Jums reikės:

saldžios bulvės

šiek tiek aliejaus

kelių prinokusių avokadų

česnako skiltelės

citrinos sulčių

druskos.

Kaip gaminti. Gerai nuplauname saldžiąją bulvę, supjaustome riekelėmis, patepame alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir kepame 20 min. 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Ruošiame gvakamolę – avokadus, česnaką, citrinos sultis ir druską dedame į indą ir sutriname S formos peiliuku iki vientisos tyrelės.

Paskaniname liucernos daigais, skintų žirnių daigais ar kitais turimais žalumynais.

Skanaus!

Gėrimo sudėtis – cukrus ar saldikliai – svarbūs. Dvi ir daugiau stiklinės dietinio gėrimo per dieną susietos su padidėjusia mirties nuo kraujotakos ligų rizika.

Cukraus turinčių gėrimų grėsmė dar rimtesnė. Vos viena stiklinė per dieną padidina mirties nuo virškinimo sistemos – kepenų, kasos, apendikso – ligų riziką.

Detalės

Tyrime dalyvavo 451 743 abiejų lyčių (moterų – 71,1 proc.) gyventojai iš 10 Europos šalių (D. Britanijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos ir Švedijos. Vidutinis amžius – 50,8 m. Mokslininkai reguliariai jų teiravosi apie vartojamą maistą ir gėrimus nuo 1992 iki 2000 metų. Iš imties buvo pašalinti žmonės, sergantys onkologiniais, širdies susirgimais, diabetu ir patyrę insultą.

„Mūsų tyrime aktyviausių gaiviųjų gėrimų vartotojų kūno masės indeksas didesnis. Taip pat labiau tikėtina, kad jie aktyviau vartoja tabaką“, ⁠– The Washington Post sakė pagrindinis tyrimo autorius Neil Murphy iš Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (International Agency for Research on Cancer).

Technologiškai perdirbti maisto produktai, net pašalinus iš jų visą cukrų, magiškai sveikatos niekaip nepagerina.

Pasak jo, mokslininkai atliko statistines pataisas, atsižvelgdami į KMI, rūkymą ir kitus rizikos veiksnius, kurie galėtų daryti įtaką rezultatams, tačiau teigiama sąsaja tarp gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirtingumo išliko.

Tokias pat išvadas mokslininkai padarė, stebėję rūkančius ir nerūkančius, o taip pat turinčius viršsvorį ir žmones, kurių KMI – normalus. Tai rodo, kad sąsaja tarp gazuotų gaiviųjų gėrimų ir mirtingumo nuo kenksmingų įpročių (tabako rūkymo) ir kūno masės indekso priklauso nestipriai.

Panašūs rezultatai gauti ir kitais tyrimais. Bendrai, mokslininkai patvirtina, kad būtent nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo augimas gali būti nesveikos gyvensenos žymeniu.

Kaip sako žymi maisto sistemų ir sveikatos ekspertė iš Susirūpinusių mokslininkų sąjungos (Union of Concerned Scientists) Sarah Reinhardt, tyrimo rezultatai yra itin svarbūs. „Jie pabrėžia tai, ką jau žino visi dietologai: technologiškai perdirbti maisto produktai, net pašalinus iš jų visą cukrų, magiškai sveikatos niekaip nepagerina“.

Skeptikai

Kai kas mokslininkų išvadas vertina skeptiškai. Bonnie Liebman iš Visuomenės interesų gynimo mokslo centro (Center for Science in the Public Interest) vertinimu, šio tyrimo rezultatus galima paaiškinti ir atvirkščiu priežastiniu ryšiu. Tai yra, gali būti, kad dietinę kolą besirenkantys žmonės turi kitų sveikatos problemų (pavyzdžiui, nutukimą, polinkį į diabetą), sukeliančių teigiamą asociaciją su mirtingumu. Šios galimybės neatmeta ir pats Neilas Murphy'is.

Shutterstock nuotr.

Savo ruožtu, Tarptautinės saldiklių ir nekaloringų produktų gamintojų asociacijos (Calorie Control Council) medicinos patarėja Keri Peterson primena, kad daugybė tyrimų įrodė gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose naudojamų dirbtinių saldiklių saugumą.

Geros naujienos

Yra ir gerų naujienų. Nerasta jokio ryšio tarp nealkoholinių gaiviųjų gėrimų vartojimo ir mirčių nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Beveik pusšimtis tyrime dalyvavusių mokslininkų išvadų paaiškinimo kol kas nepasiūlė. Kaip bebūtų, jie primygtinai rekomenduoja įvairių šalių sveikatos apsaugos tarnybas pradėti gazuotų gaiviųjų gėrimų vartojimo mažinimo kampanijas.

Keli JAV miestai (San Franciskas, Berklis ir kt.) jau įvedė gaiviųjų gėrimų mokestį – tai indėlis į kovą su nutukimo epidemija, nes Amerikos kardiologų asociacijos (American Heart Association) duomenimis, pagrindinis cukraus šaltinis mūsų racione yra būtent gaivieji gėrimai. Mokesčiui aktyviai priešinosi gėrimų gamintojų lobi. Ir visgi, tyrimai rodo, kad žmonės pradėjo gerti mažiau gazuotų gaiviųjų gėrimų, ir rinkosi sveikesnes alternatyvas.

Seth Goldman, „Honest Tea“ (organinėse arbatose besispecializuojančios kompanijos, kurią neseniai įsigijo Coca-Cola) vykdantysis direktorius, mano, kad šis tyrimas turėtų pastūmėti stambius gamintojus dar daugiau dėmesio skirti „alternatyviems variantams“, kurti komerciškai sėkmingus gėrimus su mažiau cukraus ar visai be jo. „Visi regime vartotojų evoliuciją. Tačiau jei nesikeisime patys, jį prarasime. Dabar vyksta permainos, kurios vargu ar bus grįžtamos“.

