Nuostolis – 8911,65 eurų, praneša Panevėžio apskrities vyriausias policijos komisariatas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Pareigūnai nepaaiškino, ar tai buvo protestai prieš Vladimirą Putiną, o valstybinės žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad balsavimas „vyksta įprasta tvarka“.

Nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip pagyvenusi moteris prieina prie kabinos, ją padega ir ramiai išeina iš jos, kai ji jau liepsnoja. Nurodoma, kad tai įvyko pietiniame Marino rajone.

Kitame vaizdo įraše sostinėje matyti, kaip moteris pila dažus į balsadėžę. Ji buvo sulaikyta ir apkaltinta „trukdymu naudotis rinkimų teisėmis“, sakė tyrėjai.

Pareigūnai teigė, kad dar keturi asmenys Rusijos Voronežo, Karačiajų Čerkesijos ir Rostovo srityse taip pat buvo sulaikyti už tai, kad į balsadėžes įpylė dažų.

Atokioje Sibiro Chantų-Mansijos srityje buvo sulaikyta moteris, kuri bandė padegti balsadėžę, įmetusi Molotovo kokteilį, pranešė balsavimo pareigūnai.

„Kogalyme, rinkimų apylinkėje nr. 484, nesėkmingai bandyta padegti stacionarią balsadėžę naudojant Molotovo kokteilį“, – pranešė regiono rinkimų komisija.

Čeliabinsko srityje policija sulaikė vyrą, kuris bandė susprogdinti petardas prie rinkimų apylinkės, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi regiono vyriausybe.

Skadovske savadarbis sprogstamasis užtaisas buvo padėtas šiukšlių dėžėje prie rinkimų apylinkės.

Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, apie panašius vandalizmo atvejus pranešta ir Sankt Peterburge bei aneksuotame Krymo pusiasalyje.

Penktadienį moteris metė Molotovo kokteilį į mokyklą, kuri per Rusijos prezidento rinkimus Sankt Peterburge buvo naudojama kaip balsavimo punktas, pranešė rinkimus prižiūrintys pareigūnai.

Įtariamoji buvo dvidešimtmetė, platformoje „Telegram“ pranešė rinkimus prižiūrintis pareigūnas Maksimas Meiksinas. „Neteisėtus veiksmus operatyviai nutraukė policijos pareigūnai. Niekas nenukentėjo“, – pridūrė jis.

Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje viename iš balsavimo punktų buvo detonuotas sprogstamasis užtaisas, tačiau žmonės nenukentėjo, penktadienį pranešė Kremliaus paskirti pareigūnai.

„Skadovske savadarbis sprogstamasis užtaisas buvo padėtas šiukšlių dėžėje prie rinkimų apylinkės. Jis buvo detonuotas. Aukų ir sužeistųjų nėra“, – pranešė Maskvos okupuotoje Chersono srityje veikianti rinkimų komisija.

Rusijos pajėgos taip pat pareiškė, kad Kyjivas apšaudė rinkimų apylinkes okupuotoje Kachovkoje.

Beveik neabejojama, kad V. Putinui šie rinkimai, pasibaigsiantys sekmadienį, suteiks dar vieną šešerių metų kadenciją.

Tai leis jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.

Balsavimas vyksta trečius metus tęsiantis plataus masto Rusijos karui Ukrainoje ir Kremliui negailestingai užgniaužus bet kokią realią opoziciją šalyje.

Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

„Šviežiai padirbėta, kiek seniau vaikščiojome, nebuvo matyt tokių dalykų. Ko gero tai – paauglių darbelis. Liūdna. Kam pranešti? Be to, suoliukas vienoje vietoje irgi išrautas“, – taip socialiniame tinkle po nuotraukomis parašė vandalų paliktus vaizdus fotografavę kretingiškiai.

Gyventojai svarstė, gal reikėtų parke įrengti vaizdo kameras?

Pastaruoju metu buvo kiek ramiau, bet kartkartėmis kažkam nagai niežti.

„Negi parkelis sutvarkytas vandalams niokoti? Kameros nieko nepadėtų, patys žmonės turi imtis tvarkos ir nebūti abejingi“, – pastebėjo gyventoja.

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė pripažino, kad kurį laiką parke buvo tvarka, nors anksčiau ir fiksuoti vandalizmo atvejai.

„Pastaruoju metu buvo kiek ramiau, bet kartkartėmis kažkam nagai niežti. Tai šiukšlinę, tai suoliuką išrauna. Dabar nusprendė, kad medžius reikia pagražinti. Neuždažysi juk, nieko padaryti negalime. Kažkokia iškreipta saviraiška“, – pastebėjo G. Liobikienė.

