Nuo 2023 m. kovo 27 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. VVTAT gavo 11 vartotojų prašymų dėl tarp vartotojų ir komercinę veiklą vykdančio Edgaro Budrio kilusių ginčų. Vartotojai skundėsi, jog apsipirkę internetinėje parduotuvėje https://pirktiverta.lt/ susidūrė su pirkimo–pardavimo sutarčių nevykdymu ar netinkamu vykdymu – teisės atsisakyti nuotolinės sutarties ribojimu, pinigų negrąžinimu laiku, kai vartotojai pasinaudoja teise atsisakyti prekės ir ją grąžina pardavėjui, terminų nesilaikymu ir su tuo susijusiu klaidinimu.

Pardavėjas daliai vartotojų atlygino patirtą žalą (iš 11-os iki 2023 m. lapkričio 20 d. gautų prašymų dėl nagrinėjamų pažeidimų penki ginčai buvo išspręsti taikiai). Elektroninė parduotuvė vartotojams šiuo metu yra nepasiekiama, tačiau E. Budrys vykdo veiklą kitoje elektroninėje parduotuvėje, kurioje vartotojai turi galimybę įsigyti identiškas prekes.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytus pažeidimus, VVTAT už Civilinio kodekso reikalavimų nesilaikymą komercinę veiklą vykdančiam E. Budriui skyrė 600 eurų baudą.

MB „Kanapinė krautuvėlė“ prekiavo CBD (kanabidiolio) gaminiais, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Buvo prekiaujama įvairios koncentracijos CBD lašiukais, kremais, serumais, kurie buvo nepaženklinti valstybine kalba, nebuvo nurodytas jų vartojimo būdas. Gaminiams nebuvo išduota Europos Sąjungos valstybės narės atsakingos institucijos pažyma ir kiekvienai partijai nepateikti akredituotų laboratorijų bandymų protokolai su tyrimų rezultatų vertinimo išvadomis, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytus pažeidimus, taip pat į tai, kad MB „Kanapinė krautuvėlė“ tyrimo metu bendradarbiavo su VVTAT, teikė prašomus dokumentus, pažeidimą padarė pirmą kartą, VVTAT MB „Kanapinė krautuvėlė“ skyrė 500 eurų baudą.

„Geloma“ rinkai pateikė pavojingus produktus apyrankę 10768 „Fashion Jewelry“ ir žiedą Biz. 00.48. Patikrinus gaminius laboratorijoje nustatyta, jog apyrankės 10768 „Fashion Jewelry“ sudėtyje rastas švino kiekis (0,626 proc.) viršija leistinas normas (0,05 proc.), o žiedo Biz. 00.48 sudėtyje rastas kadmio kiekis (0,0306 ± 0,0019 proc.) viršija leistinas normas (0,01 proc.). Nustatytas cheminis pavojus.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, UAB „Geloma“ skirta 1100 eurų bauda.

VVTAT archyvo nuotr.

Pavojingais pripažinti UAB „Nersama“ rinkai teikti žaislai – „Growing Pet Eten-Em“ ir lėlė DX512.

Patikrinus gaminius laboratorijoje nustatyta, jog apyrankės 10768 „Fashion Jewelry“ sudėtyje rastas švino kiekis (0,626 proc.) viršija leistinas normas (...)

 

Ištyrus žaislą „Growing Pet Eten-Em“, nustatyta, jog žaislo mechaninės ir fizikinės savybės neatitiko saugos reikalavimų žaislams – kiaušinyje esantis raganosis iš brinkiųjų medžiagų prieš bandymus visiškai telpa į smulkių detalių cilindrą. Didėjant žaislui, brinkiųjų medžiagų detalės plotis padidėja 50.3±2.5 proc. bei 57.9±5.7 proc. jos storio. Žaislas gali kelti užspringimo pavojų dėl smulkių detalių, telpančių į mažų dalių cilindrą, kurios gali padidėti daugiau kaip 50 proc.

