„Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai. Trumpuoju laikotarpiu, kai dar ekonomikos atsigavimas nėra tvarus, galima ne didinti mokesčius, o žiūrėti, ką galima parduoti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, fondas gynybai finansuoti leistų pritraukti lėšų iš įvairių kitų šaltinių, ne tik mokesčių didinimo, pavyzdžiui, parduodant valstybės valdomų įmonių (VVĮ) turtą.

„Iš tiesų sprendimas yra labai geras, savalaikis, labai aiškus finansinis fondas, į kurį dalis lėšų ir kitos lėšos gali būti nukreiptos vienam tikslui – finansuoti krašto apsaugą. Tai svarbu ir dėl to, kad tada atsiranda ir daugiau galimybių fondą papildyti lėšomis ne iš mokesčių“, – aiškino analitikas.

Valstybė turi daug turto, kurį naudoja visiškai neefektyviai.

 

N. Mačiulio teigimu, 34 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) turi per 8,4 mlrd. eurų turto, o pardavus, pavyzdžiui, kelių jų akcijų ir neprarandant kontrolinio paketo, būtų galima pritraukti apie 0,5 mlrd. eurų.

Anot ekonomisto, iš didinamų mokesčių galima ir nesurinkti būtinų pajamų, o tai pakenktų Lietuvos ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.

„Kol tas ekonomikos atsigavimas nėra labai tvarus, mes galime pasimokyti, pavyzdžiui, iš Estijos – bandymai subalansuoti greitai valstybės finansus padidinant mokesčius pagilina ekonomikos nuosmukį ir biudžeto pajamos nedidėja. Tie pasvarstymai dėl mokesčių didinimo turi būti labai apsvarstomi ir savalaikiai“, – aiškino N. Mačiulis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, didesnis pelno mokestis galėtų atbaidyti svarbius užsienio investuotojus.

„Pelno mokestis turi bent dvi dideles problemas: gali būti ekonominis nuosmukis, įmonės neuždirba pelno, nėra ir pajamų. (...) Jis rizikingas ir dėl to, kad geriausia krašto apsauga yra ne tik tiesioginės investicijos į gynybos pramonę, ne tik investicijos į dronus, amuniciją ir visas kitas priemones, (...) bet kuo didesnis dalyvavimas užsienio rinkose“, – sakė „Swedbank“  ekonomistas.

„Jeigu čia bus JAV, Vokietijos, Šiaurės šalių įmonių, tų šalių pelningas noras ginti Lietuvą bus daug didesnis negu priešingu atveju. Taip pat atitinkamai priešiškų valstybių noras pulti šalį, kur yra daug JAV kapitalo, bus labai ribotas“, – pabrėžė N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį sakė, kad pelno mokesčio didinimas 2 procentiniais punktais paveiktų Lietuvos konkurencingumą, nes šalyje nėra nulinio reinvestuojamo pelno.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

Finansų ministerija teigia, kad pokyčių tikslas yra sudaryti teisines sąlygas aprūpinti valstybės įstaigas tiek ir tokiu AVNT, kokio reikia valstybės įstaigų funkcijoms atlikti.

Numatyta, kad, kai valstybės įstaigos motyvuotai nepritaria sprendimo projektui, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – Turto bankas – su tuo nesutinka, sprendimo projektas derinamas su Finansų ministerija, kuri įvertina, ar sprendimo projekte siūlomas centralizuotai valdomo AVNT perdavimas atitinka nurodytas turto optimizavimo sąlygas ir valstybės įstaigos poreikius.

Posėdyje pateiktoje pažymoje teigiama, kad Turto bankas susiduria su problemomis ir prieštaravimais, kylančiais praktikoje taikant nuostatas.

„Pasitaiko atvejų, kai įgyvendinus atnaujinimo projektą, valstybės įstaiga delsia pasirašyti nuomos sutartį arba atsisako keltis į pagal jos anksčiau išreikštą poreikį atnaujintą turtą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai būna nesutinkama nė su vienu iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo siūlomų patalpų variantų arba nenorima išsikelti iš patalpų, dėl kurių jau priimtas sprendimas jas parduoti“, – rašoma dokumente.

