Nuo 2018 iki 2023 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo daugiau nei septynis kartus – nuo 1,9 mlrd. iki 13,7 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europos šalių ekosistemos.

Be to, ji sudaro trečdalį (31 proc.) bendros Baltijos šalių regiono vertės, pranešė Inovacijų agentūra.

Pagal vienaragių vertės ir šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį Lietuva Pasauliniame inovacijų indekse užima pirmą vietą ir prilygsta Estijos, Izraelio ir JAV startuolių ekosistemoms.

Pagal 2023 metais pritrauktas rizikos kapitalo investicijas Lietuvos startuoliai pakilo net keturiomis pozicijomis – juos pralenkia tik Estijos ekosistema.

„Pagal rizikos kapitalo investicijas Lietuva šiuo metu yra antra Vidurio ir Rytų Europoje. Visi turėtume didžiuotis tokiu milžinišku pasiekimu“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Dealroom“ duomenimis, 2023 metais Lietuvoje įkurti ir įsikūrę startuoliai pritraukė 292,3 mln. eurų investicijų – 30 proc. mažiau nei 2022 metais (414,3 mln. eurų), tačiau daugiau nei prieš pandemiją. Anot analitikų, Europoje rizikos kapitalo investicijos mažėjo vidutiniškai 38 proc.

Pernai Lietuvoje didžiausias investicijas pritraukė pasaulinio saulės parkų projektavimo programinės įrangos kūrėja „PVcase“ (89 mln. eurų), informacijų technologijų startuoliai „Nord Security“ ir „Cast AI“ (atitinkamai 89 mln. ir 51,6 mln. eurų).

Vilniuje sukuriama 91 proc. visos Lietuvos startuolių įmonių vertės, sostinės ekosistemos vertė, palyginti su 2019 metais, išaugo penkis kartus  iki 12,4 mlrd. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad Lietuvoje jau dabar panorėjusios spartinti augimą investicijomis iki 10 Lietuvos įmonių galėtų tapti „vienaragiais“ – tai privačios po 1990 metų įkurtos įmonės, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Tačiau šios bendrovės vis dar auga tik iš savo kapitalo.

„Gal 2023 metai nebuvo rekordiniai, bet linkme einam gera, virš 10 mlrd. eurų mūsų startuolių vertė yra. Jeigu pasižiūrėtume apskritai, retrospektyviai, per keletą metų beveik 17 kartų, o gal ir daugiau dabar ta vertė yra išaugusi“, – BNS teigė ministrė.

„Tesonet“ grupės, valdančios „NordVPN“ ir „Surfshark VPN“ prekės ženklus, plėtros ir įsigijimų bei susijungimų viceprezidentas Matas Ignatavičius sako pastebėjęs, kad esant dideliam ekonominiam neapibrėžtumui Lietuvos startuoliai išsiskyrė sugebėjimu augti patys iš savęs, o ne iš investicijų.

Gal 2023 metai nebuvo rekordiniai, bet linkme einam gera, virš 10 mlrd. eurų mūsų startuolių vertė yra.

 

Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė prognozuoja, kad didesnio startuolių augimo galima tikėtis antroje šių metų pusėje. Be to, pasak jos, rizikos kapitalo fondai žada, kad jau pirmąjį šių metų ketvirtį bus mažiausiai du didesni investicijų į startuolius sandoriai.

2023-iaisiais Lietuva išsiskyrė Europos kontekste

Rizikos kapitalo bendrovės „Atomico“ pernai lapkritį paskelbtos ataskaitos duomenimis, visoje Europoje investicijų apimtis iki 2023-ųjų rugsėjo mažėjo arba nepakito. Tik nedaugelis šalių šią tendenciją paneigė – Lietuva, Rumunija ir Liuksemburgas buvo vienintelės, kur bendras investuotas kapitalas per metus iki pernai rugsėjo padidėjo.

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, bendra investicijų į startuolius Lietuvoje suma 2023 metais siekė 272 mln. eurų – 7 proc. mažiau nei 2022 metais.

Europos rinkoje startuolių pritrauktos rizikos kapitalo investicijos 2023 metais, palyginti su 2022 metais, turėtų mažėti beveik perpus – iki 41 mlrd. eurų, kai pernai startuoliai pritraukė 75,4 mlrd. eurų, skelbia „Atomico“.

Europoje iki 2023 metų spalio pabaigos taip pat įsteigta mažiausiai naujų „vienaragių“ per dešimtmetį – vos septyni, kai, pavyzdžiui, 2021 metais milijardinį įvertinimą pasiekė 107 bendrovės.

BNS kalbinti rinkos dalyviai sutinka, kad Lietuva čia parodė išskirtinumą – šalies verslas ir iki šiol nebuvo labai išlepintas kapitalo prieinamumu, bendrovės sandoriuose nebuvo pervertinamos, dauguma startuolių verslus augina ne iš išorinių investicijų, o iš pelno.

„Kai 2022 metų pradžioje sugriuvo finansinės rinkos, karas Ukrainoje ir tiesiog buvo aišku, kad ateina sunkūs laikai, labai nemaža dalis tų startuolių, kurie dar neseniai buvo fokusuoti į augimą bet kokia kaina, jie taip greitai persistrategavo. (...) Tas neišlipimas, kapitalo neprieinamumas būtent ir lėmė, kad mes nebuvom per daug išlepę, per daug pervertinti, nebuvo prieš tą sunkų laikotarpį per daug išpūstos vertės, tai ir tos duobės neatsitiko“, – BNS aiškino „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė.

„Tesonet“ grupės viceprezidentas M. Ignatavičius mano, jog 2023 metai parodė šalies ekosistemos stiprumą, kuo ji  išsiskiria nuo likusio pasaulio – dar prieš penkerius metus šalyje nebuvo daug rizikos kapitalo, kuris dažniausiai ir finansuoja ankstyvos stadijos startuolius, tuo metu užsienyje, netgi Estijoje, tas kapitalas buvo lengviau prieinamas.

