– Kiek sniego, kiek darbo?

– Kaip ir buvo prognozuota, sulaukėme gausybės kritulių ir sulaukėme visoje Lietuvoje iš karto. Ką rodo praėjusi para, tai sudėtingiausios eismo sąlygos buvo rytų Lietuvoje, vidurio Lietuvoje ir, sakykime, Rokiškyje, Ignalinoje, Ukmergėje. Kai kur sniegas siekė net iki 25 cm. Tai reiškia, kad per pastarąją parą prireikė arti 400 kelių priežiūros mechanizmų visoje Lietuvoje, darbai dar ir šiuo metu yra kartojami, atitinkamai žemesnio priežiūros lygio keliuose. Kaip žinote, kad visoje Lietuvoje mes prižiūrime kelius pagal penkis skirtingus lygius. Tam tikruose aukščiausios priežiūros lygiuose mūsų mechanizmai dirba 24/7 principu t. y. savaitgalį, naktį, nuolat. Kituose, žemesnės priežiūros lygiuose, darbai vykdomi tam tikromis darbo valandomis. Tai ir šiuo metu tie darbai yra kartojami, nes situaciją sunkino ir šoninis vėjas, kuris, nuvalius sniegą, jį grąžindavo atgal. Tai tikrai mums rūpi, kad keliai kuo greičiau visur taptų kuo mažiau slidūs ir užtikrinti eismo saugumą.

– Ar taip sakoma, ar yra toks mitas, kad kai sninga, kelininkai nevalo kelių? Tai ar iš tikrųjų nevalote, laukiat, kol nustos snigti?

– Kelininkai dirba nuolat ir yra dalis darbų padaroma dar iki snygio. Tam tikruose priežiūros lygiuose yra taikomi ir prevenciniai barstymai, ir purškimo technologija. Kitas dalykas, tikrai tie laikai baigėsi, kai kelininkas tiesiog pasižiūri pro langą ir sako, ar jis dabar čia važiuos valyt kelių, ar ne. Naudojame ir tam tikrus sprendimo priėmimo paramos sprendinius t. y. IT technologijas, kurios mums aštuonias valandas į priekį rodo galimą slidumą keliuose. Tai atitinkamai grupės ir ekipažai reaguoja į tai. Tam tikru dažnumu atliekamos ir patrulinės apžiūros keliuose. Ir, aišku, yra prognozės ir mūsų stotelės naudojamos. Pagal tai yra atitinkamai suplanuojami tie darbai. Bet, vėlgi, turime suprasti, kad orų dinamika yra įvairi, kaip ir eismo sąlygos, eismo intensyvumas. Visada reikia vertinti čia ir dabar. Kas liečia ir vairuotojus, tai dažnai sako, prognozavo, kad bus labai švarus kelias, bet po pusvalandžio situacija kelyje gali visiškai pasikeisti. Ir tai normalu.

– Ar galima sakyti, kad buvo maksimalios pajėgos įdėtos?

– Tai buvo gana didelės ir arti maksimalų pajėgų. Kaip ir minėjau, arti 400 mechanizmų darbavosi, darbai buvo tęsiami ir naktį. Darbai yra ir šiuo metu kartojami tam, kad užtikrinti eismo saugumą. Ir norisi pasakyti, kad net ir naudojant visus sprendinius, net įgyvendinant visus mums užsakovo keliamus reikalavimus, vis dar yra slidžių ruožų. Reikia būti itin budriems ir atsargiems.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur?

– Tai, kaip ir minėjau, sudėtingiausios eismo sąlygos yra rytų ir vidurio Lietuvoje, kur gausiausiai kritulių sulaukėme. Bet mes kalbame apie tai, kad žiemą tiek eismo intensyvumas, tiek saugumas, viskas yra labai dinamiška ir reikia vertinti čia ir dabar. Nes situacija labai greitai gali pasikeisti ir reikia mokėti elgtis bei vairuoti, kol kelias bus sutvarkytas.

– Kiek druskos buvo išbarstyta?

