„Lietuvos žinovų, kuriuos su grupe turistų būtų galima drąsiai siųsti į kokį nors regioną, yra vienetai. Mūsų šalies regionų išmanymas yra daugumos gidų silpnoji vieta - tai yra perspektyvi ir dar neužpildyta niša. Ypač tai pasakytina apie jaunus žmones, kurių suvokimas apie Lietuvą dažniausiai baigiasi tik apsilankymu Vilniuje, Kaune, Palangoje ar Druskininkuose“, - teigia sostinėje veikiančios bendrovės „Senamiesčio gidas“ vadovas Jonas Ignatonis.

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Jis turi išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas ir būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Norint gauti gido pažymėjimą, Valstybiniam turizmo departamentui reikia pateikti prašymą, aukštojo mokslo baigimo diplomo kopiją, gidų rengimo kurso baigimo pažymėjimo kopiją arba pažymą apie išlaikytus teorinį ir praktinį gidų rengimo kurso egzaminus.

Valstybinis turizmo departamentas išduoda leidimus rengti gidų kursus bendrovėms, jeigu jų pateikta programa ir dėstytojai atitinka nustatytus reikalavimus.

Gidų kursus rengiančiai bendrovei vadovaujantis J. Ignatonis teigia, kad turistų srautams didėjant, vis paklausesni tampa tie gidai, kurie gali atvykusiems turistams ekskursijas vesti jų gimtąja kalba.

„Turistai iš Skandinavijos ir Šiaurės šalių dažniausiai pasitenkina anglų kalba vedama ekskursija, o Pietų Europos, Azijos gyventojai nori viską girdėti tik savo kalba“, - tvirtina pašnekovas.

Pastaruoju metu itin paklausus yra vadinamasis žydiškasis turas po Vilnių, nes čia yra gyvenę iškilių žydų asmenybių, svarbus ir litvakų palikimas, žinomas visame pasaulyje. „Artėja 2020-ieji metai, kurie paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Gaono metais, tad šių ekskursijų poreikis dar labiau išaugs“, - įsitikinęs J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, į Lietuvą iš įvairių šalių atvykę žydai čia ieško savo šaknų, nori aplankyti senelių ar net prosenelių gimtąsias vietas. Vesti ekskursijas žydams nėra paprasta: jie būna labai gerai pasiruošę, yra labai reiklūs, užduoda ne vieną klausimą, todėl ir ne kiekvienas gidas gali jas vesti, jis turi neapsiriboti vien tik sausais faktais.

„Todėl kai žydai užsakinėja ekskursijas, jie dažniausiai jau pageidauja konkretaus gido ar gidės, turinčių rekomendacijų iš anksčiau pas mus viešėjusių ir įsitikinusių, kad moka atskleisti temą. Jiems tai yra labai svarbu“, - sako J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, turistų srautus nemažai lemia ir pigūs skrydžiai iš vienos ar kitos šalies. Jeigu tik atsiranda pigus tiesioginis skrydis, yra didelė tikimybė sulaukti daugiau to miesto ar tos šalies turistų. Taip pat ekskursijų po Lietuvą poreikį didina įvairių tarptautinių konferencijų dalyviai, kurie laisvu nuo konferencijų metu dar nori pamatyti ir mūsų šalį.

Priklausomai nuo šalies, iš kurios atvyko turistai, gidai visuomet stengiasi atskleisti Lietuvos ir tos šalies sąsajas. Kiekvienam turistui labai smagu atrasti Lietuvoje tai, ką paliko jo tautiečiai tegu ir prieš daugelį šimtų metų.

Nors dauguma turistų Lietuvoje renkasi į UNESCO paveldą įtrauktus objektus - Vilniaus senamiestį (aplankant ir Trakus), Kernavės archeologinę vietovę bei Kuršių neriją, vis labiau populiarėja vadinamasis nestandartinis turizmas - pavyzdžiui, ornitologinis turizmas, kai vykstama stebėti įvairių rūšių paukščių. Užsienyje vis geriau žinomos tokio turizmo kryptys yra Nemuno deltos regioninis parkas bei Žuvinto biosferos rezervatas. Kitus traukia tam tikri konkretūs objektai, pavyzdžiui, sovietmečiu prie Platelių ežero Plokščiuose veikusi raketų bazė.

