Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus duomenimis, lapkričio 23 d., po vidurnakčio, gauta apie 30 pranešimų dėl visoje Klaipėdos apskrityje nuvirtusių ir pavojų eismo saugumui keliančių medžių.

Daugiausia pranešimų gauta iš Palangos ir Klaipėdos rajono.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė nurodė keletą eismo įvykių, nutikusių vakar.

7.12 val. Klaipėdos rajone esančiame Samališkės kaime, autostradoje, veikiausiai dėl slidžios kelio dangos vairuotoja nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį.

8.16 val., Klaipėdos rajone, Kapstų kaime, taip pat dėl slidžios kelio dangos automobilis trenkėsi į kelio ženklą.

Ugniagesiai į iškvietimus reaguoja žaibiškai.

Įsisiautėjusi audra rajone daugybę kelio ženklų nuplėšė nuo stovų. Vakar ryte Klaipėdos–Palangos kelyje nuplėštų ženklų mėtėsi ir ant važiuojamosios dalies.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Arvydas Mickus informavo, kad trečiadienį gelbėtojai šešis kartus vyko šalinti vėjo nulaužtų medžių.

„O ketvirtadienį pajėgos vyko jau aštuonis kartus. Griūdami medžiai didesnių nuostolių nepridarė, bet užtvėrė kelius ir išvažas. Sužeistų žmonių nebuvo. Ugniagesiai į iškvietimus reaguoja žaibiškai, kaip ir į kiekvieną, kuris mus pasiekia“, – vakar priešpiet teigė A. Mickus.

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinės duomenimis, lapkričio 23 d., 3.25 val., Liepų g. ant keturių automobilių – „VW Passat“, „Lexus“, „Škoda Rapid“ ir „Ford Mondeo“ užvirto didelė medžio šaka. Ji buvo supjaustyta grandininiu pjūklu ir patraukta nuo automobilių.

Laivyba Klaipėdos uoste ribojama nuo trečiadienio vakaro. Ketvirtadienio rytą vėjo stiprumas uoste siekė 20 m/s, gūsiai – iki 26 m/s. Naktį uoste buvo fiksuotas 30 m/s stiprumo vėjas.

„Saugiai laivybai Klaipėdos uoste keliami ypač aukšti reikalavimai, laivai turi būti saugiai įvesti ir išvesti iš uosto. Vertinant oro sąlygas, laivyba Klaipėdos uoste šiuo metu yra ribojama, išplaukti iš uosto laukia du laivai, įplaukti vienas“, – vakar vidurdienį teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patarėja viešiesiems ryšiams Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Sinoptikai prognozavo, kad naktį iš ketvirtadienio į penktadienį šiaurės vėjo gūsiai sieks apie 28 m/s, o dieną mažės iki 12–17 m/s.

Kauno ugniagesių budėtojas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad ši pamaina, darbą pradėjusi ryte nuo 8.30 val., į veiksmą įsijungė pačiame jo įkarštyje, o šis nesiliovė iki pat vakaro.  

„Per dieną buvo 81 gelbėjimo darbas dėl vėjo padarinių. Daugiausia tai – nukritusių medžių pašalinimas. Jie krito ant automobilių, ne vienas buvo toks atvejis, krito ant takų, šaligatvių, ant važiuojamosios kelio dalies“, – kalbėjo budėtojas. Laimei, pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. 

Iki devintos valandos vakaro situacija aprimo. „Prieš gerą valandą paskutinį medį supjaustėme. Gal dar ir pasitaikys vienas kitas“, – neskubėjo džiaugtis pašnekovas. 

Gelbėjimo darbai buvo atliekami Kauno rajono Karmėlavos seniūnijos Vaistariškių kaimo Paupio gatvėje, Kauno rajone Ringaudų Gaižėnų kaimo Miško g., Samylų seniūnijos Šlienavos kaimo Pagirio g., Kaune Kariūnų plente ir t.t.

