Renkant saugiausias seniūnijas, atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje, ar gyventojai yra aktyvūs kurdami saugią aplinką, koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose.

Remontuos nuovadą

Kauno rajono savivaldybė kartu su policija bendradarbiauja beveik dešimtmetį ir vykdo bendrą prevencinę programą „Saugus Kauno rajonas“. „Suvieniję jėgas galime ieškoti būdų, kaip kartu spręsti problemas, susijusias su nusikalstamumu, nesaugumu. Šie metai yra rekordiniai – prevencinei programai skirsime 2,5 karto daugiau lėšų nei pernai, 210 tūkst. eurų“, – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

150 tūkst. eurų numatyta Raudondvario policijos nuovados patalpų remontui. Bus perkamos vaizdo fiksavimo sistemos, kompiuterinė ir pažeidimų fiksavimo įranga, informacijos kaupimo įrenginiai, apranga policijos rėmėjams, įgyvendinama prevencinė priemonė „Narkotikams NE mokyklose“, organizuojama vaikų ir paauglių vasaros užimtumo stovykla.

Rodikliai gerėja

Pristatydama 2023 m. veiklos ataskaitą Kauno rajono komisariato viršininko pareigas laikinai einanti viršininkė Monika Puškovienė pabrėžė, kad palyginti su Lietuvos vidurkiu ir Kauno apskritimi, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni. Lietuvos nusikalstamumo rodiklis yra 1 575,5, o Kauno rajono – 1 219,6 (100 tūkst. gyventojų).

Pernai Kauno rajone užregistruota 10 proc. daugiau nusikalstamos veikos nei 2022 m. Tačiau tam įtakos turėjo aktyvus policijos darbas sulaikant asmenis, kurie disponavo ar platino narkotines medžiagas. Pakaunėje 2023 m. užregistruoti 36 narkotinių medžiagų platinimo atvejai (2022 m. – 21) , sugauti 87 asmenys, turėję psichotropinių medžiagų.

Komisariato vadovė pasidžiaugė, kad jau kelerius metus iš eilės Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų įvyko taip pat nedaug.

Avaringiausios vietos

Policijai kelia nerimą išaugęs žuvusiųjų kelyje skaičius Kauno rajone: 2022 m. žuvo 7, o pernai – 10 eismo dalyvių (5 vairuotojai, 2 pėstieji, 2 keleiviai ir 1 darbininkas), 110 asmenų sužeista. Dažniausiai eismo įvykiai įvyko dėl per didelio greičio.

Avaringiausios vietos pakaunėje: Vytauto gatvėje Garliavoje, Vandžiogalos plente Domeikavoje ir Šakių plente Kačerginėje.

2023 m. registruoti 255 nepilnamečių padaryti teisės pažeidimai. „Sieksime šiais metais moksleivių daromų pažeidimų skaičių sumažinti 5 proc.“, – akcentavo viršininkė.

A. Puškovienė sakė, kad mokslo metų pabaigoje policija organizuos vienos savaitės socializacijos stovyklą „Junkis prie mūsų ir laiką leisk aktyviai“. Joje dalyvaus Kauno rajono švietimo ir ugdymo įstaigos, kurių mokiniai (14–17 metų) yra padarę daugiausia teisės pažeidimų.

Viena nukentėjusiųjų buvo praradusi sąmonę, vėliau ją atgavo.

Skundėsi galimu riešo sužeidimu, galima žandikaulio ir akiduobės trauma.

Smūgio būta stipraus. Bent vienas automobilių per avariją kaip reikiant sumaitotas.

12.24 val. ugniagesius gelbėtojus pasiekė pranešimas, kad po eismo įvykio iš automobilio negali išlipti moteris.

Po susidūrimo automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, viduje buvo moteris, kuri dėl sulankstytų durelių negalėjo išlipti.

Panaudojus hidraulinius plėstuvus moteris išlaisvinta, perduota medikams. Atjungtas automobilio akumuliatorius.

Kauno policijos turimais duomenimis, automobilis BMW, vairuotas 39 metų vyro, pirminiais duomenimis, kliudė automobilį „Mercedes-Benz“, vairuotą 29 metų moters.

