Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai.

„Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau. Lietuvos pramonininkų konfederacija, kartu su Lietuvos verslo taryba, jungiančia didžiausias verslo organizacijas, nusprendė pritarti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio didinimui 1 proc. punktu“, – penktadienį renginyje „Metų ekonomikos forumas. Sumani pramonė 2024“ kalbėjo V. Janulevičius.

„Bet mokestiniai pakeitimai turi būti planuojami atlikus išsamią analizę“, – tikino jis. 

Ano LPK prezidento, jeigu šalies ekonomika nusilps, tai reikš ir gynybai skiriamo procento vertės sumažėjimą. Tad, jog to būtų išvengta, V. Janulevičiaus manymu, svarbu atgaivinti šiuo metu su stagnacija susiduriančio pramonės sektoriaus gyvybingumą.

„Turime galvoti ne tik apie BVP procento didinimą, bet kiek jis sudarys. 3 proc. nuo BVP gali susilyginti su susitraukusios ekonomikos 4 proc. Matematika yra labai paprasta – kuo didesnis pyragas, tuo daugiau skiriama gynybai“, – aiškino jis.

„Lietuvos pramonės indeksai indikuoja viso sektoriaus stagnaciją. Turiu konstatuoti, kad Lietuvos pramonė truputį „dūsta“. Mes turime daryti viską, kad atgaivinti sektoriaus gyvybingumą“, – sakė V. Janulevičius. 

Pasak jo, šiuo metu nėra padedama su sunkumais susiduriantiems verslams, bet tikimasi tolimesnio jų prisidėjimo prie gynybos

„Nuolat kalbame apie savo šalies saugumą, tačiau šalies verslą įsivaizduojame ne kaip resursą, iš kurio stiprybės ir kyla pagrindinė ekonomikos augimo dalis, o tiesiog kaip piniginę, kurią bet kada galima atidaryti ir pasiimti pinigų“, – teigė V. Janulevičius.

ELTA primena, kad trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

„Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje. Ar tikrai saugiai gyvensime, kai turėsime naujausią techniką, bet bus neramumų visuomenėje? Aš manau, tikrai ne“, – trečiadienį LRT televizijai teigė I. Ruginienė.

LPSK pirmininkė akcentavo, kad šiuo klausimu neišvengiamai reikia eiti progresinių mokesčių keliu.

„Dėl to sprendimai turi būti subalansuoti, kad tiek visuomenė turėtų tam tikras galimybes išgyventi ir prisidėti prie nacionalinio saugumo, tiek ir mūsų gynybos tikslai būtų pasiekti. Dėl to neišvengiamai turime eiti progresinių mokesčių keliu ir čia verslui noriu pasakyti – tikrai nereikėtų bijoti didesnio pelno mokesčio, nes ir šiandien kalbėjome, kad visa tai yra ne tiek mokestis, kiek investicija. Ir tai, kas bus sumokėta, per karo pramonę grįš atgal: per tam tikras paslaugas, infrastruktūrą, grįš į verslą“, – pažymėjo ji.

V. Janulevičius: horizontalūs mokesčiai turėtų būti visiems

Savo ruožtu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius tikina, kad mokesčiai turi būti horizontalūs, tačiau, anot jo, neapsisprendus PVM didinimo klausimu, išliks nežinomybė dėl papildomų šimtų milijonų eurų.

„Mūsų, Verslo tarybos ir Lietuvos verslo konfederacijos, manymu, visgi tai turėtų būti horizontalūs mokesčiai visiems. Verslininkas, verslo žmogus, akcininkas, investuotojas lygiai taip pat susimoka du kartus. Pirmąkart susimoka, kur mes sutikome su 1 proc. pelno padidinimu, tai jau bus eilutė su 122 mln. eurų“, – tvirtino V. Janulevičius.

„PVM mokesčio didinimas yra 300 mln. eurų, jis lygiai taip pat leisdamas tuos pinigus prisideda. Šiandien diskusija yra dėl PVM. Kaip, kokie papildomi elementai dar bus pridėti, jeigu PVM nebus, jau lieka nežinomybė. Tai, ką me sutarėme, yra 215 mln. eurų, tai šioks toks atspirties taškas yra“, – pridūrė LPK vadovas.

ELTA primena, kad trečiadienį įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį 1 proc.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Ar tikrai viskas taip, ar jau visos ekonominės bėdos išspręstos ir tik reikia sulaukti Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų mažinimo pradžios (kurios gali tekti palaukti ir iki rudens, kas irgi visiškai nedžiugina)? Aš manau, kad net šios optimistinės prognozės gerokai prasilenkia su realybe. Ir matau du scenarijus, vieną blogą, o kitą, sakykime taip, pakenčiamą. Įsivertinkime situaciją realiai.

