Šviesos gatvėje gyvenanti moteris piktinasi silpnaregius ir nereginčius įdarbinančios įmonės „Regseda“ teritorijoje vykdomais darbais. Ji suskaičiavo, kad darbininkai jau nukirto bene devynis medžius, nors savivaldybė yra leidusi pašalinti keturis.

Esą darbininkai nesileidžia į kalbas, o su atsakingu aplinkosaugininku susisiekti nepavyko, jis neatsiliepia telefonu.

Tiesa, moteris, nepatenkinta įmonės sprendimu pašalinti medžius, nenurodė, kokių medžių kirtimas ją labiausiai sutrikdė.

Įmonės „Regseda“ ūkio vadovė Jurgita Gvažiauskaitė pasakojo, kad leidimo reikėjo šalinti keturis medžius. Tai buvo kitų medžių nusmelktas, todėl pakrypęs ąžuolas ir trys dideli maumedžiai. Ąžuolas buvo smelkiamas netoliese suvešėjusių tuopų, todėl išaugo nesimetriškas ir net palinko, buvo pavojus, kad gali nugriūti.

Sunku patikėti, jog kažkas gali būti nepatenkintas, kad tuopų neliko.

Trys maumedžiai, pasak J. Gvažiauskaitės, nuolat byrėjo, todėl aplinka buvo netvarkinga ir nešvari.

Kiti septyni nupjauti medžiai yra tuopos, kurios yra invaziniai augalai, leidimo juos šalinti nė nereikia.

Šie medžiai buvo sutrešę, o daugelis jų šakų pavasarį nė nesulapodavo.

Kita bėda, kad nuo šių tuopų pūkų kentėjo visas gyvenamųjų namų kvartalas ir įmonės darbuotojai. Pastebėta, kad kai kurie darbuotojai šių tuopų žydėjimo ir pūkų sklidimo metu suserga, nes yra alergiški šiems augalams.

„Sunku patikėti, jog kažkas gali būti nepatenkintas, kad tuopų neliko. Priešingai, darbininkai pasakojo, kad ne vienas žmogus priėjęs prie jų dėkojo, nes labai daug žmonių kentė nepatogumus dėl šių augalų. Galbūt ateityje jų vietoje pasodinsime pušeles, bet tikrai to dar nežinau. Kur kas gražiau, kai medžiai auga laisvai, vieni kitų nesmelkdami. Netrukus džiaugsimės gražiai atrodančia liepų alėja. Šie medžiai gražiai žydi ir skleidžia malonų kvapą“, – kalbėjo įmonės ūkio vadovė.

Per lapkritį ir gruodį Klaipėdoje Statybininkų prospekte ir Rumpiškės gatvėje planuojama pasodinti naujų želdinių.

Statybininkų prospekto dalyje nuo eismo žiedo su Taikos prospektu iki Žardininkų gatvės numatoma nukirsti pasenusias, pažeistas, sutrešusias tuopas ir vietoj jų pasodinti naujų sodinukų.

"Šiuo metu minėtame ruože augantys želdiniai miesto negražina. Iki gruodžio vidurio planuojame pašalinti dalį ten augančių tuopų ir vietoj jų pasodinti 16 klevų bei penkias egles. Jeigu medeliai prigis ir šis sprendimas pasiteisins, po kelerių metų atnaujinsime ir likusią želdinių dalį", – teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė.

Naujai pasodinti medžiai turėtų suformuoti apsauginę juostą nuo gatvės.

Pašalinti tuopas, sutvarkyti aplinką, pasodinti naują veją ir medelius savivaldybei atsieis apie 4 tūkst. eurų.

Rumpiškės gatvėje, ruože nuo Tilžės iki Sausio 15-osios gatvės, jau kurį laiką praeivių akis rėžia apvytusios, su papuvusiais kamienais ir lajomis akacijos.

Anot J.Rimkienės, akacijas apžiūrėjusi želdinių komisija nusprendė jas pašalinti.

Vietoj akacijų bus pasodinti 25 klevai.

Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės teigimu, naujais sodinukais klaipėdiečiai jau galės grožėtis dar iki Kalėdų.

Sodinukus savivaldybė įsigijo apytiksliai už 6 tūkst. eurų.

Akacijų pjovimo, aplinkos sutvarkymo ir klevų sodinimo darbai kainuos apie 3 tūkst eurų.

Laukia nelaimės?

Dar birželį Rumpiškės g. 33 bei 35 namo gyventojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorių, prašydami iškirsti 11 senų, aukštų ir galbūt tuščiavidurių tuopų.

Prašymą taip pat pasirašė daugiabučių namų savininkų bendrijų "Rumpiškės" ir "Rumpiškija" pirmininkai.

Sunerimę žmonės teigė, kad tiek jų, tiek šalia esančių namų teritorijoje augantys medžiai kelia realią grėsmę gyventojams.

