„Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik šigelioze, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir gripu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, - aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 mln. gyventojų.

Rotavirusinė infekcija yra viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 100 mln. rotavirusų sukeltų viduriavimo atvejų. Europos šalyse apie 17 proc. visų diarėjų priežastis - norovirusinė infekcija.

20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3,5 tūkst. atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas.

Daugiau nei 80 proc. protrūkių kasmet kyla šeimose dėl netinkamo maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis – rotaviruso, noraviruso ir Salmonella sukėlėjai, rašoma ULAC pranešime.

Kada reikia plauti rankas?

Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną.

1. Plauti? Plauti!

Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. 

2.  Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių

20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.

3. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.

Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

4. Nepamirškite savo dominuojančios rankos.

Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

5.  Tinkamiausias – vėsus vanduo.

Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

6. Rankų dezinfekantai nužudo daugumą bakterijų

Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfekantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.

7.   Atkreipkite dėmesį į tai, kaip  nusausinate rankas

Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.

8. Padeda rankų plovimo priminimo ženklai

Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

Sausio 5 d. nuo 11 val. Švietimo ir mokslo ministerijos (A. Volano g. 2, Vilniuje)  prieigose savo rankų švarą praeiviai galės įvertinti greitu testu – specialia įranga. Čia vyks akcija „Kieno rankos švarios, tas ir sveikas“.

Šia akcija Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras drauge su Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru pradės iniciatyvos „Švarių rankų šokis 17“ apdovanojimų renginį, kuris prasidės 12 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje.

Plinta su maistu ir vandeniu

Maždaug 20–50 proc. visų keliaujančiųjų nustatoma keliautojų diarėja.

Dažniausia užklumpančio viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia virusai, bakterijos arba pirmuonys, kartu su maistu ir vandeniu patekę į organizmą.

„Nuvykus į tolimesnę šalį organizmui tenka nemažai iššūkių pasikeitus aplinkai – klimatui, maistui, vandeniui – kartu paveikiama ir žarnyno mikroflora. Šiltuoju metų laiku keliautojų diarėją dažniausiai sukelia bakterijos. Ypač lengva infekciją pasigauti suvalgius neplautą vaisių ar daržovę“, – aiškino Kauno klinikų gydytoja vaikų gastroenterologė dr. Rūta Kučinskienė.

Šiltuoju metų laiku keliautojų diarėją dažniausiai sukelia bakterijos. Ypač lengva infekciją pasigauti suvalgius neplautą vaisių ar daržovę.

Ji pastebėjo, kad populiarėjant kelionėms į egzotiškas šalis – Indiją, Tailandą, Afrikos valstybes – didėja į organizmą su užterštu vandeniu patenkančių pirmuonių sukeliamos diarėjos rizika. Tokie viduriavimai būna sunkūs, dažniausiai gydomi ligoninėje. „Taip pat išvykus į kitą šalį sudėtinga išvengti ir rota ar noro virusų sukeliamų infekcijų, nors šiaip jos būdingesnės šaltajam laikotarpiui“, – pridūrė gydytoja.

Atidžiau stebėti vaikus

Pradėjus viduriuoti pirmiausia reikia gerti pakankamai skysčių. Naudingos ir vadinamos „sutraukiančios“ – džiovintų mėlynių, ąžuolo žievės – arbatos su cukrumi. Taip pat verta vaistinėje įsigyti elekrolitų tirpalo.

Dėl viduriuojant netenkamų skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio) galimos ir grėsmingos komplikacijos – ne tik sąmonės netekimas, bet ir širdies sutrikimai. Dėl to ypač atidžiai reikėtų stebėti vaikų būklę.

„Jos pavojingesnės kūdikiams ir mažiems – iki 2–3 metų amžiaus vaikams. Kuo jis mažesnis, tuo greičiau netenka skysčių, sunkiau sugirdyti reikiamą jų kiekį. Tuomet gali prireikti juos leisti į veną jau ligoninėje“, – kalbėjo vaikų gastroenterologė.

Pas gydytojus reikėtų suskubti, jei mažas vaikas pasidarė mieguistas, jį sunku pažadinti, atsisako gerti, suretėjo šlapinimasis, kūdikiui didžiojo momenėlio vietoje galima apčiuopti duobutę.

Į pagalbą – probiotikai

R.Kučinskienės pastebėjimu, kaip itin veiksmingą priemonę ūminiam gastroenteritui gydyti Europos vaikų gastroenterologų draugijos gydytojai rekomenduoja probiotikus.

„Probiotikų vartojimo indikacijos – bet kokios kilmės viduriavimas. Yra daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gijimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą. Probiotikų vartojimas nuo virusinio viduriavimo pradžios sutrumpina viduriavimo trukmę ir pagreitina sveikimą“, – kalbėjo gydytoja.