– Skaičiai rodo, kad šiuo metu esame išbarstę virš 70 tūkst. t druskos. Jeigu pernai per visą žiemos sezoną prireikė arti 130 tūkst. t, tai šiuo metu kiek daugiau nei pusė yra išbarstyta. Natūralu, kodėl taip yra. Gausūs krituliai, daug slidumo, turėjom ir ypač sudėtingas meteorologines sąlygas, kai buvo itin žema temperatūra ir buvo naudojamas kalcio chloridas kartu su druska. Tai reiškia, kad darbai nuolat vyko, kritulių daug, mechanizmai nuolat kelyje, vos spėja grįžti.

– Ar nepritrūksim druskos šiemet?

– Druskos tikrai nepritrūksim, nes yra sudarytos atitinkamos sutartys. „Kelių priežiūra“ yra užsitikrinusi visoje Lietuvoje, kad druskos sandėliai būtų nuolat pildomi pagal poreikius. Ir kitas dalykas, druskos sandėlius ir jų likučius mes nuolat sekame. Yra tam tikros ribos nustatytos, kai tik mes jas pasiekiam, iš karto vežami papildymai.

– Tai kiek išnaudota procentaliai druskos?

– Tai procentaliai druskos, jeigu lyginsim su pernai metais, šiuo metu daugiau nei pusė tiek, kiek buvo pernai, jau yra sunaudota. Nes tiek lapkritis, tiek gruodis ir sausis yra gausūs kritulių.

– O yra tuščių sandėlių?

– Tuščių sandėlių nėra. Kaip ir minėjau, tikrai yra monitoruojama, prižiūrimos tam tikros ribinės reikšmės, kurių nevalia pasiekti. Tas daroma, kad visur mes tos druskos turėtume. Kitas dalykas, yra nuolat prižiūrima technika, tarpusavio ekipažai ir iš kitų miestų bendrauja, padeda vieni kitiems. Jeigu kažkur kažko pritrūkstama, yra bendradarbiaujama ir vykstama į vietą.

– Ko laukti ateinančią parą ar savaitę? Ar bus pavojinga, sniegas ar ledas?

– Kaip ir prognozuoja sinoptikai, šią savaitę dar sulauksime kritulių, bus nemažai sniego visoje Lietuvoje. Kaip ir minėjau, oro sąlygos yra labai dinamiškos, reikia stebėti. Yra svarbu susiplanuoti daugiau laiko kelionėms. Tai yra žiemiškos vairavimo sąlygos ir mes turime suprasti, kad tai iš mūsų reikalauja daug atsargumo. Nes šimtu procentų neįmanoma užtikrinti, kad kažkur nebūtų slidžių ruožų, jų tikrai yra ir šiuo metu. Tačiau mes dedame maksimalias pastangas tam, kad sumažinti tą slidumą keliuose, bet čia reikia vairuotojų budrumo, atstumo laikymosi, saugaus greičio ir ypatingo atsargumo važiuojant tamsiu paros metu, viadukais ir panašiai.

„Aplinkybių, kurios turi įtakos eismo įvykiams, statistika šiltuoju ir šaltuoju metų laiku išties skiriasi. Vėlyvą rudenį ir žiemą tamsos daugiau nei šviesos, nereti dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, skirtingų kritulių gausa. Tai lemia slidžios kelio dangos formavimąsi. O ji yra pagrindinė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inspektorių žiemą analizuojamų įvykusių šalies keliuose eismo įvykių priežastis. Dėl slidaus kelio 2019 m. sausį ir vasarį skaičiuojame 17 tokių atvejų. Keli jų baigėsi mirtimi“, – sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaišas.

Jo teigimu, kelyje vairuotojas turėtų būti ypač budrus, kai termometro stulpelis rodo tris laipsnius šilumos: esant tokiai temperatūrai kinta padangų savybės, ant viadukų ir atvirose vietose gali pradėti formuotis ledas. Vis dėlto slidus paviršius tiek pradedančiam, tiek patyrusiam vairuotojui pavojingiausias esant nulinei temperatūrai, lijundrai, iškritus sniegui ar susiformavus plikledžiui, o pagrindinė vairuotojų klaida yra ta, kad visais metų laikais jų elgesys prie vairo vienodas.

Tad į ką būtina atkreipti dėmesį?

