-
Nėščiosios ir kūdikius auginantys gyventojai turės galimybę užsakyti vandens ištyrimą 3
Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje. Šiuos tyrimus valstybės lėšomis atliks Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), rašoma pranešime spaudai.
„Nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos, tačiau patekęs į žmogaus organizmą, gali sutrikdyti kraujo deguonies pernešimą ir sukelti vidinį deguonies stygių. Tokia būklė ypač pavojinga nėštumo metu, kai padidėja vaisiaus deguonies poreikis, ir kūdikiams iki šešių mėnesių amžiaus. Šių medžiagų iš vandens nepašalina buitiniai filtrai ar virinimas. Todėl tais atvejais, kai nėščiosios ar kūdikiai vartoja geriamąjį vandenį iš šulinio arba mažesnio nei 50 metrų gylio gręžinio, rekomenduojame pasirūpinti geriamojo vandens sauga ir pasinaudoti nemokamo tyrimo galimybe“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Indrė Makarskienė.
Iki š. m. lapkričio 1 d. šachtinio šulinio vandens tyrimą minėtoms gyventojų grupėms gali skirti šeimos gydytojas. Atnaujintoje tvarkoje to buvo atsisakyta, siekiant sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir sudaryti galimybę gyventojams tiesiogiai kreiptis į NVSC dėl šulinio arba gręžinio vandens ištyrimo.
NVSC atstovai per tris darbo dienas turės susisiekti su pareiškėju ir suderinti vandens ėminio paėmimo laiką bei vandens išgavimo įrenginio aplinkos įvertinimą. Vandens ištyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pakartotinis tyrimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių.
Jeigu tyrimo metu nustatytas nitritų ir nitratų kiekis neatitiks saugos reikalavimų, NVSC nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, turės apie tai informuoti pareiškėją. Ne vėliau kaip per dvi darbo dienas pareiškėjui turės būti pateikti išsamūs tyrimo rezultatai bei informacija apie:
riziką žmonių sveikatai, susijusią su nitritais ir nitratais užteršto geriamojo vandens vartojimu;
veiksmus, kurių pareiškėjas gali imtis apsaugodamas sveikatą nuo neigiamo poveikio, susijusio su individualiai išgaunamo geriamojo vandens vartojimu;
geriamojo vandens išgavimo įrenginio priežiūrą.
Daugiau informacijos apie šulinių ir gręžinių vandens tyrimus ir prašymų pateikimą rasite ČIA.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarkos pakeitimo rasite ČIA.
-
Ištirtose maudyklose vanduo švarus – maudytis galima
Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.
Nėra gauta tyrimų rezultatų iš Visagino ir dalies Vilniaus miesto, Širvintų, Utenos, Anykščių, Raseinių rajonų maudyklų.
Gauta informacija ir apie 98 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Norime atkreipti dėmesį, kad birželio 7 d. Kėdainių r. Angirių, Joniškio r. Skakų tvenkiniuose rastas didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius. Pakartotinai atlikus tyrimus birželio 11 d. Angirių tvenkinio vandens kokybė atitiko reikalavimus.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ įtvirtintomis maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama operatyviai.
Visą paminėtą informaciją apie Lietuvos maudyklas, tame tarpe ir apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje, galite rasti SMLPC centro interneto svetainės „Aplinkos sveikata−Maudyklos“ skiltyje. Informacija apie maudyklų vandens kokybę atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.
Visuomenei informacija apie maudyklų vandens kokybę taip pat turi būti skelbiama savivaldybių interneto svetainėse. O stenduose prie paplūdimių turi būti skelbiami naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša.
-
Koks vanduo bėga iš čiaupo jūsų namuose? 2
Mes, lietuviai, bene vieninteliai Europoje geriamuoju vandeniu apsirūpiname tik iš požemyje slūgstančių šaltinių. Galime pagrįstai tuo didžiuotis, mat toks vanduo yra išties švarus, kadangi yra daug geriau apsaugotas nuo aplinkos taršos nei atviri paviršiniai vandenys. Tačiau tam tikruose Lietuvos regionuose, veikiant natūralioms gamtinėms sąlygoms ar dėl netinkamo žmogaus elgesio, geriamasis vanduo nėra toks kokybiškas, kokio norėtųsi. Pavyzdžiui, vienur vanduo neskanus gerti, kitur nemaloniai kvepia, pasitaiko atvejų, kad vandenyje yra kokių nors nuosėdų ar jis būna specifinio atspalvio. Atliktų vandens tyrimų rezultatai rodo, kad vanduo savo sudėtyje turi kalkių, kreidos, geležies, kitokių mineralinių ar cheminių medžiagų, neretai vandenyje galima aptikti nitratų ar nitritų arba paaiškėja, kad vanduo užterštas mikrobiologiškai. Gerti tokį vandenį galima tik prieš tai tinkamai jį išvalius, mat priešingu atveju rizikuojama pakenkti savo sveikatai. Priklausomai nuo to, kuo vanduo užterštas, vandenį būtina valyti arba filtruoti.
Kokios vandens problemos yra dažniausios?
Vandens tyrimai rodo, kad absoliuti dauguma – net 90 proc. – šalies namų ūkių vartoja kietą arba net labai kietą vandenį. Toks vanduo nepasižymi nei specifiniu skoniu, nei kvapu, nekenkia sveikatai (išskyrus tai, kad labai sausina odą), tačiau ilgainiui rimtai „sužaloja“ buityje naudojamą techniką: virduliuose, skalbimo mašinose ar indaplovėse susidaro didelės kalkių nuosėdos, tad šie prietaisai tarnauja trumpiau, nei galėtų.