Eismo įvykio metu automobilis BMW dar kliudė stovintį automobilį „Toyota“, kurį vairavo 29 metų moteris.

Dėl patirtų sužalojimų automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotoja ir automobilio 36 metų BMW keleivė pristatytos į gydymo įstaigą. Visi vairuotojai blaivūs.

„Seniūnijos gyventojų amžiaus vidurkis – 33 metai, o Vijūkai – jauniausias šalies kaimas“, – tvirtino seniūnas Irmantas Šumskas. Kad seniūnija išties tikra statybų aikštelė, liudija ne tik kylantys nauji namai, bet ir gyventojų skaičiaus augimas.

Kasmet – po tūkstantį

„2016 m. gruodžio 1 d., kai padėjau dirbti seniūnu, buvo apie 4 tūkst. gyventojų. Kasmet vis paaugame maždaug 1 tūkst. 10 tūkst. gyventojų bus arba šių metų pabaigoje, arba 2024 m. pradžioje“, – sakė seniūnas.

Irmantas Šumskas./ Regimanto Zakšenko nuotr. 

Kauno rajone yra trys: Domeikavos, Garliavos ir Ringaudų seniūnijos, kuriose gyventojų skaičius, jau perkopęs 10 tūkst., dar dvi: Garliavos apylinkių ir Užliedžių sparčiai prie jo artėja ir belieka tik spėlioti, kuri taps ketvirtąja 10 tūkst. gyventojų turinčia pakaunės seniūnija.

„Šio fakto nesureikšminame, nes augimas yra nuolatinis. Sparti plėtra sukelia daugiau neigiamų emocijų nei teigiamų. Nors pastaraisiais metais atsirado daugiafunkcis centras, darželių, atnaujinamos gatvės, daroma daug kitų darbų, vis dar yra nepatenkintų gyventojų. Žmonės nori šaligatvių, pėsčiųjų takų, tačiau visa tai atsiranda atliekant gatvių rekonstrukciją“, – vardijo I. Šumskas.

Seniūno žodžiais, pastaruoju metu statybų tempai šiek tiek sulėtėjo Užliedžiuose, tačiau Giraitėje ir Vijūkuose plėtra tebėra sparti. Kyla ne tik gyvenamieji namai, statomi ir komercinės paskirties objektai: sandėliai, garažai. Neseniai pradėjo veikti kelios naujos įmonės Kaštonų gatvėje (Giraitės kaime), tarp jų – ir Vokietijos įrankių gamintojo „Leitz“ padalinys „Leitz Baltic“, užsiimantis ne tik šio prekės ženklo įrankių pardavimu, bet ir įrankių serviso paslaugomis ir profesionaliomis konsultacijomis.

Verslas: šiuo metu rekonstruojamoje Kaštonų gatvėje neseniai pradėjo veikti kelios naujos įmonės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pasikeitė iš esmės

Tie, kurie Užliedžiuose lankėsi prieš ketverius penkerius metus, dabar gerokai nustebtų: kaimas pastebimai pasikeitė į gerąją pusę. Permainos gana simboliškai pagreitį įgavo atnaujinus pagrindinę – Ledos – gatvę, kuri buvo duobėta, be šaligatvių.

Sutvarkius priešais tuometį seniūnijos pastatą plytėjusį krūmais apaugusį šabakštyną, atsirado Šviesos skveras, tereikėjo iškirsti menkaverčius želdinius ir trinkelėmis iškloti takus, įrengti apšvietimą. Skvere jau yra knygų bibliotekėlė, vazonų su gėlėmis, suoliukų, stalo teniso, petankės aikštelės. Kasmet čia atsiranda vis kas nors naujo, artimiausiuose planuose – pakabinti hamakų. Šviesos skveras tapo traukos centru, čia vyksta nedideli renginiai.

„Šviesos skveras skirtas tiems, kurie nori ramybės, jį pamėgo mamos su mažais vaikais, senjorai. Šalia Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro, neseniai atidarytas bendruomenei skirtas sporto aikštynas. Iki tol vietos gyventojai neturėjo kur sportuoti, vienas Užliedžių senbuvis prasitarė: laukiau laukiau, pagaliau mano vaikai sulaukė sporto aikštyno.