Vegetarai ir insultas

Be Neilo Murphy'io vadovaujamų tyrimų, nuskambėjo ir dar vienas šviežias dietologijos ir medicinos mokslinis darbas. Oksfordo universiteto mokslininkai pareiškė, kad veganiškos ir vegetariškos dietos sumažina širdies išeminės ligos riziką 22 proc. (pesketarianųatveju, tai yra, vegetarų, vartojančių žuvį ir jūros gėrybes, – 13 proc.).

Per 10 metų tūkstančiui vegetarų teka 10 širdies ligos atvejų mažiau. Tai gali būti susiję su žemesniu KMI, cholesterolio lygiu ir kraujo spaudimu, o taip pat retesniu diabetu – tai yra, su pagrindiniais vegetariškos ir veganiškos dietos privalumais.

Shutterstock nuotr.

Bet yra ir šaukštas deguto. Lyginant su vartojančiais mėsos produktus, vegetarų insulto rizika didesnė 20 proc. Mokslininkai sieja tai, be viso kito, su vitaminais, gaunamais tik iš mėsos.

Tyrimas vyko 18 metų, jame dalyvavo daugiau, kaip 48 tūkstančiai žmonių, kurių eksperimento pradžioje atliktoje anamnezėje nebuvo širdies ligų ir insultų. Tiriamos grupės buvo padalintos maždaug po lygiai: 23,5 tūkstančiai vegetarų (įskaitant veganus ir pesketarianus) ir 24 tūkstančiai mėsėdžių. 18 metų jie atsakinėjo į anketų klausimus apie racioną, ūgį, svorį, arterinį kraujospūdį, o taip pat, kiek kartų kreipėsi į ligonines. Mokslininkus itin domino širdies kraujagyslių sistemos susirgimai.

Išanalizavę visų grupių duomenis, mokslininkai padarė išvadą: mėsos atsisakymo naudą (visų pirma dėl sumažėjusios išeminės širdies ligos rizikos) praktiškai atsveria didesnė vegetarų insulto rizika – trys papildomi insultai, tenkantys tūkstančiui žmonių per 10 metų.

Pačių Oksfordo mokslininkų nuomone, būtina toliau tirti vegetariškos dietos ir didesnės insulto rizikos ryšį. Jie pabrėžia, kad rezultatui įtaką galėjo daryti žemas kai kurių maistinių medžiagų lygis tyrime dalyvavusių vegetarų kraujyje, tarp jų kobalamino (vitaminas B12) ir cholekalciferolio (vitaminas D3), nepakeičiamų aminorūgščių ir polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Paslėpti valgymo sutrikimai

Anksčiau būdavo atsisakoma tik mėsos, šiandien vis daugiau žmonių renkasi patiekalus, kuriuose nebėra jokių gyvūninės kilmės produktų. Tokį maisto racioną galime susikurti ne tik namuose – dauguma restoranų siūlo vegetariškos ir veganiškos kilmės maistą, o dažnas klientas, negavęs tokios galimybės, reiškia pasipiktinimą.

Vegetarais ar veganais tampama dėl priežasčių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti suprantamos. Vienus motyvuoja religiniai įsitikinimai, kiti siekia gyventi sveikiau, atsikratyti antsvorio ar išvengti tam tikrų ligų. Vis dėlto atlikti tyrimai atskleidė, kad vegetarizmas ir veganizmas yra siejamas su valgymo sutrikimais. Tam tikrų produktų atsisakymas kartais yra būdas griežtai riboti savo maisto racioną, suvartojamų kalorijų kiekį, slepiantis po vegetaro ar vegano pavadinimu. Tokiai nuomonei pritaria medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Pasak jos, yra duomenų, kad asmenys, turėję valgymo sutrikimų, dažnai laikėsi vegetariškos ar veganiškos mitybos principų. Lygybės ženklo čia dėti negalima, tačiau gyvūninės kilmės produktų atsisakymas yra dažnas anoreksija sergančių asmenų pasirinkimas.

Valgymo sutrikimais sergantys asmenys dažnai slepia vidines problemas ir bando kontroliuoti savo gyvenimą griežtai ribodami maistą ir svorį. Vegetariškas ir veganiškas gyvenimo būdas taip pat reikalauja laikytis tam tikrų taisyklių bei save varžyti. Tad kyla klausimas, kaip atskirti, kada žmogus serga, o kada jo pasirinkimą lemia etinės priežastys?

Kodėl medikai yra priešiškai nusiteikę prieš vegetarišką ir veganišką mitybą? Nes jie nuolatos susiduria su išsekusiais, baltymų stokos ir anemijos kankinamais pacientais.

Pasak E.Gavelienės, tam yra speciali diagnostika ir testai. Kiekvienas sutrikimas turi nustatymo algoritmą, tai galioja ir valgymo sutrikimams. Juose yra akivaizdus maistinių medžiagų nepakankamumas. Svarbu išsiaiškinti, ar vegetarizmas ir veganizmas gali būti priskirtas visavertei mitybai, ar įmanoma kompensuoti visas prarastas medžiagas kitomis? Gydytoja dietologė teigia, kad organizmui nėra labai svarbu, iš ko jas gauname, paprasčiausiai turime užtikrinti, kad jų netrūktų. Tiek visavalgis, tiek vegetaras gali maitintis neteisingai, tačiau žmonės, kurie atsisako gyvūninės kilmės produktų, rizikuoja netekti geležies ir vitamino B12. Todėl svarbiausia yra domėtis, kaip papildyti savo maisto racioną, kad jame nieko netrūktų.

