„Matant Ukrainoje vykdomus nusikaltimus prieš taikius žmones, vaikus, tėvus, senelius, žinant, kad ten vaikai yra žudomi ir grobiami, būtų tiesiog nemoralu kartu su Rusija minėti Vaikų gynimo dieną. Nes šiandien vaikus ginti reikia būtent nuo Rusijos agresijos“, – tarnybos išplatintame pranešime cituojama VTAĮT vadovė Ilma Skuodienė.

„Birželio 1-ąją švenčia tokios šalys kaip Rusija, Šiaurės Korėja, Kinija, dalis posovietinių valstybių. Tai tapo aišku, kad negalime tapatintis su buvusia okupante ir jos nustatyta data“, – pabrėžė I. Skuodienė.

Tarnyba taip pat akcentuoja, kad gegužės mėnuo jau yra paskelbtas šeimos mėnesiu – pirmąjį gegužės sekmadienį švenčiama Motinos diena, o pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo.

„Tad tikrai simboliška tarp šių dviejų svarbių datų paminėti ir Vaiko dieną“, – nurodoma VTAĮT pranešime.

Tarnyba taip pat primena, kad šiemet lapkričio 20-ąją pradedama minėti ir Pasaulinė vaiko teisių diena.

Birželio 1-ąją švenčia tokios šalys kaip Rusija, Šiaurės Korėja, Kinija, dalis posovietinių valstybių. Tai tapo aišku, kad negalime tapatintis su buvusia okupante ir jos nustatyta data.

ELTA primena, kad birželio 1-oji iš šventinių dienų sąrašo išbraukta praėjusių metų rudenį. Siūlydama atsisakyti posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo, Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė priminė, kad birželio 1 d. pirmąkart Tarptautine vaikų gynimo diena buvo paminėta 1950 m., po 1949 m. Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje.

Šiuo metu ši diena minima daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių – Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje bei komunistinėse valstybėse – Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname.

Tuo metu daugelyje Vakarų šalių (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje) ir Skandinavijos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje) Pasauline vaikų diena laikoma lapkričio 20-oji – diena, kurią 1959 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija bei kurią 1989 m. priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.

Iki šiol Pasaulinės vaiko teisių apsaugos dienos atmintinų dienų sąraše nebuvo.

Argumentas keisti vaikų gynimo dieną – jos sovietinės ištakos.

„Siūlome at­min­ti­nų die­nų są­ra­še paminėti Vai­ko die­ną, Pa­sau­li­nę vai­kų tei­sių ap­sau­gos die­ną ir iš­brauk­ti Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną, taip at­si­sa­kant po­so­vie­ti­nio šios die­nos mi­nė­ji­mo. Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą“, – sakė grupės parlamentarų inicijuotą projektą pristačiusi konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Parlamentas po pateikimo taip pat pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui Atmintinų dienų įstatyme įrašyti sausio 22-ąją, kuri būtų minima kaip 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena, o kitu balsavimu – grupės parlamentarų iniciatyvai gegužės 15-ąją minėti Respublikos dieną.

Įžvelgė tradicijos naikinimą

P. Kuzmickienė pristatydama siūlymą atsisakyti birželio 1-osios tvirtino, kad ji kilo iš 1949 me­tais Mask­vo­je įvy­ku­sios Sovietų Sąjungos tarptautinės moterų konferencijos ir pirmą kartą ji paminėta 1950 metais, o Vakarų pasaulis mini visai kitas datas.

„Iki šių die­nų Tarp­tau­ti­nė vai­kų gy­ni­mo die­na Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­to­se Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, tokiose kaip Bal­ta­ru­si­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Es­ti­jo­je, Lat­vi­jo­je, Lenkijoje, Ru­si­jo­je, bei ko­mu­nis­ti­nė­se vals­ty­bė­se, to­kio­se kaip Ki­ni­ja, Šiau­rės Ko­rė­ja, Viet­na­mas, kas­met mi­ni­ma bir­že­lio 1 die­ną“, – kalbėjo konservatorė.

Ki­taip ta­riant, šiek tiek de­so­vie­ti­zuo­si­me at­min­ti­nų die­nų są­ra­šą.