Kaune ugniagesiai skubėjo ir į Steigiamojo Seimo aikštę. Čia vėjas nuvertė statybinę tvorą. „Ją atstatėme, paramstėme“, – sakė budėtojas.

Tačiau didžiausių nuostolių vėjas pridarė sekmadienį. Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba sulaukė septynių pranešimų apie vėją.

Apie 16 val. nuo renovuojamo pastato Baltijos prospekte vėjas pradėjo plėšti polistirolo lakštus. Apie tai buvo informuotas rangovas.

17.31 val. Kretingos rajone pranešta, kad ant važiuojamosios kelio dalies užvirtęs medis. Ugniagesiams teko vykti jį šalinti.

18.33 val. ugniagesiams pranešta, kad Klaipėdoje ant automobilio užvirto medis.

Paaiškėjo, kad Baltijos prospekto 7-ojo namo kieme medis užvirto ant dviejų stovėjusių automobilių.

Jei viena mašina nenukentėjo, nes buvo kliudyta tik šakų viršūnėmis, tai kitam automobiliui dužo stiklai.

Virsdamas medis išdaužė „Subaru“ automobilio galinį stiklą, įlenkė bagažinės dangtį.

Kitas medis nuvirto 109-ojo Baltijos prospekto namo kieme.

Vėjas Šilalės rajone išvertė medį, jį teko šalinti ugniagesiams.

Taurės rajone taip pat virto medžiai, vienas jų užvirto ant elektros perdavimo linijos.

Ugniagesiams trečią valandą nakties teko skubėti į Skuodo rajoną, ten taip pat medis buvo užvirtęs ant važiuojamosios kelio dalies.

O štai į Palangą atvykę poilsiautojai internete dalijosi neįtikėtinais šėlstančios jūros vaizdais.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ vaizdo įrašas.

Ketvirtadienį Seime susitikusi su opozicinėmis frakcijomis ji kartojo, kad ne politikai turi priimti sprendimus dėl riaušių malšinimo taktikos, o pareigūnai.

„Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau – tą ir darysime, ir tikrai, matyt, peržiūrėsime. Ir to plano apskritai ateityje nebeliks“, – sakė ministrė.

Šis riaušių malšinimui skirtas planas sukėlė diskusijų tarp politikų po to, kai Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius paliko pareigas šalių sutarimu ir viešai prabilo apie A. Bilotaitės atsakomybę dėl netinkamo pernykščių riaušių prie Seimo malšinimo.

Generolas apkaltino ministrę neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog būtų paskelbtas planas „Vėtra“.

Kalbant apie planą „Vėtra“, man atrodo, kad šis planas yra atgyvena ir netgi sovietinis reliktas. Mes, matyt, turėtumėme eiti moderniau.

Atsakomybę dėl plano neįvedimo trečiadienį viešai prisiėmė buvęs Vilniaus policijos vadovas Saulius Gagas.

S. Gagas LNK televizijai sakė nusprendęs plano „Vėtra“ neskelbti įvertinęs Viešojo saugumo tarnybos pateiktą informaciją, jog padėti malšinti riaušėms įstaiga neturi pareigūnų.

R. Pocius, taip pat susitikimą su ministre inicijavusios opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad neįvedus plano „Vėtra“, bet pasitelkdama VST pareigūnus riaušėms malšinti A. Bilotaitė pažeidė įstatymus.

Ministrė tvirtina, kad planas „Vėtra“ nėra būtinas pasitelkiant VST, tai galima padaryti ir žodžiu.

LNK reportažas:

R. Pociaus vertinimas pasikeitė

S. Skvernelis susitikime teiravosi ministrės, kodėl ji teigiamai įvertino generolą R. Pocių iki riaušių, 2020 ir 2021 metais, ir kas pasikeitė per šį laiką.

A. Bilotaitė tvirtino, kad „vertinimas buvo toks, kokia buvo situacija“, o „pasikeitus situacijai, vertinimas keitėsi“.

„Jis nebuvo vertinamas blogai, bet ką tai keičia, jei jis neatėjo į savo darbą?“ – svarstė A. Bilotaitė.

