Kartu su partneriais iš Švedijos „Froceth“ komanda laboratorijose augins žmogaus venas. Į išskirtinio projekto įgyvendinimą Švedijos kapitalo įmonė „Verigraft“ ruošiasi investuoti 2,2 mln. eurų, teigiama pranešime spaudai.

Švedijos ir Lietuvos mokslininkų tikslas – laboratorinėmis sąlygomis užauginti visiškai biologines žmogaus venas, kurios natūraliai pritaptų žmogaus organizme.

„Tokio tipo venos auginamos naudojant paciento kraują, todėl daug lengviau prigyja žmogaus organizme ir nesukelia jokio šalutinio poveikio. Ši technologija turi potencialą iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie kraujagyslių transplantaciją. Ji leistų sukurti personalizuotus organus ir išvengti imunosupresinių vaistų, kurie įprastai vartojami po transplantacijų“, – sako „Froceth“ bendraįkūrėja ir vadovė Agnė Vaitkevičienė.

Ši technologija turi potencialą iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie kraujagyslių transplantaciją. Ji leistų sukurti personalizuotus organus ir išvengti imunosupresinių vaistų, kurie įprastai vartojami po transplantacijų.

Jos teigimu, vykdydami tyrimus, Lietuvos mokslininkai visų pirma remsis švedų patirtimi. „Verigraft“ jau yra atlikusi tris sėkmingas laboratorijose užaugintų venų transplantacijos operacijas bei užpatentavusi tai padaryti leidusią  technologiją.

„Verigraft“ duomenys rodo, kad visoje Europoje kraujagyslių ligos kankina daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Naujasis gydymo metodas leistų ženkliai pagerinti žmonių, sergančių kraujagyslių ligomis, gyvenimo kokybę.

„Dabar įprastos kraujagyslių operacijos negali būti atliekamos pacientams, kurių venų vožtuvai yra negrįžtamai pažeisti ligos. Mūsų šiuo metu vystomas sprendimas jiems suteiktų alternatyvą. Pažeistos venos būtų pakeičiamos sveikomis, su funkcionuojančiais vožtuvais“, – sako A. Vaitkevičienė.

Numatoma, kad pirmoji jungtinio „Verigraft“ ir „Froceth“ projekto fazė truks iki 2019 m. rugsėjo. Tyrimo sėkmės atveju, būtų inicijuotos II ir III jo fazės bei produkto komercializavimas.

Venų ir kraujagyslių tyrimai yra visiškai nauja „Froceth“ veiklos kryptis. Iki šiol jos mokslininkai daugiausiai dėmesio skyrė vėžio gydymo sprendimams. Bendrovė aktyviai kuria imunoterapijos metodus: dendritinių ląstelių preparatus ir citokinais indukuotas ląsteles žudikes.

Galimos komplikacijos – labai pavojingos

Paviršinių venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo. Kitaip tariant, šią ligą turinčiam žmogui išsiplėčia paviršinės kraujagyslės, o per odą matosi išsiplėtusios ir iššokusios venos, nes kraujas į kojas priteka gerai, tačiau laiku nebesugrįžta atgal į širdį. Pasak specialistų, net jei nemaža dalis žmonių pirmiausia jaudinasi dėl neestetiškai atrodančių kojų, svarbu suprasti, kad ši liga labai kenkia sveikatai.

„Tai nėra tik estetinė problema, tai ir fizinis diskomfortas. Liga sukelia kojų sunkumą, greitą nuovargį, mėšlungio tipo skausmus. Progresuojant ligai, kai žmogus serga kelis metus, išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudų dėmių, gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl kurio dar labiau blogėja kraujotaka“, – sako „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė dr. Žana Kavaliauskienė.

Ž. Kavaliauskienė atlieka venų tyrimą

Specialistai perspėja, kad itin svarbu šią ligą atpažinti kuo greičiau ir imtis gydymo. Maždaug kas ketvirtas žmogus nuo kojų venų varikozės patiria komplikacijų, o negydant ligos baigtis gali būti liūdna.

„Pavojinga varikozinės venų ligos komplikacija yra ūmus tromboflebitas, kai paviršinės venos spindyje susidaro trombas. Laiku nepradėjus jo gydyti, šis plinta ir gali pereiti į giliąją veną sukeldamas giliųjų venų trombozę. Tai labai pavojinga komplikacija, kuri gali baigtis ir staigia paciento mirtimi“, – tvirtina dr. Ž. Kavaliauskienė.

Moterys ligą paveldi dažniau

Specialistai sako, kad svarbiausia vos tik pastebėjus pirmuosius simptomus – patinimus, išryškėjusias venas, kojų skausmus – prašyti medikų pagalbos. Ypač atkreipti dėmesį turėtų moterys. Skaičiuojama, kad moteris ši liga kankina keturis kartus dažniau nei vyrus nepriklausomai nuo amžiaus. Didelę reikšmę šiai ligai atsirasti turi paveldimumas. „Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai tikimybė mergaitei paveldėti venų varikozę yra apie 60 proc., o berniukui – 40 proc. Toks žmogus gimsta turėdamas sveikus ir normaliai funkcionuojančius venų vožtuvus, bet genetiškai nulemta, kad jie yra šiek tiek silpnesni", – perspėja Ž. Kavaliauskienė.

Venų varikozė taip pat gali atsirasti ir dėl kasdienės žmogaus veiklos. „Jeigu žmogus daug stovi darbe arba jam tenka kilnoti sunkius daiktus, taip pat, pavyzdžiui, užsiima sunkiąja atletika arba kilnoja sunkumus, rizika turėti šią ligą padidėja“, – pasakoja „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė. Žana Kavaliauskienė

Gydymas padės net sunkiais atvejais

Pastebima, kad pacientai neretai kompleksuoja dėl šios ligos sukuriamo neestetinio vaizdo. Pavyzdžiui, moterys vengia dėvėti trumpesnius ir kojų nedengiančius sijonus ar sukneles. Visgi, kojų venų varikozė nėra nuosprendis visam gyvenimui. Specialistai dalijasi keletu būdų, kaip galima šią ligą išgydyti:

· Kompresinių kojinių mūvėjimas.

Nors pacientai vis dar įtariai žiūri į tokį gydymo metodą, mat netiki, jog kojinės gali padėti gydyti, specialistai tikina priešingai. „Tai yra efektyvi priemonė, nes kojinės yra kintamosios kompresijos, apspaudžia raumenis ir paviršines venas, pagerina venų vožtuvų darbą ir kraujotaką. Tiesiog svarbu, kad gydytojas konsultacijos metu parinktų tinkamiausią kompresinių kojinių klasę, o pacientas jas mūvėtų nuo ryto iki vakaro kasdien. Kompresinių kojinių terapija gali būti taikoma, esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui“, – sako Ž. Kavaliauskienė. Pirmos klasės kompresinės kojinės skiriamos profilaktiniais tikslais – žmonėms, kurie dirba sėdimą ar stovimą darbą, daug ir ilgai keliauja. Kompresinės kojinės suaktyvina kraujotaką ir sumažina nuovargį bei tinimą. Antros, trečios ir ketvirtos klasės kompresinės kojinės jau skirtos rimtesniam gydymui ir gali padėti net pacientui, kuriam išsivysčiusios trofinės opos. Venų tyrimas ultragarsu.

