Nespėjo įvertinti

"Po ilgų diskusijų, įvertinus visą turimą informaciją ir trenerio ataskaitą, buvo nuspręsta, kad trys mėnesiai yra per trumpas periodas objektyviai įvertinti trenerio darbą, todėl Vykdomasis komitetas (VK) priėmė sprendimą pratęsti sutartį su treneriu dar vieniems metams", – aiškino LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

55-erių V.Ivanausko įgaliojimai buvo pratęsti antradienį vykusio LFF VK posėdžio metu. Jo asistentų štabas kol kas nepatvirtintas ir gali keistis.

Buvęs legendinis Vilniaus "Žalgirio" saugas rinktinei dirigavo nuo rugpjūčio. Per tą laiką lietuviai oficialiose atrankos rungtynėse patyrė penkis pralaimėjimus, tarp jų ir triuškinamų, bet netikėtai įveikė Bulgarijos komandą. Pasaulio čempionato kvalifikacinėje grupėje užimta paskutinė vieta netenkino nei LFF, nei paties trenerio, tačiau jis buvo giriamas už sėkmingą kai kurių jaunųjų futbolininkų integraciją į vyrų ekipą.

Vietoj belgo – vokietis

V.Ivanausko sutartis baigėsi po lygiosiomis (1:1) pasibaigusių kontrolinių rungtynių su Kuveito komanda.

"Gruodžio viduryje bus ištraukti Tautų lygos burtai, po kurių treneriui bus iškelti nauji tikslai, kuriuos reikės įgyvendinti. Prie komandos prisijungus naujajam techniniam direktoriui, kuris papildomai įvertins situaciją, ateityje bus papildomų būtinų pokyčių siekiant rinktinei keliamų tikslų", – aiškino T.Danilevičius.

Kitais metais Lietuvos rinktinės laukia kovos UEFA tautų lygoje, o šio turnyro burtai bus traukiami gruodžio 16 d.

LFF rinks ir naują techninį direktorių, kuris kuruos visas šalies rinktines. Lietuvą palikusį belgą Patricką De Wilde turėtų pakeisti 51-ų specialistas iš Vokietijos Reinholdas Breu.

Paslapčių mokys brazilas

VK posėdžio metu buvo paskirtas ir naujasis Lietuvos salės futbolo rinktinės treneris. Juo tapo specialistas iš Brazilijos Emersonas Junioras de Lima, geriau žinomas kaip Dentinho. Jis pakeis rinktinės trenerio pareigas ėjusį Jevgenijų Ryvkiną. Su šiuo ukrainiečiu bendradarbiavimas baigėsi po šiemet Lietuvoje vykusio pasaulio salės futbolo čempionato.

Dentinho eina ir "Kauno Žalgirio" salės futbolo komandos vyriausiojo trenerio pareigas, kurias užėmė vos prieš keletą mėnesių.

"J.Ryvkinas padarė labai didelį darbą, kurį tęsti dabar patikėta "Kauno Žalgirio" strategui. Pagrindiniai nacionalinės rinktinės žaidėjai rungtyniauja būtent "Kauno Žalgirio" ekipoje, tad būtų išlaikytas tęstinumas ir vienodas braižas", – kalbėjo LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Su strategu, dirbusiu Čekijos ir Kazachstano klubuose, bus pasirašyta vienų metų sutartis, o debiutas numatytas jau gruodžio 17–19 d. Latvijoje vyksiančiame Baltijos taurės turnyre.

Prokuratūra ir nukentėjusysis prokuroras Irmantas Mikelionis buvo apskundę K. Komskio ir V. Vasiliausko išteisinimą piketo byloje.

Apeliacinio teismo teisėjas Kęstutis Jucys trečiadienį paskelbė, kad abu skundai atmetami, paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis.

„Esminis motyvas, ką ir nustatė pirmos instancijos teismas – išteisintieji neturėjo tyčios paveikti prokurorą konkrečioje byloje, jų tikslas buvo atkreipti prokurorų dėmesį į, jų nuomone, daromus trūkumus ir pažeidimus bylose, nesutikimą jie išreiškė akcija prie prokuroro namų. Piketo plakatuose naudoti išsireiškimai yra bendro pobūdžio, nesusiję su konkrečia byla“, – per posėdį sakė teisėjas K. Jucys.