Ji pastebėjo, kad probiotikus naudinga dar prieš ruošiantis į tolimesnę kelionę vartoti profilaktiškai – jie padės „paruošti“ mikroflorą, padidins gleivinės atsparumą patogenams. Probiotikus vartoti galima tiek vaikams, tiek suaugusiesiems: profilaktiškai juos siūloma gerti vieną kartą per dieną, esant viduriavimui – du kartus ir vartoti tol, kol negalavimas praeis.

„Saccharomyces boulardii, kaip ir Lactobacillus GG ir Lactobacillus reuteri, yra daugiausiai įrodymų apie teigiamą poveikį gydant viduriavimą turinčios probiotikų rūšys. Tačiau, mano manymu, bet kurie vartojami probiotikai duos naudos. Be to, tam tikros rūšies probiotikus net galima vartoti kartu su antibiotikais, kurių gydant viduriavimą irgi kartais prireikia“, – aiškino R.Kučinskienė.

Vanduo – tik iš buteliuko

Vaikų gastroenterologė priminė, kad tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės viduriavimo galima išvengti kruopščiai plaunant rankas (būtinai su muilu ir po tekančiu vandeniu) ir atidžiai atsirenkant, ką dėti į burną.

„Nuvykus į svetimą šalį mažesniems vaikams pirmomis dienomis patariama vartoti daržoves tik termiškai apdorotas, prie žalių pereiti tik po kelių dienų“, – sakė gydytoja.

Svečiuojantis egzotiškoje šalyje vandenį rekomenduojama gerti tik iš butelio. Su tokiu vandeniu vaikams net patariama valytis dantis.

Tarp kita ko

Jei keliautojų viduriavimo kaltininkas – virusas, žinoma, kad atžala kontaktavo su vaiku, kuris sirgo, galbūt užsikrėtė žaidžiant smėlio dėžėje, tuomet yra atskiras efektyvus vaistas (Racekadotrilis), padedantis sumažinti sekreciją į plonąsias žarnas virusinio viduriavimo metu. Taip pat puikus pagalbininkas užklupus viduriavimui – „Smecta“.

Verta žinoti

Jei norite sustiprinti imuninę sistemą ir išvengti apsinuodijimų, prieš išvykstant skirkite laiko reguliarioms treniruotėms, valgykite daug vaisių ir daržovių, gerai išsimiegokite. Taip pat keletą savaičių galite vartoti maisto produktus ar papildus, savo sudėtyje turinčius probiotikų. Tai pagreitins virškinimą ir padės kovoti su blogosiomis bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą.

Paskatina stresas

Dirgliosios žarnos sindromas vargina apie 10–15 procentų gyventojų. Tai – funkcinė žarnyno liga, pasireiškianti dėl žarnyno spazmų atsirandančiais pilvo skausmais ir tuštinimosi sutrikimais – viduriavimu arba (ir) vidurių užkietėjimu. Taip pat gali lydėti skausmas tuštinantis ar pojūtis, kad to padaryti pilnai nepavyksta, gali pakisti išmatos. Tačiau šie požymiai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu.

Vis dažniau šiuo negalavimu serga jauni aktyvūs žmonės, ypač nesugebantys tvarkytis su stresu.

„Nors tai gana dažna būklė, lengvesnės formos gali būti net nepastebėta. Dėl laikinai suskaudusio pilvo ar laisvesnių vidurių žmonės neskuba kreiptis į gydytojus, tokius simptomus susieja su mitybos ypatumais, pavyzdžiui, gausesniu egzotiškų vaisių vartojimu“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.

Pasak jo, vis dažniau šiuo negalavimu serga jauni aktyvūs žmonės, ypač nesugebantys tvarkytis su stresu. „Kaip ir kitoms funkcinėms virškinamojo trakto ligoms, bene didžiausią įtaką dirgliosios žarnos sindromui atsirasti turi psichoemocinis fonas. Dažnai sergančiuosius šiuo sutrikimu vargina ir nerimo sindromas, pasireiškia depresijos simptomai“, – aiškino gydytojas gastroenterologas.

Gali slėpti kitas ligas

Paprastai šis sutrikimas nėra pavojingas ir į sudėtingesnes organines ligas nepereina. Tačiau net ir minėtiesiems simptomams varginant retai profesorius patarė nedelsti apsilankyti pas specialistą.