· Putų skleroterapija

Šis gydymas skirtas nedideliems venų pažeidimams gydyti. Procedūros metu į pažeistą veną sušvirkščiamos specialios putos, kurių poveikyje vena per kelias savaites pilnai užanka ir išnyksta.

· Lazerinės venų operacijos

Tai ypač populiarus gydymo būdas, nes išvengiama įprastinių chirurginių pjūvių. „Didelis privalumas, kad operacija atliekama nuskausminant tik operuojamą koją. Po lazerinių operacijų yra mažiau komplikacijų, mėlynių, mažesnis pooperacinis skausmas, nelieka randų. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, o po jo pacientai gali grįžti prie įprastų veiklų“, – pasakoja Ž. Kavaliauskienė.

· Klasikinė venų operacija

Klasikinė venų operacija atliekama taikant epidūrinę nejautrą, šalinant poodinės venos kamieną specialiu zondu per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius.

Nors nemažai žmonių į gydytojus nesikreipia iki paskutinės minutės, specialistai pataria atidžiai rūpintis savimi ir savo sveikata. Kelią venų varikozei užkirsti gali padėti aktyvus gyvenimo būdas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu. O jau turintiems įtarimų dėl galimos paviršinių venų varikozės medikai pataria profilaktiškai mūvėti kompresines kojines.

Vien Europoje kasmet nuo trombozės miršta pusė milijono žmonių – daugiau nei nuo AIDS, krūties ir prostatos vėžio bei eismo įvykių kartu sudėjus.

Tai, kad sėdimas ar ilgai stovimas darbas, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas vieną dieną gali tapti trombozės priežastimi, kai užsikemša kraujagyslė, gydytojai jau seniai muša pavojaus varpais.

Pagalbos vis dažniau ieško jauni žmonės, dirbantys sėdimą darbą. Biuro darbuotojai, informacinių technologijų specialistai, prekybos centrų kasininkai, tolimųjų reisų vairuotojai – daugeliui šių žmonių grėsmė susirgti venų tromboze yra kur kas didesnė dėl sėdimo darbo.

Sukelia mirtiną pavojų

Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertai pripažįsta – yra svarbu, kad kuo daugiau žmonių turėtų žinių apie venų trombozes. Ši liga ne tik luošina, bet gali sukelti mirtiną pavojų, jeigu laiku nenustatoma arba diagnozuojama klaidingai.

Vien Lietuvoje kasmet apie 5  tūkst. žmonių suserga venų tromboze. Tai – tik ledkalnio viršukalnė, didžioji dalis atvejų lieka nediagnozuoti, nors yra puikių būdų, kaip šiai ligai užkirsti kelią.

Vien Lietuvoje kasmet apie 5  tūkst. žmonių suserga venų tromboze.

Juk žmogus sukurtas judėti – eiti, bėgti, lipti laiptais, šliaužti, ropoti, šokinėti, plaukti. Bet mes šią dovaną linkę nuvertinti. Ja puikiai naudojasi vaikai, kuriems instinktas eiti yra kaip būdas pasisotinti ir apmarinti įspūdžių alkį, rašoma pranešime spaudai.

Laisvė judėti būtų neįmanoma be tobulai sukurto kraujagyslių tinklo. Kad galėtų su krauju nukeliauti deguonis ir maisto medžiagos į kiekvieną ląstelę, būtinas geras „vamzdynas“. Tai – mūsų kraujotakos sistema, apie kurią neretai sužinome tik tada, kai išaiškėja tam tikri sutrikimai.

Nors trombozė gali užklupti 30–40 metų žmones, kur kas dažniau ji gali išsivystyti, kai atsiranda ankstyvoji aterosklerozė, pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sluoksnis, kai kraujas darosi klampesnis ir didėja jo krešumas. Šie pakitimai klastingi, nes prasideda nejučia.

Jauni žmonės susimąsto retai

Būtų puiku, jei kiekvienas žmogus sugebėtų įvertinti trombozę lemiančius rizikos veiksnius. Tačiau jauni žmonės retai susimąsto apie tai, kad netgi įprotis sėdint užkelti koją ant kojos, gali pabloginti kraujo tėkmę kojose ir paskatinti trombų atsiradimą.  Kaip ir lėktuvo skrydžiai į egzotiškas šalis ar pusę paros trunkantis sėdėjimas prie vairo gali baigtis pėdų tirpimu ar blauzdų patinimu. Taip kojos duoda ženklą, kad kažkas negerai su venine kraujotaka.

Kojų tinimu prasidėjusi klastinga liga vos nenusinešė į kapus 50 metų neturintį vilnietį ekonomistą Saulių. Jis nesikrimsdavo, kai reikėdavo nusirengti paplūdimyje, nors vieną koją buvo išmarginę venų mazgai.  Jis ramino save, kad vyrui nebūtinas fizinis grožis. Tačiau kai kraujagyslių chirurgas, į kurį vyras kreipėsi, nustatė venų varikozę ir patarė išoperuoti venas „dėl visa ko pikto“, jis nesiginčijo.

Operacija pavyko, kurią priminė tik nuo kirkšnies iki čiurnos likusios siūlių žymės. Tačiau po trejų metų Saulius vėl pateko į medikų rankas – jam buvo nustatytas infarktas ir atlikta dar viena operacija – kraujagyslių šuntavimas.  Ieškodamas atsakymo, kodėl patyrė širdies smūgį, vilnietis suprato, kad pernelyg mažai rūpinosi savo kraujotaka.

Ieškodamas atsakymo, kodėl patyrė širdies smūgį, vilnietis suprato, kad pernelyg mažai rūpinosi savo kraujotaka.

Venų trombozę skatina įvairūs veiksniai. Yra žinoma, kad nejudrumas, nepatogus sėdėjimas, kai suvaržyta galimybė keisti kūno padėtį, lėtina kraujo tekėjimą venose ir didina jo klampumą. Trombams susidaryti turi įtakos taip pat  antsvoris, rūkymas, hormoninių kontracepcijos priemonių vartojimas, nėštumas, onkologinės ligos, širdies ir kraujagyslių lėtinės ligos, padidintas cholesterolis ar gliukozės kiekis, neseniai atlikta operacija, įgimti krešėjimo sutrikimai ir kt.

