„Kauno vandenų“ Avarinės tarnybos brigada greitai atrado avarijos vietą, išardė trinkeles ir tvarko vamzdį.

Vandens tiekimą atkurti tikimasi iki 18 val.

„Įvyko nedidelė avarija. Buvo greitai sureaguota. Brigada darbuojasi iš peties. Gyventojų laukia šventinis savaitgalis, vandens tiekimą stengiamės atstatyti kaip įmanoma greičiau“, – pasakojo „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gyventojams žinutėmis išsiųsta informacija apie įvykį ir kiek laiko gali prireikti padariniams pašalinti.

„Šįvakar Zanavykų g. šaltis susprogdino vandentiekio trasą, gyventojai skubėjo užpildyti namų puodus vandeniu. Žada tarnybos rytoj sutaisyti. Visiems proga pajausti, kaip gyvena Ukrainos žmonės jau 10 mėnesių. Mūsų vargai tik juokas...“ – vakar feisbuke paviešino vienas Zanavykų g. gyventojas.

Susisiekus su „Kauno vandenų“ atstovais paaiškėjo, kad toks incidentas tikrai buvo. Avarijos pasekmės pirmadienį perpiet dar buvo likviduojamos. Vandens tiekimą žadama atstatyti į pavakarį.

V. Kabašinsko feisbuko nuotr.

„Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė portalui kauno.diena.lt perdavė tokius bendrovės Avarinės tarnybos viršininko žodžius: vamzdžio trūkimo vietos dar nerado, bet jau artėja prie jos.

„Per šiandien vandens tiekimas tikrai bus atnaujintas. Vyrai dirba nuo ankstyvo ryto, vanduo bus“, – sakė V. Bytautė.

Mūsų vargai tik juokas...

Vakar pranešimą apie avariją „Kauno vandenys“ gavo apie 21 val. Pranešta, kad važiuojamojoje kelio dalyje iš grunto veržiasi vanduo. Avarinės tarnybos darbuotojai, atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad trūkusi vandentiekio linija. Sustabdžius vandens tekėjimą šia linija, be vandens liko apie 30 namų ūkių.

Specialistų teigimu, avariją lėmė ne šaltis. „Šiuo metu grunto įšalas siekia iki 20 cm. Iš praktinės pusės šalčio įtaka vamzdynams juntama, kai aplinkos temperatūra nukrenta iki 20 laipsnių šalčio ir laikosi apie savaitę, o grunto įšalas siekia iki 80 cm.“ – kolegų žodžius perdavė V. Bytautė.

Anot jos, vamzdynų trūkimai pasitaiko visais metų laikais.

Atnaujinta. V. Bytautė informavo, kad 17.30 val. gyventojams atnaujintas vandens tiekimas.

Planuoja baigti laiku

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" sodų bendrijose "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė", "Laisvė" Kulių kaime, Klaipėdos rajone baigia nutiesti 17,3 km vandentiekio tinklų ir per 20 km nuotekų tinklų.

Centralizuotomis paslaugomis galės naudotis daugiau nei 400 sodų bendrijų gyventojų.

Daugumos sodų bendrijų gyventojai jau gali jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, statybos darbų pabaiga numatyta spalio pabaigoje.

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai šiose bendrijose strigo. Konkursą laimėjusio pirmojo rangovo darbai ėmė vėluoti, o galiausiai sutartis su ta bendrove buvo nutraukta.

Įmonei "Klaipėdos vanduo" teko skelbti kitą rangos konkursą, kurį laimėjo įmonė "Plungės lagūna".

Rangovams teko ne tik dar kartą patikrinti atliktų darbų kokybę, bet ir taisyti trūkumus.

Šiuo metu projektas jau eina į pabaigą ir turėtų būti pabaigtas iki mėnesio galo.

Vis dėlto gyventojai vandentiekiu ir kanalizacija galės pradėti naudotis tik po tinklų pripažinimo tinkamais naudoti.

"Šiuo metu jau vykdomi sistemos paleidimo ir derinimo darbai, tad statybos darbus planuojama pabaigti laiku", – patikino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė spaudai Gintarė Butkienė.

Ar reikės statybos leidimo?

Sodų bendrijų gyventojai socialiniuose tinkluose jau kelia klausimą dėl prisijungimo prie tinklų.