„Šį sutrikimą reikėtų atskirti nuo kitų panašiais simptomais pasireiškiančių ligų, pavyzdžiui, celiakijos. Kartais dirgliosios žarnos sindromą būna nelengva atskirti nuo dažniausiai irgi viduriavimu ir pilvo skausmais pasireiškiančio mikroskopinio kolito – atlikus kolonoskopiją paprastai jokių pakitimų nerandama, todėl varginant lėtiniam viduriavimui reikėtų nepamiršti paimti žarnyno biopsijos.

Ypač šiai ligai atsiradus vyresniame amžiuje ligonį reikia išsamiai ištirti, nepamirštant storosios žarnos vėžio galimybės“, – kalbėjo L. Kupčinskas.

Šiaip dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas tuomet, kai simptomai kartojasi bent tris pastaruosius mėnesius ne mažiau kaip tris kartus per savaitę.

Nepamiršti maistinių skaidulų

Dirgliosios žarnos sindromo simptomams atsirasti įtakos turi ir netinkama mityba, todėl ir vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą – tinkamai susireguliuoti maitinimosi režimą.

Pasak gydytojo, nors ir nesunkus sutrikimas, dirgliosios žarnos sindromas yra lėtinė liga ir surasti labai efektyvų gydymą kartais būna sunku. Todėl paprastai taikomos tik simptomus šalinančios priemonės.

„Tam tikrais vaistais galime reguliuoti tuštinimosi dažnį, sumažinti žarnyno spazmus. Kartais pacientams skiriami ir nervų sistemą reguliuojantys medikamentai. Be to, yra pastebėta, kad sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu žarnyno mikrobiota yra pakitusi, sutrikęs žarnyno jautrumas. Todėl gydant dirgliosios žarnos sindromą praverčia ir probiotikai“, – aiškino L. Kupčinskas.

Gydytojas pabrėžė, kad nors potencialiai probiotikai teigiamai veikia ir gali padėti sušvelninti nemalonius simptomus, juos svarbu kiekvienam individualiai tinkamai parinkti.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomams atsirasti įtakos turi ir netinkama mityba, todėl ir vienas svarbiausių žingsnių gydant šią ligą – tinkamai susireguliuoti maitinimosi režimą.

„Ypač svarbu, kad dienos racione nestigtų maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, neskaldytuose riešutuose. Patys ligoniai turėtų atrasti, kuriuos produktus jų organizmas geriau toleruoja. Aišku, visada praverstų ir specialisto konsultacija“, – patarė gydytojas gastroenterologas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad žiemą bei ankstyvą pavasarį plinta ne tik ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bet ir įvairūs žarnyno virusai. Rotavirusai, astrovirusai, hepatito E virusas, pikornavirusai, adenovirusai ir parvovirusai bei kt. gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas, kurios pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.

ULAC duomenimis, 2015 m. buvo užregistruota 5020 susirgimų virusinėmis žarnyno infekcijomis, (2014 metais – 4082 susirgimų). Pagrindine šių infekcijų priežastimi buvo rotavirusai (2014 m. - 85 proc., 2015 m. - 78 proc.).

Virusai yra labai atsparūs šilumos, rūgščių poveikiui, išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Žarnyno virusai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. dažniausiai jie patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina.

Dažniausiai Lietuvoje yra registruojami rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos.

Pirmieji rotavirusinės infekcijos simptomai pasireiškia po 24-72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti iki 20 kartų per parą skystomis arba pusiau skystomis išmatomis.

Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Viduriuodamas ir vemdamas ligonis netenka daug vandens ir druskų. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Rotavirusai santykinai atsparūs išorinėje aplinkoje. Esant 4°-20° C temperatūrai jie išlieka gyvybingi kelis mėnesius. Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio valikliams, tačiau greitai žūsta veikiami chloro turinčiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis ar virinant. Ligoniui gausiai viduriuojant rotavirusai labai dideliais kiekiais išsiskiria su išmatomis. Užsikrėtimui pakanka tik 10 viruso dalelių. Virusas išskiriamas ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4 - 6 dienas. Todėl rotavirusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.

Norovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo žmogaus imlumo. Norovirusai taip pat plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba per žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C. Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcija plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.

Inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu.

Adenovirusų yra žinoma daugiau nei 50 tipų ir daugiausia iš jų sukelia ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, bronchitą, plaučių uždegimą, faringitą. Priklausomai nuo tipo, adenovirusai gali sukelti ir kitas infekcijas – gastroenteritą (ypatingai vaikams), konjunktyvitą, cistitą ir kt.