Didesnį pavojų nukentėti nuo trombų turi žmonės, kuriuos vargina kojų venų patologija (varikozė, buvusi giliųjų venų trombozė). Jeigu jie nesikreipia pagalbos, laiku nepradeda gydymo, gali išsivystysi komplikacijos, sukeliančios mirtiną pavojų – tai plaučių tromboembolija, kai atitrūkęs krešulys užkemša plaučių arteriją, infarktas ar insultas.

Kojų tinimas – ne menkniekis

Neurologas  medicinos mokslų daktaras Jokūbas Fišas žino ne vieną istoriją, kai darbingi žmonės dėl infarkto ar insulto tampa bejėgiais, o šių nelaimių priežastis pirmiausia susijusi su trombais. Gera kraujotaka ir gera nervų sistema kaip dvynės seserys, kurios yra neatskiriamos, nes kraujotakos sutrikimai yra labai pavojingi, išprovokuojantys daugelį ligų.

„Lietuvoje širdies infarktu suserga vis jaunesnio amžiaus žmonės, anksčiau nustatomas ir  išeminis insultas, o tai rodo, kad kraujagyslę užkemša krešulys“, – įspėjo neurologas J.Fišas.

Kraujagyslės taip pat turi savo amžių, pavyzdžiui,  jaunų žmonių kraujagyslės būna elastingesnės, o su amžiumi – labiau sustandėja, prasčiau atlieka savo funkcijas.

Jei vargina kojų pabrinkimas ar tinimas, jei akivaizdžiai matomi išsiplėtę kapiliarai ant šlaunų -  tai nėra menkniekis. Tai rodo, kad yra nepakankama kraujotaka ir ją būtina koreguoti.

Tokia pagalba turi prasidėti ne nuo vaistų ir medikamentinių priemonių, o nuo gyvenimo įpročių keitimo. Tai gali būti aktyvus laisvalaikis, kūno masės reguliavimas, dieta, streso vengimas. Kai šių priemonių nepakanka, ypač jei giminėje yra paveldimas polinkis sirgti kraujagyslių ir širdies ligomis, jei padidėjęs cholesterolis ar gliukozės kiekis, tokiu atveju gali būti rekomenduojami ir tam tikri preparatai.

„Tai gali būti maisto produktai ar papildai, kurie nepatenka į vaistų kategoriją, bet jų sudėtyje esančios medžiagos turi tam tikrų savybių, jos padeda apsisaugoti nuo trombų, nes veikia kraujo sudėtį“, – priminė gydytojas J.Fišas.

Daugelis žmonių supranta –  jei raumenys silpsta, vadinasi, jie laiku negauna kraujo, deguonies, reikiamų medžiagų. Tačiau kur kas didesnė žala galvos smegenims, kurios negauna pakankamai kraujo.

Gera kraujotaka ypač svarbi, nes nuo to priklauso atmintis, orientacija,  netgi gebėjimas mąstyti, laiku priimti svarbius sprendimus. Jei smegenų kraujotaka bloga, prasideda negrįžtami reiškiniai – gali grėsti netgi silpnaprotystė.

Ką daryti jauniems žmonėms, norintiems prailginti savo kraujagyslių amžių? Juk vis dažniau pasitaiko atvejų, kai net jauni vyrai griebiasi už širdies. Tai rodo, kad kraujagyslių amžius nebūtinai sutampa su žmogaus biologiniu amžiumi.

Gydytoja Regina Žukauskienė įspėjo, kad kraujotakos sutrikimai gali išprovokuoti įvairias ligas. Pavyzdžiui, sveika širdis per minutę susitraukia vidutiniškai 60 kartų, bet įvykus infarktui apmiršta dalis širdies raumens, todėl ji kur kas silpniau atlieka savo darbą – sutrinka ritmas, vystosi širdies nepakankamumas.

Kartais būna ir taip, kad vien sveikas gyvenimo būdas neapsaugo nuo kraujagyslių kalkėjimo, todėl  ankstyvąją aterosklerozę būtina stabdyti. Kadangi Lietuva pirmauja pagal kraujo riebalų – cholesterolio ir itin pavojingo mažo tankio lipoproteino cholesterolio, susijusio su ateroskleroze, kiekį kraujyje medikai ragina pradėti profilaktiką jaunesniems žmonėms.  Būtent jie pirmiausia turėtų būti skatinami gyventi sveikai ir rūpintis fiziniu aktyvumu.

30–40 metų sulaukę žmonės turėtų nelaukti pirmųjų sutrikusios kraujotakos  požymių ir išsitirti cholesterolį, gliukozę, keliskart pasimatuoti kraujospūdį, išsamiai įvertinti  kraujagyslių būklę, pasidaryti širdies ultragarso tyrimą, atlikti dviračio minimo ir kitus tyrimus.

Pasikonsultavę su gydytojais, jie turėtų keisti savo įpročius – po truputį pradėti gyventi fiziškai aktyviau.

Daugiau dėmesio – racionaliai mitybai

„Mane liūdina tai, kad mūsų maisto produktuose vis mažiau naudingų medžiagų, netgi užauginamos daržovės ir vaisiai gali prarasti savo maistingumą dėl prastų saugojimo sąlygų, nokinimo būdo, šaldymo ir sandėliavimo ypatybių“, – teigė gydytoja R.Žukauskienė.

Todėl būtina pasisemti  patirties iš kitų šalių, kuriose sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra mažas. Pavyzdžiui, kur kas rečiau su trombų keliamais pavojais susiduria Japonijos gyventojai. Jų mityboje yra tam tikrų  ypatybių, kurios ištirtos moksliškai kaip gerinančios kraujotaką ir galinčios atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas.

Ilgaamžiškumu garsėjantys japonai pusryčiams valgo tradicinį patiekalą iš specialiu būdu fermentuotų sojų – natto. Vertingiausias natto maisto komponentas yra natokinazė. Anot gydytojos R. Žukauskienės, tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais – neleidžia susidaryti trombams centrinėje ir periferinėje kraujotakoje, ardo jau susidariusius trombus, gerina kraujo apytaką, mažina kraujo klampumą bei kraujospūdį.

Neturėdami kuo pakeisti šio fermento, Lietuvos gyventojai galėtų praturtinti savo mitybą natokinaze, kuri išgryninta į kapsules. Svarbu atkreipti dėmesį, kad natokinazė turi būti standartizuota, su tiksliai išreikštu natokinazės stiprumu (fibrino vienetų skaičiumi) – tai garantuoja veikliosios medžiagos kokybę.

Natokinazės vartojimas paplitęs ne tik Azijoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat populiarėja Europoje. Iš daugybės natokinazei skirtų tyrimų verta paminėti 2012–2013 metais JAV atlikto klinikinio tyrimo išvadas.

