Išjudinant procesus lyderystės imasi verslas: Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomai įmonių grupei  AB Vakarų laivų gamykla priklausanti UAB „Marine Technology“ ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą šiame etape sieks apie 4 mln. Eur, tačiau įmonė čia taško nežada dėti.

Nauja jėga ir kokybė

Įgyvendinant reikšmingą modernizacijos projektą AB Vakarų laivų gamykla grupės įmonė bendradarbiauja su pasauline technologijų lydere ABB, kurios kuriamus robotizacijos sprendimus naudoja „Volvo“, „Lamborghini“, „Ferrari“ ir kiti inovacijų flagmanai.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Dėl moderniausios įrangos 4 m skersmens produktas bus suvirinamas per 7 valandas. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250–350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

„Teikdami visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas, į savo veiklos spektrą sėkmingai įtraukiame ir bendradarbiavimą su jūrinės energetikos ekspertais. Esame pelnę solidžią reputaciją dėl savo patikimumo, greičio ir gebėjimo užsakovams pasiūlyti unikalius sprendimus. Dėl naujos robotizuotos gamybos linijos įgyvendinami projektai bus pakylėti į naują lygmenį – taip ne vien įgysime svarų pranašumą prieš konkurentus, bet ir globaliu mastu auginsime jūrinės Lietuvos pramonės prestižą ir žinomumą“, – kalbėjo AB Vakarų laivų gamykla generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Arnoldas Šileika. Asmeninio archyvo nuotr.

Priešnuodis rizikoms

Investuodama į robotizaciją AB Vakarų laivų gamykla ir ją valdantis Estijos kapitalo koncernas „BLRT Grupp“ lygiagrečiai siekia spręsti dvi verslui itin aktualias problemas – eliminuojant žmogaus klaidų tikimybę užtikrinti standartizuotą gaminių kokybę ir tikslumą, taip pat apsidrausti nuo svyravimų darbo rinkoje, kurie galėtų neigiamai paveikti gamybinius pajėgumus.

„Mūsų užsakovai atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams – tai liudija ilgametį įdirbį ir jau užtarnautą pasitikėjimą, tačiau suprantame, kad sustoti jokiu būdu negalima. Aktyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų dar labiau sustiprinti pozicijas bei atvertų galimybes spurtuoti naujuose projektuose Pietų ir Šiaurės Amerikoje“, – akcentavo „Marine Technology“ direktorius Arūnas Kačinskis.

Ant 4 m diametro ritės suvynioto 1 km ilgio kabelio piniginė išraiška – apie 1 mln. Eur. „Ir vieno, ir kito produkto gamintojai privalo itin glaudžiai bendradarbiauti tam, kad būtų išvengta bet kokių rizikų ir jūrinės energetikos projektų vystytojus jūros keliu pasiekiantis užsakymas būtų nepriekaištingos kokybės“, – pažymėjo A. Kačinskis.

Arūnas Kačinskis. Asmeninio archyvo nuotr.

Sprendimams generuoti – inžinerinis centras

Galutinę produkciją UAB „Marine Technology“ ekspertai prilygina ledkalnio viršūnei ir akcentuoja, kad sėkmės pagrindas yra ištobulinti procesai ir inovatyvios technologijos. „Siekiant generuoti aukštą pridėtinę vertę, įmonės viduje esame įkūrę savo inžinerinį centrą, kurio dėmesio centre yra tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Be šių dalykų neįmanomas visavertis augimas“, – įsitikinęs įmonės vadovas.

Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė jau šiandien prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje. „Tinkamu laiku, su reikiama technologine baze bei kompetencijomis – vertindami šių faktorių visumą brėžiame ambicingą ateities viziją, kuri ir toliau augins mūsų komandą ir užsakymų spektrą toli už Lietuvos ribų“, – „Marine Technology“ vadovas neslepia, jog aktyviai žvalgomos padalinių užsienyje atidarymo galimybės.

Technologinis masalas talentams

Nors vis garsiau pasigirsta tarptautinių ekspertų balsai, kad savo procesų nerobotizavusios gamyklos jau po dešimties metų žlugs, vis dar gajūs būgštavimai apie darbuotojus neva išstumsiančius robotus ir ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtus socialinius bei ekonominius lūžius.

