Labai sunki liga
"Nuo to laiko, kai Tuberkuliozės ligoninę prijungė prie Kauno klinikų, mūsų atlyginimai sumažėjo, priedai prie jų dėl pavojingų darbo sąlygų dingo", – tvirtai taria savo darbui atsidavusi Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės slaugytoja Jolanta Černiauskienė.
Ji ligoninės profesinės sąjungos pirmininkė, todėl jaučiasi atsakinga ne tik už save, bet ir už bendradarbius, visą kolektyvą, kuris, anot J.Černiauskienės, dirba itin pavojingomis darbo sąlygomis. Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomi sunkia, dažniausiai atvira šios ligos forma sergantys žmonės.
"Tuberkuliozės, labai pavojingos ligos, bakterijos patenka į orą, kai sergantis asmuo kosėja, čiaudi, kalba, dainuoja. Šalia esantys žmonės gali įkvėpti šių bakterijų ir užsikrėsti. Labai tikėtina, kad tuberkulioze sergantis žmogus perduos ją tiems, su kuriais leidžia laiką kasdien", – rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS tinklalapyje.
Šiais laikais tuberkulioze daugiausia serga toli gražu ne inteligentai, kaip buvo prieš šimtą metų.
"Asocialus gyvenimo būdas – daugumos mūsų pacientų vizitinė kortelė. Ne vienas jų grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kur, kaip žinome, yra baigę vadinamąsias specialiąsias studijas. Pas mus patenka, kai liga įsisenėjusi, kai jau spjaudo krauju. Gavę neįgalumo ar senatvės pensiją jie prisiperka alkoholio, girtauja, bet jų išvaryti iš ligoninės negali – užkrės kitus. Turi stovėti šalia, kad vaistus išgertų. Esame arčiausiai ligonių, saugome nuo užkrato paplitimo visuomenę, o kas saugo mus?" – retoriškai klausia J.Černiauskienė.
Užsikrečia mažne visi
Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojų apsaugai nuo ligos skiriami respiratoriai, bet su jais išbūti visą darbo dieną paprasčiausiai neįmanoma, todėl medikai juos užsideda tuomet, kai bendrauja su pacientais.
Jų iškosėtos, iščiaudėtos ar, paprasčiausiai kalbant, paskleistos bakterijos tvyro ore: palatose, koridoriuose, procedūrų kabinetuose.
"Ligoninėje nėra ištraukiamosios ventiliacijos, o ten, kur viename skyriuje įrengta, pučia labai šaltą orą. Dėl to laikome atviras duris iš koridorių į lauką – taip bandome apsisaugoti. Visa tai matė ir Darbo inspekcija, kurią kvietėmės dėl kenksmingų sąlygų", – guodžiasi J.Černiauskienė.
Ligoninės pacientų, susirgusių kokia nors kita liga, kitos ligoninės nepriima, kol nenuslopinama aktyvi tuberkuliozės fazė. Ne vienas ligonis tuo pačiu metu serga AIDS ar yra užsikrėtęs ŽIV. Tuberkuliozė gydoma 6–8 mėnesius. Per tiek laiko smarkiai progresuoja onkologinės ar bet kurios kitos ligos, tačiau taip nuo tuberkuliozės saugoma visuomenė.
"Kada ligonis nebeskleis tuberkuliozės bakterijų, priklauso nuo organizmo reakcijos į vaistus. Jų kasdien tenka gerti po didžiausią saują, neretai gydymą stabdo neigiamas šalutinis poveikis. Guodi žmones, kad ištvertų gydymą nuo tuberkuliozės, o jau tada bus gydomi nuo kitų ligų. Bet ligoniai sako: nebereikės, neišgyvensiu iki to laiko", – nuoširdžiai pacientų gaili 29 metus ligoninėje dirbanti J.Černiauskienė.
Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo.
Per tą laiką ne vienas jos kolega persirgo tuberkulioze. Jos pačios plaučiuose diagnozuoti septyni kalcinatai. Tai reiškia, kad tuberkuliozės sukėlėjai buvo pažeidę plaučius, bet dėl stipraus imuniteto, o gal, anot J.Černiauskienės, nėštumo metu pakilusios diafragmos poveikio pažeidimo vietos sukalkėjo.
"Be to, būdami šioje aplinkoje mes gauname priešnuodį, o kai iš jos išeisime, tai tiesiai į lavoninę", – J.Černiauskienė prisirišimą prie darbo, kad ir labai sunkaus ir nepalankaus sveikatai, vadina lietuvių charakterio bruožu.