Saugus greitis ir atstumas. Žiemą turite iš anksto įvertinti situaciją ir pasirinkti tokį greitį, kad važiuodami per lėtai nesukeltumėte nepatogumų kitiems eismo dalyviams, arba pernelyg spausdami greičio paminą nerizikuotumėte patekti į eismo įvykį. Ne mažiau svarbu yra laikytis ir deramo atstumo nuo priešais jus važiuojančio automobilio, nes kai kelio danga apledėja, yra padengta sniegu, šlapia, stabdymo kelias ilgėja.

Kelio danga. Net ir lengvas sniegas nepermatoma paklote uždengia kelią, todėl vairuotojui sunku tik pažvelgus įvertinti, ar po juo nėra plikledžio. Tokiu atveju būtina sumažinti greitį ir kuo atsargiau manevruoti. Taip pat vertėtų atsiminti, kad kelio danga nėra vientisa – slidžią atkarpą keičia neslidi ir atvirkščiai. Ypač saugotis reikėtų šlapio sniego sankaupų, susiformavusių prie provėžų ir arčiau kelkraščių.

„Koks pavojingas plikledis, iliustruoja vienas mūsų nagrinėtas įvykis. Kelias dienas prieš jį buvo atodrėkis, sniegas ant kelio tirpo, bet įvykio dieną staigiai pašalo ir jis virto ledu, kurį uždengė lengvas sniegas. Vizualiai vairuotojas plikledžio nematė. Todėl automobilis ėmė slysti, o užvažiavęs ant žvyrkelio nelygumo visiškai prarado sukibimą su keliu ir vertėsi“, – pasakoja L. Jovaišas.

Padangos ir langai. Geriausiomis savybėmis pasižymi ne senesnės kaip penkerių metų padangos (idealiausias amžius – iki trejų metų), kurių protektoriaus gylis ne mažesnis nei 5 mm. Ruošiantis šaltajam sezonui, ant visų keturių ratų reikia uždėti žiemines padangas. Ir jos būtinai turi būti vienodos, kad būtų lengviau valdyti automobilį.

Prieš pradėdami kelionę žiemą privalote švariai nusivalyti ir automobilio langus bei pakeisti langų plovimo skystį žieminiu ir pasitikrinti jo kiekį specialiame bakelyje. Važiuojant šaltuoju sezonu langai dažnai apsineša purvinu sniegu, todėl juos reikia dažnai valyti, kad puikiai matytumėte kelią.

Manevravimas. Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų lygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl žiemą nerekomenduojama staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.

Vis dėlto, ką daryti, jei automobilis ėmė slysti?

Pagrindinės taisyklės, vienodai tinkančios tiek įgudusiam, tiek pradedančiam vairuotojui, – nepanikuoti, atleisti akseleratorių ir sukti vairą automobilio galinės ašies slydimo kryptimi. Svarbiausia nedaryti jokių staigių judesių. Šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegtos ABS, ASC, ESP saugumo sistemos, kurios slydimo metu tikrai pagelbės.

Techniškai tvarkingas automobilis ir vairuotojo budrumas yra pagrindinis saugios kelionės garantas. Nereikia bijoti vairuoti žiemą, tik važiuodami neįprastomis ir pavojingomis meteorologinėmis sąlygomis nepasikliaukite vien kelių tarnybų darbuotojų pabarstyta druska ir smėliu.

Šį mokymų modulį pasirinkę vairuotojai kartu su profesionaliu instruktoriumi treniruosis kaip suvaldyti automobilį kritinėse situacijose ant slidžios dangos. Prieš pusę metų „Porsche“ įgalioto atstovo Lietuvoje bendrovės „Prime Auto“ pristatyti trijų lygių aktyvaus vairavimo mokymai jau spėjo susilaukti didelio šios markės gerbėjų ir kitų automobilių entuziastų susidomėjimo.

„Gavę daug teigiamų įvertinimų iš savo mokymų dalyvių, nusprendėme parengti šiuo metu itin aktualius vairavimo žiemą mokymus. Pagrindinis šių mokymų išskirtinumas – automobilio valdymo įgūdžiai bus tobulinami saugioje aplinkoje, ant specialiai paruoštos sniego ir ledo dangos. Šių bandomųjų važiavimų metu dalyviai išmoks geriau įvertinti automobilio sukibimą su slidžia ar apledėjusia kelio danga, susigrąžinti netikėtai prarastą automobilio kontrolę ir išvengti kritinių situacijų“, – sako „Porsche Driving Academy“ mokymų vadovas ir aktyvaus vairavimo instruktorius Robertas Kupčikas.