Šiandien itin trūkstant suvirintojų, robotas, kuris gali atlikti visos specialistų komandos darbą greičiau, o neretai ir tiksliau, yra didelė pagalba pramonei. Visgi žmonės, kurie valdytų automatizuotus įrenginius, yra labai svarbi dedamoji. Anot „Marine Technology“ projektų valdymo departamento vadovo dr. Manto Atučio, nėra abejonių, kad darbuotojų poreikis nemažės, tačiau šiandienos gamybininkai transformuosis į procesų operatorius. „Užduotys robotams ir jų programavimas, darbas su jau pagamintais komponentais – visam tam reikės žmonių. Užuot bauginę, pokyčiai gamyboje turėtų signalizuoti apie geras profesinio tobulėjimo perspektyvas, nišas kūrybiškumui skleistis. Šiandien gi pastebime, kad nors suvirintojo darbas yra vertinamas ir gerai apmokamas, jaunimą gan sunku įtikinti rinktis šią profesiją. O atvėrę duris į robotų pasaulį, matome, kaip talentų akys išsyk užsidega“, – dalijosi įžvalgomis dr. M. Atutis.

Šuolis į aukštesnes kompetencijas

Dalis „Marine Technology“ komandos jau žengia robotizacijos brėžiama persiorientavimo kryptimi ir kelia kvalifikaciją specializuotuose ABB mokymuose, kurie įgalins dirbti su pažangia įranga. Planuojama, kad šis procesas išliks tęstinis.

Robotizuota suvirinimo linija vertingą technologinių treniruočių aikštelę suteiks ir jauniems mokslininkams. Podoktorantūros stažuotojams Klaipėdoje bus sudarytos sąlygos šią įrangą pasitelkti savo moksliniams darbams ir inovacijų kūrimui. Tikimasi, kad tarpsektorinis bendradarbiavimas suteiks postūmį tiek Robotikos centrą bei aukštos kvalifikacijos automatizavimo ir robotizavimo specialistus siekiančiam auginti Klaipėdos universitetui, tiek pramonei, kuri gaus naujų įžvalgų ir praktinių gairių procesų tobulinimui.

Ambicingas ateities scenarijus

Anot pašnekovo, rudenį viename „Marine Technology“ cechų pradėsianti veikti robotizuota linija savo veikimo galimybėmis ir amplitude pranoks panašius įrenginius, naudojamus, pavyzdžiui, baldų pramonėje: „Specialiai mūsų poreikiams adaptuotų įrenginių gamyba pačiai robotizacijos milžinei ABB tapo postūmiu dar labiau patobulinti savo ir taip aukšto kalibro technologinius sprendimus. Iki šiol ABB nebuvo gaminę suvirinimo robotų, pritaikytų dirbti su mūsų produktų masteliais.“

A. Kačinskio nuomone, kitas žingsnis plėtojant industrinių ričių gamybos robotizaciją greičiausiai būtų nukreiptas į šių konstrukcijų dažymo procesą. Tokiu būdu būtų taupomas laikas, itin efektyviai panaudojamos medžiagos bei energijos resursai.

Papildoma informacija

Eurostato duomenimis, Lietuvoje investicijų į automatizaciją ir įrenginius santykis su BVP yra vienas mažiausių ES ir nesiekia 8 proc.

Valstybinė duomenų agentūra skaičiuoja, kad tik apie 6,5 proc. įmonių savo veikloje naudoja pramoninius robotus arba robotinį procesų automatizavimą.

Darius Lasionis. Asmeninio archyvo nuotr.

LINPRA komentaras

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis pastebi, kad Lietuva investuoja į pramoninius robotus, nors ir nepakankamai sparčiai – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, o 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.

„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei konkuruoti su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume konkuravę.“

Pasak D. Lasionio, verslas jau supranta robotizacijos, automatizacijos bei skaitmenizacijos svarbą, tačiau kompleksinio požiūrio iš valstybės ir Europos Sąjungos finansinių paskatos instrumentų labai trūksta.