Jame dalyvavo vakarietiškojo gyvenimo būdo ir dietos  besilaikantys žmonėmis, kurie anksčiau nėra ragavę tradicinio sojų patiekalo natto. Tyrimas parodė, kad teigiamas natokinazės fermento poveikis kraujo krešėjimo sistemai gali sumažinti trombų susidarymo tikimybę. Dėl šios priežasties šis fermentas tinka žmonėms, turintiems didelę trombų išsivystymo riziką, nepriklausomai nuo to, kokiame Žemės pusrutulyje jie gyvena. Pastaruoju metu atliekamas naujas klinikinis tyrimas, kuris susijęs su natokinazės nauda aterotrombozės profilaktikai.

Norint apsaugoti kraujotaką nuo trombų, į valgiaraštį būtina įtraukti ir antioksidantus.

Susidomėjimas natokinaze seniai peržengė eksperimentinių laboratorijų slenkstį.  Vis dažniau kaip papildomą pagalbinę ar profilaktikos priemonę medikai pataria  savo pacientams naudoti fermento natokinazės preparatus.

Norint apsaugoti kraujotaką nuo trombų, į valgiaraštį būtina įtraukti ir antioksidantus. Kovodami su laisvaisiais radikalais, antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu kraujagyslėse, o vienas svarbiausių antioksidantų yra  hidroksitirozolis, kuris išgaunamas iš alyvuogių vaisių  ekstrakto.

Svarbiausia, ką turėtų prisiminti sėdimą darbą atliekantys žmonės –  įmanoma sau padėti,  jei bus mažinami kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniai.  Gali padėti net įprotis dirbant daryti nedideles pauzes. Pavyzdžiui, dirbant kas valandą būtina daryti trumpas pertraukėles – judinti pėdas, įtempti ir atpalaiduoti kojų raumenis, atsikelti nuo kėdės ir pavaikščioti. Patartina nesinaudoti liftu, o lipti laiptais, nes tai geriausia mankšta kraujagyslėms,  medikai ne veltui primena neužmiršti gerti pakankamai skysčių, avėti patogią avalynę.

Rytinė mankšta taip pat padeda stimuliuoti kraujotaką. Tai gali būti kaklo, nugaros, liemens ir kojų pratimai, kurie suteikia jėgų ir energijos visai dienai.

Tiems, kurie neturi laiko lankyti sporto klubą, patartina planuoti, kokį atstumą grįžtant namo galima įveikti pėsčiomis. Gal verta išbandyti šiaurietišką vaikščiojimą ir įsigyti specialias lazdas? Puikus receptas kraujotakai gerinti – kasdien nueiti po 10 tūkst. žingsnių, o tai sudaro apie  8 kilometrus.

Statistika Lietuvoje ne mažiau džiuginanti: beveik 4 tūkst. lietuvių kiekvienais metais yra diagnozuojama giliųjų venų trombozė. Tinkamai ir laiku nepradėjus gydymo, beveik kas trečiam ši liga gali tapti mirtina.

„Kojų raumenys susitraukdami varo venomis kraują aukštyn į širdį. Venose yra vožtuvai, kurie neleidžia kraujui grįžti atgal. Tačiau, jeigu susidaro aplinkybės, dėl kurių sulėtėja veninio kraujo tėkmė, arba pažeidžiama kraujagyslių sienelė, pakinta kraujo krešėjimas, o vožtuvo zonose dažniausiai kraujas pradeda krešėti intensyviau ir štai susidaro trombas“, – paaiškina gydytojas A. Unikauskas.

Giliųjų venų trombozės simptomai, pasak gydytojo, yra blauzdos patinimas, skausmas blauzdos srityje, šilta, įtempta, raudona ar melsva blauzdos oda.

„Kraujui vis dar tekant pro tą veną, trombas atitrūksta ir keliauja venomis aukštyn į širdį. Iš ten jis išmetamas į plaučių kraujagyslę, ir, priklausomai nuo jo dydžio, uždaro kraujagyslę. Kraujas nebeprateka, žūsta dalis plaučio“, – tikina specialistas.

Kreipkitės į medikus, jeigu jaučiate dusulį, ūmų skausmą krūtinėje, svaigimą ir silpnumą, stiprų širdies plakimą ar atsikosėjate krauju, nes tai – plaučių embolijos simptomai, perspėja A. Unikauskas. 

Į išsiplėtusias paviršines venas dažnai ilgą laiką nekreipiama jokio dėmesio, o varginantys simptomai priskiriami įprastam kasdieniam nuovargiui. Tačiau už tokių, atrodo, nekaltų požymių gali slėptis sunki, negydoma iki sudėtingų komplikacijų galinti privesti liga – venų varikozė.

Dažniau vargina moteris

Kojų kraujotakos sutrikimai mūsų šalyje vargina kas ketvirtą moterį ir kas šeštą vyrą. Iš viso šiuo negalavimu skundžiasi iki 300 tūkst. žmonių. Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga – venų varikozė. Ji vystosi sutrikus atgaliniam veninio kraujo grįžimui.

Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir įpročių – ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, nutukimo, vidurių užkietėjimo, rūkymo, ankštų drabužių dėvėjimo šiandien vis dažniau pažengusi ir agresyvaus gydymo reikalaujanti liga diagnozuojama jauniems, iki 35 metų amžiaus, žmonėms.

„Krau­jo te­kė­ji­mą vie­na kryp­ti­mi už­tik­ri­na ve­no­se esan­tys vož­tu­vai. Kai vož­tu­vai yra pa­žeis­ti, ve­nos spin­dis iš­si­ple­čia, at­si­ran­da są­ly­gos krau­jui te­kė­ti at­gal, kaup­tis ko­jų ve­no­se ir taip dar la­biau plės­ti jos spin­dį. Net jeigu vožtuvas yra sveikas, plečiantis venos spindžiui jis tampa nesandarus, todėl negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Vos prasidėjus šiam procesui kojos apsunksta, o ligai progresavus pradeda aiškiai matytis kapiliarai, o vėliau – ir stambesnės venos“, – aiškino Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos, AB „Ortopedijos technika“ gydytojas kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius. Taigi būtent išoriniai simptomai – išryškėjusios, prasiplėtusios, melsvos paviršinės venos ir yra pirmieji ligos pranašai. Apie ligą įspėja ir „sunkios“, patinusios, ypač vakarais, kojos. Taip pat – maudžiančio, geliančio pobūdžio skausmas, kojų perštėjimas, dažni mėšlungiai.

Priežasčių – ne viena

Taisyklingai kraujo cirkuliacijai būtina sąlyga yra judėjimas – tik dirbdami raumenys suspaudžia veną ir stumia kraują širdies link. Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir įpročių – ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, nutukimo, vidurių užkietėjimo, rūkymo, ankštų drabužių dėvėjimo šiandien vis dažniau pažengusi ir agresyvaus gydymo reikalaujanti liga diagnozuojama jauniems, iki 35 metų amžiaus, žmonėms.

