Tarybos narė Laura Šaltytė-Vaisiauskė teiravosi, kas ruošiasi įgyvendinti Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją.

„Nagrinėjant dokumentus, matau, kad viena atsakingų institucijų, įgyvendinant strategiją, dar vis iki šiol yra viešoji įstaiga „Klaipėda ID“. Situacija nesikeičia – vadovo nėra, personalo beveik kaip ir nėra“, – pastebėjo tarybos narė.

A. Vaitkus viešai prisipažino, kad praeityje jis nuoširdžiai gynė „Klaipėda ID“ įstaigą nuo kritikos.

„Procesas ilgai nebuvo suvaldytas. Klausimus reikėtų užduoti buvusiai administracijai. Atlikus šios įstaigos veiklos analizę, detaliai peržiūrint trejų metų sutartį su įstaiga, aiškėja, kad kiekvienais metais įstaigai turėjo būti skiriama beveik milijonas eurų“, – sakė A. Vaitkus.

Arvydas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šis milijonas man yra sunkiai suvokiama suma.

Ši suma buvo numatyta tik viešajai įstaigai „Klaipėda ID“. Papildomi finansavimai skiriami Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai, įstaigai „International House Klaipeda“.

„Girdėjau, esą savireklamai skiriami pinigai. Šis milijonas man yra sunkiai suvokiama suma“, – pripažino Klaipėdos meras.

Savivaldybės vadovas tikino, kad yra klausimų dėl šios įstaigos veiklos naudingumo.

„Buvo pakeisti šios įstaigos nuostatai ir funkcijos. Buvusi vadovė negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl ji savavališkai pasididino etatų skaičių, kodėl savavališkai pasididino sau atlyginimą. Į šį klausimą atsakys atitinkamos institucijos. Vadovę teko atleisti“, – tarybos posėdyje kalbėjo A. Vaitkus.

Meras spėjo, kad galbūt kai kas pabūgo suvokus, kad gali tekti pasiaiškinti, kur buvo išleistas milijonas eurų.

„Klaipėda ID“ kolektyvas, kuris nebuvo mažas, rengiant konferenciją net ne patys darydavo parengiamąjį darbą, o samdydavo kažkokias kompanijas, kurios rengdavo konferencijas. Tai – nesuprantama“, – patikino A. Vaitkus.

„Klaipėda ID“ vadovo dar neturi, vis dar rengiamas konkursas jo atrankai.

A. Vaitkui kilo klausimas ne tik dėl to, kur išleistas milijonas eurų, bet ir klausimas, kur dingo Mėlynasis proveržis.

Ši strategija, kuria anksčiau siekta pabrėžti intensyvų Klaipėdos atsinaujinimo siekį, buvo sumanyta ankstesnių miesto tarybos kadencijų metu.

Ambicingi užmojai, pavadinti Mėlynuoju proveržiu, iki 2030 m. turėjo kardinaliai pakeisti miesto veidą – juos įgyvendinus Klaipėda esą taptų geriausia vieta gyventi ir investuoti visame Baltijos regione.

Iki šio dešimtmečio pabaigos mieste planuota įkurti 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, pritraukti 1,5 mlrd. eurų investicijų, o gyventojų skaičių užsimota padidinti net 40-ia tūkstančių.

Tai numatantis Vyriausybės nutarimas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir netrukus bus pateiktas Vyriausybės posėdyje tvirtinti, BNS pranešė Kultūros ministerija.

Įsteigti įstaigą ketinama dar šiemet.

Anot ministerijos, kai Nacionalinė koncertų salė jau bus pastatyta, šios įstaigos dalininke taps ir Vilniaus miesto savivaldybė – tai numatyta pernai pasirašytoje sutartyje tarp ministerijos ir savivaldybės.

„Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje“, – rašoma BNS perduotame ministerijos komentare.

Įstaigos veiklos pradžioje steigėja bus Kultūros ministerija. Savivaldybė dalyvaus įstaigos veikloje per deleguotus asmenis įstaigos meno taryboje.

Baigus koncertų salės pastato statybą, viešajai įstaigai jis bus perduotas patikėjimo teise, kaip valstybei ir savivaldybei priklausantis materialusis turtas.

„Įstaiga, būdama komplekso valdytoja bei operatore, teiks aukščiausios kokybės profesionaliojo scenos meno paslaugas: organizuos koncertus, spektaklius ir kitus renginius Lietuvoje ir užsienyje, rengs tiriamuosius, edukacinius, informacinius ir reklaminius leidinius, publikacijas, susijusias su Nacionalinės koncertų salės veikla, užsiims jų leidyba ir platinimu“, – teigia ministerija.