ELTA primena, kad Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio - 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc., iki 1,66 mln.

„Turizmo paslaugų tiekėjų priežiūra bus konsoliduota su kitomis verslo priežiūros veiklomis ir toliau priklausys Ūkio ministerijos kompetencijai. Tuo tarpu ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos „Lithuania Travel“ veikla bus atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimas“, – pranešime spaudai cituojamas V. Sinkevičius. 

Ministerija pranešė, jog „Lithuania Travel“, kuri realiai veiks nuo kitų metų pradžios, dirbs maždaug tiek pat darbuotojų, kiek ir Turizmo departamente. Iš jo į ministeriją perkeltus priežiūros specialistus pakeis socialinių medijų, tyrimų ir analizės, turizmo produktų bei turinio ekspertai.

Anot V. Sinkevičiaus, taip bandoma spręsti pagrindinį šalies turizmo iššūkį – sezoniškumą ir regioninį netolygumą.

„Turizmui turime išnaudoti visus keturis metų laikus ir siekti, kad turistai viešnagės metu aplankytų ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Praėjusių metų lapkritį ūkio ministru paskirtas V. Sinkevičius tuomet sakė, kad vienas jo pagrindinių darbų bus Turizmo departamento pertvarka.

Ūkio ministerija naujo Turizmo departamento vadovo pernai ieškojo tris kartus, atsistatydinus jo vadovei Jurgitai Kazlauskienei – ji pasitraukė paaiškėjus, kad Lietuvą užsieniečiams pristatančios bendrovės tam naudoja ne autorines ir su Lietuva nesusijusias nuotraukas.

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos.

Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc. iki 1,66 mln.

Sutraukė 20 mln. žiūrovų

Beveik milijoną žiūrovų prie ekranų sutraukė prieš kelias dienas parodyta naujojo Izraelio kulinarijos žvaigždės Gilo Hovavo televizijos projekto „Open Skies“ laida apie Lietuvą Izraelio „Keshet 12 “ kanale, rašoma Valstybinio turizmo departamento pranešime. Pusvalandžio trukmės laidoje vedėjas ne tik ragavo lietuviškų patiekalų, bet ir ieškojo įdomiausių istorijų įvairiuose mūsų šalies kampeliuose.

Garsaus Kinijos keliautojo Zhango Wei sukurtos keturios laidos apie Lietuvą šį mėnesį buvo parodytos šios šalies „Travel China“ kanale.  Kiekviena laida pasiekė 20 mln. žiūrovų auditoriją. Į laidas, kurių kiekviena truko po 9 minutes, sutalpinti keliautojo įspūdžiai tiek iš gintaro žvejybos, tiek iš žemaitiškos vakaronės, tiek krepšinio Kauno „Žalgirio arenoje“, taip pat pasakojimai apie lietuvišką lietų, Vilniaus senamiesčio bažnyčias, stebuklų plytelę, Pažaislį, M.K.Čiurlionio tapybą, Kryžių kalną.

„Šiemet mums pavyko į Lietuvą pakviesti ir pažintinius turus jiems surengti beveik 80 užsienio žurnalistų. Tarp jų – tiek spaudos bei interneto portalų, tiek radijo ir televizijos žurnalistai, fotografai, kūrybinės komandos iš daugiau nei dvidešimties prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų, labai intensyviai dirbame ir su tinklaraštininkais.  Šių turų tikslas yra kurti Lietuvos kaip patrauklios šalies kelionėms, atostogoms įvaizdį. Žurnalistus renkamės labai kruopščiai, vienas pagrindinių kriterijų yra pasiekiama auditorija, tačiau norint atsivežti pačius geriausius reikia daug pastangų ir didelio įdirbio, nes konkurencija tarp turizmo krypčių yra milžiniška“, – pasakoja laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Atspėkite, kokioje šalyje aš esu? Jos kalba – viena seniausių Europoje, vienam žmogui čia tenka didžiausias oro balionų skaičius pasaulyje, o nacionalinis patiekalas vadinasi cepelinai.