Sekmadienį per audrą prie vaikiškų sūpynių ir krepšinio aikštelės nuvirtusi tuopa, laimei, nieko nesužeidė, tik apgadino tvorą.

Tačiau kitąkart panašus incidentas gali baigtis kur kas liūdniau.

"Liepos 17-ąją gavome atsakymą iš savivaldybės, kad Rumpiškės g. 33 ir Paryžiaus Komunos g. 1A yra privatūs žemės sklypai, kuriuose tvarkyti želdinius nėra savivaldybės kompetencija. Viena tuopa jau nukrito, gerai, kad šalia nebuvo vaikų. Ką daryti tokioje situacijoje? Laukti nelaimės?" – širdo gyventoja.

Pasak klaipėdietės, tuopos jau peraugo trijų aukštų gyvenamąjį namą, tad šakos daužo ir gadina stogą, jų tuščiaviduriai kamienai, pučiant stipriam vėjui ar esant škvalui, bet kada gali lūžti.

Baiminamasi ir gaisro, nes tokie aukšti ir sausros metu išdžiuvę medžiai gali tapti žaibų taikiniu.

Maža to, tuopos žmonėms pridaro daug nepatogumų: po žydėjimo jų pūkai lenda į akis ir burną, apsunkina kvėpavimą, sukelia alergiją ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

"Mums įdomu, jei tuopa krisdama sugadins namo stogą, automobilius, tvoras ir, neduok Dieve, sužeis žmogų, kas už tai atsakys?" – klausė gyventojai.

Strėlės bendrijoms

Situacija pradėjo domėtis už miesto želdynų priežiūrą atsakingi Klaipėdos savivaldybės specialistai.

Nuvirtusi tuopa antradienį turėjo būti pašalinta, tačiau kiti pavojingi medžiai esą jau yra bendrijų reikalas.

"Ten labai paini situacija. Šalia yra du privatūs sklypai. Jų savininkai bus įspėti, kad prižiūrėtų savo medžius", – patikino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Sklypus juridiniams ir fiziniams asmenims nuomoja Nacionalinė žemės tarnyba. Klaipėdos savivaldybė, savo ruožtu, priiminėti sprendimų svetimoje žemėje negali.

"Savivaldybė rūpinasi tais sklypais, kurių Nacionalinė žemės tarnyba dar nėra išnuomojusi", – aiškino L.Dūda.

Esą gyventojams šiuo klausimu reikia kreiptis į daugiabučių namų savininkų bendrijas, kurios pačios privalo pasirūpinti pavojingais medžiais.

"O ką dabar mes? Turime darbų ir be vidinių bendrijų reikalų. Kiekvieno už rankos nepavedžiosi", – sakė L.Dūda.

Jo žodžiais, avarinė situacija bus likviduota, tačiau tai viskas, ką savivaldybė gali padaryti.

"Kaip mes dabar lįsime į privatų kiemą? Mes negalime tvarkyti svetimo turto, neturime tam teisės", – kalbėjo pašnekovas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius jau ne pirmą kartą įspės bendrijas, kad prižiūrėtų savo medžius.

Leidimo – į savivaldybę

Vis dėlto be valdininkų žinios faktiškai negali būti paliestas nė vienas miesto medis.

Mat nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujas Vyriausybės nutarimas – pakeisti kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

Net ir privačioje žemėje esantiems didesnio kaip 20 cm skersmens tam tikrų rūšių medžiams nupjauti nuo šiol irgi reikia gauti savivaldybės leidimą.

Tad, prieš priimdama sprendimą kirsti medžius, speciali savivaldybės komisija turėtų įvertinti lapuočių būklę.

Skaičiuoja nuostolius

Per audras virstantys medžiai žmonėms pridaro daug žalos, o kaltų dažniausiai niekada nėra. Ko gero, vienas ryškesnių pavyzdžių galėtų būti praėjusių metų rugsėjį daugiabučio kieme ant BMW stogo nukritęs medis.

Lapuotis faktiškai nebepataisomai suknežino 22 tūkst. eurų kainavusią jauno klaipėdiečio mašiną.

Incidentas įvyko Gedminų g. 16-o daugiabučio kieme. Automobilio savininkui beliko kreiptis į draudimo atstovus ir tikėtis, kad šie atlygins jam žalą.

Nuo alergijų kenčiantys miestiečiai ypač piktinasi šių medžių kaimynyste.

Tačiau rimčiausių priekaištų augalams turi medikai, ir ne dėl alergenų, o dėl pūkų, kurie sugadina brangią diagnostinę įrangą.