"Kodėl medikai yra priešiškai nusiteikę prieš vegetarišką ir veganišką mitybą? Nes jie nuolatos susiduria su išsekusiais, baltymų stokos ir anemijos kankinamais pacientais. Pagalvokite, koks sunkus yra sveikimas ligoniui po operacijos, kurio mityba yra nepakankama. Nors gydytojai ir nelinkę drausti tokio gyvenimo būdo, jiems dažnai tenka kovoti su netaisyklingos mitybos padariniais", – teigia medicinos mokslų daktarė.

Ne viską galima kompensuoti

Palyginti su veganais, vegetarai atsisako gerokai mažiau maisto produktų, dažniausiai – tik mėsos. Veganai nevalgo ir patiekalų, kuriuose yra žuvies, pieno, kiaušinių. Tokiu atveju mitybos priežiūra tampa sudėtingesnė. Nors daugumą medžiagų galima kompensuoti augalinės kilmės produktais, nėra būdo iš jų įsisavinti vitaminą B12. Pastaruoju metu kalbama, kad ši medžiaga gaunama iš tam tikrų dumblių, tačiau, anot gydytojos, jos įsisavinimas būtų pernelyg sudėtingas ir neveiksmingas, todėl veganai privalo vartoti specialius vitaminus.

Nusprendus atsisakyti tam tikro maisto, dietologė ragina užduoti sau klausimą: "Kokiu būdu ir kuo aš pakeisiu trūkstamas medžiagas, organizmo įsisavinamas iš produktų, kurių nebeliko mano kasdieniame racione?"

E.Gavelienė teigia, kad visų pirma kiekvienas žmogus turi bent kartą per metus tikrintis sveikatą. Tuomet ir paaiškėja, ar esama sutrikimų, kurie galbūt kilo dėl nevisaverčio maitinimosi. Gydytoja griežtai neragina kiekvieno lankytis pas dietologą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia yra pačiam sąmoningai domėtis savo mityba. Apsilankymo neužteks, jei žmogus pats nebus linkęs skirti laiko sveikatos priežiūrai. "Kartais savo pacientams rekomenduoju internete paskaityti atsiliepimus žmonių, kurie pasirinko tam tikrą gyvenimo būdą. Tuomet galima palyginti juos su savo situacija ir įvertinti galimybes bei numatyti pasekmes", – teigia dietologė.

Edita Gavelienė. Asmeninio arch.nuotr.

Kita priežastis, kuri sieja valgymo sutrikimų turinčius asmenis su vegetarais ir veganais, yra svorio kontrolė. Retai kada išvysime asmenį, atsisakiusį gyvulinės kilmės produktų, kuris turėtų antsvorio, tačiau gydytoja atskleidžia, kad pasitaiko ir tokių atvejų. Dažniausiai vegetarai ir veganai yra nepakankamo kūno svorio. Gydytoja pabrėžia, kad sveikatai kenkia tiek nutukimas, tiek mitybos nepakankamumas.

E.Gavelienė išskiria dvi žmonių rizikos grupes, kurioms vegetariška ir veganiška mityba gali kelti didesnių pavojų. Pirmoji – pacientai, kurių sveikatos būklė neleidžia riboti maisto raciono.

"Tai skaudi tema, ypač gydytojui. Esu konsultavusi veganų, kurie visas savo sveikatos išlaidas skiria kompensuoti problemoms, atsiradusioms dėl nevisavertės mitybos. Jie reguliariai gulasi į ligoninę, kad per lašelinę gautų geležies, vitamino B12 ir koreguotų aminorūgštis, – pasakoja gydytoja dietologė. – Dar skaudesnis atvejis – onkologiniai ligoniai, ypač tam tikrų lokalizacijų. Liga iškreipia skonį, darosi sunku valgyti maistą. Dėl tokių ligos simptomų kaip karščiavimas, pykinimas, viduriavimas organizmui darosi sunku įsisavinti reikiamas medžiagas. Nevisavertis racionas kiša koją, nes ligonis sumažina galimybių gauti reikalingas medžiagas skaičių. Veganiška mityba nerekomenduojama ir tiems, kurie negali vartoti ankštinių daržovių, o iš jų veganai ir gauna trūkstamų medžiagų."

Tačiau pašnekovė pripažino, kad tokių atvejų, kai žmogaus sveikatai vegetariška ar veganiška mityba yra būtina, pasitaiko labai retai.

Padeda medikų komandos

Antroji rizikos grupė yra vaikai. Čia įtaką daro ne tik artima aplinka, šeimos nariai, bet ir autoritetai, dažnai – įžymybės. Nors, pasak dietologės, nereikėtų paauglių varžyti ir drausti rinktis vegetariško ar veganiško gyvenimo būdo, vis dėlto vertėtų žinoti, kad jų idealizuojami asmenys dažnai turi visą medikų komandą, kuri prižiūri sveikatą ir sudaro tinkamą maitinimosi režimą. Ne visada tai yra pasiekiama paprastam mirtingajam. Tokiu atveju svarbu, kad šeimos savo vaikams sudarytų galimybes kompensuoti trūkstamas medžiagas.

Tėvus, kurie vaikų sprendimus tapti vegetarais ar veganais sieja su sveikatos sutrikimais, gydytoja ramina. E.Gavelienės žodžiais, paaugliai įsiklauso į specialistų rekomendacijas, jomis domisi, todėl nėra būtinybės jiems drausti pasirinkti norimą maitinimosi būdą ir galima rasti kompromisų.

Pasak gydytojos, pasirinkimas būti vegetaru ar veganu dažniausiai grindžiamas pasaulinėmis problemomis, planetos išsaugojimu, spekuliuojama augalinės kilmės maisto produktų pasirinkimu. Čia E.Gavelienė ragina atkreipti dėmesį: jei iš kitos kultūros perimame vieną tradiciją, turime laikytis ir kitų jos gyvenimo principų. Kai kuriose šalyse dėl tam tikro klimato, galimo maisto raciono bei žmonių gyvenimo būdo veganiška mityba yra paprastesnė ir lengviau suderinama su sveika gyvensena. Pasak gydytojos, klaidinga perimti tik vieną bendros sistemos dėmenį.