Nuo Kauno spurgų iki cepelinų

„Atspėkite, kokioje šalyje aš esu? Jos kalba – viena seniausių Europoje, vienam žmogui čia tenka didžiausias oro balionų skaičius pasaulyje, o nacionalinis patiekalas vadinasi cepelinai“, – užuominas žiūrovams pačioje laidos „Open Skies“ pradžioje pateikė G. Hovavas.  Kauno spurgos, Lekėčių šakotis, agurkai su medumi, cepelinai, degtinė su gintaru, Vilniaus Halės turguje – ruginė duona, lašiniai, šilauogės, pakilus oro balionu – uogų vyno degustacija. Nieko nuostabaus, kad G. Hovavas laidoje toks atidus Lietuvos skoniams – Izraelyje jis garsus pirmiausia kaip kulinarijos žurnalistas, restoranų kritikas, kulinarinių knygų autorius.

„Vasarą, kai buvo filmuota laida „Open Skies“, Gilas Lietuvoje lankėsi jau antrą kartą.  Šių metų pradžioje jį pasikvietėme į turizmo parodą „Adventur“, po jos Gilas tapo tikru Lietuvos ir nuostabaus lietuviško deserto – agurkų su medumi –fanu ir niekada neatsisako pasidalinti savo įspūdžiais mūsų rengiamuose Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginiuose Izraelyje. Dar viena iš priežasčių, kodėl jis sutiko bendradarbiauti su Turizmo departamentu ir paskirti vieną „Open Skies“ laidą Lietuvai, yra ta, kad paties Gilo protėviai yra kilę iš Lietuvos, jo prosenelis – litvakas, garsusis Eliezeras Ben-Yehuda, hebrajų kalbos tėvas. Todėl žydų kultūros paveldą Lietuvoje laidos kūrėjai pristatė išties labai jautriai ir nostalgiškai“, – atkreipia dėmesį laidos kūrime dalyvavusi Valstybinio turizmo departamento vyr.specialistė Indrė Šlyžiūtė, kuruojanti Lietuvos turizmo rinkodarą Izraelio rinkoje.

Pavyzdžiui, pirmąją stotelę šalyje – Kauną – laidos kūrėjai parodė itin romantiškai: skambant dainai pagal vienos žymiausių Izraelio poečių Lea Goldberg, gimusios Kaune, eiles. Kaune G. Hovavas aplankė ne tik gimnaziją, į kurią kadaise ėjo poetė, bet ir Kiemo galeriją – ją laidoje pristatė Kauno-Europos kultūros sostinės 2022 ambasadorė Bella Shirin.

Visgi laidoje nevengta ir humoro. Velnių muziejuje, išgirdęs kvietimą tarp 3 tūkst. eksponatų palikti ir savąjį demoną, kuris vis neduoda ramybės, vedėjas iš užančio išsitraukė vieną raguotąjį: „Tai – mano matematikos mokytoja“. O lietuviško medaus jis ropštėsi ragauti ant Vilniaus senamiestyje esančio viešbučio stogo, ant kurio laikomi aviliai! Medų su šviežiais agurkais Izraelio TV žvaigždė apskritai pavadino vienu svarbiausių lietuvių išradimų. „Nesunku suprasti, kodėl, pagal tyrimus, bitės Lietuvoje yra laimingiausios pasaulyje“, –virš Vilniaus stogų išvadą padarė G. Hovavas.