Pirmuosius žiemos modulio mokymus, priklausomai nuo oro sąlygų, planuojama surengti gruodžio mėnesio viduryje. Mokymuose bus naudojamas „Porsche Cayman GTS“ automobilis su žieminėmis padangomis.

Pasak R. Kupčiko, per pastarąjį pusmetį „Porsche Driving Academy“ mokymus baigė daugiau kaip pusė šimto dalyvių. Didžiausio susidomėjimo sulaukta Bronzinio modulio mokymais, kuriuose tuo pačiu metu gali dalyvauti iki 3 žmonių. „Pastebėjome, kad šį modulį dažnai renkasi tie, kurie automobilio valdymo įgūdžius nori tobulinti drauge, nes yra kolegos ar šeimos nariai. Dalyvaudami šiuose mokymuose jie ne tik išmoksta valdyti automobilį sudėtingose situacijose, bet ir stebi vieni kitų važiavimus, o vėliau dalijasi savo patirtimi“, – teigia R. Kupčikas.

Patyręs lenktynininkas taip pat pastebi, kad dažniausiai mokymų dalyvių daromos klaidos yra susijusios su baziniais dalykais – netaisyklingu vairo laikymu, netinkamos trajektorijos pasirinkimu posūkiuose, neteisingai apskaičiuojamu stabdymo atstumu. Todėl pagerinę savo automobilio valdymo gebėjimus saugioje trasoje, mokymų dalyviai vėliau juos gali taikyti ir realybėje. Kaip parodė „Porsche Driving Academy“ kursus baigusių klientų patirtis, šių įgūdžių gali prireikti vos palikus mokymų trasą.

R. Kupčikas prisiminė vieną kliento padėkos skambutį, kurio sulaukė dar tą patį vakarą po mokymų. „Per tą dieną vykusius mokymus praktikavomės atlikti vadinamąjį briedžio testą, kurio metu reikia teisingai apvažiuoti netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį. Vakare grįžtant iš mokymų prieš kliento automobilį iš tiesų iššoko briedis. Klientas nesupanikavo ir viską atliko taip, kaip reikia“, – apie sėkmingai pasibaigusį nutikimą pasakojo R. Kupčikas.

Aktyvaus vairavimo mokykla „Porsche Driving Academy“ norintiems patobulinti savo automobilio valdymo įgūdžius gegužės mėnesį pasiūlė vienos dienos trukmės individualizuotus mokymus saugioje aplinkoje. Būsimieji „Porsche Driving Academy“ studentai treniruojasi su „Porsche Cayman GTS“ modeliu, jie gali pasirinkti iš trijų aktyvaus vairavimo modulių: Auksinio (Gold), Sidabrinio (Silver) ir Bronzinio (Bronze).

Naujo „Porsche Driving Academy“ Žiemos modulio kaina – 500 eurų.

Nenumaldomai artėjant didžiausiam metuose žiemos festivaliui „Halls Winter Rally 2015“, lenktynėms besiruošiantys sportininkai aktyviai prisideda prie varžybų organizatorių iniciatyvos „Mes už saugų kelią!“. Žadėdami savo važiavimu snieguotose trasose pakerėti tūkstantines žiūrovų minias, ralio meistrai ragina vairuotojus keliuose elgtis saugiai ir tolerantiškai.

Ralio trasose, kaip įprastai, tikimasi sulaukti daug sniego ir ledo. Sportinės automobilių padangos su šimtais dyglių ant apledėjusios kelio dangos suteikia geriausią sukibimą ir leidžia išvystyti milžiniškus greičius. Tuo metu kasdieniuose keliuose lenktynininkai stengiasi sportišką vairavimą palikti nuošalyje, o savo pavyzdžiu ragina sekti ir kitus vairuotojus.

Jau ne vienus metus televizijos eteryje įžymybėms patarinėjantis daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas savo patirtimi apie saugų vairavimą dalijasi ir su artėjančio žiemos ralio svečiais. Pasak jo, pirmiausia vairuotojai privalo suprasti, kad žiemos keliai, lyginant su kitais sezonais, pasižymi kur kas didesne įvairove – nuo sausos ar šlapios dangos iki padengtos sniegu ir net plikledžiu. Atitinkamai pagal kiekvieną iš jų reikia gebėti jausti automobilio „elgesį“ bei jį valdyti.