Jis mano, kad V. Komskis ir V. Vasiliauskas galbūt galėjo pažeisti Administracinių nusižengimų kodekso normas, tačiau jų veiksmai negali vertinami pagal baudžiamąjį įstatymą.

„Valio, baigėm šitą epopėją“ ,– neslėpė džiaugsmo dėl Apeliacinio teismo verdiktu į posėdį atvykęs V. Vasiliauskas. Atmetus skundus, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo, tačiau per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Birželio 21 dieną Vilniaus apygardos teismas abu buvusius Seimo narius „tvarkiečius“ visiškai išteisino dėl kaltinimų trukdžius prokuroro veiklai.

Abu kaltinamieji buvo išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu prokuratūra nesutiko ir Apeliacinio teismo prašė abu buvusius parlamentarus pripažinti kaltais, skiriant po 12,5 tūkst. eurų baudas.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas kaltinti tuo, kad, veikdami kartu su Seimo nariu Petru Gražuliu, trukdė prokurorui vykdyti savo pareigas ikiteisminiame tyrime dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuomečio pirmininko Rolando Pakso ir dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriaus Gedvydo Vainausko prekybos poveikiu. Seimas 2017 metais nesutiko leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, todėl prieš teismą stoto tik du parlamentarai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis 2016 metų kovo 1 dieną spaudos konferencijoje pranešė, kad prokuratūra planuoja kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuomečio vadovo R. Pakso, Europos parlamento nario, teisinę neliečiamybę.

Kitą dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys P. Gražulis pranešė žiniasklaidos atstovams apie planuojamą piketą prie prokuroro šeimos gyvenamosios vietos. Tą pačią dieną surengtame pikete prie prokuroro namų K. Komskis laikė iškabą „Mikelioni, tramdyk STT!“, o V. Vasiliauskas – „Mikelionis + Urbonavičius = SAVIVALĖ“, atsakinėjo į žiniasklaidos atstovų klausimus.

Vilniaus apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavo ir jam vadovavo ne prokuroras I. Mikelionis, bet prokuroras Gedgaudas Norkūnas. Būtent pastarasis prokuroras turėjo teisę ikiteisminį tyrimą nutraukti.

„Todėl nukentėjusiajam I. Mikelioniui neįmanoma buvo sutrukdyti atlikti ar pakreipti R. Paksui palankia linkme ikiteisminį tyrimą, kurio jis nei organizavo, nei jam vadovavo“, – paskelbė teismas.

Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

Valstybės kaltintojas prokuroras S. Barsulas yra pažymėjęs, kad prokurorams negali būti daromas joks spaudimas: politinis, socialinis, psichologinis.

Prokuratūros manymu, piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas I. Mikelionio šeimai. V. Vasiliauskas su I. Mikelionio sutuoktine anksčiau yra dirbę toje pačioje darbovietėje, todėl žinojo šeiminę padėtį, nepilnamečius vaikus.

Birželio 21 dieną Vilniaus apygardos teismas abu buvusius Seimo narius „tvarkiečius“ visiškai išteisino dėl kaltinimų trukdžius prokuroro veiklai.

Abu kaltinamieji buvo išteisinti, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu prokuratūra nesutinka. Valstybės kaltintojas, Vilniaus apylinkės prokuroras Stanislavas Barsulas BNS sakė, kad dėl šio nuosprendžio paduotas apeliacinis skundas.

„Yra skundas paduotas. Prašome teismo priimti naują sprendimą – pripažinti juos kaltais padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Manome, kad teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino visų aplinkybių“ ,– BNS sakė prokuroras S. Barsulas. Skundą nagrinės Apeliacinis teismas. Buvusiems parlamentarams jis prašo skirti po 12,5 tūkst. eurų baudas.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas kaltinti tuo, kad, veikdami kartu su Seimo nariu Petru Gražuliu, trukdė prokurorui vykdyti savo pareigas ikiteisminiame tyrime dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuomečio pirmininko Rolando Pakso ir dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriaus prekybos poveikiu. Seimas 2017 metais nesutiko leisti patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn, todėl prieš teismą stoto tik du parlamentarai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Irmantas Mikelionis 2016 metų kovo 1 dieną spaudos konferencijoje pranešė, kad prokuratūra planuoja kreiptis į Europos Parlamentą ir prašyti panaikinti partijos „Tvarka ir teisingumas“ tuomečio vadovo R. Pakso, Europos parlamento nario, teisinę neliečiamybę.