Lietuviškieji Eliziejaus laukai

Šiltus jausmus Lietuvai vedėjas išdavė Kauno Laisvės alėją laidoje pavadinęs „lietuviškaisiais Eliziejaus laukais“, Užupį – stebuklinga Lietuvos Ozo šalimi, o Birštonas, kur kadaise poilsiavo ir minėta L.Goldberg, pasak jo, apskritai neleidžia abejoti, kas įkvėpė poetę tokioms gražioms eilėms.

17,5 tūkst. – tiek turistų iš Izraelio pagal apgyvendinimo įstaigų statistiką per pirmus devynis šių metų mėnesius apsilankė Lietuvoje. Vidutiniškai turistai iš šios šalies Lietuvoje praleido 4,9 nakvynes, viso – 86,4 tūkst. nakvynių, beveik 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu!

Žymus Kinijos keliautojas Z. Wei su kūrybine grupe aplankė Lietuvą spalio mėnesį. Keturiose laidose sutalpinti jo pasakojimai ir apie lietuvišką lietų, ir apie Vilniaus senamiesčio bažnyčias, Stebuklų plytelę, Pažaislį, Kryžių kalną... Kinai ypatingai vertina gintarą, tad pajūryje Z. Wei susižavėjo edukacine programa „Gintaro gaudymas“ ir kartu su gidu ragaudamas gintarą bandė spėti, kuo jis skiriasi nuo paprasto akmenuko. Kaune keliautojas pagyrų negailėjo Velnių muziejui ir M.K.Čiurlionio paveikslams.

„Kaip jau minėjau, nėra paprasta žymius televizijos kelionių laidų kūrėjus prisikviesti į Lietuvą. Užmegzti ryšį su „Travel China“ mums padėjo Lietuvos Ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.  Ji taip pat davė interviu laidos kūrėjams ir laidose akcentavo Lietuvos istoriją, kultūrą, papročius. Lietuvą, kaip ir visą Šiaurės Europos regioną, Kinijos turistai atranda vis aktyviau, juos traukia mūsų gamtos paveldas, baltiška kultūra, rankdarbiai ir, žinoma, krepšinis. Pagal naujausią apgyvendinimo įstaigų statistiką, per pirmus devynis šių metų mėnesius sulaukėme 13,7 tūkst. kinų, t.y. net 38 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tad panašūs TV projektai dar labiau stiprina Lietuvos konkurencingumą ir išskirtinumą šioje svarbioje tolimoje rinkoje“, – apibendrina laikina Turizmo departamento vadovė.

Beveik prieš pusmetį Turizmo departamentas įspėjo dėl nelegalios kelionių organizatoriaus veiklos interneto svetainėje centrineamerika.lt. Pastarojoje svetainėje kontaktams nurodyta įmonė „Centrinė Amerika“ juridiškai neegzistuoja, t. y. tokia įmonė neregistruota Juridinių asmenų registre. Siūlant keliones nepateikiama informacija, kad šių kelionių organizatorius būtų kitas juridinis ar fizinis asmuo.

Turizmo departamentas atkreipia turistų dėmesį, kad interneto svetainėje centrineamerika.lt nurodyta įmonė ir R. Michnevičius nėra registruotas kaip kelionių organizatorius Lietuvoje, todėl tokia veikla yra neteisėta. Vykdydamas organizuotų kelionių pardavimo veiklą iš Ispanijos ir organizuodamas Lietuvos gyventojų turistines keliones, jis turėtų registruotis Turizmo departamente kaip užsienio kelionių organizatorius, teikiantis turizmo paslaugas Lietuvoje, tačiau to nėra padaręs.

Turizmo departamentas taip pat atkreipia dėmesį, jog jau yra gavęs nusiskundimų iš turistų dėl šio asmens veiklos ir patirtų finansinių nuostolių. R. Michnevičius iki 2012 m. dirbo Lietuvos turizmo informacijos centre Barselonoje. Turizmo departamentas atsiriboja nuo bet kokių ryšių su minėtu asmeniu.