Ji priminė 2018-aisiais atliktą tarnybinį tyrimą Vidaus reikalų ministerijoje „dėl generolo Pociaus tarnybinio pažeidimo naudojant tarnybinį transportą savo vestuvėms“. Tuomet premjeru buvo pats S. Skvernelis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Bilotaitės teigimu, šis vertinimas buvo žinomas ir Vyriausybei.

„Kodėl šitas sprendimas nenukeliavo į Vyriausybę ir nebuvo priimtas? Jūs dangstėte savo kolegą?“, – klausė A. Bilotaitė.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas bei „darbiečių“ frakcijos atstovas Andrius Mazuronis klausė, ar ministrė, davusi žodinį įsakymą pasitelkti VST pajėgas, vėliau įformino tai ir raštu.

A. Bilotaitė tikino, kad raštu įsakymą turi įforminti ne ministerija, o „Policijos departamentas kartu su Viešojo saugumo tarnyba“.

„Pajėgos atėjo, jų reikėjo, nebuvo delsiama tai padaryti, tai buvo atlikta (...). Klausimas, kas būtų buvę, jei ministrė nebūtų teikusi tokio žodinio kreipimosi ir nebūtų paprašiusi pasitelkimo. Tada galėtų būti klausimas dėl atsakomybės“, – pabrėžė ji.

Apgailestauja dėl viešumo

Ministrė sako apgailestaujanti dėl R. Pociaus sprendimo viešai aptarinėti vidinius reikalus, nes tai, pasak jos, kenkia ir institucijų reputacijai, ir pačiam viešajam saugumui.

„Tikrai tikėjausi, kad bendru sutarimu išėjus jis elgsis kaip garbingas generolas ir tokių dalykų nedarys. Jaučiau atsakomybę, nes tai, kas dabar daroma viešumoje, kenkia ne tik institucijoms, jų reputacijai, valstybei, bet kartu daro ir grėsmę šiame geopolitiniame kontekste mūsų šaliai. Tikiuosi iš pačių pareigūnų, kad jie tą supranta eidami į viešumą ir keldami tuos klausimus“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę Vyriausybė R. Pocių atleido šalių susitarimu.

Šią savaitę R. Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A. Bilotaitę nekompetencija.

Po interviu Vidaus reikalų ministerija teigė, kad savo pareiškimais buvęs VST vadas bando pridengti savo melagingą informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje, nedalyvavimą statutinių tarnybų susitikimuose su ministerija ir nepasiekiamumą. A. Bilotaitė generolo teiginius vadino „liguistais kliedesiais“.

Žada parlamentinį tyrimą

Kelių opozicinių partijų atstovai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą išsiaiškinti situacijai, abiem pusėms apsikeitus kaltinimais. Demokratų sąjunga kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą prašydami įvertinti, ar A. Bilotaitė ir kiti pareigūnai tinkamai ėjo savo pareigas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Lukas Savickas sakė neabejojantis, kad opozicija parlamentinį tyrimą dėl šios situacijos inicijuos artimiausiu metu.

„Iš to, ką matėme šiandien, šio susitikimo metu, esu tikras, kad opozicinės frakcijos artimiausiu metu inicijuos Seimui apsispręsti dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo ir tolesnius žingsnius, kad į tuos klausimus pagaliau gautumėme ne klausimus, o atsakymus“, – teigė jis.

A. Bilotaitė savo ruožtu pareiškė, jog iš teisėsaugos tikisi „aiškaus, objektyvaus išnagrinėjimo“, o vertindama siūlomą steigti komisiją tvirtino, jog parlamentinė kontrolė dėl riaušių malšinimo jau buvo vykdyta.

„Bet jei Seimas nuspręs, kad reikia, kad jiems svarbu dar kartą pakartoti, tai Seimo valia. Jei Seimas nuspręs, aš esu pasirengusi atsakyti“, – tvirtino A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė: diskusija turės įtakos bylos baigčiai

Žurnalistams ji stebėjosi, kad R. Pocius ir opozicija klausimus dėl riaušių valdymo ėmė kelti praėjus daugiau nei metams nuo įvykių prie Seimo. Ji tvirtino, kad būtent tai, o ne riaušių valdymo formalumai, įskaitant raštiško įsakymo VST nebuvimą, gali turėti įtakos riaušių bylos baigčiai.