Tuo metu Ai­ri­ja, Grai­ki­ja, Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Kro­a­ti­ja, Kip­ras, Ny­der­lan­dai, Pran­cū­zi­ja, Da­ni­ja, Suo­mi­ja, Šve­di­ja, anot jos, Pa­sau­li­nę vai­kų die­ną mi­ni lap­kri­čio 20-ąją.

„Tą die­ną, ku­rią 1959 me­tais bu­vo pri­im­ta mi­nė­ti Jung­ti­nių Tau­tų Vai­ko tei­sių de­kla­ra­ci­ja, bei ku­rią 1989 me­tais pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė klausė, kodėl reikia „naikinti tai, kas yra mūsų tradicija“, ir siūlė atmintinų dienų sąrašą papildyti kitomis šventėmis, o ne atsisakyti birželio 1-osios.

„Ko­dėl rei­kia pa­nai­kin­ti, iš­brauk­ti iš at­min­ti­nų die­nų są­ra­šo bir­že­lio 1 die­ną kaip Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną? Tai jau yra mū­sų tra­di­ci­ja. Tai, kad šven­čia tik­ Ry­tų Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lys, tar­kime, to­kios kaip Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja ir ki­tos, tai ir­gi nė­ra svarus ar­gu­men­tas“, – teigė Seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti birželio 1-osios, kaip atmintinos dienos, suderintas su socialiniais partneriais.

„Tai ki­lo iš pa­čių vai­ko tei­sių gy­nė­jų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, at­sto­vau­jan­čių vai­kams, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos. Taip pat dis­ku­tuo­ta, tar­ta­si su pa­čiais vai­kais, kaip jie ver­ti­na, kad jų die­na yra mi­ni­ma ir ta­pa­ti­na­ma vis dėl­to su So­vie­tų Są­jun­go­je at­si­ra­du­sia bū­tent da­tos tra­di­ci­ja“, – kalbėjo M. Navickienė.

Iš atmintinų dienų sąrašo išbraukus birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, vietoj jos būtų įrašytas gegužės trečiasis penktadienis – Vaiko diena, taip pat lapkričio 20-oji – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena. Šiuos siūlymus Seimas toliau svarstys rudenį.

Duoklė istorija ir valstybei

Seimas ėmėsi svarstyti ir prezidento G. Nausėdos siūlymą sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena.

„Įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las – įpras­min­ti vie­no ko­vin­giau­sių XIX am­žiu­je, il­giau­siai tru­ku­sio na­cio­na­li­nio, pi­lie­ti­nio, so­cia­li­nio pa­si­prie­ši­ni­mo Ru­si­jos im­pe­ri­jai is­to­ri­nę at­min­tį ir pa­skelb­ti sau­sio 22 die­ną 1863–1864 me­tų su­ki­li­mo prieš oku­pa­ci­nę Ru­si­jos im­pe­ri­jos val­džią pra­džios die­na“, – pristatydama siūlymą sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Ji priminė, kad šiemet su­kan­ka 160 me­tų, kai 1863 metų sau­sio 22 dieną Var­šu­vo­je pra­si­dė­jęs su­ki­li­mas iš­si­plė­tė ir Lie­tu­vo­je. Anot patarėjos, tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę ir nepriklausomybę Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

„Tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas ben­dra pras­min­ga vi­sų mū­sų veik­la pri­si­dės prie ryš­kaus ir gy­vo at­mi­ni­mo žmo­nių, ku­rie sa­vo pa­vyz­džiu ir ko­va prieš oku­pa­ci­nes struktūras ir šio­mis die­no­mis sim­bo­li­zuo­ja lais­vės sie­kį, žy­mi eu­ro­pie­tiš­kos is­to­ri­nės bei kul­tū­ri­nės ta­pa­ty­bės pa­grin­dą“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

Kitu projektu grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų Atmintinų dienų įstatyme siūlo gegužės 15-ąją įrašyti kaip Respublikos dieną.

Sumanymą pristatęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata sakė, kad gegužės 15 dieną susirinkęs Stei­gia­ma­sis Sei­mas paskelbė rezoliuciją, kuria įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką.