„Tas lėmė, kad mūsų rinkoje startuoliai ieškojo to product market (rinkų, kuriose produktai parduodami tiesiai naudotojui – BNS) nuo pat pirmos dienos ir jie buvo bootstrappinami (kai įmonė su mažu kapitalu auga iš savo pelno – BNS)", – sakė M. Ignatavičius.

„Lietuva iš dalies dėl to tapo tokiu spotlight (dėmesio centru – BNS), nes būtent tokių kompanijų čia yra labai daug“, – pridūrė jis.

Didžiausias investicijas – po 100 mln. JAV dolerių (91 mln. eurų šios dienos kursu) – 2023 metais pritraukė kibernetinio saugumo produktus kuriantys „Nord Security“ ir „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos startuolis „PvCase“.

Be to, 55 mln. JAV dolerių (51 mln. eurų) pernai pritraukė ir Vilniuje inžinerijos centrą turintis JAV startuolis „CastAI“, vystantis dirbtiniu intelektu paremtą debesijos platformą.

A. Armonaitė pabrėžė, kad itin svarbu atkreipti dėmesį į pernai lapkritį Vilniuje padalinį įkūrusį JAV startuolių akceleratorių „Plug & Play“.

„Mums pavyko pasiekti gan didelį ir iki šiol neregėtą dalyką – į Lietuvą pritraukti tarptautinį akseleratorių, kas reiškia, kad jau nuo kitų metų Lietuvoje startuos tarptautinė iš Silicio slėnio kilusi „Plug & Play“ programa. (...) Dabar (Lietuvos startuoliai – BNS) turės ir priėjimą prie korporacijų pasaulinių ir tarptautinių „know-how“ žinių ir pagaliau tos globalesnės situacijos“, – sakė A. Armonaitė. 

„Plug & Play“ Rytų Europos regiono vadovas Uranikas Begu interviu BNS spalį teigė, kad per trejus metus Lietuvoje numatoma įgyvendinti penkių ciklų startuolių akceleravimo programa padės išauginti daugiau „vienaragių“.

Pagal susitarimą JAV bendrovė investuos 5,9 mln. eurų į ne mažiau kaip 45 startuolius – iki 2026-ųjų kovo ji įgyvendins penkis akceleravimo ciklus, kiekviename iš jų dalyvaus nuo 10 iki 15 atrinktų startuolių, o iš viso bus išauginta ne mažiau kaip 60 verslų.

2024-aisais startuoliai bus drąsesni, daugės investicijų

„Atomico“ duomenimis, Europoje daugiausia „vienaragių“ milijonui gyventojų turi Estija (4,5), o Lietuva yra 13-oje vietoje (0,7). Šiuo metu Lietuvoje „vienaragio“ statusą turi dvi bendrovės – „NordSecurity“ ir „Vinted“.

Užsienio investuotojai ir velesnės stadijos investuotojai atranda tą Lietuvą, tokios sėkmės istorijos, kaip „PVcase“, tas pats „NordVPN“.

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi duomenų apie startuolius teikėjos „Dealroom“ duomenimis, 2023 metų vasarį „vienaragiu“ paskelbė ir skelbimų portalus, įskaitant skelbiu.lt, Baltijos šalyse valdančią bendrovę „Baltic Classifieds Group“, tačiau remiantis tarptautiniais kriterijais, šios bendrovės negalima laikyti vienaragiu, nes grupė nuo 2021 metų listinguojama Londono akcijų biržoje, o tokios bendrovės nelaikomos „vienaragiais“.

A. Armonaitės teigimu, Lietuvoje jau dabar galėtų būti daug daugiau „vienaragių“, tačiau dėl bendrovių noro augti tvariai – iš pelno, ne investicijų – jų vertė nėra įvertinama ir jos oficialiai negauna tokio statuso.

„Dalis lietuviškų kompanijų tikrai yra labai arti to vadinamo „vienaragio“ statuso, bet jos tą augimą, natūralu, kad planuoja tvariai. (...) Esu tikra, kad tų būsimų „vienaragių“ mūsų Lietuvos laukuose jau ganosi visai nemažai, sakyčiau šiuo metu iki 10-ies ir per artimiausius keletą metų jų bus“, – tikino A. Armonaitė.

I. Langaitė pabrėžė, kad „daugumai startuolių „vienaragio“ statusas nėra tikslas savaime, čia tiesiog tokia natūrali pasekmė to sėkmingo augimo“, o dauguma kandidatų į „vienaragius“ yra iš pelno augančios bendrovės, kurioms išorės investicijų, atrodo, nereikia.

„Vis dėlto, rizikos kapitalo fondų bendrovės žada, kad jau pirmąjį 2024 metų ketvirtį galime pamatyti mažiausiai du didesnius investicijų į startuolius Lietuvoje sandorius“, – „Unicorns Lithuania“ pranešime sakė I. Langaitė.

Vis dėl to, „Unicorns Lithuania“ vadovė mano, kad startuoliai verslo augimą šiemet planuos drąsiau, Lietuvoje gali atsirasti ir „vienaragių“, o didesnių proveržių bus metų antroje pusėje.

„Gali būti, kad pradžia metų bus tokia sunkesnė, kaip ir bet kokiam kitam verslui, nes tiesiog vis dar turim to neapibrėžtumo ir didelių palūkanų situaciją ekonomikoje, bet, kaip ir ekonomistai sako, kad metų antroje pusėje greičiausiai pamatysim jau kažkokius atsigavimo ženklus ir tas turbūt labai greitai pasimatys ir startuoliuose“, – BNS sakė I. Langaitė.

„Startuoliai mato, kad čia ne viena krizė, o krizė po krizės ir toks maratonas praktiškai krizių ir kaip ir visi prisitaikė prie to ekonominio neapibrėžtumo sąlygų ir būtent tokiomis sąlygomis, galima sakyti, įprato dirbti“, – apibendrino ji.