Yra skundas paduotas. Prašome teismo priimti naują sprendimą – pripažinti juos kaltais padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kitą dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys P. Gražulis pranešė žiniasklaidos atstovams apie planuojamą piketą prie prokuroro šeimos gyvenamosios vietos. Tą pačią dieną surengtame pikete prie prokuroro namų K. Komskis laikė iškabą „Mikelioni, tramdyk STT!“, o V. Vasiliauskas – „Mikelionis + Urbonavičius = SAVIVALĖ“, atsakinėjo į žiniasklaidos atstovų klausimus.

Vilniaus apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje organizavo ir jam vadovavo ne prokuroras I. Mikelionis, bet prokuroras Gedgaudas Norkūnas. Būtent pastarasis prokuroras turėjo teisę ikiteisminį tyrimą nutraukti.

„Todėl nukentėjusiajam I. Mikelioniui neįmanoma buvo sutrukdyti atlikti ar pakreipti R. Paksui palankia linkme ikiteisminį tyrimą, kurio jis nei organizavo, nei jam vadovavo“, – paskelbė teismas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad piketo dalyviai pranešimo apie organizuojamą susirinkimą prie prokuroro gyvenamojo namo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nepateikė.

„Pagal objektyvius bylos duomenis nei V. Vasiliausko, nei K. Komskio negalima laikyti piketo organizatoriais, nes jų vaidmuo apsiribojo tik dalyvavimu pikete. Apie numatomo susirinkimo laiką ir vietą spaudos konferencijoje pranešė P. Gražulis. Taigi, nors organizuojant susirinkimą formaliai pažeistas Susirinkimų įstatymas, tačiau ne dėl V. Vasiliausko ar K. Komskio kaltės“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamieji ar kiti piketo dalyviai tiesiogiai ir tyčia būtų planavę daryti tiesioginį poveikį prokurorui I. Mikelioniui ar psichologinį poveikį per jo šeimos narius.

Už trukdymą prokuroro veiklai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

Valstybės kaltintojas prokuroras S. Barsulas yra pažymėjęs, kad prokurorams negali būti daromas joks spaudimas: politinis, socialinis, psichologinis.

Prokuratūros manymu, piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas I. Mikelionio šeimai. V. Vasiliauskas su I. Mikelionio sutuoktine anksčiau yra dirbę toje pačioje darbovietėje, todėl žinojo šeiminę padėtį, nepilnamečius vaikus.

K. Komskis teismui yra pasakojęs, kad pikete nebuvo  kalbama apie partiją, buvo kalba konkrečiai apie I. Mikelionį, apie jo praturtėjimą, apie brolio gynimą, apie nutrauktas bylas, galbūt nutekintą informaciją.

Kaltinamųjų advokatas Gediminas Bukauskas stebėjosi, kad jo ginamųjų byla pasiekė teismą, nes kritikos išraiškos forma buvo visiškai teisėta.

„Kritika nėra maloni, tikėtina, kad jis buvo užgautas, bet ginti prokuratūrai užgautus prokuroro jausmus teisme nėra pateisinama“, – yra sakęs advokatas.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Buvusiems Seimo „tvarkiečiaims“ K. Komskiui ir V.  Vasiliauskui baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Baudžiamąją bylą ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas.

K. Komskis ir V. Vasiliauskas savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

Valstybės kaltintojas prokuroras Stanislavas Barsulas savo kalboje pažymėjo, kad prokurorams negali būti daromas joks spaudimas:  politinis, socialinis, psichologinis.

Jis piketą siejo su vienos baudžiamosios bylos tyrimo veiksmais. Šioje byloje prokuratūra buvo nusprendusi prašyti Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Prokuratūros manymu, piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas I. Mikelionio šeimai. V. Vasiliauskas su I. Mikelionio sutuoktine anksčiau yra dirbę toje pačioje darbovietėje, todėl žinojo šeiminę padėtį, nepilnamečius vaikus.