Laboratorijoje ištyrus lėlę DX512, nustatyta, jog žaislo cheminės savybės neatitinka reikalavimų. Žaisle esančių cheminių medžiagų – ftalatų – kiekis žymiai viršijo leistiną ribą – 0,1 proc. plastifikuotos medžiagos masės žaisluose. Toks žaislas kelia apsinuodijimo pavojų.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, UAB „Nersama“ skirta 1325 eurų baudą.

„Profisa“ rinkai pateikė pavojingus žaislus – lėlę Baby Girl 3+ bei lėlę „Emoticon cute doll“ NO 8823. Laboratorijoje atlikus tyrimus, nustatyta, jog lėlių cheminės savybės neatitinka reikalavimų. Žaisluose esančių cheminių medžiagų – ftalatų – kiekis žymiai viršijo leistiną ribą – 0,1 proc. plastifikuotos medžiagos masės žaisluose. Tokie žaislai kelia apsinuodijimo pavojų.

VVTAT archyvo nuotr.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, „Profisa“ skirta 1325 eurų baudą.

„Jomas“ rinkai teikė nesaugius produktus – žaislus: ančiuką „Toys“, zuikį su baterijomis bei pistoletą „Air sport“.

Žaisle esančių cheminių medžiagų – ftalatų – kiekis žymiai viršijo leistiną ribą – 0,1 proc. plastifikuotos medžiagos masės žaisluose. Toks žaislas kelia apsinuodijimo pavojų.

 

Atlikus žaislo ančiuko „Toys“ bandymus, nustatyta, jog jo mechaninės ir fizikinės savybės neatitiko saugos reikalavimų žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų. Bandymų metu nustatyta, kad nuo žaislo atsiskiria smulkios detalės (propelerio mygtukas visiškai telpa į smulkių detalių cilindrą). Reikalavimų neatitiko ir žaislo propelerio smaigalio matmuo bei pakuotė. Be to, žaislo baterijų dėžutės dangtelis be užsukamo metalinio varžtelio, o AA 1.5 V tipo baterijos pasiekiamos. Žaislas žaidžiančiam vaikui kelia pavojų uždusti ir susižeisti.

Ištyrus žaislą – zuikį su baterijomis, nustatyta, jog jo mechaninės ir fizikinės savybės neatitiko saugos reikalavimų žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų. Bandymų metu nustatyta, kad nuo žaislo atsiskiria smulkios detalės (plastiko akys). Žaislo baterijų dėžutės dangtelis be užsukamo metalinio varžtelio, o AA 1.5 V tipo baterijos pasiekiamos. Žaislas žaidžiančiam vaikui kelia pavojų užspringti ar uždusti.

Ištyrus žaislą pistoletą „Air sport“, nustatyta, jog jo pakuotė neatitiko nustatytų reikalavimų. Nustatyta nedidelė rizika užspringti ar uždusti.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, „Jomas“ skirta 700 eurų baudą.

Jevgenija Kuzura, vykdanti veiklą pagal individualios veiklos pažymą, į rinką teikė nesaugius žaislus: barškučių rinkinį.

Ištyrus kūdikių žaislą – barškučių rinkinį, nustatyta, jog jo mechaninės ir fizikinės savybės neatitiko saugos reikalavimų žaislams, skirtiems vaikams iki 3 metų. Metimo poveikio bei smulkių detalių įvertinime bandymų metu nuo rinkinyje esančių žaislų atsiskyrė smulkios detalės, iškrito elementai, kieto plastiko žirneliai. Rinkinio žaislai žaidžiančiam kūdikiui kelia pavojų užspringti ar uždusti.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pakartotinai padarytą Produktų saugos įstatymo pažeidimą, J. Kuzurai skirta 1400 eurų bauda.

Vartotojus, įsigijusius šiuos pavojingus produktus, VVTAT ragina nenaudoti šių produktų, kreiptis į pardavėją, grąžinti įsigytas prekes ir susigrąžinti sumokėtus pinigus.