Didžiausią nerimą kelia neaiškumas, ar reikės gauti statybos leidimą norint prisijungti prie tinklų.

"Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba priskiriama prie nesudėtingos inžinerinių tinklų statybos, todėl norint prisijungti prie centralizuotų tinklų nereikalingas statybos leidimas. Jeigu pastatas jau yra pastatytas ir prisijungiama prie sklypo ribos atvestų atšakų, bendrovė nereikalauja ir statybos projekto. Pagal tvarkas visais kitais atvejais dažniausiai reikia pasirengti ir susiderinti inžinerinių tinklų supaprastintą statybos projektą. Tačiau šiuo atveju sodų bendrijų gyventojams nereikia rengti projektų", – paaiškino G.Butkienė.

Prieš pradedant įgyvendinti projektą įmonė "Klaipėdos vanduo" siuntė informaciją gyventojams, buvo prašoma raštu patvirtinti ketinimus jungtis prie centralizuotų tinklų.

Pasitaikė įvairių situacijų, vieni iš karto pranešė, kad jungsis, kiti delsė ir tik baigiant projektą ėmė svarstyti, kad paslaugos vis dėlto norės.

"Visiems gyventojams, kurie jau buvo pareiškę norą prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, prisijungimas vyks palengvinta tvarka. Parengtos prisijungimo sąlygos be papildomų prašymų bus išsiųstos kiekvienam klientui, vadovaujantis jomis gyventojai turės nusitiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus savo sklype iki sklypo ribos atvestos atšakos. Tinklų nusitiesimą gyventojai gali atlikti patys arba gali samdyti statybos įmonę", – tvarką paaiškino G.Butkienė.

Patogumai: prie pat Gargždų esančios net kelios sodų bendrijos iki šiol laukė civilizuotų paslaugų, pagaliau baigiami kloti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip jungtis prie tinklų?

Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, sodų bendrijų "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė" ir "Laisvė" gyventojai pirmiausia turi išsiimti prisijungimo sąlygas.

Jau sudariusiems statybos sutartis su bendrove "Klaipėdos vanduo" bei pareiškusiems norą prisijungti prie centralizuotų tinklų prisijungimo sąlygos bus išsiųstos pateiktais e. paštais ar paštu. Jei žmogus nėra sudaręs statybos sutarčių, reikėtų kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą.

Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis.

"Gavus prisijungimo sąlygas, atsižvelgiant į jose nurodytus reikalavimus, gyventojai turi įsirengti tinklus. Tai gali padaryti pasamdyta statybos įmonė ar patys. Paklojus savo sklypo inžinerinius tinklus, pagal reikalavimus prisijungus prie centralizuotų tinklų gyventojai turi pasirengti paklotų tinklų geodezinę nuotrauką ir kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" dėl tinklų pridavimo. Priduoti tinklus bendrovei "Klaipėdos vanduo", įsirengti skaitiklius ir sudaryti paslaugų tiekimo sutartį", – numatytus žingsnius besijungiantiems paaiškino G.Butkienė.

Dalis gyventojų, kur tinklai jau yra ištestuoti, jau dabar gali jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.

"Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis. Tačiau kaip ir minėjome, gyventojai patys turi nusitiesti tinkle dalį nuo savo būsto iki sklypo riboje atvestos atšakos. Bendrovė "Klaipėdos vanduo" yra pasirengusi gyventojams centralizuotą vandenį tiekti ir tvarkyti nuotekas kiek įmanoma greičiau. Todėl šiomis paslaugomis bus galima naudotis, kai tik gyventojai nusities tinklus ir apie tai informuos bendrovę "Klaipėdos vanduo" bei su ja sudarys paslaugų tiekimo sutartį", – akcentavo įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė.

Susitiks su bendruomene

Daugybei senyvo amžiaus gyventojų kyla klausimų dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo.

"Įmonės "Klaipėdos vanduo" specialistai ruošiasi vykti į Kulių kaimą ir atsakyti į visus gyventojų klausimus. Deriname susitikimų datas su sodų pirmininkais. Konsultuosime žmones vietoje", – tikino G.Butkienė.