„Klausimas, kodėl daugiau nei po metų šis klausimas iškeliamas, kai riaušių byla pasiekia teismą? Man tai kelia klausimus, kad galbūt kai kurie politikai turi kažkokių norų. Mano žodinis pavedimas galimas, tą numato teisės aktai, aš tą ir padariau (...), taktinius dalykus palieku pareigūnams“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovė.

Saugumas yra pagrindinis klausimas. Ir vienas neadekvatus generolas neturi šiandien kelti situacijos, kuri kenkia, pirmiausia, įvaizdžiui ir yra netgi grėsminga šiame geopolitiniame kontekste.

„Manau, kad įtakos gali turėti tai, kad politikai šiandien šį klausimą kažkodėl tai kelia į viešumą. Klausimas, kodėl?“, – pareiškė ji.  

Ji pabrėžė, kad riaušių valdymo klaidos buvo įvertintos jau anksčiau, po to „buvo padarytos išvados ir išmoktos pamokos“. Ministrė tikino prieš pernykštį mitingą negavusi įspėjimų iš Valstybės saugumo departamento ir kitų tarnybų dėl galimų grėsmių, todėl raštiško įsakymo pasitelkti VST pajėgas nedavė iš anksto.

„Dabar tai buvo padaryta, kai situacija pasikeitė, operatyviai, vietoje“, – tikino ji.

„Šiandien reikia kalbėti ne apie generolą Pocių, kuris jau yra vakar diena, šiandien mes turime kalbėti apie tai, kaip mes pasirūpinsime savo valstybės saugumu. Saugumas yra pagrindinis klausimas. Ir vienas neadekvatus generolas neturi šiandien kelti situacijos, kuri kenkia, pirmiausia, įvaizdžiui ir yra netgi grėsminga šiame geopolitiniame kontekste“, – pridūrė A. Bilotaitė.

Apie 5 tūkst. žmonių pernai rugpjūtį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio Seimo kiemo. Pareigūnams ėmus juos atitraukti nuo pastato, kilo riaušės – į pareigūnus mėtyti buteliai, signalinės raketos, prieš protestuotojus panaudotos ašarinės dujos.

Automobiliu važiavusi pora žuvo iškart. Su jais vykęs moters brolis išgyveno, dėl jo gyvybės kovoja medikai.

Tragedija įvyko praėjusį ketvirtadienį kelyje Vilkaviškis–Marijampolė, ties Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybių riboženkliu.

Žurnalistų kalbinti Marijampolės seniūnijos seniūnas Juozas Milius ir socialinė darbuotoja negailėjo gražių žodžių apie šeimą.

Seniūnas „Suvalkiečiui“ pasakojo, kad į seniūniją šeima atsikėlė 2014 metais, po jų namuose kilusio gaisro. Tuomet seniūnija šeimai padėjo baldais, buitine technika.

Kaip skelbia „Suvalkietis“, žuvusių sutuoktinių artimieji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vilkaviškio rajono Klausučių seniūnijoje gyvenančios Editos Šindelmeizerienės, našlaičiais likusių vaikų močiutės, sąskaitą LT 36 7300 0100 3318 3205, prašydami geros valios žmones paaukoti nors po eurą. Be tėvų likusiems vaikams finansinė pagalba labai reikalinga.

Anot socialiniame tinkle pasisakiusios našlaičiais likusių vaikų tetos, jų mamos sesers, vaikus globoti pasišovę artimieji. „Esu vaikučių teta ir auginsim juos mes“, – teigė Agnė Š.

Medžiai nebevirto

Didžiausią jėgą audra pasiekė apie 7.30 val. Vėjo greitis gūsiais siekė 25–27 metrus per sekundę. Tokia stichija uostamiesčio gyventojams – jokia naujiena.