„Reikėtų didesnio realaus valstybės dėmesio, nes, neišvengiamai brangstant darbo jėgai, be technologijų, robotizuotų ir skaitmenizuotų sprendimų mes rizikuojame stipriai atsilikti nuo kitų panašių valstybių, o tai būtų smūgis ne tik pramonės konkurencingumui, bet ir visai valstybės gerovei“, – reziumuoja D. Lasionis.

Būtent ta magija įkvepia naujai vilčiai ir tikėjimui gerumu, keičiančiu pasaulį, buvimui kartu, dovanojančiam pačias šilčiausias emocijas, naujiems darbams ir brandiems sumanymams, galintiems turėti įtakos net ateičiai.

Dėkoju kiekvienam, prisidedančiam prie mūsų įmonių grupės sėkmingos veiklos, augimo ir pažangos, už pasitikėjimą, bendradarbiavimą ir bendrystę.

Tikėkite stebuklais, nes stebuklus kuriame patys savo nuoširdžiu, ilgu ir sunkiu darbu ar, tiesiog, buvimu kartu, ir dovanokime juos kitiems.

Stebuklingai magiško šventinio laikotarpio Jums ir Jūsų artimiesiems bei pačios didžiausios sėkmės Naujaisiais metais!

Beveik 40 šios mokyklos vienuoliktokų, lydimi pedagogų, lankėsi VLG įmonių grupei priklausančioje Vakarų Baltijos laivų statykloje.

Apie laivų statybos verslo Klaipėdoje ištakas, permainingą istoriją bei šiandieną įmonės muziejuje jaunuoliams pasakojo Viktoras Čepys, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos vykdantysis direktorius. Ekskursiją statyklos teritorijoje vedė ir laivų gimimo procesą nuo projekto parengimo iki statybos ir nuleidimo į vandenį pristatė KU alumnai, sėkmingai dirbantys VLG įmonių grupės šeimoje. Apie unikalias Lietuvoje ir tik KU vykdomas jūrų inžinerijos studijas, atveriančias jaunuoliams kelią į sėkmingą laivų projektavimo ir statybos inžinierių karjerą, po pažinties su įmone moksleiviams pasakojo KU Jūrų inžinerijos katedros docentas dr. Vasilij Djačkov.

Matome didelę prasmę savo laiką ir dėmesį skirti Lietuvoje laikinai gyvenantiems Ukrainos jaunuoliams.

„Matome didelę prasmę savo laiką ir dėmesį skirti Lietuvoje laikinai gyvenantiems Ukrainos jaunuoliams ir, turbūt, svarbiausias dalykas, ką jiems šiuo metu dar galime suteikti be saugių namų, tai – žinios. Žinios ir įgytos kompetencijos jiems ateityje padės kurti savo gyvenimus bei, karui pasibaigus, atkurti sugriautą Ukrainos ūkį“, – sakė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

„Inžinerinio profilio specialybės visais laikais buvo reikalingos ir perspektyvios, o specialistai paklausūs ir vertinami darbo rinkoje. Mums labai svarbu, kad jaunimas rinktųsi šį karjeros kelią, kuris yra tikrai įdomus ir unikalus. Tad nuolat skiriame didelį dėmesį savo srities – jūrinės inžinerinės pramonės – specialybių populiarinimui ir visada džiaugiamės, sulaukdami svečiuose motyvuoto jaunimo. Pažintis su inžinerine pramone iš arčiau gali padėti apsispręsti tapti šio verslo dalimi“, – tvirtino VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

KU šiemet studijuoti priėmė 18 jaunuolių iš Ukrainos, 5 iš jų pasirinko jūrų transporto inžinerijos studijas. Prieglobstį KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete gavo ir dalis Tarptautinės Ukrainos mokyklos klasių, mokyklai išaugus nebetilpusių nuomojame pastate Bijūnų gatvėje.