Tarnybos nutarimai per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti apskųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

„Estetus“ nesilaikė Reklamos įstatyme numatyto draudimo sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, įskaitant pacientą vaizduojantį aktorių“, – pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Anot tarnybos, dėl galimo pažeidimo ji ne kartą kreipėsi į bendrovę, teikė rekomendacijas dėl reklamos, tačiau atsakymų į VVTAT siųstus laiškus nebuvo gauta.

Paaiškinimus bendrovė pateikė tik rugpjūčio pabaigoje, likus kelioms dienoms iki nutarimo dėl pažeidimo priėmimo.

Vėliau pastebėta, kad klinika pašalino tik dalį draudžiamos reklamos, pastebėta ir naujų įrašų klinikos interneto svetainėje, socialinių tinklų paskyrose.

Nutarimas per 30 dienų gali būti skundžiamas teismui.

„Net Europos Parlamentas yra sureguliavęs reglamentu, kad tokie produktai negali turėti gydomųjų savybių. Ir Vaistų kontrolės tarnyba turi patvirtinti, kad tai yra vaistas“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė. 

„Yra moksliškai pagrįsta, kad kanabinoidai mažina  uždegiminius procesus organizme, yra  profilaktinė priemonė nuo vėžio, taip pat – skatina atsinaujinti ląsteles, padeda gerinti miego kokybę“, – sakė „Kanapinės krautuvėlės“ vadovė Natalja Čučuk.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Trys kanapių gaminius parduodančias įmonės VVTAT įspėjimų nepaklausė. Už klaidinančias reklamas „Kanapinei krautuvėlei“ skirta daugiau kaip 400 eurų bauda. Kitoms dviem – daugiau kaip 600 ir 700 eurų siekiančios baudos.

„Vienas gamintojas skelbia, kad CBD, t. y. kanapių produktai, yra stebuklingi: gydo nuo nerimo, nemigos ir kitų įvairių ligų, gali net psichinę negalią pašalinti“, – komentavo  G. Aleksaitė.

Vienas gamintojas skelbia, kad CBD, t. y. kanapių produktai, yra stebuklingi: gydo nuo nerimo, nemigos ir kitų įvairių ligų, gali net psichinę negalią pašalinti.

Anot tarnybos, tokie teiginiai – melagingi, kadangi mokslu dar nepagrįsti.

„Reklamuoti mūsų kontroliuojančių institucijų nutarimo negalima. O dėl terapinio poveikio tai tikriausiai nereikėtų abejoti“, – sakė Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.

„Absoliučiai visi mokslo skleidžiami teiginiai apie CBD poveikį sveikatai yra pagrįsti. Visi šie moksliniai pagrindimai, išversti į lietuvių kalbą, buvo siunčiami VVTAT“, –  tvirtino N. Čučuk.

Reklama apie gydomąsias kanapių galias buvo skleidžiama įmonių interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Panašių teiginių  jose galima rasti ir dabar. Tiesa, įmonėms baudos skirtos ir už tai, kad nepateikė įrodymų, jog siūlomi produktai yra ekologiški.

„Ekologiškumą reikia pagrįsti, kodėl jų produktas išskirtinai tvarus. Tam reikia atlikti tyrimus, reikalingi atitinkami sertifikatai, pažymėjimai, moksliniai straipsniai. Šiuo atveju  ta informacija nebuvo pateikta“, – aiškino G. Aleksaitė. 

„Mūsų krautuvėlėje iš esmės nėra jokių sintetinių produktų – visi natūralūs“, – tikino N. Čučuk.

Tarnybos sprendimą įmonės gali skųsti. Bent dvi iš jų tai ir planuoja padaryti.

„Teismo keliu dabar kovojame už tai, kad absurdiški Lietuvos įstatymai prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, Prancūzijos CBD prekiautojai išsikovojo teisę tiek skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie CBD poveikį sveikatai, tiek prekiauti šiais produktais“, – kalbėjo „Kanapinės krautuvėlės“ vadovė.

Kanapės formos saldainių šiais laikais galima įsigyti ne tik kanapių gaminių, bet ir paprastose saldainių parduotuvėse. Vienas pašnekovas piktinosi, kad parduodami tokios formos saldainiai ir guma.