Sutartis įpareigojo
Prieš penkiolika metų Vyriausybės patvirtintame pavojingų darbų sąraše, kuriuo vadovaujamasi, įtrauktas darbas ne tik su pavojingomis cheminėmis, radioaktyviosiomis medžiagomis, bet ir psichikos ligonių bei sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra.
Pavojingu darbu įvardytas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams. ŽIV ar šio sukėlėjo nešiojimas įrašyta pirmiausia, tuberkuliozė – devyniolikta.
Praėjusių metų viduryje įsigaliojo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis. Ją birželio 16 d. pasirašė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas ir keturių medicinos darbuotojų profesinių sąjungų vadovai.
"Šios kolektyvinės sutarties tikslas – sudaryti sąlygas darniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų veiklai, garantuoti šiose įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio, darbo saugos ir kitų darbo sąlygų lygį aukštesnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas", – rašoma sutartyje.
Penktajame jos punkte teigiama, kad darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose, pagal faktiškai dirbtą laiką mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas. Kauno klinikos šį punktą ignoruoja.
Negavo nė karto
"Pirmus metus, kai Romainių tuberkuliozės ligoninę 2004 m. prijungė prie Kauno klinikų, mūsų alga nemažėjo, o paskui Klinikos nusprendė, kad uždirbame per daug. Koregavo koeficientus, panaikino priedus už pavojingumą, kurie sudarė iki 96 proc. Pavyzdžiui, Latvijoje ir dabar mokama 100 proc. priedas", – tvirtina J.Černiauskienė.
Jos, aukščiausios kategorijos slaugytojos, atlyginimas – 693 eurai, neatskaičiavus mokesčių. Kiti uždirba dar mažiau. Anot J.Černiauskienės, sanitarių akys išvarvėjusios, nes valymui naudojama cheminių medžiagų koncentracija labai didelė, apskritai kolektyvas dirba tarsi ant parako statinės, bakterijų parneša namo, artimiesiems.
"Mums sako: žinote, kur dirbti atėjote? Taip, mes žinome, bet už tai turi būti atlyginta. Pagal šakos kolektyvinę sutartį mums priklauso 15 proc. priemoka nuo vidutinio atlyginimo, bet jos niekas negavo. Nė karto", – J.Černiauskienė piktinasi ir tuo, kad darbdaviai į prašymus tai paaiškinti nereaguoja.
Dėl to Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės profesinė sąjunga kreipėsi į Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos komitetą.
Įžūli savivalė
Arvydas Dambrauskas, Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas, pabandęs padėti Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams, išsiaiškino, kad, pradėjus bręsti skandalui dėl nemokamų priedų, Kauno klinikose 15 proc. priedas prie atlyginimo išmokėtas besąlygiškai, absoliučiai visiems darbuotojams, tačiau ne tiems, kam įsipareigota.
"Sargai nieko negaudavo, tai jiems pridėjo 15 proc. Virtuvės darbininkai gaudavo 3 proc. priedą prie atlyginimo, tai jiems pridėjo 12 proc. Tiems, kas gaudavo 15 proc., nepridėjo nieko. Tačiau kalba eina apie specialią priemoką pavojingomis darbo sąlygomis, ir ne nuo pagrindinio, o nuo vidutinio atlyginimo. Yra mokėjimo nuostatai, juos pasirašė generalinis direktorius, bet šiuo atveju sukčiaujama, kad nereikėtų primokėti", – išsiaiškino A.Dambrauskas.
Tuomet Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Buvo sudaryta Darbo ginčų komisija situacijai ištirti.
"Į pretenziją Kauno klinikos atsakė, kad šakos kolektyvinę sutartį vykdo, 15 proc. priedą dirbantiesiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose moka. Praėjo pora savaičių, bet darbuotojai gavo atlyginimą ir vėl be priedų", – situaciją pristatė profsąjungoms atstovaujantis advokatas Erikas Pavlovičius.
Per tą laiką ne vienas jos kolega persirgo tuberkulioze. Jos pačios plaučiuose diagnozuoti septyni kalcinatai.
Darbo ginčų komisijai paprašius įsakymo, pagal kurį mokamas priedas, Kauno klinikos šį prašymą ignoravo. Tik po naujos pretenzijos Komisija gavo iškarpytą, ne visos apimties įsakymą.
"Tame įsakyme akivaizdu, kad 15 proc. priedas mokamas visiems Kauno klinikų darbuotojams, bet nebeliko kitų priedų. Taip kai kas gavo vos 1 proc. priedą, kai kas – nė tiek", – apie didžiausios šalies ligoninės vadovų savivalę pasakoja advokatas E.Pavlovičius.