Brangūs klaipėdiečiai, miesto svečiai, AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės darbuotojai ir partneriai,

besibaigiantys 2022-ieji pasauliui nepagailėjo skaudžių įvykių bei iššūkių, kurie giliai įsirėš ne tik istorijos puslapiuose, bet ir mūsų visų atmintyje. Nepaisant lydėjusių sukrėtimų, tikiu, kad kiekvienas, apžvelgdamas praskriejusius metus, atrasime, kiek daug gero nuveikėme ar pasiekėme, ir būtent tai mus skatins nesustoti, eiti į priekį, įkvėps naujiems darbams bei brandiems sumanymams.

AČIŪ tariu visiems, prisidedantiems prie mūsų įmonių grupės sėkmės ir pažangos – darbuotojams, kurie yra vertingiausia mūsų bendrovės dalis, už kasdienį sunkų darbą, partneriams už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.

Nepraraskime vilties ir tikėjimo ne tik magišku šventiniu laikotarpiu, bet ir visais 2023-iaisiais metais. Branginkime, saugokime ir džiaukimės tuo, ką turime, o laimę stenkimės atrasti kasdienio gyvenimo smulkmenose.

Taikos, santarvės, sveikatos bei gerovės ateinančiais metais!

Nuoširdžiai,

Arnoldas Šileika, generalinis direktorius

Naujausia ženkli VKR investicija − 31 tonos keliamosios galios portalinis elektrohidraulinis biriems ir suverstiniams kroviniams krauti skirtas kranas pradėtas eksploatuoti rugsėjo pradžioje. Greitas ir ypatingai tikslus „E-Crane“, kurio strėlė siekia 42 metrus, yra didžiausias toks kranas Baltijos šalyse.

Tikimasi, kad dėl šios naujos technologijos žymiai padidės krantinių pralaidumas ir per trumpą laiką bus galima pakrauti daugiau ir didesnių laivų. Skaičiuojama, kad suverstinių ir birių krovinių krovos našumas išaugs apie 40 proc.

Iki šiol, naudojantis turima technika „Handysize“ tipo laivus pavykdavo pakrauti per apytiksliai 6 paras, o su naujuoju kranu tai padaryti bus galima per 4 paras. Sumažės ir krovos procese dalyvaujančios technikos kiekis bei žmonių skaičius. Pavyzdžiui, įprastai kraunant metalo laužą į „Handysize“ tipo laivą per pamainą technologinę grandinę sudaro 18 darbuotojų. Pasitelkus į pagalbą naująjį kraną, per vieną pamainą krovos procese dalyvaus 6-7 darbuotojai. Tikimasi, kad padidinus technologinius pajėgumus ir sumažinus fizinio darbo poreikį, darbas taps saugesnis bei pavyks išspręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

Krovos procesai taip pat taps ne tokie pavaldūs permainingiems uostamiesčio orams, kadangi naujojo krano galimybės leis dirbti vėjui pučiant net iki 25 m/s, kai kitą krovos techniką dėl saugumo naudoti buvo galima tik esant mažesniems nei 15 m/s vėjo gūsiams.

Kaip pasakojo VKR direktorius Gediminas Rimkus, šios investicijos poreikis atsirado Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pagerinus infrastruktūros sąlygas ir gylį prie VKR eksploatuojamos krantinės padidinus iki 13,5 m, mat iki tol gylis prie krantinės siekė vos 9 metrus. Šie pokyčiai atvėrė naujas galimybes VKR krovai priimti didelio tonažo „Panamax“ tipo laivus.

„Tai, kad įmonė šiandien turi galimybę eksploatuoti didžiausią Baltijos šalyse portalinį elektrohidraulinį kraną, įsigyti naujausias krovos technologijas bei vysto stabilią veiklą, sąlygojo sėkmingai įsisavintos investicijos į įmonės infrastruktūros gerinimą. Pernai bendrovė buvo pripažinta sparčiausiai augančia krovos kompanija Klaipėdos uoste. Taip pat su viena žinoma metalo eksporto bendrove pasirašėme ilgalaikę sutartį  ir per metus įsipareigojome pakrauti ne mažiau kaip 400 tūkst. tonų metalo laužo krovinį. Šie pasiekimai paskatino mus įsigyti naują techniką, kuri padėtų dirbti dar našiau ir efektyviau. Ir toliau sieksime plėsti veiklą, didinti krovos pajėgumus, būti technologiškai pažangia kompanija, gebančia pritaikyti šiuolaikines technologijas, taupyti energijos išteklius, gerinti darbo našumą bei siekti dar geresnių veiklos rezultatų“, − teigė vadovas.