Didžiąją metų dalį sausais keliais važinėjantys vairuotojai tokius elementarius dalykus pamiršta ir dėl to vis užtrunka pratindamiesi prie žiemiškų sąlygų. Daugelis stokoja įgūdžių slidžiame kelyje ir neretai pervertina savo jėgas prie vairo. Ypatingai svarbu mokėti pajausti, kada automobilis dar tik pradeda slysti. Jei tai pastebėsime per vėlai, situacija gali būti nepavydėtina.

„Visuomet pabrėžiu, kad vairavime svarbiausia yra dėmesio koncentracija ir jautrumas – tai gebėjimas kuo tiksliau jausti kelią ir automobilį. Žiemą ši savybė tampa keleriopai svarbesnė. Kiekvienas vairuotojo judesys, atliktas neteisingai arba netinkamu metu bei netinkamoje vietoje, provokuoja automobilio slydimą, – žiemiško vairavimo instrukcijomis dalijasi V. Švedas. – Staigus stabdymas arba per staigi akceleracija atitinkamai verčia ratus čiuožti ar prasisukti vietoje. Šitaip keliamas pavojus ir kitiems eismo dalyviams, nes kelio atkarpa taps dar slidesnė. Tai nuolat pastebime miestų gatvėse prie sankryžų. Tiek greitėti, tiek ir stabdyti reikia stengtis tolygiai, neužblokuojant ratų ir neleidžiant jiems slysti ar suktis vietoje.“

Naujesni automobiliai aprūpinti įvairiomis elektroninėmis saugos sistemomis, bet žmogiškasis faktorius vis tiek išlieka svarbus. Anot pašnekovo, slidžiame kelyje dešinė koja turi veikti kuo jautriau ir stabdžio pedalą spausti švelniai. Esą toks stabdymas iki suveikiant stabdžių antiblokavimo sistemai (ABS) laikomas efektyviausiu.

„Rinkdamiesi tašką, kur norime sustoti, privalome įvertinti kelio dangos ypatumus iki tos vietos. Taigi reikia visuomet, o ypač žiemą, stengtis vairuoti ir akimis, nes jos yra mūsų vienas didžiausių pagalbininkų kelyje. Jei tik yra galimybė, ekstremalesniam stabdymui rinkimės kelio lopinėlį, kur daugiau sniego, o dar geriau, kur paberta smėlio ar matyti asfaltas. Net ir menkiausia smulkmena gali padėti išsigelbėti nuo eismo nelaimės“, – pasakoja daugiau kaip 15 metų autosporte praleidęs V. Švedas.

Vienas esminių žiemiško važiavimo pagrindų – tikslus darbas vairu. Esant slidžiai kelio dangai, jį sukti reikia lėtai ir atsakingai. Antraip pernelyg įsismarkavęs vairuotojas gali pasijusti „keleiviu prie vairo“ ir nuslysti į priešingą eismo juostą ar atsidurti pakelės griovyje.

Pajutus posūkyje slystantį automobilio priekį, V. Švedas pataria vairą atsukti atgal ir pakoreguoti automobilio važiavimo trajektoriją: „Priekinė transporto priemonės dalis dažniausiai slysta dėl pernelyg smarkiai nuspausto akceleratoriaus pedalo ir per daug susukto vairo. Vadinasi, reikia sugrąžinti svorio centrą į priekinę ratų ašį. Tam užtenka jautriai atleisti greičio pedalą ir pakoreguoti vairo padėtį suktelint jį į posūkiui priešingą pusę. Visa tai teisingai atlikus, automobilis vėl atgaus ratų sukibimą su kelio danga ir vairuotojas galės toliau palengva kontroliuoti važiavimo kryptį. Bandymai „prievartauti“ slystantį automobilį dar smakiau pasukant vairą posūkio kryptimi tikrai neduos naudos. Reikia nebijoti atlikti priešingą veiksmą.“

Pašnekovas pripažįsta, kad popieriuje išdėstyta teorija vis dėlto neprilygsta praktikai. Kiekvienas vairuotojas turėtų pažinti savo ir automobilio galimybes ant slidžios kelio dangos, bet nieku gyvu nevalia to bandyti visuomeninio naudojimo keliuose. Vairavimo pamokoms skirtos tam pritaikytos aikštelės, o gatvėse privalu paisyti savo ir kitų eismo dalyvių saugumo.