Taip pat numatyta mažinti AVNT valdymo ir naudojimo kaštus, maksimalaus šio turto panaudojimo galimybes, didinant valstybės įstaigų koncentraciją stambesniuose, o ne pavieniuose šio turto vienetuose. Nustatyta, kada Turto bankas gali priimti sprendimą dėl laisvo centralizuotai valdomo AVNT perdavimo nuomos teisėmis. 

Galutinį sprendimą dėl centralizuotai valdomo AVNT perdavimo nuomos teisėmis priima Turto bankas, gavęs Finansų ministerijos išvadas.

Nustatoma, kad, įgyvendinus AVNT atnaujinimo projektą, valstybės įstaiga ir Turto bankas sudarys nuomos sutartį, kuria valstybės įstaigai valstybinėms funkcijoms atlikti bus išnuomotas atnaujintas turtas.

Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė BNS teigė, kad tyrimas pradėtas: „Vakar vyriausiojo prokuroro pavaduotojas priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Turto banko pateiktą informaciją dėl, įtariama, pasikėsinimo sukčiauti“.

Kaip teigiama Turto banko pranešime, tokiais atvejais nukenčia ne tik pirkėjai, bet ir valstybė.

„Šiuo atveju kalbame ne tik apie galimai nukentėjusį asmenį, bet ir apie žalą valstybei, kai galimai neteisėtais būdais buvo bandoma riboti konkurenciją atvirame elektroniniame aukcione“, – pranešime sakė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Vasarį Vilniaus rajone parduodant buto dalį jos apžiūrėti atvykęs asmuo nuomininkui siūlė pinigų, kad šis nesivaržytų aukcione arba sumokėtų 1 tūkst. eurų už tai, kad varžovas aukcione nekeltų kainos. Nuomininkas po aukciono apie tai pranešė Turto bankui, šis kovo pradžioje tokią informaciją paprašė įvertinti prokurorų.

Valstybės turtą valdanti įstaiga nurodo, kad ketina inicijuoti teisės aktų pakeitimus, siūlydama įstatymuose numatyti galimybę iš aukcionų eliminuoti asmenis ar įmones, jei būtų nustatyta, kad šios darė kokį nors poveikį kitiems valstybės organizuojamų aukcionų dalyviams.

Už tokias Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo pataisas balsavo 66 iš 67 balsavusių parlamentarų, vienas – susilaikė. Įstatymui priimti parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Pagal jį, savivalda perimtų savivaldybių apskaitoje registruotą ir valdomą valstybės turtą: neprivatizuotas savivaldybių gyvenamąsias patalpas su visais jų valdose esančiais objektais, gatves ir vietinės reikšmės kelius, gyvenamųjų vietovių apšvietimo, vandens telkinių, vandenviečių ir vandentiekių infrastruktūrą.

Taip būtų perimamos ir upių krantinės su įrenginiais, objektai paplūdimiuose bei kapinėse, paminklai, skulptūros, fontanai, memorialiniai akmenys, sporto statiniai ir įrenginiai. Dar savivaldybės savo nuosavybėn gautų katilines bei šilumos tinklus.

Anot pataisų rengėjų, šiuo metu valstybės turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pasirašius perdavimo-priėmimo aktus, tačiau šis veiksmas yra tik formalus, kadangi tokį turtą valdo, prižiūri ir apskaito savivaldybės, o ne valstybės institucijos. Tad siekiant sutrumpinti turto perėmimo procedūras ir mažinti administracinę naštą abiem pusėms, siūloma leisti šio akto nepasirašinėti.

Kartu argumentuojama, kad sumažėjus valstybės turto objektų perėmimo savivaldybių nuosavybėn proceso dalyvių skaičiui, sutrumpės ir turto perėmimo ir turto teisinei registracijai būtinų dokumentų rengimo trukmė. Be to, valstybės institucijoms nereikės reguliariai rengti teisės aktų projektų perdavimo procedūrų galutiniam terminui pratęsti.

Įstatyme apibrėžtus objektus savivalda perimtų tam pritarus savivaldybės tarybai.

Šiuo metu Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas numato, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise.

Valstybės turtas uoste

Seime rengiamasi tvirtinti Šventosios uosto įstatymo pataisas, kurios panašios į Klaipėdos uoste taikomą modelį.