Gyventojai dėl inžinerinių tinklų išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo taip pat gali kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą dėl paslaugos užsakymo arba į kitą šios srities paslaugas teikiančią bendrovę.

Išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo paslaugos kaina, užsakant bendrovėje "Klaipėdos vanduo", svyruoja nuo 64 iki 66,5 euro.

Gintarė Butkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be tinklų neliks

Vienoje sodų gatvėje skirtingi gyventojai gali savo tinklus klotis skirtingais būdais – vieni su įmonės "Klaipėdos vanduo" rangovais, kiti patys.

Ar tiesa, kad kol vyks darbai kaimyno sklype, visi kiti gyventojai negalės naudotis vandentiekiu ir nuotekų tinklais?

"Įgyvendinant projektą bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų visiems Kulių kaimo gyventojams, nepriklausomai nuo to, jungsis kaimynas, ar ne. Kol kaimyno sklype bus vykdomi tinklų įrengimo darbai, kitiems gyventojams bus galimybė naudotis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Prisijungti galės ne tik tie gyventojai, kuriems projekto vykdymo metu įrengtos atšakos iki sklypų ribų, bet ir tie, kurie jungsis prie gatvės tinklų pagal savo parengtą ir suderintą projektą. Įmonė "Klaipėdos vanduo" siekia, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi naujai įrengtos infrastruktūros paslaugomis", – paaiškino G.Butkienė.

Prašymus dėl prisijungimo sąlygų išdavimo jau yra pateikę apie 100 Dovilų sodų bendrijos gyventojų.

Iš viso numatyta prijungti 420 būstų.

Jiems bus įrengtos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atšakos iki sklypų ribų.

"Inžineriniai tinklai bus įrengti visose gatvėse, tik ne visiems sklypams buvo numatytos atšakos ar perspektyviniai sprendiniai prisijungimui. Atšakos įrengiamos būstams, su kurių savininkais buvo sudarytos dvišalės sutartys dėl tinklų statybos. Tuštiems ir neužstatytiems sklypams, kurių suskaičiuota apie 500, atšakos nebuvo numatytos. Tačiau nepaisant to, visiems gyventojams bus sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų", – patikino G.Butkienė.

Pasak jos, didesnis nei leistina arseno kiekis rastas bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ eksploatuojamoje Kiaušiadalos vandenvietėje, tiekimas iš jos Kiaušiadalos kaimo gyventojams sustabdytas.

Pasak VMVT, nustatytas arseno kiekis siekė 13,8 µg/l, kai norma yra 10 µg/l.

Nors tai ir nedidelis viršijimas, tačiau nėra leistinas, todėl imamasi visų būtiniausių saugumo priemonių ir centralizuotas vandens tiekimas iš šios vandenvietės laikinai sustabdytas.

VMVT valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė teigė, kad bendrovė įpareigota informuoti gyventojus apie nustatytą vandens užterštumą ir aprūpinti juos tinkamu geriamu vandeniu. Iš viso vanduo iš šios vietos teikiamas 41 vartotojui.

Kiaušiadalos vandenvietėje arseno tyrimai nuo pat 2019 m. buvo atlikti bent 13 kartų, iki šiol šis cheminis rodiklis neviršijo normos.

Vandens tiekėjui taip pat nurodyta išsiaiškinti galimas geriamojo vandens taršos priežastis, siekti atkurti saugų vandens rodiklį.

„Kiaušiadalos vandenvietėje arseno tyrimai nuo pat 2019 m. buvo atlikti bent 13 kartų, iki šiol šis cheminis rodiklis neviršijo normos“, – sakė V. Galdikienė.

Pasak specialistės, arseną, kaip geležį, amonį, manganą, nitratus ar nitritus, iš vandens pašalinti padeda specialūs vandens filtrai, labiausiai tam tinkami automatiniai vandens nugeležinimo filtrai.

Pernai VMVT ištyrė 25 rizikingas vandenvietes, arseno kiekis buvo viršytas dviejose: Naujatrobių ir Palentinio. Abiejų vietovių gyventojams atnaujintas saugaus vandens tiekimas. Šiemet numatyta ištirti 20 rizikingiausių vandenviečių.

Lietuvos geologijos tarnyba, pernai atlikusi giluminius gręžinius ir išanalizavusi įvairius mėginius, nustatė, kad geriamajame vandenyje Lietuvoje aptinkamas arsenas yra gamtinės kilmės.