„Kartais juokaujama, esą kelininkus žiema vis užklumpa netikėtai, tačiau turime pripažinti, kad mus pačius, vairuotojus, slidūs keliai kone kasmet pričiumpa tam visai nenusiteikus. Taigi išties pravartu būtų kasmet prisiminti, pakartoti ir vis gerinti saugaus vairavimo įgūdžius, nes tobulumui ribų nėra. Tikiuosi, kad ir šie patarimai padės vairuotojams net slidžiais keliais sėkmingai pasiekti savo kelionių tikslus“, – sako V. Švedas, primindamas sausio 30-31 dienomis vyksiančio „Halls Winter Rally“ festivalio šūkį: „Mes už saugų kelią!“.

Tokią saugaus eismo iniciatyvą palaiko ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad gatvės – susisiekimui, bet ne lenktynėms: „Neabejoju, kad lenktynininkai daro didelę įtaką visiems mūsų vairuotojams, tačiau kasdienos kelių eisme veikia kiti dėsniai. Nereikėtų pamiršti, kad miestų gatvės ar užmiesčių magistralės nėra lenktynių trasos, todėl be atodairos lenkti kitas transporto priemones labai pavojinga. Visada džiaugiuosi sportininkais, kurie siekia užsibrėžtų tikslų ir ragina visada vairuoti saugiai, primindami, kad lenktynės galimos tik trasoje, kai vairuoja profesionalai.“

Įpusėjus rudeniui bei artinantis pirmajam šaltukui specialistai ragina jau dabar tinkamai paruošti savo transporto priemonę. Tinklalapio LRT.lt skaitytojams ekspertai nurodo, į ką reikia atkreipti dėmesį bei kaip elgtis sudėtingomis eismo sąlygomis.

„Vasariniais batais žiemą nušalsi kojas“

Jei automobilis yra techniškai tvarkingas, jis tinkamas naudoti, sako lenktynininkas Benediktas Vanagas. Kartu su šaltuoju metų periodu mažėja šviesos, todėl vienas iš pagrindinių dalykų ruošiantis vairuoti prastu oru  – tvarkingi apšvietimo elementai automobilyje.

„Paruošiant automobilį šiam sezonui taip pat svarbi tvarkinga elektros instaliacija. Norint užvesti automobilį šaltu oru reikės daugiau elektros energijos, todėl akumuliatorius turi būti tinkamas naudoti, jis turi turėti gerą galingumą“, – pažymi lenktynininkas.

B. Vanagas pataria turėti tvarkingą automobilio aušinimo sistemą. Jei vasaros metu mes galėjome naudoti vandenį, tai žiemą esą prireiks neužšąlančio skysčio.

Savo ruožtu ekstremalaus vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas primena pasikeisti ir langų plovimo skystį, kad šis, termometro stulpeliui smuktelėjus žemiau nulio, nepavirstų į ledą.

„Dažnai vairuotojai tą padaryti prisimena tada, kai vasarinis skystis jau užšąla ir negali purkšti. Be to, reikia pasitikrinti, ar automobilyje yra gremžtukas bei šluotelė. Ne kartą mačiau, kaip automobilio stiklus tautiečiai valo su nuolaidų kortelėmis arba apskritai važiuoja apšalusiais langais, nors tai yra nesaugu“, – LRT.lt kalba specialistas.

Tuo metu LRT televizijos laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjas Valdas Vilūnas pataria pasikeisti ir valytuvus ar jų gumas, išsivalyti salono filtrus. Vairuotojai raginami susitepti spyneles, kad pastarosios neužšaltų.

Kalbinti pašnekovai siūlo nedelsti pasikeisti padangas. „Pirmiausia reikia galvoti apie padangas, nes vasariniais batais žiemą nušalsi kojas“, – perspėja V. Vilūnas. Šalies vairuotojai turėtų nepamiršti, kad nuo lapkričio 10-osios jau privaloma važinėti su žieminėmis padangomis.