„Ge­gu­žės 15 die­nos ak­tas mi­ni­mas ir Ko­vo 11-osios ak­te, tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės – res­pub­li­kos – kon­sti­tu­ci­nis pa­ma­tas. Ki­taip ta­riant, Lie­tu­vai ge­gu­žės 15 die­na yra svar­bi ne tik to­dėl, kad šią die­ną į pir­mą­jį po­sė­dį su­si­rin­ko mo­der­nių­jų lai­kų tau­tos at­sto­vy­bė, bet ir dėl to, kad šią die­ną Stei­gia­ma­sis Sei­mas ap­si­spren­dė dėl Lie­tu­vos vals­ty­bei ir tau­tai itin reikš­min­go klau­si­mo, ko­kia bus Lie­tu­va. Vie­nu bal­su bu­vo pa­si­rink­ta res­pub­li­kos kryp­tis“, – kalbėjo R. Lopata.

Anksčiau Seimas gegužės 15-ąją yra paskelbęs Steigiamojo Seimo susirinkimo diena ir Tarptautinė šeimos diena.

Toliau šiuos siūlymus Seimas svarstys per rudens sesiją.

Tradicinę Vaikų gynimo dieną vyko tradicinis renginys Šiauliuose – „Aš – mažasis Šiaulietis“. Šiemet jis vyko jau 19-tą kartą. Apie šventę LNK žurnalistai kalbėjosi su Šiaulių meru Artūru Visocku.

– Kodėl organizavote šį renginį?

– Kodėl, kad atkreiptume dėmesį į Šiaulių miestą. Čia yra daug tikrosios Lietuvos – tautiniai šokiai, dėmesys vaikams. Birželio 1-oji yra ta diena, kai sveikinamas kiekvienas gimęs vaikas, o tai daro meras. Kiekviena šeima, kiekvienas vaikas gauna atminimo dovanėlę, pasveikinimo tekstuką. Ateina šeimos su seneliais, broliais. Ši šventė, vyksta 19 kartą, reiškia, kad pirmasis pasveikintas jau užaugo – jis pilnametis. Mes lydime ir pirmokus, žengiančius pirmuosius žingsnius mokykloje. Vėliau, kai mokyklą baigia, rodome tikrą dėmesį šeimai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vaikų Iki vienerių metų buvo pakviesta kiek daugiau nei 800. Skaičiai šiek tiek mažesni nei ankstesniais metais. Kaip manote, kodėl?

– Šventė yra skirta, kad parodytume, jog mums yra svarbu. Keliaukite gyventi į Šiaulius ir vaikų pradės daugėti. Šeimos, kurios susilaukia vieno vaiko, kviečiu ir antro ir trečio susilaukti. Patys turime sukurti savo miestus ir Lietuvą. Jeigu nebus vaikų, kokia bus ta Lietuva? Apie tai ir yra šventė. Čia bus daug geros nuotaikos, tai reiškia, kad Šiauliuose bus gera nuotaika. Šiauliai – Lietuvos miestas, vadinasi Lietuvoje bus gera nuotaika.

Per šventę žurnalistai ir dalyvių teiravosi, kokios jų nuotaikos.

„Labai gerai, labai smagiai. Nusifotografavome su meru, dabar eisime žiūrėti šventės“, – pasakojo kalbinta moteris.

„Ar smagu, kad yra tokia iniciatyva, nes kituose miestuose to nėra?“ – klausė žurnalistė.

„Žinoma, Beatričė jau prieš 12 metų savo diplomą pasiėmė ir puodelį dar turime tą patį. Labai smagu“, – sakė kita pašnekovė.

„Kaip nauja tradicija šeimoje?“ – teiravosi žurnalistė.

„Taip, ir laukėme, ir registravomės iš anksčiau“, – atviravo dar viena moteris.

„Smagios nuotaikos – labai smagiai leidžiame laiką. Svarbiausia – balionai vaikams ir saldainiai. Smagu, geras oras“, – atviravo šventėje kalbintas vyras.

„Ar reikalinga tokia šventė, kuri įprasmina, kad vaikas užauga ir tampa šiauliečiu?“ – teiravosi žurnalistė.

„Žinoma, kad reikalinga. Gauna diplomą“, – patvirtino vyras.

„Pirmoji šventė buvo prieš beveik dešimt metų. Smagu, kad tokios šventės vyksta. Greitai laikas lekia, smagu, kad po tiek metų, kviečia dar tuos vaikučius susirinkti“, – džiaugėsi kalbinta moteris.