Konsoliduotas grynasis pelnas siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 2,4 karto mažesnis nei prieš metus, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Šiais metais grupė planuoja pasiekti 154,1 mln. eurų apyvartą bei uždirbti 10,6 mln. eurų ikimokestinio pelno.

Ataskaitoje teigiama, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, didžiausios įtakos grupės veiklai turi metalo tiekimo sustojimas iš Ukrainos. Taip pat nurodoma, kad grupė turi pakankamai metalo atsargų užtikrinti artimiausių užsakymų įvykdymą. Be to, ji turi patikimus metalo tiekėjus Europoje, kurie galės užtikrinti metalo tiekimo poreikį.

Taip pat nurodoma, kad grupė turi keletą klientų iš Rusijos, kurių neapmokėta skolos dalis metų pabaigoje sudaro nereikšmingą dalį visų bendrovės gautinų sumų.

„Grupės vadovybė kasdien stebi besikeičiančią situaciją ir pagal poreikį priima sprendimus, kad užtikrintų stabilią grupės veiklą“, – teigiama VLG metiniame pranešime.

Grupė vienija 15 įmonių, jose pernai dirbo 1427 darbuotojai (2020 metais – 1478).

96,9 proc. VLG akcijų priklauso Estijos „BLRT Grupp“.

Buvo ar ne tarpininkavimas?

Į teismą kreipėsi užsienio kompanija „Quintus Shipping Limited“. Ji nurodė, kad „Vakarų laivų gamykla“ jai už tarpininkavimą parduodant doką Nr. 812 liko skolinga. Ji iš Klaipėdos uoste esančios bendrovės reikalavo 150 tūkst. eurų su palūkanomis. Tai esanti 5 proc. atlygio suma už surastą pirkėją nuo už 3 mln. eurų parduotos doko kainos.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. „Quintus Shipping Limited“ ieškinį visiškai tenkino. Jis priteisė prašomus 150 tūkst. eurų už tarpininkavimą, 5 321 eurą palūkanų ir per 9,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

„Vakarų laivų gamykla“ iškėlė abejonių dėl „Quintus Shipping Limited“ indėlio surandant dokui pirkėją. „Vakarų laivų gamyklos“ atstovai tikino, kad pirkimo sutartis dėl doko buvo sudaryta ne tarpininko, o jos pačios pastangomis. Ir doką ji pardavusi ne kokiam nors nežinomam asmeniui, o Norvegijos kompanijai „Fiskerstrand Eiendom AS“, su kuria bendraujanti nuo 1999 m., su ja netgi buvusi įkurta bendra įmonė „Fiskerstrand BLRT“.

Teismui nekilo abejonių

Klaipėdos apygardos teismas laikėsi nuostatos, kad nors raštiška sutartis dėl tarpininkavimo parduodant doką nebuvo sudaryta, bet susirašinėjimas dėl doko pardavimo vyko.

Teismas vertino, kad „Quintus Shipping Limited“ atliko teisiškai reikšmingus veiksmus – rado doko pirkėją už nurodytą kainą.

2018 m. gruodžio 17 d. raštu „Vakarų laivų gamykla“ pranešė „Quintus Shipping Limited“, kad jos valdyba nusprendusi parduoti doką už 3 mln. eurų. Laiške buvęs nurodytas ir paslaugų pobūdis – tarpininkavimas, kurio mokestis 3–5 proc. nuo pardavimo kainos.

„Quintus Shipping Limited“ atstovai teisme parodė raštą, kad „Fiskerstrand“ atstovas apie doko Nr. 812 pardavimą sužinojo būtent iš „Quintus Shipping Limited“ 2018 m. gruodžio 28 d.

Todėl teismas vertino, kad „Quintus Shipping Limited“ atliko teisiškai reikšmingus veiksmus – rado doko pirkėją už nurodytą kainą.