„Tačiau net šešiais atvejais iš dešimties venų vožtuvų silpnumas bei per silpnas venų sienelės tonusas yra paveldimas. Taip pat dailiosios lyties atstovės susirgti rizikuoja dar ir dėl hormonų pokyčių, ypač daugiau kaip dešimt metų vartojančios kontraceptines tabletes. Be to, ši liga išryškėja per nėštumą, padidėjus moters svoriui, o vaisiui spaudžiant klubinę veną“, – paaiškino T.Danilevičius.

Kuo anksčiau kreiptis

Pašnekovas pastebėjo, kad venų varikozė neatsiranda staiga. Nuo ligos pradžios iki ryškaus simptomų pasireiškimo dažnai praeina ne vieneri metai, o kartais net ir dešimtmečiai.

Tačiau ligos negydant laiku vystosi lėtinis veninis nepakankamumas. Jam progresuojant atsiranda hiperpigmentacija, gresia sunkios komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos (negyjančios žaizdos blauzdose), susidaryti trombai. Ne mažiau pavojingas ir paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas. Tuomet daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir galimą ūmią mirtį.

„Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją, tuo ligą lengviau suvaldyti tiek estetiškai, tiek sveikatos prasme. Dar nesant pažengusiai venų varikozei gali užtekti vaistų – vadinamosios skleroterapijos. Tačiau jei venų kamienų vožtuvai nėra sandarūs, gali prireikti rimtesnės intervencijos ar operacijos, – sakė T.Danilevičius.

Į pagalbą – kompresinė terapija

Siekiant išvengti kojų venų ligų gelbsti specialūs pratimai, masažai, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, dieta, kontrastinis dušas. Tačiau pažengusių venų ligų vien sportu išgydyti neįmanoma.

Gydytojas pabrėžė, kad viena efektyviausių priemonių tiek kojų venų varikozės profilaktikai, tiek ligos progresavimui stabdyti – kompresinė terapija. Jos tikslas – veninio kraujo refliukso, kraujospūdžio venose bei kojų patinimų ir uždegimų sumažinimas.

Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos įvairios specialios elastinės kojinės, kurios pasižymi laipsnišku apspaudimu (stipriausias apspaudimas ties čiurna, kuris palaipsniui mažėja, kylant į viršų link šlaunies). Šios kojinės aktyvina venų kraujotaką ir tokiu būdu saugo nuo venų plėtimosi. Ypač jas dėvėti rekomenduojama besilaukiančioms moterims.

Tačiau, jei profilaktiškai išsirinkti kojines gali padėti vaistininkas, jau atsiradus pirmiesiems ligos simptomams (venoms dar tik prasiplėtus) tą padaryti gali tik gydytojas.

„Netinkamai naudojamas kompresinis trikotažas, kuris išoriškai spaudžia venas, dėl netinkamo kompresijos lygio gali dar labiau joms pakenkti“, – kalbėjo T.Danilevičius.

Šio amžiaus rykštė

Pagrindinė kojų venų varikozės priežastis – sutrikusi kraujotaka. Sveikų venų vožtuvai leidžia kraujui tekėti viena kryptimi – aukštyn. Tam būtina sąlyga yra judėjimas – tik dirbdami raumenys suspaudžia veną ir stumia kraują, jis tarsi laiptais specialiais vožtuvėliais „lipa“ į viršų.

„Du trečdalius paros laiko žmogui praleidžiant vertikalioje pozicijoje, sumažėjus fiziniam aktyvumui šie vožtuvėliai nusilpsta. Tuomet venos ima persipildyti krauju, didėti, pūstis, raitytis ir sutrūkinėję kapiliarai pradeda matytis ant kojų“, – aiškino kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius.

„Kuo daugiau artimųjų sirgo venų varikoze, tuo didesnė progresavimo rizika. Svarbus yra darbo pobūdis – sėdimas ar stovimas, įtakos turi vaistų vartojimas, hormoninė kontracepcija, net ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo liga greičiau progresuoja“, – sako kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius.

Moterys susirūpina anksčiau

Daug dažniau kojų venų varikozė vargina moteris, vyrai sudaro vos vieną ketvirtadalį pacientų. Gydytojo pastebėjimu, būtent dailiosios lyties atstovių didesnis dėmesys išvaizdai neretai padeda šį sutrikimą nustatyti anksčiau.

Du trečdalius paros laiko žmogui praleidžiant vertikalioje pozicijoje, sumažėjus fiziniam aktyvumui šie vožtuvėliai nusilpsta. Tuomet venos ima persipildyti krauju, didėti, pūstis, raitytis ir sutrūkinėję kapiliarai pradeda matytis ant kojų.

„Jos ateina susirūpinusios estetiniu kojų vaizdu – ant kojų išryškėjusiais kapiliarais, atsiradusiais guziukais (veniniais išsiplėtimais). Estetinį diskomfortą kartu lydi ir kojų sunkumas. Jis ima varginti ypač dabar, atšilus orui, kai žmonės būna fiziškai aktyvesni, daugiau vaikšto, stovi“, – kalbėjo gydytojas.

Jo pastebėjimu, kita problema, kad kartais patys šeimos gydytojai nuramina pacientą – kol neskauda kojų, jos labai netinsta, neatsiranda žaizdų, gal ir neverta gydyti. „Tačiau toks požiūris nėra teisingas. Skausmas venų ligoms nėra būdingas, o tinimas (nekalbu apie nežymiai į dienos pabaigą imančias tinti kojas kelionėje ar ilgiau pavaikščiojus) rodo jau pažengusią ligą. Vėliau gydymas pacientui yra skausmingesnis, būna ilgesnis gijimo periodas, atsiranda didesnė komplikacijų rizika“, – aiškino A. Grinkevičius.

Liga niekada nesustoja

Kalbėdamas apie venų varikozę gydytojas pabrėžė, kad ši liga niekada nesustoja. Kaip greitai ji progresuos, įtakos turi ne vienas veiksnys.

„Didelė reikšmė tenka paveldimumui. Kuo daugiau artimųjų sirgo venų varikoze, tuo didesnė progresavimo rizika. Svarbus yra darbo pobūdis – sėdimas ar stovimas, įtakos turi vaistų vartojimas, hormoninė kontracepcija, net ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo liga greičiau progresuoja. Moterims svarbu įvertinti ir nėštumų, gimdymų skaičių. Dažnas aukštakulnių avėjimas yra vienas greitesnį ligos vystymąsi skatinančių veiksnių“, – vardijo A.Grinkevičius.