S. Barsulas mano, kad R. Pakso patraukimas baudžiamojon atsakomybėn turėtų įtakos jo vadovautos partijos reitingams, įvaizdžiui, dalyvavimui rinkimuose.

„Jie pasikėsino į konstitucinė vertybę – prokuroro nepriklausomumą“, –  V. Vasiliausko ir K. Komskio veiksmus apibūdino S. Barsulas.

Tuo metu abiejų kaltinamųjų gynėjas Gediminas Bukauskas sako, kad abu jo ginamieji turi būti išteisinti, nes pareikštas kaltinimas nepasitvirtino.

„Jų veiksmai nepagrįstai kriminalizuoti, atsakomybė kyla už trukdymą konkrečioje byloje, piketas susijęs su prokuroro netinkama profesine ir asmenine veikla“, – sakė advokatas G. Bukauskas.

Kaltinamasis K. Komskis teismui yra pasakojęs, kad pikete nebuvo  kalbama apie partiją, buvo kalba konkrečiai apie I.Mikelionį, apie jo praturtėjimą, apie brolio gynimą, apie nutrauktas bylas, galbūt nutekintą informaciją.

G. Bukauskas stebėjosi, kad jo ginamųjų byla pasiekė teismą, nes kritikos išraiškos forma buvo visiškai teisėta.

„Kritika nėra maloni, tikėtina, kad jis buvo užgautas, bet ginti prokuratūrai užgautus prokuroro jausmus teisme nėra pateisinama“, – sakė advokatas.

V. Vasiliauskas mano, kad jam pareikštas kaltinimas yra absurdiškas. Jis stebėjosi, kad iš piketuotojų būrelio atsakomybėn buvo patraukti tik Seimo nariai.

„Su prokuroro kaltinimais nesutinku, tikiuosi teisingo sprendimo“, – sakė kitas kaltinamasis K. Komskis.

Trijų teisėjų kolegija nuosprendį skelbs birželio 21 dieną.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I. Mikelionis rugsėjį priimtu įsakymu išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais. Pirmadienį jis buvo atvykęs į piketo bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą ir davė parodymus.

Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.

Pasak I. Mikelionio, piketas prie jo namų surengtas praėjus dienai, kai tuomet vadovaujamas pareigas ėjęs I. Mikelionis per spaudos konferenciją paskelbė, kad Generalinė prokuratūra prašys Europos Parlamento naikinti europarlamentaro valdančiųjų „tvarkiečių“ vadovo Rolando Pakso teisinę neliečiamybę byloje dėl prekybos poveikiu.

Imunitetą turėjęs R. Paksas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Kovo 1 dieną prokuroras paskelbė, kad svarstoma galimybė kreiptis į Europos Parlamentą dėl teisinio imuniteto panaikinimo. Kovo 2 dieną tuometinės valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pranešė rengiantys piketą prie prokuroro namų. 

„Mano šeimos nariai patyrė daug nepatogumų, jie pakliuvo į stresinę situaciją, sulaukė neigiamos reakcijos iš pažįstamų, nepažįstamų žmonių, sulaukė nepatogumo iš bendruomenės Didžioje Riešėje. Piketą žmogus turi rengti teisėtai, svarbu vieta kur, piketuojama ir kokios mintys išsakomos piketo metu. Buvo kritikuojama mano veikla ir išsakyta pakankamai daug nepagrįstos informacijos apie mane ir mano šeimą“, – teismo posėdyje sakė I. Mikelionis.

Prokuroras skundėsi, kad piketuotojai nepagrįstai teigė, kad jis nesilaiko įstatymų ir politikuoja, kad iš neteisėtų lėšų pasistatė namą, darė įtaką brolio ikiteisminiam tyrimui.

„Aš viešas asmuo, mano brolis nėra viešas asmuo. Kol nėra apkaltinamojo nuosprendžio, galioja nekaltumo prezumpcija. Kartais informacija buvo pateikta kaip nuomonė, kartais – kaip kategoriška išvada. Informacija buvo pateikta žiniasklaidai“, – sakė I. Mikelionis.

Prokuroras teigė paties piketo nematęs, nes tuo metu buvo savo darbo vietoje, Generalinėje prokuratūroje ir apie prie savo namų Didžiojoje Riešėje vykstantį piketą sužinojo iš kitų asmenų ir žiniasklaidos.