Anot jos, įstaiga taip pat rengs ir įgyvendins kultūrinės edukacijos projektus, formuos savitą profesionaliojo scenos meno kryptį, pristatys Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdys visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrins jo prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.

Kaip informavo ministerija, šiuo metu vyksta Nacionalinės koncertų salės pastato rangos konkursas, tikslinamos paraiškos. Pirminius pasiūlymus numatoma gauti iki gegužės 31 dienos, sutarties pasirašymas planuojamas iki rugsėjo 20 dienos.

Bendras komplekso plotas sieks apie 24 tūkst. kvadratinių metrų. Planuojama, kad didžioji koncertų salė talpins iki 1,6 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams.

Daugiafunkcinis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą.

Nacionalinei koncertų salei iš viso numatyta  skirti 121 mln. eurų. Iš pradžių projektas bus finansuojamas Kultūros ministerijos ir savivaldybės, o baigtas valstybės lėšomis.

Kaltinimai jam pateikti ir dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo bei organizavimo, ketvirtadienį informavo prokuratūra.

Bylos duomenimis, viešosios įstaigos direktorius A. P. nuo 2015 metų vasario iki 2022 metų rugsėjo įvairiais būdais, manoma, savinosi ir iššvaistė savo vadovaujamos labdaros ir paramos organizacijos lėšas.

Teisėsauga surinko duomenų, kad jis iš viešosios įstaigos banko sąskaitų bankomatuose išgrynino dešimtis tūkstančių eurų ir juo naudojo pragyvenimui, asmeniniams poreikiams tenkinti.

Dalį pinigų kaltinamasis įnešė į asmeninę banko sąskaitą, mokėjo mokesčius už paslaugas, pirko dvi poilsines keliones, padengė asmeninius kreditorinius įsipareigojimus.

Surinkta duomenų, kad kaltinamasis per septynerius metus galėjo pasisavinti daugiau kaip 174 tūkst. eurų įstaigos lėšų.

Be to, tyrimo duomenimis, įstaigos vadovas švaistė savo darbovietės lėšas mokėdamas lizingo įmokas už savo vardu ir dar dviejų kitų žmonių sudarytas transporto priemonių valdymo bei naudojimosi sutartis.

Manoma, kad A. P. neteisėtai ir neatlygintinai, ne įstaigos veiklos tikslais pervedė viešosios įstaigos pinigines lėšas į trečiųjų asmenų bankų sąskaitas.

Įtariama, jog kaltinamasis apmokėdavo įvairius remonto darbus transporto priemonėms, nepriklausančioms įstaigai, taip pat sumokėdavo už kitų žmonių asmeninių transporto priemonių remontą ir 844 kartus pylėsi kuro bei naudojo jį savo reikmėms ar perdavė kitiems asmenims.

Anot prokuratūros pranešimo, vyras vienai radijo stočiai sumokėjo mokestį už patalpų nuomą, 85 kartus sumokėjo maisto pristatymo į namus ir taksi paslaugas teikiančioms platformoms, dar 93 kartus sumokėjo vienai maitinimo įstaigai Šiaulių rajone.

Lėšos taip pat buvo pervedamos kitiems fiziniams, juridiniams asmenims, vienam Šiaulių lopšeliui-darželiui.

„Įtariama, kad kaltinamasis naudojo ne tik įstaigos pinigus, bet ir kaip paramą gautus daiktus: techninę įrangą, statybines medžiagas, mokymosi priemones, patalynę, drabužius, higienos, maisto prekes ir t. t.“, – teigiama pranešime.

Nustatyta, kad įstaigos direktorius neteisėtai ir neatlygintinai, ne įstaigos veiklos tikslais naudodamas įstaigos lėšas galėjo iššvaistyti daugiau kaip 241 tūkst. eurų.

„Nustatytas ne vienas atvejis, kai vyras rinkdavo lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims, neįgaliems vaikams ir surinkęs lėšų, meluodavo tiems žmonėms, kad nesurinko arba surinko kur kas mažiau paramos“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė Aušra Petkevičienės.