„Kaip planavote įprasminti šią šventę, kaip suprantu, jums ji – pirmoji?“ – klausė žurnalistė.

„Vaikučiui dar tik dvi savaitės. Labai džiaugėmės, labai patenkinti esame, kad teko sudalyvauti tokioje šventėje šiais metais“, – džiaugėsi dar viena pašnekovė.

„Ką dar veiksite?“ – šventės dieną teiravosi žurnalistė.

„Nežinau, žiūrėsime, švęsime toliau šventę. Priklausys nuo mažylės, nes dar yra labai mažutė“.

Antrus metus iš eilės pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės ir LTOK iniciatyva subūrė daugiau nei 350 vaikų, tarp kurių ir 58 Lietuvoje apsigyvenę, Ukrainos centrą lankantys vaikai bei „Gravitas Schola“ mokyklos auklėtiniai. Renginyje dalyviai buvo kviečiami žaidimų metu išbandyti skirtingas sportines veiklas bei patirti judėjimo džiaugsmą.

„Šiandien susirinkome čia, nes mums visiems patinka aktyviai leisti laiką ir sportuoti. Mūsų nereikia įtikinėti, kad tai daryti ne tik malonu, bet ir naudinga sveikatai. Sudėtingiau įtikinti kitus, kad sportas ugdo pasitikėjimą savimi, moko gerbti save ir kitus, motyvuoja sveikai gyvensenai, suteikia džiaugsmo ir telkia bendruomenes. Linkiu, kad sportą pamiltų kuo daugiau vaikų ir šeimų. Bendras tėvelių, mokytojų, trenerių siekis – kurti vaikams laimingesnę, tvaresnę, sveikesnę ateitį“, – džiaugėsi D. Nausėdienė, po sveikinimo prisijungusi prie vaikų bei kartu išmėginusi visas veiklas.

Šventėje vaikus sveikino bei į veiklas kartu su pirmąja ponia įsitraukė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skyręs nuoširdų dėmesį visiems dalyviams.

Už šiltą Ukrainos vaikų priėmimą renginyje dėkojo bei atvykęs švente su mažaisiais sportininkais džiaugėsi Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

Renginio metu dalyvius taip pat aplankė bei veiklas kartu išbandė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sveikinimo metu kvietusi vaikus atrasti sporto kuriamą džiaugsmą.

Šią simbolinę dieną man ypatingai smagu matyti, kiek džiaugsmo vaikams teikia fizinis aktyvumas ir su kokiu malonumu jie sportuoja.

„Prezidentūroje Tarptautinę vaikų gynimo dieną švenčiame jau antrus metus iš eilės. Esame be galo dėkingi prezidentui ir poniai Dianai ne tik už tai, kad galime kartu kurti gražią tradiciją, bet ir už nuoširdų palaikymą vaikų fizinio aktyvumo skatinimui. Jų parama įkvepia ir mus, ir pedagogus dar aktyviau dirbti, kad mažiesiems netrūktų motyvacijos sportuoti. Džiaugiuosi, kad šioje šventėje dalyvauja ir Ukrainos vaikai, kurie Lietuvoje yra globojami, mylimi ir, svarbiausia, saugūs. Šią simbolinę dieną man ypatingai smagu matyti, kiek džiaugsmo vaikams teikia fizinis aktyvumas ir su kokiu malonumu jie sportuoja. Norisi padėkoti pedagogams, kurie padeda mažiesiems patirti judėjimo džiaugsmą ir prisideda prie sveikesnės visuomenės kūrimo“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Už nuoširdžią partnerystę ir specialiųjų poreikių vaikų įtraukimą renginyje dėkojo ir mažuosius sportininkus aplankęs Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Vaikams šventėje savo dėmesį skyrė bei motyvacija pasidalinti atvyko ir Lietuvos sportininkai – olimpietis, lengvaatletis, ieties metikas Edis Matusevičius, baidarių irkluotojas Artūras Seja, maratono bėgikė Asta Garunkšnytė bei olimpietis, baidarių irkluotojas Mindaugas Maldonis.