Pasak prokuroro, piketu prie jo namų žala padaryta ir jo pavaldiniams, nes jie galėjo suprasti, kad jeigu jie elgsis principingai, sulauks to paties.

„Ne tik man, kiek mano aplinkai, artimiems giminaičiams, STT pareigūnams, buvo minima ir S. Urbonavičiaus (STT vadovo – BNS) pavardė, poveikis buvo daromas ir generaliniam prokurorui, buvo trukdoma vykdyti teisingumą“, – teigė I. Mikelionis.

Posėdyje liudytoja apklausta ir I. Mikeliono sutuoktinė Daiva Mikelionienė. Ji pasakojo, kad tądien, kai vyko piketas, moksleivį sūnų vežė namo. Važiuodama link namų pamatė besibūriuojančius žmones prie tvoros. Moteris norėjo apsisukti ir važiuoti atgal, tačiau pamanė, kad siaurame keliuke tai bus sunku padaryti, todėl nusprendė važiuoti toliau.

„Tikrai išsigandau. Žmonės prasiskyrė, mašiną pasistačiau, policijos klausiau, ar teisėta, policija užtikrino, kad tai teisėta“, – teismui pasakojo D. Mikelionienė.

Tuo metu dukra mamos klausė, ar jai važiuoti namo iš mokyklos. Kaimynų dukra ją jau buvo įspėjusi, kas vyksta prie namų.

D. Mikelionienė skundėsi, kad sūnaus klasės draugai iki šiol laido juokelius: „Mikelioni, tramdyk STT“,  paauglys tai vertina kaip patyčias. Plakatas su užrašu „Mikelioni, tramdyk STT“ buvo naudojamas piketo metu.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs kitų metų sausį ir vasarį.

​Šioje byloje kaltinamieji – Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas – jau davė parodymus. Jie savo kaltę neigė ir sakė nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.

„Mes kritikavome prokuratūrą, bet jokio spaudimo nedarėme“, – duodamas parodymus teismui sakė K. Komskis.

Jis pasakojo, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje prieš tai vyko pasitarimas apie prokuratūros darbą. „Tvarkiečiai“ stebėjosi, kad į žiniasklaidą iš teisėsaugos institucijų nuteka daug informacijos.

„Mes nesitikėjome nieko, norėjome tik atkreipti visuomenės dėmesį. Nebuvo muzikų jokių, tik atkreipti visuomenės dėmesį“, – kalbėjo K. Komskis.

Kitas kaltinamasis V. Vasiliauskas duodamas parodymus sakė, kad nepažeidė nė vieno šalyje galiojančio įstatymo, o šis įsitikinimas sustiprėjo susipažinus su byla.

„Aš nesu ir niekad nebuvau „Tvarkos ir teisingumo“ narys. Teiginys, kad pikete dalyvavau norėdamas pakreipti R. Pakso bylą palankia linkme, neturi nė mažiausio pagrindo“, – sakė V. Vasiliauskas.  

Anot jo, daug metų dirbęs žurnalistu, žino žurnalistų galimybes ir darbo metodus, todėl mano, kad žurnalistai paskelbti informacijos be STT ir prokuratūros pagalbos negalėjo.

„Iškilo klausimas, kur žiūri Generalinė prokuratūra, kodėl ji leidžia savivaliauti STT. Labai spontaniškai buvo priimtas sprendimas dėl piketo, nebuvo jokio plano, tik savanoriai pikete dalyvavo. Aš savo noru dalyvavau, buvau pasipiktinęs STT veiksmais ir Generalinės prokuratūros neveiklumu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Kaltinamieji piktinosi jiems inkriminuojamu pasakymu, kad sukėlė nepatogumo jausmą prokurorui ir jo šeimai, nes įvykio vietoje buvo gal trys policijos ekipažai, o žurnalistų buvo daugiau nei piketuotojų.

„Didelis teisinis nesusipratimas ir absurdas, kad mes – taikaus piketo dalyviai esame patraukti atsakomybėn. Mes pasinaudojome teise. Ar yra skirtumas tarp abstrakčios kritikos ir trukdymo jų darbui? Šis uždavinys Generalinei prokuratūrai per sunkus, ji neskiria, labai gaila“, – apgailestavo kaltinamieji.

Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiame pikete dalyvavo ir dabartinis Seimo narys Petras Gražulis. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro R. Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Abiem politikams pareikšti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltės nepripažįsta

Nė vienas kaltinamųjų kaltės nepripažįsta.

„Su pareikštu kaltinimu nesutinku“, – teismui sakė  K.Komskis.

Panašiai kalbėjo ir kitas kaltinamasis.

„Ne, kaltės nepripažįstu, žinau, kad nepadariau nusikalstamos veikos“, – sakė V.Vasiliauskas.

Prieš bylos nagrinėjimą kaltinamųjų advokatai teismui pateikė prašymus nutraukti bylą. Su šiais prašymais susipažino proceso dalyviai.

Teisėjas Audrius Cininas sakė, kad šie prašymai netenkinami – teismas turi priimti vienokį ar kitokį nuosprendį, procesas turi įvykti nuo pradžios iki pabaigos.

Kaip nukentėjusysis teismo posėdžio pradžioje dalyvavo prokuroras I.Mikelionis. Jis prašė ketvirtadienį leisti jam nedalyvauti procese, nes kaip prokuroras tuo pat metu turi dalyvauti bylos nagrinėjime Apeliaciniame teisme. Jo prašymas buvo patenkintas.

Nukentėjusysis I.Mikelionis civilinio ieškinio nepateikė.

„Nemanau, kad civilinis ieškinys yra pagrindinis klausimas. (..).Reikalingas įrodymų tyrimas teisme, teismas privalės priimti sprendimą, kiek tie kaltinimai pagrįsti. Todėl klausimas dėl bylos nutraukimas yra pernelyg ankstyvas“, – žurnalistams per pertrauką sakė I.Mikelionis.

Ketvirtadienį į posėdį bylos liudytojai nebuvo kviesti, teismas ketina peržiūrėti vaizdo medžiagą, paskelbti kaltinamąją aktą ir t.t. Teisme paskelbtas Seimo nario Petro Gražulio spaudos konferencijos įrašas, kuriame pranešama apie prie prokuroro namų organizuojamą piketą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Tyrimas šioje byloje buvo baigtas gegužę ir byla perduota nagrinėti teismui.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl dabartinės kadencijos Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo. Tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P.Gražulis, K.Komskis  ir V.Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P.Gražulis, tad be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Tik išreiškė kritiką

Dėl piketo prie Generalinės prokuratūros prokuroro I. Mikelionio namų teisiamas buvęs Seimo narys K. Komskis sako, kad dalyvaudamas pikete jis nepadarė nieko nusikalstamo, o tik išreiškė kritiką apie šio prokuroro veiklą.

„Aš manau, kad pagal Konstitucijos 23 straipsnį gali ir piliečiai, ir Seimo nariai kritikuoti ir už tai nebūti persekiojami. Mes tik kritikavome, aš manau, kad ta kritika iš tikrųjų pasiteisino – šiandien I.Mikelionis neužima šių pareigų“, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė K.Komskis. Jis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys bei valdybos narys.

K.Komskis mano, kad, būdamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiuoju prokuroru, I.Mikelionis neatliko savo pareigų. Buvęs parlamentaras sako siekęs, kad šis pareigūnas nebūtų paskirtas antrai kadencijai.

„Mes savo tikslą pasiekėme“, - džiaugėsi K.Komskis.

Šios baudžiamosios bylos išvakarėse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai atmetė I.Mikelionio skundą dėl skyrimo į pavaduotojus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente.

„Tvarkiečiai“ P.Gražulis, K.Komskis ir V.Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje. Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.

I.Mikelionis minimos bylos tyrimo tiesiogiai neatliko, tai darė kitas prokuroras.

„Nebuvo išvis kalbama apie partiją, buvo kalba konkrečiai apie I.Mikelionį, apie jo praturtėjimus, apie brolio gynimą, apie nutrauktas bylas, nutekintą informaciją, mes tą išdėstėm streiko metu. Dėl to mes ir streikavom. Tikrai nebuvo (spaudimas - BNS), aiškiai matyti, kad I.Mikelionis pats, kaip vyriausias prokuroras, neatliko jokių veiksmų su R.Pakso byla“, - kalbėjo K.Komskis.