Jį įrengiant atsižvelgta į visas amžiaus grupes: vaikams įrengta žaidimų aikštelė ir smėlio dėžių, senjorams – šachmatų lentos, visiems norintiems sportuoti – tinklinio, krepšinio, futbolo aikštelės, bėgimo takai. „Pradžioje daugiabučio gyventojai skundėsi dėl vakarais keliamo triukšmo, tačiau su policijos pagalba problema išspręsta, jei ir atsiranda koks skundas, žinome, kaip suvaldyti situaciją. Jei jaunimas nepaisys reikalavimų, nuo 22 val. teks užrakinti stadioną. Kas šiukšlina, nesunku išsiaiškinti, nes veikia stebėjimo kameros“, – sakė seniūnas.

Kompleksiškumas: šiemet jau sutvarkyta Žvalgų gatvė, vedanti į naują lopšelį-darželį „Pienė“. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Geranoriškai sutiko išsikelti

Tam, kad daugiafunkciame centre atsirastų daugiau vietos mokyklai, seniūnijos administracija sutiko išsikelti į Giraitę.

„Pedagogų bendruomenė labai džiaugiasi naujomis patalpomis, renovuotu pastatu. Turbūt ne mes vieni, džiaugiasi ir mokinių tėvai. Veiklą pradėjome turėdami 234 vaikus, 2022 m. rugsėjį jų jau buvo 356, šiemet laukiame daugiau kaip 400 vaikų. Su tokiu skaičiumi mums jau bus šiek tiek ankšta. Poreikis didėja, nes auga Užliedžių seniūnija, kyla nauji namai, atsikelia jaunos šeimos su mažais vaikais“, – sakė Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro vadovė Ingrida Levickienė.

Direktorei antrino seniūnas: liepos 13 d. duomenimis, seniūnijoje registruoti 9 388 gyventojai, 1 200 iš jų – vaikai iki septynerių metų. „Darželių problemą savivaldybė išsprendė, dabar reikia galvoti apie mokyklą, kuri išleido 27 ketvirtokus, o rugsėjo 1-ąją laukia 100 pirmokų. Savivaldybės planuose – statyti priestatą, ji jau išpirkusi greta esantį sklypą, iškėlusi elektros stulpus, bus galima pradėti parengiamuosius statybų darbus. Naujame priestate turėtų būti apie 500 vietų mokiniams, atsiradus daugiau klasių, reikės daugiau ir mokytojų“, – naujai kylančius iššūkius vardijo pašnekovas.

Už Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro iškilo modulinis darželis, prie jo savivaldybė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę – dabar visos svarbiausios įstaigos ir laisvalaikio leidimo vietos kompaktiškai yra vienoje moderniai sutvarkytoje vietoje.

Patogumas: po vienu stogu veikia mokykla, šeimos gydytojo kabinetas, biblioteka, laisvalaikio salė, šalia daugiafunkcio centro – modulinis darželis. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Svečiuose pas naujakurius

Išsikėlusi seniūnijos administracija naujose patalpose Giraitės kaime turi keturis kabinetus. Dydžiu erdvės panašios į turėtas, tačiau dabartinės – šiuolaikiškos ir moderniai suremontuotos. Kauno rajone yra ir daugiau seniūnijų, kurių administracijos įsikūrusios komfortiškai, tačiau Užliedžiai vieninteliai turi dušą aplinkos priežiūros darbininkams ir persirengimo patalpą, kurioje jie gali ir papietauti. „Rūpinamės visais savo darbuotojais“, – šypsojosi seniūnas.

Seniūnija jau sutvarkė kiemą, garažus, neremontuotas kol kas tik fasadas. Tačiau rangos darbų viešųjų pirkimų procedūra jau užbaigta, tereikia pasirašyti sutartį ir rugpjūtį prasidės stogo ir išorės sienų atnaujinimas.

Tiesa, aplinka už lango – nepatraukli, o ir kvapas lauke nosį riečia. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) praktinio mokymo ir bandymų centro vadovai kalba, kad per penkerius metus centrą iškels į Kudrėnų kaimą, Giraitėje liks tik laboratorija. „Deramės, kad LSMU sutvarkytų ir kitus nuskurdusius ir vaizdą gadinančius pastatus. Čia formuojasi Giraitės kaimo centras, atsiras parkas, iškils bažnyčia. Jos projektas jau baigtas, atliekama ekspertizė, rugpjūtį tikimasi gauti statybos leidimą, o rugsėjį – pradėti parengiamuosius darbus“, – pasakojo pašnekovas. Planuojama, kad šventovė Giraitėje iškils po trejų metų.