M. Ignatavičius pridūrė, kad jau dabar matomas didesnis užsienio investicijų fondų susidomėjimas Lietuvos ekosistema.

„Užsienio investuotojai ir velesnės stadijos investuotojai atranda tą Lietuvą, tokios sėkmės istorijos, kaip „PVcase“, tas pats „NordVPN“, mus vis labiau turbūt padeda į žemėlapį tų investuotojų ir jie galbūt mažiau bijo šito regiono ir labiau jį pažįsta“, – sakė „Tesonet“ grupės viceprezidentas.

Vidutinė investicijų į startuolius suma 2023 metais siekė 10 mln. eurų – 20 proc. daugiau nei 2022 metais (8 mln. eurų) ir 30 proc. daugiau nei 2021 metais (7 mln. eurų).

Dirbtinis intelektas keičia startuolių ekosistemą

Įmonė „OpenAI“, 2022 metų lapkričio 30 dieną paleidusi pokalbių robotą „ChatGPT“, itin sudomino pasaulį dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis – 2022 metais į DI Europoje investuota rekordinė – 8,6 mlrd. JAV dolerių (7,8 mlrd. eurų) suma.

Vis dėl to, „Atomico“ duomenimis, 2023 metais DI ekosistema subrendo ir nurimo – investicijos Europoje sumažėjo 67 proc. iki 5,8 mlrd. dolerių (5,3 mlrd. eurų).

I. Langaitės teigimu, DI išpopuliarėjimas itin pakeitė startuolių rinką – didžioji dalis įmonių šią technologiją turėjo pritaikyti savo produktuose, dalis – pakeisti darbo pobūdį, DI taip pat turi didelę įtaką mažos kvalifikacijos darbuotojams.

„Jau šiandien girdim, kad tai tikrai keičia darbo rinką kaip tokią ir pačius verslus. Tarkime, ne vienas startuolis yra pasakęs, kad klientų aptarnavimo srityje jie jau nemažai taiko dirbtinio intelekto tame procese, tai reiškia, kad reikės mažiau tokių žmonių“, – minėjo I. Langaitė.

„Kai kuriems startuoliams iškilo net verslo modelio klausimas, ar jų nišos, kurią jie iki šiol užėmė, neperims dirbtinis intelektas. (...) Jau 2023 metai buvo apie DI, šie metai bus tik labiau“, – pridūrė ji.

„Unicorns Lithuania“ vadovės teigimu, 2024 metais gali itin išryškėti tendencija, kai įmonėse vyksta darbuotojų persiskirstymas, reikės mažiau nekvalifikuotų ir daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų: „Bus daugiau fokuso į tą kūrybinę, strateginę ir kvalifikuotą funkciją atlikti“.

M. Ignatavičius pridūrė, kad 2023 metais didelė dalis verslų DI pritaikė gerai neišsiaiškinę, kiek tai naudinga, ar kitoms įmonėms nebus lengva atkartoti tos pačios paslaugos, todėl 2024 metais gali pradėti ryškėti tendencija, kai DI technologija yra išimama iš siūlomo produkto.

„Atsiranda visa nauja startuolių banga, kurie bando monetizuoti tam tikras DI funkcijas, tai bus labai įdomu stebėti, kaip rinka mature’ina (bręsta – BNS). Šiuo metu yra tikrai daug hype (išpūsto šurmulio, susidomėjimo – BNS) aplink visą šitą tačiau kai kurie iš tų modelių tiesiog bando ant tų keywords (raktažodžių – BNS) eiti, ant to DI žaisti, o kiek tai yra ilgoje perspektyvoje tvarūs verslai ir kiek jie yra neatkartojami konkurentų, tai čia reikės išsiaiškinti“, – sakė jis.

„Kiekvienas dešimtmetis turbūt pasižymi kažkokiu nauju trend'u (tendencija, mada – BNS), kas padaro kažkokią technologiją prieinama plačiam naudojimui, žmonių ratui“, – apibendrino M. Ignatavičius.

Startuoliai plečiasi greičiau nei kvalifikuotų specialistų gretos

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, per trejus metus (nuo 2020 metų) Lietuvos startuolių ekosistemos darbuotojų skaičius augo 178 proc. iki 17,8 tūkst. (gruodžio duomenimis). Vis dėlto, vien asociacijos puslapyje sausio pradžioje buvo daugiau nei 420 skelbimų naujiems darbuotojams.

Lietuva šiemet tapo pirmąja šalimi kontinente, kuri labai anksti, nuo penktų klasių pradeda mokyti skaitmeninio verslumo vaikus.

 

I. Langaitės teigimu, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje matoma tendencija, kai itin sparčiai augantys startuoliai neberanda tinkamos kvalifikacijos žmonių. Anot jos, kova dėl jų vyksta ne tik viduje, tačiau ir tarp šalių, todėl Lietuvai, kaip mažai,  daug pramogų ar galimybių negalinčiai pasiūlyti ekonomikai, itin svarbu vystyti infrastruktūrą, kad užsieniečiams būtų kuo patogiau integruotis.

„Iš tiesų mūsų institucijose dar per mažai anglų kalbos, ir patys darbuotojai ne visi kalba angliškai, bet ir pačiuose puslapiuose mažai anglų kalbos. (...) Kas tikrai padėtų, kad turėtume daugiau specialistų, tai kad turėtume informacijos (valstybinių institucijų svetainėse – BNS) ne vien lietuvių kalba“, – pabrėžė ji.

Pasak jos, Lietuvos startuoliams itin padėtų migracijos procedūrų lengvinimas, skaitmeninio klajoklio vizos įgyvendinimas (angl. digital nomads visa – leidimas dirbti šalyje joje negyvenant), progresinio GPM tarifo naikinimas aukštas pajamas uždirbantiems, naudų darbuotojams apmokestinimo peržiūrėjimas.