Be šių nusikaltimų A. P. kaltinamas apgaulingai organizavęs viešosios įstaigos finansinę apskaitą.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Po pasikeitimų įstaiga ir toliau įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, siekiant indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo ir saugumo stiprinimo, draudžiant indėlius, administruojant Indėlių draudimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo ir Pertvarkymo fondus, pranešė Finansų ministerija.

Ministerijos teigimu, teisinio statuso pakeitimas neturės įtakos įstaigos dabartinėms funkcijoms.

Taip siekiama efektyviau vykdyti šalies ūkiui, sveikatos apsaugos ir visuomenės tęstinumui ir plėtrai svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei verslo įmonių užsakomuosius tyrimus ir projektus.

Teisinio statuso pakeitimas skatins platesnį IMC atliekamų mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą šalies ūkyje, aukštųjų technologijų pramonės plėtrą. Bus sudarytos sąlygos operatyviau ir laisviau panaudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus bendradarbiaujant su verslu, socialiniais partneriais.

Viešosios įstaigos, lyginant su biudžetinėmis, turi didesnį savarankiškumą, gali laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis, vykdyti komercinę veiklą, gauti mokestinę lengvatą, turi daugiau finansavimo šaltinių, gali priimti naujų dalininkų ir gauti papildomų lėšų.

Teisinio statuso iš biudžetinės į viešąją įstaigą keitimui pritarta 2017 m. Ministro pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo siūlymu.

Tai penktasis valstybinis mokslinių tyrimų institutas, dėl kurio tapimo viešąja įstaiga jau yra apsispręsta. Jau anksčiau Vyriausybė yra pritarusi 3 valstybinių mokslinių tyrimų institutų – Fizinių ir technologijos mokslų centro, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro – teisinio statuso keitimui, o Seimas – Nacionalinio vėžio instituto tapimui viešąja įstaiga.

Inovatyvios medicinos centras – tai valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis gamtos bei medicinos ir sveikatos mokslų tyrimus. Centro mokslinės veiklos kryptys: regeneracinių organizmo galimybių ir mechanizmų tyrimai ir jais pagrįstų gydymo technologijų kūrimas; imunodiagnostikos ir individualizuotos imunoterapijos technologijų kūrimas; naujų terapinės paskirties molekulių kūrimas ir biofarmacijos tyrimai; inovatyvių diagnostikos, gydymo, sveikatos stebėsenos ir ligų prevencijos technologijų tyrimai ir kūrimas.

Pasak sprendimą Ministrų kabinetui trečiadienį teikusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tai leis šiam valstybiniam mokslinių tyrimų institutui veikti lanksčiau, t.y. laisvai disponuoti savo uždirbtomis lėšomis, vykdyti komercinę veiklą, gauti mokestinę lengvatą, pritraukti daugiau finansavimo šaltinių, naujų dalininkų.

Be kita ko, tai leis steigti kitus juridinius asmenis, atstovybes, mokslo ir technologijų parkus, atsakingiau disponuoti lėšomis ir turtu.

„Viena iš labai svarbių valstybinių mokslo institutų funkcijų – tiesti tiltus tarp mokslo ir verslo, o teisinio statuso pakeitimas sudarys sąlygas tai daryti, pavyzdžiui, kurti aukštųjų technologijų įmones“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Fizinių ir technologijos mokslų centras 2019 m. aktyviai įsijungė į Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos veiklą. Šiuo metu centras yra vienintelis Baltijos šalyse, priimtas į šią asociaciją.

Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru ir Lietuvos energetikos institutu yra įkūrę skėtinę taikomųjų mokslinių tyrimų ir technologijų organizaciją.

Pasak ministerijos, šių organizacijų misija – kuo efektyvesnis mokslo žinių perdavimas pramonei. Organizacijos plėtoja aukšto lygio mokslą, atlieka fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir teikia inovacines paslaugas, kuria aukštųjų technologijų įmones. 

Apsivalyti ir išsigydyti buvo bandoma lygiai prieš 10 metų, kai trumpam sužibėjo Valstybės valdymo tobulinimo arba vadinamoji Saulėlydžio komisija, siekusi "sisteminės pertvarkos, kuri suteiktų ilgalaikį efektą, užkirstų kelią išlaidavimui ir valdymo aparato didėjimui".

Ir tos komisijos pavadinimas simbolinis, visai kaip amerikiečių rašytojos S.Meyer fantastinės romantikos knygų serijos apie vampyrus.

Vis dėlto lietuviškos Saulėlydžio komisijos efektas buvo tik laikinas ir menkavertis.