„Jeigu galima pabandyti gumos, kuri atrodo taip, tai paskui vaikai užsimano pabandyti originalios „žolės“, – šnekėjo susirūpinęs vienas tėvas.

Lietuvoje legalu pardavinėti tik tuos kanapių maisto produktus, kuriuose yra kanapių sėklų.

„Maisto produktai, kurių sudėtyje yra sintetiniu būdu išgautų pluoštinių kanapių ekstraktų, tarp jų – CBD, arba kitaip  – kanabidiolio, negalima tiekti į rinką, nes tai yra naujas, neautorizuotas maistas. Mes pastebime, kad vis dėlto šio draudimo gamintojai, tiekėjai, pardavėjai nesilaiko“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Negalima be atitinkamos tabako licencijos pardavinėti ir pluoštinių kanapių suktinių. Tačiau štai tokiais kanapių žiedais prekiauti nedraudžiama, nes sunku įrodyti, kad jie skirti rūkymui.

„Verslas elgiasi labai socialiai neatsakingai ir mums tenka įrodinėti, atlikti tyrimus, kad tai yra rūkymui skirti gaminiai. Pardavėjai nurodo kitokią paskirtį – aromaterapijai, kaip suvenyras, džiovintos gėlės ir panašiai“, – kalbėjo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas Darius Sadaunykas.

„Vartotojų skundų dėl kelionių organizatorių veiksmų dar nesame gavę, tik pavienius paklausimus dėl informacijos“, – BNS sakė tarnybos tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Jos teigimu, tokius skundus teikti dar kiek per anksti – reikia surinkti įrodymus.

Rodo saloje atostogas leidę turistai iš Lietuvos žiniasklaidai ir socialiniuose tinkluose skundėsi, kad agentūros jais tinkamai nepasirūpino, apie galimą pavojų neinformavo, o evakuacijos metu siūlė patiems atvažiuoti į oro uostą išsinuomojus  automobilį, taksi ar autostopu, nors nebuvo elektros ir telefono ryšio.

Vartotojų tarnybos atstovė pabrėžė, kad galimus skundus vertindama įstaiga formuos konkrečios situacijos ginčo praktiką, o įstatymų keitimo ar kitas teisines iniciatyvas formuos Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Tarnyba trečiadienį išplatino rekomendacijas, kaip elgtis turistams, kai kelionės metu įvyksta stichinės nelaimės (gaisras, potvynis, žemės drebėjimas ir kita) ar kitos nenumatytos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti – tarnybos teigimu, turisto saugumu turėtų pasirūpinti kelionės organizatorius.

„Tai paprastai yra numatyta tarp vartotojo ir kelionės organizatoriaus sudarytoje sutartyje“, – nurodo VVTAT.

Įvykus nenumatytoms aplinkybėms (force majeure) turistas negalėtų reikalauti žalos atlyginimo dėl perkėlimo į prastesnį viešbutį, sugaišto papildomo laiko kelionėje ar kitų nepatogumų, nepriklausančių nuo kelionės organizatoriaus. 

VVTAT nurodo, kad turistas turi teisę nutraukti sutartį nemokėdamas mokesčio, jeigu kelionės vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių kelionė gali tapti neįmanoma.

– Tiek daug susirgusių, fiksuotos mirtys. Kai kurie žmonės – vis dar reanimacijoje. Ar neturėtų būti gautas atsakymas, kas dėl to kaltas ir kas už tai turi atsakyti?

– Šie faktai privalo būti ištirti ir teisiškai įvertinti. Nesakau, kad kažkas konkrečiai turi būti nubaustas, bet jeigu yra kaltų asmenų šiame procese, tai jie taip pat turėtų būti patraukti atsakomybėn. Čia – nenaujas atvejis. Panašus įvyko 2017-aisiais Vilniuje. Ir turėjome netgi keletą bylų, kurios daugmaž sėkmingai baigėsi.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Ką rekomenduotumėte tiems asmenims ar nukentėjusiųjų artimiesiems? Kur pradėti ieškoti tos teisybės?

– Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai. Ką patarčiau? Yra du variantai. Vienas – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri veikia pagal vieną bendrą principą, t. y. saugo vartotojų interesus dėl nekokybiškai pateiktų paslaugų, prekių ir t. t. Šiuo atveju vanduo yra prekė, už kurią gyventojai moka ir kuria naudojasi. Ir ta prekė turi būti pateikta kokybiška, atitikti tuos standartus, kurie keliami šiam produktui. Tie reikalavimai yra ganėtinai aiškiai aprašyti Europos Sąjungos (ES) dokumentuose. Be to, ir Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) yra paruošęs tą metodiką. Kitas variantas – kreiptis į patį NVSC, kuris turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti to užkrato židinį. COVID-19 pandemija nutraukė šios metodikos ir atsakomybės paskirstymą, nes tuo metu buvo susikoncentruota į kitokio pobūdžio susirgimą, kurio židinį labai sunku nustatyti. O nustatyti sudėtinga todėl, kad, skirtingai nuo legioneliozės, koronavirusas perduodamas žmogui nuo žmogaus. Na, o šiuo atveju šaltinį nustatyti yra gerokai lengviau.

Kažkas šioje situacijoje turi būti kaltas, kažkas galbūt nevykdė savo pareigų arba tai darė neatsakingai.

 

– Bet tai ilgas procesas. Gal nukentėjusieji iškart galėtų kreiptis į vandens tiekėjus ar namo administratorių, kad viskas vyktų greičiau? NVSC teigimu, užsikrėsti legionelioze geriant vandenį sudėtinga, tai dažniausiai įvyksta prausiantis ir įkvėpus užkrato su garais. 

– Kai yra daug atsakingų institucijų, gaunasi taip, kad niekas nekaltas. Kai žmogus kreipiasi į VVTAT, turi nurodyti, įvardinti kaltininką, bet yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui,  NVSC, pasitelkdamas ir kitas institucijas, turi begalę būdų nustatyti židinį. O nustačius jau turi būti keliamas kitas klausimas, kas konkrečiai kaltas dėl gyventojams tiekiamo nekokybiško produkto, dėl konkretaus pažeidimo. Dar norėčiau pabaigoje priminti, kad 2020 metais buvo pakeistas baudžiamojo kodekso 277 straipsnis, tame tarpe ir antra dalis, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už užkrečiamų ligų, epidemijos taisyklių pažeidimą. Mano supratimu, viešą interesą gindamos jau turėtų kreiptis ir teisėsaugos institucijos.  

„Perlo Energijos“ vadovas Vilius Juraitis sako, jog tarnybos sprendimas nėra sąžiningas ir iš esmės neatitinka privataus verslo veikimo principų demokratinėje valstybėje.

„Tarnyba siekia energetinės krizės, kurios nenumatė ir atsakingos rinką kontroliuojančios ir reguliuojančios institucijos bei ministerija (Energetikos – BNS), padarinius perkelti ant vienos bendrovės pečių“, – komentare BNS teigė V. Juraitis.

„Tai gali tapti itin neigiamu precedentu ateičiai visam privačiam sektoriui“, – pridūrė įmonės vadovas.

Tyrimą atlikusi VVTAT nusprendė, kad „Perlas Energija“ pateikė neteisingą informaciją apie siūlomas fiksuotas elektros kainas ir klaidino vartotojus, kurie tikėjosi gauti sutartą fiksuotą kainą visą sutartyje numatytą laiką.

V. Juraitis tikino, jog „Perlas Energija“ klientų sąmoningai neklaidino, o situaciją lėmė nekontroliuojama padėtis energetikos rinkoje. Pasak jo, siūlydama fiksuotas elektros kainas bendrovė buvo tikra, kad jas galės užtikrinti ir ateityje.

Negalima atsakomybės dėl precedento neturinčios energetikos krizės perkelti ant vienos bendrovės, šiuo atveju „Perlo Energijos“ pečių.