„Šiandien į jus kreipėsi daug garbingų žmonių, bet aš noriu jums pasakyti, kad būkite drąsūs, toliau išlikite fiziškai aktyvūs ir vieną dieną jūs tapsite prezidentais, pirmininkais, olimpiečiais ar bet kuo, kuo tik svajojate būti. Linkiu gerai praleisti šią dieną, nes ji skirta tik jums“, – dalyvius sveikino visai neseniai pasaulio baidarių irklavimo taurės etapuose du aukso medalius kartu su komandos nariais iškovojęs M. Maldonis, vėliau visus sportininkus pakvietęs įsitraukti į veiklas kartu su vaikais.

Renginį vainikavo simboliniai apdovanojimai, kurių metu nugalėtojais paskelbti bei atminimo medaliais apdovanoti visi dalyviai. Iškart po to visi atvykusieji buvo pakviesti įsitaisyti Prezidentūros kiemelio pievoje ir pasivaišinti sveikais užkandžiais bei pabendrauti su šventės svečiais.

Antrus metus į Prezidentūros kiemelį vaikus sukvietusi pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, nuolat kalbą apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.

Po vidurdienio K. Donelaičio gatvę, kur įsikūrusi Klaipėdos vaikų ligoninė, užliejo žaismingi pučiamųjų orkestro garsai ir muilo burbulai.

Pirmąją vasaros dieną čia tradiciškai švenčiama Tarptautinė vaikų gynimo diena.

Karinių jūrų pajėgų orkestras grojo gatvėje, keliose vietose, priešais Vaikų ligoninės langus, vaikus linksmino dar ir „raudonosios nosys“ – klounai-gydytojai.

Paskui visi nužygiavo į ligoninės kiemelį, kuris buvo išpuoštas spalvingais balionais, vėliavėlėmis ir vėjo malūnėliais.

Stengiamės parodyti, jog be bėdų ir rūpesčių yra ir linksmybių.

Čia orkestro ir klounų laukė nemenkas būrys mažųjų pacientų. Tie, kurie negalėjo išeiti į kiemą, renginiu džiaugėsi prie palatų atvirų langų.

„Beveik Jūros šventė. O jei rimtai, tai yra sena tradicija, ir mes stengiamės, kad ta šventė išliktų. Stengiamės parodyti, jog be bėdų ir rūpesčių yra ir linksmybių. Vaikams labiausiai linkiu taikos, šviesaus saulėto, gražaus rytojaus, o suaugusiesiems norėčiau priminti, kad mums reikia mylėti savo vaikus ir visais jais rūpintis“, – kalbėjo V. Žalimas.

Anot ligoninės vadovo Virginijaus Žalimo, kiekvienąkart šia proga norisi vaikams praskaidrinti nuotaiką, o jų šiuo metu ligoninėje gydoma iki 130.

„Geriausia investicija tėvams yra vaikai. Ir kiekvieno tėvo pagrindinė užduotis turėtų būti jų vaikų šviesi ateitis, ir kad šios įstaigos (Klaipėdos vaikų ligoninės – A. D.) prireiktų kuo rečiau“, – palinkėjo šventėje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Ketvirtadienio rytas ne visiems prasidėjo pamokomis. Kai kuriems vaikams teko kulniuoti pas medikus. Tiesa, jei būtų žinoję, kas jų laukia, greičiausiai su savimi būtų pasikvietę brolius, seses ir visus draugus.

„Pažiūrėk, kiek balionų!“ – dar prieš kelias akimirkas stipriai spaudęs mamos ranką, septynerių Rokas pasileido link Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio darbuotojų.

Pakako vos vieno baliono ir trumpo priminimo apie šios dienos svarbą, kad mažasis pacientas pamirštų savo baimes, o procedūrinio link žygiuotų su šypsena.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Netikėta staigmena Kalniečių padalinio prieigose praskaidrino ir keturiolikmetės Liucijos nuotaiką. Ankstų rytą drauge su mama paauglė  atvyko į profilaktinę kasmetę vaikų sveikatos patikrą.

„Kelis kartus jau esame pasimokiusios, todėl einame dabar, kad vasara būtų rami. Be to, pažymos reikės stovyklai, į kurią važiuosiu liepos viduryje“, – mosuodama baltu balionu, Liucija dingo koridoriaus gale.