2015 m. buvo užregistruoti 254 adenovirusų sukelti žarnyno infekcijų atvejai (5proc. iš virusinių žarnyno infekcijų). Labiau linkę sirgti adenovirusine infekcija vaikai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Būtent tokiems žmonėms šiais virusais gali būti infekuotos tonzilės, limfmazgiai, žarnynas be klinikinių ligos požymių. Virusus jie gali platinti ilgai. Adenovirusai yra atsparūs dezinfekuojančioms priemonėms ir ilgą laiką gali išgyventi ant užterštų aplinkos paviršių, daiktų ar baseino vandenyje.

Adenovirusai plinta nuo infekuoto žmogaus kitam šiais būdais:

• per artimą sąlytį liečiant rankomis užterštus paviršius ar sveikinantis;
• per orą kosėjant, čiaudint;
• virusais užterštomis (neplautomis) rankomis liečiant burną, nosį, akis.

Sumažinti užsikrėtimo adenovirusais riziką ULAC medikai pataria:

• kuo dažniau plauti rankas su muilu;
• rankas muiluoti ne trumpiau kaip 15-20 sek.;
• kosint ar čiaudint prisidengti burną vienkartine servetėle ar tai daryti į alkūnės sulenkimą;
• neliesti akių, nosies ar burnos neplautomis rankomis;
• vengti artimo sąlyčio su sergančiuoju;
• susirgus pasilikti keletą dienų namuose.

Maisto papilduose ekologiškų žaliųjų dumblių Chlorella milteliuose „Organic Chlorella Powder“  nustatyta patogeninių mikroorganizmų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Skubių pranešimų iš Airijos apie nesaugų maistą ir pašarus gavo VMVT ir sistema RASFF.

Patekę į žmogaus organizmą, jie gali sukelti vėmimą, viduriavimą, galvos skausmą, karščiavimą.

Nesaugių papildų partijos numeris – 140319, geriausi iki 06/2016, gamintojas  – „Foca Organics Ltd.“. Kilmės šalis – Airija, pakuotė po 140 g.

Gamintojas atšaukė iš rinkos ne tik šią, bet ir kitas produkto partijas bei kitus produktus, kurių gamybai žaliųjų dumblių milteliai buvo naudojami kaip žaliava.

Į Lietuvą nesaugius miltelius „Organic Chlorella Powder“ iš Jungtinės Karalystės įsivežė bendrovė „Sveiki produktai“.

Vilniaus VMVT  pradėjo tyrimą dėl nesaugių produktų išplatinimo Lietuvos vartotojams.

„Organic Chlorella Powder“ taip pat išplatinti Austrijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Graikijoje, Airijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Ukrainoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Vartotojai, įsigiję šių maisto papildų, gali grąžinti į prekybos vietas ir atgauti sumokėtus pinigus.

Jei jus ar jūsų artimąjį užklupo gripo virusas, norėdami pasveikti, turėtumėte visų pirma pasikonsultuoti su gydytoju.

Ligos metu yra svarbu gulimas režimas, ramybė, todėl jei yra galimybė sergantį asmenį atskirti nuo kitų šeimos narių atskirame kambaryje, taip ir padarykite. Tačiau nepamirškite dažnai vėdinti ir valyti patalpas. 

Ligoniui būtina gerti daug skysčių, geriau rūgščių (pvz., su citrina, spanguolių sultimis), tinka vaisinės arbatos, žalia arbata. Norėdami pasistiprinti, geriau valgykite sultinį, ypač vištienos (veikia raminančiai, skystina gleives, atstato apetitą ir pan.).

Į gydytoją būtina kreiptis nedelsiant, jei kelias dienas nemažėja temperatūra ir žmogus labai blogai jaučiasi, atsiranda sąmonės sutrikimai, didelis mieguistumas. Jei sunku kvėpuoti, žmogus dūsta. Taip pat jei atsirado stiprus šlapias kosulys.

Į gydytoją kreipkitės ir jei tai atsvejais, jei per 3 dienas būklė negerėja (temperatūra didesnė nei 38,5 ir ji nekrenta). Jei viduriavimas, vėmimas nemažėja ar nepraeina per 2 dienas, tuomet taip pat turėtumėte kreiptis į specialistą.

Temperatūra

Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama. Nebent ligonis labai blogai jaučiasi. Temperatūrą mažina prakaitavimą sukeliančios liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių ar čiobrelių arbatos.

Temperatūrą, didesnę nei 38 laipsnių, patartina mažinti Paracetamoliu arba Ibuprofenu (nerekomenduojama vartoti Aspirino). Geriausia vartoti gryną paracetamolį, o ne kompleksinius preparatus.