„Turistams nerekomenduojame vykti į šio asmens siūlomas organizuotas turistines keliones ir atkreipiame dėmesį, jog renkantis kelionių organizatorių reikia būti itin atidiems, o kilus klausimams ar abejonėmis – konsultuotis su Turizmo departamento specialistais,“ – teigia Valstybinio turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Žentelis.

Išankstiniais Valstybinio turizmo departamento skaičiavimais, daugiau nei ketvirtadalį šios sumos sudarė turistų iš tikslinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų išlaidos: vokiečiai, britai, norvegai, švedai, prancūzai ir italai 2016 m. mūsų šalyje paliko net 215,7 mln. Eur, t.y. 11,2 proc. daugiau nei 2015 m.

„Išvardintose šalyse kryptingai dirbame tiek su turizmo verslu, tiek su žiniasklaida, organizuojame reklamines kampanijas, dalyvaujame turizmo parodose, komunikuojame socialiniuose tinkluose ir jau galime matyti tokios intensyvios turizmo rinkodaros rezultatus. Vokietija apskritai yra pagrindinė Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka - iš jos sulaukiame daugiausia turistų. Atvykusių vokiečių išlaidos pernai augo daugiau nei trečdaliu - 34,8 proc. ir siekė 90,3 mln. Eur, o vidutinės vienos kelionės išlaidos sudarė 445 Eur (+25,3 proc.). Pagal jas Vokietija yra trečioje vietoje - po Kinijos (536,9 Eur (+14 proc.) ir JAV - 448,2 Eur“, - rodiklius komentuoja laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Augo be išimties visų tolimųjų rinkų turistų išlaidos Lietuvoje: net 43,5 proc. daugiau išleido kinai (9,9 mln. Eur). Jų vienos kelionės išlaidos pernai buvo didžiausios, t.y. 537 Eur. Ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. išleido turistai iš Izraelio (9,4 mln. Eur). Plačiau pinigines atostogaudami Lietuvoje atvėrė ir japonai (viso išleido 10,7 mln. Eur) bei amerikiečiai (16,6 mln. Eur).

Didžiausią atvykusių į Lietuvą turistų išlaidų dalį sudarė turistų iš Baltarusijos išlaidos - jos pernai siekė net 117,7 mln. Eur. Baltarusiai vienos kelionės metu vidutiniškai išleido 298,1 Eur. Beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos - jos siekė 95,8 mln. Eur, t.y. 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Pagal šį rodiklį bei augančią apgyvendinimo įstaigų statistiką galima daryti prielaidą, kad Rusijos rinka atsigauna ir pamažu grįžta į prieškrizinį laikotarpį.

Bendros atvykusių turistų išlaidos apima išlaidas nakvynei, transportui, maistui, pirkiniams, laisvalaikiui ir kt.

Jo teigimu, „Travel RSP“ keliones parduodanti Lietuvos kelionių agenta „Kodėl gi ne LT“ žino, kad Latvijos įmonė neturi teisės veikti Lietuvoje, tačiau pripažįsta, kad departamentas latviams negali pritaikyti sankcijų. „Kodėl gi ne LT“ patvirtina, kad pardavinėja „Travel RSP“ keliones ir šios veiklos atsisakyti neketina.

Pasak VTD atstovės spaudai Gerdos Butkuvienės, departamentas neragina atsisakyti jau įsigytų „Travel RSP“ kelionių, tačiau perspėja žmones, kurie dar planuoja jas pirkti.

„Mes labiau norėtume įspėti tuos, kurie dar nėra įsigiję „Travel RSP“ organizuojamų kelionių. Tie, kurie jas jau turi, jie turi važiuoti ir viskas galbūt bus gerai. Mes tik norime, kad jie žinotų, kad jei kažkas atsitiks, Lietuvoje jiems nelabai kas padės, nes organizatorius yra įsteigtas Latvijoje (...) Aiškintis arba, blogiausiu atveju, bylinėtis teks su Latvijos institucijomis“, - BNS sakė G.Butkuvienė.

„Mes turistus visada raginame pasitikrinti, ar kelionių organizatorius yra legalus, ar jis teisėtai veikia Lietuvoje“, - pridūrė ji.