„Tačiau reikia pripažinti, kad per pastaruosius kelerius metus yra įvykę tam tikrų pozityvių pokyčių, tas pats International House Vilnius (institucija, kurioje į Lietuvą atkeliavę užsieniečiai didžiąją dalį dokumentų gali susitvarkyti vienoje vietoje – BNS), tas vieno langelio principas“, – aiškino I. Langaitė.

A. Armonaitė pabrėžė, kad jau dabar padaryta labai daug, bet tas sukurs vertę ilgesniu laikotarpiu.

„Lietuva šiemet tapo pirmąja šalimi kontinente, kuri labai anksti, nuo penktų klasių pradeda mokyti skaitmeninio verslumo vaikus. Ne visos dar, aišku, mokyklos tame dalyvauja, bet startuojam su keliolika Lietuvoje, esame pirmi pasaulyje. (...) Dirbam ties „Work in Lithuania“ projektu, jis toliau yra aktyviai tobulinamas. Svarbiausia yra švietimo sistema, tai ten auginame talentus, traukiame ir išlaikome juos“, – BNS sakė ministrė.

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, Lietuvoje aktyviai veikiantys startuoliai trečiąjį 203 metų ketvirtį sumokėjo 92 mln. eurų mokesčių – 15 proc. daugiau nei prieš metus. Jų darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 3,8 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 12 proc. (400 eurų) daugiau.

Visi Lietuvoje veikiantys startuoliai 2022 metais pritraukė 293 mln. eurų, 2021 metais – 429 mln. eurų (iš jų 250 mln. eurų – pirmasis Lietuvos „vienaragis“ „Vinted“), 2020 metais – 43 mln. eurų, 2019 metais – 170 mln. eurų.

„Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiuo metu vertinama 9,5 mlrd. eurų.

„Ekosistema (startuolių – BNS) jau kurį laiką veikia gana gyvybingai, šiuo metu esame antri Vidurio Rytų Europoje po Kroatijos pagal ekosistemos augimą. Mūsų startuolių vertė yra išaugusi septyniolika kartų per keletą paskutinių metų. Tai traukia ir įvairių tarptautinių rizikos kapitalo fondų akį, kas gi čia ta Lietuva, ir kas gi čia vyksta“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.

„Mes toliau iš tikrųjų dirbame, kad Lietuvoje būtų daugiau vienaragių“, – teigė ministrė.

Pasak jos, vienaragių skaičiaus augimą Lietuvoje lemia startuolių ekosistemos lankstumas bei talentų koncentracija.

„Lietuva, kaip nedidelė šalis, mes visada stengiamės būti greitesni, lankstesni, proaktyvesni, drąsesni, kartais gerąja prasme įžūlesni negu kiti ir dėl to taip veikia“, – teigė A. Armonaitė.

„Antras dalykas, aišku, yra talentingi žmonės. Šiuo metu informacinių ryšių technologijų srityje Lietuvoje dirba apie 50 tūkst. žmonių. Įsivaizduokite, iš trijų milijonų – 50 tūkst. yra gana rimta kompentencija, kuri čia yra. Matome, žmonės kartais padirba paslaugų centruose, kurie Vilniuje įsikūrę, ir jau kažkur šalia pradeda savo startuolį, savo įmonę“, – pridūrė ministrė.

Apie tai, kad Lietuva turi tris vienaragius, tarp kurių yra ir skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“, remdamasi „Dealroom“ parengta 2022 metų Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalga, praėjusį trečiadienį pranešė Inovacijų agentūra.

Vis dėlto paskelbus, kad trečiuoju Lietuvos vienaragiu tapo „Baltic Classifieds Group“, viešai suabejota, ar įmonė gali būti vertinama kaip vienaragis. Pasak žiniasklaidos, remiantis tarptautiniais kriterijais, „Baltic Classifieds Group“ negalima laikyti vienaragiu, nes grupė nuo 2021 metų listinguojama Londono akcijų biržoje, o tokios bendrovės nelaikomos vienaragiais. Jais apibūdinami privačiai valdomi startuoliai, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių.

BNS kalbinti ekspertai teigė, kad nėra aiškių kriterijų, kurie leistų neabejotinai suteikti tokį vertinimą, todėl lieka erdvės spekuliacijoms.

Tuo metu savo svetainėje 2021 metų kovą paskelbtame įraše „Dealroom“ nurodo, jog vienaragiams priskiria nuo 1990 metų įkurtas technologijų įmones, kurių vertė arba kaina viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Portalas vienaragiams taip pat priskiria startuolius, kurių pirminio viešojo akcijų siūlymo (IPO) kaina buvo mažesnė nei 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėliau jos „peržengė stebuklingą (1 mlrd. JAV dolerių – BNS) ribą“.

Jungtinėje Karalystėje registruota „Baltic Classifieds Group“ yra Lietuvoje registruotos įmonės „Antler Group“ akcininkė – pastaroji valdo internetinių skelbimų įmones Baltijos šalyse, o Lietuvoje – įmonę „Diginet LTU“, kuriai priklauso skelbimų portalai autoplius.lt, aruodas.lt, ntz.lt, skelbiu.lt, cvbankas.lt, paslaugos.lt, kainos.lt.

Lietuvoje vienaragio statusą taip pat turi drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ bei kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas sako, kad įprastai tokio vertinimo sulaukia privačios bendrovės, kurių vertė viršija milijardą JAV dolerių, tačiau jų akcijomis pradėjus prekiauti biržoje jos praranda šį titulą. 

„Aiškaus kriterijaus nėra, labai neformaliai – tai visos privačios, pabrėžiu, privačios kompanijos, pasiekusios apie vieną milijardą vertės, yra sąlyginai vadinamos „unicornais“. Kai jie tampa listinguojami, kotiruojasi biržoje, tai techniškai taip nevadinami, nes ir „Google“, ir „Facebook“ dėl to jau seniai taip nevadinami“, – BNS trečiadienį sakė I. Laursas.

Aiškaus kriterijaus nėra, labai neformaliai – tai visos privačios, pabrėžiu, privačios kompanijos, pasiekusios apie vieną milijardą vertės, yra sąlyginai vadinamos „unicornais“. 