Pirma, šių metų ekonomikos atsigavimas ne itin džiugins Lietuvos pramonės atstovus. Tam yra kelios priežastys.

Manau, kad šitas užburtas stagnuojančios Europos – užsiblokavusio ECB – vis labiau stringančių investicijų Lietuvoje ratas neleis mums pasiekti tokių rezultatų, kokius prognozuoja optimistai bankų analitikai.

 

Pradėkime nuo to, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys 2023 metais, palyginti su 2022 metais, sumažėjo. Visoje Europos Sąjungoje jos mažėjo 1,4 proc., o Lietuvoje jos sumažėjo 4,6 proc. Vokietijos apdirbamosios gamybos, kuri yra svarbi mūsų apdirbamosios gamybos užsakovė, produkcijos apimtys krito 0,6 proc. Tai jau ketvirtas metinis apdirbamosios gamybos susitraukimas per pastaruosius 5 metus.

Po pandemijos turėjusias atsigauti pasaulio tiekimo grandines ir tarptautinę prekybą šiandien darko geopolitiniai konfliktai. Prekių pristatymai trunka ilgiau, įmonės formuoja didesnes atsargas, nes nori sumažinti rizikas likti be atsargų. Strateginių produktų tiekimo grandinės „nacionalizuojamos“ arba „regionalizuojamos“. Tai gali lemti didėjančias produkcijos kainas ir mažėjantį išteklių panaudojimo efektyvumą.

Pasaulio tarptautinės prekybos žemėlapis „regionalizuojasi“ taip pat. Prognozuojama, kad artimiausiais metais tarptautinė prekyba augs gerokai lėčiau nei praeityje. Jei 2015–2019 metais tarptautinė prekyba augdavo daugiau kaip 3 proc. kasmet, tai 2020–2024 metais jos augimas jau vos peržengia 2 proc. Geresnių žinių nesitikima ir po 2024 metų.

Lietuvos prekių eksportas 2023 metais buvo 11 proc. mažesnis nei 2022 metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo kiek mažiau, bet ir apčiuopiamai –10,6 proc. Didžioji dalis Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojamos į Europos Sąjungos šalis. Ten iškeliauja apie 60 proc. visų eksportuojamų prekių, iš kurių beveik 70 proc. yra lietuviškos kilmės prekės. Būtent šios mūsų eksporto rinkos patiria sunkumų.

Praėjusiais metais daugiau nei 25 proc. sumažėjo eksportas į Latviją, į Estiją – daugiau nei 15 proc., į Švediją – daugiau nei 13 proc., į Vokietiją – daugiau nei 12 proc. Šiose mūsų bene pagrindinėse tarptautinės prekybos partnerėse ekonomikų augimas šiais metais irgi nedžiugins. Prognozuojama, kad visos Europos Sąjungos ekonomika šiais metais augs tik 0,9 proc.

Šalia visų išorinių šalies veiksnių, nepakankamos paklausos eksporto rinkose, apdirbamoji pramonė ir verslas Lietuvoje susiduria ir su vidiniais iššūkiais. Nors energijos kainos yra sumažėjusios, jos išlieka palyginti aukštos. Per aukštos. O praktinių sprendinių, kurie iš esmės keistų energijos kainas, dar nėra. Nepakankamos paklausos (ypač eksporto rinkose), aukštų kapitalo kaštų laikais stringanti žalioji transformacija, stringanti debiurokratizacija ir Europos verslo konkurencingumas (kurį reikia tiesiog iš naujo išrasti, nes, manau, esame užstrigę Europos konkurencingumo 2.0 versijoje, kai JAV ir Kinija sparčiai žengia link 5.0 konkurencingumo etapų) turėtų būti ta „emergency“ žinutė (kurias pamėgo siuntinėti tarnybos kiekvienam piliečiui į mobiliuosius telefonus, kai tik stipresnis vėjas pakyla) kiekvienam iš mūsų ir ypač politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. Taip, kažkas kažkur juda, bet per lėtai, o politikų geri norai ir ambicijos vis atsitrenkia ir į mūsų pačių biurokratijos džiungles. Kol beviltiškai ginčijamės, ar vis dar reikia remti atsinaujinančią energetiką, mūsų konkurencingumo laikrodis tiksi.