Nepaisant to, ugniagesiai neturėjo laiko tinginiauti. Darbą tądien jie pradėjo ankstyvą rytą. Klaipėdoje jiems teko darbuotis ant devynaukščio namo stogo, kur buvo atsilaisvinusi ir galėjo nukristi žemyn stogo danga.

Vos susitvarkę su šia problema, ugniagesiai išskubėjo į Baltijos pr., kur ties 105-uoju namu pavojingai pasviro ir vėjo blaškomas ant gatvės galėjo nuskristi didžiulis reklaminis skydas. Jį teko nupjauti ir saugiai padėti.

Šįkart Klaipėdoje medžiai negriuvo, lūžinėjo tik smulkesnės šakos.

Daugiausia darbo ugniagesiams buvo toliau nuo uostamiesčio, Šilalės rajone. Ten vėjas išvertė 14 medžių. Stipresnė sausio pabaigos audra žalos anąkart nepadarė.

Klaipėdoje keleivių perkėla neveikė nuo penktadienio 18 val.

Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį.

Daugiausia žalos pridarė Kuršių marias perpildęs vanduo.

Keliautojams – problemos

Šeštadienį į Neringą keltai iš Naujosios perkėlos nekėlė autobusų ir sunkiasvorio transporto – mariose pakilęs vandens lygis neleido saugiai šioms transporto priemonėms įvažiuoti į keltą ir išvažiuoti iš jo.

Ryte "Smiltynės perkėlos" dispečeriui teko vieną autobusą Klaipėdoje apgręžti, jis nebuvo nuplukdytas į Smiltynę.

Dar įdomesnį nuotykį patyrė iš Neringos į Klaipėdą persikelti norėjusio autobuso vairuotojas ir keleiviai.

Smiltynės pusėje autobusas įvažiavo į keltą, bet pasiekęs Klaipėdos krantą keltas negalėjo jo išleisti, trapo nuolydis buvo pernelyg status, todėl autobusas grįžo į Kuršių neriją ir ten turėjo laukti palankesnio oro.

Keleivius senąja vadinamoje perkėloje imta gabenti į Smiltynę ir atgal tik sekmadienį ryte.

Uosto veikla pradėta riboti šeštadienį apie 4 val. ryto, bangų aukštis jūroje siekė 5 m. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukė vienas laivas.

Pamaryje – potvynis

Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje, lietaus vanduo nespėjo sutekėti į kanalizacijos vamzdžius, todėl gatvė paplūdo.

Dar grėsmingesni vaizdai internetu ėmė sklisti iš Drevernos. Pietvakarys ne tik pūtė, bet ir nešė marių vandenį į Drevernos upę, joje nebetilpo didelis srautas ir vėl išsiliejo. Uostelio teritoriją apsėmė vanduo.

Vietos gyventojams tai – dažnas ir jau nestebinantis reiškinys. Į žvejų miestelį ėmė plūsti egzotikos mėgėjai, jie norėjo savomis akimis pamatyti vandenyje skendinčius poilsio namelius, uosto pastatus ir restoraną.

Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių.

"Mums tai – kasdienybė. Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį. Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių. Po pietų vėjas pasisuko ir vanduo ėmė slūgti", – šeštadienį pasakojo Drevernos uosto prieplaukos administratorius Admontas Samalius.

Didelės žalos toks potvynis nepadaro, tik prineša labai daug šiukšlių ir meldų. Jam atslūgus dreverniškiai turi darbo teritoriją išvalyti.

Drevernos miestelis senais laikais taip pat būdavo apsemiamas, dabar jį apsaugo pylimai, kurie neseniai buvo dar kartą sutvirtinti ir sutvarkyti.

Įspūdingais vaizdais šeštadienį dalijosi ir Juodkrantėje gyvenantys interneto vartotojai. Neringoje Kuršių marių pakrantę, kurioje rikiuojasi skulptūros, sėmė vanduo.