Skirtumas tik tas, kad Klaipėdoje uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą, kuri yra Lietuvos valstybės turtas, valdo Susisiekimo ministerijos įsteigta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Šventojoje uostą valdys Šventosios uosto direkcija, kurios steigėja bus Palangos miesto savivaldybės taryba, o ją kontroliuos Palangos miesto savivaldybės administracija.

Visus su Šventosios uosto žemės nuoma susijusius dokumentus tvirtins ne Palangos savivaldybė, o pati Vyriausybė. Taip siekiama, kad uosto žemė neatsidurtų kokio nors privataus gudruolio rankose.

Šventosios uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra išliks išskirtinai Lietuvos valstybės turtas.

Tik jis bus perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai Uosto direkcijai.

Seimo Kanceliarijos teisės departamentas iškėlė abejonių dėl Šventosios uosto direkcijos, kurią steigtų Palangos savivaldybė, nes jos valstybė negali kontroliuoti.

Funkcijos ir panašios, ir skiriasi

Kaip ir Klaipėdos uoste, Šventosios uosto žemė, akvatorija ar uosto infrastruktūra nebus privatizuojama.

Taip pat šiuo turtu negalės būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

Uoste bus galima vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uostų veiklos modelį. Tai reikštų, kad nei bandelių kepyklos, nei alaus daryklos uoste nebūtų.

Skirsis uosto direkcijos funkcijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neorganizuoja uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbų. Tą daro Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.

Šventosios uosto direkcijai uosto akvatorijoje numatyta žmonių ir laivų gelbėjimo funkcija.

Kaip ir Klaipėdos uosto valdymo atveju, Šventosios uosto direkcija koordinuos uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrins saugią laivybą uoste, nuomos uosto žemę ir perduos ją laikinai neatlygintinai naudotis, rinks atlyginimą už uosto paslaugas, rengs uosto plėtros krypčių projektus, organizuos jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuos uostą, įgyvendins uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuos taršos padarinių likvidavimą, stebės ir išlaikys projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų, statys, remontuos, rekonstruos, griaus ir atnaujins (modernizuos) uosto infrastruktūrą, užtikrins neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.

Daug funkcijų, mažai galimybių

Projekto rengėjai neslepia, kad kuriant Šventosios uosto valdymo modelį didelis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kaip funkcionuoja Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jį valdanti direkcija.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse pripažįstama, kad Klaipėdos uosto valdymo modelis, kur yra didelė valstybės turto ir privataus verslo sinergija, atitinka gero valdymo toną. Neatsitiktinai Klaipėdos uostas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių uostų regione.

Ar taip pat sėkmingai veiks ir Šventosios uosto direkcija?

Jų funkcijos labai skirtingos. Klaipėdos uostas veikia kaip stambus komercinis mazgas, kurio paskirtis yra kurti kuo didesnę pridėtinę vertę ne tik vykdant krovą, bet ir kitas uosto veiklas.

Šventosios uoste nebus jokios krovos, kaip ir itin ryškios jūrinės ūkinės komercinės veiklos. Šio uosto paskirtis bus priimti pramoginius, mažuosius, sportinius, žvejybos laivus, o kada nors ateityje galbūt ir nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus.

Numatyta funkcija priimti ir sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Taip galėtų būti tik įrengus Šventosios avanuostą su 7–9 m gyliu. Tokiu atveju prie Šventosios uosto statybos turėtų prisidėti valstybė. Nereikėtų tikėtis, kad Palangos savivaldybės valdomas Šventosios uostas taip suklestės, kad į jį galėtų atplaukti ir komerciniai bei specializuoti laivai.

Į pastatų modernizavimą visoje Lietuvoje bus investuota 55 mln. Eur. Investicijos pagerins valstybei priklausančių pastatų būklę, sumažins jų eksploatacines išlaidas bei leis efektyviau išnaudoti pastatų plotą – po atnaujinimo bus sukurta papildomų 630 darbo vietų.