Sukus apsukus, grįžtame prie aukštų palūkanų, kurioms nukrapštyti politinės valios ECB gali ilgai nerasti. O kuo ilgiau neras, tuo labiau neturėsime ko investuoti į našesnes technologijas, tvarumą (...)

 

Na, ir sukus apsukus, grįžtame prie aukštų palūkanų, kurioms nukrapštyti politinės valios ECB gali ilgai nerasti. O kuo ilgiau neras, tuo labiau neturėsime ko investuoti į našesnes technologijas, tvarumą ir tą pačią atsinaujinančią energetiką. Kas dar nepadaryta, kad RRF pinigai vis dar niekaip negali mūsų pasiekti? Ilga pauzė...

Todėl ir manau, kad šitas užburtas stagnuojančios Europos – užsiblokavusio ECB – vis labiau stringančių investicijų Lietuvoje ratas neleis mums pasiekti tokių rezultatų, kokius prognozuoja optimistai bankų analitikai. Mano prognozė kur kas niūresnė: manau, jei RRF lėšos nepasieks verslo laiku, turėsime vos 0,8 proc. augimą. Kitu atveju – jei užstrigęs ratas pajudėtų – manau, maksimumas, kurios galime tikėtis, yra 1,5 proc augimas.

Taigi net Lietuvos banko scenarijus įmanomas tik su viena sąlyga – gerėjančios prieigos prie kapitalo. Bet kol šiuo klausimu šviesos tunelio gale nematyti, pramonės sektoriaus atstovus šį pavasarį greičiausiai džiugins tik žydinčios sakuros.

„Lietuvos pramonė gamina labai daug įvairių produktų, kurie gali būti naudojami ir civilinei gynybai – energetinei infrastruktūrai užtikrinti, ryšio priemonėms ir daugeliui kitų. Manome, kad glaudesnis mūsų bendradarbiavimas sukurs galimybes surinkti daugiau tų pačių mokesčių“, – po susitikimo su vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė žurnalistams trečiadienį sakė V. Janulevičius.

„Ateinantis dešimtmetis, matyt, kaip ir minėjo ministrė, geopolitiškai nebus ramus, tai vėlgi mes turime dalinai perorientuoti ir dalį pramonės, kuriai mes atstovaujame, kuri galėtų gaminti labai daug įvairių produktų, įvairios amunicijos, įskaitant ir tuos pačius sviedinius, ir sprogmenis galbūt perorientuojant kelias dideles įmones, kurios yra susijusios su chemijos pramone“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Konkrečių įmonių, kurios galėtų būti perorientuotos karinės amunicijos gamybai, V. Janulevičius neįvardijo.

„Tai yra pačių įmonių apsisprendimas. Tiesiog tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą“, – teigė LPK prezidentas. 

Tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą.

 

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl Vakarų sankcijų savininkams yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus ir šiuo metu laikinai neveikia.   

Tuo metu perorientavus metalo kalimo įmones, pasak V. Janulevičiaus, būtų galima pagaminti iki 1,5 mln. vienetų sviedinių galvučių.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lėšų panaudojimą pramonės perorientavimui riboja teisės aktai – taip pat ir europiniai.

Susitikimas nesusijęs su A. Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją

Ministrė A. Bilotaitė tikino, kad trečiadienį įvykęs jos susitikimas su verslo organizacijomis dėl gynybos pramonės nėra susijęs su atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją sistemoje.

„Negalėčiau komentuoti savo kolegų darbo. Tai yra dalis darbo, kuris yra susijęs su civilinės saugos stiprinimu. (...) Tai visiškai nesusiję“, – teigė A. Bilotaitė. 

Susitikime dalyvavę verslo atstovai teigė, jog Vidaus reikalų ministerijos kvietimas susitikti buvo gautas praėjusią savaitę – antradienį arba trečiadienį, tuo metu apie A. Anušausko atsistatydinimą paskelbta penktadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu „Info TV“ teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Pasak A. Bilotaitės, susitikime taip pat buvo aptarta ginklų pramonės plėtra ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su ja.

„Vidaus reikalų ministerija yra vienas iš tų subjektų, nepagrindinis. Bet labai aiški žinia iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, kad mes esame už tai, kad judėtume sparčiai šitoje srityje ir jeigu yra kažkokių procedūrinių, biurokratinių kliūčių, esame pasiruošę jas spręsti ir daryti viską, kad tai leistų užtikrinti mums procesą“, – spaudos konferencijoje teigė

Reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka teigė, jog vystytis Lietuvos gynybos pramonei esą trukdo „pasenęs, inertiškas iš pacifizmo laikų kilęs teisinis reguliavimas“.

Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, (...) ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis.

 

„Visas reguliavimas, jo architektūra iš esmės yra skirta savigynos pistoleto įsigijimui reguliuoti ir šitų procesų licencijavimui, bet tas pats įstatymas šiandien reguliuoja visą gamybą ir visą poįstatyminių aktų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Juodka.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė nori vystytis ir turi tam potencialo, o jos produkcija kovinėmis sąlygomis kasdien yra išbandoma Ukrainoje.

Pasak R. Juodkos, šalia šiuo metu Vyriausybėje rengiamo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo būtina keisti ir ginklų ir šaudmenų kontrolę, strateginių prekių kontrolę, sprogmenų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Andrius Romanovkis teigė, jog verslas sieks, kad Lietuvos kaip svarbios gynybos pramonės produkcijos rinkos žaidėjos statusas būtų įgyvendintas per teisės aktus.

„Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, ką minėjo kolega, – ar mes vis dėlto gyvename 1991-ųjų suvokime, kur mes be valstybinės gamybos arba pardavimo nieko neturėjome, ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis“, – spaudos konferencijoje sakė A. Romanovskis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pabrėžė, kad verslo dalyvavimui užtikrinant šalies gynybą reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės.

„Tai, kas šiandien vyksta viešoje erdvėje, kai vieni kitus kaltina, kas kažkas protegavo ar ne taip suprato, tam reikia įstatymo, kuris labai aiškiai reglamentuotų ir, kad po to mes nesudarytume problemų. Ministrė pažadėjo, kad teisinė bazė bus sutvarkyta, ir tada verslas galės aktyviai dalyvauti“, – teigė D. Arlauskas.

Lietuva šiuo metu derasi su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad derybų rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvinti sąlygas testuoti karinę įrangą, siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, Lietuvos gynybos pramonėje dirba daugiau nei 40 įmonių.

„Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga. Verslas ne vieną kartą yra patvirtinęs ir pasakęs, kad esame už gynybos stiprinimą. Galima kai kuriuos mokesčius ir kelti, ir verslui, ir galimai prastesnėje sferoje“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje prieš politinių partijų bei verslo atstovų susitikimą dėl finansavimo gynybai kalbėjo V. Janulevičius.

„Bet norėtųsi, kad atsakymai, pradinis susitarimas ateitų iš valdančiųjų ir opozicijos, o mes vėliau kartu derintume pozicijas. Verslas pasiruošęs diskutuoti visais klausimais“, – pažymėjo jis.

V. Janulevičius tikino, kad „pozityvaus fono nepriduoda“ ir krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

„Tokiu metu ir atvykstant Vokietijos brigadai kitais metais... Nežinau, kiek tie komentarai yra tikslūs, tą atsakys kitos komisijos ir teisėsauga, čia ne verslui spręsti. Bet pozityvaus fono tai nepriduoda“, – teigė LPK prezidentas.

Jis taip pat akcentavo, kad verslas norėtų prisidėti prie gynybos finansavimai, tačiau norėtų žinoti aiškiai, kokiems segmentams lėšos būtų skiriamos. LPK vadovas aiškino, kad verslas yra labiausiai suinteresuotas stabilia situacija.

„Norėtųsi sistemos konkretesnės, aiškesnės, kad Lietuvos verslas galėtų dalyvauti. (...) Mes nenorime žinoti visų gynybinių paslapčių plačiai, bet bent kokiems segmentams išeina, turėtume žinoti“, – sakė V. Janulevičius.

Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.

 

„Verslas labiausiai suinteresuotas stabilia situacija, nes visi čia investuojame, tikime savo šalimi ir esame didžiausi optimistai. 72 proc. verslo savininkų gintų savo šalį ginklu, kai visų žmonių bendrai paėmus yra tik 22 proc.“ – pažymėjo jis.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

M. Lingė: iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad A. Anušausko atsistatydinimas nesutrukdys ieškoti bendrų sprendimų

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Visokiausių iššūkių turim, bet, nepriklausomai nuo tų iššūkių, man atrodo yra svarbu (...) būtent noras ieškoti sprendimų (...) Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis, veikiančius politinėje padangėje ir atsakančius už telkiančią lyderystę tų sprendimų paieškai“, – Vyriausybėje žurnalistams pirmadienį kalbėjo Mindaugas Lingė.

Ir tie pokyčiai, tikiuosi, apskritai išeis į naudą, kad turėtume aktyvius visus suinteresuotus asmenis (...)