Arsenas yra toksinis sunkusis metalas, linkęs kauptis organizme ir pavojingas sveikatai. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Arsenas vandenyje gali būti gamtinės kilmės ar atsiradęs kaip teršalas. Šis cheminis elementas natūraliai aptinkamas aplinkoje: dirvožemyje, gruntiniuose vandenyse ir augaluose. Taršos šaltiniai – įvairūs dažikliai, medienos konservantai, odos apdirbimo, stiklo, farmacijos pramonės medžiagos ir žemės ūkyje naudojami pesticidai.

Žinia ta, kad Vilniaus gatvė išlindo iš apkasų ir ja galima laisvai vaikščioti. Tiesa, kol kas dar ne grindiniu.

Darbai pagal planą

„Kai liepos mėnesį susitikime su vietos gyventojais ir pasakėme, kad turime pakankamai ambicingą planą iki Kalėdų gatvę sutvarkyti tiek, kad būtų galima nevaržomai judėti pėstiesiems ir atsidaryti verslams, tai mums ir pavyko tesėti pažadą“, – svarbaus Vilniaus gatvė rekonstrukcijos etapo pabaigą mini Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Aloyzas Pakalniškis/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kauno vandenys“ savo darbus Vilniaus gatvėje baigė – inžineriniai požeminiai tinklai atnaujinti. Naujai pastatyti nuotekų tinklai, rekonstruoti vandentiekio tinklai ir naujai pastatytas buitinių nuotekų tinklas atkarpoje nuo Laivės alėjos iki požeminės perėjos.

Mums ir pavyko tesėti pažadą.

„Vilnius gatvėje iki šiol buvo mišri nuotekų sistema t.y. buitinės ir lietaus nuotekos patekdavo į vieną kolektorių ir bėgdavo į nuotekų valyklą. Tokia sistema apsunkindavo tinklų ir valyklos eksploataciją. Dėl to ir buvo nuspręsta, kad Vilniaus gatvėje turi atsirasti nauji nuotekų tinklai ir atskiros nuotekų sistemos“, – padarytus darbus apibendrino „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Darius Gražys/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vandentiekis Vilniaus gatvėje buvo klotas 1929 metais ir iki dabar nebuvo naujintas. Šoninėse gatvėse įvykdavo daug avarijų, kas taip pat skatino naujinti vandentiekio tinklus.

Šio projekto metu nutiesta per 1700 metrų paviršinio lietaus vandens tinklų, atnaujinta 800 metrų vandentiekio tinklų ir 600 metrų nuotekų tinklų.

Lietvamzdžiai – ne į gatvę

„Inžinerine prasme „Kauno vandenys“ padarė labai sudėtingą darbą. Dirbo ne tik „Kauno vandenys“ su savo rangovu, o ir dar šešios įmonės – „Kauno gatvių apšvietimas“, ESO rangovai, „Telia“, „Kauno energijos“ rangovai ir kiti“, – penkis mėnesius Vilniaus gatvėje šeimininkavusių įmonių įvairovę vardino A.Pakalniškis.

Dar vienas svarbus momentas, kad visų namų lietvamzdžiai nuo šiol yra pajungti į paviršinę nuotekų sistemą. Vanduo nuo stogų jau nebėgs ant šaligatvių, žmonės nevaikščios apledėjusiai danga ir nesusidarys slidūs pagrindai. Vanduo nuo stogų bus surenkamas tiesiai į lietaus nuotekų tinklus.

Neignoruotos ir Senamiesčio šventovę Katedrą kamavusios bėdos. Vykdydami Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus „Kauno vandenys“ Katedros šventovės tinklus pajungė į bendrą sistemą. Iki šiol po didesnės liūties katedrą kankinusios skendimo bėdos turėtų likti užmarštyje.

Miestas laikosi politikos, kad tvarkant gatvių ir šaligatvių dangas tvarkomos ir požeminės komunikacijos.

Archeologiniai stabdžiai

Pagrindinis iššūkis Vilniaus gatvėje „Kauno vandenims“ buvo tai, kad darbai vyko kultūros paveldo zonoje archeologų priežiūroje.