„Energetikos ministerija savo komunikacijoje ne kartą akcentavo, kad dabartinės elektros kainos yra energetinio karo rezultatas, kurio niekas negalėjo numatyti, o VVTAT sprendime akcentuojama, kad „Perlas Energija” turėjo sugebėti numatyti tokį kainų kilimą“, – teigė V. Juraitis.

„Negalima atsakomybės dėl precedento neturinčios energetikos krizės perkelti ant vienos bendrovės, šiuo atveju „Perlo Energijos“ pečių“, – pridūrė jis.

VVTAT taip pat teigė, jog rugpjūčio pradžioje paskelbusi apie sutarčių pakeitimą, įmonė informavo vartotojus, jog jie gali sutikti būti perkelti į „Biržos“ planą arba nutraukti sutartį, tačiau vartotojai nebuvo informuoti apie trečią galimybę – nesutikti su sutarties sąlygų pakeitimu ir tokiu atveju turėtų likti galioti buvusios sąlygos.

Tuo metu V. Juraitis teigia, jog paslaugų teikėjo vienašališkai keičiama kaina yra dažna praktika, bei pateikė telekomunikacijų rinkos pavyzdį.

„Pastarosios rinkos žaidėjai šį rudenį taip pat vienašališkai kėlė kainas ir Ryšių reguliavimo tarnyba nustatė, kad tai teisės aktų nepažeidžia. Analogiškai turėtų būti aiškinama ir teisė nepriklausomam elektros energijos tiekėjui tam tikromis aplinkybėmis kainą keisti vienašališkai, jei galimybės siūlyti paslaugas už anksčiau numatytą kainą nebėra dėl išorinių rinkos faktorių“, – teigė V. Juraitis.

Anksčiau vieną mažiausių tarifų siūliusi „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti beveik visų 180 tūkst. klientų sutartis – pasirinkę fiksuotas kainas buvo perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifai priklauso nuo kainos biržoje. Augant elektros kainoms, jos pati negaminanti įmonė tapo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų.

„Šiuo metu gavome (VVTAT – ELTA) nuomonę ir šią savaitę, t.y. ketvirtadienį, planuojame iškomunikuoti sprendimą. Atsiprašau, kad jo neturiu šiandien, bet viskas yra labai šviežia ir mums reikia atlikti labai daug skaičiavimų. Esame išsikėlę tikslą ketvirtadienį iškomunikuoti tą sprendimą, kuris, tikimės, tenkins tiek mūsų klientų, tiek visų institucijų poreikius“, – antradienį jungtiniame Ekonomikos komiteto bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė V. Juraitis.

Tą posėdyje patvirtino ir energetikos ministras Dainius Kreivys, kurio žiniomis, „Perlas Energija“ turi sprendimą, „kuris tenkins visus.

ELTA primena, kad „Perlas Energija“ su klientais pasirašomą vartojimo sutartį išnagrinėjusi VVTAT praeitą ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.

Anot VVTAT, jei „Perlas Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

„Perlas Energija“ rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.

Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).

„Tai reikštų didelius pinigus. Kalbame apie sumą, kuri gerokai viršija milijoną eurų. (...) Tai tiesiog dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją“, – BNS sakė V. Juraitis. 

Taip jis komentavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pareiškimą, jog „Perlo Energijos“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, o bendrovei gali būti skiriama bauda, siekianti iki 10 proc. praėjusiais finansiniais metais iš reguliuojamosios veiklos gautų pajamų, be to, gali būti stabdomas ar naikinamas veiklos leidimas.

„Perlo Energijos“ vadovas neatsakė, ar tokia bauda galėtų lemti bendrovės žlugimą. 

„Mes nenorėtume taip toli nubėgti, nes mes nesijaučiame, kad pagal dabartinį reguliavimą galėtume būti kažkur nuėję, kad galėtume gauti tokias baudas“, – teigė V. Juraitis. 