Nors po trejų veiklos metų pirmininkė savo ataskaitoje ir išdidžiai gyrėsi, jog Vyriausybei atskaitingose įstaigose valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 12 proc. (tačiau tada jų vis tiek liko 52,5 tūkst.), o biudžeto išlaidos, skirtos darbo užmokesčiui, esą sumenko 17 proc.

Be to, Saulėlydžio komisija "užgesino" bemaž trečdalį, kaip paaiškėjo, niekam nereikalingų valstybinių įstaigų. Konstatuota, jog 2012 m. jų liko 355.

Tačiau jau po ketverių metų Valstybinio audito kontrolieriai suskaičiavo, kad Lietuvoje 2016 m. veikė 131 valstybės ir 548 savivaldybių viešosios įstaigos, iš viso – 668.

Kontrolieriai tada pripažino, kad tų viešųjų įstaigų veikla beveik nekontroliuojama, niekas neanalizuoja jų veiklos rezultatų, o visuomenei sukuriama vertė – abejotina.

Sunku net suvokti, kiek jos kainuoja mokesčių mokėtojams. Nors kadaise Vyriausybė jau ne kartą žadėjo permainas. Tačiau šie parazituojantys dariniai toliau tarpsta ir, kol jie nebus išoperuoti, gerovės valstybėje tikėtis beprasmiška.

Ar šioje biudžeto kraugerių medžioklėje dalyvaus naujasis prezidentas? Jei taip, vien česnakų karolių ant kaklo gali ir nepakakti.

Nuo 2011 metų viešuosius pirkimus per visuomeninį transliuotoją rodomos laidos kūrimui skelbia viešoji įstaiga „Pirmoji kava“ – jos direktorė Julija Matulaitė yra gavusi atlyginimą iš bendrovės „TV Play“, kasmet laiminčios konkursą ir gaunančios mažiausiai po 160 tūkst. eurų projektui kurti.

Šią laidą globoja šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. LRT klausimus kuruojančios prezidentės švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Rūta Kačkutė yra „Pirmosios kavos“ vadovės J. Matulaitės pusseserė.

Prezidentės atstovai teigia, jog D. Grybauskaitė „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ globoja nuo pirmųjų savo prezidentavimo metų ir su R. Kačkute tai niekaip nėra susiję.

Prezidentės patarėja BNS patvirtino giminystės ryšį su „Pirmosios kavos“ vadove, tačiau neatsakė į klausimus apie interesų deklaravimą.

Tuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nagrinėja, ar pradėti tyrimą dėl viešosios įstaigos „Pirmoji kava“ steigėjo ir savininko Jogailos Morkūno interesų deklaravimo.

Pirkimo organizatorė gauna atlygį iš pirkimą laimėjusios įmonės

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ LRT eteryje transliuojami nuo 2008 metų. Pasak „TV Play“ steigėjo ir vadovo Lauryno Šeškaus, pirmąjį sezoną laidą kūrė „Pirmoji kava“, vėliau tai darė jo vadovaujama prodiuserinė kompanija.

Nuo 2011 metų projektas tapo finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis – kaip skelbė 15min.lt, „Pirmoji kava“ tuomet iki 2015-ųjų užsitikrino per 850 tūkst. eurų finansavimą. Nuo 2016-ųjų „Pirmoji kava“ pinigus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ laidai gauna iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) valdomo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC). Projektą vykdo vienintelė pirkimų dalyvė ir laimėtoja „TV Play“.

„Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ interneto svetainėje praėjusią savaitę buvo nurodoma, kad J. Matulaitė yra laidos vykdomoji prodiuserė, o prie „Pirmosios kavos“ vadovės pavardės buvo įrašytas jos vardinis elektroninis paštas su „TV Play“ domenu.

J. Matulaitė BNS aiškino „TV Play“ nedirbanti, vykdomąja laidos prodiusere buvusi 2008-2011 metais, o vėliau atlyginimą iš „TV Play“ gaudavusi nereguliariai, kai prisidėdavo prie laidos kūrimo.

„Aš kaip autorė dirbu kai kuriais klausimais su laida. (...) Aš dirbu ties klausimais kai kuriais, kurie laidoje nuskamba, ir truputėliu turinio“, – teigė J. Matulaitė.

Pavyzdžiui, pernai ji nurodė iš „TV Play“ gavusi apie 780 eurų „ant popieriaus“. Šiuo metu J. Matulaitės pavardė iš „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ interneto svetainės yra pašalinta.