Suaugusiems paracetamolis vartojamas ne didesnėmis dozėmis nei 0,5 – 1 g, iki keturių kartų per parą. Didžiausia paros dozė – 4,0 g (4000 mg). Daugelyje sudėtinių preparatų nuo gripo taip pat yra nemaža paracetamolio dozė. Pvz., karštoje Coldrex arbatoje jo yra net 1,0 g (1000 mg). Todėl vartojant sudėtinius preparatus reikėtų pasižiūrėti jų sudėtį ir laikytis nurodytos vartojimo instrukcijos. Didelės paracetamolio dozės yra toksiškos kepenims, gali sukelti net ūmų kepenų nepakankamumą. Atsargiai paracetamolį turėtų vartoti ir inkstų bei kraujo gamybos organų ligomis sergantys žmonės. Jiems didžiausia paros turėtų būti mažesnė nei 4,0 g (4000 mg).

Vyresniems nei 12 metų vaikams ir suaugusiems vienkartinė ibuprofeno dozė skausmui ir karščiavimui mažinti yra 0,2 – 0,4 g (200-400 mg). Ją galima vartoti 3 – 4 kartus per dieną.

Minėtus preparatus taip pat patariama vartoti esant galvos, nugaros ir kitiems skausmams.

Antibiotikai nei gripo profilaktikai, nei gripo gydymui nėra skiriami. Jais yra gydomos bakterinės gripo komplikacijos. Vaistus turi skirti tik gydytojas.

Jei temperatūra didesnė nei 38,5 ir nekrenta 3 dienas būtina kreiptis į gydytoją.

Gerklės skausmas

Gerklės skausmą mažina įvairios čiulpiamos pastilės su eukaliptu, mentoliu, medumi, vitaminu C ir kt., parduodamos vaistinėse, medus, čiobrelių arbata, aerozoliniai purškiami preparatai, gerklės skalavimas druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi. Gerklės skausmą taip pat malšina karštas medaus ir citrinų gėrimas.

Kosulys

Gripui būdingas sausas kosulys.

Sausą kosulį slopina medaus čiulpimas, įvairios čiulpiamos pastilės (ypač su čiobreliu). Padeda virtas pienas su medumi,
rugiagėlių žiedų, čiobrelių arbata, įvairios atsikos÷jimą gerinančios arbatos.

Atsiradus šlapiam kosuliui patariama kreiptis į šeimos gydytoją.

Viduriavimas

Labai svarbu gerti daug skysčių. Tam tinka negazuotas mineralinis vanduo, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo (Vytautas, Birutė, Druskininkai) ar specialūs druskų tirpalai, kurie atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų (mineralinių medžiagų, cukraus) balansą organizme.

Druskų tirpalą galima pasiruošti ir patiems: į 1 litrą virinto vandens (tinka geriamasis vanduo iš butelių) įdėti 1 arbatinį
šaukštelį valgomosios druskos ir 8 arbatinius šaukštelius cukraus.

Viduriuojant rekomenduojama dieta. Gerti tik nesaldintą arbatą (ramunėlių, ąžuolo žievės, granato žievės mėlynių, gervuogių). Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, ryžių košę, keptus obuolius, bananus ir melionus. Vengti pieno produktų, aštraus, riebaus maisto. Tinka jogurtas, kefyras, kiti lengvai virškinami produktai.

Dėl vaistų vartojimo konsultuotis su gydytoju. Jei per 3 dienas būklė nepraeina – kreiptis pas gydytoją.

Vėmimas ir (arba) pykinimas

Gerti daug skysčių. Dieta tokia pati kaip viduriuojant.

Sloga arba užgulusi nosis

Esant slogai ar užgulusiai nosiai, gerti daug skysčių, tai skystina gleives.

Drėkinti aplinkos orą (sausas aplinkos oras tirština išskyras ir džiovina nosies bei gerklės gleivinę). Galima nosį plauti jūros vandens tirpalu (purškalu). Nosies lašai vartojami pagal vaisto instrukciją. 

Patarimai vyresnio amžiaus žmonėms susirgus gripu

Gydymas gripo metu toks pat kaip ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Tačiau didesnį dėmesį kreipti į sveikatą sergantiems lėtinėmis ligomis (ypač sergantiems diabetu, širdies ligomis, astma, plaučių ligomis). Nepamiršti vartoti gydančio gydytojo skirtų vaistų. Pasijutus blogiau dėl turimų lėtinių ligų būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Vasarą džiaugiamės šiluma, gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į sodą ar daržą tiesiog spontaniškai neplautomis rankomis susigundome pasmaguriauti neplautų braškių, aviečių, serbentų, obuolių ar žirnių. Manome, kad mūsų sode ar darže viskas švaru, esą lietaus nuplauta. Tačiau medikai įspėja, kad neplautos sodo ar daržo gėrybės yra dažnėjančių viduriavimų priežastis.

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės gydytojos Dangiros Babenskienės, ne tik neplautos rankos ir uogos bei daržovės priverčia paviduriuoti.