Vis dėlto pašnekovė pripažįsta: gydytojas privalo gerbti pacientų nuomonę ir principus. "To mokome ir rezidentus. Mano kaip daktarės pareiga yra užtikrinti, kad laikydamiesi savo įsitikinimų žmonės kartu galėtų ir ilgai bei sveikai gyventi", – šypsosi medicinos mokslų daktarė.

Kai kuriose parduotuvėse keturkojams bičiuliams kaulų nerasite, bet galėsite išsirinkti vegetariško ir veganiško maisto. 

Už 10 kilogramų ekologiško, vegetariško ar veganiško šunų maisto teks pakloti 50 eurų. 

Vis dėlto, kai kurie nemano, kad morkos ar jūrų dumbliai yra pats tinkamiausias maistas gyvūnams. 

Gyvūnams specializuotą maistą ir net kavą kurianti Agota taip pat kategoriška ir veganizmo nepalaiko. 

Anot gyvūnų teisių gynėjų, augalinės kilmės dieta sveikintina tik tada, jei ji subalansuota. Jei gyvūnas, gaudamas tik kviečių, kukurūzų ar daržovių nusilpsta, tai jau kankinimas. 

Dažnai šeimininkai su savo gyvūnais linkę susitapatinti Todėl įprastai savo augintinius veganais paverčia tie šeimininkai, kurie ir patys maitinasi veganiškai. Vis dėlto, ne visi veterinarai tam pritaria. 

Anot specialistų, jeigu veganiškai maitinamas jaunas gyvūnas, gali sutrikti jo augimas. Suaugusiam keturkojui visiškai negaunant mėsos, gali pradėti mažėti hemoglobinas ir byrėti dantys. 

Mokslininkai teigia, kad Žemėje yra užtektinai laisvos vietos, kurioje galima būtų pasodinti 1,2 trilijonus vienetų medžių ir tokio skaičiaus užtektų, kad jie sugertų didesnį kiekį CO2 emisijų, nei žmonija išmeta.

Remiantis „ETH Zurich“ (Šveicarijos federalinio technologijų instituto) mokslininku Thomas’u Crowther’iu, medžiai yra „galingiausias mūsų ginklas kovojant su klimato kaita“.

Crowther’is „The Independent“ teigė, kad naujoji analizė rodo, jog pasaulinis medžių sodinimas duotų didesnį poveikį planetos aplinkos gerėjimui, nei vėjo jėgainių statymas ar perėjimas prie vegetariškos mitybos.

Jis taip pat teigia, kad toks kiekis medžių leistų žmonijai pamiršti CO2 emisijų problemas dešimtmečiams. „Dabar 3 trilijonuose medžių yra sukaupta 400 gigatonų [anglies] ir jei šį medžių kiekį padidintume dar vienu trilijonu, jie iš atmosferos sugertų šimtus gigatonų teršalų – mažiausiai tokį kiekį, kokį per dešimt metų išmetame į atmosferą“, – sakė Crowther’is.

Skirtingai nuo aukštųjų technologijų sprendimų, susijusių su klimato kaita, kaip pavyzdžiui: anglies surinkimo sistemos, Crowther’is įsitikinęs, kad medžių sodinimas yra gražus tuo, kad tai gali daryti bet kas.

„Tai gražus dalykas, nes visi gali į tai įsitraukti“, – sakė Crowther’is. „Medžiai, tiesiogine to žodžio prasme, padaro žmones laimingesnius miesto aplinkoje, pagerina oro kokybę, vandens ir maisto kokybę, tampa ekosistemų pagrindu. Tai yra toks lengvas ir apčiuopiamas dalykas.“

Beyonce tokį iššūkį trečiadienį vakare paskelbė 123 mln. savo sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“. Ji sakė, kad taip paremia projektą „Greenprint Project“, kuriuo skatinama bent iš dalies pereiti prie veganiškos mitybos, kad sumažėtų poveikis aplinkai.

Gerbėjai gali internetu užsirašyti konkurso dalyviais, o vienas iš jų bus atsitiktinai išrinktas laiminguoju, 30 metų kasmet gausiančiu po porą bilietų į Beyonce ir/ar Jay-Z koncertus. Dovana vertinama 12 tūkst. dolerių (10,4 tūkst. eurų).

Novatoriško albumo „Lemonade“ autorė sakė, kad pirmadieniais nevalgys mėsos, be to valgys daugiausia augalinės kilmės pusryčius. Jos vyras repo magnatas Jay-Z savo ruožtu pažadėjo, kad du kartus per dieną jo maistas bus daugiausia augalinis.

Už projekto stovi Beyonce asmeninis treneris Marco Borgesas (Markas Bordžesas). Muzikos superžvaigždės parašė įžangą gruodį išleistai jo knygai.

Beyonce anksčiau yra kalbėjusi apie savo veganizmą. Tokios mitybos ji laikėsi prieš savo stulbinamą 2018 metų gegužės pasirodymą Koučelos muzikos festivalyje – praėjus metams po to, kai pagimdė dvynius.

Prie jos inicijuoto veganizmo propagavimo prisideda dainininkės Miley Cyrus (Maili Sairus) ir Ariana Grande (Ariana Grandė).

Veganizmas draudžia valgyti bet kokius gyvūninius produktus, įskaitant mėsą, pieno produktus, kiaušinius ir medų, taip pat dėvėti natūralios odos gaminius.

Tyrimai parodė, kad valgant mažiau mėsos ir pieno produktų pagerėtų planetos būklė, nes reiktų mažiau dirbamos žemės ir mažėtų tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Tokį pavojaus signalą mėsos valgytojams siunčia vegetaras, ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.