Kita gana dažnai pasitaikanti vandens bėda ta, kad tam tikruose šalies regionuose vanduo yra pernelyg geležingas. Toks vanduo pasižymi nemaloniu metalo skoniu ir kvapu, jei vandenyje ištirpusios geležies koncentracija yra itin didelė, pakinta net jo spalva – iš čiaupo pradeda bėgti ne neutralios spalvos, o rusvas vanduo, tuo tarpu vonia, kriauklė, unitazas ar indų vidinės sienelės ilgainiui pasidengia rudomis dėmėmis.
Kalbant apie nemalonų vandens kvapą, jo priežastimi dažniausiai yra vandenyje ištirpusios kokios nors cheminės medžiagos, kitokios priemaišos. Pavyzdžiui, jei vanduo dvokia supuvusiais kiaušiniais, už tai „atsakingas“ yra sieros vandenilis. Vandens kokybei kenkia ir seni vamzdynai ar santechnika, mat tai – puiki terpė daugintis įvairioms bakterijoms, nulemiančioms nemalonius kvapus ar bjaurų vandens skonį. Bene pavojingiausias sveikatai toks vanduo, kuris yra užterštas nitratais ar nitratais, arsenu, manganu. Vandens tyrimai rodo, kad toks vanduo dažniausiai būna šachtiniuose šuliniuose ar negiliuose individualiuose gręžiniuose.
Į ką atkreipti dėmesį tiriant vandenį?
Jei buityje yra vartojamas vanduo iš šulinio, tokį vandenį, anot specialistų, reikėtų tirti bent kartą per pusmetį. Kodėl būtina taip dažnai? Atsakymas labai paprastas – šulinio vanduo yra paviršinis, tad jam didžiulę įtaką turi aplinkos veiksniai, žmogaus bei ūkinė veikla netoli šulinio. Tiriant šulinio vandenį, aiškintis rekomenduojama šiuos parametrus: vandens kietumą, nitratų bei nitritų kiekį vandenyje, vandens pH (vandenilio jonų koncentracija).
Centralizuotai į namus tiekiamą vandenį paprastai tiria pats vandens tiekėjas. Jis vandens tyrimus atlieka reguliariai, o jų rezultatai skelbiami viešai. Savo noru tirtis centralizuotai tiekiamą vandenį prasminga tik tais atvejais, jei namie norima įsirengti vandens filtrus, tačiau dar nėra apsispręsta, kokie būtų tinkamiausi.
Gyvenant individualiame name ir įsirengus gręžinį, taip pat privalu turėti vandens tyrimus. Ištirti reikėtų vandens kietumą, geležies, mangano, nitratų bei nitritų koncentraciją vandenyje, taip pat vandens pH (vandenilio jonų koncentracija). Jei gręžinio vanduo itin prastos kokybės, specifinio kvapo ar skonio, papildomai rekomenduojama ištirti ir amonio, arseno, permanganato kiekius vandenyje.
Kas vandenį paverčia kokybišku?
Kad iš čiaupo tekantis vanduo būtų švarus, skanus ir kokybiškas, tereikia visai nedaug. Pakanka įsigyti ir namie sumontuoti vandens filtrus ar specialią vandens valymo sistemą. Kadangi tokio pobūdžio prietaisų pasiūla šiandien yra išties nemaža, norint teisingai pasirinkti, pirmiausia būtina išsitirti vandenį.
Vandens, kuriame ištirpusios geležies koncentracija nėra itin didelė, kokybei pagerinti geriausias pasirinkimas būtų modifikuotas vandens minkštinimo filtras. Pastarasis ne tik iš vandens išvalo geležį, bet tuo pačiu metu papildomai jį dar ir suminkština. Jei vandenyje yra arseno, sieros vandenilio priemaišų, specialistai rekomenduoja rinktis atskirą vandens nugeležinimo filtrą. Nitratus bei nitritus iš vandens efektyviai išvalo modifikuotas vandens minkštinimo filtras.
Vandens filtrai bei vandens valymo sistemos nereikalauja milžiniškų investicijų, tačiau yra įdiegiami visam laikui ir teikia visokeriopą grąžą: saugo sveikatą, prailgina buitinės technikos ir kitų prietaisų tarnavimo trukmę, taigi, padeda taupyti. Apdairiai pasirinkti įrenginiai geba iš vandens pašalinti sunkiuosius metalus, chemines priemaišas, bakterijas bei kitokius teršalus. Juos taip pat galima komplektuoti ir su specialiais mineralizatoriais, kurie išvalytą vandenį papildomai praturtina ir mineralinėmis medžiagomis bei paverčia dar kokybiškesniu.
-
Nemune tarša nenustatyta: lieka neaišku, kodėl gaišta žuvys 11
Jos teigimu, daugumos tirtų medžiagų – sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintų bifenilų – neaptikta, o kelių – mažos koncentracijos.
„Atlikti vandens ekotoksiškumo tyrimai parodė, kad Nemuno vanduo netoksiškas, t. y. nėra pavojingas vandens organizmams“, – rašoma pranešime.
Šie mėginiai, gavus žinių apie Nemune ties Gardinu Baltarusijoje masiškai gaištančias žuvis ir kitus vandens gyvius, buvo paimti praėjusią savaitę netoli Druskininkų ir Alytaus.
Praėjusią savaitę mėginiai buvo imti du kartus, dar kartą mėginius planuojama paimti šiandien ir tyrimus turėti kitos savaitės pradžioje.
BNS primena, kad, prašydama informacijos apie galimą Nemuno taršą, Lietuva perdavė notą Baltarusijai.