkrečiama. Kita problema – sergant TBC, krūtinės ląstos rentgenograma dažnai nerodo jokių specifinių požymių. Atrodo, kad žmogus serga plaučių uždegimu, ir tiek. Specifinius TBC požymius galima pamatyti tik skyrus ir atlikus bakteriologinį tyrimą. Norėtųsi, kad visiems asmenims, kuriems diagnozuojamas plaučių uždegimas, būtų skiriama TBC bakteriologinė diagnostika. Jei gydytojai tokio tyrimo neskiria, žmogus gali pats jo paprašyti. Ypač tais atvejais, kai šeimoje būta TBC atvejų.

Be to, jauni gydytojai nesirenka dirbti TBC gydymo srityje, rajonuose itin trūksta specialistų. Todėl šeimos gydytojų uždavinys yra labai anksti įtarti TBC ir nusiųsti tokį žmogų pas gydytoją specialistą, kad ir kur jis būtų, ar vietoje, ar toliau esančioje gydymo įstaigoje. Šeimos gydytojo pareiga įtarti šią baisią ligą, o ligonio pareiga – gydytis. Ne tik tam, kad išsaugotų savo sveikatą, bet ir kad neužkrėstų kitų.

Tęsiama protrūkio Radviliškyje epidemiologinė priežiūra

Sausio mėnesį Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje nustatytas trečiasis atviros TBC atvejis. Kaip informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), visi trys asmenys, kuriems nustatyta TBC, šiuo metu yra gydomi. NVSC tęsia šio protrūkio epidemiologinę priežiūrą.

Dėl TBC turėtų būti patikrinta visa gimnazijos bendruomenė. 600 žmonių ištirta anksčiau, praėjusią savaitę turėjo būti ištirti dar apie 500 žmonių.

„Pagal sudarytą grafiką, atliekami tuberkulino mėginiai 473 gimnazijos moksleiviams (įodiniai alerginiai mėginiai dilbio srityje, kurie bus vertinami po 2–3 parų). Jeigu bus nustatyta teigiamų reakcijų (paraudimo, papulės skersmuo per 6 mm), mokiniai bus siunčiami gydytojo pulmonologo konsultacijai. Moksleiviai, turintys aštuoniolika metų ir daugiau, bus tiriami ne tuberkulino mėginiais, o atliekant plaučių rentgenologinį tyrimą. Taip pat tiriami ir gimnazijos darbuotojai, kurie nebuvo tirti 2022 m. spalio mėn.–2023 m. sausio mėn. Iš viso rentgenologiškai pasitikrinti turėtų 68 darbuotojai ir 15 moksleivių“, – informavo NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė.

Šių tyrimų atsakymai turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.

NVSC primena, kokių priemonių imamasi, nustačius atvirą TBC formą: ligonis yra izoliuojamas ir gydomas ligoninėje, iki kol jis tampa neužkrečiamas. Visi artimai sąlytį su ligoniu turėję asmenys yra tikrinami profilaktiškai, suaugusiesiems atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, vaikams – tuberkulino mėginys.

„Taip pat reikėtų nepamiršti ir kitų prevencijos priemonių – kuo dažniau vėdinti patalpas, kad jose būtų užtikrintas šviežio oro judėjimas, stiprintis imunitetą (visavertė mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, žalingų įpročių vengimas), kosėjimo etiketas (kosėjant ar čiaudint rekomenduojama užsidengti burną ir nosį servetėle, jei nėra servetėlės, burną rekomenduojama užsidengti alkūne ir kosėti į alkūnės vidinį linkį)“, – gyventojams pataria NVSC atstovai.

Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze, Lietuvoje teisės aktų nustatyta tvarka atliekami tuberkulino mėginiai vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą (šešerių ar septynerių metų amžiaus) ir rizikos grupių vaikams. Jeigu vaikas priskirtas rizikos grupei (turėjęs kontaktą su sergančiu tuberkulioze, nevakcinuotas nuo tuberkuliozės, dažai serga peršalimo ligomis, sergantys lėtinėmis ligomis ir t. t.), tuberkulino mėginiai turi būti atliekami kasmet, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Dėl tuberkulino mėginių atlikimo tėvai turi kreiptis į savo vaiko šeimos gydytoją.