Gintarė Liobikienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Seniūnė vylėsi, kad viešumas galbūt padės surasti vandalus.

„Žmonės nuotraukas patalpino socialiniame tinkle. Gal pavyks susekti, kas čia tokie taip pasidarbavo. Yra buvę atvejų, kai po vandalizmo atvejų paviešinimų, atsirasdavo liudininkų. Esame ir kaltininkus taip išaiškinę“, – pasakojo seniūnė.

Seniūnė prisiminė, kad anksčiau svastikų buvo aptikę ir ant akmenų.

„Ant akmens gali dažus bent nuvalyti. O nuo medžio nepašalinsi, neišgremši juk. Parke pernai pasodinome 500 krūmų ir medžių. Jau ir spėjo Pastauninko parke išvogti keturias lanksvas. Žmonėms nesvarbu ką, svarbu paimti“, – stebėjosi seniūnė.

Pastauninko parkas – viena didžiausių žaliuojančių erdvių mieste. Parkas suformuotas buvusiose pranciškonų vienuolyno žemėse ir užima 18 ha plotą.

Prieškario laikotarpiu, užtvenkus Pastauninko upelį, čia suformuoti du tvenkiniai. Kažkada vienuoliai juose veisė žuvis.

Šalia parko ar jo teritorijoje rasti galima ne vieną istorinį pastatą – malūną, Lurdo grotą, Šv. Antano rūmus, senąsias kapines.

Paaiškėjo ir dar viena aplinkybė – policijai liepą buvo pranešta apie kitą išpuolį.

Tame pačiame Sąjūdžio parke praeiviai buvo aptikę nuplėštą trispalvę, kuri buvo rasta prie tualeto.

Ar šie įvykiai susiję, aiškinasi policija.

Tokie vandalizmo atvejai kelia rimtą nerimą, nes niekinami jau ir ukrainiečių, ir lietuvių simboliai.

Nuo karo į Klaipėdą pabėgusi ukrainiečių bendruomenė, norėdama atsidėkoti uostamiesčio žmonėms už geraširdiškumą, padovanojo miestui liepaičių, kurias pasodino Sąjūdžio parke.

Galbūt tik plaktuku ar kūju.

Prie medžių buvo sumontuota atminimo lenta.

Nuo vandalų ši lenta nukenčia antrą kartą – sausio pradžioje buvo aptikta, kad ji buvo apmėtyta akmenimis.

Antrą kartą vandalai sugrįžo jau nešini kažkokiu itin sunkiu įrankiu.

Kaip sakė liepaičių akcijos sumanytoja Jelena Ušakova, koja marmuro nesuskaldysi.

„Galbūt tik plaktuku ar kūju“, – versiją kėlė moteris.

Pareigūnai tikrina Sąjūdžio parke esančių vaizdo kamerų įrašus ir prašo gyventojų, turinčių žinių apie įvykį, susisiekti su policija bendruoju pagalbos telefonu.

Vilniaus apskrities policija praneša, kad liepos 28 d. apie 00.20 val. Vilniuje, Konstitucijos pr., viešoje vietoje, vyras (gimęs 1974 m.) kreidelėmis ištepliojo trinkeles ir būdelę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Primename, kad Vilniuje, Europos aikštėje, yra demonstruojama Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalėjimo kameros kopija.

Scanpix nuotr.

Tuomet nepatenkintiems klaipėdiečiams buvo paaiškinta, kad sklypas yra privatus, tačiau gudrūs kaimynai jame laiko savo mašinas ir taip išvengia rinkliavos už automobilių stovėjimą.

Kai tik žemės savininkas sklypą aptvėrė, naktį kažkas metalines tvoras išlaužė, dalis segmentų iš viso dingo.

Taikos prospekto 47 esančio sklypo savininkas yra viešoji įstaiga „Pasakėlė“.

Įstaigos vadovė Rima Pikčiūnaitė, radusi suniokotą tvorą, kėlė versiją, kad galbūt taip nepasitenkinimą reiškia kaimynai.

„Vandalizmas. O kaip daugiau tai įvardinti? Gyventojai nesupranta, kad tai yra privati nuosavybė ir ją reikia gerbti. Ilgą laiką gyventojai laikė mašinas šiame sklype, nieko nesakiau ir nevaikiau. O jiems taip elgtis apsimoka, nes šiame rajone už automobilių stovėjimą jau reikia mokėti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Sklype suplanuotos daugiabučio statybos, architektai parengė detalųjį planą.