Įgyvendinant viešųjų pastatų modernizavimo programą, 2021-2023 m. iš viso bus atnaujinti 25 pastatai, esantys Vilniuje (10), Klaipėdoje (4), Kaune (3), Šiauliuose (2), Marijampolėje (1), Panevėžyje (1), Radviliškyje (1), Rokiškyje (1), Šilutėje (1) ir Anykščiuose (1). Bendras atnaujinamų pastatų plotas siekia 73 tūkst. kv. m.

Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus.

Poreikis atnaujinti valstybei priklausančius pastatus atsirado įvertinus bendrą jų būklę bei vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai dėl viešųjų pastatų energetinio efektyvumo užtikrinimo. Turto banko analizė parodė, kad du trečdaliai valstybei priklausančių administracinės paskirties patalpų yra patenkinamos arba blogos būklės, todėl reikalauja investicijų. 

„Valstybės biurų sutelkimas vienose – Turto banko – rankose leidžia tikslingai paskirstyti investicijas, investuojant į tą valstybės turtą, kuris tarnauja ilgalaikiams jos tikslams“, –  sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Pastatų modernizavimui finansuoti naudojamos Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Turto banko lėšos. Iš viso tam numatyta 55,3 mln. Eur. 2021 m. planuojama įsigyti pastatų modernizavimo projektavimo darbus, o pastatų rangos darbai bus perkami ir įgyvendinami 2022-2023 m. Modernizuoti pastatai sieks bent B energinę klasę.

Pasak M. Sinkevičiaus, atnaujinant pastatus bus sprendžiama ir kita įsisenėjusi valstybės nekilnojamojo turto problema – efektyvus jų ploto panaudojimas.

„Valstybei priklausantys biurai yra senos statybos, todėl jų išplanavimas dažnai neleidžia efektyviai išnaudoti viso pastato ploto. Modernizuoti pastatai taps talpesni, juose bus įrengta daugiau darbo vietų, kas leis sumažinti bendrą valstybės biurų kiekį, gaunant pajamas už parduotą nereikalingą turtą ir mažinant išlaidas eksploatacijai. Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus“, – teigia M. Sinkevičius.

Rekonstrukcijų metu bus įgyvendintos modernizavimo ir energijos taupymo priemonės: apšiltintos pastatų sienos ir stogai, pakeistos durys ir langai, modernizuotos komunikacijos, šildymo ir vėdinimo sistemos, suremontuotos vidaus patalpos.

Iš viso per dešimt metų Turto bankas į valstybei priklausančius pastatus planuoja investuoti 285 mln. Eur sumą, o investicijos pasieks beveik 300 tūkst. kv. m ploto patalpų. Investicijos užtikrins geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams ir leis sumažinti valstybės biurų poreikį 165 tūkst. kv. m, kas sudaro ketvirtadalį viso administracinės paskirties valstybės turto.

Vienam institucijose dirbančiam darbuotojui tenkanti bendrojo ploto dalis per dešimt metų sumažės vidutiniškai nuo 26 kv. m iki 20 kv. m.

„Per pastaruosius kelerius metus valstybės institucijos padarė pažangą optimizuodamos savo valdomą nekilnojamąjį turtą, ypač gyvenamosios, transporto, gamybos ir kitos paskirties, jos atsisakant kaip nereikalingos valstybės funkcijoms atlikti. Kartu su nuomos santykiais šis procesas yra spartinamas ir su administraciniu turtu. Pagrindinis siekis – kad iki 2030 m. plotas, tenkantis vienai darbo vietai viešajame sektoriuje, sumažėtų penktadaliu: nuo dabartinių 26 kv. m iki 20 kv. m“, – sako Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius.

Su 140 valstybės institucijų, tarp kurių Finansų, Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos  ir joms pavaldžios institucijos, sudarytos nuomos sutartys jų naudojamoms patalpoms.

Institucijų mokama nuoma susidės iš trijų dedamųjų: fiksuota įmoka už pastato administravimą, mokestine pastato verte paremta įmoka ir įmoka už investicijas į patalpas, jei jos buvo padarytos. Tokia nuomos formulė atkartos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir padės išvengti pasitaikiusių netolygumų, kai išlaikyti patalpas regionuose būdavo brangiau nei šalies didmiesčiuose.