Specialistas pridūrė, kad laiku negydant ligos galimos ir labai skaudžios pasekmės. „Kai pačiose venose susidaro trombai – tam užtenka užsigauti, išgerti nepakankamai skysčių, į gerą pirtį nueiti, ilgiau lėktuvu paskristi ar pašildyti saulėje, – prasideda venų uždegimas – tromboflebitas. Gerai, jei tas trombas yra toje vietoje, kur venos, tačiau jam „nukeliavus“ aukščiau į giliąsias venas galima ir gyvybei pavojingą būsena – plaučių arterijos embolija. Tai – reti, bet labai pavojingi atvejai“, – aiškino kraujagyslių chirurgas.

Kita galima komplikacija – giliųjų venų trombozė, kada dėl paviršinių venų problemų užsikiša giliosios venos, tada žmogus invalidizuojamas visam gyvenimui: atsiranda žaizdos ant blauzdų, opos, jos negyja, šlapiuoja. Tai – jau paskutinė ligos stadija.

Kaip gydoma

Ištyrus kraujotaką echoskopu, įvertinama, kiek liga yra pažengusi. „Gydant venų varikozę svarbiausia ne pašalinti išryškėjusius kapiliarus, o atkurti kraujotaką kojų venose. Viską teisingai atlikus ligą neatsinaujina. Šiandien atsiranda vis daugiau modernių būdų venų varikozei gydyti, tačiau auksiniu standartu laikomas lazerinis arba endovaskulinis gydymas. Jo metu vena ne šalinama kaip chirurginės operacijos metu, o paveikiama lazeriniu spinduliu ir per metus laiko tiesiog sunyksta“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas.

Gydytojas pridūrė, kad gali pakakti ir vaistų suleidimo – vadinamosios skleroterapijos (ji taikoma kaip antras pasirinkimas net ligai pažengus). Svarbiausia pacientams įsisąmoninti, kad anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau ligą suvaldyti tiek estetiškai, tiek sveikatos prasme. Pastebėjus pirmus simptomus reikia pradėti dėvėti elastinį trikotažą, o jau atsiradus ligai skubėti gydytis.

Verta žinoti

Kol liga bus išgydyta, reikia vengti aukštakulnių, ilgo stovėjimo ir kitų venų būklę bloginančiūų veiksnių.

Norint turėti sveikas venas būtinas aktyvus gyvenimo būdas, kas valandą darbo metu reikėtų bent minimaliai pasimankštinti – pajudinti pėdas, kelių sąnarius ir pan., profilaktiškai mūvėti kompresines kojines. Pagelbėti gali ir specialūs pratimai – vadinamoji venų gimnastika.

Gydytoja dermatologė Birutė Adomavičienė patvirtina, kad ši problema ypač dažna ir Lietuvoje. Tam iš dalies turi įtakos šviesus lietuvaičių odos pigmentas.

Kaip atpažinti išsiplėtusius kapiliarus?

Išsiplėtę kapiliarai – tai tarsi smulkus violetinės arba rausvos spalvos tinklelis ant odos paviršiaus. Jį galima aptikti ant pilvo, kitų kūno vietų, tačiau dažniausiai pasitaiko veido zonoje ir ant kojų.

„Viena iš išsiplėtusių kapiliarų priežasčių – paveldimumas, todėl, jei jūsų mama turi šią problemą, labai tikėtina, kad ši problema kartosis ir kitose kartose. Pastebėjus pirmuosius ženklus – svarbu nedelsti ir kuo greičiau imtis prevencijos“, – pataria „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologė B. Adomavičienė.

Gydytoja priduria, kad išsiplėtę kapiliarai beveik pusei pacienčių pasireiškia jauname amžiuje – 25–35 metų, o kai kurioms pacientėms – net gi paauglystėje.

„Dauguma pacienčių į specialistus kreipiasi dėl to, kad yra nepatenkintos estetiniu vaizdu, tačiau nieko nedarant estetika gali virsti ir rimtu dermatologiniu susirgimu. Ligos ignoravimas gali lemti daug rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip: kraujo krešulių susidarymas, odos pažeidimai ir kojų opos“, – įspėja B. Adomavičienė.

Išsiplėtę kapiliarai ar varikozė?

Išsiplėtę kapiliarai ant kojų dažnai painiojami su varikoze.

Išsiplėtusius kapiliarus lengviausia atpažinti iš vizualinių defektų – smulkūs kapiliarų išsiplėtimai, pavienių venų šakų atsiradimas kojose. Laiku pastebėjus problemą ir imantis prevencijos, ligos progresavimą galima sustabdyti. Negydant išsiplėtusių kapiliarų, jie tampa vis labiau matomi.

Varikozei, kaip ir išsiplėtusiam kapiliarų tinkleliui, būdingi panašūs estetiniai požymiai, tačiau be kosmetinio vaizdo, taip pat jaučiamas silpnumas kojose, neramių kojų sindromas, sunkumas vakarais, noras pakelti pailsinti kojas. Gali atsirasti netgi blauzdų tinimas, mėšlungis.

Kaip turėti gražias kojas?

Šiuolaikinė medicina siūlo kelias skirtingas priemones gydyti kapiliarams: nuo kompresinių kojinių, iki lazerių terapijos, skleroterapijos. Tačiau, specialistai rekomenduoja nesigriebti procedūrų ir pradėti nuo paprastesnių prevencinių priemonių: stiprinti kojas sportu, masažuoti problemines vietas, gerinti kraujo apytaką. Taip pat, išbandyti vaistinėse be recepto parduodamus preparatus, kurie padės sumažinti paraudimus, suteiks kojoms struktūrinę apsaugą ir neleis susiformuoti naujoms kraujagyslėms.

Visgi reikia nepamiršti, kad išsiplėtę kapiliarai visam laikui niekur nedingsta. Su jais reikia susigyventi ir nuolatos prižiūrėti savo odą ir kūną.

Dėl nejudrumo, sėdimo ar stovimo darbo ar, priešingai, per didelio krūvio kojoms, jose sutrinka veninė kraujotaka, kraujas ima tvenktis venose, šios pradeda plėstis, ligai progresuojant, vystosi venų varikozė, vėliau venų nepakankamumas. Kojų venų ligas sukelia ir kiti rizikos veiksniai bei būklės, tokie kaip antsvoris, paveldimumas, nėštumas, hormoninių preparatų vartojimas, rūkymas, operacijos, traumos. Nuo venų varikozės kenčia ir sportininkai, o ypač tie, kurie kilnoja svarmenis ir štangas. Sveikatine.lt cituoja Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, jog venų varikozė diagnozuojama net 30–40 proc. pasaulio gyventojų.

Vėsusis metų laikas – pats geriausias metas pasirūpinti venomis, nes vasarą, kai karšta, venos ligos linkę ūmėti.

Liga pričiumpa vis jaunesnius

Pasak medikų, venų ligos Lietuvoje – labai dažnos. Žmones vargina venų varikozė, lėtinis venų nepakankamumas. Moterys šia liga serga 4 kartus dažniau nei vyrai, o venų varikozė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – ir paaugliams, ir senjorams. Nuo venų ligų kenčiančiųjų amžius jaunėja.