„Vieni – patenkinti, kiti – nelabai, – paklaustas, kaip į permainas reagavo gyventojai, sakė I. Šumskas. – Šią vietą pasirinkome dėl strategijos, nes Giraitė yra didžiausias kaimas seniūnijoje. Be to, žmonėms tiek iš Giraitės, Vijūkų ar Sausinės, patogu važiuojant į Kauną pakeliui susitvarkyti reikalus. Kol seniūnijos administracija buvo įsikūrusi Užliedžiuose, Sausinės gyventojams tekdavo važiuoti autobusu į Šilainius ir persėsti į kitą autobusą, tai išties buvo labai nepatogu. Dabar, kai jau įrengtas pėsčiųjų takas autostradoje, išlipus ateiti netoli.“

Šviesos skveras skirtas tiems, kurie nori ramybės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Gerinama susisiekimo infrastruktūra

Seniūnas džiaugėsi, kad savivaldybei bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pastatytas viadukas, padidinęs saugumą greitkelyje ir pagerinęs susisiekimą. „Savivaldybė planuoja savo lėšomis nutiesti kelią į autostradą, tai išspręstų spūsčių problemą, kai piko metu sugaištama nemažai laiko“, – ateities planus atskleidė I. Šumskas.

Siekdama pagerinti susisiekimo infrastruktūrą Užliedžių seniūnijoje, savivaldybė pastaraisiais metais išties nemažai investavo. Šiemet jau sutvarkyta Žvalgų gatvė, vedanti į naują lopšelį-darželį „Pienė“.

Šiuo metu tvarkoma beveik 1 km ilgio Kaštonų gatvė, planuose – Griežlės ir Ilgosios gatvės (Užliedžiuose), Giraitę ir Vijūkus jungiančios A. Šapokos gatvės rekonstrukcija, atnaujinant važiuojamąją dalį, įrengiant šaligatvius, apšvietimą, o šalia Topolių gatvės numatyta nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. Jis leis gyventojams patogiai nueiti į būsimą bažnyčią ir parką.

Ingrida Levickienė / Regimanto Zakšensko nuotr.

Skiria rajoną ir miestą

Beje, Vijūkuose yra kvartalas su privačiomis gatvėmis. Vienas nekilnojamojo turto (NT) vystytojas pasielgė išties atsakingai: kvartale nutiestos gatvės, šaligatviai, įrengtas apšvietimas. Privačiose gatvėse stebina tai, kad juose nėra kelio ženklų, neaišku, kuri gatvė pagrindinė, o kuri šalutinė, tačiau avarijų dažniausiai išvengiama.

Užliedžių seniūnijoje yra apie 100 savivaldybei priklausančių gatvių ir dar 30–40 privačių.

Kitas neįprastas ir dar labiau stebinantis dalykas Užliedžių seniūnijoje yra tai, kad čia esama gatvių, atskiriančių Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijas. Esama tokių gatvių, kurios rajono pusėje vadinasi vienaip, o miesto – kitaip. Tai glumina ir supainioja ne tik atvykstančius, bet ir vietinius. Pasitaiko, kad miesto gyventojai kreipiasi į Užliedžių seniūną, kad jis spręstų jų problemas. Kelių šimtų metrų kelionėje spėji po kelis kartus pabūti ir mieste, ir rajone.

Vijūkuose gatvių pavadinimus sugalvoja NT vystytojai, o seniūnaičiai juos tik patvirtina. Pagal nerašytą susitarimą Giraitėje gatvėms stengiamasi suteikti su augmenija susijusius gatvėvardžius, tik viena, kadangi veda į bažnyčią, pavadinta Šventosios šeimos.

Užliedžiuose vyrauja tradicija rinktis gatvėvardžius, susijusius su gamta, ypač paukščiais, nes herbe puikuojasi griežlė. „Stengiamės, kad toks pats pavadinimas nesikartotų kitame kaime, nes tai apsunkina specialiųjų tarnybų darbą ir atvykimo greitį“, – aiškino seniūnas.