„Pirmi ėjo archeologai, tada iš paskos ėjo rangovai. Archeologai buvo tie žmonės, kurie prižiūrėjo, stabdė ir neleido dirbti, kol nepadarė tyrimų. Kiek jie ilgiau dirbo, tiek mums trumpėjo terminas“, – pasakoja technikos direktorius.

Pasak D.Gražio, archeologai rado apie 2 tūkst. iškasenų. Jos bus perduotos Kauno miesto muziejui. Buvo rasti odos dirbiniai, monetos, keramikos dirbiniai. Seniausias radinys siekė XVI amžių.

Kasant vandentiekį buvo rastas senas grindinys iš akmenų, bet ne tas kultūros paveldas, kurį visi bando saugoti.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Projektas „Kauno vandenims“ atsiėjo apie 1,3 mln. eurų. Dėl archeologinių tyrimų kaina išaugo apie 50 tūkst. eurų, tačiau, D.Gražio vertinimu, ta išaugusi 15 proc. suma nebuvo labai gąsdinanti.

Vamzdynų būklė

Vertindamas 1929 metais tiestų vamzdynų būklę, „Kauno vandenų“ technikos direktorius prisiminė, kad per Laisvės alėjos rekonstrukciją rado 100 metų senumo vamzdį, kuris veikė.

„Tais laikais gaminiai jau buvo gaminami iš ketaus. 80 metų vamzdis artėja prie savo pabaigos. Jie neatlaiko šalčių. Kai įšąla gruntas ir vėliau vyksta atlydys, tai šitas vamzdis trūksta. Mes irgi paklojome ketaus vamzdžius, tai jų tarnavimo laikas yra 50 metų ir daugiau. Padaryti naujas dangas ir palikti seną vamzdyną būtų buvusi nuodėmė“, – neabejoja D.Gražys.

„Kauno vandenų“ nuotr.

Tikėtina, kad nauji vamzdynai turės įtakos ir vandens kokybei Senamiesčio gyventojams.

Pats Senamiestyje gyvenantis ir kasdien Vilniaus gatve į darbą savivaldybėje kulniuojantis A.Pakalniškis tikino stebintis, kad verslai Vilniaus gatvėje po  truputį atsidarinėja. „Kalėdiniu laikotarpiu Vilniaus gatvė buvo pilna“, – pastebėjimais dalinosi A.Pakalniškis.

Pagal numatytą darbų eigą beveik būtų galima kloti grindinio akmenis, tačiau kol kas šiuos darbus stabdo netinkamos oro sąlygos ir teisminis savivaldybės ginčas su Kultūros paveldo departamentu.

„Turime išspręsti klausimą dėl tašytų akmenų dangos. Dėl šaligatvių ir bortų jokio ginčo nėra.  Kultūros paveldo departamentas ir neginčija, kad dalis tašytų akmenų turi būti nulyginta. Ginčijamės dėl apimties, bet ji nėra didelė“, – aiškina A.Pakalniškis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Tikimasi, kad iki vasario vidurio pavyks suderinti ginčo klausimus su Kultūros paveldo departamentu, rasti kompromisinį sprendinį, kuris buvo numatytas projektavimo metu ir tęsti Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbus.

Darbų pabaiga vėlavo

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų įrengimo projektas Klaipėdos rajone, šalia Gargždų esančiose sodų bendrijose, tęsiasi nuo 2018 m. Tačiau nei vandens, nei kanalizacijos gyventojai iki šiol neturi.

Vandens ir nuotekų tinklai turėjo būti pakloti keturiose sodų bendrijose.

Iš pradžių buvo minėta, kad projektas turi būti užbaigtas iki 2020-ųjų liepos. Vėliau darbų pabaigtuvių data buvo nukelta daugiau nei metams.

"Pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. pasirašytą sutartį darbus buvo numatyta baigti iki praėjusių metų liepos 3-iosios. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 6-ąją buvo pasirašytas sutarties papildomas susitarimas. Darbų terminas pratęstas iki šių metų rugsėjo 4 d.", – terminus patikslino įmonės "Klaipėdos vanduo" komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Komunikacijos turėjo pasiekti per 400 gyvenamųjų namų.

Priekaištai rangovui

Skelbtą konkursą laimėjo jungtinės veiklos partneriai įmonės "Techsis" ir "Tilta".

