Taip pat kiltų grėsmė, kad bus sustabdyti visi LFF, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimai, o FIFA ir UEFA finansinė pagalba Lietuvos futbolui bus nutraukta.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius ketvirtadienį pranešė, kad tokios grėsmės nurodytos FIFA laiške, kuriame tarptautinė organizacija įvertino Seimo narių siūlomo įstatymo projekto padarinius.

FIFA nurodė, kad įvedus tiesioginį valdymą, „LFF pažeistų savo įsipareigojimus pagal FIFA įstatus, FIFA statuto punktą ir UEFA įstatus tvarkyti savo reikalus nepriklausomai ir be trečiųjų šalių įtakos“.

„Tarptautinės futbolo organizacijos Lietuvos futbolo federacijos atstovus vakar vakare informavo apie tai, kad kai kurių Lietuvos politikų kišimasis į nepriklausomos futbolo federacijos veiklą, yra vienareikšmiškai vertinamas kaip FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, kurie sukels tiesiogines neigiamas pasekmes visam Lietuvos futbolui“, – LFF pranešime cituojamas T. Danilevičius.

„Tarptautinių futbolo organizacijų atstovai dar kartą įspėjo Lietuvos futbolo atstovus, jog tokio Seimo narių inicijuoto teisės akto priėmimas vienareikšmiškai lems Lietuvos futbolo klubų ir rinktinių suspendavimą tarptautinėse arenose, viso Lietuvos futbolo finansavimo iš šių organizacijų nutraukimą“, – pridūrė jis.

Seime 82 parlamentarai registravo specialų įstatymo projektą dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo LFF.

Jame numatyta, kad įstatymo galiojimo laikotarpiu LFF valdymo organų funkcijas perimtų laikinasis administratorius, jį paskirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Administratorius turėtų atlikti federacijos finansinį ir veiklos auditą ir per tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos parengti bei patvirtinti laikinųjų LFF įstatų projektą.

Seimui siūloma nustatyti, kad laikinųjų įstatų projekte turi būti numatyta, jog kiekvienas LFF narys federacijos konferencijoje turi vienodą balsų skaičių. Taip pat siūloma federacijos nariais padaryti šalies futbolo klubus, šiuo metu jie yra atstovaujami per regionines asociacijas.

Be to, LFF konferencijai būtų suteikiami įgaliojimai rinkti prezidentą, viceprezidentus ir Vykdomąjį komitetą. Pastarasis šiuo metu susideda iš pačių LFF narių deleguotų asmenų.

Taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad siūlymą laikinai įvesti tiesioginį LFF valdymą vertina skeptiškai. Pasak jo, situacija nepasikeis priėmus „futbolo gelbėjimo“ įstatymą, o Lietuvai gali kilti grėsmė būti pašalintai iš tarptautinių varžybų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tiesioginis valdymas galėtų pasitarnauti sprendžiant federacijos valdymo problemas, atnaujinat veiklos modelį, tačiau būtina įvertinti ir potencialias neigiamas tokio sprendimo pasekmes.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą ir tai yra istoriškai prasčiausias rezultatas.

Nuo kitų metų profesionalūs turnyrai bus suskirstyti į „The Elite 16“, „Challenge“ ir „Futures“ divizionus. Tuo siekiama, kad komandos varžytųsi su savo pajėgumo varžovais.

Elitinio diviziono turnyruose dalyvaus po 16 komandų. Kvalifikacinių varžybų čia nebus. Keturių dienų turnyruose komandos varžysis grupėse, vėliau aštuonios komandos pratęs kovą atkrintamosiose varžybose. Planuojama, kad turnyruose dalyvaus 16 stipriausių komandų pagal pasaulio reitingą.

Dar nėra patvirtinta, pagal kokius nuostatus komandos galės iškristi į „Challenge“ divizioną arba pakilti iš jo.

Jau patvirtinta, kad kovo-lapkričio mėnesiais „Elite 16“ turnyrai bus rengiami Brazilijoje. Meksikoje, PAR, Čekijoje, Latvijoje, Šveicarijoje, Katare ir Australijoje. „Challenge“ turnyrai, pagal dabartinį tvarkaraštį, numatomi Meksikoje, Brazilijoje, Egipte, Maldyvuose, Australijoje ir dar nepaskelbtose Azijos šalyse.

Didelės skaitmeninės įmonės „Volleyball World“, kuri nuo šiol atsakinga už FIVB renginių komerciją ir marketingą, generalinis sekretorius Finnas Tayloras sako, kad paplūdimio tinklinio pertvarkymo pradėta imtis, nes buvo pastebėta, kad paplūdimio tinklinis neišnaudoja daug galimybių. Pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į komercinę šio sporto pusę. Pasak jo, paplūdimio tinklinis turi per 800 mln. gerbėjų visame pasaulyje – t. y ketvirtas pagal dydį skaičius tarp visų sporto šakų. Olimpinėse žaidynėse paplūdimio tinklinio kovos buvo peržiūrėtos 2,6 milijardo valandų.