Sužinoję, kad pašonėje bus statomas daugiaaukštis namas, kitų namų gyventojai ėmė reikšti pretenzijas, esą buvo renkami parašai prieš statybas, tačiau to, kiek jų surinkta, niekas neviešino.

Vandalizmas. O kaip daugiau tai įvardinti? Gyventojai nesupranta, kad tai yra privati nuosavybė ir ją reikia gerbti.

Dėl konfliktinės situacijos jau vyko susitikimas su gyventojais Klaipėdos savivaldybėje.

Valdininkai kol kas neturi jokių priekaištų vystytojams.

Tad sklypo savininkai įtaria, kad kaimyninių namų gyventojai necivilizuotu būdu ėmė reikšti savo nepasitenkinimą.

Paskaičiuota, kad vandalai jau padarė 750 eurų žalą.

Sklypo savininkai sulaukė ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų skambučių.

Esą vietiniai pasiskundė, kad daugiabučio statytojai mėto į medžius metalines tvoras ir taip siekia, kad jie nudžiūtų.

Metalinės tvoros sulankstytos, dalis segmentų nutempti, kai kurie apskritai pradingo.

20-metis sostinės gyventojas perduotas mamos globai, jo byla nutraukta.

Tačiau jaunuoliui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įsiteisėjus nuosprendžiui, per šešis mėnesius jis turės dirbti 50 valandų nemokamai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Jaunuoliui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis galios iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

Teisėja Aušra Dambrauskienė per posėdį įpareigojo pakuotes su trimis akmenimis, voką su 99 lapais, kuriuose įrašyti įsitikimai ir siekiai, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, šie įkalčiai bus sunaikinti.

Šioje byloje vilnietis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu bei viešosios tvarkos pažeidimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai kovo 17-osios naktį Vilniuje, priešais Seimo vartus, maskuodamas savo veidą mova bei kepure, jaunas vyras išmėtė 99 popieriaus lapus su tekstu, propaguojančiu smurtines idėjas.

Po to jis metė kelis akmenis į Seimo rūmų pastatą ir vartus, padegė du butelius su mišiniu, vadinamu „Molotovo kokteiliu“, juos vieną po kito sviedė į Seimo vidinį kiemą bei pastato sienoje esantį langą. Buteliuose esantis padegamasis skystis užsidegė tik buteliams nukritus ant grindinio ir didelės žalos nepadarė.

Vaikiną sulaikė Seimo rūmus saugoję apsaugos pareigūnai.

Tyrimo duomenimis, 20-metis vilnietis vandališkų veiksmų ėmėsi iš asmeninių paskatų, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą esama valdžia bei santvarka.

Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje rašoma, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo tokiu atveju padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tada teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Sunerimusi bendruomenė

Žemųjų Šančių bendruomenės nariai informavo apie nemalonų incidentą. Kažkam užkliuvo Šančių kapinėse amžinojo poilsio atgulusių žmonių kapavietės – rasti išvartyti antkapiai.

„Šančių kapinėse jau apie savaitę išvartyti paminklai. Vienas jau atstatytas, o kiti – gal dar nė. Manau, kad dar dalis nežino, kad jų kapavietės išniekintos. Gal kas pažins, kieno kapai ir galės pranešti artimiesiems, – apie incidentą socialinio tinklo „Facebook“ Žemųjų Šančių bendruomenės grupėje pranešė Kristina J. – Nežinau, kam užnižo rankos, bet, manau, bumerangas atsisuks su kaupu“.

Žmonės pasibaisėjo tokiu įvykiu ir ragino artimiesiems nuvykti į kapines, pažiūrėti, ar jų kapavietės nesuniokotos.

„Tokius pagavus tik rankas sulaužyt“, – pyko Asta.

„Siaubas. Jie nieko nebijo – nei Dievo, nei velnio“, – pasisakė Irma.

„Pas mus irgi vieną kartą jau buvo nuverstas, dingo žvakidės, vazos. Tiesiog žmonės be sąžinės“, – liudijo Nijolė.

Žemųjų Šančių bendruomenės feisbuko nuotr.

Prižiūrėtojams situacija žinoma

Šančių kapinėmis rūpinasi bendrovė „Kauno kapinių priežiūra“. Jos vadovas Ričardas Čėsna patvirtino, kad vandalai suniokojo apie dešimt paminklų.