Kitas prokuroras, kuris tyrė R.Pakso bylą, pasak K.Komskio, aiškiai pasakė, kad jis nejautė jokio spaudimo.

K.Komskio ir Valdo Vasiliausko baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikantis prokuroras Stanislavas Barsulas Vilniaus apygardos teismui turės pateikti medžiagą, ar I.Mikelionis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus R.Pakso byloje.

Abiem politikams pareikšti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė ketvirtadienį BNS sakė, kad tyrimas šioje byloje buvo baigtas dar gegužę ir byla perduota nagrinėti teismui.

Pirmasis teismo posėdis turėtų įvykti rugsėjo 7 dieną, baudžiamąją bylą nagrinės trijų teisėjų kolegija.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis buvo kreipęsis dėl dabartinės kadencijos Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo. Tačiau parlamentas nesutiko panaikinti „tvarkiečio“ imuniteto.

„Tvarkiečiai“ P.Gražulis, K.Komskis ir V.Vasiliauskas piketu reagavo į I.Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.

Iš šių protesto dalyvių Seimo nariu buvo perrinktas ir teisinę neliečiamybę turi tik P.Gražulis, tad be Seimo leidimo jo negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę. Seimo narys šioje byloje jau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

„Turi galvoti apie dalyvavimo prasmę. Politikoje daugiausia gali nuveikti, jei esi komandoje. Šiandien aš tokios komandos, su kuria galėčiau dirbti, nematau. Gal ir komandos nemato manyje kandidato“, – portalui LRT.lt atsakė P. Gylys, paprašytas atskleisti, kodėl nedalyvaus Seimo rinkimuose.

Tiek P. Gylys, tiek V. Vasiliauskas į Seimą buvo išrinkti su partija „Drąsos kelias“, kurios frakcija dėl nepakankamo narių skaičiaus šiuo metu yra iširusi.

P. Gylys teigė turintis neužbaigtų darbų ir ketinantis savo laiką skirti mokslinei veiklai: „Esu antiekonomikos teorijos autorius ir norėčiau dar šiek tiek paskleisti antiekonomikos teoriją ir holizmą. Galvoju, kad keletą metų dar galėčiau paskirti mokslinei veiklai.“

„Lietuvos politinis gyvenimas man atrodo liūdnai, bet turi vertinti jėgas. Aš blaiviai vertinu savo galimybes paveikti politinius procesus, tos galimybės yra ribotos. Gal tuomet daugiau prasmės veikti mokslinėje srityje. Nedalyvausiu rinkimuose, tai galutinis sprendimas“, – LRT.lt kalbėjo P. Gylys.

Savo ruožtu gegužę kartu su P. Gyliu pranešęs, kad nebekandidatuos rinkimuose su partija „Tvarka ir teisingumas“, parlamentaras V. Vasiliauskas į rinkimus eiti ketina, tačiau be partijos.

„Rinkimuose dalyvauju, bet be jokios partijos – esu pats save išsikėlęs“, – LRT.lt atsakė V. Vasiliauskas. Jis paneigė kalbas, sklindančias Seimo koridoriuose, kad gali jungtis kartu su Nagliu Puteikiu ir jo komanda arba su Dariumi Kuoliu.

„Šios kalbos – gandai, kuriems nebuvo jokio pagrindo. Dabar man reikia surinkti 1 tūkst. parašų, kad galėčiau dalyvauti. Nėra paprasta, bet tai – pirmas egzaminas, kurį reikia išlaikyti. Kodėl einu ne su partija? Kadangi nepavyko su partija „Tvarka ir teisingumas“, dabar būtų labai juokinga blaškytis. Buvau nutaręs apskritai nedalyvauti [Seimo rinkimuose], bet, pasitaręs su bičiuliais, nutariau, kad šis variantas [išsikelti pačiam] yra padoriausias“, – LRT.lt kalbėjo V. Vasiliauskas.

Seimo rinkimai šiemet vyks spalio 9 d.

„Taip, nekandidatuosiu“, - BNS pirmadienį sakė V.Vasiliauskas.

„Tiesiog nepavyko tas kraujo perpylimas ir pasijutau svetimkūniu. Vis tiek partija yra senas organizmas, seni ryšiai ir mano bandymai kažką pakeisti nelabai reikalingi buvo“, - pridūrė politikas.