“Sugrįžę iš sodo visai nepagalvojame, kad ant stalo palikome pusryčių ar pietų likučius geram pusdieniui pakepti vasaros saulutėje. Spalva ir kvapas pakito, bet nieko tokio, argi išmesi? Pilvas pats susitvarkys, nieko baisaus, jeigu paviduriuosime. Tik kai viduriavimas užsitęsia ir komplikuojasi sunkesniu apsinuodijimu ar helmintinių kirmėlių žarnyne atsiradimu, kreipiamės į medikus pagalbos. Tiesa, net ir po eksperimentų su sveikata neretai higienos įpročių nepakeičiame, nes po kelis kartus į laboratoriją dėl tyrimų kreipiasi tie patys pacientai, ypač vaikai”, –pasakoja gydytoja D. Babenskienė

Viduriavimas – natūralus procesas ar liga?

Viduriavimas yra tuštinimosi pobūdžio pokytis, dėl kurio padidėja išmatų tūris ir tuštinimosi dažnumas, išmatų konsistencija būna nuo minkštos iki vandeningos. Ūmus viduriavimas trunka mažiau kaip 14 dienų, o lėtinis – ilgiau. Viduriavimu vadinamas toks tuštinimasis, kai tuštinamasi tris ir daugiau kartų per parą. Ūmus viduriavimas – dar dažnesnis.

Pasak D. Babenskienės, viduriavimą reikėtų suvokti ne tik kaip apsinuodijimo sugedusiu maistu požymį. Dažniausios viduriavimo priežastys – virusinės infekcijos, viduriavimas dėl toksinų poveikio ir su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas.

„Kur kas įvairesnės ir sunkiau diagnozuojamos lėtinio viduriavimo priežastys. Kūdikius kamuoja funkcinis viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas, o suaugusiems viduriavimas gali pažeisti įvairius organus bei pasibaigti celiakija ar net vėžiu“, – įspėja gydytoja.

Ūmus viduriavimas vasarą dažnesnis

Dėl didesnio vaisių ir daržovių vartojimo bei greitesnio maisto gedimo per karščius vasarą padidėja rotovirusu apsikrėtusių pacientų. Rotovirusas – dažniausia sunkaus viduriavimo priežastis. Ši liga plinta nuo žmogaus žmogui per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Kalcivirusai (Norvalko ir norovirusas) taip pat plinta fekaliniu-oraliniu keliu, dažnai per užterštą maistą ir vandenį. Liga trunka 2-3 dienas. Jos simptomai – karčiavimas, pilvo spazminiai skausmai, viduriavimas ir vėmimas.

Gydytoja D. Babenskienė atkreipia dėmesį, kad viduriavimas yra ir infekcinio hepatito A simptomas.

„Infekcinis hepatitas A – sindromas, kuriam būdingas kepenų ląstelių uždegimas ir žūtis. Įtariant hepatitą turime pagalvoti apie hepatito virusus, ypač A, kuris perduodamas per nešvarias rankas (fekaliniu-oraliniu keliu). Tai itin aktualu vasaros metu, kada  hepatito A virusu užsikrečiama pavartojus užteršto vandens ar maisto (sulčių, žuvies, moliuskų ir kt.). Didelė rizika susirgti hepatito A infekcija atostogaujant Egipte, Tunise, Maroke, Indijoje, Tailande ir kt. šalyse. Šiuo virusu galima užsikrėsti ne tik keliaujant po minėtas šalis, bet ir Lietuvoje“, – teigia gydytoja D. Babenskienė.

Hepatito A inkubacinis laikotarpis trunka nuo 15 iki 50 dienų. HAV infekcija pasireiškia staiga ir nespecifiniais simptomais. Žmogus gali karščiuoti, blogai jaustis, būdingas pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Po savaitės nuo simptomų pradžios gali atsirasti gelta.

Nuo šios infekcijos specifinio gydymo nėra, o iki 0,6 proc. apsikrėtusiųjų miršta. Vyresniame amžiuje mirtingumas dėl hepatito A infekcijos – dar didesnis.

„Jeigu norite apsisaugoti nuo hepatito A infekcijos, nedelskite ir pasiskiepykite. Vakcinos yra skirtos suaugusiems ir vaikams. Taip pat būtina kruopščiai plauti vaisius, daržoves, rankas bei naudoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą“, – pataria D. Babenskienė.

Viduriavimą sukelia ne tik hepatitas A

Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė Jolita Sadauskaitė tikina, kad lėtinis viduriavimas yra susijęs su celiakija, todėl dažnai viduriuojant reikėtų pasitikrinti ir dėl šios ligos.

„Celiakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga, kuri atsiranda dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Šia liga serga suaugusieji ir vaikai. Pasaulyje celiakija serga apie 1 proc. gyventojų. Lietuvoje celiakija – dar retai diagnozuojama liga, nes dėl jos tik retas pasitikrina“, – pastebi J. Sadauskaitė.

Jeigu celiakija laiku negydoma, pažeidžiami  įvairūs organai ir audiniai – žarnynas, oda, kepenys, jungiamasis audinys, sąnariai, gimda, širdis, smegenys, skydliaukė ir kt. Gali išsivystyti net vėžys.

„Dėl celiakijos derėtų pasitikrinti visiems, kurie serga autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, autoimuniniu tiroiditu, reumatoidiniu artritu ir kitomis ligomis: osteoporoze, osteopenija, geležies stokos anemija, nevaisingumu ir kt. Celiakijos tyrimai atliekami didžiosiose Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose“, – informuoja Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė J. Sadauskaitė.
          
Viduriavimas su krauju – vėžio ženklas

Pasak medikų, jeigu viduriuojama ar tuštinamasi su krauju, tai gali būti onkologinės ligos požymis. Šiuo atveju dažnai viduriavimas keičiasi su užkietėjusiais viduriais ar normaliu tuštinimusi. Tačiau kitų simptomų ar kraujo išmatose plika akimi galime ir nepastebėti. Liga gali tęstis metus ir progresuoti dešimtmečius. Nediagnozuotas vėžys metastazuoja visame organizme.

Viduriavimas gali baigtis ir kitomis komplikacijomis: elektrolitų ir vandens trūkumu.  Ypač užsitęsęs viduriavimas labai pavojingas vaikams. Dėl minėtų priežasčių gali ištikti net mirtis. Todėl viduriavimas – rimtas ligos simptomas ir būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nustatyti priežastį bei laiku pradėti gydymą.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ryškėja tendencija valgyti maistą iš natūralių produktų, atsiranda vis daugiau sveiko gyvenimo išpažinėjų. Šie žmonės ir sunegalavę ieško natūralių gydymo šaltinių, tikėdamiesi ne tik gero rezultato, bet ir kuo mažiau nepageidaujamo poveikio.

Vienas tokių ekologiškų ir švarių gamtos produktų, kurių gydomosios savybės žinomos nuo gilios senovės, yra molis. Jis vertinamas už sugebėjimą sugerti bei sutraukti nuodus ir mikrobus. Dėl šios savybės vaistiniai molio preparatai vartojami viduriavimui gydyti, nes iš skrandžio ir plonųjų žarnų molis surenka nuodus bei mikrobus, nukenksmina juos ir pašalina iš organizmo.

Pasak vaikų ligų gydytojos doc. Giedros Levinienės, dažniausios ūminio viduriavimo priežastys – žarnyno infekcijos, kurias sukelia virusai ir bakterijos, rečiau – grybeliai, pirmuonys. Infekcija plinta per užterštą maistą, vandenį ar kontaktiniu būdu. Vasarą dažniausiai sergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, žiemą – virusinėmis. Viduriavimą gali sukelti ir kai kurie maisto produktai, vaistai. „Nors viduriavimas ir yra apsauginė organizmo reakcija, mat taip jis ginasi nuo patekusių kenksmingų medžiagų, ši būklė dėl savo komplikacijų gali būti itin pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą, todėl labai svarbu šalinti viduriavimo priežastį ir atkurti jo metu netektų skysčių balansą“, – pabrėžia doc. G. Levinienė.

Pasak specialistės, medicinos mokslui nustačius viduriavimo sukėlėjus – virusus ir bakterijas, ir tai, jog jų sukelti patologiniai bei fiziologiniai mechanizmai yra tokie patys, buvo pradėta molio pagrindu kurti ligos sukėlėjus absorbuojančius vaistinius preparatus, tokius kaip, pavyzdžiui, aliuminio-magnio salicilato plokštelės, išgaunamos iš gryninto baltojo molio.

Gryninto baltojo molio savybių dėka šios plokštelės dėl savo ypatingos sluoksniuotos struktūros itin veiksmingai suriša bakterijas ir toksinus. Mat paties baltojo molio savybė – slopinti padidėjusią skysčių ir elektrolitų sekreciją žarnose, sugerti jų perteklių ir taip mažinti viduriavimą. Taip atstatoma ir gydoma pažeista gleivinė, atkuriamas jos mikrobiologinis užtvaras, leidžiantis atsinaujinti enterocitams (žarnų epitelio ląstelėms). Atsinaujinus žarnyno ląstelėms, atkuriamos ir gleivės, kurios galiausiai geba tinkamai užtikrinti natūralią žarnyno apsaugą.