Jis įsitikinęs, kad valgantys vištos ar kiaulės mėsą vyrai tampa gėjais, o valgančioms jautieną moterims ima augti barzda.

Kaip praneša LNK Žinios, mėsos prekybininkai tai vadina absurdu. O mitybos specialistai atsako į klausimą, ar mėsa žmogui išties kenkia.

Tačiau savo valgiaraštį pakeitusi žinoma moteris sako, kad atsisakius mėsos kardinaliai pasikeitė jos savijauta ir ji išsigydė daug nuo vaikystės kamavusių negalavimų.

Jautė potraukį nuo paauglystės

„Mano jautrus skrandis, todėl mityba visada buvo labai aktuali. Nuo vaikystės nemėgau mėsos, nesuprasdavau, kodėl sriuboje plaukioja lašinys. Tačiau tuomet neturėjau suformuotų gerų valgymo įpročių. Mano vaikystė prabėgo keliaujant, valgydavau labai daug pusfabrikačių, sauso maisto“, – prisimena N. Nekrašiūtė, vegetarizmą išbandžiusi dar paauglystėje.

Tiesa, tada jauną merginą atkalbėjo šeimos nariai ir mokytojai. Visi aplink buvę žmonės gąsdino, kad taip galima susirgti mažakraujyste ar kitaip susigadinti sveikatą. Gyvenant su tėvais pasirinkti norimą mitybą nebuvo lengva, tačiau žavėjimasis vegetarizmu niekur nedingo, rašoma pranešime spaudai.

Juo labiau, kad Neringos kūnas pats tyliai sufleravo, koks maistas jam priimtiniausias.

Atsisakius mėsos dingo reumatinės ligos, sąnarių uždegimai ir skausmai, skrandžio skausmai, žarnyno nepraeinamumas.

„Kai laikydavausi daržovių ar grūdų dietos, mano savijauta iškart pagerėdavo, o sveikata pasitaisydavo, kūnas atsigaudavo. Taip išsigydžiau daug negalavimų. Atsikračiau peršalimo ligų, kurios kamuodavo nuolat. Jei ir pajaučiu peršalimo simptomus, tai per porą dienų jie dingsta, o seniau sirgdavau po dvi savaites. Atsisakius mėsos dingo reumatinės ligos, sąnarių uždegimai ir skausmai, skrandžio skausmai, žarnyno nepraeinamumas. Todėl pagrindinis motyvas atsisakyti mėsos buvo dėl sveikatos. Pradėjus gilintis į vegetarų filosofiją dar daugiau motyvacijos pridėjo ir humaniški sumetimai. Vegetarizmas privedė mane iki gyvenimo filosofijos pakeitimo. Atsisakyti mėsos įkvėpė religiniai, filosofiniai, etiniai motyvai“, – neslepia jau septynerius metus gyvulinės kilmės produktų nevalganti N. Nekrašiūtė.

Vyras – vegetariškos virtuvės šefas

Aktorė nežino, kaip jai būtų pavykę laikytis vegetariškos mitybos principų, jei ne vyras Gintautas. Jis yra virtuvės šefas, puikiai išmanantis vegetarišką virtuvę.

„Žmonės mano, kad vegetarai griaužia tik morką ir kopūsto lapą. Visi juokiasi, kad daugiau neturi ko valgyti. Iš tiesų taip nėra. Man pasisekė, nes mano vyras mėgsta gaminti. Virtuvė priklauso Gintautui, kuriam gaminimas yra didžioji gyvenimo meilė ir aistra. Be jo nežinočiau, kaip tinkamai ir skaniai maitintis. Vegetariškoje virtuvėje yra daug įvairovės, tik reikia turėti žinių. Gal netgi būčiau ir metusi tą vegetarizmą. Nes yra daug maisto produktų, kuriuos sunku pakeisti, jei neturi sukaupęs pakankamai žinių. Pavyzdžiui, želatiną. Vegetarai ją keičia iš jūros dumblių gaminama agara“, – sako aktorė ir atlikėja, gyvulinės kilmės produktų nepradėjusi valgyti net tada, kai laukėsi sūnaus.

Tuo gyvenimo laikotarpiu, kai būsimai mamai reikia ypač rūpintis savo mityba, Neringai taip pat daug padėjo mylimas vyras: „Be jo tikrai nebūčiau žinojusi, ką valgyti, kad netrūktų geležies ar kad normalizuočiau kraujospūdį. Vyras padėjo taip sudėlioti mitybą, kad mano kraujas buvo geras, netrūko nei geležies, nei kitokių mikroelementų. Negėriau netgi jokių papildų. Išsiverčiau valgydama tam tikrus produktus“.

Turtinga vegetarų virtuvė

Per daug metų vegetarizmu N. Nekrašiūtė užkrėtė ir savo šeimos narius. Netgi aktorės močiutė, kuri be mėsos negalėtų išgyventi nė dienos, atvažiavusi į svečius maitinasi vegetariškais patiekalais, juos nuoširdžiai giria ir prašo atsivežti, kai Neringos šeima atvažiuos į svečius. Nieko nuostabaus, nes Gintautas kasdien paruošia gardžiausių vegetariškų kepsnių, troškinių, žirnių miltuose keptų daržovių ar blynelių.

„Mama vis stebėdavosi, kaip aš žiemą be „tauko“ galiu išgyventi. Bet mes žiemą sėkmingai maitinamės negyvulinės kilmės produktais, kurie gali pakeisti riebalus, šildo kūną ir yra natūralūs antiseptikai. Žiemą salotomis tikrai neišsimaitinsi. Šaltuoju metų laiku ruošdami maistą naudojame daug imbiero – dedame jo į sriubas, košes, netgi troškinius. Taip pat vartojame daug medaus, riešutų. Salotas geriausia valgyti vasarą, nes tai kūną vėsinantis produktas“, – atkreipia dėmesį aktorė.