Pasak V. Juraičio, „Perlo Energijos“ apyvarta pernai viršijo 20 mln. eurų, o veiklos ataskaitą Registrų centrui ketinama pateikti artimiausiu metu.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pirmadienį BNS informavo inicijavusi tyrimą dėl „Perlo Energijos“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas. Gavusi jo išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketina imtis veiksmų įmonės atžvilgiu.

V. Juraitis teigė, jog elektros tiekėjas yra pasirengęs bendradarbiauti su visomis institucijomis. 

Ko mes nenorime, tai viešo nuteisimo, kad jau yra viskas aišku.

„Su visomis institucijomis esame pasirengę maksimaliai bendradarbiauti ir visą informaciją, kurios jie paprašys, mes jiems pateiksime, kaip ir darėme iki šiol“, – sakė „Perlo Energijos“ vadovas. 

Jis taip pat teigė pasigedęs iš VERT konkrečių argumentų ir faktų, kodėl bendrovės veiksmai laikomi neteisėtais. 

„Manau, kad pradžioje reikėtų mus informuoti, kurioje vietoje jie mano, kad („Perlo Energijos“ veiksmai – BNS) yra neteisėti ir nuo to mes galėtume atsispirti. Viešai pareikšti nuomonę ir neišdėstyti faktų, manau, yra mažų mažiausiai neteisinga ir ar mūsų veiksmai yra teisėti, ar neteisėti, galų gale turbūt turėtų nuspręsti ne VERT, o teismas“, – teigė V. Juraitis. 

„Ko norime, jeigu yra konkretūs punktai, kur mes su VERT įstatymą skaitome skirtingai, tai žiūrime kartu į tą punktą, susitinkame ir kalbamės – mes tame nematome problemos. Ko mes nenorime, tai viešo nuteisimo, kad jau yra viskas aišku“, – pridūrė jis. 

Anot VERT, vartotojai, gavę „Perlo Energijos“ pranešimą apie siūlomus sutarčių pakeitimus, nebuvo informuoti, kad jie turi galimybę nesutikti su pakeitimais ir reikalauti, kad sutartys būtų vykdomos pagal sutartas sąlygas. VERT nurodo, kad „Perlo energijos“ pranešimai vartotojams privalo būti papildyti šia informacija.

Pasak V. Juraičio, įmonė iš rinkos reguliuotojo negavo jokio kreipimosi ar rašto, kur būtų detalizuoti galimai neteisėti veiksmai. 

„Šiuo metu pagal tai, kur jie kalba, kad mūsų yra neteisėti veiksmai, mes jokio detalizavimo neturime“, – teigė V. Juraitis.  

„Jeigu vartotojų teisės ar kažkokia kita institucija pripažins, kad mes kažką pažeidėme, tai mes turbūt eisime ir bandysime taisyti. Bet šiuo metu ko norėtume, kad mums išdėstytų poziciją, o mes turėtume laiko pagal galiojančius teisės aktus į ją atsakyti“, – sakė „Perlo Energijos“ vadovas. 

Bendrovė penktadienį pranešė, kad keičia visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“, kurio tarifai priklauso nuo elektros kainos biržoje. 

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, nuo liepos 1-osios gyventojai su „Perlu energija“ sudarė 178,5 tūkst. sutarčių. 

„VVTAT sulaukė kelių vartotojų prašymų dėl kilusių ginčų su „Ermitažu“. Vartotojai informavo, kad pardavėjas nevykdė pareigos atsakyti į rašytines vartotojų pretenzijas. Gavusi pirmąjį vartotojo prašymą, VVTAT įspėjo pardavėją dėl nevykdomų įsipareigojimų, tačiau pasikartojus nusiskundimams, buvo pradėta byla dėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo“, – nurodo tarnyba.

Nurodoma, kad įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, įmonės bendradarbiavimą bei siekį taikiai spręsti vartotojų ginčus, už Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nurodytų reikalavimų nesilaikymą „Ermitažui“ skirta 400 eurų bauda.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymas numato pareigą verslininkui neatlygintinai išnagrinėti vartotojo prašymą ir ne vėliau kaip per 14 dienų pateikti motyvuotą rašytinį atsakymą.