Prisipažino komisijoje
Kauno klinikos Darbo ginčų komisijai tvirtino, kad moka 15 proc. priedą Romainių tuberkuliozės ligoninės darbuotojams. Pripažino, kad šis priedas – ne nuo vidutinio, o nuo pagrindinio atlyginimo.
"Kai Kauno klinikų paprašiau dokumentų, įrodančių, kaip priedas apskaičiuojamas nuo pagrindinio atlyginimo, įrodyti negalėjo. Tai kaip mokėjo priedą, jei jis neatsispindi dokumentacijoje?" – stebisi advokatas E.Pavlovičius.
Jo skaičiavimais, 15 proc. priedas nuo vidutinio atlyginimo – 120 eurų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais Kauno klinikų gautos tikslinės lėšos darbo užmokesčiui didinti – 2 mln. 466 tūkst. 638 eurai.
Kauno klinikų steigėjos – Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga, paklaustas, kaip vertina Kauno klinikų savivalę, išreiškė susirūpinimą, kad medikų darbdaviai nevykdo pernai pasirašytos šakos kolektyvinės sutarties.
"Iškart išsiuntėme užklausas visoms mūsų šalies gydymo įstaigoms. Vienuolika jų nurodė, kad yra kenksmingomis sąlygomis dirbančių medikų, iš kurių penkiose mokamas 20 proc. priedas, dviejose – iš dalies mokamas, keturiose – nemokamas. Kitos 25 įstaigos nurodė, kad pavojingomis sąlygomis dirbantiems medikams yra mokamas 15 proc. priedas, kurį gauna penkiolika darbuotojų, dvejose – iš dalies, o aštuoniose – nemokamas joks priedas", – žiniomis pasidalijo A.Veryga.
Aurelijus Veryga K. Kavolėlio / BFL nuotr.
Gieda tą pačią giesmę
Ministro teigimu, reaguodamas į šią situaciją, jis kreipiasi į šalies gydymo įstaigas, primindamas susitarimą mokėti 15 proc. priedą ir prašydamas jo laikytis.
"Medikų bendruomenę kviečiu netylėti, kelti šiuos klausimus, nes tik kalbėdami ir tardamiesi galime keisti susidariusią situaciją ir tikėtis geresnio rytojaus", – štai kur, anot A.Verygos, yra problemų sprendimo raktas.
Į klausimą, kodėl nesilaikoma šakos kolektyvinės sutarties, Kauno klinikų, kurioje tikrai daug darbuotojų dirba pavojingomis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsakė, lyg niekas nieko nežinotų.
"Kauno klinikų darbuotojams, galbūt dirbantiems darbo vietose, veikiamose pavojingų veiksnių, jau ir iki kolektyvinės sutarties pasirašymo buvo mokami priedai", – E.Audickaitė tebetvirtina, kad, pasirašius sutartį, pagal faktiškai dirbtą laiką yra mokamas 15 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedas.
Dar daugiau: teigiama, kad Kauno klinikos, atsižvelgdamos į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, įvertino iki jos įsigaliojimo darbuotojams mokamų už pavojingus darbo veiksnius priedų dydžius ir juos specialiu įsakymu patikslino, kad visiškai atitiktų sutarties reikalavimus. Tiems, kuriems buvo nustatytas mažesnis nei 15 proc. darbo užmokesčio priedas, jis buvo padidintas iki 15 proc.
Juoda yra balta? Kodėl tuo netiki teisininkai?
Melo kojos trumpos
E.Audickaitė teigia, kad Kauno klinikos dėl šakos kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos nuostatos mokėti 15 proc. priedą nuo vidutinio darbo užmokesčio kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, o ši raštu nurodė, kad parengė sutarties pakeitimo projektą.
Kauno klinikų atstovė įžūliai tvirtina: šiuo projektu siekiama įtvirtinti, kad minimas priedas būtų mokamas ne nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies.
"Parengus sutartį ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Kauno klinikos turėjo laiko ją koreguoti. Deja, to nebuvo padaryta, sutartis pasirašyta, įsipareigojus mokėti priedą nuo vidutinio darbo užmokesčio", – pastebi advokatas E.Pavlovičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė, paklausus apie šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo projektą, buvo nustebinta.
"Sutarties keisti neplanuojama", – tvirtai atsakė.
Kauno klinikos meluoja ne tik kalbant apie priemokas jų darbuotojams, bet ir apie kertinius teisės aktus. Darbo ginčų komisija sprendimą priims kitą savaitę.
"Europos socialinėje chartijoje aiškiai parašyta: šalys prisiima įsipareigojimus, kad darbo santykius reguliuotų kolektyvinės sutartys. Gimsta nauja sistema. Jos nepaisant gresia tūkstantinės baudos", – pabrėžė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas A.Dambrauskas.