Minėdama Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Kauno miesto poliklinika paruošė kone pusę tūkstančio balionų. Jie išdalyti Dainavos, Kalniečių, Šilainių, Centro ir Šančių padaliniuose. Simboliškomis dovanomis, kurios asocijuojasi su nerūpestinga vaikyste, medikai norėjo pasveikinti mažuosius, palinkėti jiems saugios ir smagios vasaros, o tėvelius – paraginti jau dabar pradėti registruotis pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją ir gydytoją odontologą profilaktinei kasmetei vaikų sveikatos patikrai. Tvarka išlieka ta pati – darželinukams ir moksleiviams atliekami įprasti kraujo ir šlapimo tyrimai, paaugliams tiriamas gliukozės kiekis kraujyje. Būsimiesiems pirmokams užrašoma elektrokardiograma, atliekami tyrimai dėl helmintų. Daugumai vaikų atliekamas tuberkulino mėginys, siekiant išsiaiškinti galimą užsikrėtimą tuberkulioze. Esant indikacijų, šeimos ar vaikų ligų gydytojas siunčia į gydytojų specialistų konsultaciją.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Beje, nenustebkite, jei sulauksite skambučio iš Kauno miesto poliklinikos registratorių! Užuomaršoms tėvams jos primena apie sveikatos pažymos galiojimo pabaigą ir užregistruoja naujiems vizitams pas šeimos gydytoją ir odontologą.

Šventėje susirinkusius dalyvius sveikino ir į veiklas įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia D. Nausėdienė, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Džiaugiuosi, kad aštuntus metus sėkmingai gyvuojantis Lietuvos mažųjų žaidynių projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, pasiekė Lietuvos Prezidentūros kiemą.

Prisidėdamas prie fizinio raštingumo ugdymo idėjos skatinimo ir įgyvendinimo, Olimpinis piknikas Prezidentūroje tarsi tampa Lietuvos mažųjų žaidynių tęsiniu, dar vienu šios gražios iniciatyvos akordu“, – kalbėjo Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų auklėtinių bei pedagogų. Sportinėmis veiklomis džiaugėsi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

Šventės dalyviai susibūrė į bendrą mankštą, po kurios komandos buvo pakviestos į 13 skirtingų pramoginių ir sporto veiklų. Tarp užsiėmimų buvo ir speciali kineziterapeutės paruošta mankšta, sveiką mitybą ir gyvenseną skatinančios veiklos.

„Suaugusiesiems ir pedagogams ši diena – tai priminimas, kad vaikai yra mūsų rytojaus pagrindas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Tik laimingi ir sveiki žmonės gali kurti stiprią ir konkurencingą valstybę“, – sakė pirmoji ponia.

„Fizinis aktyvumas vaikams ne tik padeda lavinti kūną, mokytis užsispyrimo bei komandinio darbo, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Šiandien šimtai vaikų iš skirtingų ugdymo įstaigų kartu žaidė, bendravo ir su mumis visais dalijosi pozityvumu ir gera nuotaika.

Esame dėkingi poniai Dianai už iniciatyvą, palaikymą ir paramą kalbant apie fizinio raštingumo reikšmę sveikesnės visuomenės kūrimui. Valstybės vadovų dėmesys ypatingai svarbus pedagogams, kurie savo sunkiu darbu ir pavyzdžiu įkvepia vaikus judėti ir sportuoti.

Tikiuosi, kad šiemet pirmą kartą vykusi šventė taps gražia tradicija“, – renginiu džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.

Šventę papuošė simboliniai apdovanojimai, kuriuose nugalėtojais paskelbti ir renginio medaliais apdovanoti visi dalyviai. Po apdovanojimų svečiai buvo pakviesti į iškylą Prezidentūros kiemelio pievoje.

Pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, kalba apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.

Šventėje susirinkusius dalyvius sveikino ir į veiklas įsitraukė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmoji ponia D. Nausėdienė, olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir olimpinis vicečempionas irkluotojas Mindaugas Griškonis.

„Džiaugiuosi, kad aštuntus metus sėkmingai gyvuojantis Lietuvos mažųjų žaidynių projektas, kurio sumanytojas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, pasiekė Lietuvos Prezidentūros kiemą.