Komunikacijos agentūros „More“ vadovas Erikas Murinas teigia, jog „Baltic Classifieds Group“ negalima vadinti „vienaragiu“, nes įmonė listinguojama Londono biržoje, be to, jos vertė nesiekia milijardo nei eurais, nei JAV doleriais, nei  svarais sterlingų.

„Pagrindiniai požymiai yra du: tai nėra privati kompanija, antra, tai nėra kompanija, kurios vertė siekia milijardą eurų ar dolerių ar svarų sterlingų, nes ji yra listinguojama Londono biržoje“, – BNS trečiadienį sakė E. Murinas.

Kita vertus, vieša prekyba akcijomis parodė tikrąją „Baltic Classifieds Group“ vertę, sako I. Laursas.

„Kadangi jie ką tik išėjo į biržą, išėjimas labai dažnai yra kortų atvėrimas visuomenei, nes iki tol kompanijos renkasi viešai nepublikuoti pajamų ir kitų duomenų, nes tai paprasčiausia komercinė paslaptis. Netiesiogiai išvedžiojimai vertinimo – investicijos ir panašiai, bandoma jomis spekuliuoti, jos yra ypatingai pritemptos, nes tikrieji finansai nepublikuojami“, – sakė I. Laursas.

Anot jo, Lietuvoje gali būti daugiau tokios vertės bendrovių, apie kurias šiuo metu nėra žinoma.

„Manyčiau, kad dar ne vieną ir ne dvi tokias turime, bet nežinome, nes kol kompanija nėra įvertinta per biržą, iki tol iš esmės bet kokie spėliojimai yra nuomonė, ne daugiau. Nes nei pelnas, nei pajamingumas, nei apyvarta nėra indikacija“, – sakė I. Laursas.

Jo teigimu, „vienaragio“ terminas yra labai neapibrėžtas.

„Privačios kompanijos pasirenka neatskleisti, visuomenei belieka spekuliuoti, dėl to tas terminas „unicornas“ yra ypatingai neapibrėžtas, jis tiesiog nurodo, kad tai stambi privati kompanija“, – sakė I. Laursas.

E. Murinas taip pat sutinka – „Baltic Classifieds Group“ atvejis įrodo, jog nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis bendrovę būtų galima vadinti vienaragiu.

„Šiuo atveju atrodo kaip kažkoks kompleksas, kad kažkas kitas mums turi pasakyti, nes patys to padaryti negalime. Kodėl BCG mes nevadinome vienaragiu anksčiau ir tik dabar, kai paskelbė „Dealroom“, tą darome? Be to, pagal jų apibrėžimą mes galime pritempti ir „Ignitį“. Tai turime arba du, arba keturis vienaragius. Nežinau, ar turėtume taip mėtytis ir leisti tai nurodyti kažkam iš šono“, – kalbėjo E. Murinas.

Jo teigimu, trečiasis „vienaragis“ po dvejų metų paskelbtas tik todėl, kad agentūra „Dealroom“ taip ją įvertino pagal savo kriterijų – įmonės vertę pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) metu, tačiau tokiu atveju šio titulo nusipelno ir valstybės valdoma „Ignitis grupė“. 

„Dealroom“ ją vienaragiu įvardijo todėl, kad IPO 2021 metais jų vertė viršijo milijardą. Tuomet kyla klausimas – kodėl taip nevertinamas „Ignitis“, kurio IPO vertė buvo 1,67 mlrd. eurų, tai taip pat yra pakankamai jauna kompanija pagal tuos vertinimus“, – teigė E. Murinas.

Vis dėlto jis pripažino, kad „Dealroom“ yra patikima organizacija, kurios argumentais neabejojama – agentūra pasaulyje yra vertinama kaip patikimas šaltinis, o rengdama Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalgą ji dirbo su organizacijomis, kurių kompetencija taip pat neabejojama – startuolių ekosistemos plėtrą skatinančia agentūra „Startup Lithuania“ ar rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“.

„Tai patikimas šaltinis, iš esmės tai pasaulyje žinoma organizacija, kuria remiasi daugybė užsienio didžiųjų portalų. Tik ne visai aiškūs jų vertinimo kriterijai“, – sakė E. Murinas.

Nėra vieno metodo, kaip vertinti.

I. Laursas tokio vertinimo neišskiria, nes: „Nėra vieno metodo, kaip vertinti“.

Apie tai, kad Lietuva turi tris „vienaragius“, tarp kurių yra ir „Baltic Classifieds Group“, remdamasi „Dealroom“ parengta 2022 metų Lietuvos startuolių ekosistemos apžvalga, trečiadienį taip pat pranešė Inovacijų agentūra.

Pranešama, kad „Dealroom“ parengtą apžvalgą inicijavo „Startup Lithuania“, „Practica Capital“, „Triniti Jurex“, „Go Vilnius“.

Savo svetainėje 2021 metų kovą paskelbtame įraše „Dealroom“ nurodo, jog „vienaragiams“ priskiria nuo 1990 metų įkurtas technologijų įmones, kurių vertė arba kaina viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Portalas „vienaragiams“ taip pat priskiria startuolius, kurių pirminio viešojo akcijų siūlymo (IPO) kaina buvo mažesnė nei 1 mlrd. JAV dolerių, tačiau vėliau jos „peržengė stebuklingą (1 mlrd. JAV dolerių – BNS) ribą“.

Lietuvoje „vienaragio“ statusą taip pat turi drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ bei kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos pirmininkas Vladas Lašas sako, kad startuoliai pernai parodė ne tik įspūdingą atsparumą, bet ir, jo žodžiais, fantastinį augimą.

„Man atrodo, kad mes dar pilnai nesuprantame, kaip svarbi Lietuvos ateičiai ši, atrodytų, šiandien santykinai nedidelė mūsų ekonomikos sritis. Bet ji auga eksponentiškai – ne keliais procentais, bet keliais kartais“, – BNS sakė V. Lašas. 