„Kapinių tvarkytojas vieną rytą rado išvarytus paminklus, todėl iš karto iškvietė policiją, kuri vykdo tyrimą. Pareigūnai apžiūrėjo kapavietes, paėmė galimus pirštų antspaudus. Išvartyta apie dešimt paminklų, du iš jų – ir suskaldyti. Tikrai čia vandalų darbas, nes tomis dienomis jokio vėjo nebuvo, tiek paminklų negalėjo šiaip sau nugriūti“, – kalbėjo R. Čėsna.

Siaubas. Jie nieko nebijo – nei Dievo, nei velnio.

Jis nurodė, kad nusiaubtos kapavietės identifikuotos, kapinių prižiūrėtojai apie nuverstus antkapius informavo ir kapaviečių savininkus.

„Šančių kapinės yra riboto laidojimo, tad čia judėjimas yra mažesnis, nei pilnai veikiančiose kapinėse, tad tai tokia šiek tiek nuošalesnė vieta. Tokiose vietose būna kartais, jog kažkam užkliūva kapai“, – pridūrė „Kauno kapinių priežiūros“ vadovas.

Žemųjų Šančių bendruomenės feisbuko nuotr.

Pradėtas tyrimas

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad Šančių kapinėse iš tiesų buvo išvaryti antkapiai. Tačiau pareigūnai pažymėjo, kad pranešimas apie įvykį gautas praėjusio mėnesio pabaigoje, o dabar aiškinamos galimos aplinkybės bei ieškomi kapus niokoję asmenys.

„Gegužės 22 d. apie 10 val. Kaune, Rusų gatvėje, Šančių kapinėse pastebėti išvartyti devynių kapaviečių paminklai. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalį (Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas)“, – nurodoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Nuo vasario vidurio eksponuojamame paveiksle „Fuck abstraction!“ vaizduojamas žmogus už nugaros surištomis rankomis, verčiamas atlikti oralinį lytinį aktą kažkokiam galingam beveidžiui vyrui.

Kritikai sako, kad kaip auka paveiksle pavaizduotas vaikas. M. Cahn tai neigia ir sako pavaizdavusi išžaginimą kaip karo ginklą ir nusikaltimą žmoniškumui.

Kelios vaikų teisių gynimo grupės kūrinį pasmerkė kaip vaikų pornografiją ir ragino jo nebeeksponuoti.

Tačiau jų bandymą pašalinti paveikslą atmetė Prancūzijos teismai.

Sekmadienį vienas vyras paveikslą apipurškė violetiniais dažais, naujienų agentūrai AFP nurodė muziejus.

Prancūzijoje menas visada yra laisvas, o pagarba meninei kūrybai – garantuota.

Pasak informuoto šaltinio, vandalizmu įtariamam pagyvenusiam asmeniui nepatiko seksualizuotas vaiko vaizdavimas ir vyras paveiksle, tačiau su jokia aktyvistų grupe įtariamasis nėra susijęs.

Jį iškart sulaikė apsaugininkai ir išsivežė policija, nurodė muziejus. Įstaiga ketina teikti skundą dėl žalos turtui ir trukdymo raiškos laisvei.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį pasmerkė šį vandalizmo aktą.

„Taikytis į meno kūrinį yra išpuolis prieš mūsų vertybes. Prancūzijoje menas visada yra laisvas, o pagarba meninei kūrybai – garantuota“, – pabrėžė jis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime.

Kultūros ministrė Rima Abdul Malak pareiškime priminė, kad teismai leido eksponuoti minimą paveikslą.

„Apgailestaujame dėl kraštutinių šios kontroversijos pasekmių“, – sakė Tokijo rūmų prezidentas Guillaume'as Desanges'as (Gijomas Dezanžas). Jis nurodė, kad muziejus siekia „remti meną... su entuziazmu, įsisąmoninimu ir atsakomybe visoms auditorijoms“.

Pagal susitarimą su menininke Tokijo rūmai ir toliau, iki sezono pabaigos gegužės 14-ąją, rodys paveikslą su jam padarytos žalos žymėmis ir visą parodą, jau pritraukusią 80 tūkst. lankytojų, sakoma muziejaus pareiškime.

Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas balandžio mėnesį atmetė teisinį bandymą nukabinti paveikslą.

Kadangi paveikslas rodomas meno galerijoje šalia pateikiant detalią informaciją apie kontekstą, nėra rimtai ar aiškiai neteisėtai kenkiama vaikui ar žmogaus orumui, nusprendė teismas.

Pati menininkė kovo mėnesį muziejaus paskelbtame pareiškime taip pat atmetė kritiką.

„Tai ne vaikai, – tvirtino M. Cahn. – Šiame paveiksle pasakojama apie tai, kokiu būdu seksualumas naudojamas kaip karo ginklas, kaip nusikaltimas žmoniškumui.“

Darius mėgo piešti nuo pat mažens, o atėjus paauglystei, susidomėjo ir grafičio menu.