Savivaldybės duomenimis, du nauji atviros plaučių tuberkuliozės atvejai Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje nustatyti sausio 20 dieną, o pirmasis identifikuotas spalio mėnesį. Šiuo metu sergantys asmenys yra izoliuoti.

Anot NVSC pranešimo, specialistai imasi visų priemonių, kad liga būtų suvaldyta, nustatyti sąlytį turėję asmenys – tiek lankantys tą pačią mokyklą, tiek už jos ribų.

Visiems mokyklos mokiniams bei mokytojams bus atlikti profilaktiniai tyrimai.

„Pagrindinė šios infekcijos išplitimo valdymo priemonė ir yra profilaktinių tyrimų atlikimas. Taip išsiaiškinama, ar kolektyve nėra daugiau užsikrėtusių asmenų. Ligą patvirtinus, asmuo iš karto izoliuojamas ir gydomas“, – teigiama antradienį išplatintame centro pranešime.

Ligą patvirtinus, asmuo iš karto izoliuojamas ir gydomas.

Dėl šio protrūkio antradienį Radviliškio savivaldybėje sukviestas pasitarimas.

NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė teigė, kad po pirmo nustatyto tuberkuliozės atvejo profilaktiškai ištirta 110 iš maždaug 600 sąlytį turėjusių asmenų.

Visiems, iki šiol nepasitikrinusiems sveikatos, bus atliekamas išsamus rentgeno tyrimas, likusiems 400 asmenų (jaunesniems nei 18 metų) mokykloje bus daromi tuberkulino tyrimai.

Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė informavo, kad jau trečiadienį ir ketvirtadienį organizuojami nuotoliniai gimnazijos darbuotojų ir tėvų susirinkimai, per kuriuos bus aptarta situacija ir tolesni veiksmai, taip pat tėvai bus apklausti dėl sutikimų reikalingiems tyrimams atlikti.

E. Satkevičienė teigė, kad situacija kontroliuojama, nes atviros plaučių tuberkuliozės valdymo principas yra kuo anksčiau išaiškinti ligos atvejus, o šiuo atveju taip ir buvo padaryta.

Anot savivaldybės pranešimo, kadangi tuberkulioze užsikrečiama nuo tiesioginių infekcijos šaltinių, Lizdeikos gimnazijoje pamokos ir toliau vyks įprastu būdu, tačiau bus imtasi papildomų higienos priemonių – vėdinamos patalpos ir valomi paviršiai.

Infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys ligoniai, jie kosėdami, čiaudėdami ir skrepliuodami į aplinką išskiria gausų kiekį ligos sukėlėjų – tuberkuliozės mikobakterijų. Ši liga ypač grėsminga naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų.

Specialistai pabrėžia, kad ši užkrečiamoji liga yra išgydoma, tik svarbu nuosekliai laikytis paskirto gydymo, o ankstyva diagnostika yra ypač svarbi sėkmingam gydymui ir infekcijos plitimo valdymui.

Nors pastaruosius kelerius metus sergamumas Lietuvoje tuberkulioze mažėja, tačiau jis yra vienas didžiausių Europoje.

Siekiant išsiaiškinti vaikų užsikrėtimą tuberkulioze Lietuvoje, tuberkulino mėginiai imami prieš vaikams pradedant lankyti mokyklą (6 ar 7 metų) bei rizikos grupių vaikams.

Jeigu vaikas priskirtas rizikos grupei (turėjęs kontaktą su sergančiu tuberkulioze, nevakcinuotas nuo tuberkuliozės, dažai serga peršalimo ligomis, turi lėtinių ligų), tuberkulino mėginiai turi būti atliekami kasmet, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Dėl tuberkulino mėginių atlikimo reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją.