„Kodėl gi ne LT“ direktorės Vaidos Tamulienės teigimu, bendrovė pardavinėja kelių Latvijos kelionių organizatorių, įskaitant ir „Travel RSP“, keliones, ir šios veiklos atsisakyti neketina.

„Mes dirbame ne su viena Latvijos agentūra, išvykimas yra iš Rygos. Mes galime pardavinėti ir Čekijos, ir kitų šalių kompanijų keliones. Mes esame apie tai kalbėję su Turizmo departamentu, pateikėme jiems nuorodas į „Travel RSP“ interneto svetainę, kur aiškiai parašyta, kad kelionės organizuojamos iš Rygos“, - BNS tvirtino V.Tamulienė.

VTD teigimu, jei konkretaus turisto kelionė prasideda Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, iš kur kelionę pradeda kiti grupės turistai, ją gali vykdyti tik kelionių organizatorius, turintis departamento išduotą pažymėjimą arba įtrauktas į galinčių laikinai teikti paslaugas Lietuvoje teikėjų sąrašą.

V.Tamulienė pripažino, kad „Travel RSP“ kelionės į Kroatiją vyksta per Lietuvą ir Lenkiją, kur yra numatyti sustojimai, tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad šios kelionės organizuojamos iš Lietuvos.`

„Tai yra kelionės iš Latvijos, „Travel RSP“ neorganizuoja kelionių iš Lietuvos. Visuose mūsų pasiūlymuose rašoma, kad išvykstama yra iš Rygos, o kelionės metu yra numatyti trumpi sustojimai Lietuvoje ir Lenkijoje, lygiai tas pats yra skelbiama „Travel RSP“ interneto puslapyje (...) Žmonės tikrai išvyksta, per tuos dvejus metus, kiek mes dirbame su „Travel RSP“, nebuvo nė vieno skundo“, - pabrėžė V.Tamulienė.

Ji pripažino, kad sutartys yra sudaromos pagal Latvijos įstatymus, todėl jas įsigijusiems keleiviams galioja Latvijoje numatytos draudimo ir kitos apsaugos.

Pasak VTD Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjo Tado Žentelio, nepaisant to, kad „Travel RSP“ veikla neatitinka Turizmo įstatymo, jai pritaikyti sankcijų galimybių nėra.

„Esant dabartiniam reglamentavimui, taikyti sankcijas „Travel RSP“ neturime jokių galimybių, tačiau jos keliones Lietuvoje pardavinėjanti agentūra turi tam tikrą informacijos pateikimo atsakomybę“, - BNS sakė T.Žentelis.

Jo teigimu, šiuo metui departamento specialistai aiškinasi „Travel RSP“ kelionių pardavimo Lietuvoje aplinkybes.

„Reikia išsiaiškinti, ką jie („Kodėl gi ne LT“ - BNS) sąmoningai darė, kokią jie informaciją turėjo (...) Mes juos raštu įspėjome, kad negalima pardavinėti „Travel RSP“ kelionių, žiūrėsime, kokia bus reakcija ir tada spręsime dėl tolesnių veiksmų“, - aiškino T.Žentelis.

Ministerija pranešė, kad trečiadienį vykusio konkurso metu nė vienas kandidatas nesurinko būtino balų skaičiaus.

Vasarį paskelbtame konkurse, anot ministerijos, pradžioje buvo 10 pretendentų, iš kurių 3 neatitiko reikalavimų, 5 atsiėmė prašymus ar neatvyko, o galutinai jame dalyvavo du kandidatai.

„Pagal konkurso organizavimo taisykles, laimėtoju skelbiamas tas kandidatas, kuris surenka daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6. Trečiadienį vykusio konkurso metu abu kandidatai surinko mažiau kaip 6 balus“, – pranešime spaudai sakė Ūkio ministerijos kancleris Nerijus Rudaitis.