"Skundžiasi ligoninės, odontologijos klinikos, kurios naudoja brangią kompiuterinę techniką. Sakoma, kad alergenų agresyvumu tuopas lenkia beržai. Kitam net nupjauta žolė gali skleisti pavojingus alergenus. Tačiau net poliklinikos prašo nukirsti tuopas, nes jų pūkai kelia grėsmę diagnostinei technikai", – tikino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Šių medžių pūkai gali patekti į kompiuterių ventiliatorius ir užkimšti procesorių vėdinimo angas.

Dažniausiai tuopų pūkai miesto gatvėmis sklando apie tris savaites.

Pūkus meta moteriškos lyties tuopos, todėl dendrologai miesto apželdintojams pataria sodinti tik vyriškos lyties medžius.

Esą yra net paslaptis, kaip derėtų prižiūrėti greitai augančius medžius – jų nevalia drastiškai genėti, nes patyręs stresą augalas esą gali pakeisti lytį. Todėl mieste vėl gali pasirodyti tuopų pūkų.

"Mes mažiname tuopų skaičių. Ypač pernai jų nemažai buvo iškirsta. Tuopos labai gerai valo taršą. Tuopų miestuose buvo daug prisodinta sovietiniais metais. Prie daugiabučių galime jų matyti. Medis greitai auga, ir tai buvo laikoma privalumu", – tikino R.Jievaitienė.

Tuopos yra gana trapios, smarkių audrų šie medžiai gali neatlaikyti.

"Pernai net pervažiavome visus darželius, kurie prašė iškirsti tuopas. Labai daug kur, per visą darželio tvoros perimetrą, regėjome tuopų eiles. Toks vaizdas buvo Reikjaviko, Panevėžio gatvėse. Po truputį šiuos medžius keičiame kitais", – pažymėjo R.Jievaiteinė.

Tuopas keičia šermukšniai, liepos, ąžuolai ir kiti medžiai.

Branda šiems medžiams ateina po 60 metų.

Veikia kaip dirgikliai

Mesti pūkus – savo vaisius uostamiestyje augančios tuopos pradėjo visai neseniai. Šio reiškinio pikas dar nepasiektas. Padėtį gelbsti ir iškritęs lietus.

Tuopų pūkams sklisti palankiausi sausi orai. Paprastai šis procesas trunka apie tris savaites.

Miestiečius erzina tuopų metami pūkai. Gyventojai skundžiasi, kad negali atsidaryti namų langų, nes medžių vaisių priskrenda į patalpas. Pūkai nukloja ir transporto priemones.

Dalis žmonių yra įsitikinę, kad tuopų vaisiai sukelia alerginę reakciją. Tačiau specialistai su tuo nesutinka. Pasak jų, alerginę reakciją iššaukia medžių žiedai, o ne vaisiai.

Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad pūkai nesukelia alerginės slogos, astmos paūmėjimų ar kitų tikrosios alergijos požymių. Jie labiau veikia lyg dirgikliai – pavyzdžiui, kaip dulkės ar dūmai gali suerzinti kvėpavimo takus, skatinti čiaudulį.

Pabrėžiama, kad tuo laiku, kai sklinda tuopų pūkai, alergiją sukelia kiti žydintys augalai.

Šių lapuočių vaisiai nedžiugina ir miesto tvarkytojų. Piko metu vietomis šaligatviai tampa pūkų kilimu. Valytojai yra pasakoję, kad nespėjama jų šluoti, o rezultato nesimato. Iššlavus pūkus, šių vėl prikrinta.

Nėra atsparios vėjams

Skundžiamasi ir tuo, kad žemės paviršiuje išsikerojusios tuopų šaknys iškilnoja šaligatvių dangas. Atkreipiamas dėmesys, kad tuopos labai trapios.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigė, kad, praūžus vėjams, būtent po tuopomis ir gluosniais randama daugiausia prikritusių sausų šakų.

Be to, šie medžiai nėra ilgaamžiai. Branda jiems ateina po 60 metų.

"Palyginti su kitais medžiais, tuopos labai greitai auga. Pavyzdžiui, 40 metų amžiaus tuopa gali siekti penkių aukštų namą. Žmonės norėjo greito rezultato ir prisodino mieste šių medžių. Tačiau kadangi tuopos greitai auga, greitai ir "perbręsta", – komentavo vedėja.

R.Jievaitienės teigimu, šių medžių nerekomenduojama sodinti vietose, kur nuolat vaikšto pėstieji, lankosi vaikai, stovi transporto priemonės.

"Tai paprasčiausiai yra nesaugu", – atkreipė dėmesį vedėja.

Šalina ir prie darželių

Sunku pasakyti, kiek tiksliai šios rūšies lapuočių auga mieste. Pamažu jie yra šalinami tvarkant namų kiemus ar kitas miesto erdves.

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos komisija aplankė pagrindines vietas, kur auga tuopos. Jas savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui rekomenduota per dvejus metus pašalinti ir pakeisti kitais medžiais.