„Pradėjau piešti ant popieriaus, paskui jau užsimaniau, aišku, nusipirkti pirmuosius aerozolinius dažus. Ir eidavome piešti į apleistas statybas ar kitas panašias vietas“, – pasakojo grafičio meistras Darius Janonis.

Šio pomėgio Darius taip niekuomet ir neapleido. Bėgant laikui tai tapo ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Dabar vyro dizainai puošia ne vieną pastato sieną. Darius tikina, kad su metais į gatvės tapybą visuomenė žiūri vis pozityviau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Anksčiau, kai paišydavome ant sienų, dažniau susidurdavome su neigiama nuomone. Dabar, jau kokius pastaruosius penkerius metus, retai kada išgirsi blogą nuomonę – daugelis tai vertina pozityviai“, – teigė grafičio meistras.

Kai kuriems sostinės gyventojams grafičiai asocijuojasi su išterliotomis pastatų sienomis, kitiems tai – menas.

„Kaip čia pasakius, tam tikri piešiniai tai – menas, kiti – ne, ypač jei būna prirašyta negražių žodžių ar pripiešta terlionių“, – sakė kalbinta moteris. 

„Slidi riba – tarp meno ir vandalizmo“, – porino vyras.

„Man patinka. Manau, kad tai – menas“, – atviravo pašnekovė.

Nepažeisdami įstatymų, grafitininkai legaliai puošti sienas gali septyniose Vilniaus vietose. 

„Tokios legalios grafičio piešimo vietos yra ne vienoje valstybėje, kaip alternatyva tiems nelegaliems grafičio piešėjams. Kad jiems būtų galimybė pasireikšti legaliai“, – konstatavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.

Kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams.

„Mano akimis, kokybė tų grafičių, nupieštų legaliose vietose, yra daug geresnė nei nelegalių. Tai galėtų būti rimta konkurencija nelegalių grafičių piešėjams“, – sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Jevgenijus Liepis.

„Yra septynios grafitininkams skirtos vietos, bet tik trys iš jų – kiek patrauklesnės, kur gali ir pats neuždusdamas papiešti“, – kalbėjo D. Janonis. 

Nors legalių vietų pasireikšti grafitininkams yra, sostinės savivaldybei vis dar tenka tvarkyti neleistinose vietose grafičiais išpieštas pastatų sienas. Praeitais metais teko nuvalyti ir perdažyti 27 tūkst. kv. m. sienų. Miestui tai kainavo daugiau kaip 130 tūkst. eurų.

Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja.

„Ir tie nuostoliai, tos sumos yra stabilios metai iš metų. Jei centrinėje miesto dalyje, kur daugiau dėmesio rodome, grafičių mažėja, tai kitose miesto vietose tų apipieštų ir dar netvarkytų pastatų yra gana daug“, – teigė G. Leperskas.

Už nelegalų piešimą ant pastatų sienų gresia bauda iki 750 eurų. Taip pat gali būti skirtas areštas arba laisvės atėmimas.

„Praeitais metais pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai. Reikia pastebėti, kad tų vandalizmo atvejų mažėja“, – komentavo J. Liepis.

Grafičio menu užsiimantis Darius neslepia, kad ir jam yra tekę dėl savo piešinių pabendrauti su pareigūnais.

„Teko, ir ne vieną kartą. Turbūt tai buvo tam tikros gyvenimo pamokos, iš kurių pasimokai“, – atviravo Darius.

Viena iš Vilniaus erdvių, kurioje galima legaliai piešti, yra „Panoramos“ požeminės perėjos sienos. Tiesa, ne visiems gyventojams tai patinka.

„Terlionė“, – piktinosi užkalbinta praeivė, paklausta, ar patinka piešiniai ant sienų.

„Nėra gražu, bet gal geriau šioje vietoje piešti nei ant namų sienų“, – svarstė kita moteris. 

Savivaldybė įprastai uždažo ar nuvalo ant valdžios pastatų ar paminklų paliktus grafičius. Daugiabučių gyventojai išterliotas sienas turėtų susitvarkyti patys.

Daugiabučių namų gyventojai, kaip ir nuosavo namo šeimininkai, sienas turi tvarkytis patys. Daugiabutis lygiai taip pat yra nuosavas namas – tik savininkų daugiau“, – sakė G. Leperskas.

Legaliai grafičiu puošti sienas net ir leistinose sostinės erdvėse galima tik nuo 8 iki 22 val.