 

Jo teigimu, opozicijos pasitraukimo iš partijų susitarimo dėl gynybos problema gali būti greitai išspręsta, kai bus atsakyta dėl jiems kilusių klausimų apie neskaidrius viešuosius pirkimus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), taip pat dėl laisvos ministro kėdės.

„Manau, labai greitai jie gali būti išsklaidyti. Girdėjau dvi sąlygas: kas buvo pareikšta apie viešuosius pirkimus, tai manau tą atsakymą jau padavė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Antroji sąlyga buvo ministro buvimas, tai ji gali išsispręsti labai greitai“, – pridūrė M. Lingė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame nurodyta, jog premjerė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Šeštadienio ryte apie atsistatydinimą daugiau detalių pateikė ir pats A. Anušauskas. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams A. Anušauskas sakė, kad jis iš premjerės sulaukė pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. Kaip teigė politikas, jis tokios „rokiruotės“ atsisakė.

Visgi, po susitikimo su prezidentu A. Anušauskas taip pat užsiminė apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje – politikas tikino susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Savo ruožtu I. Šimonytė savo feisbuko paskyroje parašė, kad krašto apsaugos ministro A. Anušausko atsistatydinimas nėra susijęs su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle ar neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą. Pasak jos, tai yra susiję su lūkesčiu per šią kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Kad yra pasiruošęs sėsti į krašto apsaugos ministro postą šeštadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, tą jis padarys jei tik sulauks pasiūlymo.

Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai susirinko į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks A. Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.

Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.

A. Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių. Žinoma, apie 40 mln. eurų vagystę dar nėra girdėta, bet po kelis ar net keliolika mln. eurų buvo atvejų. Ir jie yra tiriami, nustatomi pažeidėjai. Blogiausia, kad mes apie tai nekalbame ir kiekvieną įmonė bando nutylėti tą faktą, nes nemalonu. Tai skatina nesąžiningus žmones ir finansinių paslaugų teikėjus tyliai žiūrėti į tokius dalykus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.

„Manau mes turime kalbėti apie tai viešai, kad ši problema yra didelė – šimtai atvejų – ir kaip tai kuo geriau sumažinti. Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti“, – pabrėžė jis.

LPK prezidentas taip pat paminėjo, kad Š. Stepukonis tokias sumas pasisavinti galėjo dėl perdėto bendradarbių pasitikėjimo.

„Manau, kad reikia kalbėti ir viešinti apie tokius incidentus, kad tai būtų užkardymas tokių dalykų. Šiuo atveju, aš manau, kad iš abiejų pusių buvo pražiūrėta. Perdėtas pasitikėjimas darbuotojais ir savo kolegomis leido žmogui naudotis tokiomis galimybėmis“, – aiškino jis.

Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pareiškė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Bet tos tikros ar dirbtinės nuotaikos neturėtų tokio efekto, jei mūsų visuomenė jaustųsi saugi. Akivaizdu, kad tokia nesijaučia. Ar tam yra pagrindo? Taip, ir ne vienas.

Nesiplėsiu apie Rusijos sėkmes ir nesėkmes Ukrainoje, nesu karo apžvalgininkas. Taip pat neturiu pakankamos kompetencijos įvertinti Rusijos armijos pokyčius. Akivaizdu tik, kad ir viena, ir kita mums nesudaro galimybės ramiai snausti įsikibus į NATO apsaugos sparną. Kita vertus, siūlau karštoms galvoms audringose diskusijose nepamiršti, kad mes daug dirbome, kad tas sparnas būtų, tad ir nuvertinti jo nereikėtų.

Bet. Akivaizdu, kad turime ruoštis. Ne todėl, kad ryt-poryt karas, o todėl, kad pasiruošusi šalis užpuolikui nepatraukli. Ir tai turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas. Suprantu, kad raginimai ruoštis ir dirbti gerokai nuobodesni nei politinės batalijos dėl tikslios būsimo karo dienos, bet žinot, gerokai prasmingesni.

Todėl mąstau, ką mes, kaip Lietuvos verslas, galėtume nuveikti. Juolab mūsų ryžtas ginti šią šalį ir siekis, kad ji būtų jau dabar vertinama kaip kuo saugesnė – neabejotinas, nes tiesiog labai pragmatiškas. Nes mus čia amžiams surišo ne tik meilė Tėvynei (be abejo, ji yra), bet ir investicijos, metų metus svajota ir daryta Lietuvos ateities vizija. Mes visi, kurie patikėjome šia valstybe ir investavome į jos pramonę, tikrai esame laiko patikrinti patriotai.