Portalo dealroom.com duomenimis, Lietuvos technologijų įmonių vertė per penkerius metus išaugo 16,6 karto – nuo 0,6 iki 10 mlrd. eurų, o visų „Nasdaq Baltic“ listinguojamų Lietuvos bendrovių bendra vertė yra maždaug 9 mlrd. eurų.

Rekordinis augimas, tvari plėtra

Pasak startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, dabar Lietuvoje yra kiek daugiau nei 700 aktyviai veikiančių startuolių, tačiau bendras jų skaičius gali viršyti ir 1 tūkst.

„Lietuvos startuoliai stabiliai auga. Per tris 2022 metų ketvirčius aktyviai veikiantys Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė mažiausiai 205 mln. eurų – daugiau nei per visus 2021 metus (200 mln. eurų)“, – BNS teigė I. Langaitė.

Pasak jos, įmonių darbuotojų skaičius per metus išaugo 18 proc. ir iki 16,4 tūkst., jų vidutinis atlyginimas – 14 proc. iki 3,2 tūkst. eurų (iki mokesčių) – beveik dukart daugiau už vidutinį šalies atlyginimą.

Anot „Unicorns Lithuania“ vadovės, dauguma sėkmingiausių šalies startuolių veikia penkiose srityse: interneto programinės įrangos ir paslaugų, finansinių technologijų (fintech), e. prekybos, dirbtinio intelekto bei sveikatingumo.

Lietuvos startuoliai per tris 2022 metų ketvirčius pritraukė mažiausiai 218 mln. eurų investicijų, o didžiausią investiciją – 100 mln. JAV dolerių – gavo kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“ – ji pasiekė 1,6 mln. JAV dolerių įvertį, oficialiai tapdama antruoju šalies „vienaragiu“.

Antrą kol kas didžiausią metų investiciją pritraukė mokėjimų platforma „kevin.“ (61,6 mln. eurų).

„Išskirčiau ir 14 mln. eurų investiciją į Lietuvos startuolį „Ovoko“, vystantį elektroninę prekybą autodalimis. Pastaruosius dvejus metus „Ovoko“ kasmet paauga maždaug po tris kartus“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pasak jos, plačiai nuskambėjo ir inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystančio Lietuvos startuolio „Litilit“ pritraukta 3,5 mln. eurų Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“ investicija: „Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau pernai pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą“.

I. Langaitė pabrėžia, kad dalis didžiųjų Lietuvos startuolių dirba pelningai ir auga ne iš investuotojų, bet iš klientų pasitenkinimo. Tai lemia kitą požiūrį į finansus ar verslo vystymą.

„Recesija juos palies minimaliai, o ilgoje perspektyvoje gal net bus naudinga, pavyzdžiui, pritraukti talentus. Vis dėlto ekonomikos susitraukimas vienareikšmiškai padarys įtakos startuoliams, kurie gyvena iš investicijų. Ne tik labiau prieinamas taps talentas, bet neišvengsime ir resursų persiskirstymo, ir paprasčiausio taupymo, ir kitų kaštų mažinimo“, – aiškino asociacijos vadovė.

Pasak startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovo V. Lašo, 2022 metų pradžioje vargu ar buvo galima tikėtis rekordų, tačiau verslo angelų investicijos per metus augo virš 40 proc. ir pasiekė 14,5 mln. eurų (2020 metais – 2,4 mln., 2021 metais – 10,4 mln. eurų).

Anot jo, Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN narių skaičius taip pat padidėjo iki 300.

„Nors šie skaičiai neatrodo dideli, patyrusių verslo žmonių – verslo angelų globa, patarimai ir mentorystė yra esminė sėkmingos startuolių ekosistemos dalis. Protingi pinigai, ateinantys kartu su verslo angelo patyrimu, yra labai svarbūs startuolių įkūrėjų sėkmingam startui“, – BNS sakė V. Lašas.

„Beveik prieš penkerius metus įkurtas LitBAN tapo svarbiu startuolių augimo katalizatoriumi, o LitBAN verslo angelų mokykloje 2022 metais investuoti į startuolius mokėsi beveik 70 verslo angelų“, – pridūrė jis.

Šiemet – atsargesnės investicijos, lėtesnis augimas

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, šiemet startuolių laukia atsargiau planuojamos investicijos, lėtesnis augimas ir įdarbinimas.

„Iki šiol taikę amerikietišką verslo modelį ir buvę priklausomi nuo investicijų kai kurie pasaulio startuoliai turės išmokti atsigręžti į europietišką ar net lietuvišką konservatyvumą. Laimės tie, kurie geba lanksčiai reaguoti į pokyčius, atsakingai planuoti ir protingai valdyti kaštus“, – kalbėjo I. Langaitė.

„Tam, kad startuolių ekosistema augtų, sklandžiai tarpusavyje sąveikautų, turi būti keli aspektai – talentai, vidinė kultūra, įstatyminė bazė, inkubatoriai ar akseleratoriai ir investuotojai“, – pridūrė ji.

Startuolius globojančių verslininkų asociacijos vadovas V. Lašas pabrėžia, kad viena sričių, kurioje reikia esminių pokyčių, yra švietimas.

„Panaudodami edukacines technologijas (EdTech) galime pasiekti spartų proveržį šioje srityje. EdTech (EdTechLithuania.com) startuolių iniciatyva 2023 metais gali būti esminių pokyčių Lietuvos švietime katalizatoriumi. Tam reikia daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir palaikymo – ir ne tik iš Vyriausybės, bet ir iš visuomenės“, – aiškino V. Lašas.

Pasak jo, Lietuvos EdTech startuoliai jau puikiai vertinami visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione, į juos investuoja užsienio rizikos kapitalo fondai, jie jau plečiasi ir į užsienio rinkas.

„Pavyzdžiui, EdTech startuolis „Vedliai“ (TeachersLeadTech) jau padeda daugiau kaip pusei visų Lietuvos pradinių klasių mokytojų sudominti vaikus technologijomis. Šie 4 tūkst. mokytojų su entuziazmu naudojasi šia metodika ir pagalba“, – sakė LitBAN valdybos pirmininkas.