Neringos šeima vadovaujasi ajurveda, kuri siūlo daug žolinių preparatų ir prieskonių. Jų gausiai deda ruošdami maistą. Ypač rekomenduoja vartoti ghi sviestą arba prieskonių mišinius, kurie veikia kaip antiseptikai (ciberžolė, gvazdikėliai, imbieras, amla milteliai, Himalajų druska ir kt.).

Tėvai atidžiai prižiūri ir savo penkerių metų sūnaus Mohano valgiaraštį. Aktorė džiaugiasi, kad jos vaikas auga visuomenėje, kurioje toleruojami kitokių mitybos įpročių vaikai. Darželyje galima užsakyti vegetarišką mitybą arba leidžiama atsinešti maisto iš namų. Pasak Neringos, daug vaikų yra alergiškų tam tikriems produktams, todėl su kitokiu maistu problemų nekyla.

Rekomenduoja tris produktus

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė primena, kad renkantis vegetarizmą ar veganizmą labai svarbu pasirūpinti, kad gautume visų mums reikiamų maistinių medžiagų.

Atsisakius gyvulinės kilmės produktų svarbu, kad organizme netrūktų geležies – šis mineralas itin svarbus norint išvengti mažakraujystės, jis reikalingas deguoniui pernešti krauju, energijai išlaikyti, odos, nagų ir plaukų sveikatai užtikrinti, imuninei sistemai.

„Geležis itin reikalinga vaikų mityboje, kadangi dalyvauja augimo procesuose. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dažnai geležies trūksta dėl suprastėjusios virškinimo sistemos darbo ir organizmo negalėjimo gerai jos įsisavinti. Reikia atkreipti dėmesį, kad geležies trūkumu dažnai skundžiasi ir besilaukiančios ar ką tik pagimdžiusios moterys, tad itin svarbu, kad jų mityboje būtų gausu geležies daug turinčių produktų“, – sako T. Šliažaitė.

Svarbu atsiminti, kad geležies įsisavinimui pagerinti rekomenduojama citrina.

Natūropatinės mitybos specialistė visiems į mitybos racioną rekomenduoja įtraukti tris produktus, iš kurių galima natūraliu būdu gauti pakankamai geležies. Ji rekomenduoja rinktis Jeruzalės artišokus/topinambus. Tai dar ne itin Lietuvoje paplitusi daržovė, tačiau pasižymi daugybe teigiamų sveikatai savybių. Svarbu atsiminti, kad geležies įsisavinimui pagerinti rekomenduojama citrina. Šis vaisius gerina ir virškinimo sistemos darbą. T. Šliažaitė vegetarų bendruomenei į valgiaraštį siūlo įtraukti daugiau petražolių, kurios turi daug geležies, taip pat jos yra puikus vitamino C šaltinis, o tai natūraliai padeda įsisavinti geležį. Taip pat reikėtų nepamiršti ir moliūgų sėklų. Kuo daugiau įvairių riešutų ir sėklų reikėtų vartoti su salotomis ir košėmis, desertais.

Sveikatos specialistai sutaria, kad organizmui reikalingų medžiagų gauti su maistu yra labai sunku. Todėl bent kartą per metus reikėtų išsitirti kraują. Jei mitybą reikia papildyti tam tikrais vitaminais ar mikroelementais, patariama rinktis kokybiškus maisto  papildus. 

Jei augalinė mityba problemų nekelia paukščiams, žiurkėnams ar mažoms žuvytėms, tai bandymas iš raciono eliminuoti mėsą šunims, o ypač katėms gali baigtis liūdnai. Tai priklauso tiek nuo gyvūnų fiziologijos, tiek ir nuo šeimininkų požiūrio.

Specialistų teigimu, grynai dėl fiziologinių ypatybių tinkamai subalansavus maistą šunys gali būti vegetarais ar net veganais, tačiau su katėmis situacija yra kur kas sudėtingesnė.

„Fiziologiškai katėms reikia didelių kiekių nepakeičiamų mitybinių elementų, tuo tarpu šunys gali išgyventi su žymiai mažesniais iš išorės gaunamais jų kiekiais, nes sugeba mitybinius elementus sintetinti savo organizme. Dėl šių priežasčių kačių ėdalai yra baltymingesni, juose daugiau riebalų bei mineralinių medžiagų ir vitaminų. Į juos visuomet įtraukiami gyvūninės kilmės baltymai“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Lietuvoje Vilius Dovydauskas.

Jeigu augintiniui kyla sveikatos problemų, patarčiau neskubėti jo versti vegetaru.

Jo teigimu, Lietuvoje veterinarams kartais net vengiama prisipažinti, jog gyvūnui taikoma vegetarinė ar veganinė dieta, tačiau užuot baiminusis rekomenduojama konsultuotis su specialistais. Vegetariškas maistas gali lemti kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagų trūkumą ir jas į racioną būtina įtraukti kuo greičiau – tol, kol gyvūno sveikata nėra negrįžtamai paveikta.

Neretai gyvūnams vegetariška mityba taikoma dėl jų šeimininkų asmeninių įsitikinimų. Gydytojai visame pasaulyje pripažįsta, kad jei augintinis šeriamas augaliniu maistu, yra beveik 100 proc. tikimybė, kad jo šeimininkas yra vegetaras ar veganas. Būna, kad tokie sprendimai priimami dėl gyvūno sveikatos problemų, alergijų ar maisto netoleravimo.