Vandentiekio tiesėjams sunkiai sekėsi rausti sodų bendrijų gatveles. Nors technika ir zujo pirmyn atgal, per pustrečių metų projektas taip ir nebuvo užbaigtas.

Įmonė "Klaipėdos vanduo" sėdo prie derybų stalo su abiem rangovais.

"Atsižvelgiant į darbų rangovo "Techsis" vėlavimus atlikti darbus, pagal rangovo prašymą, užsakovui tinkamai ir sąžiningai vykdant sutartį bei siekiant bendradarbiavimo, kooperavimosi ir kitai šaliai kuo ekonomiškesnio sutarties vykdymo būdo, 2020 m. rugpjūčio 26 d. šalys pasirašė sutarties papildomą susitarimą. Susitarta pakeisti už sutarties vykdymą atsakingąjį – tiesiogiai darbus vykdantį jungtinės veiklos partnerį iš įmonės "Techsis" į įmonę "Tilta", – papildomus susitarimus komentavo G.Butkienė.

Konkursas: įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius B.Jonikas vylėsi, kad į keturias sodų bendrijas statybininkai sugrįš dar šiemet, kai tik įvyks naujas rangos konkursas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sutartį nutraukė

Šį rudenį vandentiekio tiesėjus sodų gyventojai ėmė keiksnoti jau atvirai. Perkasę vieną jungiamųjų krašto kelių, statybininkai sodininkus paliko be patogesnio susisiekimo.

Kulių ir Laukų gatvių sandūroje buvo įrengiama nuotekų perpumpavimo siurblinė. Gyventojai kelias savaites turėjo į namus brautis per patižusią pievą.

Privačioje žemėje vietiniai išvažinėjo kelią, kuriuo netrukus ėmė zuiti ir rangovų technika.

Aiškėja, kad vietinių gyventojų vargai taip ir nesibaigs, vandentiekio teks laukti dar nežinia kiek.

"Kaip minėta, projektui įgyvendinti buvo pasirašyta sutartis su jungtinės veiklos partneriais "Techsis" ir "Tilta". Šių metų rugsėjo 20 d. sutartis su įmone "Tilta" nutraukta dėl rangovo kaltės. Įmonė nesilaikė sutartyje numatytų darbų atlikimo terminų. Bendrovė "Klaipėdos vanduo" jau rengia dokumentus naujam viešajam pirkimui, kurio metu bus parinktas naujas rangovas neatliktiems rangos darbams užbaigti", – pranešė G.Butkienė.

Kur dingo detalės?

Vietos gyventojai nerimastingai į vandentiekio tiesėjų išrikiuotą techniką ėmė žvalgytis po to, kai sodų gatvelėse pasirodė įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai.

Vyrai, dėvintys rūbus su atpažįstamu įmonės logotipu, pastebėti tikrinantys jau paklotų tinklų atšakas.

Kilnodami šulinių dangčius, darbuotojai elgėsi taip, lyg kažko ieškotų.

Paaiškėjo, kad šios paieškos buvo bevaisės.

"Nutraukus sutartį su įmone "Tilta" ir atliekant atliktų darbų įvertinimą, buvo pastebėta, kad kai kuriuose vakuuminiuose šuliniuose trūksta atbulinių vožtuvų viršutinių dalių. Dėl to yra pateikta pretenzija darbų rangovui", – konstatavo G.Butkienė.

Paklausus, ar dėl dingusių įrenginių dalių įmonė kreipsis į teisėsaugą, G.Butkienė patikslino, kad pirmiausia dėl trūkstamos įrangos bus kreipiamasi į rangovą.

"Mes nežinome, kur yra tos detalės, kurių pasigesta. Mes patys juk negalime užsiimti jų paieška. Tuo dažniausiai užsiima policija", – pridūrė G.Butkienė.

Darbams – 2,2 mln. eurų

Skelbta, kad projektas atsieis 2,2 mln. eurų, jie skirti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų programos.

Ar nutiks taip, kad šio projekto kaina šoktelės į viršų dėl pabrangusių statybinių medžiagų?