Ji sakė, kad kiti „Pirmosios kavos“ darbuotojai nėra gavę finansinio atlygio iš „TV Play“ už prisidėjimą prie „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrimo.

Auditorius abejoja, ar „Pirmoji kava“ turi organizuoti pirkimą

„TV Play“ vadovas L. Šeškus BNS teigė, jog užsakė visų sutarčių ir susitarimų teisinį auditą galimiems procedūriniams nusižengimams nustatyti ir juos ištaisyti.

„Bet kol kas pirminėmis išvadomis galime teigti, kad jokių nusižengimų šiuose procesuose nėra įvykę“, – sakė prodiuseris.

Auditą atliekantis advokatas Deividas Soloveičikas BNS tvirtino abejojantis, ar „Pirmoji kava“ apskritai turėtų skelbti viešąjį pirkimą „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrimui, nes pagal savo statusą galbūt neatitinka įstatyme numatytos perkančiosios organizacijos apibrėžimo.

Jis taip pat teigė, kad interesų konfliktą reikėtų vertinti ne kaip pažeidimą, o kaip riziką pažeidimui įvykti.

„Interesų konfliktas nėra teisės pažeidimas savaime. Tai yra situacija, į kurią reikia atkreipti dėmesį, ar ji neveda į teisės pažeidimą“, – kalbėjo teisininkas.

VTEK aiškinasi, ar pradėti tyrimą

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl „Pirmosios kavos“ steigėjo ir savininko Jogailos Morkūno elgesio.

Etikos sargai dėl tyrimo spręs Seimo nariui Nagliui Puteikiui paprašius patikrinti, ar J. Morkūnas deklaruoja privačius interesus pagal įstatymus. Jie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai priskiria ir administravimo įgaliojimus turinčius asmenis, dirbančius viešosiose įstaigose, kurios gauna valstybės ar savivaldybių biudžeto, fondų.

N. Puteikis taip pat prašė ištirti, ar J. Morkūnas nepažeidė minėto įstatymo, kai galbūt priėmė sprendimus dėl savo draugų prodiuserių Edmundo Jakilaičio ir L. Šeškaus valdomos „TV Play“. J. Morkūnas BNS praėjusią savaitę teigė neturintis deklaruoti interesų ir nepriėmęs sprendimų skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“, nes yra ne „Pirmosios kavos“ vadovas, o steigėjas, šiuo metu dirbantis kūrybos direktoriumi.

Prodiuseris L. Šeškus portalui 15min.lt yra teigęs, jog „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ idėja yra jo paties, jam priklauso ir autoriaus teisės, tačiau dar praeitame dešimtmetyje draugo J. Morkūno paprašė dalyvauti konkurse dėl laidos kūrimo, nes pats dar neturėjo įsteigęs įmonės.

Giminystės ryšiai

„Pirmosios kavos“ vadovė J. Matulaitė yra „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ globojančios prezidentės patarėjos R. Kačkutės pusseserė.

Šalies vadovės spaudos tarnyba neatsakė į daugelį BNS klausimų apie R. Kačkutę, „Lietuvos tūkstantmečio vaikus“ bei Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kurio veiklą prieš kelias savaites nusprendė tirti Seime sudaryta komisija.

Prezidentūra teigia, kad minėtos laidos globa derinama per prezidentės spaudos tarnybą.

„Talentingus ir gabius vaikus remiantis projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra globojami Lietuvos Respublikos Prezidento nuo 2008 metų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią tradiciją pratęsė“, – BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

„Žiniasklaidos priemonėse vykdomų projektų globa derinama per Spaudos tarnybą. Taip pat buvo derinta dar nuo 2008 metų Prezidento Valdo Adamkaus globoto talentingus ir gabius vaikus remiančio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tęstinė globa“, – nurodė Prezidentūra kitame pateiktame atsakyme į pakartotus BNS klausimus.

Prezidentės spaudos tarnyba BNS neatsakė į klausimus, ar patarėja R. Kačkutė yra derinusi projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ klausimus, ar yra besidomėjusi „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ finansiniais aspektais ir aplinkybėmis, pirkimų organizavimu.

Prezidentūra taip pat neatsakė, ar pastaruoju metu R. Kačkutė yra kalbėjusi su Seimo nariais, kitais politikais parlamentinio tyrimo dėl LRT klausimais ir ar patarėja nemato pagrindo nusišalinti nuo su LRT susijusių klausimų, vykstant minėtam Seimo komisijos tyrimui, kur aiškinamasi visuomeninio transliuotojo veikla ir, be kita ko, situacija dėl „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“.