Susirūpinti savo sveikata ir kreiptis į medikus reikėtų jau tada, kai kojose pajuntamas sunkumas, veržimas, nuovargis (ypač dienos pabaigoje), jei naktį kankina mėšlungis.

Venų ligoms gydyti yra keletas būdų: neinvaziniai (medikamentai ir kompresinė terapija) ir invaziniai (operacinis gydymas). Kiekvienas atvejis yra individualus, tad specialistas, ištyręs kojų venas ultragarsu, rekomenduos tinkamiausią gydymą.

Simptomus palengvina kompresinės kojinės

Vaistai ir kompresinės kojinės problemos nepanaikina, tačiau palengvina simptomus ar kuriam laikui pristabdo ligos progresavimą.

Natūralus, patogus ir stilingas gydymo būdas – kompresinės kojinės. Šiuolaikinės kompresinės kojinės ne tik apsaugo nuo ligos progresavimo, suteikia komfortą, lengvumą kojose, bet ir puikiai atrodo. Dienos metu jas būtina mūvėti nuolat, ypač patartina, kai tenka be pertraukų ilgai sėdėti ar stovėti. Ne tik apsaugosite savo kojas nuo venų ligų, bet ir jausitės daug geriau – kojos bus lengvos, išvengsite nuovargio ir sunkumo.

Kompresinės kojinės suaktyvina kraujotaką venose ir atlieka venų ligų profilaktiką, panaikina kojų skausmą ir tinimą.

Kai nėra kitos išeities, belieka operacija

Skleroterapija – tai būdas, kai į smulkias venas suleidžiamas sklerozantas (specialios putos), venos užanka ir išnyksta. Kuo didesnė varikozė, tuo operacija sudėtingesnė, ypač atsiradus komplikacijoms – trofinių opų, odos pakitimų, kurie dažniausiai yra negrįžtami.

Esant varikozinėms venoms ir nustačius venų kamienų vožtuvų nesandarumą, ligoniams indikuotinas operacinis gydymas. Operacijos metu reikia pašalinti pakitusį venos kamieną. Tai atliekama atviru būdu arba naudojant lazerį.

„Lietuvoje jau keleri metai atliekamos lazerinės kojų venų operacijos be narkozės. Tai moderniausias kojų venų varikozės gydymas. Po tokios operacijos ligonis iškart išleidžiamas namo ir kitą dieną jau gali užsiimti įprasta veikla, lieka mažiau randų, mėlynių ir skausmo“, – pasakojo dr. kraujagyslių chirurgas Linas Velička.

Norint išvengti venų ligų, kraujagyslių chirurgai skatina daugiau vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu – ypač, jei tenka dažnai sėdėti. Reikėtų atsikratyti viršsvorio, stengtis kuo rečiau avėti aukštakulnius batus. Sėdimo darbo metu patartina daryti pertraukas, pamankštinti kojas. Patariama pamasažuoti blauzdas (nuo apačios į viršų) vėsia vandens srove. Pasitaikius progai, palaikykite kojas pakeltas horizontalioje padėtyje ar kiek aukščiau.

„Prieš 8 mėnesius dešinės kojos blauzdoje surado trombą (sukelia kontraceptinės tabletės). Visą tą laiką gėriau vaistus, stabdančius trombų susidarymą. Dabar gydytojas paskyrė po vieną tabletę aspirino per parą. Norėjau paklausti, ar galiu pasveikti iki galo?“ – į šį klausimą atsako specialistė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė doc. dr. Olivija Gustienė.

Kontraceptikai gali sukelti trombozę

Vienas trombas jau reiškia ligą – trombozę. Kaip supratau, trombas aptiktas kojų venose. Viskas priklauso nuo to, kokia yra veninės trombozės kojose priežastis. Ar pacientė turi jau išsiplėtusias kojų venas, ar tai buvo kartu ir uždegimas, vadinamasis tromboflebitas. Jeigu žmogui yra kojų venų trombozė, priklausomai nuo to, ar ji komplikuota, yra skiriamas atitinkamas kraują skystinantis gydymas.

Jeigu pacientas turi priežasčių, dėl kurių trombozė gali kartotis, gydymas bus ilgalaikis – įprastai vaistai skiriami šešiems mėnesiams. Mano rekomendacijos labai bendros, nes šiuo atveju pacientė pateikė tikrai per mažai informacijos apie ligą. Kiekvienu atveju rekomendacijos turi būti konkrečios. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirtų gydymą ir nustatytų jo trukmę.

Kontraceptikų vartojimas, jeigu yra skatinamieji veiksniai, iš tiesų gali sukelti tromboembolines komplikacijas – net ir plaučiuose. Tai parašyta ir vaistų anotacijoje. Įvertinęs visus veiksnius gydytojas turi rekomenduoti pacientei tinkamą gydymą, kadangi tiksliai nežinant būklės patarimas gali būti neteisingas.

Kontraceptikus taip pat turi paskirti gydytojas, o ne pati pacientė savo nuožiūra pradėti pirkti ir vartoti tokius vaistus. Trombas tikriausiai buvo nustatytas ultragarsiniu metodu – tai paprasčiausias būdas aptikti trombą. Skiriant gydymą reikia atsižvelgti į visas sąlygas trombams susidaryti: pavyzdžiui, jei pacientė ilgai skrido lėktuvu, galbūt po operacijos ar gimdymo privalėjo ilgai gulėti. Svarbu žinoti, ar trombozė buvo nustatyta visiškai atsitiktinai, be mano išvardintų veiksnių įtakos.

Veninės ir arterinės trombozės priežastys skiriasi

Trombozės atveju skiriami vaistai, vadinami antikoguliantais. Jie tirpdo trombus ir apsaugo nuo naujų susidarymo. Tokiu atveju visiškai netinkamas pacientės vartojamas aspirinas, kuris veikia trombocitus. Čia jau turi konsultuoti nebe kardiologas, o kraujagyslių chirurgas, kuris atlikęs tam tikrus tyrimus, jeigu yra būtinybė, paskiria gydymą antikoguliantais.

Operacijos trombozės atveju reikia retai. Liga gali komplikuotis, kai trombai jau keliauja į plaučių arterijas – tai gyvybei grėsminga būklė, bet vis tiek pirmiausia taikomas medikamentinis gydymas, o kai šis tampa nebeefektyvus, tada jau atliekama operacija.

Esminis skirtumas – ar trombozė yra veninėje ar arterinėje sistemoje. Arterinės sistemos trombozės priežastys ir sąlygos susiformuoti yra visai kitos. Šiuo atveju trombai patenka iš širdies, susidarę širdies ertmėse, kai pacientai skundžiasi ritmo sutrikimais. Tačiau abi trombozės gydomos tais pačiais antikoguliantais.