Akivaizdu, kad turime ruoštis.

Todėl tikrai neatmetu, kad šiuo neramiu periodu reikia daugiau investuoti į mūsų gynybą. Bet tai daryti reikia jau šiandien. Ir vėl ne todėl, kad karas čia bus jau rytoj – priešingai, kad visi pasaulyje suvoktų, kad jo čia tikrai nebus.

Kaip jau paskaičiavo darbštūs žurnalistai, PVM ir GPM didinimas gynybos biudžetui atneštų iki poros šimtų milijonų eurų kiekvienas. Ir bent jau PVM didinimas, manau, vėl skatintų mūsų ilgai nepagydomą ligą infliaciją.

Kokie mūsų laukia ekonominiai metai, ar atsigavimo lūkesčiai pagrįsti?

Prognozuojama, kad euro zona dar šiais metais patirs recesiją, nes tikėtina ir ketvirtąjį metų ketvirtį bus fiksuojamas ekonomikos susitraukimas. Ir tai didele dalimi priklauso nuo iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduria būtent pramonės sektorius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Praėjusių metų energijos kainų krizė kol kas nepadėjo išspręsti labai svarbios problemos, net jei galėjome konstatuoti, kad ES pramonė jos tarpinį egzaminą išlaikė. Nors apsirūpinimo energijos ištekliais (tiekimo grandinės) problemos yra išspręstos, tai, deja, konkurencingų energijos kainų problema sunkiai sprendžiama. Energijos kainos Europos Sąjungos pramonei yra daug didesnės nei pagrindinėse jos konkurentėse JAV ir Kinijoje, o Lietuvoje jos didesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Kitas iššūkis Lietuvos pramonei yra paklausos problemos tradicinėse eksporto rinkose (kitose Europos Sąjungos šalyse) ir bendras tarptautinės prekybos augimo lėtėjimas. Vokietijos pramonės problemos atsiliepia ir Lietuvos gamintojams, kurie ilgus metus buvo jos globalių tiekimo grandinių partneriai. Vystantis globalių tiekimo grandinių diversifikavimas, santykių su Kinija reguliavimas sukuria neapibrėžtumą, kuris diktuoja atsargumą darant ilgalaikius pramonės investicijų sprendimus.

Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimtys mažėjo penkis iš dešimties šių metų mėnesių (lyginant su prieš tai ėjusiu mėnesiu). Pramonės lūkesčiai Europos Sąjungoje stagnuoja. Tokios pačios tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje. Metų pabaiga optimizmu nekvepia ir, manau, kad panaši bus ir kitų metų pradžia. Ryškesnių pramonės atsigavimo ženklų reikės laukti, tikėtina, iki kitų metų vidurio.

Todėl atsižvelgiant į mūsų gana trapią būseną, siūlau jau dabar pasvarstyti, kiek naudos ir kokios galėtų atnešti aiškiai sumodeliuotas gynybos mokestis. Jei ant mūsų stalo atsigultų aiškus, terminuotas ir svarbiausia su pagrįstais panaudojimo tikslais suplanuotas gynybos mokestis, manau, labai rimtai ir greitai apsispręstume.

Tačiau ir be mokesčio jau dabar galėtume prisidėti, galų gale pradėję kurti realią mūsų gynybinę pramonę ir prisidėdami prie gynybos infrastruktūros kūrimo. Man atrodo, kad šis bendradarbiavimo dėmuo tarp verslo ir valstybės yra nepelnytai pamirštas ir apleistas, tad turėtų skubiai grįžti tiek į Lietuvos pramonės, tiek į Lietuvos politikų darbotvarkę.

„Daugelis pramonės įmonių galėtų gaminti ir dvigubos paskirties produkciją – apie tai šiandien ir kalbėjom. Per kelis mėnesius Lietuvos pramonės konfederacija pateiks tarybai įmonių sąrašus su konkrečia produkcija, kurią galėtumėm gaminti, su papildomu finansavimu arba ne“, – po pirmadienį įvykusio pirmo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžio Prezidentūroje sakė V. Janulevičius.

Anot jo, šalies įmonės galėtų gaminti įvairią dvigubos paskirties produkciją – nuo dronų iki sprogstamųjų medžiagų, ginklų.