J. Matulaitė teigė, jog darbo reikalais R. Kačkutės yra tik pasiteiravusi dėl kontaktinių asmenų Prezidentūroje.

Šalies vadovės vyriausioji patarėja ryšio su J. Matulaite nėra deklaravusi. Prezidentės spaudos tarnyba BNS nurodė, jog „pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei susiklosčiusią teismų praktiką, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaracijoje turi nurodyti tik tuos asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“.

Viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ ir miesto savivaldybė rengia antrojo etapo paraišką 2022 m. Europos kultūros sostinės titului gauti.

Pastaroji tarptautiniam ekspertų vertinimui bus pateikta vasario pabaigoje. Finaliniame etape Klaipėda varžysis su Kaunu.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis informavo, kad antrojo etapo paraiškoje reikia atsakyti į klausimą, kokia yra projekto veiklos valdymo ir įgyvendinimo struktūra, nurodyti, ar bus steigiama atskira įstaiga.

N.Lendraitis pabrėžė, kad Klaipėdos – Europos kultūros sostinės 2022 m. projektas – ilgametis. Jei pavyktų laimėti, darbus reikėtų pradėti jau šiemet. Pasirengti ir įgyvendinti juos truktų šešerius metus. Tad darbo grupė nusprendė, kad būtina steigti atskirą viešąją įstaigą.

Ši atliktų visus pasirengimo, įgyvendinimo bei tęstinumo užtikrinimo veiksmus, rūpintųsi, kaip pritraukti viešuosius ir privačius finansus, palaikytų ryšius su tarptautiniais partneriais, atliktų kitas su projekto įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Atkreiptas dėmesys, kad įstaiga turėtų dirbti ir dvejus metus po to, kai bus įgyvendintas projektas, kad būtų išlaikytas veiklų tęstinumas.

„Viešoji įstaiga būtų steigiama tik laimėjimo atveju. Prašysime miesto tarybos pritarimo“, – tvirtino vedėjas.

Pasak N.Lendraičio, įsivaizduojama, kokia turėtų būti viešosios įstaigos struktūra, padalinių skaičius, tačiau kol kas skaičiuoti, kiek visa tai kainuotų, nesiimama.

„Turtiniai ir neturtiniai įnašai būtų aptarti steigimo akte, nuostatuose. Pastarieji taip pat būtų teikiami tvirtinti miesto tarybai“, – pasakojo vedėjas.

N.Lendraitis teigė, kad, pasibaigus Klaipėdos – Europos kultūros sostinės 2022 m. projektui, viešoji įstaiga galėtų būti pervadinta ir dirbti su kitais projektais.

„Bankrutuojant viešajai įstaigai „Nemuno žiedas“ iškyla šios automobilių sportinės žiedinės trasos valdymo problema, nes tai yra vienintelis Lietuvoje tokio tipo objektas. Todėl manytina, kad racionaliausias sprendimas dėl automobilių sportinės žiedinės trasos tolesnio eksploatavimo būtų naujos viešosios įstaigos įsteigimas“, – rašoma Vidaus reikalų ministerijos rašte.

Vyriausybės pasitarime pirmadienį iš esmės sutarta, kad valdyti trasai būtų steigiama viešoji įstaiga „Nacionalinis žiedas“. Jos dalininkėmis būtų Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės. Savivaldybės jau yra pritarusios naujos įstaigos steigimui.

„Vyriausybė pasitarime nusprendė toliau tą klausimą teikti į posėdį“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.

Skaičiuojama, kad nauja viešoji įstaiga iš teikiamų paslaugų per metus gautų apie 100 tūkst. eurų pajamų ir apie 6 tūkst. eurų pelną ir šias lėšas investuotų į trasos ir teikiamų paslaugų gerinimą.

T.Žilinskas teigė, kad valstybė ir toliau ieškos privataus investuotojo, kuris valdytų trasą.

3,5 mln. eurų skolų valstybei turėjęs „Nemuno žiedas“ bankrotą paskelbė pernai gruodį.

Turtas, kuriuo įstaiga disponavo iki bankroto, siekė apie 30 tūkst. eurų, o visa infrastruktūra, kuria naudojosi įstaiga, valdyta pagal panaudos sutartį su Kūno kultūros ir sporto departamentu. Ji ir toliau liko departamento nuosavybe.