Jeigu trombas tikrai patvirtintas veninėje sistemoje, turėjo būti skirtas kraują skystinantis gydymas ir jeigu reikia, gydytojo sprendimu, nutraukti vaistai, kurie gali skatinti trombų susidarymą. Negalime sakyti, kad trombą tikrai sukėlė kontraceptikai, bet jeigu tikrai, gydytojas privalo įvertinti situaciją. 

Svarbu

Įmanoma pasveikti, jeigu nėra kokių nors įgimtų anomalijų, kurios sutrikdo krešėjimo sistemą, ir jeigu tai yra praeinančios priežastys, sukeliamos tam tikrų gyvenimo sąlygų, jas pašalinus liga tikrai nesikartoja. Pavieniais atvejais yra tokių pacientų, kurie turi tam tikras krešėjimo anomalijas – jų prognozė jau visai kitokia. 

Išsiplėtusios kojų venos – klastinga ir grėsminga liga. Nors vis dar vyrauja nuomonė, kad jos gydymas yra skausmingas ir nemalonus, angiochirurgai džiaugiasi vis tobulėjančiais gydymo metodais.

Metodų – ne vienas

"Naujosios technologijos padeda pasiekti geresnių gydymo rezultatų ir palengvina gydytojų darbą", – konstatuoja Respublikinės Kauno ligoninės Kraujagyslių skyriaus vedėjas Gediminas Grigas.

Ilgametę patirtį sukaupęs angiochirurgas teigia, kad šiomis dienomis venų gydymui pasitelkiamas ne vienas metodas.

"Pavyzdžiui, krioterapijai naudojama technika, skirta išsiplėtusių arba, medicinos terminais tariant, varikozinių šakų šalinimui, padeda išvengti didelių pjūvių. Paprastai užtenka tik mažos skylutės, per kurią ir pašalinamos varikozinės venos", – pabrėžia gydytojas G.Grigas.

Per operaciją į išsiplėtusią veną įvedamas zondas, ji sušaldoma su krauju iki 40 laipsnių šalčio ir tuomet pašalinama.

Keičiasi ir lazeriai

Venos gydomos ir lazeriu. Šis metodas pasižymi preciziškumu ir gerais kosmetiniais rezultatais. Jis taikomas jau seniai, bet yra nuolat tobulinamas.

"Venos lazeriu Lietuvoje gydomos jau apie dešimt metų. Anksčiau šie aparatai buvo tik tiesaus, linijinio spindulio. Dabar naudojame ir tulpinius bei žiedinius lazerinius aparatus, kurie yra saugesni paciento atžvilgiu", – aiškina gydytojas G.Grigas.

Vienas naujausių – radiodažnuminis gydymo būdas pripažintas geriausiu pasaulyje. Šiandien šis metodas taikomas ir Lietuvoje.

"Radiodažnuminis aparatas veikia tuo pačiu principu kaip ir lazerinis. Į veną įvedamas zondas, per kurį sklinda aukšto dažnumo radijo bangos. Jos koaguliuoja venų sienelėje esančius baltymus, todėl išsiplėtusi vena sulimpa", – gydytojas G.Grigas teigia, kad ligoniai turi žinoti, kas jiems daroma.

Skirtumas tarp lazerinio ir radiodažnuminio gydymo yra tik toks, kad vena nėra pašalinama. Radiodažnuminio gydymo metodas palengvina gydytojo darbą, operacijos yra saugesnės nei atliekamos lazeriniais aparatais.

Brangiau, bet efektyviau

"Norint ligą gydyti radiodažnuminiu būdu pacientui tenka primokėti už įrangos priedus, kurie reikalingi operacijai, nes ligonių kasos jos išlaidas padengia ne 100 proc.", – apgailestauja G.Grigas.

Gydytojas priduria, kad radiodažnuminis gydymo metodas suteikia galimybę po operacijos greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą, taip pat ir į darbą.

"Yra pacientų, kurie jau kitą dieną po operacijos eina į darbą. Tai leidžiame tik tuo atveju, jei darbas – ne fizinis", – tvirtina G.Grigas.

Operaciją atlikus bet kuriuo metodu reikalinga reabilitacija, tačiau radiodažnuminis gydymas jos trukmę sutrumpina net du tris kartus.

Pagrindinė priežastis – genai

Kraujagyslių chirurgo G.Grigo teigimu, venų varikozę sukelia įvairios priežastys, tačiau viena pagrindinių – genai.

"Jeigu seneliai, tėvai ar kiti giminaičiai serga venų varikoze, yra didelė tikimybė, kad ši liga pasireikš ir jums", – perspėja gydytojas.

Tačiau ligą gali sukelti ir antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas, stovimas darbas, nuolat patiriamas karštis ir drėgmė. Labai svarbu ligą nustatyti ir gydyti kuo ankščiau. Tuomet ir komplikacijų pasitaiko labai retai.

"Šiandien venų operacijos yra saugios. Laiku kreipusis į specialistus komplikacijos yra beveik neįmanomos", – tvirtina G.Grigas.

Deja, labai daug ligonių į gydytojus kreipiasi tik tada, kai kojas labai skauda, jos tinsta, atsiveria pigmentinės dėmės ir žaizdos. Tokiais atvejais, gydytojo teigimu, net ir po operacijos negalime tikėtis labai gerų rezultatų.

Moterys serga dažniau

"Šiandien naudojama įranga yra tobulesnė, po operacijų randų lieka labai nedaug. Jei pacientai nelauktų komplikacijų, randai būtų dar mažiau pastebimi", – gydytojas G.Grigas vertina ligos padarinius ir kosmetiniu požiūriu.

Moterys kojų venų ligomis serga dažniau nei vyrai. Neretai tai lemia dailiosios lyties atstovių avimi aukštakulniai batai.

"Avint aukštakulnius batus kojos nuolat yra įtemptos, o tai skatina išsivystyti varikozę", – atkreipia dėmesį gydytojas angiochirurgas.

Jis priduria, kad padidėjęs veninis slėgis kojose, skatinantis varikozę, gali atsirasti dėl antsvorio, sunkaus fizinio darbo, nuolatinio stovėjimo, nėštumo. Taip pat ligą gali sukelti hormonų svyravimai, kontraceptinių preparatų vartojimas.

"Nustatyta, kad kontraceptinius preparatus ilgai vartojančios moterys venų varikoze serga dažniau nei tos, kurios šių preparatų nenaudoja", – pastebi G.Grigas.

Jis priduria, kad operacinis gydymas taikomas, kai išbandytos kitokios gydymo priemonės. Gydytojas pataria mūvėti specialias kojines, kurios išvaizda nesiskiria nuo paprastų. Svarbu nepamiršti sporto ir masažo, o kojose susikaupusį nuovargį puikiai padės įveikti kontrastinės vandens vonios.