R.Jievaitienė informavo, kad tokių vietų buvo Debreceno, Gedminų, Kauno, Sausio 15-osios gatvėse, Statybininkų prospekte. Dalis želdinių bus šalinama šiemet, dalis – kitąmet.

Daug tuopų buvo pasodinta ir prie vaikų lopšelių-darželių. Keičiant naujas tvoras senomis, dalis šių želdinių bus pašalinta.

"Taip pat rekomendavome vietoj nukirstų tuopų pasodinti naujus medžius, tačiau tai priklausys nuo įstaigų vadovų", – teigė vedėja.

Teršia ne visos

R.Jievaitienė priminė, kad, pagal aplinkos ministro įsakymą, tuopos yra nepageidautina rūšis. Už jas net neprašoma atsodinti naujų želdinių.

"Mes rekomenduojame, prašome tai padaryti, bet reikalauti negalime. Aplinkos ministerija tuopas yra priskyrusi prie nepageidaujamų rūšių", – pažymėjo vedėja.

Kai kurie specialistai pabrėžia, kad visiškai iškirsti tuopų nereikėtų. Šie medžiai labai lengvai prisitaiko augti mieste, intensyviai valo orą, sugeria teršalus. Be to, akcentuojama, kad ne visos tuopų rūšys skleidžia pūkus.

Specialiai medžių nekerta

Vadinamojo tuopų sniego kasmet sulaukiama pavasarį, nors šių medžių mieste ir mažėja.

„Sunku pasakyti, kiek tiksliai šios rūšies lapuočių auga mieste. Specialiai jų nekertame. Tačiau, jei tvarkomas namo kiemas ar kita miesto erdvė, leidimas šiems darbams dažniausiai išduodamas“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė.

Pasak jos, praėjusiais metais tuopos buvo kertamos Mokyklos gatvėje. Taip pat šių medžių nebeliko prie Pilies gatvėje esančios atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės.

Tradiciškai, kai mieste pradeda sklisti tuopų pūkai, gyventojai piktindamiesi ima skambinti į savivaldybę, prašo, kad šie medžiai būtų iškirsti. Tiesa, šiais metais, bent kol kas, tokių skambučių nesulaukta.

„Dar tik pūkų sklidimo pradžia“, – tvirtino vedėja.

Erzina ir valytojus, ir gyventojus

Įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad tuopų mieste dar yra gana daug. Šios rūšies medžiai išsidėstę visame uostamiestyje. Daugiau jų auga Sausio 15-osios, Debreceno, Reikjaviko gatvėse. Augančias tuopas galima išvysti ir prie dažno vaikų lopšelio-darželio.

„Savivaldybė po truputį tuopas šalina, tačiau jų yra likę daug. Dar pagadins nervus pūkai“, – tvirtino vadovas.

Tuopų pūkai apsunkina darbus valytojams. Nušlavus šaligatvį jų vėl prikrenta. Gyventojai piktinasi, kad pūkai nukloja automobilius, priskrenda į namus.

Pūkai – tai tuopų vaisiai. Kai kurie žmonės tikina, kad jie sukelia alergiją. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad alerginę reakciją iššaukia šių medžių žiedai, o ne vaisiai.

Tai yra patvirtinę tyrimai, kurie parodė, jog pūkai nesukelia alerginės slogos, astmos paūmėjimo ar kitų tikrosios alergijos požymių.

Pūkai labiau veikia kaip dirgikliai. Panašiai kaip dulkės, dūmai suerzina kvėpavimo takus, skatina čiaudulį. Neretai tuo laiku, kai pasklinda tuopų pūkai, alergiją sukelia kiti žydintys augalai.

Intensyviai sugeria teršalus

G.Valašinas tvirtino, kad tuopos tik pradėjo barstyti savo pūkus. Paprastai šis procesas trunka apie tris savaites. Jiems sklisti ypač palankūs sausi orai.

Be to, vadovas atkreipė dėmesį, kad ne visos tuopų rūšys skleidžia pūkus. Jis taip pat akcentavo, kad šie medžiai gerai valo orą, sugeria teršalus, lengvai prisitaiko vešėti mieste, tačiau sukelia ir kitų problemų.

Tuopos užauga greičiau nei kiti medžiai, išsikerojusios jų šaknys iškilnoja šaligatvių plyteles, gatvių dangą. Tuopos nėra ilgaamžės. Po 60 metų joms ateina branda. Pačios tuopos – labai trapios. Jos išvirsta po audrų, lūžta jų šakos.

Prieš daugiau nei dešimt metų Klaipėdos savivaldybė vykdė programą, pagal kurią buvo kertamos mieste augančios tuopos. Per ketverius metus buvo pašalinta beveik 800 šių lapuočių.