„Jau dabar gauname signalų iš valdžios įstaigų, norinčių susimažinti naudojamus patalpų plotus ar ieškančių galimybių perkelti dalį funkcijų į pigiau kainuosiančias patalpas. Matydami šias tendencijas, tikimės, kad diferencijuotas nuomos mokestis darys patrauklesnius veiklai šalies regionus, į kuriuos institucijos galėtų iškelti ne pirmo būtinumo paslaugas ar funkcijas, tokias kaip archyvai ar skambučių centrai. Taip valstybė tiesiogiai prisidėtų prie darbo vietų kūrimo regionuose“, – nurodo M. Sinkevičius.

Institucijoms optimizuojant naudojamus plotus, atsiranda galimybė konsoliduoti įstaigas kuo mažesniame valstybei priklausančiame objektų skaičiuje, taip mažinant administracinius kaštus. Jau yra tokių gerosios praktikos pavyzdžių tarp institucijų: pavyzdžiui, Šakiuose po vienu stogu įsikūrė vietos Užimtumo tarnybos ir „Sodros“ skyriai.

Taip pat nuoma iki trijų kartų leis padidinti įplaukas už valstybės turtą. Šios lėšos bus nukreiptos į administracinės paskirties valstybės turto atnaujinimą ir padės jį spartinti. Turto banko atlikta analizė parodė, kad atnaujinimo reikia net 639 valstybės administracinės paskirties objektams, kas sudaro 476 tūkst. kv. m.

Investicijos leis gerinti valstybei priklausančio turto būklę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams. Tikslingai investuojant iki 2030 m. centralizuotai valdomas administracinės paskirties valstybės turtas mažės 165 tūkst. kv. m iki 414 tūkst. kv. m, o įplaukos už atsisakytą turtą sieks apie 74 mln. Eur.

Nuomos santykiai centralizuotai valdomam valstybės turtui įtvirtinti 2019 m. spalio mėnesį Seimo priimtoje Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo naujoje redakcijoje. Jame numatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. centralizuotai valdomas administracinės paskirties turtas turi būti suteikiamas naudotojams nuomos santykiais.

Kitą pirmadienį vyks aukcionas, kuriame ketinama parduoti beveik 150 kv. m ploto sandėlį Sankryžos gatvėje, pradinė kaina – 65 tūkst. eurų.

Per likusias rugsėjo savaites parduoti ketinama ir du bendrabučio kambarius Rumpiškės bei Mokyklos gatvėse. Vieno jų pradinė kaina siekia 5,4 tūkst., kito – 4,4 tūkst. eurų.

Aukcionas paskelbtas ir daliai (3,2 kv. m) dar vieno bendrabučio kambario Taikos prospekte, pradinė šių kelių kvadratinių metrų kaina – 980 eurų.

Ketinamo parduoti valstybės nekilnojamojo turto sąraše ir toliau išlieka dar prieš 8 metus likviduotos valstybės įmonės "Pajūrio vėtrungė" turtas – daugiau nei 3 tūkst. kv. m ploto patalpos Taikos prospekte.

2012 m. duomenimis, likutinė šių patalpų vertė buvo apie 1 mln. eurų (3,255 mln. litų).

Parduodamų objektų sąraše liko ir buvęs istorinis teismo pastatas Jūros g. 1, kuriame veikė Vyriausiasis policijos komisariatas.

XIX a. statytas trijų aukštų raudonų plytų mūro pastatas, turintis neogotikos elementų, dengtas šlaitiniu stogu, yra valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybė.

Dar vienas buvęs policijos pastatas Priestočio gatvėje, kuriame anksčiau veikė 2-asis komisariatas, irgi bus parduodamas.

Parduoti ketinama ir buvusią biblioteką Herkaus Manto g. 45, kelis sandėlius skirtingose miesto vietose, sulčių spaudyklą Jaunystės gatvėje ir pirtį Smiltynėje, taip pat beveik 700 kv. m dirbtuves Rūtų gatvėje, kuriose iki šiol darbavosi žinomi miesto skulptoriai.

Kreipėsi į teisėsaugą

Peržiūrėdami miesto savivaldybės turimą nekilnojamą turtą, atsakingi tarnautojai pastebėjo, kad Savanorių pr. 127 namas sulygintas su žeme. Šiame pastate miestui priklausė dalis trečiojo buto.