Kadangi tarp šalių nebuvo rašytinės sutarties, o tik žodinė, kaip teigė „Quintus Shipping Limited“ atstovai, teismai sprendė ir tai, koks tarpininkavimo procentas buvęs paviešintas. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio atlyginimo.

Skirtingas požiūris į procentus

Šiemet birželio 29 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuris tenkino „Quintus Shipping Limited“ ieškinį.

Teismo neįtikino „Vakarų laivų gamyklos“ argumentai, kad buvęs susirašinėjimas tik dėl tarpininkavimo sutarties sudarymo, bet ne dėl paties tarpininkavimo. Susirašinėjime buvusi nurodyta neapibrėžta 3–5 proc. tarpininkavimo suma.

„Vakarų laivų gamyklos“ atstovų aiškinimu, susirašinėjimas su „Quintus Shipping Limited“ vykęs dėl 4,5 ir 8,5 tūkst. tonų keliamosios galios dokų, o buvęs parduotas ir ginčo objektu tapęs didesnis – 12,8 tūkst. tonų keliamosios galios dokas. Kadangi didesnio doko kaina esanti brangesnė, tarpininkavimo suma jam turėjusi būti mažesnė nei 3 proc.

Anot „Vakarų laivų gamyklos“ atstovų, dėl didžiojo parduodamo doko tarpininkavimo penkis mėnesius vykusios derybos, tačiau, nesusitarus dėl komisinio mokesčio, raštiškas susitarimas nebuvęs pasiektas. Penkių procentų tarpininkavimo atlyginimas, „Vakarų laivų gamyklos“ atstovų vertinimu, negali būti laikomas sąžiningu ir protingu. Įprasta praktika esanti, kad nuo 3 mln. eurų sumos galintis būti ne daugiau kaip 2,5 proc. tarpininkavimo atlygis.

„Quintus Shipping Limited“ laikėsi nuostatos, kad jos tarpininkavimo suma, kai doko pardavimo vertė yra iki 5 mln. eurų, siekia 5 proc., iki 10 mln. eurų – 4 proc., o iki 15 mln. eurų – 3 proc.

Ši byla dar nebaigta. Tiek Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, tiek jį palaikiusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Pastebėjo lenkų žiniasklaida

Jis tvarkytas „Vakarų laivų gamyklos“ viename iš dokų. Ar tai reiškia, kad savo rinką įvairiose jūrinės veiklos srityse itin saugančioje Lenkijoje, laivai ją palieka? Juo labiau kad pačioje Lenkijoje laivų remonto ir statybos pajėgumas yra milžiniškas.

Lenkijos jūrinė žiniasklaida taip pat iškėlė šį klausimą. Ji akcentavo, kad „Baltivia“ iki šiol būdavo remontuojama Gdynės uoste.

„Baltivia“ nėra itin didelis laivas. Jo ilgis iki 147 metrų. Jam nereikia ypač didelio doko.

Pristatė kaip konkurentus

„Baltivia“ priklauso Lenkijos kompanijai „Polska Zegluga Baltycka“ („Baltijos jūrų laivyba“, angliškai vadinama „Polferries“), kurios laivai aptarnauja linijas iš Gdansko į Nineshamną Švedijoje, taip pat iš Svinouiscio į Istadą Švedijoje. Iš Svinouiscio į Švediją plaukioja ir keltas „Baltivia“.

Pastebėdami, kad „Baltivia“ buvo dokuojamas Klaipėdoje, Lenkijos žurnalistai iškėlė ir analogiją, kad Klaipėdos uostas esantis lyg ir „Polferries“ konkurentas.

Konkurencine pristatyta „TT Line“ linija iš Klaipėdos į Švedijos Treleborgą, kuris yra visai šalia Istado. Realiai ši linija iš Klaipėdos į Treleborgą Svinouiscio linijai į Istadą tikrai jokios konkurencijos nesudaro, nes srautai visai kiti.

Keltas padėjo Lietuvai

Tai, kad „Baltivia“ dokavimui pasirinko Klaipėdos uostą, gali būti susiję ir su „Vakarų laivų gamyklos“ taikomomis patraukliomis klientų pritraukimo sąlygomis. Jos atsirado norint pritraukti daugiau klientų į naujai pradėjusius veikti „Panamax“ tipo tvarkingus dokus.