B. Vanago nuomone, padangos turi būti skirtos šaltajam periodui, o rinktis jas reikėtų priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis bus važiuojama.

„Dygliuotos padangos nėra būtinos. Jei daugiau važinėsite rajoninės reikšmės keliais, kur nėra labai gerai valomas kelias, tai dygliai duos papildomą sukibimą ir apie tai reikėtų pagalvoti. Tačiau, gyvenant mieste, dygliuotos padangos nėra būtinos, nes dygliai sukelia ir šiokį tokį diskomfortą – triukšmą“, – tvirtina lenktynininkas. Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Pasak A. Pakėno, keičiant padangas yra gera proga pasitikrinti automobilio pakabą. „Nuėmus ratus galėsime apžiūrėti stabdžių trinkelių, guminių detalių būklę. Tai gera proga pasitikrinti automobilį. Lietuviai dažnai važiuoja į servisą tada, kai sugenda automobilis, tačiau pamiršta jį prižiūrėti. Geriau nesusirgti negu susirgus gydytis. Reikia paruošti automobilį, kad netektų su juo stovėti laukuose ar miškuose per šalčius“, – įspėja A. Pakėnas.

Didelio pasiruošimo nereikia

„Galiu pasakyti iš praktikos. Vieną rytą užsižiopsojęs važiavau viaduku ir vos išvairavau, kad neatsitrenkčiau į šaligatvį. Viadukas buvo apšalęs, nors kitur kelio danga buvo sausa“, – LRT.lt pasakoja žurnalistas V. Vilūnas. Specialistai primena būti atidiems esant rūkui ar minusinei temperatūrai – tuomet ant tiltų, viadukų bei pakilimų formuojasi plikledis.

V. Vilūno teigimu, šaltuoju metų laiku viską reikia daryti švelniai – tiek įsibėgėti, tiek stabdyti. „Laikas pamiršti vasarinius lakstymus, būtina važiuoti susikaupus“, – sako V. Vilūnas.

„Tokie mes broliai lietuviai esame, kai tik pasirodo pirmasis sniegas ar lietus nulyja, prie sankryžų – krūva avarijų. Dažnai žmogus, kai nemato sniego, galvoja, kad eismo sąlygos yra tokios pačios, kaip ir vasarą. Deja, taip nėra. Pasiruošimo didelio šaltam sezonui nereikia, tačiau būtina suvokti, kad bus šiek tiek kitaip. Naudinga prisiminti, kokios bėdos kilo praėjusią žiemą bei stengtis jų išvengti vairuojant“, – pataria ekstremalaus vairavimo instruktorius A. Pakėnas.

Lenktynininkas B. Vanagas sako, jog žiemą turime sustiprinti savo regėjimą, stebėti ir analizuoti kelio dangą. „Būna vietų, kur gali būti pavojingai susiformavęs plikledis, žiemą pailgėja automobilio stabdymo kelias. Tokiu atveju turime būti atidesni ir iš anksto planuoti manevrus, kokius atliksime“, – pataria B. Vanagas.

Anot specialistų, posūkiuose vairuotojai turėtų riedėti gerokai lėtesniu greičiu, o jei transporto priemonė ima slysti, būtina nedelsiant sulėtinti greitį, tačiau jokiu būdu nepradėti stabdyti, nes automobilis ims slysti priešinga posūkiui kryptimi.

Kelininkai: žiema neužklups netikėtai

Kelininkai žada, jog šiemet žiema jų tikrai neužklups netikėtai. Šaltajam metų sezonui esą ruošiamasi, aktyviai stebimos ir orų prognozės.

Kaip teigė sostinėje kelius prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas, sudėtingesnė situacija keliuose tampa apie spalio vidurį.

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas LRT.lt teigė, kad dažniausiai valyti kelių automobiliai siunčiami nuo Vėlinių, nors pastaraisiais metais šaltasis sezonas prasideda daug vėliau ir užsitęsia ilgiau.

Per metus keliuose išbarstoma nuo 80 iki 100 tonų natrio chlorido, iš jų Vilniuje – 15 tonų. R. Indrulėno skaičiavimais, daugiausia druskos barstyti kelius sunaudojama, kai temperatūra siekia 0–5 laipsnio šalčio.