„Džiaugiuosi, kad atsiranda EdTech startuolių, tarp kurių įkūrėjų yra ir mokytojai: jau esu investavęs į startuolį, kurio viena iš įkūrėjų yra matematikos mokytoja“, – pridūrė jis.

Pasak I. Langaitės, Lietuvos startuolių ekosistemai plečiantis didžiausiu skauduliu išlieka talentų trūkumas – šiuo metu ieškoma daugiau nei 600 IT specialistų.

„Rinkoje paklausiausi ne tik techninius įgūdžius turintys darbuotojai – programuotojai, testuotojai, duomenų analitikai, duomenų inžinieriai, bet ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių ar komunikacijos specialistai, finansininkai, projektų vadovai“, – BNS sakė ji.

Anot startuolių asociacijos vadovės, strateginis tikslas yra jau 2025 metais turėti tris kartus didesnę ekosistemą, kurioje veikiantys startuoliai taptų svarbiu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu – 2 tūkst. veikiančių startuolių, 30 tūkst. dirbančių specialistų, 375 mln. eurų sumokėtų mokesčių.

„​​Potencialo tam tikrai turime. „Vienaragiai“ griauna įprastas rinkas, keičia įpročius bei kuria naujus vertės pasiūlymus. Tad ilgojoje perspektyvoje aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, gebančių kurti inovatyvius technologinius produktus ir turinčių itin didelį augimo potencialą, tikrai nemažės, o kartu su ekonominiu pakilimu, tikiu, išgirsime ir apie naujus Lietuvos „vienaragius“, nes atsarginių suolelis tikrai nemažas“, – sakė „Unicorns Lithuania“ vadovė I. Langaitė.

Lietuvos „vienaragio“ – internetinės naudotų drabužių prekybos platformos „Vinted“ – vienas įkūrėjų bei vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas, sako, kad norint plėsti startuolių rinką, daugiausia dėmesio reikia skirti švietimui bei talentų ugdymui. 

„Didžiausia investicija, kurią galime padaryti kaip visuomenė ir kaip valstybė, yra švietimas. Jeigu švietimas, mokslas, universitetai teiks tam didelį prioritetą, kad technologijų sektorius, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių atsiradimas yra mums visiems prioritetas, ir atsiras tų specialistų gerokai daugiau, tai ir vienaragių atsiras gerokai daugiau“, – BNS sakė M. Mikuckas, pirmadienį atidarant Naujamiestyje, šalia besikuriančio startuolių cento esančias „Vienaragių“ viešojo transporto stoteles.

„Tai aš sakyčiau, kad prioritetas yra edukacija, švietimas, talentai“, – pridūrė jis.

M. Mikucko teigimu, startuolių sektoriui labiausiai reikalingi tinkamai parengti tiksliųjų mokslų specialistai.

„Taip vadinami STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos – BNS) mokslai ir jų prioritetas nuo mokyklos laikų, pavyzdžiui, programavimo klasių atsiradimas nuo pirmos klasės, ką mes labai skatiname Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją daryti ir tas po truputį atsiranda“, – kalbėjo M. Mikuckas.

„Kuo anksčiau pradėsime (ruošti – BNS) jaunus žmones, vaikus tapti tos technologijos kūrėjais, tuo daugiau turėsime talentų, kurie taps ir vienaragių kūrėjais“, – teigė jis.  

Antrojo Lietuvos „vienaragio“ – kibernetinės saugos sprendimų startuolio „Nord Security“ – vienas įkūrėjų Tomas Okmanas mano, kad Lietuvos startuolių rinkos laukia palankūs artimiausi metai, o jos dalyviai turėtų sudaryti daug pelningų sandorių.

„Mano nuomone, mes esame ypatingai geroje situacijoje per metus ar du, todėl, kad nebereikia vaikytis vien tik to „vienaragio“ statuso. Reikia dirbti su tvariu verslo modeliu ir investuotojai tą tikrai vertins, ir man atrodo, kad tikrai pamatysime daug išskirtinių sandorių per ateinančius metus. Netgi, sakyčiau, būsime daug aktyvesni nei estai ar kažkas kitas“, – BNS teigė T. Okmanas.

„Manau, kad istoriškai taip susidėliojo, kad dabar yra tikrai labai geras laikas ir manau, kad tikrai dabar pamatysime daug teigiamų dalykų“, – pridūrė jis.

Pasak startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės, intensyvesnei startuolių plėtrai Lietuvoje reikia pokyčių verslo reguliavimo srityje.

„Reikia nesustoti, reikia lankstesnių verslo reguliavimo sąlygų, supaprastinti biurokratizmą ir perteklinius reikalavimus. Taip pat yra eilė tam tikrų įstatyminių pakeitimų, kurie padėtų steigtis ne tik Lietuvos startuoliams, bet ir galbūt kitų šalių  talentams atvykti ir steigtis Lietuvoje“, – BNS sakė I. Langaitė.

Ji teigė metų pradžioje maniusi, jog šiemet Lietuvoje galėtų atsirasti ir trečias „vienaragis“, tačiau optimistines prognozes pakoregavo dėl geopolitinės situacijos pasikeitusi padėtis finansų rinkose.

„Metų pradžioje būčiau sakiusi, kad galėtume šiais metais galbūt sulaukti ir trečiojo „vienaragio“, jeigu viskas pasiseks. Vėlgi, tiek geopolitinė situacija, tiek ir situacija finansų rinkose verčia truputį konservatyviau vertinti tą potencialą. Bet ne dėl to, kad sumažėjo dabar egzistuojančių didelių startuolių vertė, bet dėl to, kad finansų rinkose nėra palankiausios sąlygos dabar pritraukinėti investicijas“, – sakė I. Langaitė.