„Labai įvairu – nuo sprogstamųjų medžiagų, konvertuojam kai kuria schemines bendroves, tuos pačius dronus, kuriuos jau surinkinėjam, bet, sakyčiau, kad jų mažai, gana paprastų ir kitokių. Įgyvendinant energetinio infrastruktūros saugumo priemones – ir tiekti energetiką, ir kaupti energetiką, net įskaitant ginklus. Kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti ginklus, kurie galėtų pilnai atitikti NATO standartus ir poreikius“, – pažymėjo V. Janulevičius.

Kai kurios metalo apdirbimo įmonės galėtų gaminti ginklus, kurie galėtų pilnai atitikti NATO standartus ir poreikius.

 

Pramonininkų atstovas teigė, jog norint pasirengti gaminti dvigubos paskirties prekes reikėtų priimti įstatymų pataisas, kurios laisviau reglamentuotų gamybą kritiniu atveju.

„Viskas prasideda nuo įstatymų, šiandien labai stipriai licencijuota veikla ir dienai X reikėtų turėti paketą, kad negaliotų konkurencingumo, licencijų išdavimo ir visa kita (tvarka – BNS), mes norėtume pasiruošti, kad dieną X, jei ji ateitų, (įprasti – BNS) įstatymai negaliotų ir galiotų tie, kurie leistų įmonėms gaminti dvigubos paskirties produkciją. Ir, be abejo, reikia prieigos prie kapitalo, reikia būti pasiruošus atsargų kritiniams atvejams“, – teigė V. Janulevičius.

Kalbėdamas apie kritinėje situacijoje svarbias pramonės šakas jis išskyrė maisto gamybą, farmaciją, energetiką.

„Tikėkimės, kad to dalyko (karo – BNS) nebus, bet mes turėtumėm užtikrinti visų grandžių veiklą, kad Lietuvos žmonės, kariai turėtų galimybes turėti maistą, taip pat kalbame apie sveikatos pramonę ir energetiką, kuri labai svarbi infrastruktūrinė dalis, nes be energetikos mes praktiškai vykdyti visų kitų veiklų negalime“, – pabrėžė konfederacijos vadovas.

Pirmadienį į pirmą posėdį susirinko Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuri yra valstybės ir visuomenės atstovų patariamoji, ekspertinė grupė, svarstysianti Valstybės gynybos plane iškeltų tikslų įgyvendinimą ir numatytų priemonių pasirengimą.

Tarybą sudaro nevyriausybinių organizacijų, verslo, pramonės, Seimo ir Vyriausybės atstovai.

Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus, Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos steigimą.

Bet yra ir keli svarbūs „viena vertus – kita vertus“. Pirmiausiai, tai nuolatinis mūsų su Vyriausybe bendras galvos skausmas – minimali mėnesio alga (MMA). MMA reikšmingai didės ir, kaip buvo susitarta Trišalėje taryboje ir Vyriausybė laikėsi savo įsipareigojimo, didės kartu su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Iš principo tai džiugina, nes NPD ir MMA artėjimas yra ilgalaikis Lietuvos pramonininkų konfederacijos tikslas. Ir, aišku, svarbu, kad tiesiog auga mažiau uždirbančių žmonių pajamos, todėl kad verslininkams ir Vyriausybei pavyko susitarti ir savo pažadus tesėti. Bet – štai jis, pirmas „kita vertus“ – kelia nerimą, kad tai automatiškai sukels lūkestį ir dėl kito darbo užmokesčio. O jį Lietuvoje keliam rekordiškais greičiais ir tai seniai prasilenkia su mūsų darbo našumo rezultatais.

Antra, negali pykti, kad rinkiminiais metais kaip niekada didėja socialinės išmokos. Pensijos, vaiko pinigai etc. – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai nusiteikusi itin dosniai. Bet, „kita vertus“, ar kartu su prieš tai minėtu darbo užmokesčio augimo lūkesčiu tai negrąžins mus į infliacijos spąstus, kuri tas augančias išmokas ir suryja? Norėčiau tikėti ekonomistais, kurie sako, kad iš beprotiško infliacijos augimo rato jau išbridome. Nežinau, manau, tai atviras klausimas.