Taip pat gali būti susiję ir su tuo, kad kartais laivus, ypač keleivinius, reikia tvarkyti greitai, o tuo momentu nėra lengva rasti laisvų dokų.

Dar viena sąlyga gali būti tai, kad „Polferries“ jūrų keltui „Baltivia“ Klaipėdos uostas tapo žinomas dėl COVID-19 pandemijos. Kaip tik šį keltą pernai kovo 17–18 dienomis samdė Lietuvos Vyriausybė maždaug 200 mūsų tautiečių parplukdyti iš Vokietijos, kai Lenkija uždarė savo sienas.

Lietuvių grupę Lenkijos „Polferries“ jūrų keltas „Baltivia“ paėmė ir į Lietuvą atplukdė iš Vokietijos Zasnico uosto. Jame yra įrengta kajučių 250 žmonių.

Metų pabaigoje, prieš įžengiant į 2021-uosius, VLG akvatorijoje buvo galima išvysti unikalų reginį − visuose trijuose turimuose plaukiojančiuose dokuose vienu metu buvo remontuojami net trys įspūdingo dydžio keltai.

Darbui paruoštas „Panamax“ tipo laivų remontui skirtas dokas PD-170, gruodžio pabaigoje remontui priėmė pirmąjį laivą − tarptautinei laivybos ir logistikos įmonei DFDS priklausantį 186 m ilgio ir 25 m pločio keltą „Optima Seaways“, kuris prie bendrovės „Vakarų laivų remontas“ (VLR) krantinių remontui atplaukia nebe pirmą kartą. Keltui palikus VLG įmonių grupės akvatoriją, netrukus jo vietą doke užėmė remontui atplaukęs valstybinei Lenkijos keltų įmonei „Polferries“ priklausantis keltas „Baltivia“, kurio ilgis yra 147 m, o plotis − 24 m.

Tuo pat metu didžiausiame Baltijos šalyse plaukiojančiame doke PD 12, bei anksčiau didžiausiu laikytame, o dabar mažiausiame doke Nr.219, vykdyti kompanijai „TT-Line“ priklausančių įspūdingo dydžio keltų atnaujinimo darbai. Vienas iš jų, „Marco Polo“, jau suremontuotas ir prieš keletą dienų paliko VLG įmonių grupės akvatoriją, o antrąjį laivą – „Robin Hood“ planuojama užbaigti modernizuoti artimiausiu metu.

Pasak VLG įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, ženkliai išaugę bendrovės dokavimo pajėgumai atveria naujas galimybes aptarnauti daugiau ir didesnių laivų bei papildyti bendrovės užsakymų portfelį.

„Džiaugiamės, jog pradėjus operuoti visais VLG įmonių grupės turimais dokais, įžengėme į naują etapą, tapome konkurencingesni, galime pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą užsakovams bei remontui priimti didesnio tonažo − „Panamax“, „Post-Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis. Visgi, negalime sustoti ir atsikvėpti pusiaukelėje, kadangi galutinis tikslas dar nepasiektas. Bendromis pastangomis privalome toliau ryžtingai skintis kelią būtinų pokyčių link, sistemingai judėti į priekį, nuolat didinti savo pajėgumus, kad ateityje galėtume didžiuotis šiuolaikišku, technologiškai pažangiu, konkurencine prasme dar pajėgesniu uostu. Mūsų laukia dar dideli darbai siekiant sėkmingai užbaigti Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą ir, tikiu, kad nuoseklaus darbo, didžiulių bendrų pastangų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėka, pavyks tai padaryti skandžiai. Pokyčiai atneš teigiamų rezultatų ne tik VLG įmonių grupei, Klaipėdos uostui, bet ir visai šaliai“, − teigė A. Šileika.

Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlankos infrastruktūrą leis užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje. Pirmuoju rekonstrukcijos etapu numatyti krantinių gilinimo darbai jau atlikti. Šiuo metu rekonstruojama eilė susidėvėjusių krantinių, kurios neleido išnaudoti visų turimų infrastruktūros galimybių. Užbaigus šiuos darbus, įmonei atsivers naujos galimybės prišvartuoti, remontuoti didelio tonažo laivus. Įgyvendinant Malkų įlankos išvystymo projekto, svarų indėlį įnešė ir lėšų skyrė KVJUD. Dar didesnių teigiamų pokyčiu tikimąsi LR Vyriausybei pritarus projektui, kuriuo numatyta KVJUD suteikti daugiau įgaliojimų plėtojant, modernizuojant laivų statybos ir remonto veiklas. Bendrų pastangų ir sinergijos dėka, Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė sparčiais žingsniais žengia į aukštesnį lygmenį.

Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.

Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį.

Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.

Sklandaus bendradarbiavimo dėka, buvo įneštas svarus indėlis, siekiant, kad Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė ir Klaipėdos uostas būtų pažangos priekyje.

Plaukiojančio doko PD-170 pastatymo operacijai vadovavo ir sėkmingą jos baigtį užtikrino Uosto Kapitono tarnyba.

„Tai išskirtinis projektas, prie kurio sėkmingo įgyvendinimo dirbo daugybė žmonių. Noriu jiems visiems nuoširdžiai padėkoti. Į savo nuolatinę vietą pastatytas dokas – tai vienas svarbiausių akcentų, bylojančių, kaip keičiasi Malkų įlanka, kaip ji atsiveria naujoms galimybėms ir perspektyvoms. Iki šiol senos krantinės ir nepakankamas gylis ribojo krovos procesus, neleido išnaudoti visų turimų krovos ir technologinių galimybių uosto kompanijoms. Galime pasidžiaugti, kad Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai jau užbaigti, šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi čia dirbančios įmonės“, – sakė Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Dabar laukiama 2-ojo įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapo pradžios. Jų rekonstrukcija yra būtina, norint remontuoti ir prišvartuoti atvykstančius didelio tonažo laivus, kadangi daugiau nei prieš 50 metų pastatytos krantinės dėl esamo ilgio ir gylio, nebeatitinka šių dienų laivybos tendencijų ir poreikių, šiuolaikinių laivų parametrų. Pokyčiai yra itin svarbūs tiek technologiniu, tiek komerciniu požiūriu ir padės pritraukti daugiau verslo atstovų bei kurti didesnę pridėtinę vertę Klaipėdos uostui.

VLG nuotr.

Pasak „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, milijoninių investicijų, sunkaus, atsakingo darbo bei bendrų pastangų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dėka, ne tik VLG įmonių grupė, bet ir Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė žengia į aukštesnį lygmenį.

„Šiandien stebime ilgai lauktus pokyčius, regime, kaip VLG įmonių grupės teritorija keičia savo veidą, auga galimybės, atsiveria platus naujų perspektyvų horizontas, kuriomis ryžtingai sieksime pasinaudoti. Pagerinus Malkų įlankos infrastruktūrą, teigiamą naudą neabejotinai pajaus tiek VLG įmonių grupė, tiek ir krovą vykdančios uosto įmonės, ten dirbantys žmonės. Galėdami remontui ir krovai priimti didesnius laivus, tapsime patrauklesni užsakovams, daugės naujų užsakymų, žmonėms netrūks darbo, bus kuriamos naujos darbo vietos. Pasaulis keičiasi, technologiniai procesai versle žengia į priekį, konkurencija tampa vis nuožmesnė, todėl svarbu nepamiršti, kad negalime atsipalaiduoti, nes ne visi suplanuoti pokyčiai dar įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri skyrė lėšų Malkų įlankos infrastruktūros išvystymui, negailėjo laiko ir didžiulių pastangų rengiant infrastruktūrą dokų pastatymui. Taip pat už profesionaliai atliktus darbus dėkoju ir projektą įgyvendinusiai rangovų kompanijai „BMGS“. Sklandaus bendradarbiavimo dėka, buvo įneštas svarus indėlis, siekiant, kad Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė ir Klaipėdos uostas būtų pažangos priekyje“, − teigė A. Šileika.