P.Gylys BNS taip pat patvirtino, jog Seimo rinkimuose su „tvarkiečiais“ nedalyvaus.

„Šiandien apsisprendžiau, kad nekandidatuosiu“, - tvirtino P.Gylys.

Abu politikai teigė, jog artimiausiame Seimo posėdyje praneš ir apie sprendimą palikti „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją. Pasitraukus V.Vasiliauskui ir P.Gyliui, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių skaičius sumažės iki devynių.

P.Gylys ir V.Vasiliauskas į Seimą buvo išrinkti kaip kandidatavę su partija „Drąsos kelias“, kurios frakcija dėl nepakankamo narių skaičiaus šiuo metu yra iširusi.

P. Gražulis traukiasi iš „tvarkiečių“ frakcijos seniūno pareigų Seime

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pavaduotojas Petras Gražulis pirmadienį pranešė pasitraukiantis iš „tvarkiečių“ frakcijos seniūno pareigų Seime.

„Aš padariau pareiškimą, kad traukiuosi iš frakcijos seniūnų, lieku frakcijos eiliniu nariu“, - žurnalistams partijos tarybos posėdžio metu sakė P.Gražulis.

Jis teigė tokį sprendimą priėmęs dėl „gana žemų“ partijos reitingų.

Parlamentaras iš frakcijos seniūno pareigų traukiasi ir dėl to, jog pirmadienį parlamentaras Remigijus Žemaitaitis buvo patvirtintas „tvarkiečių“ rinkimų štabo vadovu, o „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai Valdas Vasiliauskas ir Povilas Gylys pranešė nekandidatuosiantys su šia partija Seimo rinkimuose ir paliksiantys frakciją.

„Manau, kad iš tikro nauja šluota gerai šluoja ir frakcijos seniūnas irgi gana įtakingas žmogus, turi būti aktyvus, manau, kad turi keistis ir frakcijos seniūnas“, - kalbėjo P.Gražulis.

Jis teigė, kad 2016 metų Seimo rinkimuose su „tvarkiečiais“ dalyvaus ir partijos nepaliks. P.Gražulis į Seimą renkamas nuo 2000 metų.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas žurnalistams teigė besitikintis, kad P.Gražulį pavyks atkalbėti nuo jo sprendimo trauktis iš frakcijos seniūnų.

„P.Gražulis yra labai koloringa asmenybė, labai darbštus, labai sąžiningas, šarmingas, sakyčiau, žmogus. Kartu jis yra ir labai emocionalus ir būtent tą pasitraukimą iš frakcijos keleto žmonių jis priėmė kaip savo atsakomybę, aš taip suprantu“, - kalbėjo R.Paksas.

„Šioje vietoje aš suprantu tą emociją, bet aš tikiuosi, kad pavyks atkalbėti“, - pridūrė jis.

„Tvarkiečių“ lyderis taip pat reiškė apmaudą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ gretas palikusių P.Gylio ir V.Vasiliausko.

„Aš dėkoju ir V.Vasiliauskui ir P.Gyliui už tą triūsą, indėlį, intelektą, supratimą, darbą kartu. (...) Man gaila, kad jie paliko, gaila, kad mes turėjome keisti štabo viršininką, na galbūt nesusiėjo kai kurių partiečių charakteriai, ambicijos ir vieni neatlaikė, kas man yra nesuprantama“, - kalbėjo R.Paksas.

Pastaruoju metu R.Žemaitaitis kritikavo „Tvarka ir teisingumą“ už tai, kad partija suteikia per daug įtakos politikams, kurie į „tvarkiečių“ gretas įsiliejo palikę „Drąsos kelią“. P.Gylys ir V.Vasiliauskas į Seimą buvo išrinkti kaip kandidatavę su partija „Drąsos kelias“, kurios frakcija dėl nepakankamo narių skaičiaus šiuo metu yra iširusi.

Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbti naujausi „Vilmorus“ reitingai parodė, kad „Tvarka ir teisingumas“ atsidūrė ties riba nepatekti į Seimą pagal rinkimų sąrašą. Už juos ketinantys balsuoti nurodė 5,3 proc. respondentų.