Vis dėlto ji teigė esanti įsitikinusi, kad trečiasis „vienaragis“ Lietuvoje galėtų atsirasti per artimiausius 1-2 metus. Tarp potencialių „vienaragių“ I. Langaitė įvardijo „Interactio“, „Hostinger“, „Kilo Health“, „Bored Panda“.

„Vienaragiais“ vadinami startuoliai, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Lietuvoje šį statusą kol kas turi drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ ir kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, vieta stotelėms pasirinkta neatsitilktai, nes Naujamiestis ateityje turėtų tapti startuolių centru.

„Sparčiai atgimstančio Naujamiesčio širdyje įsikūrė jau du mūsų vienaragiai – nauji milijardinės vertės startuoliai „Vinted“ bei „Nord Security“. O kojinių fabrikas, kurio vardu anksčiau vadinosi ši stotelė, vis dar mezga puikias kojines, tik Vilniaus pakraštyje, kur ir tinkama koncentruotis gamybinei veiklai“, – pranešime teigė R. Šimašius.

Vienaragiais vadinami itin sėkmingi startuoliai, kurių rinkos vertė viršija 1 mlrd. eurų. 2019 metais pirmuoju vienaragiu Lietuvoje tapo prekybos ir dalijimosi drabužiais platforma „Vinted“, antruoju šį pavasarį – kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“.

Asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 766 aktyviai veikiantys startuoliai – per ketvirtį jų skaičius padidėjo 4 proc. 

„Skaičiuojama, kad vienas vienaragis išauga iš vidutiniškai 300 startuolių. Dirbame tam, kad ir vienaragių, ir startuolių Lietuvoje būtų daugiau“, – pranešime sakė asociacijos vadovė Inga Langaitė.

„Manau, kad tai pakankamai realus siekis, vertinant tai, ką matome per paskutinius kelis metus. Prieš kokius 5–7 metus tai buvo sunkiai tikėtina, nes nebuvo tokios ekosistemos, tik praktiškai pavieniai startuoliai”, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė I. Langaitė.

Ji tikina, kad metų pradžioje atrodė, jog šiais metais Lietuva galėtų turėti jau trečiąjį vienaragį, tačiau, pakitus geopolitinei bei finansų rinkų situacijai, į šią galimybę tenka žiūrėti labiau rezervuotai.

„Kaip ir potencialių kandidatų yra, bet vienas dalykas, karas Ukrainoje ir pasikeitusi geopolitinė situacija, kitas dalykas, ne paslaptis, kad situacija finansų rinkose yra truputėlį pasikeitusi ir tas atsispindi ir investuotojų elgesyje“, – tvirtino I. Langaitė.

„Startuolių klausimu jie (investuotojai – red. past.) atsargiau vertina investicijas, mažina pasiūlymus, tai tame fone taip atsargiau vertinu, ar čia galime sulaukti dar šiais metais, palikime tai sėkmės faktoriui”, – pridūrė ji.

„Unicorns Lithuania“ vadovė pastebėjo, kad kitose, labiau išsivysčiusiose rinkose, kur kapitalo pasiekiamumas yra žymiai didesnis, buvo matomas pasiūlos perteklius. Pasak jos, situacija pasaulinėje rinkoje yra aštresnė ir jau yra pirmieji prognozuoti atvejai, kuomet vienaragiais tapę startuoliai bankrutuoja dėl to, kad, pasikeitus situacijai, nebesugeba pritraukti kito finansavimo etapo arba pasikeičia jų vertinimas.

„Lietuvos ekosistemai tai nėra aktualu, nes nesame tiek išsivystę ir esame apsaugoti nuo pernelyg optimistinių vertinimų”, – tikino I. Langaitė.

Balandžio pradžioje Vilniuje veikianti kibernetinės saugos sprendimų įmonė „Nord Security“ tapo antruoju Lietuvos „vienaragiu“ – startuoliu, kurio vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Apie tai pranešė vienas iš bendrovės įkūrėjų Tomas Okmanas.

Seniai išnykęs stambus gyvūnas, žinomas kaip „Sibiro vienaragis“, nors iš tikrųjų buvo neįprastos išvaizdos raganosis, tikriausiai tebegyveno prieš 29 tūkst. metų – maždaug tuo pačiu metu, kaip ir priešistoriniai žmonės, paskelbė mokslininkai.

Iki šiol manyta, kad elasmoterijai (Elasmotherium sibiricum) išnyko galbūt jau prieš 350 tūkst. metų.

Tačiau studijoje, paskelbta žurnale „American Journal of Applied Science“, aprašoma gerai išsilaikiusi Kazachstane rasta kaukolė, priklausiusi daug vėliau gyvenusiam padarui.

„Labiausiai tikėtina, jog tai buvo itin stambus patinas, – sakė Tomsko valstybinio universiteto paleontologas Andrejus Španskis. – To raganosio kūno matmenys šiuo metu yra didžiausi iš aprašytų literatūroje.“

Tyrėjai panaudojo radioaktyviosios anglies datavimo metodą, kad nustatytų rastų fosilijų amžių, o gauti duomenys pagrindžia prielaidas, kad tie milžiniški žvėrys galbūt migravo ir buvo ilgam radę prieglobstį Vakarų Sibiro pietinėje dalyje.

Rasta kaukolė gana gerai išsilaikius, ant jos nerasta jokių grobuonių ar maitėdų paliktų žymių.

Manoma, kad elasmoterijai buvo augalėdžiai, svėrę iki keturių tonų. Šie gyvūnai užaugdavo iki dviejų metrų aukščio ir beveik penkių metrų ilgio.

Jų arealas driekėsi nuo Dono upės į rytus iki dabartinio Kazachstano, sakoma studijoje.

Pasak A.Španskio, naujausių tyrimų rezultatai skatina atlikti kitų elasmoterijų fosilijų „masinį datavimą radioaktyviosios anglies metodu“, siekiant patikslinti, kuriuo metu gyveno tie žinduoliai milžinai, kaip manyta, išnykę prieš 50–100 tūkst. metų.