Ar vegetariška mityba yra palanki gyvūno sveikatai, ar kaip tik kenkia – nesutariama. Į Gineso rekordų knygą 2002 metais pateko garbingo 27 metų amžiaus veganas borderkolis, maitintas ryžiais, lęšiais ir ekologiškomis daržovėmis. Tuo tarpu amerikiečių daktaras Lew Olson pasakė garsiąją sparnuotą frazę, kuri diskusijose sklando iki šiol: „Bandymas maitinti katę veganiškai panašus į bandymą arklį šerti mėsa“.

„Šunys ir katės yra mėsėdžiai gyvūnai ir jų virškinimo traktas prisitaikęs virškinti gyvūninės kilmės žaliavas. Šunų žarnynas yra apie 4,5 metro ilgio, o kačių – vos 2,1 metro. Tuo tarpu suaugusio žmogaus virškinamasis traktas yra 8-9 metrų ilgio, o arklių – apie 30 metrų. Šie skirtumai lemia prisitaikymą virškinti skirtingas maistines medžiagas. Mėsėdžiai gyvūnai turi trumpesnį žarnyną ir nėra tinkamai prisitaikę virškinti tik augalinės kilmės žaliavas, todėl norint užtikrinti visavertę jų mitybą dalį dienos raciono turi sudaryti gyvūninės kilmės žaliavos, tokios kaip mėsa ar žuvis“, – teigia Hill‘s veterinarinių reikalų konsultantas Vytautas Januškevičius.

Kačių organizmas nesugeba pats sintetinti amino rūgšties taurino ar vitamino D3, o vieninteliai šių elementų šaltiniai yra gyvūninės kilmės.

Šunims, kaip ir žmonėms, dalį vitamino D3 galima pakeisti vitaminu D2, kurio šaltiniai yra augalinės kilmės. Tauriną šunys gali susintetinti savo organizme, jei su maistu gauna visas jo sintezei reikalingas medžiagas.

„Taurino trūkumas katei gali sukelti kardiomiopatiją, arba širdies nepakankamumą, sutrikdyti klausą, regėjimą, pažeisti nervų sistemą. Jei pastebite, kad gyvūnas yra vangus, apatiškas, sulėtėjo jo reakcija, suprastėjo kailis, krenta svoris, jis vemia ar viduriuoja – skubėkite pas veterinarus, kurie atliks visus tyrimus bei pakonsultuos. Tam, kad nebūtų tuščiai gaištamas laikas pasisakykite, jei augintinio mityba yra neįprasta, tai padės greičiau rasti atsakymą, kaip spręsti problemą”, – sako V. Dovydauskas.

Didėjanti naminių gyvūnų humanizacija užsienyje jau paskatino gamintojus pasiūlyti komercinio vegetariško ar veganinio maisto. Pasak V. Januškevičiaus, visgi tokios mitybos taikymas gyvūnams, kurie iš prigimties yra mėsėdžiai, yra rizikingas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti bei pasverti.

Populiariausios augalinės kilmės žaliavos, kuriomis dažniausiai bent dalinai keičiami gyvūninės kilmės baltymai yra soja, kukurūzai, žirniai, pupos bei bulvės. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog šių žaliavų baltymų pasisavinimas yra prastesnis nei gyvūninės kilmės baltymų. Taip pat jose yra įvairių medžiagų, galinčių pakenkti tam tikroms organizmo funkcijoms, todėl jų kiekiai dietose turi būti ribojami, o pačios žaliavos tinkamai apdorojamos.

„Jeigu augintiniui kyla sveikatos problemų, patarčiau neskubėti jo versti vegetaru, o pabandyti specialų maitinimą, pritaikytą įvairioms sveikatos problemoms spręsti. Be to, rinkoje jau yra maisto gyvūnams, pagaminto pagal „vieno baltymo“ principą, todėl alergijų ar netoleravimo rizika dar labiau sumenksta. Augalinę mitybą tinkamai subalansuoti yra be galo sunku, o užsienio kolegos dalinasi istorijomis, kaip atgabentų gyvūnų būklė su ilgalaikiu būtinų medžiagų trūkumu buvo tiesiog tragiška ir nebuvo jokios vilties augintinių išgelbėti, – teigia atstovas.

Įsiklausė į organizmą

Kartu su vyru, dainininku Žygimantu Geču, pirmagimio laukianti žinoma jauna moteris sako, kad atsisakyti mėsos ją paskatino pats organizmas.

„Jei organizmas reikalauja mėsos, tegu žmogus ją ir valgo. Man būdavo labai keista, kad kai kurie žmonės sakydavo tapę vegetarais, nes taip dabar maitinasi visi. Aš su tuo nesutinku, jei organizmas reikalauja, kodėl jį reikia kankinti ir ignoruoti?“ – sako Anžela, vegetarišką mitybą pasirinkusi po sunkaus apsinuodijimo mėsa.

„Neturėjau poreikio domėtis vegetarizmu, kol vieną dieną apsinuodijau mėsa. Nuo tada man ji pasidarė nebeskani, negalėjau netgi į ją žiūrėti kaip į maistą. Mėsą pradėjau tapatinti su gyvybe. Dabar mano organizmas jos visai nereikalauja. Jei kada pajusiu poreikį, jo nemalšinsiu“, – neabejoja A. Adamovič.

Jei organizmas reikalauja mėsos, tegu žmogus ją ir valgo.

Tiesa, atlikėjos pasirinkimas atsisakyti mėsiškų produktų jos aplinkoje buvo sutiktas ne itin supratingai. Anžela juokiasi, kad visi jos draugai yra mėsėdžiai, išskyrus vieną draugę. Todėl visi į daržoves valgančią merginą žiūrėdavo kreivai. Svečiuojantis pas tėvus taip pat neretai tekdavo atsisakyti lėkštės su kepsniais.