Klinikinėje praktikoje aliuminio-magnio salicilato plokštelės vartojamos daugiau kaip 25 metus tiek vaikų (įskaitant kūdikius), tiek ir suaugusiųjų ūminiam bei lėtiniam viduriavimui, simptominiam skausmui, susijusi su stemplės, skrandžio, dvylikapirštės ir storosios žarnos ligomis, gydyti. Svarbiausia, kad paties preparato organizmas nepasisavina – jis tik skatina kenksmingų medžiagų pasišalinimą.

Vartojant preparatus su moliu tik pasirodžius pirmiesiems viduriavimo požymiams, gana dažnai galima išsigydyti ir namų sąlygomis – dažniausiai pagerėjimas pastebimas po 2-3 dienų, nors simptomai silpsta nuo pirmųjų preparato vartojimo valandų. „Jei praėjus kelioms dienoms pagerėjimas nepajuntamas, patariama kreiptis į gydytoją, – sako doc. G. Levinienė. – Ir jokiu būdu negalima delsti, jei sunegalavus, jau pačioje pradžioje pakyla aukšta kūno temperatūra, kankina stiprūs pilvo skausmai, išmatose yra kraujo, viduriuojama labai dažnai (daugiau nei 15-20 kartų per dieną) ir jei viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas vaikams ir ilgiau nei 5 dienas suaugusiems“.

Gydytoja pastebi, jog nemalonaus negalavimo galima išvengti laikantis elementarių asmens higienos taisyklių: plauti rankas atėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, prieš valgį ir t.t. „Kelionėse geriau negerti vandens iš čiaupo, nevalgyti nepažįstamo, egzotiško maisto, ypač daug ir iš karto“, – pataria doc. G. Levinienė, pridurdama, jog sunegaluoti galima ne tik nuo į organizmą patekusios infekcijos – viduriavimą gali sukelti ir stresas bei įtampa. Todėl tikrąsias viduriavimo priežastis gali nustatyti tik specialistai.

Minėdamas pirmąją Jungtinių Tautų (JT) pasaulinę tualetų dieną ją inicijavęs Singapūras antradienį paragino labiau stengtis gerinti sanitarines sąlygas besivystančiose šalyse.

Šios salos, kurioje švarai teikiama itin didelė reikšmė, aplinkos ir vandens išteklių antroji ministrė Grace Fu (Greis Fu) konferencijoje šia tema sakė, kad 80 proc. iš tų 2,5 mlrd. pasaulio žmonių, kurie neturi pagrindinių sanitarinių sąlygų, gyvena Azijoje.

"Dar daug reikia padaryti, nes nepakankama sanitarija yra pagrindinė priežastis infekcinių ligų plitimui, kuris savo ruožtu didina išlaidas sveikatos apsaugai ir mažina našumą", - sakė ji.

Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad 1,1 mlrd. žmonių visame pasaulyje tuštinasi lauke ir kad kasdien nuo viduriavimą sukeliančių ligų, kurioms galima užkirsti kelią, miršta kone 2 tūkst. vaikų.

Prasta sanitarija ir prastas vandens tiekimas taip pat sukelia besivystančiose šalyse ekonominius nuostolius, kurie kasmet sudaro 260 mlrd. dolerių, nurodo JT.

Liepą ši pasaulinė organizacija, atsižvelgdama į Singapūro pasiūlymą, paskelbė lapkričio 19-ąją Pasauline tualetų diena. Singapūro pasiuntinys sakė, jog jam nerūpi, jei žmonės juokauja apie šią kampaniją.

"Esu tikras, kad bus juoko spaudoje ir visuomenėje, kai bus pranešta, kad JT skelbia Pasaulinę tualetų dieną", - liepos mėnesį, prieš vienbalsiai priimtą Generalinės Asamblėjos sprendimą sakė Singapūro reikalų patikėtinis Markas Neo.

"Jų juokas yra sveikintinas, ypač jei jie pripažins vyraujantį ir nesveiką tabu, kuris neleidžia vykti atvirai ir rimtai diskusijai apie pasaulines sanitarijos ir tualetų problemas", - sakė jis Asamblėjai.

Singapūras šios kampanijos ėmėsi dėl savo piliečio Jacko Simo (Džeko Simo), kuris vadinamas "ponu Tualetu", pastangų gerinti sanitariją visame pasaulyje.

Šis verslininkas įkūrė Pasaulinę tualetų organizaciją, kuri besivystančiose šalyse propaguoja sanitariją informavimu, technologijomis, švietimu ir verslo galimybių kūrimu su tualetais susijusioms kompanijoms.