"Šiuo adresu savivaldybei priklausė dalis nenaudojamo buto. Ją buvo ruošiama parduoti. Savivaldybės dalį sudarė keliasdešimt kvadratų", – apie pasigestą turtą "Kauno dienai" pasakojo Nekilnojamojo turto skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Valiukas.

Savivaldybės atstovai turi įtarimų, kad miestui priklausiusią buto dalį galėjo nugriauti kitas minėto buto savininkas arba tie, kuriems priklausė didžioji dalis viso pastato. Tačiau tai tik prielaidos. Kas kaltas dėl dingusio savivaldybės buto aiškinsis teisėsauga.

"Viską aiškinsis policija, nes mes nežinome nei kas, nei kaip. Skaičiuojame, kad nuostoliai gali siekti iki 30 tūkst. eurų. Iš tiesų, tokie atvejai mūsų darbo praktikoje labai reti", – pažymėjo D.Valiukas.

Savanorių pr. 127 namas sulygintas su žeme.

Atlieka tyrimą

Tiek Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK), tiek Generalinės prokuratūros atstovai dienraščiui patvirtino, kad yra gavę iš Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą. Pradėtas tyrimas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir kas nugriovė Kaunui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

"Spalio 23 d. gavus skundą dėl spalio 3 d. pastebėto namo, esančio Kaune, Savanorių prospekte, sunaikinimo, nustatyta, kad kartu su namu nugriauta ir Kauno miesto savivaldybei priklausanti buto dalis. Dėl šio įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų", – "Kauno dieną" informavo Kauno apskries VKP atstovė spaudai Justina Kazragytė.

Ji nurodė, kad tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė.

"Šiuo metu įtarimai niekam nėra pareikšti. Ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai", – teigė Kauno apylinkės prokuratūros atstovė spaudai Izabelė Bočkienė.

Teisėsaugos specialistams Kauno miesto savivaldybė pateikė praėjusių metų vasaros pabaigoje darytą raštą, kuriame įvertinta žala. Pagal vertinimą, Savanorių pr. 127-3 dalies buto vertė buvo 15,3 tūkst. eurų. Tačiau įvertinus administravimo išlaidas, panašių objektų pardavimo kainas, miesto savivaldybės atstovai prarastą turtą įvertino 30 tūkst. eurų žala. Nurodyta, kad savivaldybei priklausė du trečdaliai minėto buto.

"Atsižvelgiant į pateiktą padarytą turtinę žalą, sprendžiamas klausimas dėl padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo", – pridūrė I.Bočkienė.

30 tūkst. eurų – skaičiuojama, kad tokia žala padaryta sunaikinus savivaldybei priklausiusią buto dalį.

Nenugriovė, o sudegė?

Remiantis Registrų centro duomenimis, Savanorių pr. 127 namo didžioji dalis priklausė bendrovei "NT verslo namai". O trečiasis butas – Kauno miesto savivaldybei bei privačiam asmeniui V.P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Šių savininkų teigimu, savivaldybės turtas specialiai nebuvo nugriautas, o sudegė, todėl sklype tiesiog išvalyti gaisro padariniai tam, kad nekiltų pavojus kitiems.

"Ten tikrai niekas specialiai nieko nenugriovė. To pastato būklė buvo avarinė ir jis ne kartą degė. Gaisro metu išdegė stogas ir viskas iki rūsio įkrito. Yra padarytos visos ekspertizės", – tikino bendrovės "NT verslo namai" vadovė Eglė Norkienė.

V.P. atstovaujantis advokatas Aurelijus Gruodis "Kauno dienai" taip pat aiškino, kad nekilnojamas turtas sudegė. Siekiant išvengti nelaimių, buvo nuspręsta sklypą visai išvalyti.

Pastebėta, kad neliko ir savivaldybei priklausiusios buto dalies.