Mažoji Milda atnešė daug džiaugsmo į Jankauskų namus, nors tėveliai neslepia, kad gyvenimas, gimus dukrai, šiek tiek pasikeitė.

„Mažylė pratina prie savo rutinos, ugdo mūsų kantrybę, bet mes labai džiaugiamės“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Aistė ir Dovydas.

Vardą dukrai tėvai išrinko drauge. Labiausiai jiems patiko jo reikšmė, mat Milda – baltų meilės deivė. Be to, renkant vardą jiems pasirodė svarbu, kad jis būtų trumpas ir aiškus.

Iš Prienų kilę Aistė ir Dovydas prieš metus persikėlė gyventi į Užliedžius. Pora drauge jau trylika metų, beveik trys iš jų – santuokoje. Aistė Kauno ligoninėje dirba bendrosios praktikos slaugytoja, Dovydas – baldžius.

„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad papildėte Kauno rajono šeimą dar vienu nauju gyventoju. Linkime, kad Milda augtų sveika, mylima ir laiminga“, – sveikindama šeimyną kalbėjo vicemerė Raminta Popovienė.

Vicemerė Mildos tėveliams įteikė kūdikio knygą, kurioje jie galės fiksuoti svarbiausias dukrelės gyvenimo akimirkas, ir tradiciškai dovanojamą kūdikio kraitelį. Šeimai buvo perduoda ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana – nemokamas 1 valandos plaukimas laivu „Zapyškis“.

„Žinojome apie tokią jubiliejinių kūdikių sveikinimo tradiciją, bet tikrai nesitikėjome, kad juo taps mūsų Milda. Labai smagu“, – džiaugsmo neslėpė naujagimės mama.

„Užliedžių kely skraido automobiliai nuo kelio…“  –pasakojo į portalą kauno.diena.lt kreipęsis skaitytojas. Jis pridūrė, kad bent jau ryte kelio danga – labai slidi ir nevalyta.

„Nuo ankstaus ryto nemažai automobilių nuskrido“, – pasidalijo kaunietis vaizdo įrašais iš dviejų nelaimės vietų.

Laukiame policijos komentaro dėl eismo sąlygų ir gautų pranešimų apie įvykusius avarijas.

Kauno rajono savivaldybės iš vietos gyventojų nupirktuose sklypuose bendrovė „Sūduvos statyba“ įrengė gumos granulių bėgimo takus, natūralios žolės mažojo futbolo, daugiafunkcę krepšinio, teniso ir badmintono, paplūdimio tinklinio aikšteles, šuolių į tolį sektorių. Teritorijoje daug erdvės skirta vaikų žaidimams, yra lauko gimnastikos įrenginių, suolelių.

Vasario 27 d. Užliedžių pradinės mokinukai jau išmėgino naująjį aikštyną. Nemaža jų eilė išsirikiavo krepšinio aikštelėje: vaikai norėjo pamėtyti naujus kamuolius, kuriuos bendruomenei atvežė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Laikas: kad pirmieji lankytojai medicinos paslaugomis galės naudotis maždaug po poros mėnesių./E. Mališausko nuotr. 

Kauno rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris sakė, kad laisvalaikio ir sporto komplekso statyba savivaldybei kainavo 500 tūkst. eurų, iš jų 73,8 tūkst. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybės vadovai taip pat perdavė Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC) naujas patalpas, kuriose veiks šeimos gydytojo kabinetas. Įstaigoje bus teikiamos šeimos gydytojo, gydytojo akušerio-ginekologo, gydytojo odontologo, dantų rentgeno diagnostikos, burnos higienisto, bendrosios praktikos slaugytojo, išplėstinės praktikos slaugytojo paslaugos. Bus atliekami laboratoriniai tyrimai, prevencinės programos, vaikų ir suaugusiųjų vakcinacija.

Pokytis: iš vietos gyventojų nupirktuose sklypuose įrengta gumos granulių bėgimo takai, natūralios žolės mažojo futbolo, daugiafunkcė krepšinio, teniso ir badmintono, paplūdimio tinklinio aikštelės, šuolių į tolį sektorius./ E. Mališausko nuotr.