Prisidėdamas prie fizinio raštingumo ugdymo idėjos skatinimo ir įgyvendinimo, Olimpinis piknikas Prezidentūroje tarsi tampa Lietuvos mažųjų žaidynių tęsiniu, dar vienu šios gražios iniciatyvos akordu“, – kalbėjo Lietuvos mažųjų žaidynių globėja D. Nausėdienė.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų auklėtinių bei pedagogų. Sportinėmis veiklomis džiaugėsi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

Šventės dalyviai susibūrė į bendrą mankštą, po kurios komandos buvo pakviestos į 13 skirtingų pramoginių ir sporto veiklų. Tarp užsiėmimų buvo ir speciali kineziterapeutės paruošta mankšta, sveiką mitybą ir gyvenseną skatinančios veiklos.

„Suaugusiesiems ir pedagogams ši diena – tai priminimas, kad vaikai yra mūsų rytojaus pagrindas, nuo kurio priklausys mūsų valstybės ir visuomenės ateitis. Tik laimingi ir sveiki žmonės gali kurti stiprią ir konkurencingą valstybę“, – sakė pirmoji ponia.

„Fizinis aktyvumas vaikams ne tik padeda lavinti kūną, mokytis užsispyrimo bei komandinio darbo, bet ir suteikia daug džiaugsmo. Šiandien šimtai vaikų iš skirtingų ugdymo įstaigų kartu žaidė, bendravo ir su mumis visais dalijosi pozityvumu ir gera nuotaika.

Esame dėkingi poniai Dianai už iniciatyvą, palaikymą ir paramą kalbant apie fizinio raštingumo reikšmę sveikesnės visuomenės kūrimui. Valstybės vadovų dėmesys ypatingai svarbus pedagogams, kurie savo sunkiu darbu ir pavyzdžiu įkvepia vaikus judėti ir sportuoti.

Tikiuosi, kad šiemet pirmą kartą vykusi šventė taps gražia tradicija“, – renginiu džiaugėsi D. Gudzinevičiūtė.

Šventę papuošė simboliniai apdovanojimai, kuriuose nugalėtojais paskelbti ir renginio medaliais apdovanoti visi dalyviai. Po apdovanojimų svečiai buvo pakviesti į iškylą Prezidentūros kiemelio pievoje.

Pirmoji šalies ponia D. Nausėdienė aktyviai palaiko LTOK olimpinio švietimo projektus, yra projektų „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Olimpinis mėnuo“ globėja, kalba apie fizinio raštingumo svarbą Lietuvoje.

Renginio iniciatoriai ir rengėjai – Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras. Įstaigos direktoriaus Ramūno Kaubrio teigimu, šventė surengta unikalioje vietoje, nes pati piliavietė iš viršaus tarsi primena didelę smėlio dėžę.

"Mes sumąstėme idėją pakviesti visus į šią šaunią smėliadėžę. O vis dėlto smėlis irgi yra unikali materija. Žiūrėdami į smėlį, galime sakyti, kad jis yra pastovus, o jeigu paliečiame, jis juda, keičia formas. Tad norisi visiems palinkėti judėjimo – ne tik pastovumo", – šventės dalyviams linkėjo R.Kaubrys.

Renginio svečius džiugino įvairūs pasirodymai.

Koncerte dalyvavo gausus būrys šokio ir muzikos ansamblių: vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis "Dolce musica", šokių studija "Junga", "Verdenės" progimnazijos šokių studija "Smiltė", "Vyturio" progimnazijos būgnų orkestras, choreografijos studija "Inkarėlis", Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro choristai, J.Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, J.Kačinsko muzikos mokyklos birbynių ansamblis, vaikų šokių studija "Vijurkas", dainos studija "Keberiokšt", Litorinos mokyklos bei Gedminų progimnazijos auklėtiniai.

Ypatingą šokio pasirodymą padovanojo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro moksleiviai Armandas Čenkus ir Andrėja Kiguolytė.

Renginio kulminacija buvo piliavietės apkabinimas. Tėveliai, vaikai, mokytojai bei kiti šventės dalyviai susikabino rankomis į didžiulį žmonių ratą, simboliškai apjuosdami piliavietės teritoriją.

Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Sveikinimo kalboje politikas kvietė džiaugtis gyvenimu.

"Būkite laimingi, švęskite, linksminkitės, džiaukitės gyvenimu, nes problemos ateina ir išeina", – kalbėjo A.Cesiulis.