"Gaisro metu stogas su perdangomis įkrito. Tam, kad daugiau nebūtų aukų ar niekas nesusižeistų, viskas buvo sutvarkyta. Savivaldybei dar prieš kelis metus buvo siūloma arba parduoti tą dalį, kuri jiems priklauso, arba iš mano klientės nupirkti jos dalį. Siūlėme bent suremontuoti, bet jokio sutarimo nepavyko rasti, kol galiausiai viskas sugriuvo. Savivaldybė nurodė, kad jiems pirkti dalį buto neapsimoka, tada bandėme teisiniu keliu spręsti, kad mums priteistų turtą, jiems – kompensaciją, bet teismai pasisakė, kad galima tik atvirkščiai, jog savivaldybė negali perduoti turto", – aiškino A.Gruodis.

Jis nežinojo planų, ar atlaisvintame Savanorių pr. 127 sklype ketinama ką nors statyti. Anot jo, kaip išnaudoti sklypą spręs jo savininkai, o jo klientė buvo tik dalies buto, o ne sklypo savininkė, todėl V.P., kaip ir miesto savivaldybė, dabar ten realiai egzistuojančio nekilnojamojo turto nebeturi.

Už tai, kad grąžintos pataisos būtų svarstomos iš naujo balsavo 63 Seimo nariai, o 13 parlamentarų norėjo, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis ir liktų galioti iki šio buvusi tvarka.   

Taip Seimas nusprendė antradienį, apsvarstęs prezidento veto dėl dviejų – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymų pataisų. Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs ketvirtadienį.

„Socialdarbietis“ Juozas Bernatonis piktinosi dėl to, kad vienu balsavimu spręsta dėl dviejų prezidento veto. Jis norėjo, kad būtų du balsavimai ir todėl pagrasino kreiptis į Seimo etikos sargus, kurie turėtų išaiškinti susidariusią situaciją.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, pristatydamas veto, tikino, kad jeigu valstybės bei savivaldybių turtas būtų valdomas efektyviau, o nereikalingos patalpos būtų išnuomojamas arba parduodamas kaip nereikalingos, tai „prisidėtų prie pilnesnio biudžeto“. 

„Tai būtų nors ir mažas, bet žingsnelis į priekį gerovės valstybės link“, – teigė S. Krėpšta.

Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad uždraudus politinėms jėgoms neatlygintinai naudotis valstybės bei savivaldybių nekilnojamuoju turtu, sunkiausia finansiškai bus ypač toms partijoms, kurios negauna dotacijų iš biudžeto. 

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė nepalikti mokestinės išimties Lietuvos bankui, kuris nemoka turto mokesčio, o Edmundas Pupinis tikino, kad politinėms partijoms skiriamos nepaklausios patalpos, kurių „niekas nenuomoja, o partijos bent sumoka komunalinius mokesčius“.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė panaikinus išimtį pretenduoti valstybės bei savivaldybių nekilnojamąjį turtą biudžete numatyti didesnę paramą partijoms, nes jos demokratijos garantas.

„Jeigu kažkokią paramą mažiname, turime rasti kelius, kaip padėti jų egzistavimui“, – aiškino A. Sysas.

Konservatorius Jurgis Razma, priminęs, kad socialdemokratai praeityje lengvatinėmis sąlygomis privatizavo daug patalpų, tikino, kad dabar uždraudus kitoms partijoms patalpas gautos neatlygintinai, jos bus diskriminuojamos.  

Pasak prezidento patarėjo S. Krėpštos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra savanoriški susivienijimai ir jie turėtų „veikti verslo pagrindu ir galėtų  civilizuotai apmokėti patalpas nuomojant jas“. 

S. Krėpšta akcentavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai naudojasi išimtimi neteisėtai. Jis pabrėžė, kad ši išimtis iki šiol daryta, nes ši organizacija esą vykdo valstybės deleguotas funkcijas – išduoda sertifikatus. Tačiau S. Krėpšta tikino, kad už tai rūmai ima mokestį. 

Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas informavo, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmams išimtis taikyta, nes jie, skirtingai negu kitoms organizcijoms, nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą. 

Socialdemokratas Bronius Bradauskas tikino, kad partijos turi rėmėjus ir jie, anot jo, galėtų sumokėti už joms reikalingų patalpų išlaikymą.

Pasak G.Nausėdos, Seimo liepą priimti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai prieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo bei racionalaus valstybės turto tvarkymo principams. Valstybės turtas negali būti naudojamas taip, kad tenkintų kurios nors vienos grupės ar atskirų asmenų interesus.