NVSC primena, kad tuberkuliozės gydymas yra ilgas procesas, trunkantis mažiausiai šešis mėnesius.

Jei žmogus susirgo atvira plaučių tuberkulioze (ligos pradžia), kurį laiką, net ir pradėjus gydymą, paprastai porą savaičių, ligonis yra pavojingas aplinkiniams ir gydomas ligoninėje specializuotame skyriuje. Šeimos nariams bei kitiems artimai bendravusiems su sergančiuoju privalu pasitikrinti sveikatą.

Pirminiais duomenimis, pernai Lietuvoje buvo apie 540 pirmą kartą naujai užsikrėtusių asmenų. 2021-aisiais naujų užsikrėtimų buvo 550, o bendrai – per 600. Nuo tuberkuliozės 2021 metais mirė 65 žmonės.

Santaros klinikose šiuo metu gydoma apie 70 tuberkulioze užsikrėtusių žmonių. Medikai sako, kad skyrius yra perpildytas. Tai nereiškia, kad ligoninė naujų pacientų nebepriima, tačiau juos sutalpinti darosi vis sunkiau.

„Turėjome COVID-19 pandemiją, kai buvo apribotas patekimas pas šeimos gydytojus. Tad daugelis žmonių ilgai laukė. Na, o dabar, kai apribojimų nebėra, pradeda kreiptis į gydytojus. Taip mes vieną kitą atvejį ir išaiškiname“, – situaciją komentavo Santaros klinikų pulmonologas Kęstutis Miškinis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuberkuliozė – infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus, pernai nustatyta 500 žmonių. Klaidinga manyti, kad ši liga puola tik asocialius asmenis.

„Tuberkulioze suserga ir jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie nežino, kada sustoti dirbti, kurie gali nusipirkti geriausio maisto, bet valgo šlamštą, arba apskritai neturi laiko pavalgyti. Kurie neina į lauką, nesigrūdina – tiesiog pervargę žmonės“, – sakė NVSC gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė.

Tuberkuliozės sukėlėjai plinta per orą. Užsikrėtusiam žmogui pakanka nusičiaudėti arba pakosėti ir bakterijos ore išliks kelias valandas. Vienas tuberkulioze sergantis asmuo per metus gali užkrėsti iki  penkiolikos žmonių.

Tuberkulioze suserga ir jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie nežino, kada sustoti dirbti, kurie gali nusipirkti geriausio maisto, bet valgo šlamštą...

 

„Kai žmogus gauna infekcinę mikobakterijų, tuberkuliozės sukėlėjų, dozę, iki pirmųjų ligos pasireiškimo simptomų retais atvejais gali praeiti kelios savaitės, dažniausiai – keli mėnesiai ar net keleri metai“, – teigė R. Lingienė.

Tuberkuliozės simptomai sunkiai nuspėjami, nes būdingi ir kitoms ligoms. Žmogus jaučia bendrą silpnumą, sumažėja apetitas, krenta svoris. Taip pat padidėja kūno temperatūra, gausiau prakaituojama, kosėjama. Nuo gripo ir COVID-19 tokie simptomai skiriasi tuo, kad užsitęsia ilgiau.

„Trunka mėnesiais. Tada jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytojus“, – sakė K. Miškinis. 

Anot medikų, geriausia apsauga – ankstyva diagnostika. Visiems septynerių metų amžiaus ir rizikos grupėje esantiems vaikams nemokamai atliekami tuberkulino testai. Jie parodo, ar vaikas užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis. Prieš trejus metus statistika rodė, kad tirtis ateina tik trečdalis vaikų.