"Šiuo metu yra sudaroma ir derinama atliktų darbų sąmata. Sudarius galutinį neatliktų darbų sąrašą bus skelbiamas naujas viešas pirkimas. Ar įgyvendinant projektą taip, kaip buvo numatyta, prireiks didesnės sumos galutiniam projekto įgyvendinimui, kol kas tiksliai atsakyti negalime", – paaiškino G.Butkienė.

Įgyvendinant sutartį numatyta pastatyti apie 20,1 km nuotekų tinklų ir apie 17,3 km vandentiekio tinklų.

"Puikiai suprasdami šio projekto vertę visuomenei ir mums, kaip įmonei, nebegalėjome leisti, kad tokia situacija toliau tęstųsi. Todėl buvo priimtas sprendimas nebetęsti sutarties ir ieškoti naujo rangovo, kuris į situaciją nežiūrės pro pirštus, laikysis nustatytų terminų ir kokybiškai atliks darbus. Tikrai dedame visas pastangas, kad šis projektas būtų kuo greičiau įgyvendintas ir gyventojams būtų pagerintos gyvenimo sąlygos, jungiantis prie centralizuotų tinklų. Viliuosi, kad į keturias sodų bendrijas statybininkai sugrįš dar šiemet", – vylėsi įmonės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Sužlugdė pandemija?

Įmonės "Tilta", kuri mėgino užbaigti objektą, darbuotojai vakar Kulių kaime rinkosi medžiagas, po truputį ruošėsi išgabenti techniką iš objekto.

Įmonės projektų vadovas Vaidas Žasniauskas tikino, kad bendrovė buvo pasiruošusi užbaigti projektą iki galo, tačiau sutartį su ja nutraukė užsakovas.

"Mes su tuo nesutikome. Turime visas medžiagas, užsakovui pateikėme kalendorinį grafiką, kur nurodėme, kada būtų galima užbaigti šį objektą", – aiškino V.Žasniauskas.

Įmonės atstovas tikino, kad šis užsakymas sužlugo dėl pandemijos.

"Visame pasaulyje žmonės serga, užsidaro gamyklos, stringa medžiagų tiekimas. Įmonei "Klaipėdos vanduo" tai – ne argumentai. Medžiagos buvo gabenamos iš Vokietijos", – tikino V.Žasniauskas.

Paklaustas, kaip sekėsi bendradarbiauti su kitu rangovu – įmone "Techsis", V.Žasniauskas aiškino, kad šios bendrovės darbuotojų net nepažįsta.

"Aš negaliu pakomentuoti, kur galėjo dingti detalės. Darbai vyko aštuoniais etapais, kiekvienam jų buvo išduodamas atskiras statybos leidimas. Mes tuose etapuose nedirbome, pinigų negavome. Mes darėme 3, 6, 7 ir 8 etapus", – aiškino V.Žasniauskas.

Įmonės atstovas aiškino, kad atlikta 85–90 proc. darbų.

Tačiau ar tai tiesa, paaiškės po to, kai užsakovas pats įvertins atliktus darbus.

Žinia nuliūdino gyventojus

Sodininkai jau turi karčios patirties dėl anksčiau vykdytų vandentvarkos darbų.

Šiuo projektu vandens ir nuotekų tinklai turėjo pasiekti keturias sodų bendrijas. Darbai buvo išskirstyti į aštuonis etapus.

Iki šio projekto vandentiekis buvo tiesiamas kitoje vietoje.

Prieš keletą metų vandentiekį buvo nuspręsta tiesti į Gargždų miesto teritorijoje esančias sodų bendrijas "Minija" ir "Gargždelė".

Tačiau įmonę, kuri laimėjo konkursą, netrukus užklupo finansiniai sunkumai ir projektas įstrigo.

Tą kartą rangovas iš sodų pradingo ne tik su visa technika, bet ir su projekto dokumentacija.

Įklimpta galutinai.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas tikino, kad ir šįsyk nutrūkusi rangos sutartis – liūdna žinia vietos gyventojams.

"Savivaldybei šios žinios – ne naujiena. Įmonė "Klaipėdos vanduo" mus buvo informavusi apie situaciją. Šiame objekte rangovas darbus turėjo užbaigti dar pernai. Darbai vėlavo, teko kviestis kitą subrangovą. Įklimpta galutinai. Nebebuvo kitos išeities, tik nutraukti sutartį. Juk kyla grėsmė, kad tęsiant tokią neapibrėžtą situaciją objektas iš viso gali būti neužbaigtas. Jau pradėta skaičiuoti delspinigius", – kalbėjo Klaipėdos rajono meras.