Giraitės Šventosios Šeimos parapijos klebonas Tomas Trečiokas pašventino patalpas ir linkėjo, kad iš šios įstaigos žmonės išeitų sveikesni ir laimingesni, o joje dirbantys medikai nepavargtų ir nepristigtų kantrybės.

Pakaunės PSPC direktorius Valdas Oniūnas informavo, kad šiuo metu vyksta higienos paso ir licencijos išdavimo procedūros, ir patikino, kad pirmieji lankytojai medicinos paslaugomis galės naudotis maždaug po poros mėnesių.

Šiuolaikiškai įrengto „Pienės“ darželio plotas siekia 1,1 tūkst. kv. m. Pastate sumontuota gaisrinė ir apsaugos signalizacijos, geoterminis ir grindų šildymas, vėdinimo sistemos. Duryse įrengtos apsaugos saugos vaikus nuo galimų sužalojimų. Darželio salėje įrengtos interaktyvios grindys – inovatyvi priemonė, skirta vaikų reakcijai lavinti, loginiam mąstymui, koordinuoti judesius.

Sensoriniame kambaryje vaikai galės treniruoti regą, klausą, uoslę ir jutimą. Čia jų lauks pasakų klausymosi sistema, kuri padės lavinti vaizduotę, smalsumą, plėtoti intelektą, ugdyti kalbą. Ryškius vaizdus kuriantis projektorius, veidrodinė panelė su devyniais kupolais, spalvoti šviesos pluoštai skatins tyrinėti aplinką.

„Sensorinis kambarys ypač praverčia specialiųjų poreikių vaikams: itin aktyviems, turintiems klausos ar regos sutrikimų. Sensorinė aplinka svarbi emocinei būsenai sureguliuoti – vaikui suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – apie tokio kambario naudą pasakojo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Simanauskienė.

Visose aštuoniose ugdymo grupėse įrengti ekranai padės vaizdžiai perteikti ugdymo turinį, mokytis dainelių, susipažinti su spalvomis.

Dedame daug pastangų, kad visi rajono vaikai nuo dvejų metų galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Užliedžių seniūnijoje veikia 23 ugdymo grupės: Giraitės darželyje – 14, rekonstruotame Užliedžių daugiafunkciame centre jas lanko 430 vaikų. Šioje seniūnijoje 2022 m. rugsėjo 1 d. darželio laukė 191 vaikas, tad, atidarius naują ugdymo įstaigą, eilė gerokai sutrumpėjo.

„Užliedžių seniūnija yra viena sparčiausiai augančių, todėl darželių reikės ir ateityje. Dedame daug pastangų, kad visi rajono vaikai nuo dvejų metų galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Pienė“ yra ne pirmas darželis, kurį Kauno rajone pastatė investuotojai: pernai Jonučiuose duris atvėrė „Uosiukas“, Noreikiškėse – „Smalsutis“. Iš viso per ketverius metus jauniausiems Kauno rajono gyventojams darželiuose buvo sukurta beveik 2,5 tūkst. naujų vietų.

Iškvietimo į Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime esančią Karklės gatvę gruodžio 24 d. 10.25 val. ugniagesiai sulaukė iš pareigūnų.

Kaip teigta, reikalinga pagalba patekti į namą. Atvykus ugniagesiams į namą per balkoną patekta panaudojus laužtuvus.

Viduje rastas 1991 metais gimusio vyro kūnas.

Centre įrengtos ne tik naujos klasės pradinukams, grupės ikimokyklinukams, erdvi sporto salė, bet ir nauja valgykla, moderni virtuvė.

„Maitinimą vaikams organizuojančios darbuotojos, įsikūrusios naujose valgyklos patalpose, pradėjo galvoti, kaip sukurti vaikams jaukesnę ir mielesnę aplinką. Taip kilo idėja išnaudoti lygias, šviesias valgyklos sienas ir, pasitelkiant pasakų personažus, sukurti ant sienų netradicinę sveiko maisto piramidę“, – priminė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydra Narbutienė.

Įgyvendinti netradicinę idėją mokyklai padėjo dailininkė Rūta Sauliūtė, baigusi scenografijos studijas Vilniaus dailės akademijoje.