„Pirmas dalykas, kurį mes supratome, yra tai, kad pats sportas yra fantastiškas. Nenorime iš naujo atradinėti paplūdimio tinklinį, tiesiog pats sportas turi būti geriau parodytas ir labiau matomas. Tai nuostabi galimybė. Niekas už tinklinio bendruomenės ribų nesuvokia, koks tai sportas. Ir čia yra mūsų potencialas. Žiūriu į tenisą ir galvoju, kodėl paplūdimio tinklinis negali būti toks pat didelis. Turime plėtoti verslą pasaulio turo metu ir atvesti atletus į tokį etapą, kuriame jie nusipelnė būti“, – kalbėjo F. Tayloras.

Anksčiau vykę pasaulio turai turėjo tam tikrą prizinį fondą, rėmėjus. Daug kam kilo klausimas, kuo skirsis „Volleyball World“ organizuojami turnyrai. Pasak F. Tayloro, „Volleyball World“ nėra pasaulio turo dalis, tai yra reklaminė priemonė didžiausiam FIVB turui pasaulyje. „CVC Capital Partners“ suteikė 300 mln. JAV dolerių paramą, todėl organizacija turės stiprų finansinį užnugarį.

F. Tayloras pabrėžė, kad visi FIVB paplūdimio tinklinio turnyrai turi būti su pardavinėjamais bilietais.

„To mes primygtinai reikalausime visų turnyrų organizatorių visame pasaulyje. Net jei kaina bus nedidelė, ji sukurs vertą. Sportininkų pastangos ir pasirodymai turi esminę vertę – sportininkai atiduoda visas savo jėgas aikštelėje, kuria šou, todėl jų pastangos turi būti vertinamos. Kažkodėl buvo priimtinas požiūris, kad paplūdimio tinklinis turi būti nemokamas – aš nesuprantu, kodėl taip turi būti, – pabrėžė F. Tayloras. – Tinklinio gerbėjams mes norime suteikti platformą matyti aukščiausio lygio tinklinį ir būti jo dalimi.“

Į elitą nepatenkančios komandos galės varžytis „Challenger“ turnyruose. Juose dalyvaus po 24 komandas, taip pat vyks ir kvalifikacinės varžybos (iki 32 komandų). Čia komandos bus suskirstytos į šešias grupes, o turnyras truks 4 arba 5 dienas.

Likusioms komandoms bus rengiami „Futures“ turnyrai, maždaug atitinkantys buvusius FIVB 1 žvaigždutės turnyrus. Jie daugiausiai bus skirti šalims, kur paplūdimio tinklinis dar tik pradeda vystytis bei taps puikia terpe savo jėgas išmėginti jauniems žaidėjams.

„Futures“ turnyruose dalyvaus po 16 komandų. Dar tiek pat – kvalifikacijoje.

Sezono pabaigoje bus rengiamas finalinis „World Tour Finals“ etapas, kuriame varžysis po 10 stipriausių vyrų bei moterų komandų.

Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Darius Čerka šias naujoves vertina dvejopai.

„Gerai, kad pradedama sukti galvas, kodėl 800 mln. fanų pasaulyje turinti bei labiausiai olimpinėse žaidynėse žiūrima sporto šaka neturi išvystytos rinkos ir kodėl ta rinka yra tokia maža. Galima matyti, kad naujas „Volleyball World“ vadas F. Tayloras mato dideles galimybes komercializuoti paplūdimio tinklinį. Jo nuomone, aukščiausio lygio paplūdimio tinklinis pats savaime yra toks atraktyvus, kad gali pats save puikiai parduoti. Pagrindinis F. Tayloro dėmesys telkiamas į „Elite 16“ ir „Challengers“ turnyrus, bandant kopijuoti lauko teniso sistemą. Bus siekiama, kad paplūdimio tinklinio sistema būtų visiems sirgaliams aiški, lengvai suprantama ir aktraktyvi“, – sakė D. Čerka.

Tačiau elitiniai turnyrai bus skirti tik stipriausiems pasaulio sportininkams. Tuo tarpu Lietuvos ir nemažai kitų šalių sportininkams nėra lengva prasibrauti į reitingo aukštumas. Jiems veikiausiai teks varžytis „Futures“ turnyruose, apie kuriuos praktiškai nėra kalbama.

„Tai yra tie turnyrai, kur kol kas yra pajėgios žaisti Lietuvos komandos. Deja, panašu, kad čia dėmesio iš „Volleyball World“ nebus skiriama daug. Juos domins tik aukštesnio lygio varžybos. Kol FIVB ir „Volleyball World“ vadovų akys bus nukreiptos tik į elitines komandas, klausimas, kas apsiims dengti išlaidas pradedantiems „Futures“ ir aukštumų siekiantiems sportininkams ir kaip jiems pasiekti aukščiausio lygio turnyrus, paliekamas atviras. Labai gaila, kad, matyt, šis klausimas bus paliekama spręsti patiems sportininkams“, – teigė LTF prezidentas.