Bronius Markauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

B.Markausas pripažino, kad viešuosius konkursus dažnai laimi ne patys stipriausi rangovai.

"Mūsų patirtis rodo, kad beviltiškose situacijose geriau nutraukti sutartį, perimti statybvietę ir skelbti naują konkursą. Sprendžiant iš to, kas mums žinoma, situacija buvo beviltiška. Darbų pabaiga buvo nukelta. Mūsų gyventojams vanduo yra labai svarbus. Gaila, bet atsitiko taip, kaip atsitiko", – sakė B.Markauskas.

Socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame matyti, kaip virtuvėje pro plautuvės angą veržiasi putojantis vanduo.

Žmonės tuoj ėmė kelti savo versijas ir dalyti patarimus, ką reikėtų daryti.

„Mano bute taip buvo dėl per siauro vamzdžio nutekėjimo, kai kaimynas paleisdavo indaplovę kartu su skalbimo mašina, tokie dalykai darydavosi“, – rašė vienas klaipėdietis.

„Vamzdyną susitvarkyti reikia“, – tvirtino kitas internautas.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovai taip pat peržiūrėjo šį vaizdo įrašą ir įvardijo kelias problemas.

„Kadangi, kaip žmogus rašo, ši situacija yra daugiabučio trečiajame aukšte, darome prielaidą, jog nuotekos iš aukštesnių aukštų patenka į butą, esantį žemiau. Tai gali būti dėl to, kad po vonia nėra įrengtas sifonas, todėl dalis nuotekų iš nuotekų stovo patenka į buto vamzdyną. Patariame, kviesti santechniką ir ieškoti problemos“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė.

Anot G. Butkienės, kita dažna situacija, su kuria susiduria ne vienas gyventojas, – užsikimšę namo vidaus tinklai.

Taip nutinka todėl, kad gyventojai kanalizaciją paverčia šiukšlių dėže ir į ją meta šiukšlių atliekas, popierių, servetėles, pila riebalus.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai pastebi, kad kasmet šiukšlių, maisto atliekų, išmetamų į kanalizaciją, daugėja.

Pavyzdžiui, vien pernai į nuotekų valyklą ir buitinių nuotekų tinkluose, likviduojant užsikimšimus, buvo surinkta virš 597 tonų maisto atliekų, riebalų, šiukšlių, maždaug po tūkstantį kilogramų kasdien.

Tai gali būti ir nemalonių kvapų priežastis.

„Dėl užsikimšimų namo viduje, gyventojai turėtų kreiptis į daugiabučio administratorių. Mes patartume į kanalizaciją griežtai nemesti popieriaus, higieninių paketų, sauskelnių, maišelių, drėgnųjų servetėlių, maisto atliekų, įskaitant ir grybų atliekų, bulvių lupenų, kavos tirščių, uogienių, žuvų ir jų žvynų“, – teigė G. Butkienė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė trečiadienį patvirtino, jog skubos tvarka yra atliekami remonto darbai, kad kuo greičiau būtų atnaujintas vandens tiekimas Lėbartų kapinėse.

Tačiau negalėta prognozuoti, kada avarija bus likviduota, nes trūko pagrindinis vandens tiekimo vamzdis, kurio diametras kiek didesnis nei kitų, todėl laukta, kol parveš reikiamą detalę.

"Rangovai pasistengė, ir jau ryte viskas sutvarkyta, vandens tiekimas atnaujintas, nors buvo nerimo, kad viskas užtruks iki kitos savaitės", – vakar teigė D.Breivė.

Kapinių vandentiekio sistema – labai sena, tad gedimų pasitaiko ne taip ir retai.

Pastarąjį kartą vamzdžiai keliose vietose buvo trūkę prieš dvi tris savaites, tačiau avariją pavyko gana greitai likviduoti.

Šįkart trasa buvo trūkusi kapinių patvoryje, 146 kvartale.

Kapinių lankytojai apie gedimą buvo informuoti, tačiau skubančiųjų laistyti gėlių nebuvo daug, nes prieš tai lijo.