„Užduotis buvo neįprasta: sukurti pasaką taip, kad joje kokiu nors būdu būtinai atsirastų maisto piramidė. Ryški vieta piramidėje skiriama daržovėms, vaisiams ir uogoms. Todėl man gimė pasakos idėja – stebuklingas sodas, kurio gyventojai yra nykštukai, fėjos, obuolių ir moliūgų princesės“, – apie stebuklingos pasakos atsiradimo istoriją pasakojo dailininkė R.Sauliūtė.

Pasakų sode iki dangaus auga pupa. Ant jos šakų, kylant į viršų, sukomponuoti maisto piramidės patiekalai. Sode auga didelės, tokios tik pasakose gali būti, gėlės, jose savo stebuklus kuria fėjos, o ant kito žiedo ilsisi nykštukas. Iš dangaus leidžiasi iš pupos šakų susipynusios kopėčios, ant kurių ilsisi, svajoja ir išdykauja nykštukai. Po sodą išdidžiai vaikšto moliūgų princesė, o obuolių princesė svajodama supasi.

„Matau ir įsivaizduoju, kaip kvepia žiedadulkėmis, kaip čiulba ant pupos tupintys paukščiai“, – teigė menininkė.

Ją itin džiugino mokiniai, kurie smalsiai ir džiaugsmingai stebėjo gimstančią spalvotą istoriją, kasdien tyrinėjo besikeičiančią valgyklos aplinką.

Sujungus maitinimą organizuojančių darbuotojų idėjas, mokyklos administracijos palaikymą ir profesionalios dailininkės meno pasaulį, Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre gimė spalvota pasaka, kuri nuo šiol ne tik puoš valgyklą, bet ir kurs nepakartojamą atmosferą vaikams, kasdien netradiciškai primins apie sveiko maisto pasirinkimo svarbą.

Objektą pardavinėjančios NT agentūros „011“ atstovai pasirūpino vaizdo turu po sklypą ir pastatą. Didžiulė aptverta 44 arų teritorija, du baseinai, pro bokštų bokštelių langus nuo šlaito atsiveriantys vaizdai į Nevėžio slėnį. Kamera pabuvojo ir viduje. 

644 kv.m ploto namuose – dešimt miegamųjų. Naujųjų savininkų paslaugoms – atskiras pramogų namelis. Vaizdo įraše agentūros atstovas nusifilmuoja ir patalpoje, apie kurią sako galėsiantis papasakoti tik pirkėjams.

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių H.Daktaras kali iki gyvos galvos už žmogžudystes, sužalojimus, turto prievartavimą. Oficiali pilaitės savininkė šiuo metu – jo žmona Ramutė.

Vaizdo įrašas neprasprūdo ir pro internautų, neplanuojančių, nenorinčių ir neįpirksiančių šio objekto, akis.  „Kas nupirks, reikėtų sienas ir grindis patikrinti, gal įmūryta dolerių“, – svarstė vienas komentatorių. Kitas siūlė pilaitę paversti muziejumi.

NT agentūros „011“ vaizdo įrašas

Nekilnojamojo turto agentas Karolis Lazdauskas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad namas pastatytas devyniasdešimtaisiais, kruopščiai prižiūrėtas, tačiau nebuvo kapitaliai remontuojamas.

Klientė šį būstą parduoda, kaip teigė, nes „namas ir sklypas per didelis vienam asmeniui gyventi“.

Yra slaptų vietų, kurias norėčiau pasilaikyti paslaptyje ir parodyti tik naujiems šeimininkams.

„Tvora aplink namus, su apsaugai paruoštu takeliu aplink tvorą. Pramogų – laisvalaikio namas su baseinu, pirtimi, biliardo, teniso stalais, sporto sale bei baru. Lauko baseinas, balkonas-terasa su Nevėžio panorama. Koplytėlė. Taip, yra slaptų vietų, kurias norėčiau pasilaikyti paslaptyje ir parodyti tik naujiems šeimininkams“, – komentavo K.Lazdauskas.

Jo manymu, pilaitė galėtų būti paversta viešbučiu su restoranu ar nuomai šventėms, renginiams, muziejui 90-ųjų tematika, gyvenamojo komplekso statybai.