Kandidatai turėjo turėti socialinių ar humanitarinių mokslų studijų srities magistro laipsnį, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį rinkodaros srityje, puikiai mokėti anglų kalbą, būti išlaikę bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų aukščiausio lygio vadovams testus.

Kovą šias pareigas paliko Jurgita Kazlauskienė, kuri atsistatydino, paaiškėjus, kad Lietuvą užsieniečiams pristatančios bendrovės tam naudoja ne autorines ir su Lietuva nesusijusias nuotraukas.

Žiniasklaida skelbė, kad „Facebook“ puslapio „Lithuania. Real is beautiful“ kūrėjai Lietuvai užsieniečiams pristatyti naudoja pigiai kainuojančias portalų „Shutterstock“ ar „Flickr“ iliustracijas. Pernai vykusį konkursą rinkodaros socialiniuose tinkluose, reklamos ir turinio rinkodaros paslaugų teikimui įmonių „Open Agency“ ir „Turinio rinkodara“ konsorciumas laimėjo pasiūlęs 140 tūkst. eurų kainą.

Departamentas pranešė, kad turistai skundžiasi dėl apmokėtų, bet nesuteiktų paslaugų, negrąžinamų pinigų už nesuteiktas turizmo paslaugas, vengimo spręsti problemas.

„Turistų pateikti faktai bei viešoje erdvėje skelbiama informacija sudaro pagrindą abejoti „HotelsNet“ ir jo direktoriaus Liutauro Jonaičio vykdomos veiklos teisėtumu“, - rašoma pranešime.

Anot departamento, bendrovė ir L.Jonaitis nepateikia įstatyme numatytos privalomos informacijos turistams apie turistų užsakytas keliones, laiku nepateikia kelionės dokumentų, laiku neatsiskaito su apgyvendinimo ir transportavimo paslaugų teikėjais, todėl turistai negali pasinaudoti paslaugomis, už kurias yra sumokėję.

Be to, bendrovė negrąžina turistams jų sumokėtų pinigų už neįvykusias keliones ar nesuteiktas paslaugas.

Departamentas taip pat pataria turistams nevykti į keliones, kurias pirko iš įmonės arba jos direktoriaus.

„VTD atkreipia turistų dėmesį, jog renkantis kelionių pardavimo agentą ir kelionių organizatorių reikia būti itin atidiems ir nerekomenduoja vykti į „HotelsNet“ arba Liutauro Jonaičio siūlomas organizuotas turistines keliones“, - teigiama pranešime.

Turizmo departamentas informaciją perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

„VTD turistams nerekomenduoja vykti į „Express Tours“ siūlomas organizuotas turistines keliones ir atkreipia dėmesį, jog renkantis kelionių organizatorių reikia būti itin atidiems, o kilus klausimams ar abejonėmis – konsultuotis su VTD specialistais“, - teigiama departamento pranešime.

Anot VTD, „Express Tours“, vykdydamas organizuotų kelionių pardavimo veiklą Lietuvoje, turėtų registruotis departamente kaip šalyje paslaugas teikiantis užsienio kelionių organizatorius, tačiau to nėra padaręs.

Departamentas taip pat nurodo, kad bendrovė „Eastcon AG LT“, vykdydama prekybine veiklą teikdama specialius „Express Tours“ kelionių pasiūlymus, taip pat klaidina vartotojus. Pati įmonė internete nurodo prekiaujanti vilnos patalyne, vonios įranga, virtuvės indais, puodais, masažiniai krėslais, oro drėkintuvais, taip pat klientams dalija kuponus ir rengia žaidimus, kuriuose galima laimėti keliones į Lietuvos ir užsienio kurortus.

„Mes negalime turistams užtikrinti, kad jie gaus kokybiškas paslaugas, negalime patikrinti, kad veikla Maltoje vykdoma legaliai“, - BNS sakė VTD atstovė spaudai Gerda Butkuvienė.

Anot jos, turistas, perkantis paslaugas iš sąraše neužsiregistravusio kelionių organizatoriaus, visą riziką prisiima pats.