Prezidentūra aršiai ginčijasi su Vyriausybe, koks bus planuojamo biudžeto deficitas. Tikiuosi, skolinsimės atsakingai, bet taip pat tikiuosi, kad, „kita vertus“, Vyriausybė nepabijos dėti visas pastangas, kad atsakingas verslas galėtų skolintis geromis sąlygomis teisingiems tikslams. Šiuo metu Finansų ministerija derasi dėl RRF (angl. The Recovery and Resilience Facility) paskolinės dalies sąlygų. Noriu palinkėti ir išminties, ir drąsos, nes verslas labai laukia šių derybų rezultatų. Šių rezultatų lauksime labai įdėmiai, nes tai toli gražu ne taip populiaru prieš rinkimus, kaip skolintis socialinėms išmokoms. Bet pasikartosiu, kad pirmiausiai kuriama ekonominė gerovė, o po to – socialinė, o skolinta socialinė gerovė greičiausiai nebus labai tvari, pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Ir nuobodžiausia dalis. Yra toks posakis, man atrodo, atėjęs iš kažkurių Prancūzijos prezidento rinkimų, kad politikas, daug kalbantis apie inovacijas ir investicijas, rinkimų nelaimi. Tai ir nereikia apie jas kalbėti. Reikia jas daryti.

Skirti lėšų inovacijoms ir sutvarkyti sistema taip, kad verslui jos būtų a) patrauklios, b) pasiekiamos. Ir labai atsakingai galvoti apie investicijas, nes dabar yra lūžio momentas – jei sustosime pusiaukelėje, konkurencinės kovos Europoje, o juo labiau pasaulyje vyks tikrai be mūsų.

Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.

„Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui. Ir taip ji yra viena brangesnių šalių, tarkime, pas lenkus yra netgi mažiau (apmokestintas kapitalas – BNS), o po mokesčių pakėlimo ji bus brangiausia šalis Rytų flange“, – po susitikimo su Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovais trečiadienį BNS sakė V. Janulevičius.

„Arba mes pjaustome šitą pyragą iš esmės, jį peržiūrime, kad nepablogintume investicinio klimato, arba gal tada geriau atidėkime tą mokesčių reformą, kad šiuo sudėtingu metu galėtume mums nepakenkti“, – pridūrė LPK prezidentas.

Jis teigė didesnį kapitalo apmokestinimą siejantis su didesniais mokesčiais dividendams ir visų pajamų sumavimu. 

„Dividendai būtų brangiausi visame šitame regione. (...) Investuotojų, akcininkų problema bus tai, kad investuoti čia neapsimokės, nes matydami tokią kapitalo grąžą jie rinksis kitas rinkas“, – teigė LPK prezidentas.

Investuotojų, akcininkų problema bus tai, kad investuoti čia neapsimokės, nes matydami tokią kapitalo grąžą jie rinksis kitas rinkas.

 

Pasak V. Janulevičiaus, Latvija, Lenkija ir ypač Estija taikydamos „tikrą nulinį pelno mokestį“ turi investicijoms palankesnę mokesčių sistemą.

„Šiandien Estijos skaidri, aiški mokesčių sistema ir nekeista praktiškai nuo 2001 metų su patobulinimais, su mažesniais mokesčiais, kurie yra 20 proc. iš viso kapitalui, jie surenka daugiau lėšų socialinėms reikmėms nei Lietuva su žymiai didesniais mokesčiais“, – teigė LPK prezidentas.

„Mes tiesiog nebūsime pasirinktieji tarp šalia esančių šalių, nes mes konkuruojame savo Baltijos šalių regione“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Frakcijos posėdyje V. Janulevičius taip pat sakė, kad reforma turėtų atitikti „tarpinį variantą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos“ – pastaroji valstybė, LPK prezidento teigimu, yra pagrindinė verslo konkurentė Lietuvai.

„Jie (Lenkija – BNS) tikrai vysto labai stipriai savo infrastruktūrą, labai stipriai deda pinigus ir jie dar negavo RRF (lėšų – BNS). Kai jie gaus savo RRF, aš manau, kad mes pamatysime daug įmonių migruojančių per sieną“, – kalbėjo V. Janulevičius.

LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius neigiamai įvertino Vyriausybės siūlomą individualios veiklos apmokestinimą.

„Mes dar kalbėjome apie individualios veiklos prilyginimą beveik darbo santykiams – tas pakėlimas irgi turi tam tikrų neigiamų dalykų, nes ką reiškia užsiimti individualia ir ką reiškia dirbti pagal darbo santykius – tai atsakomybės ribos ir visi kiti dalykai“, – posėdyje kalbėjo R. Sartatavičius.

Mokesčių reforma numato, kad 60–180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamas gaunantys gyventojai turėtų papildomai sumokėti 5 proc., o virš 180 VDU – 7 proc. pajamų mokestį. Iki 60 VDU pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas. 

Dėl to labiau apmokestinamos būtų didžiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, kurios dabar neapmokestinamos papildomai, pavyzdžiui, individualios veiklos, dividendai, taip pat su darbo santykiais susijusios arba turto pardavimo bei nuomos pajamos.

Tuo metu individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.