„Mama dar iki dabar stengiasi įpiršti bent jau paukštienos, – juokiasi dainininkė. – Iš tiesų svečiuose dažnai netgi būna problemiška, nes dažniausiai nelabai turiu ką valgyti, išskyrus garnyrą. Bet tikrai man seilės neteka ir nekyla noras pradėti valgyti mėsą.“

Jaučiasi geriau

Gana keblu vegetarams ne tik svečiuose, bet ir kavinėse. Anžela pasakoja, kad iš dvidešimties valgiaraštyje išvardytų patiekalų geriausiu atveju tinka vienas. Todėl norėdama sveikai ir skaniai maitintis, ji su vyru daug gamina namuose.

„Jei maisto nespėju pasiimti iš namų, pavyzdžiui, kai vykstu į koncertus ar iš jų, tenka pasistiprinti kavinėse arba degalinėje. Tačiau ten skurdus pasirinkimas. Dažniausiai viskas siūloma su mėsa, dešrelėmis, o išimti negali. Tenka kramsnoti riešutus“, – šypsosi atlikėja, vegetariškų mitybos įpročių nepakeitusi ir laukdamasi vaikelio.

Sužinojusi apie būsimą kūdikį dėl vegetariškos mitybos su specialistais Anžela nesikonsultavo. Jaunos moters savijauta yra puiki, tyrimų rezultatai geri, todėl ir toliau išliko ištikima savo kasdieniam racionui. Pusryčiams žinoma moteris renkasi obuolį, košę su vaisiais ar daržovėmis, kartais kiaušinio baltymą. Iki pietų užkandžiauja vaisiais, pietums renkasi daug daržovių. Kartais lašišos gabalėlį. Stengiasi vartoti daug mirkytų riešutų.

„Aš jau trejus metus nevalgau mėsos, žinau, kaip maitintis, kad gerai jausčiausi ir organizmas būtų aprūpintas visais reikalingais vitaminais ir medžiagomis, – pasakoja A. Adamovič. – Kai pradėjau sveiką gyvenseną, pagerėjo mano savijauta, jaučiuosi lengviau, nors svoris beveik nepakito.“

Anžela juokiasi, kad dažnai gaminant namuose priverstiniu vegetaru tapo ir jos vyras: „Gaminame kartu, todėl ir valgome tą patį maistą. Jei jis užsinori mėsos, tenka pačiam pasigaminti. Taip pat žino, kad jos visada gaus pas mano mamą arba kavinėje.“

Ar pora jau kalbėjo apie tai, kaip maitins savo pirmagimį? Anžela šiuo klausimu nėra griežtai nusistačiusi. „Jei vaikelis norės, žinoma, kad maitinsiu mėsa. Vaikai patys turi pasirinkti, kas jiems skanu ir reikalinga, tėvai negali daryti įtakos“, – neabejoja būsima mama.

Svarbi subalansuota mityba

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė akcentuoja, kad besilaukiančioms moterims labai svarbu subalansuota mityba. Nėštumo metu baltymų poreikis išauga maždaug dvigubai – tai statybinė medžiaga, reikalinga vaisiaus augimui. Todėl būsimoms mamoms rekomenduoja rinktis kokybišką mėsą, baltą žuvį, pieno, ankštinius produktus, kiaušinius, riešutus ir sėklas.

Į mitybą mitybos specialistė pataria įtraukti daugiau kalcio turinčių produktų: pieno, mažos žuvytės su kaulais, žalios spalvos daržovių ir sezamo sėklų. Jei mamas kamuoja rytinis pykinimas, vertėtų valgyti tik atsikėlus iš ryto – rinktis riekelę duonos ar avižinį sausainį dar net neišlipus iš lovos. Itin svarbu, kad mityboje būtų pakankamai baltymų vakarais, kas gali sumažinti rytinį pykinimą.

Mamos, kurios maitinasi veganiškai, turėtų pasidaryti vitaminų B12, D ir geležies tyrimus.

„Norėčiau priminti, kad mamytės, kurios maitinasi veganiškai, turėtų pasidaryti vitaminų B12, D ir geležies tyrimus. Nes itin dažnai pasireiškia vitamino B12 trūkumas. Anksčiau tai išimtinai kamuodavo tik vyresnio amžiau žmones dėl suprastėjusio virškinimo sistemos darbo. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių renkasi vegetarišką, veganišką ar žaliavalgišką mitybą, kurioje gali trūkti šio itin svarbaus vitamino“, – komentuoja T. Šliažaitė.

Sveikatos specialistai sutaria, kad vegetarai ir veganai vitaminą B12 turėtų gauti ne tik su maistu, bet ir reguliariai vartodami papildus, praturtintus šiuo vitaminu. Šio vitamino trūkumo galima lengvai išvengti bent kartą per metus darant kraujo tyrimus. Jei yra nustatytas trūkumas, patariama naudoti papildus. Viena iš galimybių, galinčių padėti užkirsti kelią maistinių medžiagų trūkumui, tai pagal patentuotą technologiją sukurti „SmartHit IV“ maisto papildai, užtikrinantys iki 6 kartų efektyvesnį vitaminų, mineralų ar augalinių ekstraktų pasisavinimą organizme.

„Vitamino B12 itin svarbu gauti besilaukiančioms ir maitinančioms mamytėms, joms poreikis išauga net iki 3,5 μg (besilaukiančioms) ir 4 μg maitinančioms. Maitinančios mamos turėtų pasirūpinti pakankamu visų mineralinių medžiagų ir vitaminų įsisavinimu, nes jei jų trūksta mamai, didelė tikimybė, kad trūks ir mamos pienu maitinamam vaikeliui“, – primena natūropatinės mitybos specialistė.

Šis vitaminas itin svarbus ir augančio vaikelio smegenų vystymuisi. Įdomu tai, kad dažnai tokie nekalti dalykai kaip sulėtėjusi kalbinė raida ar nenorėjimas socializuotis su kitais bendraamžiais gali būti šio vitamino trūkumo pasekmė.