Smiltynėje ir Nidoje pajūrio paplūdimiai buvo pilni šiukšlių, bangų laižomos kopos virto skardžiais, buvo apgadinti paplūdimių įrenginiai.

Vos prieš kelias dienas talkininkų išvalytas pajūris vėl buvo nusiaubtas stichijos.

Apie tai, kad greitosios medikai pateko į, pirminiais duomenimis, su siautusia vėtra susijusį eismo įvykį Raudondvaryje – J.Naujalio gatvėje , Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 0.47 val.

Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėse teigiama, kad buvo gautas pranešimas apie medžio šakos išdaužtą šio automobilio langą ir ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusį medį, kuris neleido medikams pasiekti ligonio.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja (direktorė) Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė, portalui kauno.diena.lt patikslino, kad į minėtą iškvietimą buvo išsiųstas kitas ekipažas. O patekusieji į eismo įvykį šio kolegos nenukentėjo. Tačiau automobilis apgadintas – ir priekinis jo žibintas, ir bamperis.

Pasak Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės, nuo vėtros jų darbuotojai nukentėjo pirmą kartą. Dažniau yra užklimpstama vykstant į iškvietimus į vienkiemius. O pastaruoju metu tenka galynėtis ir su COVID-19, negailestingai retinančiu jų gretas.

Šį kartą viskas baigėsi tuo, kad ugniagesiai gelbėtojai ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusį medį patraukė, prieš tai jį supjaustydami. O šis įvykis Kauno policijoje užregistruotas tik kaip draudiminis.

Kaip penktadienio rytą praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas, o bangų aukštis jūroje siekia keturis metrus.

Dėl sustiprėjusio vėjo uoste incidentų neužfiksuota. Išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia vienas laivas, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali du laivai.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarų vėjas pajūryje bus stiprus ir penktadienį dieną, jo gūsiai sieks 21–23 m/s.

Pirmąjį iškvietimą dėl vėtros padarinių ugniagesiai gavo sekmadienį prieš pat 21 val. Kretingos rajone, Parąžės kaime, vėjo išverstas medis nutraukė elektros laidus ir nugriuvo ant gatvės. Vienas elektros laidas lietė žemę, o kiti pakibo ant stulpo ir kibirkščiavo. Gelbėtojai aptvėrė pavojaus zoną ryškiaspalve juosta ir palaukė atvykstančių elektros tinklų specialistų. Vėliau gelbėtojai supjaustė medį ir patrauk nuo kelio.

Artėjant vidurnakčiui vėjas vis labiau stiprėjo, o pranešimų apie nuverstus medžius daugėjo. Vienas jų nuvirto ant kelio apie 23 val. Kvecių kaime. Apie 2 val. kelyje Šventoji-Darbėnai medis užtvėrė kelią. Ankstų rytą didelė šaka užtvėrė kelią Skuodas-Darbėnai.

Po 6 val. ryto Purmaliuose pavojingai pasviręs medis grasino užgriūti gyvenamąjį namą, prie 7 val. kelyje Kretinga-Raguviškiai medis nuvirto ant kelio.

Prieš vidurnaktį Klaipėdoje, Vyturio gatvėje, prie renovuojamo namo vėjas išvartė tvoras ir išblaškė statybines medžiagas.

Prieš 9 val. ryto ugniagesiai skubėjo į Smilties Pylimo gatvę, kur nuo namo stogo atkerusi skarda grasino pridaryti nuostolių ar net sužeisti žmones. Gelbėtojai kopėčiomis ją pasiekė ir nuėmė. Po pusvalandžio panaši situacija pasikartojo M.Mažvydo alėjoje. Čia ugniagesiai pritvirtino vėjo atplėštą stogo dangos dalį.

Pirmadienį prieš vidurdienį pagalbos paprašė žmogus, kurio automobilį prispaudė nugriuvęs beržas Bijūnų g. 10 namo kieme. Vyras neseniai nusipirko automobilį „Volvo“, būtent jį ir užgriuvo iš šaknų išpuvęs medis.