„Aktyviai darosi šiuos testus, tėvai atveda vaikus. Kai kurie klaidingai mano, kad tai yra vakcina ir atsisako. Tad norėčiau pabrėžti, kad tai yra tik tyrimas ir nereikia to bijoti. Pernai buvo sutrikęs tiekimas ir tuberkulino neturėjome apie tris ar keturis mėnesius, tad šio tyrimo kurį laiką negalėjome atlikti. Vėliau viskas susitvarkė, kvietėme tirtis vyresnėlius“, – kalbėjo  Šeškinės poliklinikos vaikų ligų gydytoja Marija Školnik.

Nemokamai dėl tuberkuliozės tikrinami ir suaugusieji, bet ne visi.

„Rekomenduojama atlikti tokį tyrimą tiems, kurių artimas žmogus susirgo tuberkulioze, arba kurie nebuvo skiepyti nuo šios ligos. Taip pat – sergantiesiems cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis bei onkologinėmis ligomis“, – informavo R. Lingienė.

Kas nesigydo, išgyventi tikimybė maža. Nuo negydomos tuberkuliozės formos gali mirti kas antras pacientas.

„Žmogus lieka beveik be plaučių, tiksliau tik su jo likučiais ir tokios būklės gali ilgai gyventi. Mes galime šią ligą išgydyti, bet reikia, kad žmogus kreiptųsi“, – sakė pulmonologas.

Pernai tuberkuliozė pasiglemžė 31 žmogaus gyvybę.

„Visoje Lietuvoje, preliminariai, naujų atvejų, pirmą kartą užsikrėtusių, diagnozuota apie 540. 2021-aisiais buvo 550, o bendrai – virš 600. Bendro padidėjimo nėra“, – sakė gydytoja.

„Panašu, kad bendrai (užsikrėtimų – BNS) mažėjo. Bet registras dar neapteikė oficialių duomenų“, – komentavo ji.

V. Kumpauskaitės teigimu, Vilniaus mieste 2021 metais buvo nustatyti 59 atvejai, kuomet žmonės pirmą kartą susirgo tuberkulioze, iš viso susirgimų fiksuota – 74. Pasak pulmonologės, pirminiais duomenimis, 2022-aisiais sostinėje buvo fiksuoti 75 užsikrėtimai pirmą kartą, iš viso sirgo 90 žmonių.

Kaip yra nurodžiusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, per 11 praėjusių metų mėnesių Vilniuje nustatyta trečdaliu daugiau tuberkuliozės atvejų nei per visus metus 2021-aisiais.

Santaros klinikų gydytoja pažymėjo, jog visos Lietuvos registro duomenys skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia NVSC, jie kitaip skaičiuojami.

„Sunku pasakyti, kadangi žmonių daugiausia, tai atvejų – daugiausia. Tai tas tankumas, tų užsikrėtimų daugiausia. Aišku, iš to skaičiaus paskutiniu metu galėjo ir pandeminiai metai paveikti todėl, kad nesikreipė žmonės į gydytojus“, – paklausta kodėl Vilniuje užsikrėtimų skaičius augo kuomet Lietuvoje mažėjo komentavo V. Kumpauskaitė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais fiksuojama daugiau jau pažengusios tuberkuliozės atvejų.

„Daugiau buvo tų atvejų, tokių. Šiaip nemažai buvo atvejų čia, Vilniuje, ir ligonėje. Bet daugiau buvo atvejų, kurie jau yra užleisti, palyginus su praėjusias metais, ko nebūdavo. Tai čia vertinam, su pandemija siejam“, – sakė ji.

Pasak V. Kumpauskaitės, nuo tuberkuliozės 2021 metais mirė 65 žmonės. Anot jos, 2022 metų statistikos registre dar nėra.

NVSC Vilniaus departamento direktorė, epidemiologė Rolandos Lingienė yra teigusi, jog duomenys rodo, kad vienas tuberkulioze sergantis asmuo per metus gali užkrėsti nuo dešimties iki 15 žmonių.

Infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantys ligoniai, jie kosėdami, čiaudėdami ir skrepliuodami į aplinką išskiria gausų kiekį ligos sukėlėjų – tuberkuliozės mikobakterijų. Ši liga ypač grėsminga naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų.